Išskleisti meniu

Miestai

Įdomiausi pasaulio miestai

Įdomiausi pasaulio miestai

| 0 komentarų

Lankiau dešimtis tūkstančių miestų daugiau nei 100 šalių, bet tik dalis jų „įstrigo mano širdyje“.

 


Dešimt įspūdingiausių pasaulio miestų

Šis dešimtukas nuolat atnaujinamas – jei tik aplankau miestą, vertą jo.

1. Tokijas. 36 mln. žmonių – didžiausias pasaulio miestas. Sunku suvokti jo mastelius: dangumi lakstantys traukiniai, žmonių minių minios, daugybė labai skirtingų miesto centrų. Vienos ypatingos japonų kultūros širdis.


2. Niujorkas. Didžiausias tarpukario pasaulio miestas, statęs šimtus dangoraižių dar tada, kai Europoje nebuvo nė vieno. Dangoraižiai ten didingi tarsi katedros, o kur dar visos Niujorką kūrusių imigrantų kultūros ir subkultūros (tarp jų – įspūdingas lietuviškas paveldas).

Seni ir įstabūs Niujorko dangoraižiai


3. Roma. Kone už kiekvieno kampo – 2000 metų senumo griuvėsiai ar didingos Viduramžių bažnyčios. Roma išliko svarbi per amžius: kaip galingiausios Europos Romos Imperijos širdis, vėliau – katalikų bažnyčios centras, todėl architektūra, menu ją pranokti sunku.


4. Londonas. Unikalios tradicijos: juodieji taksi, raudoni autobusai, viduramžiškai gyvenanti karalienė. Didingi pastatai iš tada, kai iš Londono valdyta didžiausia visų laikų pasaulio imperija (Britų Imperija).


5. Paryžius. Ilgi tiesūs bulvarai, didingi XIX a. pastatai – nuo rūmų ir teatrų iki kapinių. Viso pasaulio meno lobius sukaupę muziejai.

Viename didingų plačių Paryžiaus centro prospektų


6. Venecija. Unikalus miestas ant vandens, kur vietoje automobilių naudojami laivai. Maža to, jis dar buvo galingos prekybinės imperijos širdis ir Venecijos senamiesčio didybė turi mažai lygių pasaulyje.


7. Dubajus. Jei didingiausius pasaulio miestus sukūrę karaliai ir imperatoriai gyventų šiandien, jie sukurtų Dubajų! Vienas po kito skinami pasaulio rekordai (nuo aukščiausio pastato iki didžiausio gėlyno) ir nuolatinis netikėjimas „negi tikrai prieš kelis dešimtmečius šis miestas buvo Marijampolės dydžio gyvenvietė dykumoje?“.


8. Rio de Žaneiras. Bene gražiausioje gamtinėje aplinkoje stūksantis pasaulio didmiestis, supamas nuostabių kalnų ir paplūdimių. O kur dar garsieji jo karnavalai, samba, bosa nova, meilė futbolui: kiekvieną naktį bus ką veikti.

Rio de Žaneiro pakrantė


9. Praha. Rodos begalinis senamiestis, kur kiekvienas pastatas senas ir didingas: bažnyčios, rūmai, tiltai, eiliniai daugiabučiai.

Nakčiai apšviesti Tyno Marijos bažnyčios bokštai žvelgiant iš Prahos Senamiesčio aikštės


10. Stambulas. Iš čia valdyta ir stačiatikiška Bizantija, ir musulmoniška Osmanų Imperija, tad Stambule – ir didingiausios pasaulio cerkvės, ir didingiausios mečetės. Tai – tikra Europos ir Azijos sandūra.

Šv. Sofijos soboras Stambule, statytas 537 m. po Kr., buvęs didžiausia pasaulio krikščioniška bažnyčia, paskui mečete, dabar - muziejumi

 


Įdomiausių pasaulio miestų žemėlapis

Tuos įdomiausius miestus, kurie pažymėti žemėlapyje, bet neaprašyti aukščiau, rasite aprašytus sąrašuose žemiau.

Loading map...

Loading

 


Visi įspūdingiausių pasaulio miestų sąrašai

Sunku tarpusavyje lyginti skirtingu metu klestėjusius miestus ar didmiesčius su kurortais. Todėl parengiau ir atskirus skirtingų tipų įspūdingiausių miestų sąrašus (spauskite ant nuorodų):
*Senovės miestai, kurie žavi daugybės šimtmečių senumo (Antikos, Viduramžių) pastatais, šventovėmis, miestų sienomis, romantiškais senamiesčiais.
*Imperijų amžiaus (~XIX a.) didmiesčiai, buvę svarbių pasaulio valstybių centrais tada, kai šios valstybės dalinosi pasaulį. Jie žavi plačiais bulvarais, didingais daugiaaukščiais, traukinų stotimis, teatrais.
*Modernūs didmiesčiai, šiuo metu esantys didžiausiais ar moderniausiais pasaulyje. Jie žavi superarchitektūra, dangoraižiais, technologijomis, moderniu transportu, didžiausiomis žmonių miniomis ar turtais.
*Ypatingi miestai, kuriuose gyvenimas verda kitaip, nei kitur: šventieji miestai, požeminiai miestai, miestai ant vandens ir pan.
*Kurortai – tie, kurie nėra tiesiog vienodų viešbučių kompleksai palei jūrą.
*Inžineriniai statiniai – nuo didžiausių pasaulio užtvankų iki kosmodromų: pastatų kompleksai, savo dydžiu prilygstantys miestams.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Didžiausi pasaulio inžinerijos stebuklai

Didžiausi pasaulio inžinerijos stebuklai

| 0 komentarų

Pastatų kompleksai, kurie prilygsta didmiesčiams! Paprastai turistai nelanko pramoninių ir inžinerinių statinių – tai taip paprasta, proziška. Bet į šiuos kasmet atvyksta šimtai tūkstančių ar milijonai turistų – nes visame pasaulyje nėra jiems lygių. Begaliniai koridoriai, pasaulio rekordai: tikrai verta tai pamatyti. Tai vietos, kur žmonija pasiekė neįmanoma, tarsi žaisdama Dievus.

 


Itaipu hidroelektrinė

Vieta: Brazilija ir Paragvajus

Igvasu kriokliais kiekvieną sekundę prateka 1750 litrų vandens: šešiskart daugiau, nei Nemunu Kaune. Kokio įspūdingumo tada turėtų būti galingiausi pasaulyje Gvairos kriokliai – 13000 litrų per sekundę vandens sienos (43 Nemunai)! Vietovardis „Salto de Guaira“ Pietų Amerikos žemėlapyje įrašytas 200 km į šiaurę nuo Igvasu. Tenykštė upė – nebe vidutiniška Brazilijos mastais Igvasu, bet septintoji pagal vandeningumą pasaulyje Parana, į kurią Igvasu ir įteka.

Deja, to vaizdo nemačiau ir niekada nebeišvysiu. Gvairos krioklių nebėra. 1982 m. Brazilija ir Paragvajus juos paskandino, pastatydami milžinišką Itaipu užtvanką. Trokšdami išvysti paskutinius Gvairos krioklių vaizdus tais metais žuvo 40 žmonių – tilteliai neatlaikė minių svorio. Tie žmonės paskendo kriokliuose, o patys kriokliai per 14 dienų – Itaipu mariose.

Itaipu užtvankos fragmentas. Vanduo, kadaise tekėjęs Gvairos kriokliais, dabar teka čia matomais baltais vamzdžiais ir suka turbinas. Kadangi iš nuotraukos sunku suvokti visa ko mastelius, pasakysiu, kad vos dviem iš šių vamzdžių kas sekundę prateka tiek vandens, kiek per visus Igvasu krioklius kartu paėmus

Itaipu hidroelektrinės vardan apsemta ir daug miškų, kaimų, kuriuose per amžius gyveno indėnai. Tačiau yra kita medalio pusė: tai daugiausiai energijos per metus (90 TWh) pagaminanti elektrinė visame pasaulyje, apšviečianti penkiasdešimties milijonų žmonių namus, parduotuves, gamyklas… Ir brazilai ja didžiuote didžiuojasi. Aplink pastatė savotišką pramogų parką, kuriame – ir gyvūnai, ir pasivažinėjimo elektromobiliu galimybės. Jei Lietuvoje elektromobiliai yra pseudoekologija (juk jų suvartojama elektra vis viena gaminama taršioje Elektrėnų elektrinėje) tai Brazilijoje Itaipu jėgainės dėka tikrai gali važinėti mažai teršdamas gamtą.

Jei, aišku, pamiršim visus užtvindytus plotus…

Apie Gvairos krioklius joks Itaipu gidas nė žodeliu neužsimena, o Itaipu “pramogų parke” įvairiomis kalbomis rodomas pristatomasis filmas savo tonu ir patosu priminė tarybines kronikas. Komentatorius bėrė statistiką: Itaipu jėgainėje tiek metalo, kiek 380 Eifelio bokštų, betono kiek 210 Marakanos stadionų, žemių iškasta tarsi būtų pastatyti 8,5 Eurotunelio.

Itaipu valdymo skydas. Teoriškai dešinė kambario pusė – Paragvajuje, kairė – Brazilijoje. Remiantis Itaipu valdymo tarptautine sutartimi, brazilams ir paragvajiečiams darbininkams turi būti skirta vienoda pinigų suma, bet kadangi Paragvajuje mažesni mokesčiai, už tą pačią sumą paragvajiečių nusamdoma daugiau

Itaipu betoninis monstras – lyg žmonijos proto atsakas tyrai gamtos galiai. Jis – toks milžiniškas, kad specialios ekskursijos metu žvelgdamas tolyn koridoriais nematydavau jų pabaigų, o pažvelgęs žemyn į tuščiųjų užtvankos ertmių gylį, ne visada suprasdavau, kur dugnas. Tarsi tai būtų ne realybė, o kokio fantastinio filmo specialieji efektai. Žvelgiant iš šalies, nuo apžvalgos aikštelės, net sunku suvokti visa ko tikruosius mastelius: atrodo, užtvanka kaip užtvanka, kol palyginimui nepasižiūri, kokio dydžio yra turistus vežiojantys dviaukščiai autobusai bei šešių aukštų administracinis pastatas.

Deja, galbūt įspūdingiausio vaizdo neišvydau: latakai, nuleidžiantys perteklinį vandenį, atidaromi tik įpusėjus liūčių sezonui. Pasak užtvankos įmonės direktoriaus, būtent šie latakai pakeitė paskandintus Gvairos krioklius: vandens kiekiai panašūs.

„Begalinis“ drėgnas koridorius palei daugiatones Itaipu turbinas

Skaityti daugiau: Igvasu – nuostabiausias krioklių pasaulis

 


Panamos kanalas

Vieta: Panama

„Panamos kanalas“ – išgirdus Panamos valstybės pavadinimą nuo pat vaikystės man tai pirma asociacija. Dar per geografijos pamokas aiškina, kad jis jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus, jo dėka laivai sutaupo 20 parų. 5% visų pasaulio krovininių laivų praplaukia šiuo kanalu!

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Na, bet kol neišvydau savom akim atrodė ką jau čia – industrinis statinys ir tiek: valandos-kitos jam pamatyti užteks. Bet Kanalas mane pavergė! Iš trijų savaičių, kurias praleidau Panamoje, kokią savaitę skyriau vietoms, susijusioms su kanalu.

Nes Panamos kanalas nėra tik kažkokia dirbtinė perkasa. Panamos kanalas – tai ir gamta. Daug, daug gamtos. Didžioji kanalo dalis netgi nėra iškasta – didieji laivai plaukia Gatuno ežeru (tvenkiniu), kuris suformuotas užtvenkus Čagreso upę. To ežero (ir apskritai kanalo) pakrantėse šmirinėja agučiai, medžiuose kybo tinginiai, tai – viena geriausių vietų pasaulyje stebėti paukščius. Tiesa, Panamoje to gero pilna visur: nesu didelis paukščių ar drugelių mylėtojas, bet išvydęs tokius pasakiškai spalvingus nori-nenori ilgai juos stebėdavau. O kai dar atskrisdavo jų dešimtys ar šimtai…

Vienas daugybės aplink Panamos kanalą sutiktų žvėrelių (koatis)

Vienas daugybės aplink Panamos kanalą sutiktų žvėrelių (koatis)

Į Atlanto vandenyną palei Panamos kanalą nutįsusi salų grandinė. Dalis jų sujungta sankasa su nuostabiais vaizdais į miestą ir laivus. O tolimesnės – jau žygeivių džiaugsmas beveik be automobilių.

Panamos kanalas – tai ir istorija. Jo iškasimas – didžiulis žmonijos triumfas. Idėja kilo dar XV a., bet pirmieji pabandė prancūzai 1880 m. Nepavyko: nuo maliarijos, geltonojo drugio mirė 22000 darbininkų, o kompanija bankrutavo. 1902 m. projektą perėmė amerikiečiai ir 1914 m. kanalas atidarytas – įgalino ne tik patogiai gabenti krovinius iš Azijos į rytų Ameriką ar iš vakarų Amerikos į Europą, bet ir greitai “permesti” JAV Atlanto vandenyno laivyną į Ramųjį vandenyną ar atvirkščiai.

Tabogos salos vaizdas nuo Cerro de La Cruz kalno

Tabogos salos vaizdas ‘Kanalo žiotyse’ nuo Cerro de La Cruz kalno (matosi daug laivų, gal plauksiančių kanalu)

Tiesą pasakius, Panamos šiandien išvis nebūtų, jei ne kanalas. Iki 1903 m. ši teritorija buvo Kolumbijos užkampis. Jei kas ir siekė jos nepriklausomybės, tai buvo “beviltiški marginalai”. Tačiau tuo metu Kolumbija atsisakė suteikti JAV teisę statyti Panamos kanalą. JAV tada sulošė kaip geras pokerio lošėjas: parėmė Panamos nepriklausomybės judėjimą ir, šiam triumfavus, sudarė sutartį dėl kanalo statybų su jau nepriklausoma Panama.

Už paramą ir kanalo statybą pagal tą sutartį kanalas „amžiams“ atiteko JAV. Ne tiesiog kaip nuosavybė, o kaip JAV kolonija, atskira šalis, „Panamos kanalo zona“ (virš 8 km į abi puses nuo kanalo). Iki pat 1977 m., kai JAV kanalą perdavė Panamai, ten galiojo JAV įstatymai, vartota anglų kalba. Ir tai atsispindi to krašto tarpukarinėje art deco architektūroje (ypač buvusioje Kanalo zonos sostinėje Balboa). Ir būtent todėl aplink Panamos kanalą išliko tiek gamtos: iki pat 1999 m. daug kur plytėjo JAV karinės zonos ir bazės, todėl niekas nestatė dangoraižių.

Panamos kanalo štabo rūmai Balboa

Panamos kanalo štabo rūmai Balboa – užrašas fasade vien angliškas

Panamos kanalas lėmė ir Panamos daugiakultūriškumą: būtent jo statyti suvažiavo karibiečiai, europiečiai, kinai ir daugybė čia liko. Be to, 40% Panamos ekonomikos susijusi su Panamos kanalu.

Bet, aišku, Panamos kanalas – tai visų pirma laivai. Milžiniški laivai: iki 427 m ilgio. Apsistojome bute su vaidu į Panamos kanalo įplaukimą – be galo įdomu buvo stebėti, pažinti tuos laivus, skaityti apie juos informaciją specialiose programėlėse: iš kur į kur jie plaukia, kiek dienų tai trunka, kam priklauso, ką veža. Retai susimąstome, kokia tai svarbi mūsų pasaulio dalis (juk be jų neturėtume jokių pigių drabužių, elektronikos, bananų ir t.t.): tik prie Panamos kanalo laivai iš „tiesiog transporto“ dėl savo dydžių ir kiekių tampa įdomia turistine pramoga.

Dirbant prie Panamos kanalo vartų visada yra kur pailsinti akis: pažiūrėti, kokie laivai ir kur plaukia

Balkone į Panamos kanalo vartus

Laivai matosi nuo visos Panamos miesto pakrantės, plaukiant į salas, nuo Panamos miesto kalvų. Iš ten atsiveria ir galybė uosto kranų, geležinkelis, oro uostas, greitkeliai: toks transporto mazgas, kokio nemačiau niekur kitur, priminė „Transport Tycoon“ žaidimą: štai praplaukia laivas, kyla lėktuvas, išvažiuoja traukinys. Ir konteineriai, konteineriai, konteineriai…

„Galingiausia“ Panamos kanalo patirtis – šliuzai. Tos vietos, kur superlaivai per tris slenksčius pakeliami iš vandenyno į Gatuno ežerą ir kitoje pusėje nuleidžiami atgal. Didžiausi, pritaikyti turistams su regykla – Agua Clara šliuzai. Ten dirba net komentatorius, komentuojantis praplaukiančius laivus… Ir, aišku, gamtos takai aplinkui.

Na ir jei kanalo dar būtų negana, šliuzais gali praplaukti ir pats – su specialia ekskursija.

Panamos kanalas nuo Ancon kalno - matosi šliuzai

Panamos kanalas nuo Ancon kalno – matosi šliuzai

Plačiau: Panama – super-kontrastai, Amerikos širdis

 


Kanaveralo kyšulio kosmodromas

Vieta: Florida, JAV

Pasaulyje yra vos keli kosmodromai ir vienintelis Kanaveralas lengvai pasiekiamas turistams. Tai – JAV (NASA) kosminių misijų širdis, iš kurios paleisti visi žmonės į mėnulį ir begalė kitų pasaulio ir mokslo istoriją pakeitusių misijų.

Tai – ištisas kosmoso miestas, kuriame dirba per 13000 žmonių, o plotas – didesnis nei Vilniaus miesto, teritorijoje pastatytos net automagistralės. Šitiek reikia, kad aptarnautų ir paleistų raketas ir kosminius laivus.

Raketų surinkimo pastatas, vienas didžiausių pasaulyje pastatų

Raketų surinkimo pastatas, vienas didžiausių pasaulyje pastatų

Kanaveralas seniai nebėra tik to fantastiškiausio pasaulyje transporto – kosminių skrydžių – bazė. Tai kartu ir milžiniškas muziejus, kuriame galima lipti į kosminius laivus, savo akimis išvysti, tarkime, paleidimo aikšteles ar senų kompiuterių pilną salę iš kurios – kaip neįtikėtina, su ~1960-1970 m. technologijomis – buvo valdoma skrydžių į mėnulį programa. Yra ir atsronautų šlovės galerija, gausybė 4D tipo filmų, paskaitų, simuliatorių, užsiėmimų vaikams – na, kaip ir tikrame mieste, čia yra ką veikti visą dieną, o gal net ilgiau.

Angaras-muziejus Kanaveralo kyšulyje

Kanaveralo kyšulio mėnulio paviljone – raketa, kokios skrido į mėnulį

Bet didžiausią įspūdį Kanaverale neabejotinai paliko raketos paleidimas. Tai retas stebuklas, be to, apie daugelį paleidimų pranešama tik likus kelioms dienoms, tad nesusiplanuosi. O net jei ir susiplanuosi, gamta gali pakišti koją: taip atsitiko tiems, kas laukė raketos paleidimo dieną anksčiau. Ir visai netikėtai paleidimą atkėlė į tą dieną, kai lankiausi aš.

Raketų miškas Kanaverale

Raketų miškas Kanaverale

Jaučiausi lyg sporto varžybose: tribūnos, šimtai žmonių nukreipia žvilgsnius čia į už ~10 km stypsančią raketą, čia į atgal tiksintį laikmatį. Karts nuo karto laikmatyje laikas padidėja – paleidimas atidedamas. Jei atidės valandai, tai tądien nepaleis išvis… Lauki paleidimo, tarsi kokios savo komandos pergalės: juk tik viskam susiklosčius puikiai tu išvysi tą analogų neturintį reginį. „Jau pradeda pildyti benziną“ – pasako vedėjas ir tolumoje raketą apsupa baltos dujos. Vienas po kito. Bet niekada nežinai – dieną prieš paleidimas buvo atšauktas likus 11 sekundžių dėl oro pasikeitimo… Kai paleidimas kainuoja 50 milijonų dolerių, niekas nerizikuos.

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Šatlo ekspozicija Kanaveralo kyšulyje

Man labai pasisekė. 5, 4, 3, 2, 1. Raketą apuspo ugnis ir ji iš lėto (iš tikro be galo greitai) šovė į viršų per dangų, kol pranyko debesyse. Tada smogė garsas (jis juk lėtesnis už šviesą), ūžė, paskui tratėjo. Nugara ėjo pagaugais. Po aštuonių minučių, išvedusi kosminį laivą į orbitą, raketos žemutinė dalis liepsnodama nusileidžia (anksčiau jie sudegdavo, nukrisdavo, bet dabar žmonija jau sugeba juos naudoti kelis kartus).

Raketos paleidimas

Raketos paleidimas

Skaityti daugiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

 


Dirbtinės Dubajaus salos

Vieta: JAE

Džumeiros Palmė – didžiulė išraityta dirbtinė sala, kurios krantų ilgis – 520 km (penkis kartus daugiau, nei visas Lietuvos pajūris). Kiekvienas jos pastatas turi nuosavą paplūdimį. “Kamiene” – daugiabučiai, “šakose” – privačios vilos, salą supančiame mole – milžiniški viešbučiai, kuriuose nepernakvosi už pigiau nei 250 eurų. Du garsiausi – Atlantis kompleksai, prie jų visad gausu fotografų.

Džumeiros palmės dirbtinis salynas

Džumeiros Palmės dirbtinis salynas

Kaip ir daug ką Dubajuje, Palmę gali patirti daugybę kartų. Ypač gražus vaizdas nuo Palmės molo promenados (17 km ilgio!) atgal į miestą, į Dubai Marina arba į Burž Al Arab. Dar kitoks – išėjus į vieno Palmės viešbučių paplūdimį ir pažvelgus į Palmės šakas. Tačiau Palmės genialumą geriausiai supranti pažvelgęs į ją iš viršaus – antraip tai atrodys tiesiog paplūdimiai ir jūra – o juk visa esmė salos formoje! Tam, aišku, irgi daug galimybių: “strateginėje vietoje” stūksantis Ain Dubai apžvalgos ratas, View at the Palm dangoraižis Palmės kamieno centre (jame – ir Palmės muziejus, pasakojantis apie jos statybas). Bet niekas “nenukerta” vaizdo iš dangaus. Jį čia nori pamatyti tiek žmonių, kad prie sraigtasparnių susidariusios ištisos eilės, nors jie dangų raižo nuolat ir ši pramoga nepigi. Verta paimti ilgesnį skrydį: pamatyti ir Dubajaus dangoraižių linijas, ir visokius įdomių formų tvenkinius. “Nutrūktgalviams” – savos galimybės: leistis į Palmę parasparniu ar parašiutu, mat šalia pastatytas ir oro uostas. Kurdamas lankytiną vietą Dubajus iš karto viską apmąsto iš visų pusių.

Džumeiros palmės fragmentas iš View at the Palm

Džumeiros Palmės fragmentas iš View at the Palm

Dubajus moka traukti pinigus – tačiau, priešingai daugeliui brangių Vakarų pasaulio miestų, juos išleidęs Dubajuje kažkaip nesijaučiu apgautas. Reklaminiame filme View at the Palm papėdėje herojus sako – “Daug kur buvau, daug mačiau, bet kažkaip trūksta to ‘vau’, to ‘čia tai kitaip'”. Ir tikrai – na, tūkstančiai pasaulyje puošnių rūmų, didingų bažnyčių, aukštų pastatų. Bet Džumeiros Palmė išvis sukūrė sau naują lygą, kurioje nėra konkurentų! Supilti salyną, dydžiu prilygstantį miestui, kuris savo forma kartu ir tarsi meno kūrinys? To niekas niekada daugiau nedarė! Žmonijos galimybių triumfas pasiekia naujas aukštumas…

Palmės paplūdimyje (beje, smėliukas ne toks geras, kaip tikėjausi, bet vaizdai atperka)

Palmės paplūdimyje (beje, smėliukas ne toks geras, kaip tikėjausi, bet vaizdai atperka). Matosi abudu “Atlantis” viešbučiai

Tiesa, greta Dubajaus supilta dar viena “Palmė” – Džebel Ali palmė (ją turėjo apsupti emyro eilėraštis, pastatais ant polių išrašytas vandenyje). O taip pat “The World” – pasaulio žemėlapio formos salynas. Deja, krizė atėjo per anksti ir ten tik bangelės plauna smėlį, o statybų datos vis nukeliamos. “The World” kai kas jau statoma – bet net sunku svajoti, kada viskas baigsis, kai praėjo jau virš dešimtmečio, o daugelis salų – tik dykuma. Likusias palmes, tuo tarpu, emyras išvis pašalino iš žemėlapių ir sraigtasparniai iki Džebel Ali neskraidina. Bet ir to, kas padaryta, per akis, kad tai būtų viena įspūdingiausių vietų pasaulyje!

Pasaulio salynas žvelgiant iš sraigtasparnio

Pasaulio salynas žvelgiant iš sraigtasparnio

 


Trijų tarpeklių hidroelektrinė

Vieta: Kinija

Galingiausia pasaulio elektrinė! Ji tapo lankytina turistų vieta: štai kalnas pažiūrėti į užtvanką, štai gera vieta stebėti laivų šliuzų darbą, trykšta fontanai, turistų minias kelia eskalatoriai, o už papildomą priemoką galima pačiam nusileisti laivų liftu.

Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai - sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti

Trijų tarpeklių užtvankos laivų šliuzai – sunkiai įsivaizduojamo dydžio, bet artyn prieiti negalima, todėl iš toli jų dydį sunku suvokti. Turistai ten tikrąja to žodžio prasme juda konvejeriu – net lauke prie šių gražiausių vaizdų juos veža eskalatoriai

Žiūrint iš viršaus sunku suvokti visa ko mastelius, bet pamėginkite palyginti dydžius – pastatų ir automobilių, autobusų, laivų. Palyginus su užtvanka, atrodo, gyvename nykštukų pasaulyje. Elektrinės galingumas – 22500 MW. Tiek, kiek užtektų visoms Pabaltijo šalims ir dar daug liktų. Palyginimui, Kauno hidroelektrinės galingumas – 100 MW. 225 kartai! Visų Lietuvos elektrinių kartu paėmus galingumas – ~4000 MW, arba vos penktadalis vienos Trijų tarpeklių elektrinės.

Užtvanka – paskutinė Trijų tarpeklių kruizo – populiariausio upių kruizo pasaulyje – stotelė. Ir nors buvo kalbų, kad pastačius užtvanką tarpkeliai paskęs, kruizas populiaresnis, nei kada anksčiau, ir dar gavo įspūdingą atomazgą.

Elektrinė tokia milžiniška, kad kitas jos galas paskendęs rūke

Elektrinė tokia milžiniška, kad kitas jos galas paskendęs rūke

Skaityti daugiau: Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruzių karalius

 


Didžiausių pasaulio inžinerijos stebuklų žemėlapis

Aplankęs daugiau šitokio įdomumo inžinerijos stebuklų ir superpastatų-miestų šį sąrašą plėsiu.

 


Kiti ypatingi pasaulio inžinerijos stebuklai

Žemiau aprašyti kiek mažesni statinių kompleksai – bet vis viena labai įspūdingi.

Mercedes Benz gamykla (Vokietija)

Zindelfingeno Mercedes Benz gamykla organizuoja nemokamas ekskursijas: be galo įspūdinga pamatyti, kaip automobilius surinkinėja milžiniški robotai, o gamykla sulig miestu. Puiki proga pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinė supergamykla.

Singapūro oro uostas

Daugelis pasaulio oro uostų yra tiesiog skirti tarnauti paskirčiai: ateini, registruojies, išskrendi, pamiršti. Sinagpūras, skatinantis persėdimus, žengė žingsnį toliau. Ko tik nerasi milžniškame jo oro uoste: nuo kinetinių (judančių) skulptūrų iki reguliariai rodomo videošou Singapūro kultūros tema. Net suolai čia ne šiaip suolai, o įvairiausių dizainų, skirti keleivių patogumui. Tai vienintelis oro uostas, į kurį tikrai verta atvykti prieš 3 val. ar dar anksčiau!
Plačiau: Sinagpūras – kitoks! Ateities! Miestas!

'Senamiesčio' erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas - sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

‘Senamiesčio’ erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas – sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

Batado ryžių terasos (Filipinai)

Tai unikali vieta, kur visų pirma žavi gamta (kalnai), bet ta gamta – kartu ir žmogaus darbo vaisius. Per tūkstantmečius netgi stačiausius kalnus Luzono salos gyventojai pavertė ryžių plantacijomis. Įspūdingiausias – Batado „ryžių terasų amfiteatras“, urio šlaituose ir dugne plyti kaimeliai, pasiekiami vien žygiu pėsčiomis.
Plačiau: Lusonas – ryžių terasos, Manila, Filipinų širdis

Batado ryžių terasos

Batado ryžių terasos


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , ,


Ypatingiausi pasaulio kurortai

Ypatingiausi pasaulio kurortai

| 0 komentarų

Daugelis pasaulio kurortų – nuobodžiai vienodi. Kartais net sunku suprasti, kokioje esi šalyje – visur tie patys dideli viešbučiai, paplūdimiai, pramogų parkai. Visgi keletas kurortų – labai išskirtiniai. Dėl savo dydžio, unikalios vietos, istorijos ar polėkio, su kuriuo jie pastatyti.

Čia tie “ypatingiausieji kurortai”, kuriuos lankiau:

 


Gilis

Vieta: Indonezija

Trys Gili salelės – tarsi miražas pietų jūrose. Jos priklauso Indonezijai, tačiau su ja turi mažai bendro. Nuo civilizacijos pabėgę australai ir kiti vakariečiai čia įkūrė Kurortus iš didžiosios K – tokius, kokių kitur pasaulyje neteko matyti. Kur kiekvienas viešbutis, kiekvienas paplūdimys – unikalus, išradingas. Kur nėra nė vieno automobilio, o viešasis transportas – karietos. Kur nėra prieplaukų, o atplaukęs laivu iki kranto brendi jūra. Kur dar 1970 m. buvo tik negyvenamos salos.

Saulėlydžio stebėjimas - populiari Gilio pramoga, kaip ir sūpynės jūroje

Saulėlydžio stebėjimas – populiari Gilio pramoga, kaip ir sūpynės jūroje. Tolumoje – Balis ir Agungas

Ir nors kiekvieną salelę gali apeiti ratu maždaug per valandą, jose išsitenka ir utopiški paplūdimiai, ir vaizdai nuo kalvų, ir pašėlę vakarėliai, ir visokios alternatyvios subkultūros. Ir tik pirmą dieną atrodo keista, kad turistės su bikiniais smėlėtose gatvėse nuolat prasilenkinėja su čadromis vilkinčiomis vietinėmis, o regio, hiphopo ar 70-ųjų muzikos melodijos konkuruoja su kaip reta ilgais muedzinų šauksmais.

Gilio Travangano pagrindinėje gatvėje - karietos, dviračiai, 'Pub Crawl' reklamos

Gilio Travangano pagrindinėje gatvėje – karietos, dviračiai, ‘Pub Crawl’ reklamos

Travanganas – didžiausioji Gilio salelė – geriausiai atspindi Gilio dvasią. Ji – lyg koks amžinas muzikos festivalis. Kiekvieną metų vakarą į aibę pajūrio scenų išėjusios muzikantų grupės atleika dainas kiekvienam įmanomam skoniui. Liepsnoja laužai, tūkstančius sutraukia kasvakarinės saulės palydos, kai ji neria į vandenį greta Balio salos ir šventojo Agungo kalno, pakyla vakarinis vėjas.

Saulėlydžio laukimas Gilio Travangano vakaruose

Saulėlydžio laukimas Gilio Travangano vakaruose

Tik, priešingai festivaliams, vietoje laikinų „palapinių miestelių“ Travangane suręsti nuolatiniai poilsio bungalų kaimai (nakvoti daugybėje jų pigiau, nei Europos kempinguose). Yra ir gausybė kitokių viešbučių – tik nė vieno nuobodaus betoninio pastato. Visi vienas kitą perspjauna architektūriniais sprendimais, atodaira gamtai. Daugelio savininkai – visokie australai ar vakariečiai panorę išeiti „šilton pensijon“. Jiems nepakanka tiesiog turėti viešbučio ar restorano verslą – jiems tas viešbutis ar restoranas ir gyvenimo prasmė, meno kūrinys, kuriame jie mėgina sukurti „rojų žemėje“ sau ir svečiams.

Vieno Gilio viešbučių interjeras

Vieno Gilio viešbučių interjeras

Plačiau: Gilis – malonumų, laisvės ir gamtos rojus

 


Maldyvų privačios salos

Vieta: Maldyvai

Išgirdus žodį Maldyvai, daugeliui prieš akis stoja privačios jų salos-kurortai. Apklausose “Kur praleistumėte svajonių medaus mėnesį?” Maldyvai kurortai visada laimi be konkurencijos.

Nes Maldyvuose įprasta atostogauti visai kitaip, nei kitur pasaulyje: privačiose negyvenamose salose, kiekvienoje kurių pastatyta tik po vieną vienintelį viešbutį, tiksliau – žaviausių nuomojamų vilų kompleksą.

Privačiose salose paplūdimio niekada netrūksta...

Privačiose salose paplūdimio niekada netrūksta…

Kiekviena privati sala patyrusių architektų komandos paversta tikru atostogų rojumi – švari, jauki. Ir labai mažytė. Kitur pasauly geriausios atostogų vilos – tos, kur stovi paplūdimyje („beach villa“). O Dhigufaru privačioje saloje, kurioje gyvenome, tokios kaip tik buvo pačios pigiausios. Geresnės vilos – su privačiais paplūdimiais („semi-water villa“), bet tikra Maldyvų klasika – vilos ant polių virš vandens („water villa“), gi pačios geriausios ant tų polių dar turi ir baseinus („water villa with pool“)… Aišku, privačioje saloje yra ir spa, barai, restoranai, na ir iš visų pusių – platūs paplūdimiai, o aplink juos – nuostabios lagūnos, koraliniai rifai. Kas plaukia nardyti prie „savo rifo“ (house reef), kas išplukdomi prie garsesnių rifų toliau, o kas prie kokio specialiai tam nuskandinto laivo.

Pusiau vandens vilos (dešinėje) ir vandens vilos (aplink jūros tiltą kairėje).

Pusiau vandens vilos (dešinėje) ir vandens vilos (aplink jūros tiltą kairėje).

Ne, čia nėra tik vienas kurortas toks, jie visi labai panašūs. Maldyvai seniai nebėra tik šalis. Maldyvai – prekės ženklas. Kurioje privačioje saloje (angl. Maldivian Resort) beatostogautum, visa tai gausi. Na, tiesa, prabangai lubų beveik nėra: vila ant vandens brangesniuose kurortuose gali būti ir kelių šimtų kvadratinių metrų ploto, su keliais baseinais, su „drambliuku“ į vandenyną vietoje kopėtėlių, o būna net vilų su “povandeniniu rūsiu”, kur pro langus matai žuvis…

Privačioje viloje ant vandens su baseinu

Privačioje viloje ant vandens su baseinu

Kainoms irgi stogo nėra. Kurortas, kur nakvynė kainuoja 1000 eurų – gana pigus. „Rimtesniuose“ diena atsieina ir 5000 eurų. Sutiktas maldyvietis, ilgus metus dirbęs privačioje saloje, pasakojo, kad jo kurorte brangiausia vila kainavo 65000 dolerių nakčiai, jis pats matė ten apsistojant Madoną, Rovaną Atkinsoną, Formulės 1 lenktynininkus ir, aišku, visą eilę privačiais lėktuvais atskridusių rusų oligarchų…

Vos nusileidus į vandenį apsupa žuvys

Vos nusileidus į vandenį apsupa žuvys

Kita vertus, ir vienoje pigiausių Maldyvų privačių salų jautėmės it atostogų rojuje: vandenynas arčiau nei kada turėjome, paplūdimiuose nesunku rasti vietų be kitų žmonių, visiems užtenka gultų, baro staliukų su nuostabiausiais saulėlydžių vaizdais… Tie saulėlydžiai taip numylėti, kad daugybėje Maldyvų privačių salų tokia pati vila su langais į vakarus („Sunset villa“) brangesnė, nei su langais į rytus („Sunrise villa“)! Viskas subtiliai priderinta prie turistų: daug privačių salų net įvedusios savo atskirą laiko juostą, kad tas saulėlydis ateitų valanda vėliau…

Tiesiai į vilą nešamas valgis

Tiesiai į vilą nešamas valgis

Į Maldyvų privačias salas net atvykstama kitaip – į artimesnes plukdo specialūs laivai, bet į tolimesnes – skraidinama hidroplanais. Sistema ištobulinta iki maksimumo, o sostinėje Malėje – didžiausias hidroplanų uostas…

Hidroplane

Hidroplane

Plačiau: Maldyvai – daug daugiau nei svajonių šalis

 


Majamis

Vieta: Florida, JAV

Miami Beach – Majamio kurortinė zona – vienas įspūdingiausių JAV miestų. Ko verta vien gamtinė aplinka: ilga nerija tarp lagūnos ir Atlanto vadenyno.

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Pernelyg daug Amerikos miestų yra panašūs vienas į kitą lyg du vandens lašai: ilgos tiesios gatvės, vienodi pastatai, o viskas, kas buvo gražu – seniai nugriauta. Miami Beach kitoks: vietiniai aktyvistai išgelbėjo savo paveldą ir eidamas jo pajūrio promenada tebegali pasijusti kaip tarpukario kurorte.

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Ocean Drive pajūrio promenadoje Miami Beach

Tebestovi seni tarpukario viešbučiai, restoranai, kaip medus traukdavę pirmąją atostogauti tropikuose išgalėjusią amerikiečių kartą. Tarp nerijos ir Majamio centro dar anuomet supiltos “Venecijos salos”, pačių turtingiausiųjų zona. Visu šimtu metų anksčiau nei tą patį darė Dubajaus šeichai.

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Rūke paskendęs Miami Beach anapus širdies formos salos prie kurios kartą buvo nusileidęs hidroplanas (Majamio turtuolių transporto priemonė)

Snieji pastatai ne tik suremontuoti, bet ir spalvingau nudažyti, o vakarais apšviečiami įspūdingomis šviesomis, viską apsupa vakarėliai. Kartu esi ir tarpukaryje, ir labai šiuolaikiškame milžniškame vakarėlyje.

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis - veiksmas viename barų

Prasideda Majamio South Beach vakarėlis – veiksmas viename barų

Deja, kainos – ne kaip tarpukariu: jos vienos didžiausių JAV. Ir Majamis (ar ir visa Florida) savo turtus tėškia tau į akis, tarsi būtum ne Amerikoje. Kitur Amerikoje neatskirsi milijonieriaus nuo juodadarbio. O į Miami Beach tiems, kas kompleksuoja atsidūrę tarp turtingesnių, geriau ir nevažiuoti: jeigu nepatenki į turtingiausiųjų lietuvių sąrašus, greitai pasijusi vargšu.

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu - eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Miami Beach viešbučiai. Tarpukariu – eiliniai, dabar be kelių šimtų dolerių čia kambario tikrai negausi

Niekur kitur pasaulyje nemačiau tiek daug Ferrari, Lamborghini, Porsche, ką jau kalbėti apie Corvette ar Mustang – ištisi jų salonai vienas netoli kito! Kas neišgali nusipirkti, atostogoms Floridoje bent nuomojasi – eilinė Sixt nuomos agentūra Majamio oro uoste reklamuojasi: „Autonuoma, su kuria tu gali pasirodyti turtingas”. Ir iš tiesų Majamio oro uosto nuomojamų automobilių parkinge visokių „superautomobilių”, kabrioletų, kupė ir milžiniškų visureigių – ne ką mažiau, nei eilinių mašinų!

Eilinis Majamio automobilis

Eilinis Majamio automobilis

Miami Beach „gyvoje parodoje” ir kūnai, ir dizainerių kūryba: neamerikietiškai seksualūs merginų drabužėliai, apnuoginantys neamerikietiškai lieknas formas. Majamis – ir modelių sostinė, o jo senųjų viešbučių ir plačiųjų paplūdimių fone fotografų blykstės nuolat „gamina” naujas reklamas ir mados žurnalų viršelius. „Looking for teen talent” („Ieškome paauglių talentų”) – reklamos kviečia jaunimą į svajonę.

Plačiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

 


Dubrovnikas

Vieta: Kroatija

Pasižvalgius po kelionių agentūrų pasiūlymus masiniams turistams atrodo, kad kaip Italija turi Riminį, Egiptas – Hurghadą, taip Kroatija turi Dubrovniką.

Bet Dubrovnikas – kitoks. Kiekviena siaura tiesi, tik pėstiesiems tinkama jo gatvė alsuoja gilia istorija. Čia buvo Viduramžių prekybos valstybė, konkuravusi su Venecija ir Florencija, o šiais laikais ji tarnavo kaip “Sostų karų” filmavimo aikštelė. Dubrovniko senamiestį galima patirti dvejopai: klaidžiodamas apačioje stačiais skersgatviais arba apeidamas jį masyvios miesto sienos viršumi (2 km), dairydamasis žemyn į žydrą Adriją ir raudonų čerpių miesto stogus.

Raudoni Dubrovniko stogai ir Lokrumo sala nuo senamiesčio sienų

Nebeatskirsi, kurie jų perdengti po Jugoslavijos karų apgulties (1991-1992 m.). Serbų artilerija tada sudegino daug Dubrovniko stogų ir ilgus metus dar galėdavai matyti pasekmes: pradžioje apanglėjusias gegnes, vėliau – ryškesnes naujas čerpes, it bintas paslėpusias mūšių žaizdas. Dabar laikas viską užgydė: skausmingą istoriją mena tik informacinė lenta. Ir net bailiausi Vakarų turistai nebesibaimina užsukti į Kroatiją

Ir ne tik į Dubrovniką. Visa ilgoji šalies pakrantė pilna panašių miestų. Su gatvelėmis, kurių pločio neužtektų net žmogui išsitiesti, o aplinkiniai namai – masyvūs keturaukščiai. Viską užsakė Viduramžių Venecijos pirkliai, valdę Adrijos pakrantes: savo sostinėje pripratusiems keliauti pas kaimynus gondolomis ir pėstute jiems nereikėjo, kad namo galėtum parvažiuoti vežimu.

Siauros Kroatijos pakrantės miesto senamiesčio gatvės tuščios ir slegiančios

Kroatijos pakrantė (kartu su per 1000 salų, iš kurių 67 gyvenamos) – 5835 kilometrai. Jai liko 95% visų buvusios Jugoslavijos krantų. Taigi, nuosavo pajūrio užtenka visiems. Kiekvienam kroatui jo tenka po vieną metrą (palyginimui: lietuviui – po 3 centimetrus).

Plačiau: Kroatija – Viduržemis, kaip kadaise

 


Rio de Žaneiro pajūrio rajonai

Vieta: Brazilija

Rio de Žaneiras yra dešimtmilijoninis didmiestis. Bet jį galima pavadinti ir didžiausiu pasaulio kurortu. Gyvenimas čia sukasi aplink paplūdimius, ir vietiniai į juos eina ne mažiau mielai, nei turistai. Net du iš Rio de Žaneiro paplūdimių pavadinimų muzikos dėka žinomi visame pasaulyje – Kopakabana ir Ipanema.

Abudu panašūs: banguota jūra, smėlio juosta, paplūdimio kavinės, plati gatvė, prestižinių dangoraižių eilė. ~1950 m. Rio de Žaneiro grietinėlė rinkdavosi Kopakabanoje, ~1970 m. ji persikėlė į Ipanemą, bet skirtumų rasti sunku. Turistui sudėtinga atskirti ir įvairias neformalias paplūdimių zonas, kurios paprastai įvardijamos pagal gelbėtojų postų numerius. Prie vienų postų poilsiauja šeimos su vaikais, kitur diskutuoja intelektualai, dar kitur – vieni į kitų treniruotus kūnus žvalgosi gėjai. Visa tai išduoda nebent subtilios detalės (pvz. paplūdimio kavinė „Rainbow“ / „Vaivorykštė“), bet vien išgirdę, prie kelinto gelbėtojų posto saulutėje kaitinasi rio de žaneirietis, kiti miestelėnai jau daug apie jį sužino.

Kopakabanos rajonas vakarėjant

Paplūdimiuose verda gyvenimas. Vyrai sportuoja – lyg ir tinklinį, tačiau kamuolį vien spardo it futbole (nebūtų Brazilija). Moterys kaitinasi su tokias menkais bikiniais, kad net kitų Brazilijos miestų gyventojams atrodo nepadoru. Nesibaigiančios pardavėjų eilės siūlo viską nuo maisto iki drabužių ir kamuolių. Meniškesni elgetos stato smėlio pilis ir ragina aukoti už šį meną. Tyško didelės bangos, pavasaris, tad maudėsi mažai kas: nors, aišku, Palangoje tokio šilto vandens niekada nebūna. Bet maudymasis tėra tik maža Rio de Žaneiro paplūdimių kultūros dalis; netgi tie paplūdimiai arčiau Centro, kaip Botafogas, kur dėl taršos išvis nesimaudoma, vasaromis susilaukia lankytojų.

Rio de Žaneiras iš sraigtasparnio. Arčiau - Ipanema, toliau - Kopakabana, tolumoje - Cukraus kalnas

Rio de Žaneiras iš sraigtasparnio. Arčiau – Ipanema, toliau – Kopakabana, tolumoje – Cukraus kalnas

Pats ilgiausias Rio de Žaneiro paplūdimys prasideda už Ipanemos – Tižuka [Barra de Tijuca]. Į jos aukštus įtvirtintus daugiabučius miesto turtingieji kėlėsi pastaraisiais dešimtmečiais, ir tai jau visai kitoks rajonas: be restoranų ir parduotuvėlių pirmuose aukštuose, skirtas ne pėstiesiems, o automobiliams, kuriais važiuojama pramogauti į didžiuosius prekybos centrus. Pailsėti žmonės iš kitur ten nevažiuoja ir dauguma paplūdimių kavinių buvo uždarytos. Būtent Tižukoje vyko didžioji dalis 2016 m. Olimpiados rungčių (ir krepšinis). Olimpinis parkas dabar aptvertas ir tuščias.

Poilsiautojai šeštadienį, „paplūdimio dieną“, Ipanemoje

Į Rio de Žaneiro pakrantes dar įspūdingiau pažvelgti iš aukštai – nuo gausybės mieste esančių kalnų. O kai kaitrioji saulė nusileidžia ir gražiąsias Rio de Žaneiro panoramas uždengia tamsa, miestas pakyla į tikrą fiestą. Gyva muzika pasipila iš visų paplūdimio kavinių, sambos mokyklos ištisus mėnesius repetuoja karnavalui, o futbolo fanai kyla į kovą tribūnose. Ir visa tai, ir dar daugiau – netoli nuo žymiųjų paplūdimių.

Plačiau: Rio de Žaneiras – gamta ir linksmybės

 


Bokas Del Toras

Vieta: Panama

Bokas del Toro – pagrindinis Panamos kurortas. Ir nors kol kas šis pavadinimas nėra toks pasaulyje garsus, kaip kokio Balio ar Tailando kurortų, manau, jis tikrai vertas tokiu tapti.

Einant taku aplink Carenero salą

Bokas Del Toro Carenero saloje

Tai – tokie „idealizuoti Karibai“. Mediniai namai ant polių – viršum Karibų jūros ir įvairiausių dydžių krabų. Dalį jų supirko užsieniečiai, dalis paversta viešbučiais ar AirBnB: viename tokių gyvenome ir tai buvo nuostabi, autentiška patirtis (be kondicionieriaus ir su drieželiais, užtat su hamaku balkone). Restoranai ir barai krante su vaizdu į saulėlydį, keliautojai. Ir šokių klubai, narkotikus gatvėje nuo motociklo siūlęs vietinis… Dauguma vietinių – ispanakalbiai metisai.

Mūsiškis namas virš Karibų jūros

Mūsiškis namas virš Karibų jūros

Tačiau tai tik Bokas del Toro sostinė. Iš ten maršrutiniai laivai ar laivai-taksi per čia ramią, čia pavojingą jūrą plukdo į kitas salas, kaimus ir pasirodo, kad šis nedidelis salynas ne ką mažiau įvairus, nei visa likusi Panama.

Štai Old Bank (Bastimentos saloje) gyvenamas juodaodžių, kalbančių guari-guari kalba. Spalvos, gyva kultūra, garsi muzika, jokių automobilių, vaizdai (nuo kranto netikėtai išvydome delfinus). Tiesa, nėra saugu, ypač einant į paplūdimius.

O Carenero salos šiaurinė dalis virtusi savotiška JAV kolonija: milžiniškos amerikiečių vilos su prieplaukomis jų laivams ir jachtoms, kai kurios net su Amerikos vėliavomis. Tos pačios salos pietinė pusė – labai „vietinė“, skurdoka: perėjau kiometrą Carenero pakrante, o jaučiausi tarsi nuėjau iš JAV į Lotynų Ameriką.

Vandens taksi Bokas Del Toro. Gelbėjimosi liemenės retos

Vandens taksi Bokas Del Toro.

Yra Bokas del Toro ir indėnų kaimų, ir atokesnių paplūdimių (pvz. Bluff, į kurį po lietaus tegali nuvykti visureigiu).

Bet didžiausią įspūdį Bokas del Toro paliko Jūros žvaigždžių paplūdimys: skaidrus, skaidrus vanduo, kur gali braidyti tarp dugne tūnančių jūros žvaigždžių, milijonų žuvelių (kai kurios „valgo“ odą nuo tavo kojų), išvydome net rajas, iššokančias iš vandens, į medį it sulėtintame filme lipantį tinginį.

Jūrų žvaigždžių paplūdimyje Panamoje, kur aplinkui kojas plaukioja, rodos, milijonai žuvelių ir pilna jūros žvaigždžių

Jūrų žvaigždžių paplūdimyje

Beje, dar iki 1990 m. į Bokas del Toro provinciją buvo galima patekti tik važiuojant per Kosta Riką, tai užtrukdavo 2 dienas. Tai pakeitė lietuviai! Įsigytas keltas „Palanga“, anksčiau plaukiodavęs iš Klaipėdos į Smiltynę. Jis – niekaip nepervadintas – dabar per 2 val. perkelia automobilius iš Almirantės į Bokas Del Toro. Kartu su vėliau nusipirkta „Baltija“. Žr. mano videopasakojimą apie tai Youtube.

Keltas 'Palanga' Panamoje

Keltas ‘Palanga’ Panamoje

Plačiau: Panama – super-kontrastai, Amerikos širdis

 


Batumis

Vieta: Gruzija

Per Abchazijos karą netekusi Suchumio, Gruzija atsigriebė su kaupu: pavertė antrąjį savo kurortą Batumį iš tarybinio miesto į tikrą Juodosios jūros Las Vegasą. Naktinis Batumis iš tolo spindėte spindi visomis vaivorykštės spalvomis. Tik jei toje lošimų Mekoje vyrauja šviesų kakafonija tai čia, atrodo, apšvietimą parinko vienas architektų biuras.

Ši gatvė palei uosto įlanką veda link Batumio centro.

Vakarinis pasivaikščiojimas atskleidė, kad tada atlekiant pajūrio plentu matėsi ne miražas. Pakrantėje stiebiasi dangoraižiai ir panašaus aukščio monumentas gruzinų raštui. Pagrindinėse gatvėse kiekviena palmė apšviesta sodria spalva, o sovietinių daugiabučių fasadai sumoderninti. Pajūrio parke pagal muziką šoka didžiuliai fontanai, atstatytas medinis teatras, gražūs suoleliai, skulptūros, nemokami vieši treniruokliai.

Taip, gausu ir kičo – bet tai manau geriausia kryptis, kurią galėjo pasirinkti šis kurortas, kurio istorinę dvasią sovietai smarkiai apgadino. Galbūt šiuo keliu reikėjo tvirtai eiti ir mūsų Palangai, paliekant autentiką Neringai.

Atstatomas medinis teatras 17 km ilgio Batumio pajūrio bulvare. Tolumoje - klasicistinis naujas Sheraton viešbutis.

Batumis – Adžarijos sostinė; šis autonominis regionas įkurtas musulmonams gruzinams (kurių dėl atsivertimų į “gruziniškesnę” stačiatikybę čia belikę 30%). 2004 m. jį tebevaldė savotiškas buvusios valdžios vasalas A. Abašidzė, turėjęs net kariuomenę, o šiandien autonominiu statusu taikiai naudojamasi kuriant mažų mokesčių zoną. Batumyje valdžia atidarė tarptautinį oro uostą, atkėlė net Gruzijos konstitucinį teismą.

Batumyje nepristatyta jokių “pastatų-dėžučių” ar “pastatų-stiklainių”. Čia statybos dviejų rūšių: arba tai supermodernūs puikių architektų darbai (naujuose rajonuose), arba – senovinių stilių fasadai (centre). Štai XIX a. pastatas perstatomas į daugiaaukštį. Bet apatinis fasadas liks, koks buvęs, o nuo gatvės labiau atitraukta aukštybinė dalis bus to paties XIX a. istoristinio stiliaus.

Batumio aukštieji pastatai (iš kairės į dešinė): monumentas gruzinų raštui, apsivytas žaliai švytinčių raidžių spirale; statomas dangoraižis su apžvalgos ratu pritaisytu šone; laikrodžio bokštas centrinėje aikštėje.

Plačiau: Gruzijos svajonės pabaiga?

 


Gold Kostas

Vieta: Kvinslandas, Australija

Didžiausias pasaulyje kurortas Gold Kostas [Gold Coast] – visų Australijos kurortų karalius. Jis – Vilniaus dydžio, o palei jo platų, tiesų smėlėtą paplūdimį, besidriekiantį ligi pat horizonto (35 km), išaugusi didžiulių poilsinių dangoraižių eilė (kaip kitaip visus sutalpinsi?). Už jų – 260 kilometrų ilgio kanalų raizgalynė (9 kartus ilgesnė, nei Venecijoje). Visi jie iškasti tam, kad ištisų vilų miestelių gyventojų galėtų atplaukti namo jachtomis (kaipgi vila be pakrantės?).

Gold Kostas iš didžiausio jo pastato 323 m aukščio Q1 apžvalgos aikštelės (dangoraižis aukštesnis už bet ką, kas stovi visoje Europos Sąjungoje). Kairėje - paplūdimys, per vidurį - pajūrio dangoraižiai, dešinėje - kanalais išvagoti vilų rajonai. Gyvenimas 'tropikų rojuje' turi savo vertę: miesto pavadinimas, reiškiantis 'Aukso krantą', gimė kaip pasišaipymas iš aukštų žemės kainų

Sezonas Gold Koste trunka visus metus. Žiemą vandens temperatūra buvo +21. Maudalius stelbė banglentininkai – tas lėkimas priešais atidundančias dideles purslotas vandens sienas Australijoje – tikras fenomenas. Jam skirti žurnalai, klubai, muziejai. Nuėjęs į pastarąjį Gold Koste mažai ką supratau – “nuo nulio” ten niekas nieko neaiškina, australai viską žino ir taip.

Į jūrą jie tempa ir visa kita, ant ko gali plaukti – stovėdami ar sėdėdami, po vieną ar keliese, patogiai ar jausdami stichiją. O braidyti leidžiama tik keliose vietose tarp vėliavėlių, tiesiai priešais raumeningo australo savanorio gelbėtojo akis. Įlindęs vandenin supratau, kodėl. Duobės ten tokios, kad vienas žingsnis – ir vietoje juosmens vanduo jau siekia krūtinės viršų. O dar “nešioja” didelės bangos ir srovės. Laimė, sirena, liepianti visiems nešti kudašių iš jūros, nes atplaukė ryklys, neskambėjo.

Gelbėtojai - Australijos šiuolaikinių mitų dalis. Priklausymas jų klubui - hobis ir pasididžiavimas. Be nemokamų budėjimų narių laukia ir įvairūs konkursai, vandens sporto turnyrai ir ištisi tarpklubiniai 'sporto karnavalai'. Gelbėtojais užsirašo net penkiamečiai, nors iki paauglystės jie paplūdimių nepatruliuoja

Vakarais jaunuoliai suplūsta į Gold Kosto centrą, vadinamą Surfer’s Paradise (banglentininko rojus). Stovi eilėse į naktinius klubus, traukia pliušines koalas iš žaidimų automatų, gurkšnoja australišką vyną, džiaugiasi baisiais atrakcionais. Tai – ne pirma ir ne antra taip siaučianti karta. Pajūrio promenada išdabinta 1960 m. ar 1990 m. kurorto šlovės nuotraukomis, kai atsidarinėjo didieji pramogų parkai (dar vienas Gold Kosto koziris) ir gimė Australijos, “vandenų žemės”, legenda.

Deja, ta neprilygstama meilė paplūdimiams, kurią australams sužadino kaip niekur milžiniški kurortai, turėjo savo kainą. Be viso pasaulio virtuvių restoranų centriniame bulvare veikia ir specializuotos odos vėžio klinikos. Sergamumas juo Australijoje – didžiausias pasaulyje. Du iš trijų australų bent kartą iki 70 m. amžiaus “pasigauna” odos vėžį.

Bėgiotojai Gold Kosto centro pajūrio promenadoje. Ankstaus ryto sportavimas - populiarus visoje Australijoje. Gold Kosto gatvėse rytais vyrauja vyresnio amžiaus oziai, vakarais - jaunimas ir azijiečiai

Plačiau: Kvinslandas, Australijos dvasia

 


Borakajus (Filipinai)

Indonezija turi Balį, Tailandas – Puketą, o Filipinai – Borakajų!

Filipinų superkurorto esmė – jo „pagrindinė gatvė“. Ta gatvė – tai 4 km ilgio Baltasis paplūdimys! Iš visų restoranų, parduotuvių, viešbučių čia išeini tiesiai ant geltono smėliuko. Ant paplūdimio ir lauko įvairiausių pasaulio virtuvių restoranų staliukai, palmių pavėsyje dirba masažuotojos, kaselių pynėjos (Borakajuje ir vyrai, ir moterys jas pinasi). Vakarais – ir net dienomis – girdisi gyva muzika iš barų, keli žingsniai – ir laukia koncertai, turgūs, fakyrai.

Aistė, mano žmona, pasigailėjo pasiėmusi aukštakulnius – kur su jais eisi, kai jau pirmas žingsnis anapus viešbučio durų – į paplūdimį. Kito išėjimo „į gatvę” nėra – juk paplūdimys tai ir didysis prospektas! Daug kurortų esu buvęs pasaulyje, bet nieko panašaus nemačiau: na, būna viena kita kavinė paplūdimyje, bet kad visas gyvenimas ten virtų, kad visas miesto centras būtų „ant smėlio“?

Paplūdimys-gatvė žvelgiant nuo jūros

Paplūdimys-gatvė žvelgiant nuo jūros

O dar tas paplūdimys toks idiliškas. Su nuostabiais nuostabiais saulėlydžiais. Populiariausia pramoga ten ne kaitinimasis saulutėje (azijiečiai nemėgsta įdegti) ir net ne maudynės. Populiariausia pramoga – fotosesijos. Draugių kompanijos, šeimos, vaikinai ir merginos pozuoja ir fotografuoja, pozuoja ir fotografuoja tame garsiausiame Filipinų fone: būdavo, tie, kuriuos rasdavome atėję valandžiukei, ir mums išeinant dar fotografuodavosi. Prekijai nuomoja irklentes, valtis stikliniu dugnu – bet „irklenčių pamokos“ daugeliui irgi yra visų pirma gražus fotografijų fonas. Jei ateini vienas ir neturi, kas tave fotografuotų, tai instruktorius dirba labiau kaip fotografas…

Irklenčių pamoka

Irklenčių pamoka

O toliau nuo paplūdimio, Panajaus salos uolų fone, jau zuja rimtesnės vandens pramogos. Dešimtys laivų tempia parašiutus, kiti – pripučiamus bananus. It konvejeriu į jūrą ir atgal plukdomi nardytojai. Saulėlydžio stebėjimo „kruizai“, pasipilantys 4 ar 5 val. vakaro. Ypač smagu buvo praplaukti tradiciniu paraw burlaiviu: keleiviai ten sėdi ant į šoną atsikišusių tinklų, „ir laive, ir nelaive“. Kaip reikiant pataškė plaukiant per motorlaivių sukeltas bangas!

Nuostabūs saulėlydžiai - dažno Filipinų kurorto pažiba

Saulėlydis Borakajuje

Neįtikėtina, bet daugelis filipiniečių, to 7641 salų salyno žmonių, nemoka plaukti! Tad eilės prekijų, palei palūdimį „stumdančių“ pramogas, net neklausti šaukia „Žinokit, nardymui su balionais nereikia mokėti plaukti!“. Visur – gelbėjimosi liemenės, daugybė pramogų apskritai orientuotos į nemokančius plaukti. Pavyzdžiui, šalminis nardymas: į jūrą buvome nuleisti su 35 kg šalmais, į kuriuos iš paviršiaus pumpuojamas suslėgtas oras neleido jų užpilti vandeniu – ir galėjome vaikščioti dugnu tarp koralų, žuvyčių.

Pagrindinėje gatvėje - paplūdimyje pinamos kaselės

Pagrindinėje gatvėje – paplūdimyje pinamos kaselės

Kadangi ir aš nemokėjau plaukti, o Aistė, nors ir lankė baseiną, bet savimi nepasitiki, mums šis požiūris labai patiko, čia ne kokia Brazilija, kur, būdavo, laivas sustodavo beveik atviroje jūroje ir visi šokdavo plaukti į krantą, o mes likdavome it musę kandę. Tiesa, Borakajaus baltojo paplūdimio atabradas – kur ir kokį šimtą metrų nubridus vanduo neapsemia, bangų nėra – ir puiki vieta saugiai mokytis plaukti, net aš kažkiek pramokau. Dėl to tik dar keisčiau, kad daug vietinių nemoka…

Baltajame paplūdimyje

Baltajame paplūdimyje

Borakajus – mažytė, siaurutė pailga sala. Vos už 500 m anapus garsiojo Baltojo paplūdimio – jau kita salos pusė, Bulabog paplūdimys. Dar kitokie salos pietūs, kur gyvena vietiniai. Ir šiaurė, kurios žalios kalvos aplipdytos vilomis, o pačiam gale Puka kriauklelių paplūdimys, kurio nuostabūs vaizdai kažkam pasirodė dar nepakankamai fotogeniški, tad pristatė visokių medžio ir smėlio skulptūrų.

Puka paplūdimyje

Puka paplūdimyje

Visgi džiaugiausi, kad neapsistojau salos šiaurėje: iki „gyvybės centro“ eiti toli, o jei norisi atokumo, gal geriau išvis rinktis ne Borakajų. Visajuose alternatyvų gausu!

Šiaurinio Borakajaus peizažai

Šiaurinio Borakajaus peizažai

Plačiau: Visajai – Filipinų kurortų salynas

 


Gražiausių pasaulio kurortų žemėlapis

Aplankęs daugiau šitokio įdomumo kurortų šį sąrašą plėsiu.

 


Kiti ypatingi pasaulio kurortai

Žemiau aprašyti kurortai nėra tokie išskirtiniai, kaip aprašyti aukščiau, bet vis viena gali suteikti ne tik savaitę poilsio, bet ir įdomiau praleisto laiko, kokio kitur nerasite.

Kotoro įlanka (Juodkalnija)

Kotoro įlanka – tarsi Norvegijos fjordas perkeltas į pietų Europą. Palei ją stūkso unikalių venecijiečių statytų viduramžišikų miestelių grandinė, į kuriuos neįvažiuosi su automobiliu. Paplūdimiai – menki, bet dvasia – didinga ir čia plaukia ištisi kruiziniai laivai.
Plačiau: Juodkalnija – naujasis Viduržemio perlas

Perasto miestelis Juodkalnijoje

Perasto miestelis Juodkalnijoje, Kotoro įlankoje

Ohridas (Šiaurės Makedonija)

Geram kurortui jūra nebūtina! Ohridas turi gražų kalnais įrėmintą ežerą bei senovinio miestelio dvasią su gražiais baltais turkiškais namais, dešimtimis cerkvių (tiek apleistų, tiek veikiančių) su gausybe religinio meno, Viduramžių tvirtove, romėnų amfiteatru…
Plačiau: Makedonija. Senutėje žemėje – naujausia Europos tauta

Ohrido cerkvė palei ežerą - vienas Makedonijos simbolių

Ohrido cerkvė palei ežerą – vienas Makedonijos simbolių

Vaikikis (Havajai, JAV)

Vaikikis Havajuose (Oahu saloje) buvo vienas pirmųjų tokių tolimų, egzotiškų kurortų, į kuriuos pradėjo masiškai keliauti žmonės (dar XX a. viduryje). Kai kurių nuomone, jis seniai sugadintas: menkas paplūdimio ruožas palei dangoraižius. Kitų nuomone, tai tebėra superkurortas: su gausybe restoranų, viešbučių, pramogų.
Plačiau: Oahu – plakanti Ramiojo Vandenyno širdis

Vaikikio rajonas

Vaikikio rajonas

Sentosa (Singapūras)

Singapūras mažytė šalis ir joje turi tilpti viskas: milijonai gyventojų, verslai, vienas didžiausių pasaulio uostų. Singapūras užsimanė ir kurorto. Bet Sentosos sala, kurią paskyrė tam reikalui – vos kelių kvadratinių kilometrų dydžio! Ir visgi ten sumaniai sutalpintos ir džiunglės, ir istorinis fortas, ir medžių lajų takas, muziejai, pramogos, atrakcionai, kasdieniai šou… Turbūt jokiame kitame pasaulio kurorte pramogų koncentracija nėra šitokia didelė!
Plačiau: Singapūras – kitoks! ateities! miestas!

Sentosa. Kairėje - vienas lynų keltuvų, centre - muziejus, dešinėje, paplūdimys, jūroje - krovininiai laivai

Sentosa. Kairėje – vienas lynų keltuvų, centre – muziejus, dešinėje, paplūdimys, jūroje – krovininiai laivai

Sopotas (Lenkija)

Pagrindinis Lenkijos kurortas stebina didingais XIX a. vokiečių rūmais. Daugelyje pasaulio kurortų senovės rasi mažai: ji pakeista milžiniškais viešbučiais, sanatorijomis, turgeliais. Sopotas su bokštuotomis vilomis (ne keliomis, o ištisomis jų eilėmis) – maloni išimtis, net jeigu jo paplūdimys ir nėra stiprioji pusė.
Plačiau: Gdanskas – atstatytas prūsų didmiestis-kurortas

Sopoto 'Grand Hotel'

Sopoto ‘Grand Hotel’

Jūrmala (Latvija)

Didžiausias Baltijos jūros kurortas, žavintis ne tik tuo, kad arti Lietuvos, bet ir senomis medinėmis vilomis kurias pastatė XIX-XX a. sandūros vokiečių elitas.
Plačiau: Latvija – 10 skirtumų nuo Lietuvos

Jūrmalos medinis kurhauzas paplūdimyje

Jūrmalos medinis kurhauzas paplūdimyje

Karlovy Varai (Čekija)

Čekijos Karlovy Varai – vienas garsiausių Europos mineralinių vandenųš kurortų, pastatytas XIX a. – kai visa Europa tikėjo kone stebuklingomis požeminių vandenų galiomis. Ir statė Karlovy Varuose vienus didingiausių to meto viešbučių-rūmų, kai kuriuose kurių galima apsistoti iki šiol. Kaip ir prieš 100 metų, prisileisti karštų mineralinių vandenų iš puošnių biuvečių ir ilsėtis kalnų apsuptyje.
Plačiau: Čekija – tai ne vien Praha!

Grandhotel Pupp valgomasis, kur valgė daug Holivudo žvaigždių - bent jau kol dar nebuvo žvaigždės

Grandhotel Pupp valgomasis Karlovy Varuose, kur valgė daug Holivudo žvaigždių – bent jau kol dar nebuvo žvaigždės

Mar Del Plata (Argentina)

Vienas didžiausių pasaulio kurortų, Vilniaus dydžio – Argentinos vasaros sostinė. Stebina masteliai: “paplūdimių kompleksai” su padieniui nuomojamais nameliais vietoj gultų, milžiniškais parkingais, prekybos centrais virtusiuomis gelbėjimo stotimis. Didžiulių daugiabučių eilės, kuriuose nuomojami autentiški ~1950 m. butai (Argentinos klestėjimo metas). Tai ne kurortas tiems, kurie nori pabėgti nuo visko – bet geriausias kurortas būti apsiptiems ne kitų užsienio turistų, o tikros Lotynų Amerikos dvasios ir vietinių poilsiautojų.
Plačiau: Argentinos antroji širdis – pampos ir kurortai

Šie papūldimio nameliai, padengę beveik visą smėlį, vasaros metu nuomojami poilsiautojams

Ki Vestas (Florida, JAV)

Tiltais sujungtos salų grandinės, kuria užsibaigia Florida, gale pasitinka Kei Vestas. Jei Majamio paplūdimys atsiduoda tarpukario dvasia, tai Ki Vestas – prieškario, senųjų Amerikos pietų, su dviaukščiais rūmais, kurių atvirose verandose sėdėdavo ponios įmantriomis suknelėmis. Dabar ir Ki Vestas paskendęs brangiuose vakarėliuose, tik jų lankytojai – gerokai vyresni, nei Majamyje. Vietos sau randa ir gėjai su transvestitais, ir marškinėlių, idealizuojančių Donaldą Trampą, parduotuvės.
Plačiau: Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis

Tradicinis pastatas su veranda Ki Veste

Tradicinis pastatas su veranda Ki Veste

Albanijos rivjera

Laukinis Viduržemio pakrantės ruožas – jau atrandamas turistų, bet, palyginus su Italija ar Kroatija, dar tuščias, su stačiais kalnais, laukiniais paplūdimiais, romėnų griuvėsiais ir 1995 m. Palangą švelniai primenančiais kurortais.
Plačiau: Albanija – Azija Europoje

Džipės paplūdimys

Džipės paplūdimys Albanijos rivjeroje

Sidi Ifnis (Marokas)

Nedidelis Maroko kurortas su unikalia istorija: iki pat 1969 m. tai buvo Ispanijos dalis – nutolusi, pasiekiama tik lėktuvu. Tos 1969 m. Ispanijos dvasios čia dar yra – trupančiose pakrantės promenados baliustradose, apleistoje bažnyčioje ir bendroje panoramoje be jokių milžiniškų viešbučių, baseinų. Daugybei europiečių keliautojų kemperiais tai paskutinis taškas, kurį jie pasiekia automobiliu iš Europos.
Plačiau:Marokas – lengvai pasiekiama pietų egzotika

Trupanti nostalgiška Ispanija Afrikoje - Sidi Ifinis. Šiandien čia vėl populiaru atvykti gyventi europiečiams.

Ilha Do Mel (Brazilija)

Unikali sala be automobilių, labai daug paplūdimių ir dviem unikaliais kurortais – “tradiciškensiu” Enkantadas ir miškuose paskendusiu Nova Brazilija. Visą salą gali apeiti paplūdimiais ir kalvomis, gerėdamasis nuostabiais vaizdais į olas, bangas, švyturį, portugalų fortą ir daugiau. Kad ir kiek būtų daug žmonių sezono metu, jie tiesiog paskęsta milžiniškuose paplūdimiuose; nesunkiai gali gauti namus iki kurių teks eiti kilometrus.
Plačiau: Pietų Brazilija – turtingieji Brazilijos krantai

Ilha do Mel panorama nuo švyturio

Ilha do Mel panorama nuo švyturio

Pataja (Tailandas)

Pataja turi ne kokią reputaciją. Jis garsėja prostitutėmis, “vaginų cirkais” ping pong šou, gausybe transvestitų šou. Ir visa tai ten tikrai yra, ir gal niekur kitur pasaulyje tai nėra taip atvira. Tiesa, Pataja kartu ir toks kurortas-didmiestis, švytintis ir spindintis, jame yra ir padorių pramogų, ir daugelis masažo salonų yra “tik” masažo salonai. Tačiau unikaliausia Pataja iki šiol tiems, kas ieško “uždrausto vaisiaus”.
Plačiau: Tailando kurortai – karštis, pramogos, kultūra

Įprastas baras Patajoje

Įprastas baras Patajoje. Dar dieną jame lūkuriuoja prostitutės, kurios “prisijungia” prie bet kurio vieno atėjusio vyro. Kadangi buvau su žmona, mane ignoruodavo. Tokių barų yra kiekviename Tailando kurorte, bet patajoje ir Patonge – daugiausiai

Alter Do Šao (Brazilija)

Yra kurortų prie vandenynų, jūrų, didelių ežerų – bet Alter Do Šao gal vienintelis tikras didelis kurortas prie upės! Toks įmanomas tik Amazonijoje, kur upės tokios didelės ir gilios, kad čia atplaukia kruiziniai laivai ir net tanklaiviai iš vandenynų. Ir palei jas driekiasi didžiuliai paplūdimiai – ypač sausuoju metų laiku. Ir nuostabioji Meilės sala (pusiasalis) prie Alter do Šao.
Plačiau: Amazonė – vaizduotę pranokstančios džiunglės ir upės

Alter do Šao (Meilės sala - kitame krante)

Alter do Šao (Meilės sala – kitame krante)

Balio pietinis krantas (Indonezija)

Šioje kurortų eilėje yra visko. Pramogų Kuta su alkoholio ir prostitutėmis. Prabangos Seminiakas. Šeimų Legianas. Toliau į pietus – masiniam turistui skirta Nusa Dua su dideliais viešbučiais. Uluvatu uolos ir maži kaimai su vilomis aplink. Ir visur dar – Balio kultūra, šokiai, netoliese – Ubudas, Balio kultūrinė sostinė. Nieko keisto, kad Balis pritraukia šitiek įvairiausių turistų, o didžiajai daliai jų atostogos Balyje tai būtent atostogos salos pietinėje pusėje.
Plačiau: Balis – įvairi it žemynas sala

Uluvatu uolos žvelgiant nuo šventyklos

Uluvatu uolos žvelgiant nuo šventyklos

Balneario Camboriu (Brazilija)

Šis kurortas vadinamas “Braizlijos Dubajumi”. Penki iš dešimties aukščiausių *visos Pietų Amerikos* pastatų stovi čia – įspūdingoje dangoraižių linijoje palei įlankos paplūdimį. Tai kitokia Brazilija, nei stereotipuose – gana saugi, turtinga, be favelų, ir tai vilioja čia brazilus, bet verta pamėginti ir kitiems – palyginus su kitais tokiais “dangoraižių kurortais”, tikrai nebrangu.
Plačiau: Pietų Brazilija – turtingieji Brazilijos krantai

Darbas iš hamako Balneario Camboriu

Balneario Camboriu


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Įdomiausi imperijų amžiaus didmiesčiai

Įdomiausi imperijų amžiaus didmiesčiai

| 3 komentarai

1750-1950 m. didžiosios imperijos dalijosi pasaulį, o jų didmiesčiai augo neįtikėtinais tempais – į kai kuriuos greitai sugužėjo ištisi milijonai gyventojų. Statiniai buvo įvairesni ir didingesni nei bet kada anksčiau – bet puošnūs it Viduramžių katedros. Nauji bulvarai, traukinių stotys, pirmieji dangoraižiai, net gamyklos – viskas buvo gražu. Nenuostabu, kad iki šiol pramonės revoliucijos eros miestai yra bene labiausiai mėgiami turistų. Dauguma jų dar ir šiandien – svarbūs ekonomikos centrai, traukiantys galybę imigrantų iš buvusių imperijų. Gaila, kad dažname tokių miestų jį pastačiusios tautos nebesudaro gyventojų daugumos.

Šie “pasauliniai didmiesčiai”, išplėtoti imperijų epochoje, man labiausiai prie širdies:

 


Londonas

Vieta: Jungtinė Karalystė

XIX a. iš Londono valdyta imperija, kurioje niekad nenusileisdavo saulė. To laikotarpio Britanija driekėsi per visas laiko juostas, per visus žemynus ir buvo didžiausia kada nors egzistavusi valstybė.

Vindzoro pilis. Tai - didžiausia pasaulyje gyvenama pilis, nes joje ligi šiol kartais dienas leidžia Anglijos monarchai

Londonas XIX a. tapo didesniu miestu, nei bet koks miestas bet kada anksčiau pasaulyje. Nepaisant Antrojo pasaulinio karo sugriovimų, laikmečio didybė iki šiol atsispindi Londono pastatuose: didžiuliame parlamente, neogotikinėse traukinių stotyse, Vestendo teatruose, teismuose, universalinėje Harrod’s parduotuvėje. Net buvusiuose priemiesčiuose, kur kadaise glausdavosi pėsčiom į Londoną dirbti fabrikuose pėsčiomis atėję kaimų vargšai, o šiandien gyvena azijiečiai ir afrikiečiai iš jau buvusių Britų kolonijų. Nors imperija subyrėjo, Londonas išliko svarbus pasaulio centras.

Londono birža - nuo pat imperinių laikų Londono finansinė širdis (ir viena pasaulio finansinių širdžių)

Tauerio tiltas, netoli kurio atplaukdavo į kolonijas nukreipti laivai. Grinvičo observatorija, pagal kurią nustatytas iki šiol galiojantis “nulinis laikas”. Šimtai smuklių keistais pavadinimais, kur rinkdavosi eiliniai darbininkai ir legendų prototipai – Džeko skerdiko, Šerloko Holmso…

'Eiliniai', kelionių vadovų neišgarsinti Viktorijos eros Londono viešieji pastatai. Iš kairės - Karališkieji teismai, Katalikų katedra, St. Pancras geležinkelio stotis

Apie Londono dominavimą XIX a. pasaulyje daug pasako tai, kad šios Londono legendos tapo viso pasaulio legendomis. Ir net visiškai geografija ar istorija nesidomintis apie Londoną žinos nemažai.

Anglijos parlamentas Londone, iš kur valdyta visa Britų imperija

Imperijų amžius tebeatsispindi ne tik Londono pastatuose, bet ir tradicijose: iš tų laikų raudonieji dviaukščiai autobusai, policininkų šalmai, juodieji taksi. Naujoves Londonas priima lėtai, o ir jas įvelka į tradicijų rūbą.

Karaliaus sargybiniai po eilinės ceremonijos palieka postus prie Vindzoro pilies

Skaityti daugiau:
Londonas: Britų Imperija viename mieste

 


Paryžius

Vieta: Prancūzija

Paryžius laikomas romantikos ir meilės miestu. Galbūt todėl, kar priešingai nei Londoną, jį labiausiai garsino iš visos Europos čia vykę menininkai ir filosofai, o ne verslininkai ir pramonininkai.

Šv. Širdies bažnyčia ant Monmartro kalvos

Pasaulyje mažai lygių turi Paryžiaus meno muziejai. Revoliucijos metu nuverstų karalių klasikinė kolekcija saugoma Luvro rūmuose, modernus menas – Pompidu centre, o miesto “aukso amžiaus” eros (XIX a.) darbai – Orsi buvusioje traukinių stotyje.

Paryžiaus Panteonas, XIX a. pastatytas nusipelniusių prancūzų laidojimui

Bet ne ką mažiau puikus XIX a. muziejus yra pats Paryžius. Tame amžiuje miestas buvo iš esmės nugriautas ir perstatytas iš naujo, kad švytėtų kaip didžiosios Prancūzijos imperijos sostinė. Net senoji Dievo motinos katedra buvo smarkiai rekonstruota, romantizuota.

Eifelio bokštas. Smulkioji prekyba turistams po juo - iš esmės vien iš buvusių kolonijų kilusių žmonių užsiėmimas

Senamiesčio tad Paryžius beveik neturi: viduramžiškas gatves pakeitė tiesūs platūs bulvarai, nutiesti taip, kad sudarytų ašis, kurių galuose ties horizontu visad žiba koks didingas pastatas: Triumfo arka, Eifelio bokštas… Visi jie puikiai atpažįstami bet kur pasaulyje.

Viena Paryžiaus urbanistinių ašių iš Eifelio bokšto

Skaityti daugiau:
Paryžius: prieškario Europos žavesys

 


Niujorkas

Vieta: Niujorko valstija, JAV

Niujorkas yra Amerikos, turbūt viso Vakarų pasaulio širdis, didžiausias jo miestas.

Niujorko panorama

Tarpukariu, Europą nusiaubus Pirmajam pasauliniam karui, jis tapo didžiausiu pasaulio miestu. Ir jo architektai nepasitenkino tiesiog pastatydami “Amerikos Londoną” ar “Amerikos Paryžių”. Vietoje penkių ar šešių aukštų namų jie statė dešimčių aukštų, o 1931 m. Empire State Building tapo pirmuoju pastatu, viršijusiu 100 aukštų. Europoje niekas jo neaplenkė iki pat šiol…

Seni ir įstabūs Niujorko dangoraižiai

Seni ir įstabūs Niujorko dangoraižiai

Niujorkas buvo miestas, kokio pasaulis neregėjo, ne tik dėl dangoraižių, kurių už JAV ribų dar ilgai niekas nestatė, bet ir dėl imigrantų. Kokių tik pasaulio šalių imigrantų nepasitiko simboliška Laisvės statula! Atvyko ir šimtai tūkstančių lietuvių, daug jų ir nusėdo Niujorke.

Elio salos imigrantų registracijos punktas

Elio salos imigrantų registracijos punktas, dabar imigracijos muziejus – vienas didingų XIX a. Niujorko pastatų. pro čia imigravo ir šimtai tūkstančių lietuvių.

Nepaisant visus viliojusios laisvės ir kapitalizmo, dangoraižiai čia statyti gražūs ir puošnūs: XIX a. net verslininkai architektūrai netaupė. 1908-1931 m. vidutiniškai kas 4 metus Niujorke būdavo pastatomas naujas aukščiausias visame pasaulyje pastatas. Deja, vėliau kai kurie jų virto dulkėmis, nes paveldo saugoti JAV neįprasta. Tačiau Niujorkas išliko Niujorku.

Goodyear dirižablis skrenda pro laisvės statulą

Ir net labiau nei bet kuris kitas miestas šiame sąraše, Niujorkas ir šiandien – viena pasaulio sostinių, dar vis sėkmingai konkuruojantis su Azijos didmiesčiais. Todėl greta senų dangoraižių – ir naujas žibesys.

Times Square, kur žmonės savo noru sėda pažiūrėti reklamų

Times Square, kur žmonės savo noru sėda pažiūrėti reklamų. Ši aikštė, priešingai vaizdui, nėra nauja – reklamos čia žiba jau per 100 metų, tik jos keičiasi ir jų daugėja

Skaityti daugiau:
Niujorkas – pirmoji pasaulio sostinė

 


Čikaga

Vieta: Ilinojus, JAV

Čikagai sukurta begalė epitetų. “Dangoraižių miestas”, lenktynėse į aukštį lenkdavęs Niujorką. “Dvidešimtojo amžiaus gimtinė” – net nesusimąstome, kiek mūsų kasdienybės detalių gimė ~1900 m. Čikagoje: nuo parduotuvinės mėsos iki liftų. “Amerikos lietuvių sostinė“, kur prieškariu mūsų gyveno daugiau, nei bet kuriame Lietuvos mieste. Amerikos lenkų, ukrainiečių, dar galybės tautybių centras, “rajonų miestas”, kurio kiekvienas pakraštys alsuodavo kokios tolimos Europos šalies aidais.

Gal keista, bet Čikagos centre jaučiau, kad mane supa pasaulio istorija. Taip, Čikaga neturi gotikinių ar barokinių bažnyčių, bet ar pas mus jų šitaip daug? Net Vilniaus senamiestis gana mažas ir jo namai mažyčiai. O Čikagos centrinė “Kilpa” (Loop) net XXI a. masteliais – sunkiai pranokstama. Daugybei čionykščių pastatų jau apie 100 metų ir jie alsuoja ta gražesnių “Amerikietiškos svajonės” laikų dvasia. Kai Čikaga buvo penktasis pagal dydį pasaulio miestas. Kai biurų dangoraižiai statyti puošniai it karalių rūmai – kaip “Chicago Tribune” pastatas, pilnas kolonų, verslą šlovinančių citatų ir nuo garsiausių pasaulio pastatų atgabentų plytų. Arba seniausia pasaulio opcionų birža, karūnuota triaukšte deivės Cereros skulptūra.

Čikagos centras. Artimesni dangoraižiai - seni, už nugaros stovi naujesni stikliniai

Tarp senų ir naujų dangoraižių oro koridoriumi kartą prabirbė sraigtasparnis. Nuolat žviegė “Elevated” traukiniai, kurių trasos 1892 m. iškeltos viršum gatvių. Kiek daug kartų klausė to spengiančio garso! Rymojo seni ir modernūs meno kūriniai, kuriuos pradėjo pirkti XIX a. mecenatai.

Tai - ne rūmai, o Chicago Tribune laikraščio administracinio daugiaaukščio apačia Čikagos pagrindinėje gatvėje, pravardžiuojamoje 'Šlovingąja mylia'.

Čikagos “Kilpa” vienodai žavi visus turistus – jos didybė tautybės neturi. Bet už “Kilpos” ribų europiečiai turistai staiga išsiskirsto, ieškodami kažko artimesnio savo šaknims. Žymiausias Čikagos lietuvių rajonas – Marquette Park, ~1960 m. glaudęs 30 tūkstančių lietuvių – tebesididžiuoja masyvia patriotinėms mozaikomis puošta bažnyčia, Lietuvos gatve. O juk tokių rajonų buvo daug, puošnių lietuviškų bažnyčių – keturiolika! Deja, lietuviai seno, jų vaikai nutautėjo, jų rajonai virto juodaodžių getais. Ir nors tebealsuoja lietuviški muziejai bei mokyklos, tą lietuvybės dvasią, kokia klestėjo pokariu ar tarpukariu, kai į paminklo Čikagos lietuviams Dariui ir Girėnui atidengimą atėjo 60 tūkstančių žmonių, tebeprimena tik milžiniški antkapių laukai Čikagos lietuvių kapinėse.

Šv. Kryžiaus neobarokinė lietuvių bažnyčia Čikagoje įršayta net į kelionių vadovus po Čikagą. Statyta 1913 m. Lietuviškos mišios nebevyksta

Skaityti daugiau:
Čikaga – amerikietiškos svajonės miestas

 


Sankt Peterburgas

Vieta: Rusija

Sankt Peterburgą pastatyti užsakė caras Petras I XVIII a. pirmoje pusėje – kad Rusija turėtų sostinę, vertą Europos imperijos. Miestas ir jo priemiesčiai prisipildė vini už kitus įspūdingesnių rūmų ir kupoluotų cerkvių bei gražių eilnių namų. Tai buvo carų miestas, ir jo istorija žengė koja kojon su visa imperijų amžiaus istorija.

Peterhofo carų rūmai ir fontanai Sankt Peterburge.

Rusija plėtėsi į pietus, rytus ir vakarus, XVIII a. pabaigoje užkariavo ir Lietuvą – taip Sankt Peterburgas tapo sostine ir lietuviams, ten važiavo mūsų iškiliausi menininkai ir mokslininkai.

Ermitažo vidus.

Iki pat šiol Sankt Peterburgas laikomas inteligentų miestu. Po komunizmo žlugimo Sankt Peterburgo gyventojai balsavo už senojo pavadinimo susigrąžinimą (vietoje sovietinio “Leningradas”), nors labiau susovietinta aplinkinė sritis nusprendė pasilikti “Leningrado sritimi”. Rusijos imperijos liaudies muziejuje Sankt Peterburge tebeeksponuojami XIX a. imperijos tautų rankandai, tarp jų – lietuvių. Buvę carų rūmai – Ermitažas – virto meno muziejumi, kuriame – rusų supirkti ir per karus prisiplėšti viso pasaulio senųjų menininkų darbai, kuriuos rinkti imperijų amžiuje buvo ypač madinga.

Sankt Peterburgas kartais pavadinamas ir “Šiaurės Venecija”, mat jis pilnas kanalų ir tiltų per juos, o priešais miestą stovi kitas miestas, paverstas jūrų tvirtove – Kronštatas.

Kanalas ir Prisikėlimo cerkvė.

Skaityti daugiau:
Sankt Peterburgas: Rusijos kultūros širdis

 


Maskva

Vieta: Rusija

Maskvoje Stalinas kūrė naują imperinį miestą, Sovietinės valstybės sostinę. Daug senybių – puošnios didžiulės cerkvės – virto dulkėmis ir užleido vietą didelėms aikštėms bei didesniems pastatams. Maskva plėtėsi sparčiai, tapo didžiausiu Europos miestu.

Nors didžiojoje pasaulio dalyje XX a. pradžioje jau buvo madinga projektuoti moderniai, Stalinas “savąją Maskvą” liepė statyti įkvėptas senovinių stilių: baroko, gotikos, klasicizmo. Tik masteliai buvo jau šiuolaikiški, milžiniški.

Raudonoji aikštė

Todėl Maskvoje galima atrasti septynis senoviškai atrodančius dangoraižius, o pirmosios Maskvos metro stotys puošnumu gali priminti Europos katedrų navas.

Žlugus komunizmui Maskva nebuvo apgręžta 180 laipsnių – senieji stabai, tokie kaip Lenino mauzoliejus Raudonojoje aikštėje, liko, nors ir prarado dalį populiarumo. Tačiau buvo atkurta ir kai kas iš senesnės, carinės Maskvos – pavyzdžiui, atstatytos cerkvės.

Carinių laikų universalinė parduotuvė Maskvoje

 


Budapeštas

Vieta: Vengrija

Budapeštas, priešingai daugeliui gražiausių 1750-1950 m. eros miestų, nebuvo didelės imperijos sostinė. Atvirkščiai: savo svarbą jis įgijo vienai tokių imperijų – Austrijai – pamažu griūvant. Prispausti tautinių nesutarimų austrai buvo priversti didžiausiajai savo mažumų – vengrams – suteikti lygias teises. Šalis tapo Austrija-Vengrija, o Budapeštas – vengriškosios jos dalies širdimi.

Budapešto pirtys

Budapešto pirtys, įkurtos turkų, bet išsilaisvinusių vengrų perstatytos šlovingu XIX a. stiliumi

Teises išsikovoję patriotiški vengrai neketino sustoti versdami savo didmiestį vienu gražiausių ir didingiausių Europoje. Naujosios miesto dalies – Pešto – didžios gatvės pildėsi ne tik puošniais daugiabučiais, bet ir milžiniškais projektais. Po viena jų pirmoji visoje žemyninėje Europoje metro linija (1894 m.) veža prie romantiškos “Viduramžių” pilies, iš tikro pastatytos 1896 m. švenčiant Vengrijos tūkstantmetį. Neogotikinis Vengrijos parlamentas (1904 m.) – vienas didžiausių tokių pastatų pasaulyje, pastatytas, kad prilygtų (ar pranoktų) britų parlamentą Londone. Sena iš turkų perimta Budapešto tradicija – pirtys – irgi buvo perstatytos į neobarokinius rūmus.

Pažvelgus į Budapešto parlamento vidų sunku pasakyti, kad jis įrengtas XX a. Tačiau vengrai Budapešte mėgino sukurti tai, ko neturėjo: senoviškai atrodantį miestą, primenantį Europos imperijos sostinę

Peštas tikrai pranoko senamiestį – Budą – kitame Dunojaus krante, bet ir į tą kalną įdomu užlipti bei pasivaikščioti. Dar vienas labai gražus miesto vaizdas atsiveria plaukiant Dunojumi – ši upė šiandien, kaip ir XIX a., pilna laivų, o pakrantės kaip niekad gražiai apšviestos.

Didvyrių aikštė (1990 m.) Budapešte

Didvyrių aikštė (1990 m.) Budapešte

 


Ryga

Vieta: Latvija

Šiandien Ryga panašaus dydžio kaip Vilnius ir Talinas. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ji buvo vienas iš didžiausių visos Rusijos imperijos miestų, atsilikęs tik nuo Sankt Peterburgo ir Maskvos. Rygą sparčiai išaugino industralizacija ir todėl ~1870-1914 m. statyti rajonai mieste – didžiuliai.

Garsi Alberto gatvė Rygoje. Dešinysis pastatas - iš art nouveau pradžios laikų, kai dar buvo kažkiek istorijos imitacijų, o kairysis - tautinio romantizmo stiliaus

Naujųjų fabrikų darbininkai ir šeimininkai gyveno ne tik mediniuose daugiabučiuose, bet ir šimtuose art nouveau stiliaus architektūros daugiaaukščių. Tai buvo XX a. pradžios architektų mėginimas sukurti naują, tačiau gražų stilių. Fasadus jie puošė augalais, o Rygoje dar ir detalėmis iš latvių mitologijos – juk vyko latvių tautinis atgimimas.

Jugendo stiliaus fasadas iš arčiau.

Nauji pastatai aplink tiesias Rygos gatves kone ištisai šešiaaukščiai – kas tais laikais Rytų Europoje dar nebuvo norma. Į miestą atvykstant įvairiataučiams žmonėms iš visos Rusijos imperijos dygo ir bažnyčios, cerkvės, sinagogos, o elitas kėlėsi į žavių medinių vilų priemiesčius (ar bent jau turėjo ten vasarnamius).

Art nouveau stiliaus laiptinė name, kuriame yra art nouveau muziejus. Ji - atvira lankytojams.

Visa tai sudaro Rygos žavesį, o tarpukariu, Latvijai tapus nepriklausoma, prie to prisijungė nauji, tautai svarbūs simboliniai pastatai: didžiulės karių kapinės, prarandamą kaimo realybę atspindintis muziejus po atviru dangumi.

Skaityti daugiau:
Ryga: Pabaltijo didmiestis

 


Šiame straipsnyje aprašyti miestai žemėlapyje:

 


Kiti imperijų eros miestai

Norite daugiau? Štai dar eilė imperijų eros (1750-1950 m.) miestų, palikusių man milžinišką įspūdį. Juose tasai didybės amžius gal atsispindi tik dalyje rajonų – bet vis vien pribloškiamai.

San Franciskas (JAV)

San Franciskas garsėja savo didingais XX a. pradžios tiltais (kone pasauliniu tiltų etalonu), “Viktorijos tipo” sublokuotų namų eilėmis, unikaliais per 100 metų skaičiuojančiais lynų vagonais. Miestas užgimė per XIX a. Aukso karštinę, bet atstatytas po 1906 m. žemės drebėjimo.
Plačiau: San Franciskas – aukso amžiaus didybės miestas

Lynų vagonas (Cable car) - unikali Imperijų amžiaus transporto priemonė, likusi tik San Franciske. Vagonėlius tempia požemyje besisukantys lynai

Berlynas (Vokietija)

Vienos didžiausių imperijų – Vokietijos – sostinė neabejotinai patektų tarp pačių įspūdingiausių, jei ne ją sugriovęs Antrasis pasaulinis karas ir pusę miesto okupavę sovietai. Tačiau pavienių praeities didybės ženklų – nacistinės architektūros, kaizerio laikų rūmų, tiltų ir bažnyčių – ten dar liko.
Plačiau: Berlynas – visas XX a. viename mieste

Puošnus prieškarinis Oberbaumo tiltas Berlyne, statytas 1898 m. Vokietijos imperijai esant aukščiausiame taške.

Stokholmas (Švedija)

Imperijų laikais Švedija buvo nedidelė šalis – tačiau dėl to jos architektai ir kūrėjai tik labiau siekė įkvėpimo istorijoje, pastatydami nuostabius muziejus, prabangius daugiabučius ir romantišką rotušę, kurioje teikiami Nobelio apdovanojimai.
Plačiau: Stokholmas – Švedijos sostinė keturiolikoje salų

Stokhomo rotušė - tautinio romantizmo stiliaus pastatas. Jos langų, stogo formos įkvėptos pastatų iš 'tų didingų Švedijos laikų', tik masteliai - dar didesni

Viena (Austrija)

Viena garsėja gražiomis kapinėmis, lunaparku, socialistiniais eksperimentais ir nacistiniais priešlėktuviniais pabūklais. Juk Imperijų amžiuje Viena buvo ne tiesiog vokiškas miestas ar Austrijos sostinė – tai buvo viena pasaulio meno širdžių, kur gyveno žymiausi kompozitoriai ir gimė architektūros stiliai ir kurios troško užkariautojai.

Vienos naujieji rūmai

Vienos naujieji rūmai

Barselona (Ispanija)

Ar vienas architektas gali padaryti miestą vertą tokio straipsnio? Galbūt ne, bet Antonijo Gaudžio šedevrai suteikė Ispanijos ekonominiam centrui Barselonai tą paskutinį štrichą, dėl kurio ten tikrai verta važiuoti savaitgaliui. Tie pasakiški pastatai įkūnija ~1900 m. Europos imperijų siekį priblokšti, kartu pasiimant, kas geriausio, iš kitur.
Plačiau: Barselona – pasakiškiausios architektūros didmiestis

Šv. Šeimos bažnyčia

Šv. Šeimos bažnyčia

Madridas (Ispanija)

XIX a. Ispanijos imperijai saulė leidosi, tačiau apsidairęs Madride to nepasakytum: jo prospektus supa vieni didingiausių, puošniausių ir aukščiausių ~1900 m. statytų pastatų Europoje. Nors tai – gerokai senesnis miestas, jo XIX-XX a. rajonai – vieni įspūdingiausių.
Plačiau: Madridas – šėlstantis senovinis didmiestis

Madrido Gran Via, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios įspūdingi rajonai

Madrido Gran Via, XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios įspūdingi rajonai

Naujasis Delis (Indija)

Imperijų laikais svarbiausia pasaulio kolonija buvo Indija. Tai ieškodamas kelio į ją Kolumbas atrado Ameriką. Sugebėjusi užimti Indiją, galingiausia pasaulio imperija – Britai – pastatė ten jos vertą sostinę: Naująjį Delį. Britiška didybė čia susipynė su indiškais architektūros stiliais.
Plačiau: Indija – viduramžiška šalis be taisyklių

Indosaracėnų stiliaus britų statytos ministerijos Naujajame Delyje, kaip ir visi Šiaurės Indijos miestai, žiemomis apglėbtos smogo.

Havana (Kuba)

Havana europiečiams atradus Ameriką greitai tapo turtingiausiu jos miestu, per kurio uostą ispanai gabeno didžiumą Amerikos turtų (ir dalis jų nusėdo Havanos pastatuose). Deja, per komunizmo dešimtmečius daug kas sunyko ir apgriuvo – tačiau dabar restauruojama, be to, kai kuriems žmonėms aplūžusi – o ne išlaižyta – senovė – tik žavesnė.
Plačiau: Kuba – mirštančios revoliucijos žemė.

Pusiau apleisti pastatai Havanos centre.

Vašingtonas (JAV)

JAV sostinė Vašingtonas ir gimė imperijų eroje. Įkurtas 1791 m., jis tapo milžiniškos JAV valstybės širdimi. Ilgainiui čia pastatyti ne tik valdžios rūmai, bet ir didingiausi Amerikos memorialai, didžiausi muziejai (visi nemokami). Todėl Vašingtonas – neabejotinai viena svarbiausių JAV vietų “kultūriniams” turistams.
Plačiau: Vašingtonas – JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis

Vašingtono kapitolijus - JAV parlamentas

Vašingtono kapitolijus – JAV parlamentas. Vienas daugybės didingų specialiai šiam miestui statytų pastatų

Rio de Žaneiras (Brazilija)

Buvo laikai, kai Rio de Žaneiras buvo Brazilijos sostinė ir tikra romantiška pasaulio svajonė, kur rinkdavosi Holivudo žvaigždės ir kiti žymūnai. Ir tie laikai atsispindi Rio de Žaneiro bažnyčiose, rūmuose, milžiniškuose pastatuose palei ištįsusius paplūdimius, gal ir – spalvinguose karnavaluose. Deja, vėliau Rio šlovę kiek prigesino lūšnynai ir baisus nusikalstamumas: ir visgi Rio yra labai, labai didingas miestas.
Plačiau: Rio de Žaneiro karnavalas – didžiausias šou žemėje

Rio de Žaneiro laiminintis kristus - miesto aukso amžiuje sukurtas art deco stiliaus jo simbolis

Rio de Žaneiro laiminintis kristus – miesto aukso amžiuje sukurtas art deco stiliaus jo simbolis

Buenos Airės (Argentina)

Tarpukariu Buenos Airės buvo penktas pagal dydį pasaulio miestas, o Argentina – viena turtingiausių pasaulio šalių. Net kildavo klausimas kas – JAV ar Argentina – bus Amerikos centras. Tik Niujorkas ar Čikaga konkuravo su Buenos Airėmis įspūdingais dangoraižiais, o plačiais prospektais, įspūdingu teatru Buenos Airės pranoko visus. O kur dar tuo metu gimusi tango kultūra, užkariavusi pasaulį ir iki šiol stebinanti Buenos Airių svečius… Vėliau Argentina iš lėto važiavo žemyn – bet nuo to tik daugiau kas buvo išgelbėta nuo progreso. Kur kitur rasi tiek daug 100 metų senumo liftų, 50 metų senumo automobilių ar baldų?
Plačiau: Buenos Airės – nusigyvenęs pietų Paryžius

Palacio Barolo

Palacio Barolo – žymiausias Buenos Airių dangoraižis, pastatytas Dantės kūrybos motyvais

Naujasis Orleanas (JAV)

Tai buvo prancūzų valdų Amerikoje širdis. Vėliau miestą nupirko JAV, jis buvo didžiausias vergvaldiniuose JAV pietuose. Priešingai daugeliui JAV miestų, Naujasis Orleanas nestokoja anos XIX a. dvasios: gražus senamiestis (Prancūzų rajonas), buvusių afrikiečių vergų pradėtos kultūros tradicijos – nuo vudu religijos iki džiazo, šen bei ten – prancūzų kalba, o miesto apylinkėse – nuostabūs plantacijų dvarai su dviprasmiškomis (vergvaldžių ir vergų) istorijomis.
Plačiau: Naujasis Orleanas – džiazuojantis vudu miestas

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Filadelfija (JAV)

Filadelfija – pirmoji JAV sostinė, būtent čia 1776 m. paskelbta JAV nepriklausomybė. Tuo metu tai buvo antras pagal dydį JAV miestas po Niujorko, čia (tai JAV reta) išlikęs gražus, tvarkingas XVIII a. raudonų plytų dar britų laikais statytų namų senamiestis (dabar tuose pastatuose viešbučiai, restoranai) ir puošnių senovinių ~1900 m. dangoraižių pilnas centras, kuriame dominuoja aukščiausias JAV rotušės bokštas. Filadelfijoje susiduria didingi pastatai ir didinga istorija!
Plačiau: Filadelfija – miestas, kuriame gimė Amerika

Filadeldijos rotušė bulvaro gale

Filadeldijos rotušė bulvaro gale


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentarai
Straipsnio temos: , , ,


Žaviausi šiuolaikiniai didmiesčiai

Žaviausi šiuolaikiniai didmiesčiai

| 0 komentarų

Daugelyje miestų žavi senovė, bet šiuose labiausiai žavi jų dabartis ir ateitis! Tai – šiuolaikinio pasaulio miestai-milžinai. Nepailstančios žmonių upės, neužmieganti gyvybė, ryškūs neonai, skirtingos kultūros, supermoderni architektūra. Vieni jų – didžiausi pasaulio miestai. Kiti – naujai pastatyti visokiausių milijardierių, šeichų ir vizionierių, kurie nestokoja pinigų ir minčių, kaip sukurti tikrą pasaulio stebuklą. Tikri “Ateities miestai”!

 


Tokijas

Vieta: Japonija

Tokijas – didžiausas pasaulio miestas (37 mln. gyv. – kaip 13 Lietuvų!). Ir jo dydžiui aprašyti žodžių nepakanka. Tai – fantastiškas metropolis, kur automobilių keliai gali būti trijų aukštų, kur tarp namų it kokie amerikietiški kalneliai nardo greitieji traukiniai, kur degalinėse žarnos, taupant vietą, kabo nuo lubų. Kur kavinės ir restoranai įsikūrę ir penktuose ar dešimtuose pastatų aukštuose. Kur automobiliai parkinguose kraunami į stirtas specialiais liftais, kad užimtų mažiau vietos. Ir nuo centro iki miesto pakraščio tenka važiuoti gerą valandą geležinkeliu, į kurio traukinį tave įtalpins grūdėjas.

Tipiškas Tokijo vaizdas: žibančios reklamos viršuje ir minios apačioje. Tokijas atstaytas aukštais siaurais namais be jokio vyriausiojo architekto priežiūros. Todėl jis chaotiškas, bet probloškiantis masteliais.

Tokijui – 600 metų, tačiau jame nerasi nieko seno. 1923 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, 1945 m. – amerikiečių bombardavimai. Tada Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Taip galutinai pasibaigė ta sudievinto imperatoriaus, beatodairiško karingumo, samurajų kardų ir garbės savižudybių epocha. Iš pelenų pokariu pakilęs Tokijas – jau naujosios, technologijų ir modernumo Japonijos, veidas.

Anime ir elektronikos reklamos Akihabaroje.

Beveik visi tokijiečiai – japonai: tai ne multikultūrinis chaosas, o garsiai plakanti, turtinga ir saugi vienos didžios kultūros širdis. Japoniškas požiūris persismelkia visur, ne tik tęsiamos senos tradicijos, bet ir nuolat gimsta naujos: saviti meno stiliai, lošimai (pačinko), daugiaaukščiai karaokė klubai, net jaunimo subkultūros.

Unikalaus robotų restorano pasirodymo fragmentas. Jame gražiai suplaktos senos ir naujos japonų tradicijos: nindzės ir samurajai, anime įkvėptos karingos merginos, mitologiniai pabaisos jokajai.

Tokijas turi daugybę centrų, ir kiekviename jų atmosfera kitokia, renkasi kitokie žmonės. Jaunimo Šibuja, “rožinis” subkultūrų Haradžiuku, verslo Vakarų Šindzukus, kiek nepadorus pramoginis Rytų Šindzukus, užsieniečių Ropongis, valdžios Nihonbašis, prabangios prekybos Ginza, elektronikos ir anime Akihabara, sumo Riogokus, religijos Asakusa, modernių pramogų Odaiba…

Roboto Gundamo žibanti statula prie prekybos centro Odaiboje.

Tokijas – Miestų Miestas, į kurį panašių nėra ir dar ilgai nebus. Kai iš Tokijo skridau namo per Paryžių, Prancūzijos sostinė man atrodė tarsi mažas miestelis – jausmas panašus, kaip iš to paties Paryžiaus grįžus į Vilnių.

Asakusos Sensodzi šventykloje kūrenami smilkalai.

Skaityti daugiau:
Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis

 


Dubajus

Vieta: Jungtiniai Arabų Emyratai

Tai, kas atrodo tik pasakiška svajonė, per 3-5 metus Dubajaus emyrai paverčia realybe. Dubajuje – aukščiausias visų laikų pasaulio statinys (Burž Chalifa), dirbtinė palmės pavidalo sala, kurios krantų ilgis penkis kartus viršija visos Lietuvos pakrantes (Džumeiros palmė), didžiausi fontanai ir gėlynas…

Dubai Marina vaizdas iš Džumeiros Palmės dirbtinės salos. Pastatas su kupolu – aukščiausias pasaulio daugiabutis (414 m, 101 aukštas); dešiniau – aukščiausias pasaulio pasuktas pastatas.

Prekybos centrai čia taip įspūdingai įrengti, kad po juos vedžiojamos ekskursijos, o nuolat augantys dangoraižių rajonai turi mažai lygių: ypač Šeicho Zajedo kelias, 16 juostų futuristinė magistralė, kurios abiejose pusėse – rodos, begalinės dangoraižių linijos.

Burž Chalifa (dešinėje) ir vaizdas iš jo 148 aukšto terasos į Šeicho Zajedo kelią.

Dar 1960 m. Dubajuje gyventojų buvo mažiau nei Marijampolėje, o šiandien – jau virš 2 mln., emyro kvietimu atvykę iš visų pasaulio kraštų. Ir turistų į Dubajų jau atvyksta daugiau, nei į Niujorką: kas tiesiog pailsėti prie visad šiltos jūros, kas pasidžiaugti vienais įspūdingiausių naujamečių fejerverkų, kas apsipirkti be mokesčių.

Didžiausiame pasaulio gėlyne.

Tiems, kas pinigų neskaičiuoja, Dubajuje – neregėta superprabanga. Vieni brangiausių pasaulio viešbučių, atskiros parduotuvės ir atskiri ypatingi bilietai į lankytinas vietas. Net modernusis metro (be mašinistų) ten turi pirmosios klasės vagonus. “Nuo nulio” sukurtos “Emirates” avialinijos šiandien jau – vienos didžiausių ir patogiausių planetoje, o Dubajuje statomas didžiausias pasaulio oro uostas.

Nors tik kas dešimtas žmogus, sutinkamas Dubajuje šiandien – arabas, miesto širdis – arabiška. Vietiniai beveik visi be išimties dėvi tautiniais drabužiais, puoselėja savo kultūrą. Šiuolaikinis Dubajus – pasaulio sostinė, bet kartu ir arabų kultūros centras – reta Artimųjų Rytų vieta, kur ir turtinga, ir saugu.

Tautiniais drabužiais vilkintys arabai Dubai Global Village – vienoje vietų, kur parduodamos viso pasaulio prekės ir demonstruojamos viso pasaulio kultūros.

Skaityti daugiau: Dubajus – Naujoji pasaulio sostinė

 


Honkongas

Nors 1997 m. Honkongą Jungtinė Karalystė atidavė Kinijai, ši įsipareigojo išlaikyti jame kapitalistinę sistemą. Ir “kapitalistinė” čia per švelnus žodis: tai laisviausia pasaulio rinka, kur tik neseniai atsirado minimali alga ir tėvystės atostogos (trijų dienų), o mokesčių ir valstybinių paslaugų beveik nėra. Net Honkongo dolerius spausdinantys bankai, viešasis transportas ir “Miesto gražinimo agentūra” čia siekia pelno.

Honkongo centro vaizdas iš Kaulūno pakrantės - turbūt gražiausia gyvenime mano regėta naktinė panorama.

Joks “vyriausiasis architektas” nekontroliuoja Honkongo plėtros, čia stato beveik kas ką nori. Ir nepaisant to iš kito kranto tasai švytintis chaosas – viena gražiausių naktinių pasaulio panoramų, o buvimas jo viduje, vaikščiojimas daugiaaukščiais planuose nesužymėtais šaligatviais – sunkiai pakartojamas jausmas.

Vienas Honkongo gatvių turgų Monkoko rajone. Monkokas vadinamas 'tankiausiai gyvenama vieta žemėje', bet manau šios žinios gerokai pasenusios: naujesnės Honkongo vietos panašiai užgrūstos aukštesniais daugiabučiais.

Be to, kad ir kaip skambėtų neįtikėtinai, vos 24% Honkongo žemės užstatyta – likusi į privačias rankas neatiduota ir ten gyvenimas teka sena vaga, su salomis be automobilių, budistų vienuolynais, šimtamečiais Kinijos giminių kaimais. Honkonge net važiuodamas paprastu metro, miesto autobusu ar maršrutiniu laivu kiekvienoje stotelėje gali patekti į kitą pasaulį: nuo kalvoto miško iki penkiasdešimtaukščių daugiaaukščių priemiesčio.

Po Lin vienuolynas Lantau saloje

Iš vandenų nyrančios žaliosios kalvos – tokia pati Honkongo esmė, kaip ir dangoraižių neonai. Honkongas – vis dar jūrų miestas, su ketvirtu didžiausiu planetos konteineriniu uostu, maršrutiniais laivais, žuvies patiekalų gausybe ir viską smelkiančia drėgme.

Tai O žvejų kaimas visiškai netoli nuo Honkongo centro, bet atmosfera ten visai kitokia.

Skaityti daugiau:
Honkongas: šviesų ir jūrų miestas

 


Singapūras

Singapūras – tai disciplinuotas miestas-valstybė, iš Trečiojo pasaulio ilgamečio premjero Ly Kvan Jū mintimis pakeltas iki Azijos finansų sostinės.

Singapūro Marina Bay projektas

Singapūro Marina Bay projektas

Singapūras nekopijavo Europos ar Amerikos, o sumanė savą tvarką: švaros vardan čia uždraustos kramtomosios gumos, mokesčiai už automobilius daug kartų viršija jų kainą, už smulkius nusikaltimus baudžiama rykštėmis, o dialogas tarp tautybių skatinamas nustačius privalomas kvotas, kiek kiekviename daugiabutyje kurios tautybės žmonių gyvens.

Gardens by the Bay metaliniai medžiai. Vakarais juos apšviečia šviesų šou - geriausia stebėti ne iš čia, o nuo pačių medžių, tada dar girdisi ir muzika

Gardens by the Bay metaliniai medžiai. Vakarais juos apšviečia šviesų šou – geriausia stebėti ne iš čia, o nuo pačių medžių, tada dar girdisi ir muzika

Istoriškai malajiškas, britų kolonistų apgyvendintas kinais ir indais, Singapūras dabar tampa tarptautiniu aukštųjų technologijų miestu: čia laukiami visų tautų imigrantai – tačiau tik išsilavinę ir galintys prisidėti prie tolesnio modernaus Singapūro kūrimo.

Gervių-robotų, kurių sparnai - iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Sentosos saloje. Beje, nemokama.

Gervių-robotų, kurių sparnai – iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Singapūre.

Skaityti daugiau:
Singapūras – kitoks! Ateities! Miestas!

 


Šanchajus

Vieta: Kinija

Šanchajus – didžiausias ir moderniausias Kinijos miestas. Visi stereotipai apie Kiniją Šanchajuje griūva: ten jautiesi kaip turtingoje valstybėje, daugeliu atžvilgiu jau pranokusioje Europą ir Ameriką.

Šanchajuje – greičiausi pasaulio traukiniai ir ilgiausias metro tinklas, vieni aukščiausių dangoraižių. O kitapus upės – didingi tarpukario rūmai, senos šventyklos ir bažnyčios. Priešingai daugybei kitų Kinijos miestų, Šanchajus nepastatytas “per naktį”: dar prieš šimtą metų jis buvo tikra Azijos ekonomikos širdis, kur susidūrė kinų, europiečių ir amerikiečių interesai.

Bundas, tarpukario Šanchajaus centras ir europiečių statyti jo pastatai

Bundas, tarpukario Šanchajaus centras ir vakariečių statyti jo pastatai

Traukinys (maglevas) iš Šanchajaus oro uosto į miesto centrą ne rieda bėgiais, bet skrieja virš jų – 431 km/h greičiu. Niekur kitur pasaulyje nerasi ir trijų tokių aukštų pastatų, stovinčių greta vienas kito, kaip Šanchajaus verslo rajone. Aukščiausias, Šanchajaus bokštas – antras pagal aukštį pasaulyje. Gretimas Šanchajaus finansų centras irgi patenka į aukščiausių pasaulio pastatų dešimtuką – bet nuo Šanchajaus bokšto viršaus jis atrodo toks mažylis… Tik svarbu aukštyn kilti giedrą dieną: pastatai tokie aukšti, kad jų viršūnės dažnai atsiduria debesyse, kitais kartais mažai ką pamatysi per smogą.

Šanchajaus dangoraižių trijulės viršūnės. Ištisos fotografų kolonijos kiekvieną giedrą vakarą ją fotografuoja nuo gretimo pėsčiųjų viaduko.

Šanchajaus dangoraižių trijulės viršūnės. Ištisos fotografų kolonijos kiekvieną giedrą vakarą ją fotografuoja.

O gal smagiausia verslo rajoną stebėti iš kito upės kranto. Matyti visą jo panoramą, visus vakare apšviečiančius dangoraižius, tarsi virstančius vientisu šviesos meno kūriniu.

Pudongo, Šanchajaus verslo rajono panorama

Pudongo, Šanchajaus verslo rajono panorama

Beje, dabartinis verslo rajonas iki pat ~1990 m. buvo tik tuščia dykra – o Šanchajaus centras buvo Bundas. Šiandien senieji Bundo bankų ir viešbučių rūmai atrodo menkučiai – bet juk tai 7, 15 aukštų puošnūs pastatai. Didingų europietiškų stilių – nes juos pastatė Vakarų Imperijos, kurios prieš Antrąjį pasaulinį karą faktiškai valdė Šanchajų tarsi bendrą koloniją. Anų laikų herojų – mafijozų ir šnipų, rusų ir žydų pabėgėlių-verslininkų, britų ir prancūzų aristokratų – Šanchajuje neliko jau prieš gerus 70 metų. Bet didingi to meto pastatai puikiai išliko – tarsi siurrealistiškas dabar jau labai kiniško miesto fonas. Niekur kitur Rytų Azijoje nerasi tokio didmiesčio, kur būtų šitiek daug senų europietiškų pastatų.

Žydų įkurto Bundo viešbučio interjeras, šiandien daugiausiai džiuginantis naujuosius kinus

Žydų įkurto Bundo viešbučio interjeras, šiandien daugiausiai džiuginantis naujuosius kinus

Skaityti daugiau:
Šanchajus – Kinijos variklis

 


Gvangdžou ir Šendženas

Vieta: Kinija

Pasaulyje tėra trisdešimt miestų, glaudžiančių po dešimtį ar daugiau milijonų gyventojų. Ir du iš jų yra vienas šalia kito pietryčių Kinijoje – Gvangdžou ir Šendženas. Abu jau pakilę iš skurdo, statosi superdangoraižius ir visai teisingai trokšta pasaulinės šlovės.

Ilgai laukti neteks. Kai tarpą tarp šių dviejų miestų padengs augančios viduriniosios klasės vilos jie susijungs į didžiausią pasaulio miestą, su 50 milijonų gyventojų lengvai išstumsiantį dabartinį karalių Tokiją.

Džučiango dangoraižių rajono 'vartai'. Kaip šitokiam miestui 'verslo centras' atrodo nedidelis - kol neprisimeni, kad kone viskas pastatyta per 5 metus.

Gvangdžou ir Šendženas šitokie modernūs todėl, kad jie buvo Kinijos langas į pasaulį, pirma vieta, kur po komunizmo teroro dešimtmečių atkurta laisva rinka.

“Pigią prekybą” dabar jau keičia prabangos prekės. Užsienio turistams vilioti į Šendženą įkurta aibė pramogų parkų, tokių kaip “Nuostabioji Kinija” – visa Kinija viename lauke, su miniatiūromis ir tradicijų spektakliais.

Nakčiai apšviesta Nuostabioji Kinija Šendžene. Honkonge ryškiausiai žiba reklamos. Gvangdžou ir Šendžene populiaru nutvieksti visą pastatą, dažnai - nuolat besimainančiomis spalvomis.

Gvangdžou atkreipia dėmesį į save spalvomis: jo tiltų apšvietimas nuolat mainosi, sveikindamas plaukiančius turistinius laivus. Tiesa, jie kursuoja tik vakarais: dieninis miesto vaizdas dar stokoja žavesio.

Kantono bokštas (tolumoje) iš Perlų upės kruizo. Pastatai dešinėje - daugiabučiai. Palėpės ne tik apšviestos, bet ir gražios: kupolų, piramidžių formos. Upėje - du laivai iš Perlų upės kruizų flotilės.

Taigi, kol kas Gvangdžou-Šendženą į šį sąrašą įrašiau iš dalies “avansu”: aukščiausi dangoraižiai dar statomi, įdomių vietų kiek mažoka. Bet neabejoju, kad nepraeis nė penkmetis, ir Gvangdžou-Šendženo vieta šiame sąraše jau niekas nebeabejos. Juk per tiek laiko šiuolaikinėje Kinijoje pastatomas ne vienas dangoraižis, o ištisi dangoraižių rajonai, ištisos geležinkelių sistemos ir net užkampių miestai virsta pasauliniais didmiesčiais…

Senovės liekanos Gvangdžou. Daug jų sugriauta per Kinijos 'kultūrinę revoliuciją', bet dabar atstatoma.

Skaityti daugiau:
Gvangdžou-Šendženas: didžiausias Azijos miestas

 


Las Vegasas

Vieta: Nevada, JAV

Tai – kurortas viduryje dykumos, kurį išaugino apgalvotas Nevados valstijos sprendimas pirmai Amerikoje legalizuoti lošimus.

Bėgant metams iš mafijos irštvos Las Vegasas tapo Disneilendu suaugusiems, be lošimų čia – ir pramogų, net mokslinių konferencijų sostinė. Las Vegaso ruožas – mažai lygių pasaulyje turinti gatvė, kurią supa viso, kas pasaulyje yra įspūdingiausia, realaus (ar beveik realaus) dydžio kopijos: Niujorko dangoraižių, Eifelio bokšto, Egipto piramidės, Koliziejaus…

Eifelio bokštas, Venecijos freskos, Niujorko panorama – visa tai Las Vegase

Visa tai – kurortai po stogu, kurių kiekviename – dešimtys restoranų, keli kazino, tūkstančiai viešbučių kambarių, santuokų rūmai – pakankamai veiklos, kad galėtum praleisti savaitgalį nė neišeidamas į karštą miestą. Bent jau dienomis – neišeiti naktį, kai gatvė žiba turbūt įspūdingiausiai pasaulyje, būtų nuodėmė.

Las Vegaso Ruožas naktį. Fotografuota nuo paaukštinto šaligatvio – jie taip išraityti, kad nori nenori vaikštinėdamas pėsčias kartais kone privalai kirsti megakurortus

Kurortai po stogu verčiasi per galvą viliodami praeivius nemokamais reginiais: didžiausi pasaulyje fontanai, galingiausias žibintas, nuolatinis cirkas… Sušlaminus dolerių šimtines atsivers dar įspūdingesnių pasirodymų salės: vien 7 “Cirque du Soleil” trupės nuolat dirba mieste. Las Vegasas – ir “Nuodėmių miestas”, kur prostitučių kortelėmis nuolat žiužena indėnai suterneriai.

Beje, kas keliasdešimt metų senieji “kurortai po stogu” sprogdinami ir statomi bent dvigubai didesni.

Prie Mirage megakurorto veržiasi dirbtinis ugnikalnis. Tai – nemokamas reginys.

Skaityti daugiau:
Las Vegasas: suaugusiųjų Disneilendas

 


Makao

Vieta: Kinija (specialusis administracinis regionas)

Makao – vienintelis Kinijos miestas, kuriame legalūs lošimai ir Azijos lošimų sostinė. Praturtėję kinai į jį plūsta tokiais milijonais, kad kai kurie milžiniški žibantys pramogų kompleksai atsipirko per metus 2007 m. Makao lošimų apimtimis pavijo Las Vegasą, o dabar jau aplenkė jį… septynis kartus.

Kotajus, pastatytas ant buvusios jūros. Didžiausiame pasaulyje kazino ‘Venetian’ net buvome pasiklydę.

Prie tokios paklausos, pasiūla auga kaip ant mielių. Didžiausi pasaulyje kazino statomi ten, kur dar prieš keletą metų tyvuliavo jūra. Vietos trūksta nes tai – tankiausiai gyvenamas pasaulio kraštas (vienam žmogui tenka 5 kv. m žemės ir jūros).

Makao viešbučiai – ištisi miestai po stogu su kazino ir teminiais interjerais. Venetian – dirbtinė Venecija su kanalais, gondolomis, freskomis ir to seno prekybinio Italijos miesto vertu žibesiu.

Priešingai kitiems bumo miestams, Makao turi ir gilią istoriją: tai – pirmoji europiečių kolonija rytų Azijoje. Ji priklausė Portugalijai nuo 1557 m. iki pat 1999 m., todėl miestas didžiuojasi ir žaviu europietiškai lotyniškai azijietišku senamiesčiu. Tarp spindinčių dangoraižių gali atrasti ir tradicinę kinų kultūrą, o šalia daugumos parduotuvių – taoistiniai altoriai.

Nemokamas baubiančio Fortūnos drakono pasirodymas Wynn kazino. Makao pramogų centrai daug ką siūlo visiškai nemokamai ir be jokių ‘žvaigždučių’. Las Vegaso pavyzdžiu ir patys pramogų centrai – labai įspūdingi.

Skaityti daugiau:
Makao – naujai sena pramogų sostinė

 


Abu Dabis

Vieta: Jungtiniai Arabų Emyratai

Ilgai tiesiog palaimingai klestėję iš naftos pinigų Dubajaus šėšėlyje JAE sostinės Abu Dabio emyrai nusprendė pastatyti tai, ką Dubajus praleido: tapti ne komercijos, tačiau menų, religijos, sporto, gamtos Meka.

Abu Dabio dangoraižiai (iš kairės): labiausiai pasaulyje pasviręs, apvalus bei toks, ant kurio betoninį korį primenančių sienų projektuojami vaizdai.

Abu Dabio kūriniai: ekologinis Masdaro “ateities miestas”, pribloškianti Šeicho Zajedo mečetė, Luvro ir Gugenheimo muziejai, greičiausi amerikietiški kalneliai, Formulės 1 trasa ir keisti dangoraižiai – nuo labiausiai pasvirusio iki apvalaus.

Šeicho Zajedo mečetės kiemas. Apšvietimo spalva priklauso nuo mėnulio fazės ir kas naktį keičiasi. Pats Zajedas, beje, palaidotas greta, o greta jo kapo 24 valandas per parą giedamas Koranas.

Daugiausiai naftos turinčio Emyrato šeichai ne tik investuoja, tačiau ir turi neregėtų prabangių hobių, kuriais pasidžiaugti gali ir keliautojai. Tarp tokių – automobilių kolekcionavimas ir perdarymas (yra milžiniškas vieno šeichų automobilių muziejus), kupranugarių lenktynės (kupranugariai ten kainuoja milijonus, o jais “joja” šeichų radijo bangomis valdomi robotai), sakalininkystė (itin brangiems sakalams – net atskira ligoninė).

Milžiniškas Dodge sunkvežimis (kairėje) – didžiausias muziejaus eksponatas. Jis važiuoja, į jį įlipama laiptais per dugną, o užrakintame viduje – keturi miegamieji. Sunkvežimiukai, esantys po juo – normalaus dydžio mašinos. Automobilis aštuoniais ratais (dešinėje) – dar vienas ‘vaivorykštinio šeicho’ kūrinys.

Nors Abu Dabis sparčiai kyla ir auga, kainos ten žemesnės negu jo “vyresniajame brolyje” Dubajuje ir net 5 žvaigždučių viešbučiai – visai įperkami (vieni pigiausių pasaulyje už tokią paslaugų kokybę).

Šeicho Zajedo taurėje startuoja milijonų verti šeichų kupranugariai, kuriais joja robotukai.

Skaityti daugiau: Abu Dabis ir jo rafinuoti rekordai

 


Žaviausių šiuolaikinių didmiesčių žemėlapis

 


Kiti labai žavūs šiuolaikiniai didmiesčiai

Vieni šių miestų taip pat alsuoja modernumu, dydžiu bei gyvybe ir užgniauš kvapą. Kiti – neseniai iš naujo pastatyti ar perstatyti – neabejotinai pajusite, kiek daug šiais laikais gali pinigai ir politinis noras sukurti ką nors pribloškiamai įspūdingo.

Seulas (Pietų Korėja)

Pastaraisiais metais Seulas tiesiog suklestėjo. Nes būtent iš čia pasaulį užliejo “Korėjos kultūros banga”. K-dramos (labai konkretaus stiliaus korėjiečių serialai) ir k-popsas (muzika). Elektroninis sportas ir tekvando imtynės. Visa tai – net Seule dar nauja, bet jau spėjo priversti milijonus jaunuolių žavėtis Korėja. Ir tie korėjofilai keliauja į Seulą tarsi į piligrimystę pamatyti jiems taip imponuojančios šiuolaikinės kultūros širdį.
Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kur gimsta rytojus.

Seulo Gangnamo rajonas. Jį pasaulyje išgarsino daina Gangnam Style, tapusi k-popso langu į Vakarus. Seule Gangnamas žinomas jau seniai: iššaukiančiai apsirengusių jaunuolių minios ir prabangūs automobiliai čia nardė tarp klubų ir kavinių visuose daugiaaukščių aukštuose.

Sidnėjus (Australija)

Australijos nelaikome Azija, bet Sidnėjus vis labiau ją primena, nes čia azijiečiai imigruoja masiškai. Panašus Sidnėjus į Aziją tuo, kad jame mažai istorinių pastatų, tačiau ir tai, kas sukurta XX a., sužavi turistus: garsusis Uosto tiltas, Operos rūmai. Sidnėjus žavi ir savo gyvybe. Ir vandenimis: pačiame miesto viduryje – milžiniška įlanka, kuria keleivius į darbus plukdo maršrutiniai laivai.
Plačiau: Sidnėjus ir Kanbera – dvi Australijos sostinės.

Circular Quay, pagrindinė Sidnėjaus prieplauka, į kur suplaukia visi maršrutiniai laivai

Osaka (Japonija)

Jei Tokijas jau atrodo pernelyg atrastas turistų, važiuokite į Osaką. Šiame antrame pagal dydį Japonijos mieste gyventojų ~22 mln. – taigi, čia rasite visą Tokijo bruzdesį, susigrūdimą, šviesas, modernius dangoraižius ir pramogų įvairovę. Tačiau turistų beveik neišvysite. Visos Osakos pramogos bei jų reklamos čia labai japoniškos: nuo istorinių iki modernių, tačiau irgi tapusių tradicinėmis.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina….

Osakos Šin Sekai rajonas – pilnas jau tradicinėmis spėjusių tapti elektroninių Japonijos pramogų: nuo ‘retro’ žaidimų automatų iki bokšto, kurio viršuje gyvena XX a. sugalvotas dievas Bilikenas

Čongčingas (Kinija)

Čongčingas didesnis už Paryžių ar Londoną. Ir nori būti patrauklus, stato gražius tiltus ir dangoraižius. Nepakartojamos dvasios Čongčingui suteikia reljefas: aukšti dviejų upių krantai. Juos jungia lynų keltuvai, o į tik ilgais laiptais pasiekiamus namus krovinius neša dešimtys tūkstančių pėsčių nešikų. Azijos turistai jau pamilo pigius ir kokybiškus Čongčingo restoranus, vaizdus iš nuomojamų butų. Ir paplaukiojimus upėmis: Čongčingas – garsiojo Trijų tarpeklių kruzio pirmas uostas.

Plačiau: Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruizų karalius.

Vienas 2014 m. Čongčingo tiltų ir senasis keltuvas priešais

Vienas 2014 m. Čongčingo tiltų ir senasis keltuvas priešais

Bankokas (Tailandas)

Totalinio chaoso mieste kiekviename rajone susiduria Indijos skurdas ir betvarkė su Japonijos modernumu ir tvarka. Kur dangoraižiai dygsta be jokio plano, o eismo kamščiai didesni nei mačiau dar kur pasaulyje. Kur “dangaus traukiniai” zuja ties septintais gretimų namų aukštais, bet dažniausiai pigiau ir patogiau važiuoti taksi. Kur tame pačiame rajone – ir religingų musulmonų zona, ir raudonųjų žibintų kvartalas. Kur prabangiausio dangoraižio su “Michelin” restoranu papėdėje šaligatvio prekeiviai stumdo pigius maistus ir nuomoja rūbus: senus, nudrizgusius, bet atitinkančius dreskodą dangoraižio viršūnėje.

Plačiau: Bankokas – rytietiška pasaulio turizmo sostinė.

Bankoko Eravano šventykla po Dangaus traukinių linijomis

Eilinis Bankoko chaoso pavyzdys: Eravano šventykla užgožta dangaus traukinių ir dangoraižių. Šventyklą 1956 m. pastatė verslininkai, statę gretimą pastatą – bet Tailando žmonės taip ja įtikėjo, kad dabar religiniai šokiai čia, rodos, niekad nesiliauja

Los Andželas (JAV)

Daugelis “ateities miestų”: tai begalinės dangoraižių eilės, metro ir greitųjų traukinių tinklai. Ne antrasis pagal dydį JAV miestas Los Andželas – jis visiškai kitoks. 14 mln. žmonių čia gyvena begaliniame priemiestyje, individualiuose namuose, juda tarp rajonų daugybės juostų magistralėmis 140 km/h ir panašiais greičiais. Viešojo transporto beveik nėra, be automobilio čia esi niekas, o jei važiuoji automobiliu dviese, jau gali naudotis specialiomis juostomis: nes beveik visi važiuoja vieni. Išskyrus paplūdimius, Disneilendą ir Holivudą – taip, ta pasaulį pavergusi kino pramonė irgi Los Andžele ir galima lankyti jos studijas – mažai kas gražaus, bet patirti šitokį netipinį šiuolaikinį miestą tikrai įdomu.
Plačiau: Los Andželas – Holivudo karštis tarp vienodų namų.

Dauigiaukštė Los Andželo greitkelių sankryža

Dauigiaukštė Los Andželo greitkelių sankryža

Skopjė (Makedonija)

Skopjė pasistatė… naują Senamiestį. Ištisos gatvės naujų didingų pastatų, skulptūrų, fontanų. Viskas įkvėpta senųjų architektūros stilių: klasicizmo, baroko. Yra net triumfo arka. O seni socialistiniai pastatai renovuojami, padarant jiems naujus fasadus. Nieko panašaus pasaulyje nerasite. Nykus socialistinis miestas per ~5 metus tapo itin gražus.
Plačiau: Makedonijos lankytinos vietos

Visi šie Skopjės pastatai Vardaro upės krantinėje - visiškai nauji, bet puošnūs.

Baku (Azerbaidžanas)

Baku nėra dar vienas naftos miestas, tai – naftos tėvynė. Dar XIX a. pabaigoje miestas gyveno iš naftos. Po ilgo sovietinio sąstingio jis atgauna didybę: nuo dangoraižių iki formulės 1. Priešingai Persijos įlankos emyratams, Baku – ne imigrantų, o vienos tautos miestas su ilga istorija, tik gimstantis iš naujo.
Plačiau: Azerbaidžano lankytinos vietos

162 m aukščio vėliavos stiebas ir 2450 kv. m ploto vėliava Baku - viena didžiausių pasaulyje. Dešinėje pusėje šmėžuoja dvylikaaukščio pastato viršutinis kampas (jis už vėliavą dar ir gerokai arčiau).

Putradžaja (Malaizija)

Malaizija pastatė naują sostinę, pilną didingų, tautinio stiliaus įkvėptų ministerijų pastatų, dirbtinių ežerų ir aukštų tiltų. Gyventojų ten kaip Alytuje, užtat prospektai platūs it milijoniniame mieste, tad savaitgaliais Putradžaja įspūdingai tuščia.
Plačiau: Malaizijos pusiasalis šauna į ateitį

Perdana Putra - ministro pirmininko rezidencija Putradžajoje.

Astana (Kazachija)

Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paėmė atšiaurų miestą (-40 laipsnių žiemą – ne retenybė) ir pamėgino jį paversti visos Eurazijos centru: samdė garsiausius pasaulio architektus, kad suprojektuotų modernius – bet kartu ir tradicinius – valdžios pastatus, prekybos centrus, universitetus, aikštes, paminklus. Tai tikriausiai vienintelis miestas buvusioje TSRS, kur sovietnės atmosferos beveik nesijaučia – nes visas centras pastatytas Sovietų Sąjungai žlugus. Galiausiai miestas net pavadintas Nursultano Nazarbajevo garbei.
Plačiau: Kazachija – kalnai, gulagai ir dangoraižiai

Astanos centras

Astanos centras su miesto simboliu Baitereku, turinčiu simbolizuoti Eurazijos – o gal net viso pasaulio – centrą

Tbilisis ir Batumis (Gruzija)

Prie prezidento Sakašvilio (valdė 2003 – 2012 m.) Gruzija atnaujinta įspūdingais supermoderniais, pasaulyje analogų neturinčiais pastatais, o ypač daug jų kliuvo Tbilisiui ir Batumiui.
Plačiau: Gruzijos lankytinos vietos

Einant Taikos tiltu Tbilisyje, vienu iš supermodernių Sakašvilio eros Gruzijos pastatų

Berlynas

Berlynas – senas miestas, bet Antrasis pasaulinis karas ir pusę Rytų Berlyno valdę komunistai jį visiškai sugriovė. Tačiau jo vietoj gimė naujasis Berlynas: Europos pramogų ir naktinio gyvenimo sostinė, kur tarp socialistinių vamzdžių ir stalinistinių Karlo Markos gatvės daugiabučių klesti visos šiuolaikinės subkultūros, meno stiliai, imigrantų tautybės, tapomi ir pertapomi grafičiai. O visur aplink – svarbiausių XX a. įvykių liekanos. Reichstagas, iš kur valdytas Trečiasis reichas; Berlyno sienos fragmentai – ji buvo Šaltojo karo simbolis. Holokausto memorialas, vieni paskutinių Europoje likusių stalinistinių paminklų, “vokiško KGB” Štazi štabas ir t.t.
Plačiau: Berlynas – visas XX amžius viename mieste

Alexanderplatz aikštė naktį

Alexanderplatz aikštė naktį – tai buvo Rytų Berlyno centras, kuris atgimė kaip alternatyvių kultūrų erdvė

La Pazas

La Pazas seniai stebina ne tik tuo, kad tai – aukščiausia pasaulio sostinė (3200-4150 m). Čia labiau nei kur kitur gimė „moderni indėnų kultūra“, su unikalia čolet architektūra, įkvėpta ir indėnų tradicijų, ir modernaus meno. Modernus ir transportas: vietoj metro – ištisa lynų keltuvų sistema, didžiausia pasaulyje, kuria gali kone visą dieną važinėti gerėdamasis panoramomis. Apačioje – ir prekybos centrai, ir seni turgūs, ir indėnų šamanų laužai, ir ispaniškos liaudies dainos. Kaip dera XXI a. miestui La Pazas yra tikras tautų katilas. Tik čia ne imigrantai, o savos atgimstančios kultūros.
Plačiau: Bolivija – tokia spalvinga, drąsi ir neatrasta!

Teleferike El Alto

La Pazo lynų keltuve


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Įspūdingiausi senovės miestai

Įspūdingiausi senovės miestai

| 0 komentarų

Tai – miestai, kuriuos pastatė galingiausi senovės pasaulio valdovai ir nesugriovė šiuolaikiniai! Kai vyko jų statybos, globalizacijos tempai dar buvo menki – todėl kiekvieno žemyno, kiekvienos šalies miestai atrodė visiškai kitaip.

Štai didingiausi mano lankyti senovės miestai, kurių praeities šlovė ir šiandien tebeatsispindi jų senamiesčiuose:

 


Roma

Vieta: Italija

Roma – amžinasis miestas. Čia – ne šiaip sau šūkis turistams.

Kiti miestai klesti laikinai – o paskui keliauja užmarštin, sumenksta iki miestelių. Tik ne Roma. Roma jau virš 2000 m. – vienas pasaulio centrų.

Kiekvienoje Romos gatvėje – nenutrūkstamos istorijos didybė. Greta didingų Romos Imperijos griuvėsių, šventyklų pagonių dievams – gausybė puošnių barokinių bažnyčių, paminklų, fontanų ir Naujųjų laikų monumentų.

Viena centrinių Romos kalvų - Kapitolijaus. Apačioje - romėniškos kolonos, viršuje - jau Viduramžiškas didingas pastatas.

Dar prieš ~2000 metų Roma, manoma, buvo milijoninis miestas. Vienintelis toks pasaulyje. Gyvenimo būdas ten, kiek tik leido technologijos, priminė šiandieninį – žmonės gyveno daugiabučiuose, eidavo į parduotuves, pramogaudavo teatruose ar sporto varžybose.

Antikinis Marcelijaus teatras Viduramžiais perstatytas į daugiabutį.

Kad sutalpintų šitokią žmonių gausybę, Romos pastatai buvo stačiai milžiniški. Tokie milžiniški, kad net laikas bei po plytą juos nešioję neišsilavinę Viduramžių žmonės negebėjo visko sugriauti. Šen bei ten Romoje boluoja ne pavieniai griuvėsiai, tačiau ištisi gerai išsilaikiusių pastatų kompleksai. Pirtys, amfiteatrai, akvedukai, turgūs, šventyklos…

Karakalos pirčių kompleksas. Pirtys buvo populiari romėnų laisvalaikio forma

Romos Imperija 476 m. po Kr. pražuvo. “Ją nukariavo barbarai” – skelbiama istorijos vadovėliuose. Tai nebuvo kažkokia vienkartinė tragedija, o ilgas procesas. Ir tie barbarai buvo ne užkariautojai, o imigrantai: juos Roma priėmė, nevarė, nors, aišku, paskui dėl šito pati smarkiai nukentėjo. Tačiau barbarai miestą ne vien griovė, jie žvelgė į Romą ir kaip į idealą. Patys perėmė didelę dalį romėnų kultūros. Svarbiausia – jie tapo krikščionimis (krikščionybė tuo metu jau buvo romėnų pagrindinė religija).

VIII a. Santa Maria de Cosmedin bazilika Romoje. Nors tie laikai vadinami tamsiaisiais amžiais, Romos imperija ką tik buvo žlugusi, statybos Romoje niekad nebuvo nutrūkusios.

Kadangi Romoje gyveno popiežius, šis miestas Viduramžiais įgijo gal net daugiau įtakos, nei imperijos laikais. Juk į krikščionybę atsivertė ne tik buvusiose romėnų žemėse apsigyvenę barbarai, tačiau ir visos likusios Europos, o vėliau – ir Amerikos, Australijos – tautos.

Tais susiskaldymo ir konfliktų laikais popiežius turėjo daugiau galios, nei dažnas karalius ar imperatorius. Pastarieji keliaudavo Romon audiencijų. Ir remdavo Amžinąjį miestą savo pinigais. Tada pastatyta gausybė bažnyčių – rodos, po vieną kiekvienoje Senamiesčio gatvėje, viena už kitą įspūdingesnės. Iki pat šiol Romoje yra Vatikanas – atskira popiežiaus valstybė, iš kur “Urbi et Orbi” popiežius kreipiasi į pasaulį.

Šv. Petro aikštė - Vatikano ir pasaulio katalikų širdis. Dar įspūdingesni turtai - Vatikano muziejuje

Popiežius išgelbėjo Romą nuo sugriovimo per Antrąjį pasaulinį karą – nė viena pusė nenorėjo bombarduodama netyčia jo pražudyti…

Skaityti daugiau:
Roma: Europos istorija viename mieste

 


Stambulas

Vieta: Turkija

Stambulas – vienas įdomiausių pasaulio miestų. Kuo tik jis nebuvo per savo 1700 metų istoriją!

Stambulo senamiesčio panorama iš Galatos bokšto

Tris kartus – didžiausias pasaulio miestas. Vienintelis, iš kurio valdyta ir krikščioniška, ir musulmoniška imperijos. Abidvi – galingiausios Europoje.

Stambule sunku net apytiksliai nuspėti, ką pamatysi už kito gatvės kampo. Bažnyčią su nuostabiom freskom ar gigantišką mečetę, rytietiškus ar vakarietiškus rūmus, romėnišką sieną ar Viduramžių bokštą, chaotišką turgų ar modernų prekybos centrą.

Stambulo Topkapi rūmų vartai.

Ir viskas didinga. Ir viskas atsispindi Bosforo sąsiauryje, skiriančiame Europą nuo Azijos. Juk Stambulas stovi abiejuose žemynuose!

Visų pirma, Romos imperatoriai į Stambulą (tada – Konstantinopolį) perkėlė imperijos valdžią. Imperijai skilus šis miestas tapo Bizantijos (Rytų Romos Imperijos) sostine – Konstantinopoliu. Būtent šiame mieste susiformavo stačiatikybė, ištobulintas ikonų, mozaikų menas, pastatytos didžiulės bažnyčios, kaip Šv. Sofijos soboras, mūrai, akvedukai, pergalės kolonos, požeminės cisternos vandeniui kaupti, iš Egipto atvežti obeliskai. Čia rezidavo stačiatikių patriarhcas, prekiaudavo visų Europos tautų pirkliai. Daug kas dekoruota gražiomis mozaikomis ir kiek dar archeologinių vertybių glūdi po žeme.

Jėzaus mozaika iš Romos/Bizantijos laikų. Stambule (Konstantinopolyje) tebedirba pagrindinis viso pasaulio stačiatikių patriarchas.

XVI a. miestą užkariavo musulmonai ir jis netruko tapti didžiausios musulmoniškos imperijos – Osmanų Imperijos – centru. Osmanų Imperijos sultonas 562 metus skaitėsi visų pasaulio musulmonų galva – kaip popiežius katalikų. Todėl niekur pasaulyje nerasi pastatyta šitiek didingų gražių mečečių kiek Stambule. Jos čia senos senos, grakščiais aukštais apvaliais minaretais, dideliais kiemais ir jaukiomis kapinaitėmis, nuostabiais interjerais pilnais kaligrafinių užrašų (dvi, kurias tiesiog būtina pamatyti Mėlynoji mečetė ir Suleimano mečetė). Išlikę, aišku, ir sultonų rūmai su haremais…

Stambulas – miestas ant dviejų žemynų (Europos ir Azijos) ribos, ir tūkstantmetė tiek Europos, tiek Azijos istorija iki šiol puikiai matosi jo gatvėse.

Mėlynosios mečetės kupolo vidus.

Skaityti daugiau:
Stambulas: nemirtinga dviejų civilizacijų sostinė

 


Isfahanas

Vieta: Iranas

Isfahanas – didingiausia iš senųjų Irano (Persijos) sostinių. Garsiausia čia yra centrinė aikštė – antra pagal dydį pasaulyje po Pekino Tiananmenio (160×508 m). Tik už pastarąją daug įspūdingesnė – nes visi pastatai čia statyti prieš 400 metų, pagal vieną planą. Dvi didžiulės mečetės, rūmai su terasa, portalas. Ratu zuja karietos, iraniečių giminės ant žolytės piknikauja, o aplink, aišku, turgus. Nėsyk neišlįsdamas iš jo skliautuotų gatvių nuėjau 2 km iki Susirinkimų mečetės – dar vieno Isfahano stebuklo.

Dalis didžiosios Isfahano aikštės

Isfahanas garsus ir grakščiais tiltais. Visa eilė jų kerta išdžiūvusią Zajenderudo upę: štai dviaukštis tiltas, štai tiltas su paviljonu, iš kurio šachas po liūčių stebėdavo per išsausėjusiu dugnu vėl pasruvusį vandenį.

Visą Isfahano grožį XVIII a. pastatė viena Safavidų valdovų dinastija. Miestas labai persiškas. Štai galingųjų šachų rūmai – tik mažas paviljonas su sosto mene, kurioje valdovas priimdavo svečius. Užtat pastatėlis apsuptas nuostabaus sodo su fontanais. Rūmai-sodas – dar viena persiška tradicija, besitęsianti nuo Antikos.

Chadžu tiltas per Zajanderudą; iš puošnios menės (dešiniau) šachas stebėdavo vandens tėkmę. Man lankantis nereikėjo nei jos, nei paties tilto: sausros, pramonė ir žemės ūkis upę išdžiovino. Dugnas sueižėjęs, o valtys rūdija greta jau želiančių augalų.

Nors visuomet musulmoniškas, Isfahanas nestokoja įvairovės. Jame – ir armėnų rajonas, freskų pilna 1664 m. katedra, ir zoroastristų tylos bokšto, kur ši religinė mažuma Viduramžiais palikdavo pūti lavonus, liekanos.

Susirinkimų mečetės Isfahane kiemas. Masyvūs plytelėmis puošti pastatai su arkinėmis nišomis ivanais, mažais minaretais ant stogų - tik vienas daugelio Irano miestų veidų

Trūksta vieno: vakarietiškų veidų. Turistų daug, bet beveik visi – iraniečiai ir arabai. Nėra apgavikų, įkyrių prekių siūlytojų, kurie apspinta daugumoje žymių rytų miestų. Jei ne politika, Isfahanas tikrai galėtų būti savaitgalinio turizmo Meka, kaip Roma, Stambulas, Paryžius. Džiugu, kad pamačiau jį kol dar tokiu netapo.

Čehel Sotun rūmai Isfahane. Irano rūmai - tai parkai su gana nedideliais, tačiau puošniais pastatais

Skaityti daugiau:
Iranas: nesuprastas, bet unikalus

 


Kijotas

Vieta: Japonija

Kijotas – vienintelis tokio dydžio Rytų Azijos miestas, kurio nesugriovė nei karai, nei revoliucijos.

Gerbdami miesto senovę, daug japonų jame apsirengia kimono (kas neturi – išsinuomoja). Ir oriai leidžiasi į gausybę miesto senovinių šventyklų – 500 ar 1000 metų amžiaus.

Kijoto senamiestis Higašijamos rajone.

Dauguma jų – budistinės. Vidaus prietemoje – gausybė Budos ir bodisatvų skulptūrų (Sandzusangen-do viena šalia kitos išrikiuota per tūkstantį). Šalimais – daugiaaukštės rytietiškos pagodos su špiliuose saugomais žiupsneliais Budos pelenų.

Kijoto Kinkakudži šventyklos auksinis paviljonas harmonijoje su aplinkiniu sodu - vienas garsiausių Kijoto ir Japonijos vaizdų.

Kita dalis – šintoistinės šventovės. Šintoizmas – senoji pagoniška japonų religija teigianti, kad pasaulyje gyvena begalybė kami (verčiama ir kaip “dievai”, ir kaip “dvasios”) – kalnuose, medžiuose, net daiktuose. Priešais jų šventoves tikintieji varpeliu išsikviečia ten gyvenančius kamius, meldžia jų pagalbos plojimais. Šintoizmo simbolis – torii vartai, nuo kurių prasideda kiekviena šventovė. Žaviausioje Kijoto šventovėje – dievo Inario – torii net 10 tūkstančių. It mūsiškiame Kryžių kalne juos sukalė prašymų ar padėkų turėję žmonės ir net korporacijos.

Takas į šventą inari kalną uždengtas tiek torii, kad atrodo tarsi tunelis, besidriekiantis daugybę kilometrų. Pakeliui - gražūs vaizdai į miestą, šventyklėlėmis apstatyti 'kamių gyvenami' medžiai ir Inarį simbolizuojančios lapių statulos.

Budizmas ir šintoizmas sugyvena taikiai: šventyklos ir šventovės stovi greta, o tie patys žmonės ritualus atlieka ir pas tuos, ir pas anus. Religija Japonijoje – labiau kaip paslauga, nei kaip vienintelis gyvenimo kelias.

Dauguma šventųjų Kijoto vietų žavi ne dydžiu ar prabanga, o nuostabia aplinka. Ir net siogūnų – karo vadų, 1603-1869 m. faktiškai valdžiusių Japoniją vietoje imperatoriaus – rūmai – labai minimalistiniai. Jokių baldų (sėdėta ant žemės), šviesias sienas puošia tik pavieniai gyvūnų, augalų ar kinų išminčių piešiniai.

Vieni siogūnų Nidžo rūmų vidinių vartų. Vartai tradiciškai - tarp gražiausių Japonijos pastatų detalių

Užtat šventyklas ir rūmus supa medžiais apaugusios kalvos, japoniški sodai, kuriuose augalų nedaug, tačiau jie kruopščiai išraityti ilgamečiu darbu. Japonų meilė gamtai puikiai atsispindi Kijote.

Arašijamos bambukų giraitė Kijote, kur į dangų šauna tikstančiai bambukų.

Kijote pasineriama ir į gyvąsias tradicjas. Tokias kaip arbatos gėrimo ceremonijos, kuriose svarbu kaip prisėsti ant žemės (seiza), kada suvalgyti tradicinį vagaši saldainį iš ryžių ir pupų, kaip pasimėgaujant sušliurpti paskutinį neįtikėtinai kartaus gėrimo gurkšnį, kaip pasukti puodelį – pradžioje paveikslėliu nuo savęs, atsigerti, tuomet į save.

Kijote išlikę ir daugiausiai geišų. Priešingai įspūdžiui, kurį į Vakarus “eksportavo” JAV kariškiai, jos – ne prostitutės, o labiau menininkės, klientus linksminančios muzika ir šokiais. Klasikinių geišų stilizuotai baltai dažytais veidais mažėja (nuo ~80 000 prieš 100 metų iki ~1 000 dabar): reta kuri šiuolaikinė paauglė nori tapti maiko – geišystės mokine (ta “pameistrystė” primena vergovę).

Maiko - geišos mokinės - pasirodymas Kijote. Maiko rengiasi puošniau nei geišos, ypač sudėtingos jų šukuosenos. Ši maiko pirmametė, todėl nusidažiusi tik vieną lūpą. Tokius, tiesa, trumpus, pasirodymus rengia vietos tradicijų muziejus, o taip pat jų galima išvysti per festivalius. Nes nusamdyti geišą asmeniškai kainuotų labai brangiai.

Skaityti daugiau:
Japonija. Moderni! Amžina…

 


Venecija

Vieta: Italija

Venecija sugeba pranokti ir didžiausius lūkesčius! Taip, visas pasaulis žino, kad tai unikalus miestas ant vandens, kur vietoj automobilių, autobusų, sunkvežimių – valtys ir laivai.

Bet Venecija stebintų net ir jei vandens joje nebūtų! Nes Venecija ir vienas svarbiausių Viduramžių pasaulio miestų, blokšte pribloškiantis to meto bažnyčiomis ir rūmais.

Venecijos panorama žvelgiant nuo Lido salos - tarsi miestas-laivas

Venecijos panorama žvelgiant nuo Lido salos – tarsi miestas-laivas

O labiausiai netikėta buvo, kaip gerai Venecija atlaikė istorijos audras: kone visas miestas išlikęs kaip prieš 300, 400 metų: visi kiekvienų iš kelių šimtų rūmų papuošimai, interjerai.

Centrinė Venecijos Šv. Morkaus aikštė

Centrinė Venecijos Šv. Morkaus aikštė

Venecija tokia įspūdinga ir visiems žinoma, kad ištisi miestai vadinami „Rytų Venecijomis“, „Šiaurės Venecijomis“ ir t.t., bet nė vienas jų neturi nė dešimtadalio tikrosios Venecijos ypatingumo ir didybės.

Venecijos valdovų rūmai

Venecijos valdovų rūmai

Sakoma, kad Venecija stovi ant 118 salų. Tai tik iš dalies tiesa: daugelį „salų“ viena nuo kitos skiria siauručiai kanalai ir jungia ~400 tiltelių. Turistui jos – tarsi viena didelė sala. Ta sala, Venecijos centras, ir yra miesto širdis – per amžius.

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems - dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems – dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Būtent ten stovi didingiausios bažnyčios ir rūmai. Daugelio jų fasadai atsiveria į Didįjį kanalą – it gyvatė vingiuojančią plačiausią Venecijos „upę“. Turėti rūmus jos krante buvo kiekvieno superturtingo venecijiečio garbės reikalas. Ir ne šiaip kokius, o labai puošnius. Ir praktiškai visi rūmai išliko, nors didikus juose ir pakeitė viešbučiai, meno muziejai, prekybos centrai. Ir todėl plaukimas Didžiuoju kanalu iki šiol – stipriausias didybės užtaisas Venecijoje.

Transportas laivais Venecijoje

Transportas laivais Venecijoje

Bergždžiai ieškojau daugelio nuostabiųjų Venecijos rūmų, bažnyčių aprašų kelionių vadovų knygose. Kas kitame mieste būtų miesto pažiba, Venecijoje – tik eilinis namas! Kam kitur skirtumei valandą, Venecijoje teskiri kelias sekundes. Gėriesi visuma, nes to niekur kitur nėra! Ar plaukdamas didžiuoju kanalu, ar užvertęs galvą skersgatviuose.

Rūmų fasadai Didžiojo kanalo pakrantėje

Rūmų fasadai Didžiojo kanalo pakrantėje

Na o kas ypatinga net Venecijoje – ypatinga visame pasaulyje. Rialto tiltas per didįjį kanalą su pastatėliais jo viršuje. Tai – miesto širdis Šv. Morkaus aikštė su nenusakomo architektūrinio stiliaus Šv. Morkaus katedra ir Dožų (Venecijos valdovų) rūmais. Venecija buvo prekybinė Viduržemio, o gal ir pasaulio, širdis – ir net savo architektūrai idėjas vežėsi iš visų civilizacijų.

Venecijos Rialto tiltas - garsiausias iš visų

Venecijos Rialto tiltas – garsiausias iš visų

Ir Venecijos centras – tik vienas Venecijos salynų. Yra kitų – spalvingasis Burano, stiklių Murano, sala-kaimas Torčelo…

Skaityti daugiau:
Venecija – plaukiantis Viduramžių rojus

 


Praha

Vieta: Čekija

Praha negali nepriblokšti savo senojo centro dydžiu! Kilometrų kilometrus gali eiti, važiuoti – ir visur prieš akis vien architektūriniai stebuklai: didikų rūmai, bažnyčios, pasaulinės reikšmės lankytinos vietos.

Nakčiai apšviesti Tyno Marijos bažnyčios bokštai žvelgiant iš Prahos Senamiesčio aikštės

Nakčiai apšviesta Prahos Senamiesčio aikštė

Atrodo, jau esi centre, bet štai karalių pilis, garsioji Vito katedra – dar beveik ties horizontu!

Esu aplankęs tūkstančius senamiesčių – kiekvieną Europos sostinę ir daugelį didžiųjų jos miestų. Ir drąsiai galiu sakyti, kad Prahos – vienas kelių nuostabiausių.

Šv. Vito katedros fasadas. Prahos pilyje ankšta, tad sunku pamatyti jį visą

Šv. Vito katedros fasadas Prahoje

Kiekvienam keliautojui turbūt iki kaulų smegenų pažįstamas jausmas: atvažiuoji į kokį nuotraukose regėtą „supergražų senamiestį“ ir supranti, kad gražios ten ir yra tik tos kelios amžinai fotografuojamos vietos: kokia viena centrinė aikštė, pora bažnyčių. O aplinkui gerokai menkesni, nykesni, ar išvis nauji pastatai.

Prahos centro gatvė

Prahos centro gatvė

Prahoje ne taip! Prahos nesugriovė Antrasis pasaulinis karas, pasigailėjo ir ją valdę komunistai. Dabar eik bet kuria Prahos senamiesčio gatve, užversk į viršų galvą – ir būsi priblokštas daugelį pastatų puošiančių mozaikų, piešinių, skulptūrų, bokštelių, bareljefų, skaičiuojančių nebe pirmą šimtmetį.

Prahos Vaclovo (Venceslaus) aikštė. Gale - Nacionalinis muziejus.

Prahos Vaclovo (Venceslaus) aikštė. Gale – Nacionalinis muziejus.

Aišku, Praha turi ir svarbiausias lankytinas vietas, didžiausias grožybes, kurias nori pamatyti visi – Vito katedrą, Prahos rūmus, Karlo tiltą, Senamiesčio aikštę ir jos laikrodį. Ten – turistų minios, bent jau sezono metu. Bet kai “gražioji Praha” tokia milžiniška, visada įmanoma paeiti kelis kvartalus į šalį ir gerėtis nuostabia miesto architektūra ir istorija beveik vienam.

Strahovo vienuolyno biblioteka Prahoje

Strahovo vienuolyno biblioteka Prahoje

Skaityti daugiau:
Praha – senovinio Europos miesto etalonas

 


Amsterdamas

Vieta: Olandija

Amsterdamas turi įvairią reputaciją: Europos dviračių sostinė, Europos prostitucijos širdis, Europos narkotikų sostinė… Gali pasirodyti, kad tai, šiuolaikiškas modernus miestas. Bet yra priešingai: Amsterdamo senamiestis, vadinamas “Šiaurės Venecija” – autentiška vienos didžiausių prekybinių-jūrinių imperijų širdis, klestėjusi dar prieš 400 metų.

Kanalų sankryža Amsterdame žvelgiant nuo vieno tiltų

Kanalų sankryža Amsterdame žvelgiant nuo vieno tiltų

Amsterdamas už Veneciją turi daugiau tiltų, tačiau kiekvieną Amsterdamo namą galima pasiekti ir automobiliu, autobusu, tramvajumi, bet kanalai – vis dar svarbūs. Kai kuriems amsterdamiečiams jie – gyvenamoji vieta (prišvartuoti „gyvenamieji laivai“), o daugeliui turistų – hobis. Plaukiojančių laivų ir laivelių kiekiu Venecijai vasaromis jie nelabai nusileidžia, ir visa tai – ekskursijos, be kurių joks savaitgalis ar savaitė Amsterdame keliautojams neįsivaizduojami. Nuo didelio laivo atviru deniu iki vandens dviračio – ekskursijos galimos bet kokia priemone.

Laivai-namai Amsterdamo kanalo šonuose. Viename jų - laivo-namo muziejus

Laivai-namai Amsterdamo kanalo šonuose.

Nuo kanalų itin įspūdingai atsiveria senųjų Amsterdamo namų fasadai. Siaurų ir aukštų – kiekvienas priklausydavo vienai turtingai pirklio šeimai. Skirtinguose aukštuose gyveno šeimininkai, tarnai, veikė sandėliai. Svarbi puošmena – stogas: seniausieji stogai – trikampiai, vėlesni – laiptuoti, varpo formos. Stogų priekyje – kabliai: tik prie jų pririštomis virvėmis galima į pastatus pro langus įkelti didelius daiktus, tarkime, baldus (juk laiptinės siauros).

Amsterdamo centrinė Dam aikštė ir Karalių rūmai. Priešingai daugeliui rūmų šie labiau primena miesto pastatą, be jokio parko aplink

Amsterdamo centrinė Dam aikštė ir Karalių rūmai.

Nemažesniu architektūros (inžinerijos) stebuklu yra ir patys kanalai, puslankiu supantys miesto centrą, susikertantys sankryžomis. Tokiais kanalais išvagota visa Olandija (pakanka žvilgtelti pro lėktuvo iliuminatorių kai leidiesi Amsterdamo oro uoste). Ten, kur yra šios žemės (ir Amsterdamas), anksčiau tyvuliavo jūra. Ji buvo nusausinta, o vandens perteklius nukreiptas į šiuos kanalus ir išpumpuojamas. Šitaip nuo 1300 m. Olandija savo plotą pasididino 20,5%, arba šeštadalio Lietuvos dydžio teritorija. Ir nors šiandien tokia inžinerija gal nublanksta prieš visokius arabų šeichų išmislus ir dirbtines salas, įsivaizduokite, kad visa tai vyko prieš 500 metų.

Olandijos peizažas su kanalais iš į Amsterdamą besileidžiančio lėktuvo

Olandijos peizažas su kanalais iš į Amsterdamą besileidžiančio lėktuvo

Ir netgi Raudonųjų žibintų kvartalas, kurio senų namų languose pusnuogės parsidavinėja prostitutės, nėra kažkoks šių laikų išmislas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Viduramžiais, kai pastatyti didingieji Amsterdamo pastatai, prostitucija buvo legali kone visoje Europoje, netgi… Popiežiaus valdose Romoje. Žmonės žiūrėjo į ją taip, kaip šiais laikais į neištikimybę: laikė nuodėme, niekino prostitutes ir jų klientus – tačiau nė į galvą niekam neatėjo už tai bausti. Ir panašūs dalykai į tuos, kurie vyksta Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale, visiškai teisėtai vykdavo ir Lietuvoje. Draudimai atėjo tik naujaisiais laikais, kai religingieji krikščionys perkėlė savo moralines nuostatas ir į įstatymus. Ir Amsterdamas dabar belikęs viena paskutinių galimybių Europoje patirti “viduramžišką” Raudonųjų žibintų kvartalą: atvirą, teisėtą, niekieno nepersekiojamą.

Amsterdamo kanalas. Gėlės - dar vienas miesto simbolių

Amsterdamo kanalas. Gėlės – dar vienas miesto simbolių

Skaityti daugiau:
Amsterdamas – kanalų, dviračių, nuodėmių miestas

 


Siena

Vieta: Italija

Siena – vienas geriausiai pasaulyje išsilaikiusių Viduramžių miestų. Viduramžių antroje pusėje (XI-XVI a.) Siena buvo atskira turtinga respublika. Aplink nepravažiuojamai siauras gatveles čia pastatyti aukšti namai, kurie stovi iki šiol. Miesto širdis – didinga vėduoklės formos aikštė su aukšta puošnia Rotuše.

Tačiau įspūdingiausia šiame mieste tikriausiai tai, kad, kur bepažiūrėsi, jei nekreipsi dėmesio į turistų minias, pasirodys, kad esi Viduramžiuose. Nei karai, nei visokie architektai-modernistai čia neišgriovė senųjų pastatų, “kad būtų patogiau”.

Todėl nors Viduramžiais tikriausiai pasaulyje buvo ir įspūdingesnių miestų, nei Siena, šiandien jai mažai lygių. Mat kitur buvo išplatintos gatvės, dalis namų pakeista naujais ir iš Viduramžių dvasios beliko pavieniai pastatai, didingos bažnyčios. O Siena ja tebėra persmelkta visa.

 


Įspūdingiausi senovės miestai pasaulio žemėlapyje

 


Kiti įspūdingi senovės miestai

Žemiau išvardyti senovės miestai yra arba labiau nukentėję nuo griovimų (todėl jų senamiesčiuose neįmanoma taip totaliai pasinerti į istoriją), arba buvę statyti kiek mažesni. Tačiau visuose juose išlikę pakankama galybė didingų senų pastatų, kad tūkstančiai, o kai kur – ir milijonai turistų kasmet trauktų pasigerėti Antikos ar Viduramžių valdovų sukurta didybe. Ir tikrai galima rasti vietų, kur iš visų pusių sups vien šimtų metų senumo rūmai, šventovės ar kiti pastatai.

Samarkandas (Uzbekija)

Samarkandą kaip savo sostinę pastatė Čingischano palikuonis Timūras ir mūrijo ją taip, kad priblokštų pasaulį savo turtais. Iki pat šiandien anie didžiūnų mauzoliejai, medresės ir mečetės it koks nunykusios civilizacijos palikimas kyla virš kur kas paprastesnių ir mažesnių šiuolaikinių namų. O Samarkando Registano aikštė – galbūt gražiausia pasaulyje.
Plačiau: Uzbekija – Sovietiškas šilko kelias

Samarkando Registano aikštės medresės - žymiausias Vidurinės Azijos vaizdas

Agra (Indija)

Agra garsėja visų pirma Tadž Mahalu, tačiau panašių į jį mauzoliejų-šedevrų mieste – dar keletas. O kur dar Fatehpur Sikris, ištisas autentiškai išlikęs XVI a. miestas Agros pašonėje. Viską sukūrė mogolai – vieni galingiausių visų laikų Indijos valdovų.
Plačiau: Šiaurės Indija – Viduramžiška šalis be taisyklių

Tadžmahalas Agroje - garsiausias Indijos ir vienas garsiausių pasaulio pastatų.

Džaipuras (Indija)

Džaipuras vietomis primena miestą iš pasakų apie turtingus rytų princus ir maharadžas. Kai kurie iš jo rūmų ir Indijos didžiūnų kapų atrodo tiesiog pernelyg puošti ir raityti, kad būtų nežaisliniai. Tačiau Džaipuras – tikras XVIII a. Indijos valdovų palikimas.
Plačiau: Šiaurės Indija: Viduramžiška šalis be taisyklių

Džaipuro miesto rūmai. Aukštasis pastatas dešiniau lankytojams uždarytas - ten ir šiandien gyvena maharadžos šeima.

Pekinas (Kinija)

Pekinas XV-XVII a. buvo didžiausias pasaulio miestas, Viduramžiais – galingiausios pasaulio valstybės sostinė. Taip, būtent Kinija, o ne kuri Europos šalis, tada neturėjo lygių pasaulyje. Deja, labai daug ką sugriovė XX a. Kiniją užvaldę komunistai, griūva tradiciniai senieji Pekino rajonai “hutongai” ir šiandien. Tačiau įspūdingiausių senovinių vietų tikrai niekas negriaus: kvadratinio kiloemtro dydžio Uždraustojo miesto (Kinijos valdovų rūmų), būgnų bokšto (kur atkurdami Viduramžių tradicijas iki šiol muša būgnininkai), Dangaus šventyklos ir t.t.
Plačiau: Pekinas – XXI a. Roma?

Vienas Pekino Dangaus šventyklos pavilionų

Sianas (Kinija)

Sianas prieš 2000 metų buvo Romai prilygusios Kinijos Imperijos sostinė, po Romos žlugimo – didžiausias pasaulio miestas. Siano miesto siena (14 km ilgio, plati it kelias) neturi lygių pasaulyje, o dar žymesnė Terakotinė armija – dar prieš Kristų gyvenusio imperatoriaus įkapės: 8000 realaus dydžio kareivių statulų. Yra mieste ir šventyklų, būgnų ir varpų bokštai…
Plačiau: Sianas – Azijos Roma vėl atrasta

Siano Sienos pietiniai vartai

Siano Sienos pietiniai vartai

Dubrovnikas (Kroatija)

Dubrovnikas kadaise buvo miestas-valstybė, metęs iššūkį Venecijai. Jo didžiule siena aptverto senamiesčio siaurutėse gatvelėse be automobilių išties gali jaustis panašiai, kaip Venecijoje. Tik kanalų nėra.
Plačiau: Kroatija – Viduržemis kaip kadaise

Raudoni Dubrovniko stogai ir Lokrumo sala nuo senamiesčio sienų

San Marinas

San Marinas – paskutinis Viduramžių miestas, kuris iki šiol tebėra atskira valstybė. Taigi, jame gali ne tik pasigerėti senamiesčiu ant kalno ar trimis pilimis-bokštais, bet ir pajusti žiupsnelį tos Viduramžių dvasios, kai dažnas Europos miestas kartu buvo ir įtvirtinta valstybė. Beje, San Marinas įkurtas dar kai gyvavo Romos Imperija (301 m. po Kr.) ir tai – seniausia Europos valstybė.
Plačiau: Europos mikrovalstybės – prabėgusių amžių aidai

Viena San Marino pilių

Viena San Marino pilių – Guaita, esanti ir valstybės herbe

Gdanskas (Lenkija)

Tokių vietų Rytų Europoje beveik nėra: visas senamiestis – tarsi prieš 300 metų! Ne todėl, kad Gdansko niekas negriovė. Todėl, kad po Antrojo pasaulinio karo nutarta miestą atstatyti. Atstatyti net ne tokį, kokį jį sugriovė sovietų bombos, bet tokį, koks jis buvo dar anksčiau, “Lenkijos aukso amžiuje”. Atgimė didinga Rotušė, miesto sienos ir vartai, prekybiniai kanalai… Tarsi grįžus laiku.
Plačiau: Gdanskas – atstatytas prūsų didmiestis-kurortas

Gdansko Karalių kelyje. Tolumoje - Gdansko rotušės bokštas

Gdansko Karalių kelyje. Tolumoje – Gdansko rotušės bokštas

Salvadoras (Brazilija)

Amerikos žemyne mažai miestų turi didelius, autentiškus senamiesčius – Brazilijos Salvadoras vienas tokių. Maža to, tasai jo senamiestis buvo Brazilijos sostinė – ir pro jį iš Brazilijos į Portugaliją keliavo turtai, kurių daug nusėdo čia, Salvadore, ypač puošniose jo bažnyčiose. Dar daugiau: Salvadoras – ir Brazilijos (ar net visos Amerikos) juodaodžių kultūrinė širdis; čia klesti jų menai ir tikėjimai kaip kapoeira, kandomblė, jų muzikos stiliai, unikalus Salvadoro karnavalas.
Plačiau: Salvadoras – auksinė Brazilijos vergų sostinė

Pelourinjo, gražioji ir sutvarkyta Salvadoro oazė

Salvadoro senamiestis

Kompostelos Santiagas (Ispanija)

Ech, prirašyta knygų apie Šv. Jokūbo kelią (Camino Santiago) – 1000+ metų amžiaus piligrimų maršrutą, kuris veda į Santiagą! Bet visas dėmesys ten – žygiui, keliui. O Santiagas nusipelno daugiau! Milžiniška ir superpuošni ne tik jo katedra, bet ir visa eilė kitų pastatų: vienuolynai, piligrimų ligoninė, centrinė aikštė. Be to, visas Senamiestis ten išlikęs kaip Viduramžiais: miesto nesugriovė jokie karai ar diktatūros. Siauros gatvelės, namai su drėgmę sulaikančiom lodžijom, religinių simbolių gausa – juk tai vienas svarbiausių krikščionybės centrų!
Plačiau: Galisija – kitokia Ispanija. Drėgna, vėsi, šventa.

Santiago katedra

Santiago katedra


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,