Patekęs į gerą pramogų parką turėtum pasijusti atsidūręs kažkur visai kitur. Vieni jų atkuria konkretų tolimos praeities laikmetį, kiti – fantastines vietoves. Vieni orientuoti į linksmybes (atrakcionus), o kiti, vadinami gyvaisiais muziejais – į supažindinimą su epocha. Tačiau visuose bilietas parduodamas visai dienai, gausu į roles įsijautusių aktorių, o plotai tokie, kad viskam pažinti ir apeiti veiklos gausu.

Štai geriausi pramogų parkai.

 


Polinezijos kultūros centras

Vieta: Havajai, JAV

Polinezijos Kultūros Centras – įspūdingiausias Polinezijos (šiaurrytinė Okeanijos dalis) kultūrų pristatymas. Kiekvienai didžiųjų polinezietiškų žemių – nuo Havajų iki Naujosios Zelandijos – čia pastatytas kaimelis ir tuose kaimeliuose daugybę kartų per dieną vyksta specialūs renginiai. Samoa gyventojai čia rodo, kaip jie lukštena kokoso riešutus ir duoda ragauti savo patiekalų; Naujosios Zelandijos maoriai rituališkai “pasitinka pakeleivius” bei pakvietę juos į salę, šoka liaudies šokius; tongiečiai ritmą muša būgnais bei kviečia žiūrovus “tapti vietiniais” (“go native”) ir daryti tą patį.

Naujosios Zelandijos kultūros demonstracija Polinezijos kultūros centre

Kiek pasigailėjome, kad atvykome tik apie vidurdienį – maniau, kad viską spėsime, bet kur tau. Į šią populiarią atrakciją buvo likę tik brangiausi bilietai. Tad mus lydėjo gidas, ir nors visuomet pasisakau už nepriklausomą keliavimą, šiame margumyne jis tikrai pravertė, nes pamatėme daugiau, nei šiaip būtume išvydę.

Kanojų šokiuose plaukia Fidžis

Ekskursija prasidėjo nuo pagrindinio dienos reginio – Kanojų šokių. Kasdien valandai visi kaimeliai nutraukia savo programas ir į kanalus (kaip gi Polinezija be vandens!) išplaukia improvizuotos kanojos su šokėjais. Kiekvienas laivelis – atskira šalis, kitokie tautiniai rūbai ir liaudies šokiai bei dainos. Įspūdingi buvo Samoa karo šokiai, kurių metu stūgaudami apkūnūs vyrai garsiai ploja sau per krūtinę bei šlaunis, ir, be abejo, maorių haka, pažįstama sporto gerbėjams – juk Naujosios Zelandijos rinktinės ją šoka prieš mačus.

Be šio plaukimo, smulkesni renginiai nuolat vyksta kiekvienos šalies “kaimelyje”. Jie nesikartoja: jei vienur šokiai, tai kitur – kulinarija.

Samoa kaimelio „gyventojas“ sliuogia į palmę kokoso riešutų

Dieninė dalis – tik pusė Polinezijos kultūros centro darbo laiko. Po jos laukė „luau“ vakarienė. Simbolinę įžangą į ją čia sudaro ali‘i įžengimo ceremonija, daina bei po žeme kepto „kalua“ paršelio atidegimas (tokių pat netrukus galima paragauti, kartu su kitais Havajų virtuvės skanėstais). Prie tokios vaizdų gausybės jau spėjome įprasti, nes viskas Polinezijos kultūros centre sustyguota taip, kad nuobodžiauti netenka nė minutę – nemaža dalis iš 1300 įvairiataučių jo darbuotojų be paliovos ką nors veikia tuose septyniolikoje hektarų, pilnų žalių medžių, žydro vandens ir tvarkingų takelių.

Atidengiamas kalua paršelis, vienas Havajų virtuvės patiekalų ir kiekvieno luau širdis

Vakaro kulminacija – didžiulis, masinis gyvas vaidinimas su gausybe specialiųjų efektų, kaip antai į sceną verstis imantys krioklio vandenys ar ugnies rijimas. Visa tai persmelkta galybės šokių, dainų ir paprastu siužetu apie polineziečio gyvenimą. Herojus vis keliauja iš salos į salą, ir kūdikystė jo apsupta vienos kultūros, paauglystė – kitos, o tuokiasi jis pagal trečią, ir šitaip prieš akis einant gyvenimui pralekia ir visa Polinezija.

 


Sovereign Hill

Vieta: Viktorija, Australija

Balarate į vakarus nuo Melburno atkasta daugiausiai Australijos aukso, XIX a. vyko tikra jo karštinė. Tad viena miestelio kalva palikta “gyvuoju muziejumi” Sovereign Hill. Kartu su miniomis turistų atkurtose XIX a. gatvėse “savo gyvenimus gyvena” ano meto drabužiais vilkintys aktoriai. Štai kūrikas kūrena kasyklas varančius katilus, fermeriai grėbia šieną avių garde. Visai dienai numatytas sąrašas renginių: aukso gryninimo išlydant, saldainių gamybos, žvakių liejimo ir dažymo (šachtų žvakės būdavo kitokios spalvos, kad kasėjai nesineštų jų namo), šaudymo demonstracijos, “Viktorijos teatro” minispektakliai, galimybė paieškoti aukso upelyje, ekskursijos vienoje keleto atkurtų mažų privačių kasyklėlių.

Sovereign Hill kasyklos katilinė.

Gatvėmis rieda senos Cobb and Co karietos, ant sienų kabo ano meto skelbimai (“Liverpulis-Melburnas per rekordines 69 dienas”, “Antros klasės apgyvendinimas – ponios Karolinos Čisholm bakūžės”…), galima išbandyti seniai pamirštas kėglių ir biliardo atmainas, o parduotuvėlėse įsigyti to laikotarpio gėrimų, žaislų, rankdarbių.

Kasdien XIX a. kareivių būrys, pražygiavęs miestelį, iškelia, kaip anuomet, Britanijos vėliavą, paskelbęs “dienos naujienas” apie numalšintą klaidatikių induistų ir musulmonų sukilimą Indijos kolonijoje. Ant bilieto net atsiprašoma dėl to, kad “aktoriai laikysis XIX a. nusistatymų”. Australija taip persmelkta vakarietiško kultūrinio marksizmo, kad net jos dolerių banknotai vienoje pusėje būtinai turi vyro, kitoje – moters atvaizdus (išskyrus 5 dolerius, ant kurio – tik karalienė). Taigi, eiliniame Sovereign Hill gatvės vaidinime nuskambėjęs pasisakymas “gal ji taip kvailai mąsto, nes yra moteris” kitomis aplinkybėmis kaip reikiant būtų įsiutinęs feministes.

XIX a. parduotuvėlė. Net pardavėjai čia apsirengę ano laikmečio stiliumi.

Vakare Sovereign Hill atsidaro antrąsyk naktiniam šou “Kraujas ant pietų kryžiaus”, pasakojančiam apie Eurekos kasėjų sukilimą. Tūkstančių žmonių minia tą 1854 m. spalio 17 d. sudegino Balarato Eurekos viešbutį, nes šis priklausė esą neteisingai dėl žmogžudystės išteisintam Džeimsui Bentliui. Sukilėliai, prisiekę ištikimybę “Pietų kryžiaus žvaigždyno vėliavai”, buvo sumušti, bet tas epizodas, kaip ir Nedo Kelio istorija, tapo Australijos nacionaliniu mitu. Norėtųsi viską suvesti į laikotarpio dvasią ar Australijos kolonijų “nusikaltėlišką prigimtį”. Kol neprisimeni kad ir Garliavos įvykių. “Eilinių vietos žmonių” kova su “neteisinga tolima valdžia”, matyt, geba įaudrinti mases visur ir visada. O čia ta valdžia buvo už 17000 km, o Pietų kryžiaus vėliava – pirmoji tikrai australiška, be britiško “kryžiaus”, kuris likęs net šiandieninės Australijos vėliavos viršutiniame kairiajame kampe.

Sovereign Hill pargindinė gatvė dieną, kuomet ja vežioja karietos.

Pats “naktinis šou” kainos nepateisino. Reklaminiai siužetai rodo degantį Eurekos viešbutį, karietą, bet tai atskiri epizodai. Išskyrus po sukilimo kasėjams suteiktas papildomas teises apžvelgusį aktorių, šou niekas nevaidina, o jo eiga tokia – įsižiebia kokio namo šviesos, pasigirsta įrašytas jo “gyventojų” pokalbis, įsižiebia šviesos kitur – ir “prabyla” “esantieji” ten. Pasibaigus tokiai scenai, žiūrovai eina (ar pervežami) miesteliu tolyn, kur laukia kitas “veiksmas”.

 


Splendid China (Nuostabioji Kinija)

Vieta: Kinija

“Nuostabioji Kinija” – tai visa didžioji Kinija, jos gražiausi pastatai ir ypatingiausios mažumos, “suvilktos” į vieną didelį Šendženo miesto parką.

Gyvasis muziejus susideda iš dviejų dalių. Vienoje jos pusėje tarp kalvelių ir ežerėlių stovi sumažintos Kinijos grožybių kopijos. Primena mini-Europos parką Briuselyje. Tik kad Kinija už Europos Sąjungą 2,5 karto didesnė tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi. Ir “stebuklų” Kinijoje tikrai ne mažiau – tik jiems labai trūksta reklamos. Prie dažno eksponato galvodavau: “Kaip gražu! Kodėl apie tai negirdėjau? Kur yra ši vieta?”. Tarp tokių – budų statulos olose, keistos architektūros mažų tautelių kaimai, kalnų šlaitų gyvenvietės, uolų kūgiai, žavios kiniškos šventovės ar miestų vartai. Aišku, yra “Nuostabiojoje Kinijoje” ir Terakotos armija, Uždraustasis miestas, Potalos rūmai, it gyvatė vingiuojanti Kinų siena.

Viena miniatiūrų 'Nuostabiojoje Kinijoje'.

Antroji “Nuostabiosios Kinijos” pusė – Liaudies kaimas. Kinijos tautinių mažumų stilių namuose čia kasdien pristatomos jų kultūros. Deja, spėjau žvilgtelti tik į vieną programą – ji apsiribojo kinišku pasakojimu.,

Pusvalandžio trukmės viduramžių mūšio fragmentų inscenizacija.

“Visuotiniai” kasdieniai renginiai buvo žavesni: viduramžių kariai, demonstruojantys triukus ir mūšio menus; spektaklis, atskleidžiantis Kinijos liaudies drabužių įvairovę. Ir vakarinis “varjetė”, įkvėptas Olimpiados atidarymų – šokiais, vaidyba, akrobatika, spalvom, šviesom ir trykštančiu vandeniu perteikiama ankstyvoji Kinijos istorija. Ir net ugnies įžiebimas buvo.

Kinų kultūros pasirodymas Šendženo Splendid China parke.

Aišku, liaudies kaimas nepasiena be suvenyrų, restoranų, bet smagiausia po jį vaikščioti vėlų vakarą, kai niekas nebedirba, bet ir žmonių minios išsiskirsčiusios. Galingų žibintų šviesoje atsidūrusios etninės architektūros interpretacijos nebeatrodo pigios.

Nakčiai apšviesta Nuostabioji Kinija Šendžene. Honkonge ryškiausiai žiba reklamos. Gvangdžou ir Šendžene populiaru nutvieksti visą pastatą, dažnai - nuolat besimainančiomis spalvomis.

 


Dysney World (Disnėjaus pasaulis)

Vieta: Florida, JAV

Disnėjaus pasaulis Floridoje – tikras “pramogų parko” etalonas. Jo plotas – didesnis nei visas Klaipėdos miestas. Ten šeimos (ir ne tik jos) važiuoja ir ištisai savaitei (yra 27 viešbučiai), ir visada yra ką veikti. Kai kas net nusipirkę butus toje teritorijoje.

Klasikinis Disneilendas – kitaip, Magijos karalystė, su Mikiu, Donaldu, pilimi ir jų atrakcionais – tėra nedidelė Disnėjaus pasaulio dalis. Vienintelė, kuri “nukopijuota” ir kitose vietose – Europoje, Azijoje.

Pačiame Disnėjaus pasaulyje be Magijos karalystės tokių parkų, kur nusiperki bilietą visai dienai ir pasineri į kažkokį pusiau fantastinį pasaulį, yra ir daugiau.

Disnėjaus pasaulio Magijos karalystė.

Epcot (1982 m.) yra “ateities miestas”, kuriame viskas pastatyta pagal ateities technologijas.

Disnėjaus Holivudo Studijos (1989 m.) veikia ir kaip pramogų parkas, ir kaip Disnėjaus filmų filmavimo ir kūrimo erdvė.

Disnėjaus Gyvūnų karalystė (1998 m.) – modernus zoologijos sodas, kuriame kruopščiai atkurtos realios atitinkamų gyvūnų klimatinės zonos.

Kiekvienas parkų susideda iš atskirų smulkesnių teminių zonų, pavyzdžiui Gyvūnų karalystė suskirstyta į žemynus.

Ir tie kiti parkai nėra tik kažkokie “Magijos karalystės” prielipai. Tiesą pasakius, voso keturi patenka į aštuonių labiausiai lankomų pasaulio pramogų parkų aštuntuką. Magijos karalystė, aišku – pirmoji (~20 mln. klientų per metus), Epcot – šeštasis (12 mln.), Gyvūnų karalystė – septintoji (11 mln.), Holivudo studijos – aštuntosios (11 mln.).

Greta šių “sausų parkų”, Disnėjaus pasaulyje dar yra du vandens pramogų parkai, sporto pramogų zona, “senamiestis” (su Cirque du Soleil teatru) ir net… vestuvių paviljonas (Disnėjus JAV seniai nebeatrodo įdomus tik vaikams).

 


Loading map...

Loading