Išskleisti meniu

Tamsusis turizmas

Baisiausios mirties vietos

Baisiausios mirties vietos

| 6 komentarai

Lieuvoje mirtis yra “po devyniais užraktais”, jos bijoma. Lavonų nuotraukų neberasi laikraščiuose ar televizijoje, velioniai greitai sudeginami ar užkasami.

Vietos, kur pilna lavonų, kaulų ir kitų pasibaigusių gyvenimų ženklų mums primena siaubo filmus. Bet yra kultūrų ir vietų, kur tai – visiškai normalu. Čia – “baisiausios” lietuviui vietos, kur stoji akis į akį su mirtimi (visas aplankiau pats).

Pastaba: apie baisiausias genocidų ir nelaimių vietas – atskiras straipsnis.

 


Gvanachuato mumijų muziejus

Vieta: Meksika

Jokioje kitoje šalyje nemačiau kasdieniame gyvenime šitiek aliuzijų į mirtį kiek Meksikoje. Pradėsiu nuo nekalčiausių: Vėlinės Meksikoje švenčiamos tris dienas, o švytinčios karstų parduotuvės kiekviename miestelyje veikia kiaurą parą.

Sankryžose prekeiviai pardavinėja itin populiarią “Raudonąją spaudą” – laikraščius ir žurnalus, kurių “vinis” – žiauriai sumaitotų lavonų nuotraukos. Jų žurnalistai klausydamiesi policijos radijų lenktyniauja su teisėsaugininkais: nori pirmieji pamatyti narkomafijozų darbelius ar avarijų pasekmes bei nufotografuoti iš kuo arčiau. Jokie įstatymai Meksikoje to neriboja; “Dar niekas nėra mūsų padavęs į teismą” – dokumentiniame filme gyrėsi liūdnai pagarsėjusio savaitraščio “Alarma!” vyr. redaktorius. Beje, kitokių, meniškesnių, negyvėlių nuotraukų parodą mačiau net Mechiko meno muziejuje.

Skeletai suvenyrų parduotuvėje

Bet labiausiai pribloškianti akistata su mirtimi Meksikoje – Gvanachuato mumijų muziejus. “Panteone” ant kalvos sukrautos ne kokios actekų mumijos, tačiau iš vietinių kapinių surinkti kažkodėl nesupuvę lavonai. Tų numirėlių, kurių šeimos laiku nesusimokėdavo mokesčių už “kapo nuomą”. Istorinės reikšmės Gvanachuato mumijos neturi, bet turistai vis tiek plūsta miniomis (vedini vaikais) žiūrėti tokių eksponatų kaip mažiausia pasaulio mumija, vaikų mumijos su karūnomis, gyvos palaidotos moters mumija… Mirtis meksikiečiams – ir pramoga.

Viena Gvanachuato mumijų. Fotografuoti jas buvo laisvai galima (priešingai, tarkime, net kokiam Ermitažui, kur vienintelę laikomą Egipto mumiją, kad ir suvyniotą, fotografuoti draudžiama).

Skaityti daugiau: Meksika – piramidės, bažnyčios ir mirtis

 


Sedlecės kaulų koplyčia

Vieta: Čekija

Neįtikėčiausia gal net visos Čekijos vieta – Sedlecės kaulų koplyčia. Jos vidaus stiliaus niekaip nesutalpinsi į architektūros stilių rėmus – nes viskas padaryta iš žmonių kaulų! Viskas – sietynas, altorius, įėjimo puošyba, kryžiai, baisusis Švarcenbergų šeimos herbas su turko akį kertančiu varnu, o keturiuose kampuose – keturios kaulų piramidės.

Sedlecės kaulų koplyčioje

Sedlecės kaulų koplyčioje

Viduramžių Čekijoje daug miestelių turėjo tokias „kaulų koplyčias“ – apačioje krauti kaulai, viršuje už miestelio mirusiuosius melsdavosi miestelio gyvieji. Daug tokių kaulų vėliau sulaidota (tarp jų – prie Kutna Horos Šv. Barboros bažnyčios), bet Sedlecėje nueita priešinga kryptimi – Švarcenbergai pasamdė liaudies menininką Františeką Rintą, kad kaulus išdėliotų meniškai. Praėjo dar šimtmetis ir šiandienėje turistinėje Čekijoje tai – viena svarbiausių lankytinų vietų. Klausyklos, suolai dingo – užtat įkurta parduotuvėlė, kur netgi parduodami marškinėliai su kaukolėmis, kaukolė išdėliota ant gretimo šaligatvio, o siaubo mėgėjams rengiami „naktiniai turai“ po koplyčią.

Švarcenbergų herbas išdėliotas iš tikrų žmonių kaulų Sedlece

Švarcenbergų, koplyčios kūrėjų, herbas išdėliotas iš tikrų žmonių kaulų Sedlece. Jis atvaizduoja varną, kertantį akį turkui (apačioje dešinėje)

Skaityti daugiau: Čekija – tai ne vien Praha!

 


Toradžų kapinės

Vieta: Indonezija (Sulavesis)

Toradžų tautos Indonezijoje kapai stulbina dar labiau, nei namai. Namai – daugmaž vienodi, o kapai – be galo įvairūs. Vieni atgula kalnų šlaituose pakabintuose karstuose, kuriuos tegalima pasiekti kabančiomis bambukinėmis kopėčiomis (buivolo formos karstas – vyro, kiaulės – moters). Kitiems 3 mėnesius kietose uolienose sunkiai kalamos angos medinėmis durimis (kiekvienoje telpa 3-8 lavonai). Tretiems – puošnūs kapai-pastatai, primenantys tradicinius toradžų namus. Ketvirti mirę padedami į natūralias olas. O „Vaikų, kuriems dar neišaugę dantys“ kapeliai – medžiuose išpjautos skylės, „kad vaiko kūnelis įaugtų į medį“. Tik vargšai ir atsivertusieji į islamą kasami į žemę – nors pirmieji dar gali viltis, kad kada nors koks palikuonis praturtės ir pastatys virš jo kapo simbolinį namą.

Kabantis karstas su kaukole

Kabantis Toradžų karstas su kaukole

Priešais kapinynus – svarbiausių giminės asmenų statulos, vadinamos tau tau. Medinės ar akmeninės, labai tikroviškos, gaminamos 3 mėnesius ir kainuojančios 1000 eurų. Tik tas mirusysis, kurio laidotuvėse paaukoti bent 24 buivolai, turi teisę į tau tau papuoštą kapą.

Tau Tau virš Londos laidojimo olos

Tau Tau virš Londos laidojimo olos

Iš daugybės karstų, kapų kyšo kaulai ir kaukolės. Jų niekas neslepia. Priešingai: kai lavonas supūva, giminaičiai specialiai padeda kaukolę, kad matytųsi, už tokią teisę dar rituališkai paaukoję kiaulę. Pirmą kartą toks vaizdas švelniai šokiravo, bet po kelių dienų toradžų krašte kaukolės, kaulai, baugios tau tau skulptūros tapo tokia įprasta aplinkos dalimi, kaip ir namai, medžiai, kalnai. Lietuvoje kur gūdžiame miške išvydęs kaukolę krūpteltum, ją radę vaikai gal gąsdintų vienas kitą: o pas toradžus štai guli šimtmečius atvirai kaulai ir niekas jų neima. „Prašome neimti kaulų ir kaukolių – parsinešus namo, gali vaidentis“ – skelbiama stende turistams.

Ant karsto sudėtos kaukolės. Patys toradžai, beje, tiki vaiduokliais. Vaikai nenori miegoti pietiniuose kambariuose, kur laikomi numirėliai, o į kapines kai kuriuose kaimuose neinama, nebent su proga, paaukojus gyvulių

Ant karsto sudėtos kaukolės Kete Kesu kaimo kapinėse. Patys toradžai, beje, tiki vaiduokliais. Vaikai nenori miegoti pietiniuose kambariuose, kur laikomi numirėliai, o į kapines kai kuriuose kaimuose neinama, nebent su proga, paaukojus gyvulių

Skaityti daugiau: Toradžai – kraupiausiai žavi tauta

 


Baisiausių mirties vietų žemėlapis

Loading map...

Loading

 


Kitos baisios mirties vietos

Merapio ugnikalnio prieigos (Indonezija)

Vieno aktyviausių pasaulio ugnikalnio šlaituose gyvenusių žmonių kaimus 2010 m. užliejo pelenai, lava. Muziejėlyje gali pamatyti sukepusius kompiuterius ar grotuvus, lavonų nuotraukas. Tai nebuvo genocidas, o gamtinė nelaimė: bet atmosfera ten primena žudynių vietą. Daug kas liudija pranykusius gyvenimus.
Plačiau: Java – ugnikalnių ir civilizacijų sala.

Kas liko iš daiktų po Merapio išsiveržimo, pražudžiusio kelis šimtus

Kas liko iš daiktų po Merapio išsiveržimo, pražudžiusio kelis šimtus

Bankoko teismo medicinos muziejus (Tailandas)

Tarp eksponatų – ir pajuodijusi vaikų žudiko mumija, ir cunamių aukų nuotraukų galerija, ir visokie apsigimimai: “į vatą” muziejus nieko nevynioja, čia ne Vakarų pasaulis, kur viskas turi būti politkorektiška.
Plačiau: Bankokas – rytietiška pasaulio turizmo sostinė.

Romos kapucinų kapai

Vieta: Italija

Romos kapucinų vienuoliai pageidaudavo, kad po mirties jų kaulai būtų sudėlioti į įvairius meno kūrinius. Tai galite pamatyti čia.
Plačiau: Roma – Europos istorija viename mieste

Limos katakombos

Vieta: Peru

Kaukolės ir kaulai čia sudėstyti į geometrines figūras.
Plačiau: Peru – Inkų imperijos širdis


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Straipsnio temos: , , , , , , , , , ,


    6 komentarai

  1. Austrijoj tokiam miestuky Hallstatt yra gražios kapinės. Kadangi kapams vietos mažai – kalnai aplink – vienoj koplytėlėj sudeda kaulus, o ant kaukolių gražiai ištapo bent jau pavardę. Sena miestuko tradicija 🙂

    • Dėkui už pranešimą apie šią įdomią vietą – kai keliausiu po Austriją, reikės užsukti ir, tikėtina, atsiras šiame sąraše 🙂

      • Tik pasitikrinkit, kaip ten kas. Nes užpernai, atrodo, tam miestuky griūtis buvo, gali būti kai kas dar nesutvarkyta. Bet labai verta nuvažiuot – gražu! Ir druskos kasyklos šalia, jei norėtųs po žeme pasivaikščiot truputį 😀

        • Na, turbūt ne artimiausiu metu ten būsiu – sudėtinga kol kas su Europos sienų kirtimu. Bet šiaip, kiek pastebėjau, panašūs dalykai gana būdingi Vidurio Europai (Čekija/Austrija ir aplink). Kiek ieškojau internete, Čekijoje panašios vietos yra bent septynios (Sedlecės – įspūdingiausia), Austrijoje iš viso keturios. Dar viena yra keli km nuo Čekijos sienos Lenkijoje, dar viena – keli km nuo Čekijos sienos Vokietijoje. Taip pat panašiomis vietomis garsėja ir Italija. Lietuvoje ir daugybėje kitų katalikiškų šalių sunkiai įsivaizduotum ką panašus (išskyrus šventųjų relikvijas, kurios ir tai laikomos uždengtos). Įdomu, kad skirtingose tos pačios Europos katalikiškos kultūros šalyse susiformavo tokie skirtingi požiūriai.

  2. Labas Augustinai, pastebejau kad domiesi mirties vietovemis pasaulyje. As bandau suprasti, kodel tamsus turizmas traukia zmoniu demesi. Ar del to kad zmonems reikia didesnio adrenalino, ar kad klasikinis turizmas nuobodus? 🙂

    • Laba diena. Aš tiesiog domiuosi visomis vietomis, nes noriu pažinti šalis visapusiškai – tai apima tiek gamtą, tiek miestus, tiek kultūrą, tiek istoriją. Tokius sąrašus, kaip šis, padariau keliasdešimčiai skirtingų lankytinų vietų kategorijų: http://augustinas.net/category/lankau-pasauli/idomiausios-vietos . Na ir kiekviena tų kategorijų savaip svarbi, nes atskleidžia tą šalį iš tam tikros pusės. Šitos mirties vietos taip pat yra šalies kultūros dalis.

      Sakyčiau ne tiek, kad aš domiuosi mirties vietomis, bet tiesiog, kad “neišbraukiu” jokių lankytinų vietų iš savo maršrutų vien dėl to, kad jos žmogui iš kitos kultūros gali pasirodyti baisios.

      Tačiau žinau, kad yra žmonių, kurie koncentruojasi (beveik) išimtinai į “tamsųjį turizmą”, bet tokių nepažįstu tai negaliu pakomentuoti kodėl – galbūt, jei tokių žmonių yra tarp skaitytojų, jie atsakys į šį komentarą 🙂

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Niūriausios pasaulio vietos

Niūriausios pasaulio vietos

| 0 komentarų

Per šimtus savo kelionių regėjau ne tik gražių, nuostabių vietų, bet ir kraupių, menančių karus, tragedijas, žmonių sunkumus, verčiančių susimąstyti.

Čia – 10 giliausiai sukrėtusių vietų.


Dešimt niūriausių pasaulio vietų

1.Černobylio zona. Po Černobylio elektrinės sprogimo 2600 kv. km dydžio teritorija tapo tokia radioaktyvi, kad visi žmonės iškeldinti. Buvusius žmonių miestus, kaimus ir gyvenimų prisiminimus čia ryja miškas, o ekskursijos vedamos tik su Geigerio skaitikliais: daug kas užnuodyta radiacija. Supranti, kaip viskas trapu, kiek gali kainuoti „nedidelė“ klaida ir kaip tikriausiai atrodytų visa planeta po žmonijos išnykimo.

Apleistoje Pripetės (prie Černobylio) mokykloje

Apleistoje Pripetės (prie Černobylio) mokykloje


2.Aralo jūra. Ketvirtas pagal dydį planetos ežeras, sovietų „mokslininkų“ paverstas dykuma. Buvę uostamiesčiai virto beviltiškumo bastionais, kur pasikeitė klimatas, o vėjai pusto nuodingas medžiagas, nuo kurių miršta kas dešimtas vaikas. Jokios pasaulio ekologinės katastrofos vaizdas neprilygsta begaliniam Aralo jūros dugnui su rūdijančiais laivais: kad suvoktum, kaip baisu, čia nereikia lyginti temperatūrų ar statistikų, čia viską akimirksniu pamatai pats.

Aralo jūros dugnas, virtęs dykuma, ir laivai ant jo

Aralo jūros dugnas, virtęs dykuma, ir laivai ant jo


3.Aušvico koncentracijos stovykla. Didžiausias XX a. „mirties fabrikas“, kur nacistinė Vokietija pražudė gal milijoną jiems neįtikusių žmonių. Aukų batai, krematoriumai, paprasti raudoni pastatai su žiauria žiauria niūria istorija.

Aušvico vieta, kur buvo šaudomi žmonės

Aušvico vieta, kur buvo šaudomi žmonės


4.Kaliningrado sritis. Atrodo, ramūs prasigėrę rusiški kaimeliai ir miesteliai. Bet kad čia niekad nebuvo Rusija. Gyveno vokiečiai, lietuviai, jie žiauriai išvaryti, išžudyti. Niekur kitur pasaulyje šiais laikais istorija nebuvo ištrinta iš gyvenimo ir žemėlapio taip skaudžiai: ne tik žmonės išnaikinti, bažnyčios paverstos griuvėsiais, bet ir visi pavadinimai, net upėvardžiai pakeisti. Dar bjauriau, kad, priešingai nei apie holokaustą, apie sovietinius genocidus didžioji pasaulio dalis visiškai pamiršo.

Apleistas didingas pastatas Įsrūtyje, Karaliaučiaus sritis

Apleistas didingas pastatas Įsrūtyje, Karaliaučiaus sritis


5.Betliejus. Atskyrimo siena Visus palestiniečių miestus Izraelis pavertė dideliais kalėjimais: apstatė sienomis, didesnėmis už Berlyno sieną, kurių kirtimas – žeminantis ir ne visiems prieinamas. Vienas miestų-kalėjimų – Betliejus, kuriame gimė Kristus.

Atskyrimo siena Betliejuje

Atskyrimo siena Betliejuje


6.Agdamas ir sunaikinti Karabacho miestai. Agdamas yra didžiausias šiais laikais sunaikintas miestas. Buvo Panevėžio dydžio, bet per Karabacho karą (~1994 m.) išvarę azerbaidžaniečius jį griuvėsiais pavertė armėnai. Dabar jis primena distopinį filmą: pavienės automobilių vilkstinės ištaškyto asfalto keliais važiuoja pro begalines griuvėsių eiles. Ir visa tai – ne tolima istorija. Kai visa tai vyko, aš jau buvau gimęs. Ir 2020 m. vyksta vėl iš naujo: dabar jau azerbaidžaniečiai bando atsiimti ir vėl apgyvendinti Agdamą bei kitus analogiškus miestus, bet nenustebsiu, jei tuo pačiu ir išvarytų armėnus iš jų miestų: tokie masiniai kitataučių išvarinėjimai Karabache vyko dar prieš 100 metų ir juos vykdo abi pusės.

Išgriautame Agdamo mieste

Išgriautame Agdamo mieste (2014 m. nuotrauka)


7.Indijos miestų šiukšlės. Šiukšliniausi pasaulyje. Šiukšlių kalnuose gyvena žiurkės ir net kiaulės, o pabodus jie padegami, taip dar labiau užteršiant ir taip tragiškai užterštą orą. Žmonės šlapinasi viešai turguose, o ką išmetėme į viešbučio šiukšliadėžę ryte radome vidury gatvės: kambarinė tiesiog išpylė pro laukujes duris. Kiek daug istorijų dar galėčiau papasakoti!

Šventajame Indijos varanasio mieste - šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas


8.Sacharos kaimų atokumas Sacharos dykumoje net XXI a. gausu kaimų, kur neveda jokie keliai, nėra telefonų ar elektros, jojama kupranugariais ir asilais. Atrodo, grįžti tūkstančius metų atgal su visomis problemomis.

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą

Važiuojant džipu per Mauritanijos dykumą


9.Poliarinė naktis Svalbarde Šiauriausioje pasaulio šalyje Svalbarde keturis mėnesius diena, keturis – naktis. Saulė net nepriartėja prie horizonto, nė kiek neprašvinta, o temperatūra sukasi apie -20. Žemė taip įšalusi, kad net laidoti ten nelaidojama, o gimdyti skrendama į Norvegiją. Ne kiekvienas psichologiškai sugeba gyventi.

Pūga Svalbarde

Pūga Svalbarde poliarinėje naktyje


10.Detroitas ir kiti JAV getai. ~1960 m. vykęs „rasių kraustymasis“ daugelio senų didžių JAV miestų centrus pavertė juodaodžių getais, kur itin nesaugu, daugelis didingų pastatų, bažnyčių, netgi dangoraižių apleisti. Vienas liūdniausių pavyzdžių – Detroitas, iš vieno turtingiausių JAV miestų virtęs vienu skurdžiausių ir netekęs dviejų trečdalių žmonių. Detroite – tikri XX a. pradžios griuvėsiai, vis griūvantys ir beviltiškai liepsnojantys! Ir tai – JAV, turtingiausia pasaulio didelė šalis…

Meno projektu virtęs sugriuvęs namas Detroite. Neužilgo po mūsų apsilankymo jis sudegė (padegtas)

Meno projektu virtęs sugriuvęs namas Detroite. Neužilgo po mūsų apsilankymo jis sudegė (padegtas)

 


Visi baisiausių pasaulio vietų sąrašai

Sunku tarpusavyje lyginti genocidų vietas su ekstremaliomis gyvenimos sąlygomis ar ekologines katastrofas su sunykusiais miestais. Viskas baisu, nejauku – bet baisu savaip.. Todėl parengiau ir atskirus skirtingų tipų “tamsiojo turizmo” vietų sąrašus:

*Žmonių išsekinta gamta. Baisiausios ekologinės katastrofos, sunaikinusios ištisus kvadratinius kilometrus mūsų planetos: radiacija, dykumėjimas, šiukšlės ir dar daug kas.
*Ekstremalios vietos, kuriose, nepaisydami visko, gyvena žmonės. -70 temperatūros, uraganiniai vėjai, dykumų tolybės, 4 mėnesių trukmės naktis – reikia ypatingų žmonių, kad ten gyventi, ir ypatingo prisitaikymo, kuris žavi.
*Akistata su mirtimi. Didžiojoje pasaulio dalyje mirties bijoma, ji – savotiškas tabu. Bet yra vietų, kur lavonai laikomi viešai, iš kaulų net daromi meno kūriniai. Mums, lietuviams, jos ypač nejaukios.
*Nuosmukio vietos. Didžiosios pasaulio dalies ekonomika nuolat kyla ir kyla, kiekviena karta gyvena turtingiau. Bet yra miestų ir ištisų šalių, kadaise klestėjusių, bet nuvažiavusių žemyn. Tokiose vietose akį baugiai rėžia kontrastas tarp trupančios didybės ir niūrios dabarties.
*Genocidų ir katastrofų vietos. Ten, kur žuvo tūkstančiai ar net milijonai nekaltų žmonių.
*Karų vietos. Kur praeities konfliktai iki šiol neduoda ramybės žmonėms: perskiria šeimas, graso atsinaujinti ir t.t.

Straipsnio temos: , , , , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Baisiausios genocidų ir žudynių vietos

Baisiausios genocidų ir žudynių vietos

| 0 komentarų

Karts nuo karto kur nors žmonijoje kyla mintis išnaikinti dalį kitų žmonių – kurią nors tautybę, socialinę klasę, religiją, miestą. Žūva Šimtai tūkstančių, milijonai, net dešimtys milijonų. Tokios milžiniškos žudynės nepraeina be pėdsakų, jų vietos amžiams pradvelkia anuo skausmu.

 


Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritis

Vieta: Rusija

Užemę tuometę Rytų Prūsiją sovietai ne tik išžudė ar išvijo buvusius gyventojus. Jie nužudė ir jų atminimą. Į rusiškus, nieko bendro su vietove neturinčius pavadinimus pervadinti ne tik miestai, bet net upės (tai pasaulio istorijoje beveik negirdėta). Komunistų, gegužės pirmosios, pionierių garbei.

Išnyko tiek vokiški, tiek lietuviški pavadinimai. Juk tai buvo Mažoji Lietuva, pirmųjų lietuviškų knygų žemė. Išžudyta bent 300 tūkstančių žmonių, iš kurių 130 tūkstančių – lietuviai. Išvaryta milijonas.

Tarp prastų rusiškų kelių likęs apleistas didžiulis vokiškas pastatas.

Išlikę pastatai daugiausiai sulyginti su žeme. Net neblogai išlikusi Karaliaučiaus pilis specialiai sunaikinta – jos vietoje iškilo eilinę sovietinį daugiabutį primenantys “Sovietų rūmai”, kuriems taip ir nerastas tinkamas panaudojimas. Vietoje senųjų gražių paminklų ant postamentų suvilkti tarybiniai tankai.

Pats Karaliaučiaus (Kaliningrado) centras. Kur buvo gražiausi senamiesčio pastatai dabar – sovietiniai daugiabučiai. Pastatas dešinėje – Sovietų rūmai, tik išoriškai paremontuoti, pakeitę miesto pilį.

Tačiau šen bei ten Karaliaučiaus srityje pro įnirtingas pastangas viską pamiršti prasišauna gabalėliai praeities. Tai kokia apleista ar cerkve paversta bažnyčia, tai koks senas gražus tvirto mūro vokiečių ar lietuvių sumūrytas pastatas. Visa ta praeities tvarka ir grožis smarkiai kontrastuoja su niūria dabartimi: duobėtomis gatvėmis, besišlaistančiais girtuokliais.

Sugriauta bažnyčia aplipdyta sovietiniais ir negrabiai rekonstruotais vokiškais pastatais.

Kadaise Karaliaučius buvo vienas pasaulio kultūrinių centrų. “Išvalius” senuosius vietos gyventojus – tik tolimas Rusijos užkampis.

 


Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla

Vieta: Lenkija

Aušvicas buvo vienas pagrindinių nacistinės Vokietijos “mirties fabrikų”. Žmonės čia naikinti kone konvejeriu it kiaulės skerdykloje. Dauguma aukų – žydai, kurių bendruomenes Europoje nacistinė Vokietija siekė sunaikinti.

Toks “vokiškai tvarkingas” žudymas stokojo kai kurių sadistinių ekscesų, būdingų komunistams, tačiau kaip tik tas labiausiai ir pribloškia. Aušvice sukurta sistema žudymui – tarsi sistema autobanų statybai. Efektyvi, nevkvestionuojama, tyliai įgyvendinama.

Aušvico koncentracijos stovykla. Už spygliuotų vielų - tvakingi raudonaplyčiai nameliai.

Štai tvarkingai sudėlioti iš nužudytųjų surinkti drabužiai. Štai “didingas” šūkis “Darbas išlaisvina” viršum vartų.

Juk tie, kas galėjo dirbti, prieš mirdami dar privalėdavo atidirbti. Juk Aušvice žudyta ekonomiškai ir žydų darbo jėgos vokiečiai nešvaistė…

Prie šios sienos šaudyti Aušvico kaliniai.

Holokaustas – žydų žudymai – nacistinėje Vokietijoje vyko daug kur. Tačiau būtent Aušvicas tapo svarbiausiu jų simboliu. Izraelio valdžia netgi privalomai čia atskraidina kiekvieną savo šalies moksleivį.

 


Hirošimos atominės bombos smūgio vieta

Vieta: Japonija

Įvedus “Hirošima” į Google paiešką, kone visi vaizdai, kuriuos išvysite – atominės bombos grybai, miesto griuvėsiai. Būtent Hirošimoje 1945 m. amerikiečiai pirmąkart kare panaudojo atominę bombą, pražudydami per 100 tūkstančių žmonių. Hiršimos miestas šiandien – gražus, bet jo atstatyti nauji pastatai slepia istorinį skausmą.

Jį primena centre likę parodų rūmų griuvėsiai (“atominės bombos kupolas”) ir muziejus. Įsivaizduojantiems, kad atominė bomba – tai visų pirma liekamieji radiacijos reiškiniai, čia tenka keisti nuomonę. Ta, numestoji ant Hirošimos, žudė ir žalojo žmones staiga, ir dar baisiau, nei Černobylio avarija. Ypač jei buvai lauke, mažai apsirengęs…

Hirošimos parodų rūmų griuvėsiai. Tai arčiausiai sprogimo vietos stovėjęs, tačiau nuolaužų lauku nevirtęs pastatas. Tiesa, visi, kas buvo viduje - žuvo.

Tarp eksponatų – vienai mergaitei nukritę nagai, išsaugoti jos tėvo. Dėmė vietoje, kurioje sėdėjo eilinė tragedijos auka (akmenis aplinkui akimirksniu išblukino sprogimo šviesa). Moters nugaros nuotrauka su išdegintu jos vilkėto kimono raštu. Ir galybė baisių istorijų. Bombos sprogimą patyrusių hibakušų karta miršta, tad garsiai jas pasakoja “išgyvenusiųjų pasekėjai” – žmonės, specialiai praleidę ilgą laiką su konkrečiu hibakuša, mokydamiesi būtent jo išgyvenimo istoriją.

Einančių vaikų, nuo kurių krenta drabužių draiskanos ir oda, skulptūra. Nuotraukose užfiksuoti ir panašūs realūs vaizdai, bet perfotografuoti nelabai norėjosi, to nedarė ir šiaip jau visur fotoaparatais spragsintys japonai. Sprogimo metu daug vaikų dirbo lauke griaudami pastatus, kad išgriautos linijos trukdytų plisti bombardavimų sukeltai ugniai. Neprireikė: amerikiečiai sugebėjo Hirošimą nugriauti vienu karo veiksmu, be gaisro

Aplinkui – gražus memorialas aukoms. Amžinoji (matyt, tikrai) ugnis, kurią užgesins kai pasaulyje nebeliks atominių bombų. Kenotafas mirusiesiems, kurie niekada nebus suskaičiuoti. Iš popieriaus išlankstytos gervės (origamis) vienai žuvusių mergaičių.

Skaityti daugiau:
Japonija. Moderni! Amžina…

 


Karlagas ir Steplagas

Vieta: Kazachija

Žiauriausią XX a. Lietuvos istorijos periodą dažnai vadiname “Tremtys į Sibirą”. Tačiau iš tikro net apie 80 000 lietuvių (kas penktas tremtinys) gyvuliniais vagonais išvežti ne į Sibirą, o į nedaug mažiau atšiaurias Kazachijos stepes. Ten veikė didžiulės Gulagų – sovietinių koncentracijos ir prievartinio darbo stovyklų – sistemos.

Gulago štabas Dolinkoje

Gulago štabas Dolinkoje. Aišku, tokių atminimo vietų Kazachijoje daug mažiau, nei sovietinių paminklų, bet gerai, kad jos atsirado

Vien Karlago lageriui buvo pavaldžios žemės, didesnės už Lietuvą, po kurias “išmėtyti” ištisi lagerio miesteliai. Kiekviename – šimtai ar tūkstančiai kalinių, priverstų triūsti tokius pavojingus, sunkius ir kenksmingus sveikatai darbus, kad jų niekas sveiku protu nebūtų sutikęs imtis. Mirtingumas siekdavo 30% per metus ir daugiau.

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano. Lietuviai paminklus saviškiams pradėjo statyti dar ~1990 m. (iš tų laikų - nugriuvęs kryžius), vėliau plėtė. Šie paminklai apaugo ir kitų tautų paminklais (dešinėje)

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano. Lietuviai paminklus saviškiams pradėjo statyti dar ~1990 m. (iš tų laikų – nugriuvęs kryžius), vėliau plėtė. Šie paminklai apaugo ir kitų tautų paminklais (dešinėje)

Būtent Kazachija dabar yra šalis, kur tą liūdną mūsų istorijos dalį pažinti lengviausia. Juk į Rusiją (Sibirą) reikia vizų, Rusijoje tremties vietos dar tolimesniuose užkampiuose, į kai kuriuos jų užsieniečiai dar ir šiandien neįleidžiami. Ir juoduosius Sovietų istorijos puslapius rusai mėgina pamiršti ir slėpti.

Šachtininkų kultūros rūmai - vienas dar Stalino laikais tremtinių sumūrytų Karagandos pastatų

Šachtininkų kultūros rūmai – vienas dar Stalino laikais tremtinių sumūrytų Karagandos pastatų

Tuo tarpu Karlago lagerio žemės – vos 260 km (~3,5 val. traukiniu) nuo sostinės Astanos. Tenai stūkso gyvas Karagandos miestas (400 000 gyv.). Kaip ir daugelio tokių pramoninių Kazachijos miestų nykius daugiabučius ir socialistinėmis skulptūromis puoštus valdžios pastatus prievarta sumūrijo tremtiniai. Ten yra ir gulago muziejus, ir paminklai tremtiniams: kiekvienas vis kitai sovietų kankintai tautai. Juk daugybė kitų tautų kentėjo dar labiau, nei lietuviai: buvo ištremtas kiekvienas jų žmogus (čečėnai, ingušai, Volgos vokiečiai, Rusijos korėjiečiai ir t.t.). Kai kurių pražuvo kas antras tautietis, o likę prarado savo kalbas, kultūrą.

Spasko “tautų kapinės”. Kairėje – latvių, per vidurį – vienas lietuvių paminklų. Pakako vien išlipti iš autobuso stotelėje (labiau – šalikelėje, kur stoja du autobusai per dieną), kad pajusčiau stepės atšiaurumą (didžiulis vėjas!) ir nykumą (nieko aplink, tik karo bazė buvusiam gulage, jokių augalų) – nors jau buvo balandis

O užvis labiausiai nukentėjo patys kazachai. Sovietai uždraudė jų klajokliškas tradicijas, suvarė į kolūkius, o tada atėmė jų maistą. Šitaip per dvejus metus badu išmarinta trečdalis visų kazachų. 1926 m. Sovietų Sąjungoje gyveno 4 mln. kazachų, 1937 m. – tik 2,7 mln., nepaisant milžiniško gimstamumo. 1959 m., po visų žudymų, tremčių, ir masinės kolonizacijos, kazachai savo tėvynėje besudarė 30% žmonių. Ir pasaulis šį genocidą pamiršo. Kazachai niekada neturėjo didžiulės diasporos, kuri būtų galėjusi visiems jį priminti…

Griūvanti Rudnyko gyvenvietė

Griūvanti Rudnyko gyvenvietė prie Žezkazgano, statyta tremtinių rankomis, o dabar niekam nebereikalinga.

Steplagas ir Karlagas nėra viena vieta ar dvi vietos. Tai – ištisa serija liūdnų miestų ir miestelių, kuriuos statė tremtiniai, griuvėsių, taršių fabrikų ir šachtų su, šen bei ten, paminklais ir muziejais tremtiniams, jų kapinėmis. Atstumai tarp vietų skaičiuojami dešimtimis ir šimtais kilometrų. Bet šitai, dykos šaltos stepės, naktinės kelionės traukiniu, irgi – Kazachijos gulagų patirties dalis. Juk tai dėl atšiauraus klimato, milžiniškų atstumų sovietai tas vietas ir pasirinko savo genocidams.

Skaityti daugiau:
Kazachija – kalnai, gulagai ir dangoraižiai

 


Holodomoro muziejus Kijeve

Vieta: Ukraina

Holodomoras buvo didžiausias pasaulio istorijoje vienos tautos genocidas. Jo metu (1932-1933 m.) sovietai badu išmarino bent 7-10 milijonų ukrainiečių (atėmė maistą ir uždraudė išvykti). Holodomoro metu nužudyta apie dvigubai daugiau ukrainiečių, nei per holokaustą – žydų.

Tačiau Holodomoro muziejėlis stebina ne aukų skaičiais, ne tragiškais eksponatais. Jis pribloškia savo… menkumu. Žinant Holodomoro siaubą baisu, kaip menkai tėra prisimenami tie milijonai aukų net savo nepriklausomoje tėvynėje. Sovietai holodomorą visaip trynė iš istorijos, o jų surusintoje Ukrainoje net po visų revoliucijų aukų atminimas sunkiai skinasi kelią.

Muziejėlis atrodo kone mėgėjiškai, palyginus su gigantomaniškais obeliskais “tarybinei armijai” ar “fašistų nužudytiems tarybiniams žmonėms”. Auomet šiuos paminklus statė oficiali sovietinė valdžia propagandiniais tikslais ir galėjo nesirūpinti piliečių nuomone, o šiandien Holodomoro atminimo paminklas nepatiktų daliai rusakalbių, kurie Holodomoro kančių patyrė mažiau ir buvo tarp genocido vykdytojų.

Planas rodantis Holodomoro aukas. Mažiausiai aktyvus genocidas buvo rytinėse Donecko ir Luhansko srityse – tose pat, kur daugiausiai rusakalbių; be to, vietoj nužudytų ukrainiečių būdavo atkeliami gyventi rusai. Krymas tuo metu buvo Rusijos TSFR dalis, tad Holodomoras ten nevyko.

Todėl status quo buvo saugomas: paminklėliai komunizmo aukoms mažyčiai ir net kai kurie Leninai buvo paliekami stovėti, norint nepykdyti rusų. Iki, aišku, “Euromaidano” – jo metu dauguma paėmė valdžią į savo rankas ir paminklus bolševikų vadui nugriovė. Centrinėje Ukrainoje. Vakarų Ukrainoje (kur rusų mažai) jų jau seniai nebuvo, o rytų Ukrainoje, matyt, jie dar ilgai stovės – tenykštės daugumos valia kitokia. Galbūt ir Holodomoro atminimo kūrimui ateis eilė.

Tačiau kol kas obeliskas Holodomoro aukoms dydžiu neprilygsta net arkai, dedikuotai „amžinai rusų ir ukrainiečių tautų draugystei“. Holodomoro muziejėlio angliški tekstai kažkodėl pasakoja ne apie 7-10 mln. ukrainiečių pražudžiusį 1932-1933 m. sovietinį Holodomoro genocidą, bet apie ~1921 m. pilietinio karo ir komunistinės ekonominės betvarkės sukeltą badą (tąsyk mirė 1,5 mln.) – vakarietis čia neabejotinai pasimes. Jam didesnį įspūdį paliks Rusijos žiniasklaidos propagandiniai genocido neigimo teiginiai…

Skaityti daugiau:
Kijevas Euromaidano revoliucijos išvakarėse

Apsilankymas Kijeve karo metu

 


Navahų ir hopių indėnų rezervatai

Vieta: JAV (Arizonos, Jutos, Kolorado, Naujosios Meksikos valstijos)

Indėnus mėgstama romantizuoti. Ir Lietuvoje seniau buvo populiarios Karlo Majaus apysakos vaikams apie vadą Vinetu. Bet jas rašydamas K. Majus net nebuvo lankęsis Amerikoje, o ir vandens nuo to XIX amžiaus nutekėjo begalės.

Kelionė į didžiausią išlikusį indėnišką JAV regioną sudaužė iliuzijas tiems iš mūsų, kas jų turėjo. Šiandien indėnai vilki paprastais rūbais, daug jų skurdūs ir prasigėrę, o nuo atvykėlių slepiama tradicinė religija atrodo kaip kažkoks dar vos alsuojantis rudimentas.

Monumentų slėnis. Vienintelis dalykas, kas tvirtai sieja šiuos laikus su didžia praeitimi - gamta. Tačiau daugelis indėnų tautų buvo išvytos iš savo istorinių regionų.

Indėnai neteko ne tiesiog tėvynės, indėnai neteko viso žemyno. Ir JAV rezervatuose, kur šis bei tas tebėra išsaugota, geriausiai suvoki kiek – prarasta negrįžtamai. Tikrų indėnų iš esmės nebėra. Dalis jų išžudyta, dalis – ištremta ir pertremta, dalį išguldė iš Europos ar Afrikos atvežtos ligos, dalį taip paveikė užsieninės kultūros, kad pamiršo savąją.

Vieną indėnų greta buvęs žmogus pamėgino jį užkalbinti ispaniškai: juk tokių veido bruožų paprastai būna imigrantai iš Lotynų Amerikos. Šis pavyzdys gerai parodo, kokie užgožti šiandieninėse JAV yra vietos indėnai, tebesudarantys vos 1% valstybės gyventojų (palyginimui lotynų amerikiečiai – 17%).

Turistai vaikšto po apleistą indėnų kaimą Mesa Verdėje. Panašių yr air gyvenamų, bet, saugodami privatumą, indėnai ten fotografuoti neleidžia

Ir aš lankiausi ne šiaip rezervate, o Navahų tautoje – bene geriausiai išlaikiusiame savo kultūrą. Juk navahai yra didžiausia JAV indėnų tautybė. Jų 300 000, bet jų rezervatams priklauso plotas, didesnis nei visa Lietuva ir besidriekiantis per tris valstijas (Jutą, Naująją Meksiką, o daugiausiai – Arizoną). Navahams pasisekė, nes tai ir yra jų tikroji tėvynė. Daugybę kitų indėnų tautų (“genčių”) XIX a. ištrėmė iš gimtinių, suvarė į mažus nederlingus sklypus. Bet navahų žemės ir šiaip buvo prastos, niekas jų nesigviešė. Tiesa, kartą jie buvo priversti pėsčiom nužygiuoti 500 kilometrų ryčiau, bet pati JAV valdžia netrukus atšaukė šį nepopuliarų planą.

Mesos pakraštys beprasidedant smėlio audrai. Daugiausia tokias dykas žemes kolonistai paliko indėnams. Tiesa, 'paliko' irgi tik teoriškai, nes rezervatai turi tik ribotą autonomiją.

Tačiau išlikti savimi nelengva ir navahams. Pavyzdžiui, jau trečdaliui navahų gimtoji kalba yra anglų. Tiesa, kitur situacija daug liūdnesnė: vos 10% “senųjų amerikiečių” tebemoka savo tautų kalbas. Hopių kultūra, kurių rezervatas iš visų pusių apspuptas navahų valdų, apnykusi dar labiau.

Skaityti daugiau:
JAV indėnų žemės: rezervatas, didesnis už Lietuvą

 


Baisiausių genocidų ir žudynių vietų žemėlapis

 


Kitos genocidų, žudynių ir katastrofų vietos

Pastarosiose gal žuvo mažiau milijonų, žudyta “paprasčiau”. Tačiau kiekvieno žmogaus mirtis – tragedija, o tūkstančių – tūkstančiai tragedijų.

Srebrenica (Bosnija)

Jei atrodo, kad “mūsų laikais” Europoje genocidai negali vykti, Srebrenica grąžins į realybę. Serbų pajėgos čia 1995 m. nužudė 8000 bosnių vyrų ir tai buvo tik vienas daugelio tokių epizodų Bosnijos kare. Našlės ir dukros būdavo prievartaujamos. Teoriškai apginti bosnius žadėjo Jungtinės Tautos – bet Srebrenicoje kaip niekur kitur pasirodė, kad ši institucija “bedantė” ir veikia tik tada, kai žudikai jos patys paiso (ko serbai nedarė). Dabar Srebrenicoje sukurtas memorialas iš daugybės vienodų baltų stulpų. Tačiau gyvų bosnių aplinkui nebėra: gyvena serbai, o daug namų apleista.
Plačiau: Bosnija – trijų žavių kultūrų frontas.

Srebrenicos memorialas

Srebrenicos memorialas


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *