Išskleisti meniu

Lankau pasaulį

Alberta – ryškiausi Kanados kalnai ir prerijos

Alberta – ryškiausi Kanados kalnai ir prerijos

| 0 komentarų

Albertos vizitinė kortelė – Banfo nacionalinis parkas. Tai – laukinė rudų kalnų, baltai melsvų ledynų, žydrų ežerų, pilkų upių ir krioklių, didžiųjų žvėrių kaimenių žemė. Tokia priešistorinė Kanada.

Bet Banfo kalnai – tik dalelė milžiniškos Kanados Albertos provincijos. Albertos pavadinimas menkai žinomas – o be reikalo. Man Albertos prerijų fermos – ne mažiau nuostabios už aštriąsias Banfo viršukalnes: laukų žiedai iki pat horizonto, ežerėlių grandinės, ilgi ryškūs saulėlydžiai ir žvaigždynai, tiesūs keliai.

Svarbiausia, Alberta be galo, be galo spalvinga ir ryški. Ji man buvo vienas didžiausių kelionių po Šiaurės Ameriką atradimų.

Stabtelėjome pasigerėti spalvingu Albertos prerijų saulėlydžiu

Stabtelėjome pasigerėti spalvingu Albertos prerijų saulėlydžiu

Kanados uolėtieji kalnai – Banfas ir Džasperis

Banfas – seniausias ir garsiausias Kanados nacionalinis parkas. Kaip JAV turi Jeloustouną ar Didįjį Kanjoną, Kanada turi Banfą. Ir nors Banfas neturi kažko *tokio*, kaip Jeloustouno geizeriai ar Jutos arkos, čia pribloškiamai žavi visuma. Dangų „pjauna“ aukšti kalnai ties kiekvienu horizontu. Tyvuliuoja žydri žydri žydri ežerai. Vasaromis tirpsta didžiuliai ledynai, kriokliais nuo jų lekia pilkos šaltos upės. O žiemą viskas vėl užšąla.

Prie Peito ežero Banfe

Prie Peito ežero Banfe

Beveik visos šios grožybės – šalia pagrindinio kelio, vadinamo Ledynų magistrale (Icefields Parkway). Jis jungia du Kanados uolėtųjų kalnų kurortus: Banfą ir Džasperį.

Abudu jaukūs miesteliai kalnynų papėdėje savaip panašūs. Centruose – viešbučių („ložių“) eilės, iš kurių balkonų atsiveria kalnų vaizdai. Taip pat restoranai, parduotuvės. Paėjus (ar pavažiavus) toliau – lynų keltuvai, nuo kurių viršūnių atsiveria visi aplinkiniai slėniai, karštųjų versmių baseinai, ežerai.

Džasperio kurortas

Džasperio kurortas

Bet įspūdingiausios Kanados uolėtųjų kalnų vietos man – tarp abiejų miestelių. Unikaliausios patirtys laukė Atabaskos ledyne. Banfe ir Džasperyje pažvelgęs į tarpus tarp aukščiausių kalnų matai daug ledynų – bet tik Atabaska tikraja tų žodžių prasme „ranka pasiekiama“. Ledyno paviršiumi ten vaikščiojome, prieš tai nuvežti 25 tonas sveriančiu „autobusu“, kurio kiekvienas iš ratų dydesnis už ištisą automobilį. Vienas kainuoja virš milijono, o jų analogai važinėja Antarktidos mokslininkų bazėse. Prie Atabaskos jie važiuoja „stačiausia Šiaurės Amerkos įkalne“ ištisą ledyninę upę kaip niekr nieko pervažiuoja.

Turistai lipa ant Antabaskos ledyno iš Ice Explorer mašinų

Turistai lipa ant Antabaskos ledyno iš Ice Explorer mašinų

Vaikščiojimas ledynu – patirtis, kurią verta bent sykį gyvenime patirti. Nustebino, koks ledynas neslidus. Vietomis jis tirpdamas bėga upėmis, kitur, atrodo, jau čia pata vanduo – bet galėjau visu svoriu stotis, nieko neatsitiko.

Ant Atabaskos ledyno

Ant Atabaskos ledyno

Tarp Banfo ir Džasperio daugiau nuostabių stotelių. Žydras Peito ežeras su apžvalgos aikštele, galingi ir šalti Atabaskos kriokliai (nedideli, bet virsta galinga srovė, o nusileidus į upės slėnį karštą Kanados vasarą – buvo +30 – staiga pakeitė žiemiška vėsa: vanduo atšaldo visą orą).

Atabaskos kriokliai

Atabaskos kriokliai

Populiariausios stotelės – Luizos ežeras ir Moraine ežeras. Deja, čia jau susidūrėme su trumpo Kanados uolėtųjų kalnų sezono minusais. Automobilių parkavimas ten ribotas. Prie Moraine ežero laisvos vietos automobiliams, sako, baigiasi dar prieš saulei tekant – daugelis pasistato savo mašinas visai dienai ir mūsų nė neleido privažiuoti artyn, nes, kai parkingo nebėra, uždaro visą 12 km kelią. Teoriškai yra autobusai, bet juos irgi reikia rezervuoti iš anksto, jų nedaug.

Turistai prie Luizos ežero

Turistai prie Luizos ežero

Prie Luizos ežero išlipau: pasitiko žmonių minios. Laimė, daugeliui turistų pakanka nu(si)fotografuoti palei ikoninį Lake Louise viešbutį ežero pradžioje ir jie suka atgal. Pakako paėėti 500 metrų nuostabiu paežerės taku, nepaliaujant gėrintis ežere atsispindinčiomis debesų eskadrilėmis, ir jau buvau prie ežero beveik vienas. Nebereikėjo galvoti, ant kurio akmens prisėsti – ir suoleliai buvo laisvi.

Luizos ežeras. Gale - Lake Louise viešbutis

Luizos ežeras paėjus toliau. Gale – Lake Louise viešbutis

Lake Louise viešbutis – vienas garsiųjų Kanados „Geležinkelių viešbučių“, tokių europietiškų pilių kanadietiškame peizaže, statytų prieš 100 ir daugiau metų, „garvežių eroje“. Visą Banfo nacionalinį parką „pagimdė“ geležinkeliai: kai 1881-1885 m. pastatytas geležinkelis skersai visą Kanadą – įgyvendinta “Nacionalinė svajonė” – jis ieškojo būdų užsidirbti papildomai, o koks geresnis pajamų šaltinis nei turistai? Aišku, keliauti išgalėjo tik nedaugelis ir tam, kad jie skirtųsi su savo aristokratiškais turtais, reikėjo jiems pasiūlyti kažką daugiau, nei traukinio vagoną. Todėl Kanados geležinkelių vadovai kūrė ištisas kelionių patirtis: su naujais puošniais viešbučiais gražiausiose Kanados vietose. Garsiausias jų – Kanados uolėtųjų kalnų simbolis – Banff Springs viešbutis. Ne, viešbutis nėra pavadintas pagal nacionalinį parką ar miestelį. Tai miestelis ir nacionalinis parkas pavadinti pagal viešbutį, nes nuo jo viskas ir prasidėjo! O viešbutis pavadintas pagal Banff miestelį Škotijoje, iš kurio kilo “Canadian Pacific Railway” prezidentas Džordžas Stifenas. Štai tokia buvo geležinkelininkų reikšmė tada! Ir iki šiol ji justi: ir per Banfą, ir per Džasperį driekiasi svarbios geležinkelių magistralės iš Kanados rytų į Vakarus ir geresniuose viešbučiuose svečiams siūlomi ausų kamštukai „kad gerai išsimiegotumėte“ (na, man visai netrukdė tie traukiniai, tik dvasios pridėjo).

Banff Springs viešbutis

Banff Springs viešbutis

Banff Springs pribloškia ir kainomis, kurios sezono metu viršijo 1000 eurų už naktį. Bet *daug* pigiau ten nieko nerasi – eilinių viešbučių kainos prasidėjo nuo 300 eurų, o vienos hostelio lovos – nuo 80 eurų. Tai tikriausiai brangiausios gamtinės vietos, po kokias esu keliavęs – bet tikriausiai ir todėl, kad šiaip vengiu keliauti sezono metu. Sezonas yra nuo balandžio iki spalio, bet, tarkime, Maligne ežero kruizai vyksta tik nuo birželio iki spalio – kitu metu Maligne ežerą sukaustę ledai…

Maligne ežeras. Vieta, kur išleidžia ežero kruizai

Maligne ežeras. Vieta, kur išleido ežero kruizas

Išeitis taupesniems – nakvoti palei nacionalinį parką. Jau Kanmore [Canmore] (~30 km iki Banfo mietelio) buvo nakvynių po 200 eurų, o Kochreine [Cochrane], žaviame „laukinių vakarų“ stiliaus miestelyje palei geležinkelį, 105 km nuo Banfo, žaviame istoriniame 1908 m. viešbutyje apsistojome ir už 100 eurų. Tiesa, tada nematėme kalnų iš balkono, o važiuoti iki nacionalinio parko grožybių gali tekti ir 150-250 km: jei ryte nuvažiuoti, vakare grįžti, ir keliauji į Banfą kelioms dienoms – susigaišta laiko.

Istorinis viešbutis Kochreine

Istorinis viešbutis Kochreine

Be to, Banfe ir Džasperyje smagu ne tik aplankyti gražiausius vaizdus ar pasivaikščioti žygių takais. Ten gera ir tiesiog kuo ilgiau būti, nes niekada nežinai, kada išvysi gyvūnų. Per keletą dienų tiesiog iš automobilio matėme mešką, daug laukinių avių, ožių, elnių. Tie gyvūnai ateina net į miestelius. O mažesni gyvūnėliai, kaip švilpikai, savo duobutes išsirausę visur visur. Jie nebijo žmonių, prieina prie pat.

Banfo gyvūnija

Banfo gyvūnija

Gyvūnai užsuka ir į Banfo miestelius

Gyvūnai užsuka ir į Banfo miestelius

Tiesa, Banfo gyvūnija gali būti pavojinga – bent jau meškos. Mums keliaujant, vienas pasivaikščiojimo takų prie Luizos ežero buvo uždarytas dėl meškų. Siūloma išmokti nuo jų apsiginti ir patariama nelipti laukan jų fotografuoti – nors tada, kai meška pasirodė šalikelėje, turistai neklausė…

Meška pro automobilio langą Banfe

Meška pro automobilio langą Banfe

Ir mešką fotografuojantys turistai

Ir mešką fotografuojantys turistai

Vienas būdų pigiau (šiek tiek) apsistoti Banfe sezono metu – ieškoti viešbučių vietoje. Daugybė viešbučių sezono metu nepardavinėja numerių per Booking.com ir panašias sistemas – vietoje radome pigiau.

Albertos prerijos – spalvingiausios pasaulio lygumos

Alberta susideda iš dviejų nuostabių dalių. Vakarinėje pusėje – kalnai, o pietrytinėje – Prerijos, kurių begaliniai ūkiai maistu aprūpina Kanadą ir ne tik. Prieš atvykdamas galvojau, kad prerijos – tik nuobodi stotelė pakeliui į kalnus. Klydau! Tai tikriausiai gražiausi ūkiai ir lygumos, kokius esu gyvenime matęs, bent jau vasarą.

Javų eilės, čia geltoni, čia violetiniai žiedai driekiasi iki pat horizonto, iki ryškaus dangaus. Juose pilna spalvingų ežerėlių. Kiekvienas paros metas vis kitoks, bėt nemažiau gražus: saulėtekis, vidudienis, ryškus ryškus saulėlydis, sutemos. Tokios “Technicolor” spalvos be “Fotošopo”…

Albertos prerijų laukai iš drono

Albertos prerijų laukai ir ežerėliai

Tokia Kanados didybė ir begalynė – tai yra antra pagal dydį pasaulio šalis, vien Albertos provincija dydžio sulig 10 Lietuvų ar 3 Vokietijom – ir tą nuolat jauti. Kiekvienas javų laukas atrodo dešimtkart didesnis, nei būtų Lietuvoje, o kiekvienas tiesus kelias – dešimtkart ilgesnis. Kartais norėdavosi tiesiog sustoti šalikelėje ir gerėtis tais vaizdais.

Važiuojam per Albertą

Važiuojam per Albertą

Laukus vagoja tiesūs-tiesūs keliai. Būdavo, ir kokius 30 km nuvažiuodavome be menkiausio posūkio ar vingio, bet tai dar nedaug: įmanoma ir 100 km. Juk viskas – lygumos. Ir visas žemės ūkis, visi keliai ir miesteliai sukurti „nuo nulio“ per trumpą laiką ~1900 m. Iki pat 1885 m. čia niekas neauginta – tik klajokliai indėnai medžiodavo buivolus. Tuomet atėjo gelelžinkeliai. Tos „nepasiekiamos ir todėl nesvarbios žemės“ staiga tapo vienomis geriausių: juk derlių išgabenti galima traukiniais. Traukiniai atvežė į Albertos prerijas ir naujuosius gyventojus. Daugiausiai imigrantus iš rytų ir šiaurės Europos, kurie jau mokėjo ūkininkauti ir todėl itin patiko Kanados valdžiai. Jiems žemes davė nemokamai – su ta sąlyga, kad jas įruoš, 6 mėnesius per metus ten gyvens, ūkininkaus.

Prie dviejų tiesių kelių sankryžos. Visi keliai Albertoje pavadinti pagal tą pačią sistemą: rytų-vakarų keliai numeruojami kaip "Township Rd", o šiaurės pietų - kaip "Ridge Rd". Pagal panašią logiką numeruojamos ir miestų gatvės. Vietiniai ir be žemėlapio išvydę numerius susigaudo, kur yra.

Prie dviejų tiesių kelių sankryžos. Visi keliai Albertoje pavadinti pagal tą pačią sistemą: rytų-vakarų keliai numeruojami kaip “Township Road”, o šiaurės pietų – kaip “Ridge Road”. Pagal panašią logiką numeruojamos ir miestų gatvės. Vietiniai ir be žemėlapio išvydę numerius susigaudo, kur yra.

Nauji imigrantai patiko ne visiems. Vieni norėjo juos kuo skubiau integruoti, priverstinai paskirstant po „tikrų kanadiečių“ (britų ir prancūzų kilmės) miestus – kad imigrantai nesivienytų, nereikalautų teisių ar nepriklausomybės. Kiti norėjo juos apgyvendinti nuo tų „tikrų kanadiečių“ kuo toliau – kad neatsirastų tautinių trinčių. Prieitas kompromisas: naujakuriams leista kurti savo tautinius miestelius („block settlements“), tačiau tik taip, kad niekur nesusidarytų ištisas regionas su kokios nors vienos Europos tautos gyventojų dauguma.

Kanados derlingųjų prerijų panorama

Kanados derlingųjų prerijų panorama

Dabar tad kiekvienas Albertos prerijų kaimas alsuoja vis kitos Europos šalies dvasia. Daugiausia yra ukrainiečių kaimų, paženklintų cerkvių kupolais – Kanados prerijos ukrainiečiams yra tas pats, kas lietuviams – Čikaga. Net 9% Albertos žmonių – ukrainiečių kilmės, yra net Rumšiškes primenantis ukrainiečių liaudies buities muziejus po atviru dangumi (Ukrainian Cultural Heritage Village). Bet yra suomių kaimų, vengrų kaimų, žydų kaimų, rumunų kaimų, afroamerikiečių kaimų, vokiečių kaimų, prancūzų kaimų. Daugybė islandų kaimų, kai pačių islandų Islandijoje vos 300 000.

Ukrainiečių cerkvė pakelės kaime

Ukrainiečių cerkvė pakelės kaime

Be galo stebėtina, kad nėra nė vieno lietuvių kaimo: juk lietuviai irgi iš tų kraštų, irgi mokėjo ūkininkauti, jų XIX-XX a. sandūroje irgi už Atlanto emigravo be galo daug (virš 300 tūkst.). Man tai tebėra mistika, bet kažkodėl lietuviai vieninteliai persikėlę per Atlantą norėdavo staiga pamiršti kaip gyveno Europoje, dirbti tik fabrikuose ar kasyklose. Ir nė nemokamos žemės jų nesuviliojo. Arčiausiai lietuvių kaimo, ką radau – 250 gyv. Vilna gyvenvietė.

Įvažiavimas į Vilna

Įvažiavimas į Vilna

Internete gali rasti žinių, esą ji pavadinta Vilniaus miesto garbei. Važiavau ten, kalbėjau ir su vietos meru, ir su 82 m. amžiaus senienų krautuvės savininku, kurio senelis 1910 m. buvo tarp pirmųjų Vilna kolonistų, ir dvitomę knygą apie kaimo istoriją nagrinėjau – bet jokio pagrindimo šiai teorijai kol kas neradau. Dauguma gyventojų ten – ukrainiečių kilmės ir knyga neaprašo vietos giminių, kilusių iš Lietuvos, Vilniaus krašto. Logiškesnė atrodo teorija, kad kaimas pavadintas pagal ukrainietišką žodį „vilna“ (reikšmė: „laisva“).

Su vietos sendaikčių krautuvės šeimininku gilinamės į Vilna istoriją

Su vietos sendaikčių krautuvės šeimininku gilinamės į Vilna istoriją

Vilna – ir kiti tokie kaimai – pamažu nyksta. Jaunimas išsikelia. Žemes iš naujakurių anūkų ir proanūkių superka stambieji žemvaldžiai, jų mažiau. Vilna viešbutį radome „su visam“ uždarytą, o geležinkelį, nuo kurio prasidėjo kaimo istorija – ką tik nugriautą, paverstą pasivaikščiojimų taku. Ir visgi ten yra daugiau, nei galėtum tikėtis 250 gyv. kaime – parduotuvės, mokykla, poliklinika ir t.t. Nes kiekvienas toks kaimas aptarnauja ir visą eilę vienkiemių nutolusiuose ūkiuose.

Vilna vaizdas. Istorinė pulo salė tebeveikia, viešbutis - nebe

Vilna vaizdas. Istorinė 1921 m. įsteigta pulo salė tebeveikia, viešbutis – nebe

Ant kiekvieno Vilna įvažiavimo stendo, pačiame miestelyje, ir net ant smeigtukų, kuriuos padovanojo Vilnos meras, parodyti „Didžiausi pasualio grybai“. Realybėje ta skulptūra primena kokio sovietinio vaikų darželio dekoraciją, bet turėti „Didžiausią pasaulio kažką“ yra Albertos prerijų kaimų garbės reikalas. Nuo didžiausio pasaulyje virtinio iki didžiausios dešros iki didžiausio dinozauro (26 m aukščio), įlipti į kurio nasrus laukė ištisos eilės.

Didžiausi pasaulio grybai Vilnoje

Didžiausi pasaulio grybai Vilnoje

Pastarojo istorija bent jau pagrįsta. Drumhelerio miestelis su apylinkėmis garsėja kaip viena dinozauringiausių pasaulio vietų. Mat “Dinozaurų eroje”, prieš bent jau 66 mln. metų, Albertos prerijos buvo labai drėgnos, ten gyveno daugybė milžiniškų dinozaurų. Paskui jos spėriai išdžiūvo – ir todėl fosilijos taip pukiai išliko. Tyrell paleontologijos muziejuje eksponuojama kvapą gniaužianti dinozaurų skeletų kolekcija, tai – vienas geriausių tokių muziejų pasaulyje.

Prie vieno mažesnių dinozaurų skeletų Tyrell muziejuje

Prie vieno mažesnių dinozaurų skeletų Tyrell muziejuje

Iš fosilijų Albertoje atsirado ir nafta. Pagal naftos atsargas Alberta lenkia Iraną, Iraką, Kuveitą, JAE, o visą Rusiją lenkia dvigubai. ~1980 m., plečiantis naftos pramonei, bumas buvo toksai, kad, vietiniai pasakojo, Edmontono restoranuose ir parduotuvėse pritrūko darbuotojų – visi išvažiavo dirbti į naftos versloves. Albertos prerijos iki šiol pilnos „linguojančių asilų“ – naftos gręžinių.

Linguojantis asilas Albertos prerijose

Linguojantis asilas Albertos prerijose

Prerijos ir Uolėtieji kalnai yra dvi Albertos sielos, bet yra ten ir kitokių žemių: prerijas nuo kalnų skiria miškai, aplink Drumhelerį rasi žavių kanjonų.

Horsethief (Arkliavangio) kanjonas prie Drumhelerio

Horsethief (Arkliavangio) kanjonas prie Drumhelerio

Prerijų apsuptyje paliktas Elk salos nacionalinis parkas, į kur atkeltos ištisos gyvūnų bandos. Skaičiau, esą didžiųjų žolėdžių tankumas ten kone prilygsta Serengečiui. Užsukome: galvojau, kad, Banfas ir Džasperis turbūt labiausiai žavės kalnų didybe, tad gyvūnų verta ieškoti čia. Elk Island parke matėme tris bizonus ir elnią, tačiau tikėjausi daugiau: tikriausiai, būtų daugiau tada, jeigu nebūtų taip miškinga, nes tegali matyti tai, kas išeina ant kelio. Kaip ten bebūtų, Banfe ir Džasperyje prisižiūrėjome dar ne tiek gyvūnų, tad važiuoti į Elk Island trūkstant laiko nebūtinai būtina.

Bizonas Elk Island parke

Bizonas Elk Island parke

Edmontonas ir Kalgaris – Albertos didmiesčiai

Alberta – labai retai gyvenama. 10 Lietuvų dydžio teritorijoje gyvena tik 4,5 mln. žmonių. Tačiau Albertoje yra ir du iš penkių didžiausių Kanados miestų – Edmontonas ir Kalgaris (kiekviename gyvena po 1,5 mln. žmonių ir dar 1,5 mln. visoje likusioje Albertoje kartu paėmus).

Kaglaryje gausu aplinką gražinančių paminklų

Kaglaryje gausu aplinką gražinančių paminklų

Abudu didmiesčiai nykoki. Yra vienas-kitas senesnis ar įdomesnis pastatas, bet šiaip jau kone viskas statyta per XX a. antros pusės naftos bumą, gatvės tiesios ir vienodos. Kalgariui daugiau šarmo suteikia per miestą tekanti srauni upė: kalgariečiai vasaromis ten plaukia su baidarėmis, plaustais, sėdi ant upėje pastatytų kėdžių, važinėja dviračiais paupio parkais.

Kalgario upė

Kalgario upė

Upė, tik kitokia, ir Edmontono pažiba: tai toks žalias upės slėnis, vingiuojantis per miestą; mūsų viešbučio langai atsivėrė į jį, tai buvo net sunku suprasti, kad esame milijoniniame didmiestyje.

Per Edmontoną tekanti upė

Per Edmontoną tekanti upė

Abudu miestai atrodė labai tušti: piko valandos be jokių kamščių, net per Edmontono miesto šventę lyg išmiręs miesto centras, kurio parkinge sutikau kiškį… Išimtis – West Edmonton Mall, didžiausias Kanados prekybos centras, kuriame – ir čiuožykla, ir vandens pramogų parkas, ir dar daug kas. Ten tiršta nuo žmonių.

West Edmonton Mall

West Edmonton Mall, dydžio sulig pusketvirto Vilniaus Akropolio

Pačių pačių įvairiausių žmonių. Kanada – viena draugiškiausių šalių imigrantams, ir Albertos gyventojai pasakojo, kad miestai keičiasi tiesiai prieš jų akis – štai kažkur dar vyravo baltaodžiai kanadiečiai (kolonistų britų ar kokių ~1900 m. imigravusių ukrainiečių palikuonys), o dabar jau tame rajone vyrauja kinai, indai, arabai.

Sikhai West Edmonton Mall. Vien ši Indijos religinė mažuma sudaro 1,5% Albertos žmonių.

Sikhai West Edmonton Mall. Vien ši Indijos religinė mažuma sudaro 1,5% Albertos žmonių.

Yra Albertoje ir lietuvių: Edmontone dar nuo 1953 m. veikia kuklūs lietuvių namai-koplyčia, kuriuos įkūrė lietuviai, į Kanadą pasitraukę nuo sovietinės okupacijos.

Edmontono lietuvių namai

Edmontono lietuvių namai

Turistui dėl imigrantų gausos yra vienas minusas: tave nuolat supa žmonės, kurie apie tas vietoves žino neretai net mažiau, nei tu pats. Nėra ko pasiklausti, nėra iš ko pajusti “vietos dvasią”. Štai Banfe regėjau gyvūnėlius, kurių pavadinimo nežinojome. Aplinkui buvo vien tik imigrantai iš Azijos – kad ir kiek vieno ar kito klausinėjome, kas čia per gyvūnai, niekas nežinojo. Vieni indai netgi spėjo, kad tai – pelės… Vos suradau pirmą “tikrą kanadietį”, tikriausiai tuos parkus lankantį nuo vaikystės, tuoj tiksliai atsakė – “geltonpilvis švilpikas”.

Tokių gyvūnėlių pilnas visas Banfas, bet mažai kas žino kas jie

Tokių gyvūnėlių pilnas visas Banfas, bet mažai kas žino kas jie

Bet, kaip ten bebūtų, iš tikrųjų ir tie “baltaodžiai anglakalbiai tikri kanadiečiai”, galima sakyti, imigrantų kilmės. Jų protėviai atvyko kaip kolonistai kokiame XVIII a. ar XIX a., o iki tol tai buvo indėnų žemės. Bet tų indėnų – Kanadoje vadinamų Pirmosiomis tautomis – kultūras Albertos didmiesčiuose, prerijose ir kalnuose pajusti sunkiau už viską. Jas seniai užgožė Antrosios tautos (anglų ir prancūzų kolonistai), Trečiosios tautos (tautinius kaimus steigę rytų ir šiaurės europiečiai), o dabar dar labiau į paraštes Ketvirtosios tautos (imigrantai iš Azijos, Afrikos, Karibų). Indėnų daugiau tik tolimuose Albertos užkampiuose, pavyzdžiui, provincijos šiaurėje, bet tie Pirmųjų tautų miesteliai skurdūs, prasigėrę.

Edmontono miesto šventėje

Edmontono miesto šventėje

Visa tai dažnam šiandieniniam kanadiečiui kelia didžiulį kaltės jausmą. Jie nori vėl atrasti indėnų kultūras, kažkaip jų atsiprašyti už tai, kad, tarkime, prieš 70 ar 100 metų draudė jų vaikams kalbėti savo kalbomis. Kaip pasakojo vietiniai, einama gana radikaliu savotiškos cenzūros keliu – indėnus kritikuoti draudžiama net ten, kur ta kritika būtų logiška (pvz. dėl kokios korupcijos jų savivaldos institucijose ar kito prasto tvarkymosi) – dėl visko leidžiama kaltinti tik baltaodžius. Albertoje pats mačiau ir girdėjau labai daug “parodomųjų atsiprašymų”: štai ekskursijos į Maligne ežerą metu gerą pusę laiko gidė kalbėjo ne apie gamtą, o apie indėnus, nors tose atokiose žemėse indėnai nelabai gyveno (bet dabar simboliškai dabar jau savo kalbų nemokantys jų palikuonys atlieka ritualus). Gerai, kad prisimenamos tos kultūros, tačiau yra ir “neigiamos reakcijos” iš kai kurių kanadiečių ar (ypač) imigrantų: na, ekskursija juk į gamtą, kaip su tuo susijusi indėnų diskriminacija internatinėse mokyklose kokiais 1900 m. ar 1950 m.? O kai tos pačios istorijos pasakojamos keliose ekskursijose iš eilės… Sunku ir bepasiūlyti kokį sprendimą. Daugelio iš to, kas sunaikinta, nebeatkursi, net ir didžiausias pastangas įdėjęs, tesukursi to šėšėlį – bet ir susitaikyti su tuo, kad iš Albertos kone jėga išrauta pirmųjų jos gyventojų kultūra ir dvasia, šiuolaikiniam žmogui nesinori.

Sudegęs miškas Džasperio nacionaliniame parke

Sudegęs miškas Džasperio nacionaliniame parke

Na, taip jau yra. Ir pačios gražiausios pasaulio vietos slepia ir ne tokių gražių istorijų, bet tai sužinai tik jei domiesi, įsiklausai. Atvykęs į Albertą matai tik gamtos grožį, spalvas, o pasukęs į šalį nuo asfaltuotųjų tiesių kelių į prasčiau grįstus, žmonijos išvis matai mažai.

Ir tikiuosi į Albertą dar sugrįžti. Į jos retai gyvenamą, indėnišką šiaurę, į Votertono ežerų nacionalinį parką pietuose ar per Calgary Stampede, vieną garsiausių Kanados festivalių, liepą paverčiančių Kalgarį rodeo, kaubojų ir kantri stiliaus miestu. Gal praplaukti upe per miestą.

Kalgariečiai plaukia miesto upe

Kalgariečiai plaukia miesto upe

Apskritai Albertoje dvasia kitokia, nei daugelyje Kanados provincijų. Ji čia tokia labiau primenanti JAV – su dideliais pikapais, konservatyviomis pažiūromis, atsišaukimais prieš kairiuosius Kanados politikus. Kai kas net visai norėtų Albertos nepriklausomybės. Na, pagal kalnų didybę, derlingų žemių kvadratinių kilometrų tūkstančius, pagal naftos atsargas Alberta ir dabar toli už nugaros palieka daugelį pasaulio nepriklausomų šalių.

Gyvūnai Banfe

Gyvūnai Banfe

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Filadelfija – miestas, kuriame gimė Amerika

Filadelfija – miestas, kuriame gimė Amerika

| 0 komentarų

Filadelfija – vienas seniausių ir gražiausių JAV miestų!

Dauguma Amerikos miestų tokie vienodi, kad nesinori ten ilgiau likti. Bet kai pirmą kartą trumpam apsilankiau Filadelfijoje, jaučiau, kad ten sugrįšiu – ir grįžau savaitei.

Filadelfija – senoji JAV sostinė, būtent čia paskelbta šalies nepriklausomybė.

Filadelfijoje pilna ir puošnių 100+ metų senumo dangoraižių, ir 300+ metų amžiaus namų, kuriuose galima net apsistoti. Čia – ir puikūs muziejai, tvarkingas senamiestis.

Kuo Filadelfija tokia išskirtinė? Ir kodėl ji turi blogą reputaciją (kurią patyriau ir savo kailiu)?

Prie Filadelfijos simbolio - jos Nepriklausomybės salės, kur paskelbta JAV nepriklausomybė

Prie Filadelfijos simbolio – jos Nepriklausomybės salės, kur paskelbta JAV nepriklausomybė

Hipsteriškai istorinis Filadelfijos senamiestis

Žodis „Senamiestis“ Amerikai kažkaip netinka. Bet Filadelfija tikrai garsėja senamiesčiu. Tokiu, kurį sunkiai sumaišysi su kokiu kitu miestu. Pilnu labai senų, bet labai paprastų namų iš raudonų plytų. Tokie buvo statomi ~1750 m. Britanijos kolonijose, tai vadinamasis karaliaus Jurgio stilius.

Tipinis XVIII a. tipo Filadelfijos pastatas

Tipinis XVIII a. tipo Filadelfijos pastatas

Dabartinės JAV tada priklausė britams. Bet ta priklausomybė irgi baigėsi čia, Filadelfijoje, viename tų raudonų plytų namų, šiandien vadinamame „Nepriklausomybės sale“ (Independence Hall). Tuo metu Britanijos kariuomenės baudė savo nepaklusnią koloniją jėga. Filadelfijoje, Pensilvanijos kolonijos kapitolijuje, visų trylikos Amerikos kolonijų delegatai susirinko spręsti, ką daryti toliau. Iš pradžių apie nepriklausomybę nebuvo nė kalbos – dar jokiai kolonijai nebuvo pavykę tapti laisvai nuo Europos jungo. Bet galiausiai, 1776 m., išdrįso paskelbti nepriklausomybę. Taip čia, Filadelfijoje, gimė JAV. Ir taip prasidėjo lėtas žlugimas pasaulinės tvarkos, kai viso pasaulio politinė širdis buvo Europa.

Cuthbert gatvė viena nedaugelio Amerikoje mena laikus iki JAV nepriklausomybės

Cuthbert gatvė viena nedaugelio Amerikoje mena laikus iki JAV nepriklausomybės

Daug vandens nuo tada nutekėjo. Koks menkas tas kambarys, kuriame paskelbta nepriklausomybė! Eilinės mokyklos valgykla šiandien didesnė. Kokia nedidelė, kukli tada buvo valdžia: viename pastate pirmame aukšte parlamento salė ir aukščiausiojo teismo salė, antrame aukšte – gubernatoriaus patalpos. Paskui, kai JAV stiprėjo, patalpų reikėjo daugiau: pristatyta didesnė Kongreso salė. Dar vėliau sostinė iškelta į Vašingtoną, kur masteliai kiti, jau verti naujai užgimusios imperijos.

Čia paskelbta JAV nepriklausomybė

Čia paskelbta JAV nepriklausomybė

Dabar viskas, kas aplink Nepriklausomybės salės pasatatą, paskelbta Nepriklausomybės nacionaliniu parku. Ten, ilgoje pievutėje-parke – ir Laisvės varpas, kurio dūžis pažymėjo nepriklausomybės paskelbimą, dabar padėtas po stiklu. Daug šalių turi to Laisvės varpo versijas – ir Lietuva, kuriai Laisvės varpą padovanojo JAV lietuviai.

Prie Filadelfijos Laisvės varpo

Prie Filadelfijos Laisvės varpo

Kad ir kukli, Nepriklausomybės salė vienas puošnesnių tų senųjų namų. Kiti dar kuklesni, kaip Cuthbert gatvė, vadinama seniausia JAV gatve. Šiandien ne vienas senųjų Filadelfijos namų suremontuotas, paverstas viešbučiu. Tiesa, dažno tokio namų istorijoje buvo ištisi dešimtmečiai, kada jie stovėjo beveik apleisti, todėl seni baldai ir interjerai iš tikro nupirkti ir pastatyti iš naujo. Bet žavu, kad Filadelfija jau vertina kas sena ir tradiciška: didžiojoje JAV dalyje visi tokie namai šluojami nuo žemės paviršiaus ir jų vietoje pastatomi nauji vienodi viešbučiai pagal kartotinius projektus. Tiesa, ir Filadelfijoje to dar pasitaiko: štai, matome, vienas senas namas apklijuotas užrašais „Tuoj bus griaunamas“… Na, bet mažiau, nei kitur.

Moriso namas, paverstas viešbučiu

Moriso namas, paverstas viešbučiu

Fialdelfijos senamiestis iščiustytas. Sutvarkytos krantinės aplink jį, nuo kurių atsiveria gražūs vaizdai į plačią Delavero upę, ją kertantį šimtametį Bendžamino Franklino tiltą. Kažin kaip jame nėra ir didžiųjų Filadelfijos (ir apskritai Amerikos didmiesčių) skaudulių: narkomanų, elgetų. Užtat prireikus tiesiog nusipirkti atsigerti, teko ilgai klaidžioti: viskas taip „hipsterizuota“ ir „milijonierizuota“, kad eilinių parduotuvių labai mažai, greito maisto tinklų nėra išvis: kvartalas po kvartalo, parkas-aikštė po parko-aikštės dominuoja prabangūs restoranai, visokios „botikinės“ parduotuvėlės ir t.t. O jau parkingo kainos! Valanda gali atsieiti ir keliolika dolerių, nors statant ilgesniam laikui kažkiek pigiau. Iščiustijimas Amerikoje visada turi pliusų ir minusų…

Nepriklausomybės dienos parade Filadelfijoje

Nepriklausomybės dienos parade Filadelfijos senamiestyje

Filadelfijos centras – didingas, bet jau pavojingas

Nepriklausomybės paskelbimo laikais Filadelfija buvo didžiausias JAV miestas. Vėliau iš lėto užleido vietą kitiems, bet ~1900 m. dar buvo trečiasis (po Niujorko ir Čikagos). Tada greta Filadelfijos Senamiesčio iškilo įspūdingas miesto centras, puošnių tarsi bažnyčios dangoraižių rajonas. Iki šiol jis JAV grožiu turi mažai lygių: pakeli štai galvą, o dangoraižių viršūnėse skulptūros, bareljefai, raižiniai…

Filadelfijos dangoraižių puošyba

Filadelfijos dangoraižių puošyba

To Filadlefijos centro širdyje širdyje – Filadelfijos rotušė su 167 m aukščio bokštu. Būtent kai išvydau tą rotušę plataus senų dangoraižių bulvaro gale pravažiuodamas pro šalį 2017 m. supratau, kad į Filadelfiją dar tikrai verta grįžti, ir 2022 m. sugrįžau jau beveik savaitei.

Filadeldijos rotušė bulvaro gale

Filadeldijos rotušė bulvaro gale

Rotušės bokšto viršūnėje – Pensilvanijos kolonijos steigėjo Viljamo Peno statula. Penas priklausė kvakerių „sektai“ ir todėl įsteigė kitokią Britų koloniją: tokią, kur kiekvieno tikėjimo žmogus jautėsi laukiamas. Todėl aplinkui Filadelfiją iki šiol rasi, pavyzdžiui, amišų bendruomenes: jie gyvena be automobilių, važinėja arkliais, nenaudoja elektros, nes tai draudžia jų religija.

Amišas netoli Filadelfijos

Amišas netoli Filadelfijos

Dar didesnis nustebimas laukė užėjus į Filadelfijos masonų šventyklą greta rotušės. Interjerai ten – vieni įspūdingiausių, kokius kada gyvenime regėjau. Kiekviena salė, kur susitinka masonų ložės, įrengta vis kitu stiliumi: Europos viduramžių, egiptietišku, renesansiniu, senovės graikų ir t.t. Kiekvienas kvadratinis sienų ar lubų metras dekoruotas simboliais, kurie paaiškinami ekskursijų metu; kiekvienos salės centre altorius, kur klaupiasi masonai, šouose meistrų kėdės, spalvos skirtingiems laipsniams. ~1900 m., sakoma, kas dešimtas amerikietis buvo masonas, jų tarpe daugybė prezidentų ir įžymių, tad masonų pastatams puošnumu neprilygo nė bažnyčios. Internetas sunaikino ložių populiarumą, iš 70 ložių Filadelfijos masonų šventykloje beliko 16 – tad masonai savuosius rūmus saugo kaip sugeba: nuomoja vestuvėms, veda ekskursijas, praskleidžia organizacijos paslaptingumo šydą ir didingą istoriją.

Viename Masonų ložės kambarių

Viename Masonų ložės kambarių

Nepaisant Filadelfijos centro pastatų dydžio ir didybės, kuo toliau nuo senamiesčio eini, tuo nemalonesnė atmosfera laukia. Narkomanai: daugybė jų gyvena „savame pasaulyje“, neadekvačiai juda, kažką rėkauja, kartais kabinėjasi, kai kurie išsirengę beveik nuogai. Apkvaitę, nežinai ko iš jų laukti. Daug ir elgetų – dažniausiai tai irgi narkomanai ar alkoholikai, kitiems JAV elgetauti netenka, nes pilna gerai apmokamo darbo ir labdaros.

Vienas neadekvačių, kažką burbančių ar rėkiančių žmonių Filadelfijoje

Vienas neadekvačių, kažką burbančių ar rėkiančių žmonių stikliniu žvilgsniu Filadelfijoje

Visi mieste įsitempę. Štai liepos 4 d. (Nepriklausomybės diena) nuėjome stebėti fejerverkų prie Filadelfijos meno muziejaus. Tik likus pusei minutės iki jų minia kad pradės bėgti! Bandžiau nekreipti dėmesio į paniką ir toliau stebėti fejerverkus, bet nuvijo policininkai: „Ten šaudo, situacija dar nesibaigė“. Sirenos, dešimtys policijos automobilių, greitųjų. Daugelis baimingai lėkė atgal, skambino artimiesiems, šventė buvo sugadinta. Tik kitą dieną iš interneto portalų sužinojome tikrąją priežastį – atrodo, kažkas tiesiog šventės proga šovė į orą, kulkos nukrito ties pareigūnais, ir šie ėmė skelbti aliarmą galvodami, kad šaudo koks maniakas į žmones… Juk JAV didmiesčiuose taip būna, dar tą pačią liepos 4 d. Čikagos priemiestyje buvo apšaudytas paradas.

Traukiamės su minia šaudant fejerverkams. Čia minia kiek aprimo, traukiasi lėtai.

Traukiamės su minia šaudant fejerverkams. Čia minia kiek aprimo, traukiasi jau lėtai, tad galėjau nufotografuoti fejerverkus

Ką daryti? Susikerta dvi idėjos. Demokratai kaltina teisę turėti ginklą, kuri Filadelfijoje patvirtintoje XVIII a. JAV konstitucijoje tokia pati šventa, kaip ir žodžio laisvė ar tikėjimo laisvė. Respublikonai sako „Ne ginklai žudo, o žmonės; o ginklų surinkimas iš žmonių yra pirmas žingsnis į diktatūrą“, ir kaltina beribę demokratų toleranciją nusižengimams ir nusikaltimams. Štai pats savo akimis mačiau, kaip narkomanas Filadelfijoje policininkams rėkė, kad juos reikia iššaudyti, pasiuntė „Fuck You“, o tie nieko nedarė. Taip įprasta demokratų miestuose, kokiu yra Filadelfija: policijos rankos surištos, narkomanai laikomi aukomis, ne nusikaltėliais.

Filadelfijos gatvė

Filadelfijos gatvė

Ar miestas demokratų, ar respublikonų, matai iš subtilių detalių: pavyzdžiui, Filadelfijoje pilna atminimo lentų LGBT ir kitokių mažumų aktyvistams, vaivorykštinės vėliavos plazda atsitiktinėse vietose, o apie vergovę prie Nepriklausomybės salės pasakojama per afroamerikiečių tautinio romantizmo prizmę. Tai – ženklai, kad esi demokratų zonoje.

Šios atminimo lentos prie Filadelfijos savivaldybės tekstas puikiai atskleidžia miesto politinę kryptį (respublikonų kraštuose paprastai tokiose garbingose vietose stovi atminimo lentos karų veteranams ir pan.)

Tolerancija antisocialiam elgesiui reiškia, kad „eiliniai žmonės“ iš tų rajonų traukiasi, nes gyventi pasidaro nesaugu ir nemalonu (šiukšlių krūvos, net išmatos gatvėse). Filadelfijos centras, deja, vienas tokių rajonų, nors dar tebėra kitokių zonų, kaip Reading Terminal turgus, tačiau jos užsidaro anksti. Ir aplinkui gausu dar baisesnių rajonų.

Reading Terminal turgus - populiari vieta pavalgyti įvairių virtuvių restoranų maisto miesto centre

Reading Terminal turgus – populiari vieta pavalgyti įvairių virtuvių restoranų maisto miesto centre

Filadelfijos rajonai – kodėl miesto reputacija bloga

Po vienos nakvynės istoriniame Senamiesčio name, pervažiavome likusioms į Pietų Kensingtoną, vieną aplinkinių rajonų. Kuo toliau važiavome, tuo aplinka keitėsi prastyn: daugiau apleistų namų, tuščių gamyklų ar žiojėjančių tuštumų ten, kur stovėjo pastatai. Keitėsi ir gyventojai: vyravo juodaodžiai ir vienas kitas imigrantas iš Lotynų Amerikos (seniau ten gyvenę baltaodžiai daugiausiai išsikėlė į priemiesčius). Nebesaugu, į teisę spjaunama: štai vietos jaunimo grupė pasistato automobilį tiesiog vidury gatvės, kiti viešai meta pro langą savo šiukšles. Getai, getai, getai. Pamatyti, patirti įdomu. Bet suprantu ir vietinius, kurie ten kojos nekiša: ilgiau pagyvenus, ta „nuolatinės parengties“ atmosfera ima varginti, ypač, kai JAV pilna vietų, kur saugiau nei Europoje ir niekas nesikabinėja.

Prastus rajonus Filadelfijoje (ir JAV) pažinsi pagal tai, koks procentas namų apleista arba išgriauta

Prastus rajonus Filadelfijoje (ir JAV) pažinsi pagal tai, koks procentas namų apleista arba išgriauta. Čia vaizdas pro mūsų langą

Visgi, rajonas, kuriame gyvenome pamažu atgimsta: kai kurios gamyklos ir sandėliai virsta loftais, kitkas griaunama ir perstatoma naujais daugiabučiais. Gentrifikacija. Bet gyventojai dar vyrauja senieji. Ir vietoje, kur nakčiai gatvėje palikdavome automobilį, matėme, kad gretimas automobilis išdaužytais langais, dar kitas – suvarpytas kulkų… Na, už parkingą nereikėjo mokėti: tai blogų JAV rajonų privalumas.

Rajonas gentrifikuojasi - matosi naujų ir suremontuotų pastatų

Rajonas gentrifikuojasi – matosi naujų ir suremontuotų pastatų

Beveik savaitę gyvenome lofte 1909 m. statytoje buvusioje skėčių gamykloje. Pastatas 2018 m. nuostabiai sutvarkytas, ant stogo – baseinas su vaizdu į Filadelfijos centrą tolumoje, neprastesni vaizdai atsiveria ir pro milžiniškus buto (buvusio cecho) langus. Atgimstanti pramoninės JAV didybė. Matyt, tik laiko klausimas kada Pietų Kensingtonas atgims. Bet daugybėje kitų rajonų tas procesas dar neprasidėjo ar neprasidės.

Mūsiškiame lofte

Mūsiškiame lofte

Nuo mūsų rajono iki miesto centro driekėsi metro linija. „Pasisekė“ – galvojome, juk JAV viešasis transportas retas. Galvojome, kol nepamėginome: ta metro linija driekiasi virš Kensingtono gatvės. Po tais bėgiais – viena ilga benamių narkomanų priebėga (na, lietų metro trasa uždengia). Yra ištisi „Youtube“ kanalai, skirti tai gatvei: žmonės filmuoja distopines tų narkomanų realybės „muilo operas“.

Kensingtono gatvės vaizdai

Kensingtono gatvės vaizdai

Kas kartą einant į metro mėgindavo „užkabinti“, prašyti pinigų. Bet baisiau pačiame traukinyje: kartą įlipome, vagonas po vagono, nė vieno adekvataus žmogaus: rėkauja, šiukšlina, barasi tarpusavy. Jaučiau, kad turiu nuolat saugoti kišenes. Eiliniai žmonės Filadelfijoje viešuoju transportu nevažinėja, juoba vakarop. Kaip ir daugelis Filadelfijos rajonų, jiems Filadelfijos metro „nurašytas“. Iš naujienų galiu suprasti kodėl: štai kažkoks benamis išprievartavo dvi moteris, dar viena moteris Filadelfijos metro išžaginta kitų keleivių akivaizdoje – jie ne tik nesikišo, bet ir neskambino policijai, pora žmonių filmavo telefonais.

Filadelfijos metro anapus centro driekiasi virš gatvių

O juk kadaise visi tie rajonai buvo gražūs, milijonai žmonių iš viso pasaulio svajojo ten apsigyventi, dirbti ir užsidirbti. Filadelfija prieš pasaulinius karus buvo vienas tų pramoninių JAV miestų, kurių prekės ištraukė JAV į pasaulio ekonominio elito priešakį. Filadelfijos fabrikuose daugiausiai dirbo imigrantai, tarp jų – tūkstančiai lietuvių. Pagal lietuvių skaičių Filadelfija nusileidžia tik Čikagai, Niujorkui ir Los Andželui. Ten veikia trys lietuvių bažnyčios – didžiausia Šv. Andriejaus, lietuviškiausiai įrengta – Šv. Kazimiero. Kaip įprasta JAV lietuvių bažnyčiose, jos statytos ne vien religijai, o ir pasaulietinei lietuviškai veiklai. Štai Šv. Andriejaus parapijoje veikia ir lietuvių mokykla, yra pasaulietinė salė, bažnyčios viduje – paminklas sausio 13 d. aukoms, tremtims, primenantis naujoms Filadelfijos lietuvių kartoms Lietuvos istorijos tragedijas. Šv. Kazimiero bažnyčia dekoruota gausybe lietuviškų užrašų ir simbolių, o prie lietuviško kryžiaus-saulės šventoriuje parašyta, kad ten apjungti krikščioniški ir pagoniški simboliai (juk visa tai kartu yra Lietuvos istorija).

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia - viena trijų Filadelfijoje

Šv. Andriejaus lietuvių bažnyčia – viena trijų Filadelfijoje

Veikia Filadelfijoje ir „Lietuvių muzikališkoji svetainė“ – šitaip senaja lietuvių kalba vadintas 1908 m. statytas pastatas, veikiantis ilgiau, nei egzistuoja pati Lietuvos Respublika. Ten – lietuvių renginiai, koncertai, ir lietuvių muziejus rūsyje. Lietuviai Filadelfijoje kūrėsi dar XIX a. pabaigoje, Pensilvanijos lietuvių bendruomenė – seniausia tokio dydžio lietuvių bendruomenė anapus istorinės Lietuvos ir tai atsispindi Filadelfijos pastatuose.

Statymo laikais ji vadinta Lietuivų muzikališkąja svetaine

Lietuvių muzikališkoji svetainė

Dabar, aišku, daugelis senųjų Filadelfijos imigrantų iš Europos bendruomenių jau susiliejo į vieną, anūkų ir proanūkių kartos kalba tik angliškai. Mačiau, kaip Lenkų muziejuje lenkų kilmės lankytojas sakė, kad tautiniai kostiumai jam labiau patinka švediški, nes gražesni. Bet savo kilmę daug žmonių prisimena, ir, kai ėjau su drabužiais, iš kurių matėsi, kad esu iš Lietuvos, buvo, kad gatvėje angliškai užkalbino lietuvių palikuonys.

Liepos 4 d. parado metu žygiuoja Filadelfijos tautos. Čia - ukrainiečių paradas

Liepos 4 d. parado metu žygiuoja Filadelfijos tautos. Čia – ukrainiečių paradas

Filadelfijos tautinis margumynas (ypač italai) pagimdė net atskirą Filadelfijos virtuvę. Tarp garsiausių jos patiekalų – Philly Cheasesteak sumuštinis su daug mėsos bei perlenkta stromboli pica. Jų gali paragauti daug kur mieste, bet Philly Cheasesteak, sakoma, ištrasta konkrečioje vietoje.

Philly Cheesesteak

Philly Cheesesteak

Filadelfijos istoriška ir multikultūrinė dvasia traukia ir menininkus, kaip Aizėją Zagarą, dekoruojanti ištisas pietų Filadelfijos gatves stiklo mozaikomis. Rajono širdis vadinama Magic Gardens ir veikia kaip muziejus.

Aizėjos Zagaro mozaikos suteikia naują veidą Filadelfijai

Aizėjos Zagaro mozaikos suteikia naują veidą Filadelfijai

Filadelfija – ir vienas gražiausių, ir vienas bjauriausių Amerikos miestų

Filadelfijoje susiduria tos dvi jėgos, kaip ir daug JAV rytų didmiesčių.

Praeities didybė: didžiulės pramonės pinigais pastatyti puošnūs dangoraižiai ir viešieji pastatai. Statyti dar tada, kai niekur kitur pasaulyje tokių nebuvo.

Prie Masonų šventyklos (kairėje) ir savivaldybės

Prie Masonų šventyklos (kairėje) ir savivaldybės

Ir dabarties niūrumas, kai, kone visiems, kas gali, išsikėlus į priemiesčius, istoriniai rajonai atiduoti tiems, nuo kurių tie kiti ir pabėgo, trūksta saugumo, ramybės, darbų, normalių parduotuvių.

Tik Filadelfijoje ta praeities didybė dar didingesnė, nei daugelyje JAV miestų, išskyrus gal Niujorką ar Čikagą. Bet ir dabarties realijos dar bjauresnės, nei daugelyje miestų, dar labiau išplitusios.

Čia, sakoma, išrasti Philly cheesesteak

Čia, sakoma, išrasti Philly cheesesteak

Bet Filadelfijoje dar yra Senamiestis – iš visų istoriškai svarbiausias ir, nepaisant to, jaukus, nesunykęs. Viena retų vietų JAV miestuose, kur gali džiaugtis senove.

Filadelfijos senamiesčio fragmentas

Filadelfijos senamiesčio fragmentas


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Vašingtonas – JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis

Vašingtonas – JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis

| 0 komentarų

Vašingtonas – netipiška sostinė. Daugelio šalių sostinės – tai didžiausi senieji jų miestai. O JAV Vašingtoną pastatė „nuo nulio“ lygioje vietoje prieš daugiau nei 200 metų.

Bet dar ir kaip pastatė! Vašingtone į Kauno miesto dydžio teritoriją sugrūsta viskas, kas amerikietiškai didingiausia.

Nuo garsiausių pasaulyje valdžios pastatų (Baltieji rūmai, Kapitolijus), iki svarbiausių Amerikos muziejų (į visus kurių įleidžiama nemokamai), iki rekordinio dydžio memorialų kiekvienam Amerikos didvyriui, triumfui ir tragedijai. Atrodytų dirbtinis, nelabai didelis miestas – o gali lengvai ir savaitę praleisti jo didybės apsuptyje. O jei dar išvažiuosi į aplinkinę gamtą, persmelktą JAV istorijos…

Baltieji rūmai menki, bet didybė čia iš to, kad juos nuolat matai televizoriuje ir stebulinga būti prie jų realybėje, it būtum patekęs į kokią televizijos transliaciją

Baltieji rūmai nėra dideli, bet tiesiog šiurpuliukai lakstė kūnu ten stovint: tai pastatas, kurį nuo vaikystės esu įpratęs matyti televizoriaus ekrane, jautiesi tarsi stebuklingai patekęs į kokią televizijos transliaciją

National Mall parkas – JAV valdžios širdis

Visi keliai JAV veda į Vašingtoną ir per Vašingtoną. Čia patekti svajoja kiekvienas politikas, per čia skirstomi federalinio biudžeto pinigai, čia JAV valdžią patraukti savo pusėn siekia visų šalių ambasadoriai ir visų bent kiek svarbesnių korporacijų lobistai.

Vašingtono muziejuose atsiduria svarbiausi šalies eksponatai ir tik tas yra palikęs *tikrai* didelę žymę JAV istorijoje, kam Vašingtone pastatyta skulptūra.

Abrahamo Linkolno paminklas didžiulio jam skirto memorialo viduje

Abrahamo Linkolno paminklas didžiulio jam skirto memorialo viduje

Baltuosiuose rūmuose gyvena – ir iš ten valdo – JAV prezidentas. Daug didesnis už juos Kapitolijus su įspūdingu kupolu ir laisvės statula jo viršūnėje – ten įsikūręs Kongresas, leidžiantis visus JAV įstatymus. Šalimais – Aukščiausiasis teismas, ne kartą pakeitęs JAV – ir, turbūt, pasaulio – istoriją vienu vieninteliu kokios bylos išaiškinimu.

Kapitolijus. Patekti vidun sudėtinga, bet ir vaizdo iš išorės pakanka

Kapitolijus. Patekti vidun sudėtinga, bet ir vaizdo iš išorės pakanka

Visi šie valdžios pastatai yra aplink National Mall (verčiama „Nacionalinė alėja“), visos Amerikos politinę širdį ir smegenis. Tai – 3 km ilgio zona-parkas, apsuptas romėniško stiliaus pastatų, tačiau gerokai didesnių nei kas nors, kas kada pastatyta pačioje Romos Imperijoje. Korintinės kolonos, frontonai, kupolai, obeliskai, citatos fasaduose (tiesa, angliškos, ne lotyniškos). JAV tėvai-įkūrėjai visur kur sėmėsi įkvėpimo iš senovės Romos Respublikos, ne veltui net aukštieji parlamento rūmai vadinami Senatu…

JAV Aukščiausiasis teismas

JAV Aukščiausiasis teismas

Kapitolijaus kupolas (88 m) dvigubai aukštesnis nei Romos Panteono. 152 m aukščio prezidento Vašingtono monumentas, stūkstantis National Mall viduryje, 1884-1889 m. buvo aukščiausias pasaulio pastatas – jis 3 su puse karto didesnis už aukščiausią senovės pasaulio obeliską. Ir jis – tik vienas iš daugybės superdidingų paminklų tenai – tokių, kurių būtų pavydėję Romos Imperatoriai ar romėnų dievai. Memorialas prezidentui Linkolnui su rymančia jo statula viduje, Memorialas prezidentui Džefersonui tarsi romėnų šventykla Tidal Basin tvenkinio krante…

National Mall su Vašingtono monumentu centre

National Mall su Vašingtono monumentu centre

Kiti National Mall memorialai primena tragiškus JAV istorijos epizodus: Antrąjį pasaulinį karą, Vietnamo karą.

Ant Vietnamo karo memorialo surašyti visi ten galvas padėję amerikiečiai - populiaru ieškoti savo giminaičių ar pažįstamų

Ant Vietnamo karo memorialo surašyti visi ten galvas padėję amerikiečiai – populiaru ieškoti savo giminaičių ar pažįstamų

National Mall stūkso ir didžiausia pasaulio biblioteka (Kongreso biblioteka), kurios interjero puošnumas pranoksta Europos karalių rūmus, ir „JAV dolerių spaustuvė“ (Bureau of Engraving and Printing), ir „Amerikos balso“ radijas, transliuodavęs ir lietuviškai „tikras žinias“ į sovietų okupuotą Lietuvą. Po visus tris pastatus – ir dar daug kitų – vyksta ekskursijos.

Kongreso bibliotekos skaitymo salė

Kongreso bibliotekos skaitymo salė. Ją pažiūrėti nuo balkono gali kiekvienas norintis

Smithsonian – didžiausia pasaulyje nemokamų supermuziejų kolekcija

Bet turistai National Mall daugiausiai laiko praleidžia „Smithsonian“ muziejuose. Kiekvienas jų skirtas kokiai nors konkrečiai temai, kiekvienas – milžiniškas, isšidėstęs per daug aukštų, ir savo srityje turintis mažai lygių. Kiekvienam jų gali paskirti ir visą dieną ar bent pusdienį. Ir visi jie – nemokami!

Meno kūrinys Hiršorno modenaus meno muziejaus prieangyje (už nugaros matosi Smithsonian pilis, institucijos štabas)

Meno kūrinys Hiršorno modenaus meno muziejaus prieangyje (už nugaros matosi Smithsonian pilis, institucijos štabas)

Tarp Smithsonian muziejų – Azijos meno, Modernaus meno, Aviacijos ir kosmoso, Amerikos istorijos, Afrikos meno, Indėnų istorijos ir meno, Gamtos istorijos, Portretų, Taikomųjų menų, Pašto, Dizaino. Visa tai pradėjo vienas vienintelis žmogus – mokslininkas Džeimsas Smitsonas. Jo palikimas 1835 m. pagal testamentą atiteko Amerikai, kad įkurtų tokį muziejų. Įdomu, kad Smitsonas buvo britas ir niekad Amerikoje nė nesilankė! Bet XIX a. JAV – ir tada dar naujas Vašingtono miestas – buvo ne tik šalis, o ir idėja. Daugybė žmonių iš Europos, kuriems rūpėjo demokratija, progresas, kuriems nepatiko Europą „sukausčiusios“ monarchijos ir imperijos, aukojo savo laiką, pinigus ir net gyvybes už JAV, už „naujovišką šalį be karaliaus“, 1776 m. drįsusią sukilti dėl laisvės prieš didžiausią pasaulyje Britų Imperiją.

Smithsonioan oro ir kosmoso muziejuje kabo Spirit of Saint Louis lėktuvas, kuriuo Čarlzas Lidbergas pirmasis vienas perskrido Atlantą

Smithsonioan oro ir kosmoso muziejuje kabo Spirit of Saint Louis lėktuvas, kuriuo Čarlzas Lidbergas 1927 m. pirmasis vienas perskrido Atlantą

Tarp atidavusių itin daug – ir JAV Nepriklauosmybės karo didvyris Tadas Kosciuška iš Lenkijos-Lietuvos valstybės, kuriam Amerika atsidėkojo statula prie Baltųjų rūmų.

Paminklas Tadui Kosciuškai

Paminklas Tadui Kosciuškai

Vašingtone – Amerikos karai, kariai ir visi protestai

National Mall atsiremia į Potomako upę, o daugiausia JAV karvedžių – anapus jos. Ten – Pentagonas, dar vienas Vašingtono pastatas, žinomas visame pasaulyje, iš kurio vadovaujama JAV karams. Ten Arlingtonas. Svarbiausios JAV kapinės, kur visų karų veteranai – nuo eilinių karių iki didžiausių herojų – sulaidoti po begalinėmis vienodų baltų antkapių eilėmis, tarp kurių nardo dešimtys voveryčių.

Sniego baltumo Arlingtono kapų eilės

Sniego baltumo Arlingtono kapų eilės

Tik nedaug kapų išskirtiniai. Tarp jų – Nežinomo kareivio kapas, kur per kasvalandinį (kitu metu – kaspusvalandinį) ritualą įspūdingai keičiasi garbės sargyba, prezidento Džono Kenedžio kapas.

Nežinomo kareivio kapo garbės sargyba

Nežinomo kareivio kapo garbės sargyba

Ypatingas ir Semiuelio Hariso antkapis. Puoštas Vyčiu, nes jį pastatė tarpukarinė Lietuva. Mat Semiuelis Harisas – vienintelis JAV karys, žuvęs už Lietuvą: tai įvyko 1920 m., kai jį, atvykusį į Kauną mokyti Lietuvos kariuomenės, nušovė bolševikai. Vėliau, Lietuvą okupavus sovietams, prie to antkapio lietuviai rengdavo protestus – ragindami JAV eiti vaduoti Lietuvos, padėti Lietuvai, kaip Hariso laikais. Vašingtone kiekviena tauta turi panašių istorijų, kiekvienai reikia Vašingtono paramos, kiekviena turi dideles savo emigrantų bendruomenes, kiekvienai kurių atrodo, kad JAV valdžia – ir „pasaulio valdžia“, toksai politinis Kalėdų senelis, galintis duoti viską-viską…

Semiuelio Hariso kapas su Vyčiu

Semiuelio Hariso kapas su Vyčiu

Kiek kartų esu buvęs Vašingtono National Mall, kas kartą mačiau ne po vieną protestą. Daugelis jų – dėl įvykių kur nors toli pasaulyje, su reikalavimais, apie kuriuos išgirsdavau pirmą kartą. Štai 2022 m. Etiopijos amharai prie Kapitolijaus susirinko reikalauti JAV paramos amharams Etiopijos pilietiniame kare prieš tigrajus ir oromus, neva šie vykdo genocidą (tigrajai ir oromai sako tą patį apie amharus…): skambėjo amhariškos kalbos ir lozungai, kurių nei praeiviai, nei JAV politikai šiaip ar taip negalėjo suprasti, o, jei nepažinočiau vėliavų ir nesidomėčiau Afrikos politika, turbūt apskritai nebūčiau supratęs, kas ir už ką ten protestuoja.

Amharų protestas Vašingtone

Amharų protestas Vašingtone

Prie Baltųjų rūmų tuo pat metu haitiečiai, žygiuodami su dainomis, protestavo prieš „rasizmu pagrįstus JAV diplomatinius santykius su Haičiu“. Pilna ir pavienių keistuolių: štai vienas pusnuogis sėdėjo ant žemės išdidžiai užsirašęs „Bado akcija už taiką. Pirma diena“, nors JAV tuo metu nevykdė jokio karo (gal jis protestavo prieš Rusijos karą Ukrainoje?).

Pirmoji bado akcijos diena prie Kapitolijaus...

Pirmoji bado akcijos diena prie Kapitolijaus…

Kitas, pasistatęs prieš Baltuosius rūmus palapinę, per 41(!) protesto metus ją aplipdė visais reikalavimais ir teiginiais, kokius tik per gyvenimą sugalvojo: nuo „JAV Aukščiausias teismas tapo nusikalstama struktūra“ iki „Uždrauskime mirties bausmę visoje šalyje“, nuo „Reikalauju išminties ir sąžiningumo“ iki „Laisvę Navalnui“, nuo „Įrodymai, kad Q-Anon – apgavystė“ iki „Izraelis vykdo palestiniečių etninį valymą“ ir t.t. Dar vienas veikėjas sukinėjo ratus po National Mall aplipdęs savo mikroautobusą piešinėliais, kad didžiausios JAV blogybės – „Donaldas Trampas ir Walmart“.

...ir 41-ieji protestavimo metai prieš Baltuosius rūmus.

…ir 41-ieji protestavimo metai prieš Baltuosius rūmus.

Sustoti, pažiūrėti tuos protestus kartais nemažiau įdomu, nei didingus National Mall pastatus… Ar pasidomėti praeities protestais, išpuoliais. Pavyzdžiui, garsiąją „Turiu svajonę“ kalbą juodaodžių aktyvistas Martinas Liuteris Kingas pasakė ant Abrahamo Linkolno memorialo laiptų. O patį Abrahamą Linkolną 1865 m. nušovė Vašingtono “Ford” teatre.

Prie teatro, kuriame nušovė Linkolną

Netoli teatro, kuriame nušovė Linkolną – namas, kuriame Linkolnas mirė

Vašingtonas – dirbtinė sostinė ar jau tikras miestas?

Pasaulyje yra daugiau „nuo nulio“ pastatytų sostinių: Australijos Kanbera (1927 m.), Brazilijos Brazilija (1960 m.). Bet Vašingtonas tarp jų – pati seniausia (pradėtas 1800 m.).

Aplink National Mall dar gali jausti Vašingtono „dirbtinumą“: ypač iš kavinių, restoranų, parduotuvėlių trūkumo. Prieš 200+ metų statant miestą jų nereikėjo, vieta tvarkingame, taisyklingame parke tam nepalikta: todėl vienas nedaugelio būdų pavalgyti ar atsigerti tyrinėjant Smithsonian muziejų kolekcijas – šimtai spalvingų, muzikėles leidžiančių maisto sunkvežimiukų, kasdien sugužančių į National Mall savais dešrainiais, mėsainiais, ledais ir kokakola užpildyti šios XIX a. architektų paliktos spragos.

Maisto sunkvežimiai kompensuoja kavinių trūkumą aplink National Mall

Maisto sunkvežimiai palei National Mall

Tačiau kuo toliau nuo National Mall, tuo labiau Vašingtonas jau panėšėja į labai tikrą, gyvą miestą: valdžios pastatai, memorialai, muziejai, užleidžia vietą daugiabučiams, patogiai pasiekiamiems metro (JAV tai reta!), Briuselį kažkodėl primenančių sublokuotų namų eilėms, paskui – individualiems namams.

Gyvenamieji namai tolimesniuose Vašingtono rajonuose

Gyvenamieji namai tolimesniuose Vašingtono rajonuose

Ir visgi Vašingtonas unikalus. Jis numatytas kaip „niekieno žemė“, Kolumbijos apygarda, nepriklausanti jokiai valstijai ir pavaldus tiesiogiai JAV valdžiai. Ilgą laiką dėl to vašingtoniečiai net negalėjo rinkti prezidento, o ir dabar jo atstovai parlamente neturi balso teisės! Vienas dažniausiai Vašingtone matomų atsišaukimų (pvz. ant automobilių numerių) – „[No] taxation without representation“ („[Valdžia neturėtų reikalauti iš mūsų] mokesčių, kai nesame [toje valdžioje] niekaip atstovaujami“). Bet Vašingtono siekis tapti valstija vis atsimuša į sieną. Juk jo plotas – kaip trečdalio Vilniaus, be to, garantuotai visuomet rinktų demokratų kandidatus ir, pagal JAV sistemą, turėtų tiek pat senatorių, kiek ir didžiausios JAV valstijos. Senatas tokiu atveju gal „su visam“ atitektų demokratams ir tai sunaikintų delikatų JAV dvipartinį politinį balansą…

Pentagonas. Jis, beje, stovi jau už Vašingtono miesto oficialių ribų, Virdžinijos valstijoje. Miesto ribose tegyvena 700 000 žmonių.

Pentagonas. Jis, beje, stovi jau už Vašintono miesto oficialių ribų, Virdžinijos valstijoje. Miesto ribose tegyvena 700 000 žmonių.

Pasaulio (ir Lietuvos) atstovybių Vašingtone didybė

Vašingtonas yra pasaulinė galia, ir tai matosi visuose jo rajonuose. Vašingtone – daugiau užsienio šalių turi ambasadas nei bet kuriame kitame pasaulio mieste (net 177), nes jokia save gerbianti šalis negali sau leisti neturėti atstovybės JAV. Daugybė tų ambasadų – milžiniškos, senos, įspūdingos. Tarp jų ir seniausia Lietuvos ambasada pasaulyje. Tuos nedidelius rūmus Lietuva įsigijo dar 1924 m. Jie veikė per visą Šaltąjį karą, nes JAV nepripažino Lietuvos okupacijos.

Lietuvos ambasados Vašingtone rūmai

Lietuvos ambasados Vašingtone rūmai. Yra tekę čia net nakvoti, kai vykau su ‘Tikslas – Amerika’ ekspedicija

Aplinkui viskas keitėsi, kaip ir daugelyje JAV miestų. Iš tvarkingo „ambasadų bulvaro“ rajonas ~1970 m. virto skurdžiu ir nesaugiu. Baltaodžius pakeitė juodaodžiai, traukęsi į „federalinį miestą“ nuo skurdo ir diskriminacijos JAV pietuose: 1970 m. jau 71% Vašingtono gyventojų buvo juodaodžiai, kai 1950 m. jų tebuvo 35%. Daugelis ambasadų išsikėlė iš rajono: liko tik tie, kas neturėjo pinigų. Okupuotos Lietuvos diplomatinė tarnyba (gyvenusi iš Latvijos skolinto aukso) ir, anapus siauručio skersgatvio, komunistinė Kuba. Šaltojo karo laikais tas skersgatvis buvo tikras frontas tarp komunizmo ir antikomunizmo! ~2000 m., pamenu, Lietuvos laikraščiuose dar skaitydavau diplomatų pasigodojimus, kad tikra gėda Lietuvai ten turėti ambasadą, reikia keltis į geresnį rajoną, bet pinigų tam neskiriama… O dabar labai džiugu, kad neišsikėlė! Rajonas aplink tą istorinį pastatą ir vėl pasikeitė: ten ėmė keltis turtingi ir „hipsteringi“. Ir visas Vašingtonas pajudėjo ta vaga. Istorija primena daugybės JAV didmiesčių, bet Vašingtone ji išreikšta labiau, nei bet kur kitur.

Lietuvos (kairėje) ir Kubos ambasados

Lietuvos (kairėje) ir Kubos ambasados

Kiekviena save gerbianti institucija, politinė mintis irgi privalo turėti rimtą atstovybę Vašingtone. Vašingtone (ir JAV) nevyko žydų genocidas, bet žydai šiame mieste įkūrė vieną „galingiausių“ pasaulyje Holokausto muziejų. Tautos, kurias žudė komunistai, kol kas smarkiai atsilieka, bet irgi mėgina priminti Vašingtono politikams, gyventojams ir svečiams savo tragedijas: 2007 m. pagaliau pastatytas memorialas 100 mln. pasaulinio komunizmo aukų, 2022 m. netoli Baltųjų rūmų atidarytas kol kas nedidelis, tačiau modernus Komunizmo aukų muziejus, prie kurio plėtros prisideda ir lietuviai.

Komunizmo aukų muziejus netoli Baltųjų rūmų

Komunizmo aukų muziejus netoli Baltųjų rūmų

Bet pačios įspūdingiausios „atstovybės“ Vašingtone yra bažnyčių. Neogotikinė Episkopalinė (anglikonų) katedra, antra pagal dydį JAV bažnyčia. Ir katalikiška Nekaltojo prasidėjimo nacionalinė šventovė, aukščiausias Vašingtono pastatas, neskaičiuojant paminklų ir stiebų (100 m). Pastaroji statyta 97 metus (nuo 1920 m. iki 2017 m.), o įspūdingiausios joje tautinės koplyčios, kurias įkūrė visos katalikų imigrantų į JAV tautos (iš viso ~80 koplyčių). Viena seniausių ir didžiausių Šiluvos Marijos koplyčia, 1966 m. įrengta lietuvių. Jos prasmė toli lenkia religiją: aukštose mozaikose ir Lietuvos pastatai, ir „Vargo mokykla“ spaudos draudimo laikais, ir tautodailės darbai, ir net prieš Kryžiuočius stoję Lietuvos raiteliai. O virš įėjimo – Vytis, šuoliuojantis nuo Kauno karo muziejaus per vandenyną iki Niujorko Laisvės statulos. Ta koplyčia tarsi – vienas milžiniškas lietuviško meno kūrinys, dar viena galinga Lietuvos atstovybė mieste, kuriame kiekvienos tautos garbės (ar, kartais, net išlikimo) reikalas turėti tų atstovybių kuo daugiau ir kuo įsimintesnių.

Šiluvos Marijos koplyčios simbolika

Šiluvos Marijos koplyčios simbolika

Šiluvos Marijos koplyčios viduje (tik nedidelis mozaikų fragmentas)

Šiluvos Marijos koplyčios viduje (tik nedidelis mozaikų fragmentas)

Aplinkui Vašingtoną – svarbiausia JAV istorija ir žalia švelni gamta

Vašingtonas yra širdyje didesnio regiono, nulėmusio JAV (ir pasaulio) istoriją: įdomu buvo visa tai apvažiuoti nuomotu automobiliu.

Išvažiavus iš Vašingtono, iš visų jo priemiesčių (kartu su jais Vašingtone 5,5 mln. gyventojų), gretimose valstijose pasitinka kitokie, daug senesni miestai ir miesteliai, tokie kaip Merilando valstijos sostinė Anapolis, pilnas (JAV tai reta) 200 ar 300 metų pastatų (55 km nuo Baltųjų rūmų).

Anapolis, Merilando sostinė

Anapolis, Merilando sostinė

O Virdžinijos valstijos sostinės Viljamsburgo senamiestis paverstas unikaliu „gyvuoju muziejumi“ Colonial Williamsburg (240 km nuo Baltųjų rūmų): dar tarpukariu turtingiausi amerikiečiai supirko visus jo namus ir sklypus, senuosius restauravo, naujesnius nugriovė, kad miestas atrodytų kaip ~1775 m., JAV revoliucijos išvakarėse. Jį „apgyvendino“ aktoriais: jie vilki ano laikmečio rūbus, jų tiek daug, kad akivaizdžiai matosi tarp turistų ir gali pasijusti grįžęs laiku. Geri aktoriai visiškai „gyvena vaidmenyje“, vyksta nuolatiniai spektakliai.

Colonial Williamsburg interpretatorius (taip vadinami šie aktoriai) įtikinėja lankytojus prisidėti prie Amerikos revoliucijos

Colonial Williamsburg interpretatorius (taip vadinami šie aktoriai) įtikinėja lankytojus prisidėti prie Amerikos revoliucijos

Štai visa centrinė gatvė virto aistringa miestelėnų diskusija apie artėjančias britų pajėgas JAV išsivadavimo kare ir „kaip reikia elgtis“, štai Džordžas Vašingtonas, pirmasis JAV prezidentas, sakė savo atsisveikinimo su politika kalbą, o paskui atsakinėjo į žmonių klausimus netrumpesnėmis kalbomis. Koks pasikaustęs jį vaidinantis aktorius! Jis tarsi tikrai tapęs Vašingtonu: atmintinai žino to laiko politines realijas, statistiką, koks Vašingtono draugas kur tuo metu yra, ir visu tuo remiasi savo argumentuose atsikirsdamas į XXI a. muziejaus lankytojų pastabas („Pone Vašingtone, jūs kalbate apie laisvę, bet jūsų šalyje pusė žmonių vergai“, „Pone Vašingtone, bet kaip vienijant JAV išsaugoti regionines kultūras?“). Taip pat dalyvavome to meto „karinėje treniruotėje“, klausėmės to meto muzikos, ir tai buvo tik maža dalis visko, nes kasdien programa skiriasi (net iki raganų ar piratų teismų, kuriuose gali tapti prisiekusiuoju).

Colonial Williamsburg diena užsibaigė XVIII a. britų karo muzika

Colonial Williamsburg diena užsibaigė XVIII a. britų karo muzika

Toliau nuo didesnių miestų – didžiausių JAV karų mūšio laukai. Amerikos nepriklausomybės karo (1775-1783 m.), kai JAV iškovojo laisvę. JAV Pilietinio karo (1861-1865 m.), kai pietinės valstijos nesėkmingai kovojo už nepriklausomybę nuo šiaurės. JAV Šiaurės sostinę Vašingtoną nuo JAV Pietų sostinės Ričmondo tada skyrė vos 160 km ir pagrindinis frontas, kruviniausi JAV istorijoje mūšiai vyko čia.

Antitamo mūšio vieta - dabartinis vaizdas ir istorinė nuotrauka kai, po mūšio, čia gulėjo karių lavonai

Antitamo mūšio vieta – dabartinis vaizdas ir istorinė nuotrauka kai, po mūšio, čia gulėjo karių lavonai

Kokie ramūs, tiesiog idiliški dabar anų mūšių laukai. Nušienauta Antitamo žolytė, žavūs kalneliai, seni memorialai, kuriuos savo žuvusieisiems pastatė įvairios JAV valstijos: ten galvas paguldė 3600 amerikiečių (108 km nuo Baltųjų rūmų). 100 km nuo Baltųjų rūmų Harpers Ferry miestelis, kuriame Pilietiniame kare buvo apsupti ir pasidavė 12419 JAV karių (didžiausia tokia nesėkmė iki Antrojo pasaulinio karo), dabar gražus istorinis nacionalinis parkas Potomako ir Šenandoa upių santakoje, kurio atstatytų pastatų interjerai primena XIX amžių. Švarų, tvarkingą, malonų pasivaikščioti. Tikrojo XIX amžiaus kraują, purvą ir skurdą terasi nebent iškabintuose muziejų aprašuose. Nors to meto ginčai dar ilgai tęsėsi: štai „Konfederacijos dukterų“ ir “Konfederatų veteranų sūnų” organizacijos 1931 m. pastatė atminimo akmenį už Konfederaciją žuvusiam juodaodžiui Heivardui Šepherdui, o priešiškos minties žmonės vėliau pastatė atminimo lentą juodaodei Perl Taten, kuri aną akmenį kritikavo.

Harpers Ferry senamiestis, oficialiai tapęs nacionaliniu parku

Harpers Ferry senamiestis, oficialiai tapęs nacionaliniu parku

Šenandoa upė davė vardą ir vienam garsiausių JAV nacionalinių parkų. Tarpukariu JAV Vakarų „nacionalinių parkų patirtis“, kur ištisų Europos valstybių dydžio teritorijos visiškai atiduotos gamtai, tačiau lengvai pasiekiamos automobilių keliais, jau masino visų amerikiečių vaizduotę, bet tankiau gyvenamuose JAV Rytuose vietos tokiam parkui nebuvo.

Sugalvota išganinga išeitis: nacionalinio parko kelią (170 km ilgio Skyline Drive) tarpukariu nutiesė „tuščiomis“ žalių kalvų viršūnėmis, o gamtos vaizdai nuo jo atsiveria jau į anapus nacionalinio parko esančias žemumas, Šenandoa upės vingius.

Vienoje Šenandoa nacionalinio parko aikštelių

Vienoje Šenandoa nacionalinio parko aikštelių

Tiesa, nepaisant visų pagyrų jam, Šenandoa nacionalinis parkas, po visos JAV Vakarų didybės, mane nuvylė. Gamta čia paprasta – neaukšti žali kalnai, kloniai, na, tik elnių, erelių gausa žavi. Vaizdai nuo kone šimto pakelės aikštelių įspūdingi, bet labai panašūs vienas į kitą ir nėra smarkiai kitokie, nei vaizdai nuo „eilinio kalnų kelio“. Dalis amerikiečių ten nė neišlipa – pafotografuoja pro automobilio langą ir važiuoja į sekančią aikštelę. Turbūt parkas toks mylimas todėl, kad iki jo nuo Vašingtono gali lengvai nuvažiuoti automobiliu ir vakare grįžti (vos 110 km nuo Baltųjų rūmų). Bet tiems, kam norisi JAV gamtos didybės, manau, neverta gaišti laiko ten, geriau pasilikti daugiau jo JAV Vakarams (Didžiajam kanjonui, Jeloustounui, Jutos nacionaliniams parkams…).

Vaizdas iš kitos Šenandoa parko aikštelės

Vaizdas iš kitos Šenandoa parko Skyline Drive apžvalgos aikštelės

Vašingtone keliauti dieną ar savaitę?

Vašingtonas yra toks miestas, kuriame vieni praleis pusdienį ir dieną ir jau jausis viską matę: Baltuosius rūmus, Kapitolijų, Vašingtono monumentą, ir kas ten dar?..

O kiti ir po savaitės sakys, kad norėtų likti dar: nes Smithsonian muziejams, įspūdingiems JAV valdžios pastatų interjerams, subtilioms istorijoms, nulėmusioms pasaulio likimą, savaitės tikrai neužteks. O jei dar važinėsi aplinkui Vašingtoną (pilietinio karo laukai, Colonial Williamsburg ir t.t.), gali neužtekti ir kelių savaičių.

Memorialo prezidentui Džefersonui viduje

Memorialo prezidentui Džefersonui viduje

Matyt, daug priklauso nuo to, koks tu keliautojas: jei visų pirma myli gamtą ar senovės istoriją – Vašingtonas ne tau, nebent tai būtų stabtelėjimas pusdieniui pakeliui į didinguosius JAV Vakarus.

Užtat jei žaviesi muziejais ir menu, šiuolaikine (XIX-XX a.) istorija – Vašingtonas bus viena įdomiausių vietų Amerikoje, ypač kartu su visomis jo apylinkėmis, ypač jei dar suderinus su Niujorku, Filadelfija, iki kurių kelios valandos kelio.

JAV vėliavos National Mall

JAV vėliavos National Mall

Bet manau net ir tie, kam tai neįdomu, pripažins Vašingtono pasaulinę svarbą, o pirmą kartą atsistojus priešais daugybėje TV laidų, kino filmų, laikraščių puslapių regėtus Baltuosius rūmus kiekvienam per nugarą praeis šioks toks šiurpuliukas…


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas

Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - 4 dienų maršrutas kelionei
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

| 4 komentarai

Kiekvienam keliautojui ateina metas, kai norisi pasižiūrėti, kur gi esi buvęs – nes vietų daug, kai kurios kelionės buvo seniai.

Gal planuoji naujas keliones ir nenori važiuoti tuo pačiu keliu? Gal draugai klausia, kur tiksliai buvai, ir staiga viską išvardyti sunku?

Čia aprašysiu geriausius būdus susižymėti aplankytas vietas ir šalis žemėlapyje – tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliauotjas!

O kaip jūs žymite savo keliones (jei žymite)?

Aplankytų šalių žemėlapis

Daugelis keliautojų, kuomet lankosi nebe pirmoje dešimtyje šalių, visų pirma įsigyja tokį žemėlapį, kabinamą ant sienos.

Jų yra keletas rūšių. Viena rūšis – specialiai tam padaryti spalvinami ar ištrinami sieniniai žemėlapiai. Aplankęs šalį ją užbraižai, nuspalvini ar nutrini.

Tai geras būdas prisiminti ar draugams parodyti kelionių maršrutus, bet yra trūkumas, kad šalys skirtingų dydžių, o didelės šalys tai tarsi ištisi žemynai. Nelabai logiška, kad, tarkime, buvai tik Niujorke, o užbrauki visą JAV – juk didžiosios dalies JAV nematei.

Aš turiu tokį sieninį žemėlapį – tiesa, manajame didžiausios šalys dar suskirstytos į valstijas ar regionus, kurie spalvinami atskirai.

Mano sieninis kelionių žemėlapis (2022 m. gegužė)

Kita alternatyva – pakabinti paprastą sieninį žemėlapį, į kurį smaigstyti smeigtukus miestuose / parkuose kur buvai. Toks metodas tinkamas tik keliavusiems mažai – vėliau smeigtukams bus mažai vietos, arba teks žymėti tik svarbiausias aplankytas vietas: juk miestai būna ir vienas šalia kito, juk stoji ir kažkur pakeliui.

Dar yra ir visokių programėlių ir tinklapių, kurie leidžia daryti tą patį – aplankytų šalių žemėlapį. Iš vienos pusės, programėlė gerai – ji visad su tavimi. Deja, su programėlėm daug problemų: būna, visa informacija po kokio atnaujinimo išsitrina, būna, iš viso programėlė „dingsta“ iš Google Play ir pan. šaltinių. Negali pasitikėti, kad tai išliks… Pavyzdžiui, kažkada buvo gera programėlė, leidusi žymėti aplankytas UNESCO paveldo vietas – buvo įdomu ne tik jas žymėti, bet kartu ir pamatyti žemėlapyje ir paskaityti apie UNESCO vietas, kurių dar nelankei. Bet ta programėlė ėmė ir dingo – ir, pakeitus telefoną, gavus naują Android versiją, nebebuvo galimybės pasinaudoti nei ja, nei pamatyti savo sudaryto žemėlapio…

Skrydžių žemėlapis

Vienas paprasčiausių dalykų – susižymėti savo skrydžius. Tam reikia padėkoti My.flightradar24.com sistemai, kuri visiškai nemokama.

Susikūręs nemokamą paskyrą gali įvesti kiekvieną savo skrydį ir sistema tau autoamatiškai subraižo žemėlapius (viso gyvenimo, konkrečių metų, konkrečių avialinijų…), taip pat paskaičiuoja kokiais lėktuvais ar aviakompanijom esi nuskridęs didžiausius maršrutus, kiek kartų jau apsridai žemės rutulį, iš kokių miestų daugiausiai kilai ir dar daug visokių įdomių statistinių detalių.

Tai labai įdomus ir paprastas būdas peržvelgti savo keliones – tiesa, labiau ne pačias keliones, o nuvykimą ir grįžimą. Ypač tai mėgsta aviacijos fanai, bet verta kiekvienam: labai nedaug darbo įrašyti skrydžius, o vėliau prisiminti kur kokiais metais, kokį mėnesį, per kokius oro uostus keliavai labai padeda.

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių Europoje žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių Europoje žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių statistika iš my.flightradar24 (iki 2022 m. birželio)

Mano skrydžių statistika iš my.flightradar24 (iki 2022 m. birželio)

Kelių atlasas

Visgi, esminė kelionės dalis yra ant žemės, kuomet lankai visas vietas, patiri visus nuotykius. Ten, kur eini pėsčias, važiuoji automobiliu ar viešuoju transportu.

Tad geriausias būdas žymėtis aplankytas vietas man atrodo žymėtis kelius, kuriais keliavai. Be to, tai padeda ir planuojantis naujas keliones (kad nevažiuotum tais pačiais keliais), ar pasakojant klausiantiems, kaip tiksliai važiavai (kuriais keliais), kur važiuoti ir kur nevažiuoti.

Seniau tai darydavau atlase – įsigijęs didelį popierinį pasaulio atlasą, markeriais braižydavau nuvažiuotus kelius. Bėda, kad tokio sunkaus atlaso nelabai kur pasiimsi su savimi, jis yra tik namie, be to, kai kurie keliai važiuoti ne po kartą, tokios šalys, kaip Lenkija, Vokietija ar Latvija persibraižė tiek, kad buvo sunku suprasti, kur kuriais metais važiavau.

Mano kelionių žymėjimo atlaso fragmentas (su Italija, Slovėnija, Kroatija, dalimi Bosnijos)

Mano kelionių žymėjimo atlaso fragmentas (su Italija, Slovėnija, Kroatija, dalimi Bosnijos)

Supratau, kad reikėtų pereiti prie išmanių priemonių…

Dažnas atsakymas šiais laikais – programėlė. Deja, kad ir kiek ieškojau kažko, panašaus į My.Flightradar24 „žemės keliams“ (automobilių, traukinių, laivų) – neradau.

Teko susikurti savo sprendimą, kuris išėjo geras.

Skaitmeninis kelių žemėlapis

Visų pirma, kelionės maršrutą po jos pasižymiu į Google My Maps (nemaišyti su Google Maps). Ten gali paprastai žymėti kelių maršrutus (t.y. nuvažiuotus automobiliu, dviračiu, ar nueitus pėsčia keliais), o kitus maršrutus (laivai, traukiniai) reikia žymėti linijomis. Paprastai kiekvienai kelionei skiriu po atskirą Google My Maps žemėlapį (pvz. „2018 Tailandas“), o tame žemėlapyje atskirais maršrutais žymiu skirtingas kelionės dalis (pvz. „Tailandas 2018 automobiliu“ ir „Tailandas 2018 autobusu“, kadangi po skirtingus Tailando regionus keliavau skirtingai). Svarbu viską tinkamai įvardyti, kad nesunkiai galėtum rasti reikiamus žemėlapius (pvz. pagal metus ar pagal transportą).

Kiekvieną kelionės žemėlapį parsisiunčiu kaip KML failą (Google suteikia tokį funkcionalumą).

Visus KML failus paprasta sukelti į GPXSee programą – ir ji parodo visus maršrutus viename ekrane. Arba tuos maršrutus, kuriuos sukėlei – pvz. gali sukelti tik keliones automobiliu, arba tik keliones 2022 metais, ar tik keliones Europoje, ar tik keliones per pastaruosius 5 metus, ar pan. Tai įgalina paprastai pamatyti kokį tik nori savo kelionių „pjūvį“ žemėlapyje.

Manau kad tai – pats vertingiausias kelionių žemėlapis, nes prisimeni ne tik šalis, bet ir tikslias vietas, kur buvai, ir kiekvieną vietą, įskaitant ir esančias pakeliui, o ne tik, tarkime, didmiesčius. Priešingai nei su atlasu, galima neribotai pritraukti vaizdą ir pamatyti konkrečią šalį, konkretų kelią.

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių Europoje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių Europoje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Automatinis nuotraukų žemėlapis Google Photos ir pan.

Visgi, net jei ir neturite laiko ar noro daryti savo kelionių žemėlapius, yra būdas pamati bent jau iš dalies kokybiškus juos!

Tokius žemėlapius sudarinėja kai kurios prorgamėlės, pvz. Google Photos. Pagal ten sukeltas nuotraukas (iš įvairių telefonų jos sukeliamos automatiškai) programėlė parengia žemėlapį, kur nuspalvinamos vietos, kur darytos nuotraukos.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Aišku, ten matysis tik naujesnės (išmaniųjų telefonų eros) kelionės, be to, nebus nuotraukų, kurias darėte nuotraukos darymo vietos nežyminčiais fotoaparatais. Taip pat, deja, „Google Photos“ tapo mokama programėle (bent jau kainuoja ten sukelti daug nuotraukų) – bet rezultatai įdomūs.

Be žemėlapio sudarymo, ji turi ir paieškos funkciją – lengva įvedus kokį vietovardį ar datą pažiūrėti, kokias iš tos vietos ar laiko turi nuotraukas. Tai irgi padeda prisiminti keliones ar dalintis jų įspūdžiais, kai to kas nors paprašo.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,


Mindanao – paprastesni Filipinai

Mindanao – paprastesni Filipinai

| 0 komentarų

Filipinai yra milžiniška šalis (110 mln. žmonių). O tokiose superdidelėse šalyse, net kai jos pačios gerai žinomos, „atrastos“, yra vietų, kur netgi didmiesčiuose, viešbučiuose ir kurortuose žmonės matę mažai užsieniečių.

Mindanao sala – būtent tokia. Plotu ji didesnė už Lietuvą, gyventojų ten – 25 milijonai, ten aukščiausi Filipinų kalnai ir daug paplūdimių, įvairios tautos ir kultūros, tikras filipinietiškas gyvenimas – bet mažai kas ten užsuka iš svetur. Bent kol kas.

Štai kaip atrodo ši viena 20 didžiausių pasaulio salų.

Mindanao paplūdimys prie Kagajano de Oro

Opolo paplūdimys Mindanao prie Kagajano de Oro

Davao didmiestis garsėja Samalo sala ir saugumu

Mindanao „sostinė“ Davao – trečias pagal dydį Filipinų miestas. Dydžio sulig Varšuva, gyventojų 2 milijonai. Bet jei paprašytumėte įvardyti kokį „vieną įspūdingą pastatą“ – negalėčiau. Užtat gyvybės Davao netrūksta. Garsiausia miesto vieta – Rošas [Roxas] naktinis trugus, kur kone iki vidurakčio žmonių minios tiesiog ant šaligatvio valgo įvairiausią Filipinų maistą, vaisius.

Rošas maisto turguje Davao

Rošas maisto turguje Davao

Mindanao ypač garsėja pigiais vaisiais, jo vaisių karalius – „dvoklusis“ durianas. Daugelyje pietryčių Azijos šalių durianus draudžiama neštis į viešbučius, į transportą – net autonuomos sutartyse už jų valgymą automobilyje numatytos baudos, juk kvapas lieka. Bet štai „Air Asia“, suprasdama, kad kiekvienas juk norės iš Davao parsigabenti pigių durianų, savo reklamose skelbia, kad „nuo šiol į Air Asia lėktuvus durianus neštis galima“…

Davao panorama su Samalo sala horizonte

Davao panorama su Samalo sala horizonte

Ir apskritai Mindanao kainos – itin žemos. Suvenyrai kainuoja centus. Čia daug lemia būtent tai, kad Mindanao nėra turistų: vietiniai neišmokę jų apgaudinėti, dėl baltos odos sakyti dvigubų ar penkiagubų kainų. Visi taksistai Davao patys siūlėsi įjungti taksometrą, kai Maniloje kai kurie, būdavo, aiškino, kad „kaina fiksuota“ ir sakydavo „Londono kainas“…

Davao krokodilų parke išvydę tarp žiūrovų turistus Aistę vedėjai bemat pakvietė ant scenos ir uždėjo gyvatę

Davao krokodilų parke išvydę tarp žiūrovų turistus Aistę vedėjai bemat pakvietė ant scenos ir uždėjo gyvatę

Turistų čia yra, bet jie – iš kitų Filipinų salų. Samalo sala priešais Davao vadinama didžiausiu Filipinų kurortu. Besitikintiems plačių paplūdimių ar milžiniškų viešbučių kompleksų teks nusivilti: čia vyrauja nedideli kompleksėliai į kuriuos vietiniai eina ne vien nakvoti, bet ir tiesiog susimokėję dienos mokestį pagulėti prie baseino, daug jų nė restorano neturi. Bet jeigu nori atostogauti ne tarp kitų europiečių europiečiams pritaikytose sterilizuotose ir hipsterizuotose zonose, o „tikroje“ vietoje, Mindanao kurortai puikiai tinka.

Vienas Samalo poilsio kompleksų

Vienas Samalo poilsio kompleksų

Samalo salos pažiba – Monforto šikšnosparnių olos, kur per įkritusias lubas gali išvysti tūkstančius kybančių, krutančių, lakiojančių tų padarėlių (ar, tiksliau, padarų – tai vaisėdžiai šikšnosparniai, kurie gerokai didesni už Lietuvoje įprastus vabzdžiaėdžius).

Žvilgsnis į Monforto šikšnosparnių olą

Žvilgsnis į Monforto šikšnosparnių olą

Gamta Davao visai žavi – visas miestas stūkso aukščiausio Filipinų kalno Apo (2954 m) papėdėje, nuo aukštesnių vietų, tokių kaip Jack‘s Ridge restoranų kompleksas, atsiveria gražūs vaizdai žemyn.

Jack's Ridge komplekso vaizdai

Jack’s Ridge komplekso vaizdai

Bet Mindanao žmonės – o ir apskritai filipiniečiai – neišlepę. Vietiniai ypač patarė lankyti Krokodilų parką. Krokodilų šokis (kitur būtų vadinamas šėrimu), šiek tiek cirko su paukščiais aptriušusiame amfiteatre. Dar galima paragauti krokodilienos ir “krokodilų ledų”. Ugnies šokis vakare jau buvo kažkas įdomesnio. Bet šiaip kaip 2 mln. gyventojų didmiesčio „pagrindinei pramogai“ – mažoka. Ir, aišku, buvome vieninteliai nevietiniai, Aistę net ant scenos pakvietė, kad gyvatę uždėtų.

Davao Krokodilų parko ugnies šou

Davao Krokodilų parko ugnies šou

Daugeliui vietinių ir apsilankymas prekybos centre (kurie Filipinuose ne pagal skurdą didžiuliai) ar piknikas ant tvarkingos žolytės netoli Krokodilų parko – jau savaitės pramoga. Jei atvyktum į Davao tiesiai iš Europos to niekada nesuprastum, bet kai nuvykau ten pakeliavęs po Filipinus supratau, kodėl miestas laikomas itin tvarkingu. Ir itin saugiu – gausu visokių saugumo patikrinimų, o norint patekti į Rošas turgų reikėjo nusifotografuoti kameroms su veido atpažinimo technologijomis.

Robinson's - vienas kelių Filipinų prekybos centrų tinklų

Robinson’s – vienas kelių Filipinų prekybos centrų tinklų

Mieste daug kur išvysi „Duterte“ pavardę. Rodrigo Dutertė buvo Davao meras, o jo reputacija kaip „sutvarkiusio Davao“ paskatino jį 2016 m. išrinkti prezidentu – kur jis pradėjo bene rimčiausią pasaulyje karą su narkotikais (daugelis sutiktų filipiniečių jį už tai šlovina). Daug kitų Dutertės giminaičių iki šiol vyrauja miesto ir regiono politikoje – Filipinuose „politinės dinastijos“ taisyklė, ne išimtis. Rodrigui Dutertei 2016 m. išėjus į prezidentus, Davao mere tapo jo dukra Sara Dutertė. 2022 m. Sara Dutertė išrinkta viceprezidente, o Davao meru tada išrinktas… kitas Rodrigo Dutertės sūnus Sebastianas Dutertė.

Davao mieste

Davao mieste

Kagajanas – šiauriniame Mindanao krante ir gabalėlis Vilniaus

Kitoje Mindanao pusėje – Kagajan de Oro miestas – panašus į Davao, tik mažesnis (ir su gražesne katedra).

Vietoje Samalo salos čia – Opolo viešbučių ruožas palei paplūdimį. Kaip įprasta Filipinuose, patys viešbučiai sutvarkyti, su mandagiu aptarnavimu ir gražiais vaizdais, bet jie – tik tvarkos oazės vietiniame chaose. Užsienio turistams, matyt, trukdytų, jie lekia į kokį Borakajų, kur viskas pritaikyta jiems be lūšnų ir elgetų aplinkui (nors ir brangiau), bet vietiniai taip įpratę.

Paėjus paplūdimiu vos į šoną nuo Opolo viešbučių - palaikių namų rajonėlis, kur gausu elgetų. Į viešbučius reikia važiuoti negrįstu keliu. Įpratus tai - Mindanao kasdienybė, bet galiu suprasti, kodėl ne kiekvienam turistui iš Europos tai tinka

Paėjus toliau nuo Opolo viešbučių – palaikių namų rajonėlis, kur gausu elgetų. Į viešbučius reikia važiuoti negrįstu keliu. Įpratus tai – Mindanao kasdienybė, bet galiu suprasti, kodėl ne kiekvienam turistui iš Europos tai tinka

Įspūdingiausia tame regione gal Dievo gailestingumo statula. Įdomi ir dėl to, kad ją įkvėpė Dievo gailestingumo paveikslas, kabantis Vilniuje, Dievo gailestingumo šventovėje. To paveikslo kopijų yra visame pasaulyje, jis laikomas stebuklingu. Bet filipiniečiai žengė dar vieną žingsnį toliau – pradėjo statyti pagal jį statulas. Atrodo, kaipgi – Vilniuje, mieste, kur atsirado Dievo gailestingumo kultas, nieko panašaus Dievo gailestingumui nesukūrėme, o čia pastatė filipiniečiai ~10000 km nuo Vilniaus? Bet filipiniečių 110 mln., vien Mindanao 25 mln. Ir katalikybė jiems nėra tik kultūra, prisimenama tik per Kalėdas ar Velykas – tai yra gyvenimo būdas. Jie negaili savo menkų pajamų aukoms idant būtų pastatyta kas didingo. Kagajane, Davao ir kitur atėjęs į didesnę bažnyčią beveik visada rasi vykstant mišias… Ir kiekvienam kirkščioniškam kultui, tokiam kaip Dievo gailestingumas, užteks pasekėjų, lėšų.

Dievo gailestingumo statula

Dievo gailestingumo statula

Kagajan de Oro statula stūkso ant kalno, atsiveria nuostabūs vaizdai. Vilniškiame paveiksle nutapyti iš Jėzaus širdies sklindantys spinduliai čia paversti laiptais, kuriais piligrimai gali pakilti į Jėzaus širdį. Ne šiaip sau statula, o ir įdomus architektūrinis sprendimas. Aplink – žavus parkas, dar viena oazė skurdžiame chaose.

Laiptų į Jėzaus širdį viršūnė

Laiptų į Jėzaus širdį viršūnė

Atokesnis Mindanao: begalinis medinis kalnų kaimas

Tarp Davao ir Kagajano važiavome autobusu. Atstumas – 280 km. Kiek užtruks? Buvo pilna skirtingos informacijos. AirBnB šeimininkė sakė, kad apie 6 val., kitur rašė 7, 8. Užtruko 9 val., bet ko tik neprisižiūrėjau pro langus!

Pakelės kaimas

Pakelės kaimas

Tai tas tikrasis Mindanao, kuriam jau ir Davao ar Kagajanas – turtinga svajonė. Palaikiai namai – visas namas tai vienas nedidelis kambarys, kuriame gyvena ištisa šeima, o priekis dar tarnauja kaip parduotuvė. O pravažiuojančių autobusų keleiviams jie dar gali siūlyti ir tualetą už kelis pesus – netoli lopšyje miegančio vaiko… Kitur pasaulyje taip atrodytų lūšnynas, o kažkur būtų „elito namai“, bet Mindanao tų skirtumų nemačiau: visa sala, bent jau anapus miestų, atrodo panašiai skurdžiai.

Netrukus autobusas stos karantino punkte. Vietiniai naudojasi proga ir pardavinėja savo prekes

Netrukus autobusas stos gyvūnų karantino punkte. Vietiniai naudojasi proga ir pardavinėja savo prekes

Įvairiausias filipinietiškas transportas – nuo spalvingų džipnių (maršrutinių pailgintų visureigių) iki motorelų (maršrutinių motociklų, ant kurių ir priekaba uždėtas kėbulas žmonėms sėdėti) ar tiesiog triračių (keleiviai vežami prie motociklo šono prikabintoje priekaboje). Gražūs kalnų, slėnių, laukų vaizdai. Raityti, užsikišę kalnų keliai.

Davao džipnyje

Davao džipnyje

Mindanao didelis. Toks didelis, kad, tikriausiai, galėtum keliauti po jį ir mėnesį, po kalnus ir paplūdimius, kurių kai kurie (Kamiginas) garsėja serfingo bangom.

Pakelės elgeta žvelgiant pro autobuso langą

Pakelės elgeta žvelgiant pro autobuso langą

Mindanao – net ne sala, o salynas. Tradiciškai Filipinai skirstomi į tris salų grupes, iš kurių viena – Mindanao grupė, susidedanti iš Mindanao salos ir daugybės mažesnių. Nors dauguma Mindanao žmonių – katalikai, daugybė tų mažesnių salų – musulmoniškos. Kaip taisyklė, anapus Mindanao sutikti filipiniečiai patardavo ten nekišti nosies – juk būta kovos už nepriklausomybę, turistų grobimų. Bet islamas visur Mindanao šalia: vis praeidavo moterys su hidžabais, o rytais Davao iš kažkur toli atsklisdavo muedzino šauksmas maldai. Tai skiria šią salų grupę nuo likusių Filipinų. Ir daro ją kitiems filipiniečiams tokia mistiška, “svetima”: išskyrus tuos, kurie patys gyveno ar gimė Mindanao, joks Filipinų gyventojas, su kuriuo bendravau, apie Mindanao nesakė nieko tegiamo…

Davao katedra

Davao katedra. Kaip įprasta Filipinuose, didžiausios bažnyčios naujos, nes gyventojų (ir tikinčiųjų) sparčiai daugėja

Savaip įdomu pamatyti tą neatrastą Filipnų užnugarį, gyvą šiuolaikinių Filipinų dvasią, kur krikščioniška ir musulmoniška Azijos – šalia. Apskritai Filipinai – labai sparčiai užsieniečių atrandama šalis. Dar 2011 m. vos 3,9 mln. turistų per metus lankydavo Filipinus, 2019 m. (COVID pandemijos išvakarėse) jau 8,3 mln. Manau, laiko, klausimas, kada atras ir Mindanao. Tad, turbūt, iškils ir superviešbučiai, o krokodilų parką pakeis rimti šou. Bet tai priklauso ir nuo Mindanao konflikto rezultatų: aišku, kai tai 25 mln. žmonių regionas, rizika nedidelė, bet kai kam Mindanao vardas siejasi su pavojais.

Po ugnies šou Krokodilų parke

Po ugnies šou Krokodilų parke

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,


Palavanas – gražiausia Filipinų sala?

Palavanas – gražiausia Filipinų sala?

| 0 komentarų

Palavaną aplankiau savo 2 mėnesių kelionės po Filipinus pabaigoje.

Visus tuos du mėnesius kai tik paklausdavau kokio filipiniečio „Kas Filipinuose gražiausia?“ visi kaip vienas atsakydavo „Palavanas“.

Tad lūkesčiai buvo aukšti, bet Palavanas juos pateisino.

Uolų prispaustas El Nido kurortas

Uolų prispaustas El Nido kurortas

Gamtos stebuklai ir paskutinė Filipinų riba

Iš visų Filipinų, būtent Palavane sutikau daugiausiai užsienio turistų. Juos į šią salą traukia du „gamtos stebuklai“.

Puerto Princesos požeminė upė – ilga laiką manyta, kad ilgiausia pasaulyje.

Plaukiu Puerto Princesos požemine upe

Plaukiu Puerto Princesos požemine upe

Ir – ypač – nuostabi uolinių salų grandinė prie El Nido, kur gali dienų dienas praleisti leisdamasis į vis kitus laivų maršrutus, po vis kitas „slaptas lagūnas“, uolų įrėmintus „neatrastus paplūdimius“ ar „pamirštas olas“. El Nido jau seniai tapo užsieniečių keliautojų „bastionu“, kokio kitur Filipinuose nėra.

El Nido salos kylant lėktuvu

El Nido salos kylant lėktuvu

Bet filipiniečius Palavanas žavi ir dar kai kuo – tai supranti tik pabuvojęs Filipinuose ilgai. Važiuojant ilgais raitytais Palvano keliais nuo Puerto Princesos iki El Nido keliavome pro laukinius miškus, namais neapstatytas kalvas, palmių eiles ir gamtovaizdžius be pastatų. O Sabange, netgi netoli Puerto Princesos požeminės upės, laukė didelis tuščias paplūdimys, greta – mangrovės. Ir tai vien šiaurinis Palavanas, kuris dar kažkiek apgyvendintas. Pietūs „atrasti“ dar mažiau.

Sabango paplūdimys

Sabango paplūdimys

Ne, Palavanas nėra „tuščias“. Palavano plotas – kaip ketvirčio Lietuvos, o gyventojų – milijonas. Reiškia – gyventojų tankumas netgi šiek tiek didesnis, nei Lietuvoje. Filipinuose, kur gyventojų tankumas šiaip – 336 žmonės į kvadrtinį kilometrą (7 kartus didesnis, nei Lietuvoje), tai – tikras stebuklas. Kitur Filipnuose nesvarbu, ar būtų kalnai, ar džiunglės, ar pakrantės – be perstojo važiuoji pro miestelius ir kaimus, motociklų ir džipnių kamščius, parduotuvėles ir gatvės maisto restoranus, vaikų barkadas. Todėl Palavanas vadinamas „Paskutiniu Filipinų užkampiu“ (Final frontier). Kita vertus, matyt, jei atskrisi tiesiai iš kokios dar “tuštesnės” šalies, šio filipiniečius žavinčio Palavano stebuklo nė nepastebėsi…

Tuščias Palavanas

Tuščias Palavanas

Puerto Princesos požeminė upė – masinė, bet įdomi vieta

Puerto Princesos požeminė upė įrašyta tarp 7 „Naujųju gamtos stebuklų“. Tiesa, tas sąrašas kelia tam tikrų abejonių: juk balsavimas vyko internetu ir todėl kaip niekad gerai pasirodė vietos iš šalių, turinčių daugiausiai žmonių. Na o Filipinuose gyvena 110 mln…

Įplaukimas į Puerto Princesos požeminę upę

Įplaukimas į Puerto Princesos požeminę upę

Visgi, Puerto Princesos požeminė upė pranoko lūkesčius. Stalagtitai ir stalgamitai jos „Katedroje“ didesni nei mačiau kur kitur urvuose. O juk dar žinai, kad laivelis per 40 min. tenuplaukia 1 km iš ~8 km viso ilgio – giliausios urvo vietos sunkiai pasiekiamos, labai trapios. Be to, niekur kitur pasaulyje nebuvau urve su šitiek šikšnosparnių. Ten yra ištisa jų ekosistema, jie skraido aplink ir cypsi, o prieš lipant į laivelį pataria nekalbėti ir nekelti galvos aukštyn, juoba išsižiojus – gali apdergti.

Puerto Princesos požeminė upė

Puerto Princesos požeminė upė

Be to, pati požeminė upė yra tik dienos trukmės kelionės apogėjus. Ji yra ~1,5 val. kelio mikroautobusu į vieną pusę nuo nykios Palavano sostinės ir „vartų“ – Puerto Princesos miesto. Greta upės – toks pusiau laukinis Sabango kurortas su žaviu paplūdimiu, mangrovės praplaukėme pamatydami gyvates, beždžiones. Iš Sabango iki požeminės upės pradžios dar reikia plaukti tradiciniu laivu su autrigeriais bangka, paskui laukti laipinimo džiunglių aikštelėje.

Gyavtė mangrovėse

Gyavtė mangrovėse

Aišku, tai jau tokia “masinė pramoga” ir nėra to betarpiško ryšio su gamta. Upės prieigose dar reikia gerokai luktelti, kol atsiranda vieta laivelyje. Laiveliu plauki su audiogido ausinėmis – kad nebūtų pašalinių garsų.

Ką tik išplaukė iš Puerto Princesos požeminės upės

Ką tik išplaukė iš Puerto Princesos požeminės upės

Mes, kaip ir daugelis, keliavome su dienos ekskursija iš Puerto Princesos, tačiau kiti bendrakeleiviai pasiliko ilgiau Sabange, spartietiškuose namuose ant Pietų Kinijos jūros kranto.

Puerto Princesos katedra - vienas retų įdomesnių pastatų tame mieste. Katedros šventoriuje - krepšinio aikštelė. Gana ėprasta krepšinį mylintiems Filipinams

Puerto Princesos katedra – vienas retų įdomesnių pastatų tame mieste. Katedros šventoriuje – krepšinio aikštelė. Gana ėprasta krepšinį mylintiems Filipinams

El Nido – stebuklingų salų ir salelių grandinė

El Nido – gražiausias akiai Filipinų kurortas. Jis žavi ne tiek paplūdimiais, kiek vaizdais iš jų – į visą Bakuito salyną, kupiną stačių salų ir salelių, olų ir lagūnų, paplūdimių, pasiekiamų tik iš vandens.

Salos žvelgiant nuo pagrindinio El Nido paplūdimio

Salos žvelgiant nuo pagrindinio El Nido paplūdimio

Kone kiekvienas, atkeliavęs į El Nido, trokštą tą salyną patirti iš arčiau. Todėl kiekvieną rytą dešimtys – o gal ir virš šimto – laivų, naktį rymančių priešais pagrindinį El Nido paplūūdimį, susisodina daugybės prekybos agentų jiems surinktus klientus ir leidžiasi į A, B, C ir D turus po salyną. Turai – standartizuoti ir alterntyvų nėra, turizmo pramonė čia, kaip ir Puerto Princesoje, „įsukta“ kaip reikiant, ir savivaldybė nori, kad, užuot per dieną aplankęs „perliukus“ iš visų archipelago regionų, pasiliktum bent keturias dienas… Šiaip ar taip, net ir taip „dirbtinai“ paskirsčius turistus, turizmo sezonu, savaitgaliais, populiariausių turų stotelėse yra labai ankšta: plaukdami kajakais po Miniloko salos Didžiąją lagūną ne kartą atstrenkėme į kitus turistus (buvo savaitgalis)…

Miniloko salos Didžiojoje alagūnoje įsikabinę į uolas laukiame, kol baigsis audra. Kiti turistai jau bando 'šturmuoti bangas'

Miniloko salos Didžiojoje alagūnoje įsikabinę į uolas laukiame, kol baigsis audra. Kiti turistai jau bando ‘šturmuoti bangas’

Šiaip turas turui nelygu, o kaip geriausi paprastai įvardijami A ir C turai. C labiau skirtas paviršinio nardymo (snorkelinimo) mėgėjams, o A įvairesnis. Jį ir pasirinkome. Ten laukė aukštų uolų supami, tik iš vandens pasiekiami Septynių komandosų ir Šimizu salos paplūdimiai (pastarajame ir pietavome), Didžioji lagūna, kur įplaukimas per siauras didiesiems laivams ir todėl reikėjo plaukti kajaku, bei unikaliausia vieta Slaptoji lagūna, į kurią patenkama tik per siaurą landą.

Septynių komandosų paplūdimyje su visais čia sustojusiais laiveliais. Po trumpos viešnagės plaukėme į kitas salas

Septynių komandosų paplūdimyje su visais čia sustojusiais laiveliais. Po trumpos viešnagės plaukėme į kitas salas

Paradoksas, bet dauguma salynų gyventojų filipiniečių nemoka plaukti. „Juk daugelis gyvename miestuose“ – paaiškino vietinės. Todėl vandens pramogos prie El Nido atrodo neįprastai: netgi nubridę nuo kranto į kokį 1,5 m gylį sąsiauryje be bangų filipiniečiai plūduriuoja su gelbėjimosi liemenėmis. „Iki slaptosios lagūnos reikės plaukti“ – paaiškina gidas. Čia pat klausia, ar mokate. Kad vilkėsi gelbėjimosi liemenę, nėra jokių klausimų, bet, jei nemoki, tai gidas dar ir nuvelka iki lagūnos (nes gal ir rankomis ir kojomis mojuoti nemoki). Kai kuriuose laivuose nemoka daugelis – tai gidai velka tokius susikabinusių žmonių „traukinius“ ir garvežiai. „Ar moki irkluoti?“ klausia duodami kajaką – jei ne, irgi irkluoja už tave.

Nemokančių plaukti filipiniečių "traukinys" tempiamas į Slaptąją lagūną

Nemokančių plaukti filipiniečių “traukinys” tempiamas į Slaptąją lagūną

Kadangi El Nido kraštovaizdžiai pritraukia tūkstančius užsieniečių – tiek turistus, tiek tokius, kurie, įsigiję viešbutį ar restoraną pasiliko čia su visam – miestelio gyvenimo ritmas „užsienietiškas“. Priešingai nei įprasta Filipinuose, naktinis gyvenimas čia – tikrai naktinis. O šiaip ritmą diktuoja A, B, C ir D turai. Viešbutyje pusryčiai buvo nuo 7 iki 8 val. (prieš turus), daug restoranų atsidaro maždaug grįžtant turams.

Iš kasdienių turų ~3- 4val. masiškai grįžta keliautojai

Iš kasdienių turų 15-16 val. masiškai grįžta keliautojai

Tiesa, norint išsimaudyti jūroje ne salose, reikia pavažiuoti toliau nuo El Nido. Artimiausias gražesnis paplūdimys (nepilnas laivų) yra Maremegmeg, kur ir nuostabūs vaizdai bei daugybė labai jau vakarietiškų barų saulėlydžių stebėjimui (filipinietiškos dvasios nėra išvis, yra tarptautinė “atogrąžų kurorto dvasia”).

Su ukrainiečių restorano savininke Palavane, Filipinuose

Ukrainiečių restoranas. Paklausti, kodėl nesikėlė gyventi į Tailandą, atsakė – „Filipinuose nėra rusų“. Iš tiesų, El Nido populiarus tarp kitų azijiečių ir tarp vakariečių – o ne rytų europiečių

Toliau paplūdimiai dar įspūdingesni, kaip didžiulis Nakpano paplūdimys. Tiesa, El Nido beveik „per naktį“ išaugo nuo užkampių miestelio, kur važiuoja tik „nuotykių ieškotojai“, iki tarptautinio kurorto, todėl daug kas tebėra chaotiška. Štai kelias į Nakpano paplūdimį, į įspūdingus prabangius jo privačius kurortus, vietomis negrįstas, iš pažiūros dėl gilių balų po lietaus pravažiuojamas tik visureigiais (nors iš tikro mus pravežė ir triratis). El Nido elektra jau yra visą parą, kaip ir internetas (nors ir prastesnis, nei kitur), tačiau visame El Nido nėra švaraus vandens iš krano, o kelionių vadovų knygos bei įspėjimai viešbučiuose ragina šiukštu net dantų nesivalyti su tuo vandeniu. Sutapimas ar ne, bet būtent čia ir mano skrandis El Nido rimtai sustreikavo, vėmiau.

Nakpano paplūdimyje

Nakpano paplūdimyje

Užmirštas likęs Palavanas

Bet Filipinų verslininkai, apžavėti El Nido grožio, jau įsivaizduoja kitokį El Nido. Jų užmojų širdis – Lio paplūdimys. Jis apstatytas prabangiais kurortais, į jį nutiesti geri keliai. O, svarbiausia, prie jo pastatytas jaukus oro uostas, o tame oro uoste įsteigta „Air Swift“ aviakompanija, kad iš El Nido skraidytų į kitus Filipinų miestus.

El Nido oro uoste

El Nido oro uoste

Kodėl tai svarbu? Bemat supratau nuvažiavęs į El Nido „tradiciniu būdu“. Iš anksčiau artimiausio oro uosto – Puerto Princesos – į El Nido autobusu tenka važiuoti 8 valandas. Teoriškai greičiau mikroautobusu – 5-6 valandos. Bet tada privalai laukti, kol prisirinks pilnas mikroautobusas, kol pririš prie stogo krovinius – viskas užtruko apie 3 valandas! Ir patogumo nesitikėk – mikroautobuse įrengta papildoma sėdynių eilė, įrengtos „laikinos“ sėdynės net ten, kur įprastai būna praėjimai (kai visi sulipa į galines kėdes, praėjimus uždengia papildomomis sėdynėmis). Ir visą ilgą kelią važiavome kartu su višta…

Autobusiuke Puerto Princesa-El Nido. Dėžėje už mūsų - višta

Autobusiuke Puerto Princesa-El Nido. Dėžėje už mūsų – višta

Akivaizdu, kad jokie keliautojai, išgalintys mokėti už prabangius Lio kurortus, tokiu būdu į El Nido nevažiuotų. El Nido palikome jau naujuoju būdu – trumpu skrydžiu iš jo naujojo oro uosto į Manilą. Tiesa, skrydžiai nepigūs, pritaikyti turtingiems Lio paplūdimio svečiams. Ir ne tik jiems – El Nido vystytojai pastatė ir eilę viešbučių Bakuito salyne, iki kurių galima tik plaukti ar skristi. Yra tokių, kur naktis kainuoja ir 1000 eurų. El Nido oro uoste būtent tų viešbučių svečiams – atskira prabangesnė laukiamoji salė. El Nido keičiasi… Ir visgi dabar dar daugelis kurorto svečių, kaip po senovei, vakariečiai „nuotykių ieškotojai“, 6 ar 8 valandas prasikratę Palavano keliais ir dar tiek besikratysiantys pakeliui atgal…

Maremegmego paplūdimyje

Maremegmego paplūdimyje

Puerto Princesa ir El Nido yra tik Palavano viršūnė. Į šalį nuo pagrindinio kelio, kuriuo juda autobusai ir mikroautobusai, yra nutolusių miestelių, kurortėlių, kur elektra dar tiekiama nebūtinai visą dieną, kur gali atitrūkti nuo civilizacijos ir turizmo. Paskutinis Filipinų užkampis!

Sabango miestelyje

Sabango miestelyje

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,