­
Lankau pasaulį | AŽ Kelionės ir Mintys
Išskleisti meniu

Lankau pasaulį

Kalifornija – kalnai, dykumos, paplūdimiai ir didmiesčiai

Kalifornija – kalnai, dykumos, paplūdimiai ir didmiesčiai

| 0 komentarų

Jei Kalifornija būtų valstybė, būtų viena svarbiausių pasaulyje! Čia Holivudas ir Silicio slėnis, čia daugiau gamtinių zonų nei gali pasigirti daugelis valstybių, 39 mln. žmonių…

Nieko keisto, kad Kalifornija viena populiariausių kelionėms valstijų – bet ji per didelė, kad tilptų į vieną kelionę…

Per daugelį kelionių išvažinėjau visą Kaliforniją, į šį straipsnį sudėjau viską, kas šioje valstijoje žaviausia ir kas verčia ją ypatingą.

Prie Tahoe ežero Kalifornijoje

Prie Tahoe ežero Kalifornijoje

Kalifornijos kalnai ir nacionaliniai parkai

Bene fotogeniškiausias Kalifornijos veidas – jos kalnai.

Nedaug Amerikoje garsesnių gamtos stebuklų už Josemito nacionalinį parką! Siauras slėnis, užspaustas aukštų pilkų uolų, nuo kurių pavasariais ir vasarom alma aukščiausi JAV kriokliai… Tie peizažai įkvėpė ištisas kartas dailininkų, tarp jų gimė gamtos fotografija kaip meno forma, o šiandien pilni parko autobusai po žygio takus vežioja turistus iš Europos, Azijos. Josemitas, greta Jeloustouno ar Didžiojo kanjono – tikrosios „gyvenimo kelionės“ po Amerikos gamtą kertiniai taškai… Amerikiečiai tais peizažais dažniau gėrisi iš automobilių ar kemperių, trumpam stabteli strateginėse vietose išdėliotose apžvalgos aikštelėse, kuriomis nusėti visi Amerikos nacionaliniai parkai. Josemite jų yra ir ant aštriųjų uolų, ir slėnyje jų apsupty.

Josemito nacionalinio parko panorama

Josemito nacionalinio parko panorama žvelgiant nuo Glacier Point apžvalgos aikštelės

Kalifornijos kalnų grandinė – ne tik Josemitas! Tai ir didžiulis skaidrus kalnų ežeras Tahoe, ir King‘s Canyon – visai užgožtas kaimyninių grožybių, bet jis net 2500 m gylio! Ir Sekovojų nacionalinis parkas su masyviausiais pasaulio medžiais! Jo gigantiškajame miške (Giant Forest) pasijutau it nykštukas, o didžiausias generolo Šermano medis ne tik yra masyviausias pasaulio medis – bet ir masyviausias gyvas organizmas apskritai. Nuvirtusios sekvojos taip ir lieka gulėti ant žemės it atkeltos iš kokio paslaptingo priešistorinio pasaulio. Viena nepatraukta net tiesiant kelią – tiesiog per kamieną „pravestas“ automobilių tunelis! Viena tų fotogeniškiausių Kalifornijos vietų, kur vasaromis (Kalifornijos kalnų sezono metu) nusidriekia nuotraukų ištroškusių turistų eilės. Medžiai šitokie, kad iki masinio turizmo, kiti amerikiečiai nė netikėjo, kad jie išvis egzistuoja: įrodymui Kalifornija nukirto kelias sekvojas ir išsiuntė į turus po JAV didmiesčius, bet tenykščiai gyventojai jas praminė… „kalifornietiška apgavyste“: esą „čia ne vienas medis, o keli“.

Tunelis per sekvoją

Tunelis per sekvoją

Yra ir kita medalio pusė: aukščiai ten dideli (2000 m ir daugiau), naktys šaltos, žiemom kalnų perėjos nepravažiuojamai užsningamos, bet didžiausios tragedijos – vasaromis. Nebūna vasaros be miškų gaisrų; kai važiavome iš Sekvojų parko, apsupo dūmai, šalimais sraigtasparniai pildėsi kibirus ežere ir skrido gesinti židinių, o niekas nė nekreipė dėmesio, nė spauda apie tokį niekingą gaisrą nerašė… Didieji miškų gaisrai sunaikina ištisus miestelius. 2017 m. Venturos gaisras pražudė ir 23 evakuotis nespėjusių žmonių, o per pastaruosius metus sudegė net 20% visų pasaulio sekvojų. Šiaip jau tie milžiniški medžiai gaisrus ištveria, su pajuodusiais randais auga dar ir 1000 metų, bet Kalifornijos liepsnos darosi per įžūliai karštos…

Sekvojų miškas

Sekvojų miškas

Kalifornijos pakrantė ir paplūdimiai

Kalifornijos nuostabios pakrantės – visai kitoks valstijos veidas… Bet ten taip pat auga sekvojos! Kita rūšis – visžalės sekvojos (angl. redwood) – ir siekianti kitus rekordus: tai – patys aukščiausi pasaulio medžiai! Kadaise manydavau, kad visi miškai savaip panašūs, niekada įspūdžiu neprilygs kriokliams ar kalnams – bet apsilankęs Kalifornijos sekvojų miškuose, nuomonę pakeičiau, ten it koks dinozaurų pasaulis…

Kalifornijos pakrantės sekvojų miške

Kalifornijos pakrantės sekvojų miške

Kaliforniečiai daugiau laisvalaikio leidžia paplūdimiuose. Valstijos šiaurėje jie tokie laukiniai, banguoti, net vėsoki. Puošnių medinių namų pilni kurortai, kaip Eureka – reti svečiai tarp aukštų it dangoraižiai sekvojų miškų.

Ties Kalifornijos viduriu aplink Big Sur Ramųjį vandenyną pasitinka kalnai, spaudžia prie jo garsųjį 1 Kalifornijos kelią, gražiausią būdą nuvažiuoti tarp dviejų didžiųjų Kalifornijos didmiesčių – Los Andželo ir San Francisko.

Pakrantė ties San Luis Obispo

Pakrantė ties San Luis Obispo

O valstijos pietuose, ties Los Andželu ir San Diegu, palei plačius „holivudinius“ paplūdimius – turtingų vilų grandinė. Ten nepoilsiaujama – ten dideliuose namuose gyvena Kalifornijos elitas ar bent aukštoji vidurinė klasė, o tų pakrantės miestų pavadinimai visame pasaulyje išgarsinti filmų ir serialų: Santa Barbara, Malibu, Santa Monika, Venice Beach… Bet turtingiausi „nusėdę“ rūmuose anapus aukštų gyvatvorių Beverli Hilse: kiek toliau pakrantės, bet kartu ir toliau prašalaičių akių.

Santa Monikos paplūdimys prie Los Andželo

Santa Monikos paplūdimys prie Los Andželo

Kalifornijos didmiesčiai – Los Andželas ir San Franciskas

Abu Kalifornijos superdidmiesčiai turtingi – bet ar begalėtų jie būti labiau skirtingi!

Los Andželas – pirmasis pasaulyje miestas automobiliui. Jis – toks vienaukštis begalinis priemiestis, išvagotas daugiaaukščių magistralių, kurių 14, 18 juostų greitai lekia nesibaigiantys automobilių srautai – iki stringa eiliniame kamštyje. Viešojo transporto beveik nėra, istorijos – irgi.

Daugiaaukščiai keliai Los Andžele

Daugiaaukščiai keliai Los Andžele

Vienintelė Los Andželo „žvaigždė“ – užtat kokia! – Holivudas. Jo ženklas „Hollywood“ ant kalno, jo šlovės alėja su garsiausių aktorių ar režisierių žvaigždėmmis, ir jo studijos, kuriose kurti garsiausi planetos filmai, o dabar tarp tų iš sidabrinių ekranų pažįstamų rekvizitų šmirinėja turistų ekskursijos, vildamosis akies krašteliu pamatyti kokį aktorių-superžvaigždę. „Universal Studios“ net pavirto į savotišką pramogų parką, konkuruojantį su irgi Los Andžele įkurtu pirmuoju Disneilendu.

Holiuvdo ženklas - Los Andželo simbolis

Holiuvdo ženklas – Los Andželo simbolis

San Franciskas gi – miestas su istorija, vienintelis toks JAV vakaruose… Jį dar XIX a. viduryje pastatė čia plūdę aukso ieškotojai. Jį garsina romantiški peizažai su ilgais senais tiltais – kaip Aukso vartų tiltas – su spalvingais mediniais namais. Ir stačios stačios tiesios tiesios gatvės, kuriomis važinėja unikalūs požeminių lynų tempiami tramvajai Cable Car, irgi skaičiuojantys virš 100 metų… o netoliese – Napos slėnis, garsiausias JAV vyno regionas.

San Francisko simbolis - Aukso vartų tiltas

San Francisko simbolis – Aukso vartų tiltas

Bet San Franciskas – tiksliau, jo priemiestis San Chosė – irgi šiuolaikinės kultūros sostinė! Ten garsusis Silicio slėnis, kuriame gimė Apple, Google, Hewlett-Packard, ir eilė kitų „kompiuterinių“ korporacijų, be kurių produktų gyvenimo neįsivaizduojame net labiau, nei be Holivudo filmų… Tačiau ir tų kompanijų štabai, ir garažai, kuriose jos įkurtos, uždaryti, tik iš toliau prašalaitis tegali juos pamatyti: bet, tikiu, ateity Silicio slėnis irgi „atsivers“, kaip atsivėrė Holivudas…

San Frranisko lynų vagonas - vienas miesto simbolių

San Frranisko lynų vagonas – vienas miesto simbolių

Turi Kalifornija ir kitų didmiesčių, kaip San Diegas su galimybe patekti į tikrą JAV lėktuvnešį (USS Midway), mažu “gaslamp quarter” senamiestėliu ar savo garsiaisiais Comic-Conais, bet šiaip, anapus Los Andželo ir San Francisko, Kalifornijos didmiesčiams dvasios kiek trūksta.

USS Midway lėktuvnešyje San Diege

USS Midway lėktuvnešyje San Diege

Kalifornijos kultūra

Kaliforniją daug kas mylėjo: jokių šaltų žiemų, begaliniai paplūdimiai, nuostabi gamta, puikūs gerai mokami darbai… Visą XX amžių čia plūdo ir plūdo žmonės iš šaltų „nuobodžių“ JAV šiaurės rytų, Kalifornijoje gyventojų padaugėjo nuo 1,5 milijono 1900 m. iki 40 mln. 2020 m., o besotės naujų rajonų statybos pramintos „Californication“, kas, aišku, tapo ir serialo pavadinimu…

Automobilių aikštelė prie paplūdimio Los Andžele

Automobilių aikštelė prie paplūdimio Los Andžele

Bet dabar Kalifornijos jau madinga nekęsti, vis daugiau kaliforniečių iškeičia vandenyną į baseiną išsikeldami į kokį Fyniksą ar Teksaso didmiesčius… Priežastis – didžiulės kainos – ypač būsto – ir politika. Mat Kalifornija, bent jau jos didmiesčiai – radikaliausias demokratų partijos bastionas. Čia – dideli mokesčiai, ribojimai, bei didelės išmokos tiems, kas, respublikonų nuomone, jų neverti. „Kalifornietiška svajone“ dabar labiausiai džiaugiasi nelegalūs migrantai (jie nedeportuojami ir gauna visokios paramos) ir benamiai – net trečdalis JAV benamių gyvena Kalifornijoje, o valstija kiekvienam jų išleidžia ~4000 dolerių per mėnesį. Esą „kovai su benamyste“, bet benamių tik daugėja, mat suvažiuoja nauji, ypač integruotis nebegalintys narkomanai, kurių priklausomybes Kalifornija irgi toleruoja. O tėvai ypač skundžiasi mokyklomis, ten vaikams diegiama „woke“ ideologija…

Los Andželo priemiesčio gatvėje

Los Andželo priemiesčio gatvėje

Kalifornijos politikai einant vis kairyn, svyruoja net kai kurių demokratų tikėjimas savo valstija, bet radikaliausiems ji tebėra Amerikos idealas, kur geriausiai ginamos benamių, „pabėgėlių“, rasinių mažumų, LGBTQIA+, moterų teisės, rūpinamasi ekologija, ir kuriuo turėtų sekti visos valstijos.

Daug tų demokratų, beje, patys priklauso „Kalifornijos elitui“, turi ir dešimčių milijonų dolerių vertės namus visokiuose Beverli Hilsuose ar Malibu, tarp šeimos automobilių džiaugiasi ir kokiu sportiniu kabrioletu, garderobą perka tik su prabangiausiais prekių ženklais, o jaunystės paukštę mėgina sulaikyti Kalifornijoje kaip niekur išplitusiose botokso ar hialurono „salonuose“ ir visokiais asmeniniais „mitybos planais“ („Ko jūs nevalgote?“ tipinis klausimas einant pas ką nors svečiuosna Kalifornijoje – nustemba, jei valgai viską). Dar jie popina brangius veislinius šunelius: ech, kiek Kalifornijoje „gyvūnėlių šarvojimo salių“, „gyvūnėlių krematoriumų“ ir „gyvūnėlių kapinių“, kur būna didingesnių antkapių nei kai kurių Holivudo žvaigždžių…

Rytinis pabėgiojimas

Rytinis pabėgiojimas turtingame Niuport Byčo mieste prie Los Andželo

Kalifornijos dykumos – karščiausios pasaulyje

Anapus kalnų grandinės rytuose plyti dar kita Kalifornija. Ten – karščiausios pasaulyje dykumos! Mirties slėnyje temperatūra vasaromis kasdien vidutiniškai(!) pakyla iki +52 laipsnių. Celsijaus, ne farenheito. Pavėsyje. Ir planetos karščio rekordas – +56,6 laipsniai – fiksuotas ten. Labai įdomu buvo leistis ten į žygį vidurdienį – tarsi žygiuočiau pirtyje! Vaikščiojau vienas, žmona pasiliko kondicionuojamame automobilyje – tik ten, kur iki nuostabaus vaizdo nuo parkingų būdavo netoli, gėrėdavosi daugiau kas.

Mirties slėnis

Mirties slėnis

Mirties slėnio vaizdai nuo Date’s View ar Zabriskie Point taškų turi mažai lygių, bet ne mažiau sužavėjo Džošua medžio nacionalinis parkas, pilnas stypsančių trumpalapių jukų. O taip pat visa eilė apleistų miestelių, vadinamų „vaiduolių miestais“. Daugelį jų, kaip Bodį, įkūrė XIX a. aukso ieškotojai. Būtent aukso karštinės „pagimdė“ Kaliforniją: nuo 1849 m. čia plūdo „keturiasdešimtdevintininkais“ vadinti „auksaieškiai“, jie nustelbė „senuosius“ gyventojus indėnus bei ispanakalbius misionierius, įsitvirtinusius grandinėje „ispanų misijų“, kurių XVIII a. pastatai – vienas valstijos simbolių. Juk kadaise Kalifornija priklausė Ispanijai, paskui – Meksikai, tik 1846-1847 m. ją nukariavo JAV – todėl daugelis vietovardžių čia iki šiol ispaniški.

Bodžio vaiduoklių mieste

Bodžio vaiduoklių mieste

San Luis Obispo ispanų misija

San Luis Obispo ispanų misija

Aukso karštinė ilgai netruko – vienur auksas baigėsi, kitur jo kasti nebeapsimoka. „Laukinių vakarų“ miesteliai „gyventi vos tinkamose“ dykumose ir kalnuose apleisti nedaug lėčiau, nei susikūrė, šiandien tie tušti, apgriuvę namai traukia tik turistus ir menininkus. Kai kurie miesteliai (Bodis) stūkso „kaip juos rado perėmusi valdžia“, kitur (pvz. Kalike) kasdien vaidinami „laukinių vakarų“ susišaudymai, dar kitus neįtikėtinai pigių Kalifornijai namų suvilioti menininkai „užpildė“ savo projektais (Bombėj Byčą, kuris, tiesa, gimė ne kaip aukso kasėjų miestas, o kaip kurortas prie vėliau nusekusios Saltono jūros (ežero).

Bombėj Byče

Bombėj Byče

Šiandien „nesvetingą orą“ ištverti paprasčiau: kondicionieriai ir baseinai laikomi būtinybe, o „dykumų kurorte“ Palm Springse – kur dar nuo XX a. vidurio gyvendavo ar ilsėdavosi daugybė Holivudo žvaigždžių, mat iš ten dar sąlyginai greitai buvo galima pasiekti kino studijas – net ant šaligatviais einančių žmonių purškiamas vanduo… Šiandien elitas gyvena kitur, paliko tik nykokus (bet milžiniškus) XX a. vidurio rūmus – tačiau geriausi daininkai kasmet suplūsta ten į koačelos festivalį.

Vandens purkštuvai gelbėja praeiviams karštame Palm Springse

Vandens purkštuvai gelbėja praeiviams karštame Palm Springse

Kaliforniją būtina pamatyti

Pagyvenę Kalifornijoje kartais jos gal nemėgsta, bet lai tie pikti liežuviai neapgauna – jei esi tik turistas, keliaujantis į JAV Kaliforniją pamatyti praktiškai privalai… Juk čia – ir vieni įstabiausių JAV nacionalinių parkų, atstovaujantys įvairiausias gamtines zonas: dykumas, kalnus. Čia – ir vieni maloniausių paplūdimių, ir vienas „romantiškiausių“ miestų San Franciskas, ir vieni geriausių pasaulyje pramogų parkų, ir unikalios progos pasivaikščioti po Holivudo studijas…

Sekvojoje

Sekvojoje

Ar myli medžius, ar kiną, ar kalnus, ar dykumas, ar tiltus, ar tiesiog „progresyvią“ politiką – Kalifornijoje rasi kažką savo. Tiesa, jau čia atvykus, keliautojų keliai išsiskiria. Net ir per kelias savaites neaplankytum viso šios valstijos – tai tarsi valstybė-valstybėje… Reikia rintis: kalnai, miestai, poilsis kurorte? Vieniems pakanka trumpų stabtelėjimų prie Holivudo ženklo ar gražiose Josemito pakelės aikštelėse, o kitiems Kalifornija tampa pagrindiniu JAV veidu, kurį matė…

Automobiliu per Kaliforniją

Automobiliu per Kaliforniją


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas
Burning Man – viskas, ką reikia žinoti

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Džersis, Gernsis, Menas – pamirštos Europos šalys

Džersis, Gernsis, Menas – pamirštos Europos šalys

| 3 komentarai

Ar tikrai žinote visas Europos šalis? Taip? O ar girdėjote Džersį, Gernsį ir Meną?

Visi šitie trys kraštai pavaldūs Didžiosios Britanijos karaliui, tačiau jie nepriklauso nei Jungtinei Karalystei, nei Didžiajai Britanijai. Jie turi savas vėliavas, pinigus, kalbas, kriketo rinktines, interneto domenus ir visai atskirą istoriją.

Turi ir daug įdomybių: didžiausius Europoje potvynius ir atoslūgius, vienus galingiausių nacių įtvirtinimų, keisčiausius įstatymus bei senovines transporto priemones – nuo garvežių iki arklinių tramvajų. Kai keliavau po šias šalis, skyriau joms po 1-2 dienas, bet atsidūrus ten norėjosi pasilikti ilgiau!

Laivai seklumoje per atoslūgį

Laivai seklumoje per atoslūgį

Džersis – prasiveriantis vanndenynas ir nacių tuneliai

Džersis man buvo pirmoji aplankyta „Britų karūnos valda“ (taip oficialiai vadinamos šios kolonijos). Pasitiko lietum. Laimė, ne audra ir ne rūku: audros „sustabdo“ keltus, o dažnas rūkas – lėktuvus, tad rinkdamasis kelionės būdą loši loterijoje – girdėjau daug pasakojimų, kad kelionė į Džersį ar Gernsį dėl oro žlugo.

Džersyje ir Gernsyje laivai turi paisyti dar vienos stichijos – atoslūgių. Čia jūra du kartus per parą atsitraukia tiek, kad visi laivai guli ant dugno, žmonės ten vaikšto, privažiuoja automobiliais, ir gaudo žuvis, „užstrigusias“ atlikusiose balose! Atoslūgio metu piečiausio Džersio taško (La Rocque) molas atsidūrė tokioje „mėnulio dykumoje“, kurios kitoje pusėje stypsojo Seymour bokštas. Po kelių valandų jis jau styrojo iš jūros, 2 kilometrai nuo kranto!.. Kiekviena Džersio ir Gernsio pakrantė turi du veidus, nelygu kada ten nueisi, ir man tai vienas stipriausių atsiminimų iš Britų „karūnos valdų“!

Viskas čia po kelių valandų bus vandenyno dugnas. Tolumoje, ~2 km nuo kranto potvynio metu, stypso Seymour bokštas.

Viskas čia po kelių valandų bus vandenyno dugnas. Tolumoje, ~2 km nuo kranto potvynio metu, stypso Seymour bokštas.

Tai – didžiausi atoslūgiai Europoje, potvynis ir atoslūgis skiriasi iki 12 metrų! Pavojinga. Ženklai įspėja einant dugnu skaičiuoti laiką. Prie La Corbiere švyturio – kelias į kurį, kai ten atėjome, skendėjo jūros dugne – atminimo lenta pagerbia žmogų, kuris žuvo mėgindamas išgelbėti kitą žmogų, kuris, kylant jūrai, įstrigo ant staiga salele virtusios kalvos…

Perspėjimai prie apsemto kelio į La Corbiere švyturį

Perspėjimai prie apsemto kelio į La Corbiere švyturį

Prisėdau ant suolelio, pažiūrėjau tą nuostabų peizažą… Ko jau ko Džersyje ir Gernsyje netrūksta – tai suoleliai su nuostabiais vaizdais. Ant dažno jų kabo lentelės žmonių, mėgdavusių ten sėdėti, atminimui. Taip mirusius gimines pagerbia džersiečiai! Krantai nuostabūs. Pavyzdžiui, takas prie Velnio duobės, kuri, tiesa, tąsyk nesispjaudė bangomis.

Prie Velnio duobės

Prie Velnio duobės

Kita Džersio ir Gernsio „pažiba“ – nacių įtvirtinimai. Tai buvo vienintelės Britų Imperijos salos Europoje, kurias per Antrąjį pasaulinį karą okupavo nacistinė Vokietija. Ir ne šiaip okupavo: kadangi tikėjosi britų kontrpuolimo, prisiuntė čia tiek karių, kad jie sudarė penktadalį Džersio gyventojų… Ir apsėjo krantus “Atlanto siena”: galingais betoniniais įtvirtinimais, bunkeriais, artilerijos postais: pasuki siauru keliuku už kampo ir štai išnyra koks keturių aukštų betono luitas, iš kurio diriguota priešlaivinės artilerijos ugnis. Karo likimas išsisprendė kitur – bet įsitvirtinusi vokiečių įgula Džersyje pasidavė diena vėliau, negu visa nacistinė Vokietija! Tad išvadavimo diena čia – gegužės 9 d… Dabar visais įtvirtinimais galėjom laipioti, vaikščioti, viskas tuščia, ramu, žmonių nėra, puiki vieta pamąstyti…

Nacių bunkeriai prie Džersio krantų (La Corbiere)

Nacių bunkeriai prie Džersio krantų (La Corbiere)

O žingeidžiam įdomiausi Džersio Karo tuneliai. Net savo kelionės datą pakeičiau, kad ten patekčiau – mat jie, kaip ir daug kas šiose mažai lankomose salose, veikia tik vasarą. Tie karo tuneliai – tai milžiniška požeminė Antrojo pasaulinio karo vokiečių karo ligoninė, pastatyta ir karo belaisvių, suvežtų iš rytų fronto, rankomis. Muziejus atskleidžia to meto saliečių padėtį: Britanija apsisprendė Džersio ir Gernsio neginti, norinčius evakavo ir liepė anststoliu (bailiff) vadinamam šalies vadovui suktis pačiam. Ką daryti? Eksponatai kelia visokiausius klausimus, kurie nėra juodai/balti: „Ar priimtum saldainį iš vokiečių kario? Jis namie irgi turi vaikų ir jų ilgisi“ ir pan. Patirtys, kurių neturėjo pati Britanija, bet jau artimos mūsų kraštams… Ir tylaus pasipriešinimo istorijos: štai vietinio laikraščio redaktorius specialiai netaisydavo klaidų vokiečių jam primestuose straipsniuose, kad skaitytojai suprastų, jog rašė okupantai.

Džersio karo tuneliuose

Džersio karo tuneliuose

Karas ir gynyba – nieko naujo Džersiui ir Gernsiui. Jie nusėti senomis pilimis, kaip Orgueil pilis ar Elžbietos pilis, kuri potvynių metu pasiekiama tik laivais, o per atoslūgius – pėsčiom. Čia driekdavosi nuolatiniai Britanijos-Prancūzijos karo frontai. 1066 m. Normandijos (Prancūzijos pusėje) valdovas Viljamas Užkariautojas užkariavo visą Britaniją, pradėjo Britanijos karalių tradicija, kuri tęsiasi iki šių dienų. Tačiau pačią savo tėvoniją Normandiją vėliau tie Britanijos karaliai prarado, ją užėmė prancūzai. Išskyrus Džersį ir Gernsį! Šių įtvirtintų salų Prancūzija taip ir nesugebėjo perimti, nors jos prie pat Prancūzijos krantų. Taigi, jos liko vienintele senosios Normandijos dalimi, kurią iki šiol valdo senieji Normandijos kunigaikščiai! Gernsyje Britanijos karalius taip ir vadinamas – „Normandijos kunigaikštis“. Paprastai laikome, kad Džersis ir Gernsis – tarsi Britanijos kolonijos, bet iš tikrųjų išeina, kad labiau jau pati Britanija – Džersio ir Gernsio (Normandijos) kolonija…

Elžbietos pilis prie Džersio sostinės Sent Heljerio

Elžbietos pilis prie Džersio sostinės Sent Heljerio

Gernsis – atokumas, senovė ir turtai

Jei jau Džersis atrodė tolimas ir atokus, tai Gernsis – dar dvigubai tiek. Atmosfera skiriasi labiau, nei spėtum vien iš mažesnio Gernsio gyventojų skaičiaus (60 000, kai Džersyje 100 000). Į Gernsį nėra pigių skrydžių iš Londono, tad turistų dar mažiau. Kai kuriems tai – pliusas: Gernsio sostinės Sent Piter Porto pilyje sutikti seneliai, laukę kasdienio vidurdienio patrankos šūvio, sakė, kad tarp jų amžiaus žmonių Gernsis vasaros atostogoms populiaresnis, nes ne toks „trankus“…

Vidudienio patrankos šūvis Gernsyje (fone - Sent Piter Portas)

Vidudienio patrankos šūvis Gernsyje (fone – Sent Piter Portas)

Sent Piter Portas grožiu taip pat pranoko Džersio sostinę Sent Heljerį: pastarojoje daug pastatų nauji, ten yra pasaulinių greito maisto tinklų ir kito. O Sent Piter Portas toks senovinis, autentiškas… Tiesa, iš senų namų vitrinų boluoja visokiausių turto valdymo įmonių, advokatų, auditorių skelbimai… Visos šios „artimos Britanijos valdos“ garsėja kaip „mokesčių rojai“, čia pasaulio turtuoliai iškelia savo pinigus ir verslus. Nekilnojamojo turto agentūrų langų skelbimuose surašytos „paprastų namų“ kainos neleidžia tuo abejoti: kainuoja ir po tris milijonus svarų: kelis kartus brangiau, nei Britanijoje ar Prancūzijoje šalimais.

Sent Piter Porto gatvės Gernsyje

Sent Piter Porto gatvės Gernsyje

Toli praeityje liko laikai, kai šitos „salų šalys“ tebuvo tolimi žvejų ir ūkininkų kraštai, iš kurių jaunimas skubiai dumdavo šalin, o atklysdavo nebent kokie pabėgėliai nuo Prancūzijos politinių audrų, kaip rašytojas Viktoras Hugo, Sent Piter Porto Hotvilio name gyvenęs 14 metų. Kam neduoda darbo finansų pramonė, duoda tos finansų pramonės darbuotojai ir klientai, leidžiantys savo pajamas prabangiose Sent Piter Porto centrinės gatvės parduotuvėse, brangiuose restoranuose… Darbuotojai vis dažniau – imigrantai: net 10% gernsiečių sudaro portugalai, 2% – latviai…

Šiaip jau Gernsis ir Džersis kalbėjo prancūziškai, tiksliau vietiniu normandišku dialektu. Tik XX a. jį vis labiau „nukonkuravo“ anglų kalba, bet senoji tarmė ligi šiol liko gatvių pavadinimuose.

Candie sodai Sent Piter Porte

Candie sodai Sent Piter Porte

Gernsyje ir Džersyje daug panašumų, tad patirtis, kurių nespėjau išbandyti Džersyje, nesunkiai radau ir „kaimyninėje“ šalyje. Parsisiunčiau potvynio grafikus ir pėsti nuėjome į Lihou salą. Dugno takas tądien tebuvo atviras tris valandas. Kai kuriom dienom jis išvis neatsidaro – ištisai savaitei salelė ir jos „hostelis“ palei seno vienuolyno griuvėsius atskiriama nuo Gernsio salos.

Žemėlapyje per jūrą pažymėtas takas į Lihou salą. Juk žemėlapis nerodo potvynių ir atoslūgių

Žemėlapyje per jūrą pažymėtas takas į Lihou salą. Juk žemėlapis nerodo potvynių ir atoslūgių

O taip tas takas atrodė realybėje

O taip tas takas atrodė realybėje

Aišku, daug vaikščiojau ir nuostabiais aukštais krantais, kaip prie Žerbūro (Jerbourg) – tuo abi šalys žavios, savo panoramomis. Net Sent Piter Portas turi savąją Mignot plynaukštę su nuostabiu vaizdu žemyn. Ir nacių artilerijos bokštą MP3 aplankiau – kiekvienas aukštas vis kitai baterijai sakydavo, kur priešų laivas. Tiesa, prireikė ir sėkmės, ir atkaklumo: bokštas buvo atidarytas „trečiadieniais ir sekmadieniais nuo 14 iki 16:30“… Ir Les Caches fermą, kur mačiau tą senovinį Gernsį, nors jo aidai jaučiasi nuolat: siauri keliai, karts nuo karto jais prajojantys raiteliai….

MP3 nacių artilerijos bokštas

MP3 nacių artilerijos bokštas

Kai kas Normandijos salose (angl. Channel Islands – taip vadinami kartu Džersis ir Gernsis) net labai britiška – „pub‘ai“, rodantys Premjerlygą, dviaukščiai autobusai, Londono laikas, kairiapusis eismas. Savų futbolo rinktinių nėra, tad vietiniai gali rinktis už ką žaisti: Angliją, Škotiją, Velsą… Bet daug kas visai sava: neregėti .je, .gg, .im vietinių interneto svetainių domenai, o Britanijos vėliavų beveik neišvysi – tik savas.

Gernsio šaliai priklauso dar atokesnių salų grandinė: 2000 gyv. Oldernis, 550 gyv. Sarkas, 60 gyv. Hermas. Dažnas keliautojas, kaip Lihou salelėje sutikti lenkai, čia yra atradėjas, renkantis nežinomiausius Europos taškus, tad mažais lėktuvėliais skrenda ir tenai.

Nuostabūs Gernsio krantai

Nuostabūs Gernsio krantai

Menas – senovinių traukinių sala

Menas plyti į kitą pusę nuo Britanijos, nei Džersis su Gernsiu – vakarus. Ir jo istorija truputį kitokia: Meno nepasidalijo anglai su škotais, vėliau šalį valdė vietiniai lordai, kol galiausiai 1765 m. ją išpirko Didžioji Britanija – bet atskiros šalies statuso taip ir nepanaikino.

Meno salos numeriai

Meno salos numeriai

Ant autobusų, ant pastatų, net ant kovos su graužikais automobilio mačiau puikuojantis Meno vėliavos keistąjį simbolį: tris suaugusias žmogaus kojas. Net jo skulptūra pasitinka prie oro uosto. Prasmės niekas nežino, bet jis siejamas ir su svastika. Britanijos karūnos valdose viskas sena, labai sena. Meno parlamentas tynvaldas, kaip tiki meniečiai, seniausias pasauly, pirmą kartą susirinkęs 979 m. Įrodyta kad XIII a. – bet vis tiek vienas seniausių. Iki pat šiol įstatymai galutinai priimami parlamentarams susirinkus lauke ant tokio kalno.

Meno simbolis

Meno simbolis

Visose karūnos valdose gausu keistų papročių! Štai Džersyje ir Gernsyje tam, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, gali sukalbėti „Tėve mūsų“. Prancūziškai, su papildomais žodžiais. Juk čia nebuvo revoliucijų, okupacijų, viskas toliau teka Viduramžių vaga.

Meno sostinė Daglasas

Meno sostinė Daglasas

Bet žaviausi Mene man – antrąjį šimtmetį skaičiuojantys geležinkeliai! Vien dėl jų čia verta skristi. Kur kitur gali pasivažinėti arkliniu tramvajumi, garvežio traukiamu traukiniu su medinėmis kupė (Isle of Man Railway, 1873 m.), vienu pirmųjų elektrinių traukinių (Manx Electric Railway, 1893 m.)?.. Ir viskas čia ne tik „atrakcijos turistams“, tinklo ilgis virš 100 km, tuo naudojasi ir vietiniai, nors autobusai – tarp jų gražius vaizdus atskleidžiantys dviaukščiai – gal ir patogesni (bet nemažiau keisti: štai autobusui kerta tokį Fėjų tiltelį per garsiakalbius keleivių prašoma sakyti „Labas, fėjos!“).

Garvežio traukiamame Meno traukinyje

Garvežio traukiamame Meno traukinyje

Traukiniai pasiekia visas svarbiausias Meno vietas. Sostinę Daglasą su žavia pajūrio pastatų eile ir „prieglobsčio bokštu“ sudužusių laivų įguloms jūroje bei grupės Bee Gees statula – taip, ji kilusi iš Meno. Senąją sostinę Kastltauną, su įspūdinga Rušeno pilimi, kur gyveno Meno lordai. Garsiųjų TT motociklų lenktynių trasomis virstančius kelius. Laksio ratą, kurį sukdama upė išpumpuodavo vandenį iš kasyklų. Kur kitur pasaulyje gali atvažiuoti garvežio traukiamu traukiniu į… oro uostą? Būtent taip išvykome iš Meno.

Laxey ratas

Laxey ratas

Beje, Meno katės neturi uodegų – deja, garsiąsias Meno beuodeges per trumpą viešnagę tesutikome atvirukuose. O štai Gernsis garsėja geltonomis karvėmis.

Kaip patekti į Džersį, Gernsį ir Meną?

Meną, Džersį ir Gernsį nuo turistų masių saugo ir kliūtys patekti: ne, nėra labai sudėtinga, bet kitur paprasčiau, tad į Karūnos valdas užklysta tik atkaklesni keliautojai ir „kelionių sportininkai“.

Keliai yra du – laivu arba lėktuvu. Džersis ir Gernsis arčiau Prancūzijos, nei Britanijos – tad laivu galima keltis iš abiejų pusių: Prancūzijos Sen Malo uosto (netoli garsiojo Mon San Mišel vienuolyno) arba Britanijos Portsmuto (ir apylinkių). Laivai – greitaeigiai, plaukia 77 km/h, tad iš Prancūzijos plaukiama pusantros valandos, iš Britanijos ir 8 val.

Laivai Sent Heljero uoste Džersyje

Laivai Sent Heljero uoste Džersyje

Į Meną, tuo tarpu, plaukiama 3 val. iš Liverpulio.

Alternatyva – skrydis. Visur galima nuskristi iš Londono, į Meną pigiau iš Liverpulio. Skrydžių kainos labai varijuoja: kai keliavau aš, Džersis buvo pigiausias variantas, Gernsis – brangiausias.

Mes į Džersį ir Gernsį pasirinkome plaukti „trikampiu“ iš Prancūzijos: Sen Malas-Džersis, Džersis-Gernsis, Gernsis-Sen Malas. Kėlėmės su kemperiuku, tad reikėjo primokėti už aukštį, o ir šiaip keltai brangūs – bet tuomet nereikėjo vasaros sezono metu nepigių viešbučių ar autonuomos salose, išėjo pliusas. Grįžome anksčiau nei buvo būtina, kad dėl audros ar gedimo atidėtas laikas neujauktų tvirtų kelionės planų vėliau.

Meno arklinio tramvajaus arkliai plakate

Meno arklinio tramvajaus arkliai plakate

Į Meną skridome lėktuvu iš Liverpulio: juk įdomus transportas ten – patirties dalis, nė nesinorėtų to praleisti keliaujant automobiliu…

Ar grįšiu dar į Meną, Džersį, Gernsį? Prieš keliaudamas būčiau spėjęs, kad sakysiu „ne“, juk salos tokios mažytės, kad pakaks ir trumpos viešnagės… Bet pabuvus atrodo, kad dar daug ką praleidau – nors ir sunku būtų sudėti į žodžius, ką konkretaus… Tiesiog smagu būtų vien stebėti tuos didžiuosius potvynius ir atoslūgius sėdint ant nuostabių Gernsio ar Džersio pakrantės suoliukų, važinėti visomis keistomis Meno traukinių linijomis nusipirkus kelių dienų bilietą, įsijausti…

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,


Visi tinklapiai kelionių planavimui

Visi tinklapiai kelionių planavimui

| 8 komentarai

Į šį straipsnį sudėjau visas interneto svetaines, kurias naudoju savo kelionėms. Nuo kelionių planavimo ir informacijos paieškos iki bilietų įsigijimo iki nuotraukų tvarkymo ar rūšiavimo. Kur svetainės sudėtingesnės, padariau video, kaip jomis naudotis, kokie jų pliusai ir minusai (su nuorodom).

Naudojate daugiau svetainių ar kitokias? Rašykite į komentarus, tegul čia bus didžiausias “kelioninių” svetainių katalogas!


Skrydžių bilietų pirkimas

1.Skyscanner.com – pagrindinė svetainė pirkti skrydžiams kai daugmaž žinau iš kur į kur reikia skristi.
2.Azair.com – pagrindinė svetainė „netikriems jungimams“ rasti ar idėjoms skirsti su sustojimu pakeliui už pigiau. Mano video apie Azair – čia.
3.Google Flights (google.com/travel/flights) – pagrindinė svetainė idėjoms, kur galima nuskristi už prieinamą kainą iš tam tikros vietos, arba per kur pigiausia atskristi į tam tikrą vietą. Mano video apie Google Flights – čia.
4.Avialinijų ir kartais tarpininkų svetainės – kai jau tiksliai randu, ko reikia – nusiperku patį bilietą ten, kur labiausiai apsimoka.
5.Flightradar24.com – čia bilietų nenusipirksi, bet pamatysi, kokie apskritai yra reisai (padeda ten, kur avialinijos neprekiauja internetu ir pan., bet daugeliui žmonių tai neaktualu, nes į tokias vietas nekeliauja).
6.Seatguru.com – nors tinklapis labiau reklamuojasi kaip vieta sužinoti kur yra konkreti kiekvienų avialinijų kiekvieno lėktuvo vieta (prie lango? Su daugiau vietos kojoms?), man aktualesnė yra informacija, kurios avialinijos kiek bagažo duoda nemokamai (kai viskas pateikiama viena forma, paprasta lyginti).

Taip pat žr. mano AŽ kelionių patarimų video, kur lyginu skirtingus būdus pirkti skrydžius.

Skaitykite plačiau čia: Kaip ir kur pirkti lėktuvo bilietus.


Nakvynių užsakymas

1.Booking.com – pagrindinė svetainė viešbučių paieškai (kai reikia tiesiog pernakvoti), bet dabar ten yra ir butai, tad veikia ir kaip alternatyva Airbnb.
2.Airbnb.com – pagrindinė svetainė nuomojamų butų paieškai (kai reikia didesnių patalpų, su daugiau kėdžių, darbui nuotoliu, ilgesniam apsistojimui, arba tiesiog Booking.com nėra gerų pasiūlymų). Mano video apie Airbnb – čia.
3.Google Hotels – kai reikia rasti viešbutį pakeliui pagal žemėlapį (bet kartais tam praverčia ir Booking.com) arba kai Airbnb ir Booking.com viešbučių nėra ir reikia sužinoti, kokios dar svetainės populiarios toje šalyje (Google Hotels, tikėtina, bus nuorodos į tokias svetaines). Taip pat yra viešbučių, kuriuos vienintelis būdas užsakyti – sužinojus jų telefoną ar el. pašto adresą per Google Hotels, arba nuėjus ten gyvai; Google yra vienintelė sistema, kur jie matosi išvis. Mano video apie Google Hotels – čia.

Kai kuriose šalyse yra specifinių tik ten galingų svetainių, kur yra viešbučių, kurių nėra kitur – išsiaiškinu ir naudoju jas.

Skaitykite plačiau apie nakvynes užsienyje čia: Nakvynė užsienyje – kaip, kada ir kur apsistoti.


Autonuomos užsakymas

1.Skyscanner.com – pagrindinei paieškai, o paskui jau perku iš tarpininkų bei kompanijų, kurios ten nurodomos, prieš tai patikrinęs jų patikimumą. Mano video apie Skyscanner panaudojimą autonuomos užsakymui – čia.

Deja, kartais neturistinėse šalyse Skyscanner nieko neranda, kaip ir kiti varikliukai, bet autonuoma ten yra. Tada tenka pereiti prie senos geros Google paieškos.

Yra tekę naudotis Turo.com, kur tarsi “autonuomos Airbnb”, bet ten gerų pasiūlymų būna retai, priešingai nei Airbnb, ten labiau visokios išskirtinės mašinos.

Skaitykite plačiau čia: Autonuoma užsienyje – viskas, ką reikia žinoti.


Ekskursijų bei pramogų užsakymas

1.Guruwalk.com – nemokamos ekskursijos (free tours) po miestus – didžiausia duomenų bazė; lankydamasis mieste ilgiau visada patikrinu, ar ten nėra gerų nemokamų ekskursijų, būna puiki įžanga į miestą. Mano video apie GuruWalk – čia.
2.Klook.com – nebrangios ekskursijos ir kitos patirtys. Tačiau yra tik dalyje pasaulio miestų, daugiausiai Azijoje – jei yra, dažniausiai naudoju Klook, bet jei nėra, pereinu prie įvardytų žemiau.
3.Viator.com – ekskursijų ir patirčių užsakymui, kai neįmanoma per Guruwalk ar Klook (dažnai būna brangoka). Mano video apie Viator – čia.
4.Getyourguide.com – Viator analogas, patikrinu ir čia.
5.Eventbrite.com – Kartais būna visokie bilietai.

Kai kurių nemokamų ekskursijų nėra “Guruwalk”. Padeda Google paieška “XXX free tour”.

Skaitykite plačiau apie gidus ir ekskursijas čia: Gidai ir ekskursijos kelionėse – viskas, ką žinoti.


Ryšio ir interneto įsigijimas

Keliaudamas trumpam naudoju eSIM, bet keliaujant ilgiau (ar į kai kurias šalis) dažniausiai apsimoka fizinė SIM.

1.Esimdb.com – eSIM toje šalyje palyginimas
2.Prepaid-data-sim-card.fandom.com – SIM kortelių ir išankstinio mokėjimo planų šalyje palyginimas. Kartais informacija pasenusi (dažnai realybėj kiek pigiau ir daugiau už tai gauni), bet gera vieta pamatyti, kokie yra tinklai, kokios maždaug sąlygos.

Skaitykite plačiau čia: Internetas ir ryšys kelionėse “už centus”. Kaip?.


Ypatingų kelionių užsakymas (safariai, kruizai)

Negaliu pasakyti, kad šias svetaines naudoju reguliariai, nes taip keliauju retai – tačiau yra tekę jomis naudotis ir, jei rinkčiausi būtent tokio pobūdžio kelionę, vėl ieškočiau tenai:

1.Safaribookings.com – didžiausias safarių (daugiadienių gyvūnų stebėjimo ekskursijų) pasirinkimas. Mano video apie Safaribookings – čia.
2.Cruisedirect.com – didžiausias informacijos apie kruizinius laivus ir kruizų užsakymų lobynas.

Yra specializuotų svetainių ir jachtų nuomai, bei kitoms kelionėms – bet taip dar nesu keliavęs.


Reputacijos tikrinimas

Renkantis viešbutį ar (ypač) autonuomą kai kuriose šalyse verta patikrinti reputaciją, nes pasitaiko arba grynų apgavysčių, arba tiesiog kokybė neatitinka pažadų. Įvertinimus žiūriu:

1.Google Maps – pagal vietą žemėlapyje paprasta rasti.
2.Trustpilot.com – būna žmonių komentarai apie kiekvieną vietą.
3.Tiesiog Google paieška – padeda rasti neigiamiausius atsiliepimus, ypač, jei ten apgavikai, nes kai kurie apgavikai sugeba “mėtyti pėdas” keisdami pavadinimus ir pan.

Aišku, jei klažką užsakinėji per platformą, padeda komentarai, esantys toje platformoje (pvz. Booking.com viešbučiams), bet kartais jų per mažai.

Skaitykite plačiau kaip išvengti apgavysčių kelionėse čia: Apgavystės kelionėse – kokios jos ir kaip išvengti.


Informacija apie dabartinę situaciją šalyje (orai, kainos, saugumas, naujienos ir kt.)

1.Windy.com – išmaniausias būdas pamatyti dabartinius ir būsimus orus – ir ne tik orus, bet viską, kas susiję su klimatu. Lietus, debesys, bangavimas, vandens temperatūra ir t.t. Mano video apie Windy – čia.
2.Flightradar24.com – dabartinė situacija oro uostuose – numatyti skrydžiai, vėlavimai, kur dabar lėktuvas, kuriuo skrisi ir t.t. Patikrinu skrydžio dieną, ten dažnai viskas atsispindi daug anksčiau ir tiksliau, nei praneša oficialiai. Mano video apie Flightradar24 – čia.
3.Numbeo.com – geriausia vieta sužinoti vietiniam kainų lygiui – kas kiek kainuoja, kaip skiriasi nuo Lietuvos, nuo kitų šalių, kurias žinai, kas brangiau, kas pigiau. Taip pat Numbeo yra ir šalių saugumo palyginimas. Mano video apie Numbeo – čia.
4.Globalpetrolprices.com – geriausias šaltinis benzino ir dyzelio kainoms visame pasaulyje (šiam konkrečiam klausimui patikimiau nei Numbeo) – aktualu keliaujant automobiliu.
5.Taxiautofare.com – taksi kainų įvairiuose miestuose lentelės – padeda išvengti apgavysčių, suprasti, kada apgaudinėja. Tačiau jei mieste yra Uber ar koks atitikmuo (sužinokite!), net jei nesinaudosi juo, reikia tiesiog patikrinti kainą ten ir parodyti taksistui – dažnai iš karto nuleidžia iki tos kainos. Bet kur nėra “Uber” ar jo konkurentų, vienintelis kelias – Taxiautofare.
6.Newsnow.com – turi skyrių apie kiekvieną šalį, miestą, kur automatiškai surenka angliškas tos šalies žinias (renka žinias be išankstinių nuostatų, iš visokių kanalų). Padeda kai iškyla kažkokių klausimų pvz. dėl situacijos kariniuose konfliktuose arba kai tiesiog norisi sužinoti, kokiu ritmu gyvena ta šalis.


Vizos ir biurokratija

Kadangi čia padarius ką netinkamai gali žlugti visa kelionė, čia ne tiesiog patikrinu vienoje svetainėje, bet peržiūriu daugiau skirtingų, nes jei klaidos tikimybė ir nedidelė, jos kaina – didelė. O klaidų tikrai esu radęs kiekviename iš šių šaltinių.

1.URM informacija keliautojams – problema, kad matosi ne visi atvejai, kai kita šalis panaikina vizas vienašališkai.
2.Vikipedijos straipsnis apie tai, kur galima keliauti su Lietuvos pasu – atnaujinamas stebėtinai gerai, bet, visgi, Vikipedija.
3.Pačios atitinkamos šalies URM puslapiai – “autoritetingiausias” šaltinis, bet ne visada laiku atnaujinamas ir paprastai randamas ar išvis egzistuojantis.
4.Joinsherpa.com tinklapis, įvedus savo pilietybę, iš kur bei į kur keliauji, parodantis vizų reikalavimus.

Atradęs, kad reikia vizos, jau einu oficialiu keliu, pvz. per oficialius tos šalies e-vizos portalus (dažnai būna daug tarpininkų, kurie siūlosi padaryti kažką už tave, bet paprastai tiesiog susimoki daugiau už prastesnę paslaugą, ypač, kai yra e-viza).

Jeigu kažkur “galai nesueina” (pagal vieną šaltinį yra vienaip, pagal kitą – kitaip) – reikia labai atidžiai aiškintis, kodėl taip yra ir kas teisus. Kartais skambinu į tos šalies ambasadą, konsulatą, užsienio reikalų ministeriją ir pan., nes tik jie gali autoritetingai atsakyti.


Informacija apie lankytinas vietas bei kultūrą

Daug pradinių idėjų susirenku iš Lonely Planet ir panašių knygų, o toliau jau domiuosi paskiromis vietomis. Taip pat iš filmų.

1.Augustinas.net – gal pasirodys keista, kad skaitau savo tinklapį ruošdamasis kelionei – tačiau tai padeda, kai į tą pačią šalį, regioną grįžtu po, tarkim, 5 metų, kai ką jau būnu pamiršęs. Mano video apie Augustinas.net kelionių vadovus – čia, o apie įspūdingiausių vietų rinkinius – čia.
2.Gabaleliailietuvos.lt – lietuviškos vietos. Čia irgi mano svetainė, tai panašiai, kaip Augustinas.net, tik Gabalėlius Lietuvos pildau nebūtinai ten buvęs. Į juos susirašau, kur kokia lietuviško paveldo vieta ir, kai ten keliauju, pažiūriu, ką susirašęs, kad aplankyčiau, nufotografuočiau, papildyčiau.
3.CIA World Factbook (cia.gov/the-world-factbook/) – daug esminės informacijos apie kiekvieną šalį, jos geografiją, populiaciją, kultūrą, ekonomiką. Glaustai, aiškiai ir viena forma.
4.Vikipedija – ypač padeda žinioms apie klimatą, kurios ten susistemintos ir apie kiekvieną miestą angliškoje Vikipedijoje pateikiamos vienodai; gali matyti, koks maždaug bus oras atitinkamą mėnesį.
5.Historyworld.net – visų šalių istorijos trumpai ir aiškiai: visi esminiai dalykai, kurių reikia susivokti kas ir kaip, bet pakankamai trumpai, kad perskaitytum vienu prisėdimu.
6.Atlasobscura.com – “netipinės” lankytinos vietos.
7.Theculturetrip.com – straipsniai apie įdomiausias kultūrines vietas.
8.Google paieška duoda įdomių rezultatų.

Skaitykite plačiau čia: Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?


Kalbos ir vertimas

1.Google Translate – vertimai (tinklapių, tekstų nuotraukose ir kito).
2.DeepL.com – geresnė kokybė, bet mažiau kalbų.
3.Omniglot.com – pasaulio šalių raidynai ir kaip skaityti kiekvienos kalbos tekstus (kad tinkamai perskaityčiau vietovardžius ir pan.).
4.Wikibooks.org – įvairių kalbų pradmenų pamokos.

Taip pat būna specifinių svetainių įvairioms kalboms, sukurtų jomis kalbančių su kokybiška informacija – stengiuosi jas rasti ir naudotis kalbos pramokimui.

Skaitykite plačiau čia: Kaip keliauti nemokant kalbos.


Filmai apie šalį, knygos, muzika

1.Youtube.com – paieškau eilėje patikimų kanalų ar nėra video apie tą šalį.
2.Vimeo.com – kartais ten būna ko nėra Youtube.
3.Google video paieška – randa dar daugiau nemokamai įkeltų video.
4.IMDB.com – filmų apie tą šalį ar tos šalies įvertinimai – padeda išsirinkti, ką žiūrėti.
5.JustWatch.com – parodo, kuriose legalios platformose galima pažiūrėti tą ar kitą filmą (Netflix ir pan.) – paprastai tokios platformos būna prieinamos kokiuose AirBnB pakeliui.
6.Watch32 – galima pasirinkti, kad rodytų atitinkamos šalies filmus.
7.Idope – padeda rasti tai, ko kitaip nerasi (senus, pamirštus filmus, kuriais niekur neprekiaujama, knygas). Tiesa, čia vyrauja piratiniai dalykai (nors ir ne vien) – deja, visokiuose Netflixuose smarkiai vyrauja dabartinė produkcija ir kitaip daug ko rasti neįmanoma.
8.Libgen – tas pats su knygomis ir knygų skanais.


Žemėlapiai / GPS

1.Google Maps – pagrindinė žemėlapių platforma maršrutų planavimui, sekimui.
2.OpenStreetMap.org – kai kuriose šalyse ir miestuose yra daugiau informacijos, nei Google Maps, ar ji kitokia (nes OpenStreetMap kuria patys žmonės). Jei kažko nėra Google Maps, tikrinu čia. Be to, su OpenStreetMap paprasčiau, jei reikia parsisiųsti ir naudoti kur nėra interneto.

Dar pora žymių alternatyvų – Apple Maps ir Bing Maps, bet jie retai pasiūlo ką nors, ko neturi bent vienas pirmų dviejų. Kai kuriose šalyse gali veikti vietinės alternatyvos, būti geresnės už tarptautines.


Viešasis transportas

1.Daugelyje šalių Google Maps padeda ir su viešuoju transportu, bet daugybėje vietų yra alternatyvios, tikslesnės, vietinės svetainės viešojo transporto maršrutams ir grafikams (verta jas sužinoti).

2.OpenRailwayMap.org parodo visus pasaulio geležinkelius ir kuriuose yra keleiviniai maršrutai – padeda planuotis keliones traukiniais.

Skaitykite plačiau čia: “Kelionės viešuoju transportu – viskas, ką reikia žinoti” bei “Kelionės traukiniais – viskas, ką reikia žinoti“.


Pažintys su vietiniais

1.Meetup.com – kur daug visokių dažniausiai nemokamų susitikimų, nuo stalo žaidimų iki žygių kartu iki kvizų ar dar ko.

Tačiau susipažinti galima ir tiesiog renginiuose, ekskursijose ir kitur, ką įsigyji kitais kanalais.

Skaitykite plačiau čia: Kaip užmegzti pažintis kelionėse?.


Vietų nuotraukos

1.Google Street View – pažiūrėjimui, kaip atrodo ta vieta, pvz. viešbutis – tiek dėl to, kaip rasti, tiek kaip atrodo rajonas. Taip pat kelių kokybei ir kt.
2.Mapillary.com – pagrindinis Google Stret View konkurentas; kartais būna nuotraukos vietų, kurių nėra Google Street View.


Kelionių fiksavimas

Po kiekvienos kelionės turiu “ritualą” susižymėti tam tikrose svetainėse, kas nuveikta, įkelti nuotraukas, išrūšiuoti medžiagą ir pan.:

1.Google Photos – sukeliu nuotraukų kopijas, jas rūšiuoja.
2.Google My Maps – pasižymiu buvusių kelionių maršrutus. Mano video apie Google My Maps bei kaip vėliau panaudoju tuos žemėlapius bendro kelionių žemėlapio sudarymui – čia.
2.My.flightradar24.com – pasižymiu nuskristus skrydžius – paskaičiuoja jų statistiką ir kita.
3.Nomadmania.com – pasižymiu aplankytus pasaulio regionus.
4.Google Sheets – susirašau naujų pažįstamų ir draugų kontaktus. Taip pat juos pakviečiu draugauti socialiniuose tinkluose, kaip Facebook ar Instagram.

Skaitykite plačiau čia: Kaip užfiksuoti keliones? (nuotraukos, video, dienoraščiai ir t.t.).


Kur rasti mano kelionių rezultatus

Čia dalinuosi savo kelionių rezultatais (pagal tai galite planuoti savo keliones):

1.Augustinas.net (šis tinklapis) – parašau kelionių vadovą po kiekvieną šalį, miestą, regioną; įspūdingiausias vietas sudedu į kategorijas į atskirus straipsnius
2.“AŽ kelionės” Youtube kanalas – videodienoraščiai iš unikaliausių kelionių, tinklalaidės “AŽ Automobiliu per pasaulį”, įspūdingiausios gyvenimo patirtys ir kita video formatu
3.“AŽ kelionės” Facebook– visi naujausi straipsniai ir video, o taip pat papildomai – nuotraukų katalogai ir įspųdžiai iš įdomiausių lankytų pastaruoju metu vietų
4.Instagram @augustinasaiste – mano ir žmonos bendras Instagram, kur labiau nauji įspūdžiai (kur dabar esame, ką veikiame). Viskas anglų kalba, taip palaikome ryšį su kekliautojais, su kuriais susiipažįstame.
5.Gabalėliai Lietuvos” ennciklopedija – aprašau visas lietuviškas vietas pasaulyje.
6.Gabalėliai Lietuvos. Istorijos – dienoraščiai iš ekspedicijų lietuviško paveldo keliais.
7.“Gabalėliai Lietuvos” Youtube – kuriu filmus apie lietuviškas vietas pasaulyje, filmuoju interviu su tą paveldą kuriančiais ir prižiūrinčiais žmonėmis
8.“Gabalėliai Lietuvos” Facebook – dar daugiau nuotraukų ir informacijos apie lietuvišką pasaulio didybę.
9.“True Lithuania” Youtube – tas pats, kas Gabalėliai Lietuvos Youtube, tik anglų kalba


Programos, kurias naudoju

Taip pat perskaitykite straipsnį apie programas, kurias naudoju – nes ne viskas pasiekiama svetainėse.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , ,


Baskija – seniausia Europos tauta

Baskija – seniausia Europos tauta

| 0 komentarų

Baskijos nerasi jokiame Europos žemėlapyje. Ją valdo Ispanija. Bet Ispanijos vėliavų čia nedaug – o ir tos perbrauktos (ant lipdukų, agituojančių už Baskijos laisvę)…

Kirtus Baskijos “sieną”, pasikeitė daug. Greta ispaniškų iškabų ir kelio ženklų matėsi parašyti itin keista, nematyta kalba. Ši baskų kalba ne tik nėra ispanų kalbos tarmė – istoriškai daugiau bendro tarp ispanų ir lietuvių kalbų, nei ispanų ir baskų! Manoma, kad baskai – seniausia Europos tauta, čia įsikūrusi anksčiau visų indoeuropiečių…

Ir nors laisvės jie neturėjo ir neturi, kelionė į Baskiją smarkiai skiriasi nuo kelionės į Ispaniją.

Atsišaukimas už Baskijos nepriklausomybę prie Gugenheimo muziejaus Bilbao

Atsišaukimas už Baskijos nepriklausomybę prie Gugenheimo muziejaus Bilbao

Vėsūs, bet didingi Baskijos kurortai

Nors į Baskiją atvažiavome liepą, stereotipiniai ispaniški karščiai liko toli už nugaros – Andalūzijoje, Madride. Baskijos pakrantė – žalia ir vėsoka. Kurortai vos išsitenka siauram lygesniam plote tarp kalvų ir Atlanto vandenyno paplūdimių: siauros gatvės, aukšti pastatai. Didžiausias ir garsiausias – San Sebastianas, kaip ir daugelis Baskijos miestų, greta “valstybinio“ ispaniško, žymimas ir visai kitokiu baskišku vardu – Donostija.

Baskijos kurortas tarp kalnų ir vandenyno

Baskijos kurortas tarp kalnų ir vandenyno

San Sebastiano / Donostijos didingi viešbučiai ir brangūs pakrantės restoranai skaičiuoja virš šimtmečio. Bet žalių kalvų įrėmintas Konča (Kontxa) paplūdimys maudytis visai netraukė: vėsu, nors vidurvasaris… Visgi, pakrantės promenada ankšta nuo turistų, maudalių irgi buvo, kiti išsirengę „deginosi“ prieš už debesų pasislėpusią saulę. Ne, priešingai Andalūzijai ar Ispanijos saloms, niekas čia pilnų užsakomųjų reisų neskraidina – kaip į kokią Palangą ar Sopotą, suvažiuoja savaitgaliams žmonės iš aplinkinių kraštų. Baskai, ispanai. Daug skamba ir prancūzų kalbos, juk Prancūzija – išsyk anapus Pirėnų.

San Sebastiano Končos paplūdimys

San Sebastiano paplūdimys

Priešingai nykiai vienodiems karščiausiems Ispanijos krantams čia – gausu istorijos. Viena įdomiausių vietų man – Biskajos tiltas-keltas prie Bilbao miesto. Sunku paaiškinti, reikia pamatyti: to tilto “kelias” driekiasi tik virš dalies upės! Taigi, viskas vyksta taip: kol „kelias“ jų pusėje, žmonės užlipa, automobiliai užrieda. Tada kelio platforma, nešama sunkių trosų, kelia keleivius į kitą pusę, tarsi keltas! Tiltą išrado Gustavas Eifelis, jis statytas 1893 m., jų pasaulyje niekad nebuvo daug, dabar liko vos keli. Tikslas – kad dideli laivai galėtų įplaukti į anais laikais pramonės apsuptą upę (tam trukdytų įprastinis tiltas), bet kartu kertantiems upę tiltu žmonėms nereiktų lipti aukštyn. Tiesa, dabar užlipau ir į viršų, ant visų konstrukcijų, ten – pasivaikščiojimo takas.

Biskajos tiltas

Biskajos tiltas

Baskų didmiestis Bilbao ir Gugenheimo efektas

Kadaise pramone turtingas didžiausias Baskijos miestas Bilbao XX a. smuko žemyn, tapo Ispanijos mastais nykiu užmiesčiu: senamiestyje yra gražių namų, bet kur Ispanijoje jų nėra?

Bilbao centre

Bilbao centre

Tačiau ~1997 m. jis staigiais smūgiais įsirašė į pasaulio turizmo žemėlapius. Garsiausiose pasaulio architektų studijose užsakė visą eilę drąsių architektūrinių eksperimentų: Santiago Kalatravos Zubizuri Zubia tiltas, Normano Fosterio metro sistema ar Alhodinga vyno sandėlis, perstatytas taip, kad ant jo stogo – baseinas stikliniu dugnu, o iš vestibiulio gali matyti braidžiotojų kojas ir plaukikų pilvus…

S. Kalatravos tiltas

S. Kalatravos tiltas

Bet visa tai tikriausiai būtų tik eilutės iššvaistytų lėšų lentelėse, jei ne tikrai pavykęs šūvis: Gugenheimo muziejus. Šis iš pirmo žvilgsnio atpažįstamas nenusakomos formos pastatas net įkvėpė atskirą terminą: Gugenheimo efektas. Kai vienas „superpastatas“ staiga „ištraukia“ miestą į turizmo olimpą.

Prie Gugenheimo muziejaus

Prie Gugenheimo muziejaus

Būtent pastatas. Kaip muziejus, Bilbao Gugenheimas „Google Maps“ ir panašiose sistemose vertinamas netikėtai prastokai. Tiesiog, turbūt, po tokio fasado, po nemokamai apžiūrimų skulptūrų lauke (“Maman” daugiakojo, fontanų, milžiniško šuns iš gėlių) tikiesi kaži ko, o visgi tai tik Niujorko Gugenheimo padalinys, didieji šedevrai – Niujorke, o Bilbao labiau garsėja laikinosiomis parodomis.

Maman skulptūra

Maman skulptūra

Pamplona – rizikingųjų bulių bėgimų miestas

Baskija baigiasi, bet Baskija nesibaigia… Oficiali Baskija sudaro tik dalį tos šalies, kur kalbama baskų kalba ir keliamos Baskijos – bei, solidarumo vardan, visos eilės kitų nepriklausomybės stokojančių šalių – vėliavos.

Baskų „šalyje“ – ir šiaurinė Navara, jos garsusis Pamplonos miestas, baskiškai – Iruna. Didžiąją metų dalį ten – tik „eilinis“ gražus senamiestis, bet liepos 6-14 dienomis į Pamploną nukrypsta visų pasaulio žinių laidų kameros, o vietiniai laikraščiai tam skiria kokį ketvirtį savo turinio. San Fermino festivalis – garsieji bulių bėgimai, kai kasryt gatvėmis paleidžiami šeši laukiniai buliai, o tūkstančiai nutrūktgalvių bėga nuo jų vengdami jų ragų ir kanopų – nors kai kurie, atrodo, specialiai lenda į „rizikos zoną“, muša bulius laikraščiais… Bėga ne tik kaimų bernai, bet ir vyrai ir moterys iš viso pasaulio: itin Pamploną pamilę… australai. Koks kas ketvirtas San Fermino metu Pamplonoje sutiktas turistas buvo iš tolimosios Australijos. Jie net papildomų girtų pramogų ten išrado, kaip šokinėti nuo Navarreria (bask. Nabarreriko) fontano į gaudančių draugų rankas. Irgi būna aukų, “naujai iškeptų” neįgaliųjų…

Bet San Ferminas – ne tik bulių bėgimas! Miestas pasikeičia. Kone visi vietiniai ir turistai tą savaitę vilki baltais rūbais su raudonais akcentais – bėga jie ar nebėga. Kodėl? Niekas nebeatmena, tokios senos tos tradicijos.

Pamplonoje San Fermino metu

Pamplonoje San Fermino metu. Laikraščiai nuo pirmų puslapių rašo, kaip sekėsi vakarykštis bulių bėgimas, kiek sužeista…

Bėgimų metu buliai genami į koridos areną – o ten juos erzina ir kartais „ant ragų paskraido“ dar kitos nutrūktgalvių ordos (jas stebi bilietus specialiai tam įsigiję turistai). Vakare vyksta tikra korida – buliai ceremoniškai nužudumi taikliu dūriu į galvą. Aišku, ir kasnakčiai fejerverkai, išgertuvės iki ryto, gigantiškų nešiojamų skulptūrų (Gigantes) paradai…

Bulių erzinimas arenoje

Bulių erzinimas arenoje išsyk po bėgimo

Ir visgi „stipriausia“, „unikaliausia“ adrenalino dozė – bėgimas nuo bulių. Net stebint iš balkono apėmė tikra įtampa, ore tvyrojo baimė, panika (ne veltui daugiau sužeistųjų sumindo ne buliai, o – parkritusius – „kolegos“ bėgikai).

Balkonus – tiksliau vietas balkonuose – turistams nuomoja eiliniai pamploniškiai ir tos vietos gali atsieiti šimtą, du šimtus, dar daugiau eurų! Viskas – vos už ~10 sekundžių, kurias trunka, kol buliai ir visa juos supanti svita prabėga ta siaura senamiesčio gatve. Na ir už pusantros valandos ruošimosi, policijos manevrų, bėgikų statymo į vieną „bandą“ kad paskui išsiskirstytų ir pasirinktų sau tašką nuo kurio bėgti. Šiaip ar taip, buliai juos pralenks, kiekvieno kova (ar ruletė) su buliumi tetruks keletą sekundžių, jei išvis buliai neprabėgs kur tolumoj ir paskui tie nutrūktgalviai savo draugams nesiskųs “bulių nė nemačiau” (girdėjau ir tokių!).

Bulių bėgimas

Bulių bėgimas. Ištrauka iš mano videoįrašo iš balkono.

Bet žmonės perka vietas balkonuose, bėga, grįžta antrai dienai, kviečiasi draugus, metai iš metų keliauja San Fermino metu į Pamploną net iš Australijos. Daugybę sutikome kurie ten jau ne pirmą sykį. „Uždraustas, kitoks vaisius“ pakeri. Jei ne sena tradicija, to negalėtų būti, lauktų kritikos lavinos už elgesį su gyvūnais, už beprasmę mačistinę riziką ir medikų, pareigūnų, bei šiukšlių rinkėjų laiko eikvojimą. Bet čia tradicija, čia „taip buvo per amžius“, kaip viskas baskų krašte…

Stebėtojai balkone ir užbarikaduotame, bet irgi vietas žiūrovams pardavinėjančiame Burger King restorane

Stebėtojai balkone ir užbarikaduotame, bet irgi vietas žiūrovams pardavinėjančiame Burger King restorane

Jau virš tūkstantmečio per Baskiją teka piligrimų upės: visą šalį vagoja Šv. Jokūbo keliai. Pagrindinis “dvasiškiausias” prancūziškasis daugeliui ėjikų čia ir prasideda. Tie, kam Kelyje svarbiau žygis, gamta, „pramynė“ savus, pavydžiui Camino del Norte žaliosiomis pakrantėmis. Kuprinėtus – pavargusius, bet pakylėtus – piligrimus sutikdavome ir pajūrio uolų viršūnių serpantinuose, ir Pamplonos centre, nardančius tarp raudonai-baltų apgirtusių San Fermino šventėjų.

Baskijos krantai

Baskijos krantai

Tolstantis(?) Baskijos laisvės žiburys

„Baskija – tai ne Ispanija“ skelbia atsišaukimai paeiliui. Vien iš solidarumo pakabintų okupuotos Palestinos vėliavų mačiau daugiau, nei ispaniškų: visos „nelaisvos tautos“ baskams – likimo sesės. O kai vieno Baskijos miestelių bare žiūrėjau Europos futbolo čempionato finalą, kurį laimėjo Ispanija, negalėjau patikėti savo ausimis: ispanams įmušus įvartį vos pora žmonių kaip nors reaguodavo, po pergalės – jokių reakcijų išvis. Kai mušė ispanų varžovai irgi tyla – jiems tiesiog buvo tas pats, daug kas tik kartais žvilgteldavo į televizorių, tarsi būtų rodę kokį Okeanijos čempionatą… Ispanija baskams – užsienio šalis – ir gana priešiška. O tikroji baskų rinktinė – Bilbao „Atletico“ klubas, kuris iš principo neperka legionierių ir samdo tik užaugusius Baskijoje. Ir, nepaisant to, yra viena vos trijų komandų (greta pasaulio žvaigždynu pertekusių Madrido „Real“ ir „Barcelona“), nuo pat 1929 m. metų neiškritusi iš Ispanijos pirmos lygos (La Liga).

Tik pavieniai žmonės žiūri pasaulio futbolo čempionato finalą

Tik pavieniai žmonės žiūri pasaulio futbolo čempionato finalą

„Juodžiausias metas“ Baskijai buvo XX a. vidurys: net baskų kalba buvo ispanų uždrausta. Tuomet baskai sukilo už nepriklausomybę, o ETA judėjimo sprogdinimai skambėdavo per Europos žinias tarsi musulmonų teroristų išpuoliai šiais laikais. Bet laikai keitėsi, Ispanijos politika atlaisvėjo, baskų kalba atėjo į iškabas ir mokyklas, o pati Baskija dabar – turtingiausias Ispanijos regionas. Daugybei baskų to pakako tam, kad baigtų rizikuoti vardan „laisvės svajonės“ ir nepriklausoma Baskija, nepaisant visų gatvės lozungų ir grafičių, atrodo toliau nei anksčiau. Net pati ETA 2017 m. sudėjo ginklus. Stebėdamas baskiškus sumuštinukus pinčos ramiai valgančius vietinius ir turistus, dabar sunkiai galėtum patikėti, kad čia dar neseniai aidėjo sprogimai.

Pinčos - tradiciniai baskiški užkandžiai

Pinčos – tradiciniai baskiški užkandžiai

Rytų Europoje didžiosios Imperijos griuvo – Rusija, Osmanai, Austrija-Vengrija – net mažiausios tautos iškovojo laisvę. Vakarų Europoje gal žiaurumai buvo mažesni – bet turbūt todėl mažosios tautos iki šiol gyvena didžiųjų (anglų, prancūzų, ispanų) valdžioje. Genocidų, persekiojimų Vakaruose nėra – sakytų optimistas – galima gyventi, kam lieti prakaitą ir kraują? „Bet Baskija iš lėto skęsta“ – sakytų pesimistas. Gimstamumas – vienas mažiausių Europoje, ekonominė migracija – didžiulė. Praturtėjusioje Baskijoje vis daugiau ir „tikrų“ ispanų, ir afrikiečių nelegalų. Ir jie baskų kalbos nesimoko. Kam? Juk išmokęs ispaniškai, susikalbėsi ir visoje Ispanijoje, ir Lotynų Amerikoje, ir su visais „kaimynais baskais“, kurie vis tiek išmokomi valstybinės kalbos… O dar ta baskų kalba tokia sunki: priklausomai nuo apibrėžimo, 22 linksniai (daugiau nei kone bet kurioj kitoj kalboj)… Miestuose aplinkui girdėjau beveik vien ispanų kalbą ir tik vienoje kaimo degalinėje net į „Buenas tardes“ man atsakė baskiškai.

Baskiški užrašai lifte

Baskiški užrašai lifte

Ateitis, kurios bijoma – anapus sienos, Prancūzijoje. Ten – irgi dar Baskija. Bet jei Ispanijos Baskijoje baskiškai moka 55% iš 2 mln. žmonių, tai Prancūzijos Baskijoje – vos 20%. Prancūzijoje “visi prancūzai”, o prancūzai turi kalbėti prancūziškai. Ispanijos pusėje kelio nuorodos į Prancūzijos Baskijos sostinę seną jaukų Bajonės miestą – baskiškos „Baiona“, Prancūzijoje jau tik prancūziškos – „Bayonne“. Jei Ispanijos Baskijoje jaučiausi lyg patekęs į kitą šalį, tai Prancūzijos pusėje nežinodamas nebūčiau atkreipęs dėmesio.

Gražus Bajonės senamiestis Prancūzijoje

Gražus Bajonės senamiestis Prancūzijos Baskijoje

Ką žada ateitis – niekas nežino, bet šiandien Baskija tikriausiai – pati tikriausia ir išskirtiniausia šalis tarp tų, kurios nepažymėtos jokiuose Europos žemėlapiuose. Ji įtakinga nuo neatmenamų laikų: baskų banginių medžiotojai kadaise dominavo pasaulinėje banginių rinkoje, o laikais iki romėnai visur pasėjo lotynų kalbą, baskai gyvavo didelėje šiuolaikinės Ispanijos, Prancūzijos dalyje.


Visi mano kelionių po Ispaniją vadovai


Kelionės po Ispanijos žemyną

1. Madridas - šėlstantis senovinis didmiestis
2. Barselona - pasakiškiausios architektūros didmiestis
3. Andalūzija – didingi miestai ir karšti kurortai
4. Šv. Jokūbo kelias. Viskas, ką reikia žinoti
5. Galisija - kitokia Ispanija. Drėgna, vėsi, šventa


Kelionės po Ispanijos salas

1. Kanarų salos - Afrikos klimatas, Europos dvasia (ĮŽANGA)
2. Gran Kanarija - Kanarų salų širdis
3. Tenerifė – Kanarų milžinė
4. Fuerteventura - Kanarų sala-dykuma
5. Lanzarotė - ugnikalniai ir menas
6. El Hierro – neatrasta laukinė Kanarų sala
7. Maljorka - nuo tradicinių miestų iki kurortų šėlsmo


Kelionių vadovai po Ispaniją žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


Burning Man – viskas, ką reikia žinoti

Burning Man – viskas, ką reikia žinoti

| 2 komentarai

Apie Burning Man sklinda legendos – bet nė viena jų neparuošė tai didingai beprotybei kuri manęs tenai laukė!

Tai tarsi kita planeta, 7 dienoms kiekvienais metais sukuriama vidury Nevados dykumos. Ten – liepsnojantys didingi meno kūriniai, iššaukianti spalvinga apranga, švytintys triaukščiai-keturaukščiai automobiliai, visokeriopa laisvė, jokiose kitose kelionėse neregėtos smėlio audros, bemat pavagiančios bet kokį matomumą… Ten nėra pinigų – visi draugiškai viskuo dalijasi. Ten nėra „atlikėjų“ ar „žiūrovų“ – visi ~70000 kuria Burning Man kartu. Ten nėra šiukšliadėžių – visi viską išsiveža ir vėl palieka tuščią išdžiūvusio ežero dugną…

Pabandžiau į vieną straipsnį sudėti kuo daugiau to, kas yra Burning Man. Nuo didingo meno iki užkulisių “kaip išgyventi”, nuo deginimo ceremonijų iki “kaip patekti”, nuo to, kokie žmonės ten renkasi iki renginio istorijos ir reikšmės, nuo nuogumo ir narkotikų iki dvasingumo.

Burning Man su žmona

Burning Man su žmona

Taigi, kas tas Burning Man? Kodėl tai ne festivalis?

Prieš keliaudamas ten daug domėjausi Burning Man – bet joks tekstas ar video neparuošė tam, ką ten radau! Turbūt todėl, kad esame įpratę viską lyginti, o Burning Man tiesiog neturi analogų. „Festivalis“ – „žmonės iš šalies“ dažnai pavartoja šį tikrų „Burning Man“ fanų taip nemėgstamą žodį, bet jis tik klaidina… Tiesiog nuo muzikos festivalio – ar bet kokio kito renginio – Burning Man skiriasi N+K savybių. Daugelis „nekaltųjų“ („Virgin Burners“ – taip vadinami renginio naujokai) susižavi viena kuria iš tų savybių, gal keliomis, jas rodo ir akcentuoja savo emocinguose bloguose ir vloguose – o patekus į Burning Man „planetą“ tave neišvengiamai apsupa visuma, tampi tokio fantastinio filmo alternatyvios realybės herojumi, kur kitokia ir tvarka, ir estetika, ir drabužiai, ir ekonomika, ir ekologija, ir ritualai, ir gamta…

Prie įvažiavimo į Burning Man

Prie įvažiavimo į Burning Man

Burning Man nėra kviestinių samdytų atlikėjų su jiems skirtomis scenomis, kaip festivaliuose, neturėtų būti ir „tik žiūrovų“. Visi atvykę į Burning Man tampa laikino – bet net Google Maps pažymėto – Black Rock City miesto gyventojais.

Burning Man vyksta savaitę (nuo sekmadienio iki sekmadienio), bet kelias dienas iki renginio pradžios jau nerimsta masinės statybos: savo palapines, heksajurtas, kupolus, kemperių „junginius“ statosi Burning Man stovyklos. Tokių „pripažintų“ stovyklų – apie 1500, kiekvienoje gyvena nuo kelių iki kelių šimtų miestelėnų, kurie kartu ne tik stengiasi „išlikti“ ant nesvetingo ežero dugno susivežę viską, kas tam būtina, bet ir duoda kažkokią dovaną miestui. Taip, dovaną – Black Rock City per 7 dienas niekada neišsitraukiau piniginės! Burning Man principai draudžia ten ką pardavinėti, o mainai irgi kontroversiški: turi duoti nesitikėdamas nieko. Kai renginys trunka tik savaitę ir į jį susirenka tuo besižavintys, tai puikiai veikia! Tiesą pasakius, dalis Burning Man dalyvių „įprastame gyvenime“ (burnerių terminais, „default world“) yra verslininkai, žvaigždės, turtuoliai, čia lankėsi ir Elonas Muskas, Markas Ciukerbergas, Paris Hilton, bet net jiems kažkaip malonu savaitei iškeisti sandorius į „vaikišką“ dovanojimo ir gavimo džiaugsmą…

Burning Man menas

Burning Man menas

Stovyklos dovanoja tai, kas „užveda“ jų narius ir jiems paprasta dovanoti. Daugybė stovyklų dovanoja maistą, gėrimus. Kitos organizuoja įvairiausių muzikos stilių koncertus, paskaitas, diskusijas, mokymus ar siūlo ką išvis netikėto. Štai „Coversation Cafe“ vakarais pakviesdavo prisijungti prie stalų, prie kiekvieno kurių vykdavo pokalbis vis kita įdomia tema (politika/religija? Asmeniniai praradimai ir džiaugsmai? Meilė? Pasirink pats, kur prisėsti…). „Altitude Camp“ iš pastolių surinko 5 aukštų bokštą, nuo kurio viršūnėje stovinčių sofų smagiai gėredavomės gražiausiu Black Rock City vaizdu. Kai kurie pasinaudoja galimybe daryti tai, apie ką gal svaojojo, bet tikrame gyvenime nedrįstų: štai vienoje stovykloje vidutinio amžiaus moterys šoko striptizą, kitoje neprofesionalūs komediantai darė stand-up vakarą. Kiti duoda krautis telefonus, organizuoja susižeidusiųjų pargabenimą iš išdžiūvusio ežero tolių (kaip sakė idėją sugalvojęs australas, viena dažniausių traumų – patemptos čiurnos laipiojant ant meno kūrinių). Taip, ir tiems nelaimėliams padeda savanoriai, pamatę tokį reikalą ir įkūrę tam stovyklą – šitaip veikia Burning Man!

Užlipus į Altitude Camp bokštą

Užlipus į Altitude Camp bokštą

Čia – tik ta Black Rock City uolos viršūnė, kurią pamačiau pats. Gavau didžiulę knygą su preliminariais stovyklų „dovanų“ grafikais, bet niekaip nepatirsi nė 2% to. Ir neverta dėl to jausti taip „burneriams“ pažįstamo FOMO jausmo (baimės ką praleisti). Dažniausiai nenueidavau nė pusės kilometro ton pusėn, kurios renginį buvau išsirinkęs grafike, kai kas nors sužavėdavo pakeliui, naujas pažįstamas kur pakviesdavo ar tiesiog prisėsdavau ant nuostabiai patogaus meno kūrinio – ir nepasigailėdavau! Galisi nebent tie, kas į Black Rock City atvyksta įsispraudę į „rėmus“: jei tikėsies, kad „vos atsikėlęs gausi kavos“ ar „vos pasidarys karšta – ledų“, turbūt nusivilsi… Black Rock City bus visko, bet nebūtinai ten ir tada, juk viskas laikina, savanoriška! Turi išmokti būti dėkingas už tai, ką gauni, na, o jei kažkas absoliučiai būtina – pasirūpinti tuo pats. Apskritai, privalai atsivežti tiek maisto ir gėrimų, kad užtektų net jei ir nieko negautum. “Radical self-reliance” (Radikalus apsirūpinimas) – dar vienas Burning Man principas.

Vienas poilsiui tinkamų meno kūrinių - suoliukas ir plazdanti peteliškė

Vienas poilsiui tinkamų meno kūrinių – suoliukas ir plazdanti peteliškė

Ir šiaip – turėtum ne tik imti, o ir duoti. Net jei nepriklausai stovyklai – o tokių „laisvų bilietų“ mažuma – greitai pajusi norą kažką tam „geraširdžiam miestui“ ir dovanoti. Gali čia pat užsirašyti savanoriu – bent jau tapti žibintininku vienam vakarui. Gali dalinti kokius „reikalingus ir dažnai pamirštamus daiktus“, gali ką organizuoti.

Burning Man

Burning Man žibintininkai eina uždegti žibintų

Pirmą kartą atvykus suprasti, ką duoti, sunkiau – perskaičiau, kad gera dovana būtų visokie šviečiantys daiktai, mat naktį tamsiam vaikščioti nesaugu, o ryškios šviesos – svarbi Burning Man kultūros dalis. Nupirkom virš 400 tokių, bet naktimis visi apsišviesdavo dar labiau už mane… Tačiau kartą buvęs jau aiškiau suprantu, ką norėčiau ir turėčiau duoti, jei dar kada grįšiu į Burning Man (o grįžti norisi!). Kaip sakė sutikti ukrainiečiai, „Atrodo, daug žiūrėjome apie Burning Man, daug skaitėme, bet tik čia atvykę iš tikrųjų supratome, kaip šitas miestas veikia“. Kiek žavių smulkmenų: pavyzdžiui, kas vakarą, ryškiai saulei pasislėpus anapus rausvų uolų, miestelėnai ūbaudami atsisveikina su diena…

Šios stovyklos dovana praeiviams - stand-up komedijos

Šios stovyklos dovana praeiviams – stand-up komedijos

Žmogus, šventykla ir vėduoklės formos miestas

Yra kas Burning Man nesikeičia niekada. Renginio pavadinimas reiškia Degantis žmogus. Pirmasis Burning Man vyko San Francisko paplūdimyje 1986 m. kai grupelė žmonių padegė žmogaus figūrą. Nuo tada renginys vis augo, ilgėjo, Kalifornijoje „užspaudus“ biurokratinei sistemai išsikėlė į Nevados dykumas, bet žmogaus „užkūrimas“ tebeliko jo širdis.

Padegtas žmogus šeštadienio vakarą

Padegtas žmogus šeštadienio vakarą

„Žmogus“ padegamas šeštadienį – o iki tol jis stūkso ant postamento pačiame Black Rock City centre. Viena vertus, miestas laikinas, tokio pat niekad nebus. Kita vertus, kiekvienais metais jis atgimsta labai panašus – bet labai kitoks nei visi kiti pasaulio miestai… Jo išplanavimas – vėduoklė. Centre – Žmogus. Iš karto aplink žmogų – Plaja, kupina menininkų padovanotų monumentalių kūrinių: ant daugumos jų galėjau laipioti, ilsėtis, suptis, šokinėti – priešingai likusiai Amerikai čia, Burning Man, „saugumas – trečioje vietoje“ („safety third“). Kai žmogų padegė, nuo žmogaus atskridusios žarijos pradegino mano rūbą, bet žymių ant rankos neliko.

Plaja žvelgiant nuo žmogaus skulptūros platformos

Plaja žvelgiant nuo žmogaus skulptūros platformos

Anapus Plajos prasideda Miestas. Pagrindinės jo gatvės eina puslankiu. Ta palei Plają vaidnama Esplanada, o kitos – simboliniais pavadinimais, prasidedančiais raidėmis nuo A iki K iš eilės. Be to, yra gatvės-stipinai, jungiančios tuos pusračius: kiekviena vadinama pagal valandas, kurias rodytų ten atsisukusi laikrodžio rodyklė. Taigi, adresas „6:45 ir Intriguing“, kur apsistojome mes, reiškia, kad vieta beveik tiesiai į pietus nuo Žmogaus, ties devintu pusračiu nuo Esplanados (ir trečiu nuo miesto ribos).

Black Rock City planas

Black Rock City planas

Black Rock City išplanavimas toks genialus, kad jau po dienos-kitos galėjau vos išgirdęs stovyklos adresą ten nueiti be jokio žemėlapio ar GPS – net jei iki stovyklos 2 ar 3 km! Tiesa, vaikštančių kaip mes mažuma: automobiliais ar motociklais po Black Rock City važinėti draudžiama, tad daugelis rieda dviračiais. Vis daugiau kas „švelniai apgaudinėja“, pasirinkdami elektrinius dviračius (leidžiama, jeigu su pedalais): kartą mačiau, kaip merginos elektrinukui išsikrovus, vaikinas jį tempė savuoju, kad tik merginai netektų minti…

Dviračiais per Burning Man

Dviračiais per Burning Man

Dar leidžiama važinėti mutantomobiliams (Mutant Vehicles, Art Cars) – jie yra tikras Black Rock City veidas. Tai unikalios savadarbės mašinos – nuo gana paprastų automobilio-žiurkės ar autobuso-kiškio iki pačių išmoningiausių… Štai, žiūriu, važiuoja milžiniškas Viduramžių laivas, štai per dykumą juda Aukso vartų tiltas, štai pagal muziką ugnimis spjaudosi didžiulis metalinis aštuonkojus, štai platforma su tokiu galingu į kosmosą nukreiptu žaliu lazeriu, kad matosi iš bet kurio Black Rock City rajono ar aplinkinių dykumų, kviesdama minias ten eiti, sekioti dviračiais iš paskos… Kai kurie „art car“ savininkai dovanoja nuo savo kūrinių koncertus, dar daugiau vėžina: tokie pavažiavimai ar tiesiog pasisupimas kokiomis ant krano pakabintų sūpynėmis liko vienais įspūdingiausių Burning Man prisiminimų. Jau ir pirmą kartą išvysti kiekvieną tų mašinų – kažkas tokio!

Liepsnomis besisvaidantis važinėjantis metalinis aštuonkojis

Liepsnomis besisvaidantis važinėjantis metalinis aštuonkojis

Kai kurios Black Rock City gatvės – „pagrindinės“ – ten įsikuria triukšmingesnės, nuolat veikiančios stovyklos. Yra Centrinė stovykla, kur – renginio organizatorių veikla. Prie ramesnių gatvių rečiau „dovanas“ dalinantieji, o prie miesto pakraščių (I, J, K ir pan.) – „laisvieji stovyklautojai“. Toje vietoje, kur vėduoklė “nesueina” – “gilioji Plaja” (Deep Playa), nutolęs menas, nuo miesto vos regimi ir girdimi naktiniai koncertai ir Šventykla.

Palei Burning Man gatvę

Palei Burning Man gatvę

Linksmas ir liūdnas deginimai ir miesto pabaiga

Net ir šešios dienos Black Rock City neparengė žmogaus padegimui šeštadienį! Fejerverkai, šventė, tvoskiantis karštis, ugnies palaužtas griūvantis žmogus. Aplink jį – dešimtys tūkstančių miestelėnų, o už jų – fantastiškiausi „mutantomobiliai“, plyšaujantys muzika. Ką tas žmogaus deginimas reiškia? Niekas nežino! Vienas savanoris sakė, kad, degant žmogui, turėtum palikti kokią savo nekenčiamą savybę… Bet kiek dalyvių – tiek prasmių, nes Burning Man kuriamas „iš apačios į viršų“! Kone jokia tradicija negimė nes „taip nusprendė organizavimo vadovas“, visas jas sukūrė „eiliniai miestelėnai“.

Prieš padegant žmogus pakelia rankas

Prieš padegant žmogus pakelia rankas

Štai netoli žmogaus kasmet pastatoma didinga šventykla: ji sudeginama sekmadienį, tyliai, miestelėnams verkiant. Nes visą savaitę į ją miestelėnai su ašaromis neša savuosius skausmus. Tolimų karų aukų nuotraukas; laiškus mirusiems seneliams, tėvams ar vaikams; o iš „pirmo pasaulio“ – prarastų augintinių nuotraukas. Viskas sudegė per kokią valandą, kartu su (galbūt) anais prarastais žmonių gyvenimo etapais…

Burning Man šventykla - kasmet vis kitokio stiliaus, bet stovi toje pat vietoje, už žmogaus

Burning Man šventykla – kasmet vis kitokio stiliaus, bet stovi toje pat vietoje, už žmogaus

Pirma šventykla Burning Man atsirado 2000 m. kaip vienas Plajos meno kūrinių, menininko Davido Besto pastatytas savo mirusiam draugui. Davido pavyzdžiu, savo „prarastuosius“ ten pagerbė ir kiti. Tad Šventyklos – kaip „mutantomobiliai“ ar šviesos ar dovanos – tapo vis augančio Burning Man kanono dalimi… „Burning Man“ kartą išvydau net dokumentiniame anglikonų kunigo sukurtame seriale „Per pasaulį per 80 tikėjimų“ – bet tik ten nuvykęs galėjau suprasti, kodėl: kiek Black Rock City pasinersi į laukinį tūsą, kiek į asmenybę keičiantį kilnų dvasingumą priklauso tik nuo tavęs paties. Kaip sakoma, „Plaja duoda ko tau reikia“.

Laukiam šventyklos deginimo

Laukiam šventyklos deginimo

Kiek tokių “Burning Man” tradicijų? Jų nesuskaičiuosi ir nesužinosi visų! Kasdien vis išvysdavom ką naujo – štai sudeginus žmogų, kai kurie staiga nusimetė rūbus ir puolė šokti nuogi ant žarijų. “Yra toks Burning Man paprotys” – sakė savanorė, bet pridūrė, kad taip daro nedaugelis.

Burning Man

Žarijos

Sekmadienį nemaža dalis miesto jau buvo nugriauta, o stovyklų nariai, išrinkę „heksajurtas“. „šukavo“ savo teritorijas kad nepaliktų nė šiukšlelės: „Nepalik (savo) žymės“, skelbia dar vienas dešimties Burning Man principų. „Ar plauką irgi surinkti?“ – nugirdau stovyklos naujoką klausiant senbuvio. „Taip, tai irgi MOOP“ – atsakė jis, pavartodamas trumpinį, kuriuo burneriai vadina „viską, ko neturėtų ten būti“ („Matter out of place“).

Nurenkamas meno kūrinys plajoje

Nurenkamas meno kūrinys plajoje

Pirmadienį nebelieka daugumos dalyvių, o po antradienio išdžiūvusiame ežere tepasilieka savanoriai, renkantys stovyklautojų „pražiūrėtą“ MOOP. Tokio – be galo mažai: neįtikėtina, kaip mieste be šiukšliadėžių beveik niekada nepamatydavau nė numestos šiukšlelės – taip skiriasi nuo muzikos festivalių ar miesto švenčių… Ką išsineši iš stovyklos, turi ir parsinešti, ir 99%, atrodo, to griežtai laikosi. Kiekvieną išgertą butelį, suvalgytų traškučių ar džiovintos mėsos pakelį parsinešiau į automobilį, išsivežėm ir išmetėme jau „civilizacijoje“. O jei ką visgi „atima vėjas“, kaip mano žmonos skrybėlę – sulaiko visą Black Rock City apsupanti 15 km ilgio laikina tinklinė „miesto siena“…

Miesto siena toli anapus jo pabaigos gaudo vėjo "pavogtus" daiktus

Miesto siena toli anapus jo pabaigos gaudo vėjo “pavogtus” daiktus

Kaip patekti į Burning Man? (bilietai, nuvykimas)

Į Burning Man patekti gali būti nelengva! Daugelį metų norinčiųjų būna daugiau nei vietų, o miesto dar labiau plėsti neišeina, mat „butelio kakliukas“ – siauri keliai į tą atokų kraštą daugiau nei 200 km nuo artimiausio didmiesčio Ryno (ir taip jau eilės į ir iš Burning Man nusidriekia valandų valandas!).

Muzikantai Burning Man

Muzikantai Burning Man

Bilietai parduodami keliais etapais:
FOMO bilietai, kurie brangesni, nors nesuteikia jokių papildomų privilegijų, išskyrus beveik garantuotą patekimą. Jų pirkti nebandėme ir, manau, verta tik jei nepavyksta gauti nieko daugiau.
Bilietai stovykloms, prieinami tik stovyklų nariams (tokių bilietų dauguma, jie skirstomi „užsirekomendavusioms“ stovykloms, o stovyklos, savo ruožtu, labiau linkusios skirti „užsirekomendavusiems“ nariams, bet gali pavykti gauti ir naujokui).
Eiliniai bilietai, leidžiantys arba prisijungti prie stovyklos, arba dalyvauti nepriklausomai – dėl jų reikia dalyvauti loterijoje. Mes nelaimėjome.
Oficiali perpardavinėjimo platforma (STEP): čia užsirašai į eilę ir gauni bilietus iš tų, kas juos įsigijo seniau. Priemoka nedidelė ir iš anksto nustatyta – be to, nerizikuoji, kad gausi padirbtus bilietus. Taip bilietus įsigijome ir mes.
-„Paskutinis etapas“, kurio metu parduodami dar likę bilietai. Kadangi iki renginio būna likę mažai laiko, šis etapas mažai naudingas ne amerikiečiams: būtų sudėtinga likus tiek nedaug laiko pirkti lėktuvo bilietus, organizuotis transportą ir kt.
Yra galimybė tapti „miestelėnu“ nemokamai jei savanoriausi ne stovyklai, o pačiam renginiui (pvz. saugosi deginimus nuo savižudžių – taip, tokių yra buvę – ar padėsi palaikyti tvarką kaip reindžeris). Bet dažnu atveju pirmąkart vis tiek turi pats įsigyti bilietą ir tada “užsirašyti savanoriu” ir, jei gerai seksis, kitiems metams pakvies nemokamai.

Burneriai apžiūrinėja meną

Burneriai apžiūrinėja meną

Internetas pilnas naujokų skundų, kad jie „niekad negavo bilietų“, o daugybė sutiktų patyrusių „burnerių“ gyrėsi buvę 15 ar 20 „Burning Man“ iš eilės. Kaip jiems pavyksta? Svarbu atkaklumas („nepasiduoti“ pralaimėjus loterijoje), bet dar labiau padeda jau po pirmo Burning Man susikuriami ir paskui vis plečiami „draugų burnerių“ tinklai: koks pažįstamas nusiperka bilietus, gyvenimo aplinkybės priverčia nevažiuoti, tada siūlo savo „bendradegintojams“…

Parduodami tik visos savaitės bilietai. Gali atvykti ne tik sekmadienį – su kiekviena diena miestas vis pilnėja (mes atvykome pirmadienį). Yra net tokių, kurie atvažiuoja tik deginimo savaitgaliui – bet burneriai tokių nelabai mėgsta, juk per savaitgalį niekaip neįsigyvensi į miestą, dvi dienas bepigu “radikaliai apsirūpinti” – tokiems “savaitgalio kariams” (weekend warriors) “Burning Man” smarkiai nesiskiria nuo muzikos festivalio. Tad ir patekimo vidun tokiems niekas negarantuoja: štai 2023 m. artėjant renginio galui stojo liūtys ir atvažiavę tik porai dienų liko bergždžiai laukti už vartų kol ežero dugnas taps pravažiuojamu (taip ir nesulaukė).

Į Burning Man daugelis važiuoja automobiliais ar kemperiais. Mes išsinuomavome automobilį Los Andžele ir nuvažiavome pakeliui dar aplankę Las Vegasą, Kalifornijos nacionalinius parkus… Būna, kas, neturėdami automobilio, važiuoja autostopu – paveža kiti burneriai. Vienintelė reali alternatyva – „Burner Bus“ vadinami autobusai, atvežantys ir išvežantys Black Rock City „miestelėnus“ iš tokių JAV miestų kaip San Franciskas ar Rynas.

Burning Man gatvė

Burning Man gatvė

Kur gyventi Burning Man? Stovyklos, kemperiai, palapinės, automobilis…

Jau įsigijus bilietą, vienas svarbiausių klausimų, nuo kurio smarkiai priklausys tavo Burning Man patirtis – „kur gyventi“. Visų pirma, stovykloje ar nepriklausomai? Čia nuomonės išsiskiria. Mes pasirinkome nepriklausomai – ir vieni sakė, kad „pasirinkome sunkiausią kelią“, o kiti, kad tai „kaip tik pats tas pirmam kartui Burning Man“ (taip atrodė ir mums).

Naked Heart stovykla

Naked Heart stovykla

Manau priklauso nuo žmogaus. Jei sugebi savimi pasirūpinti, žinai, ko tau reikia savaitei, turi idėjų saviraiškai ir mėgsti bendrauti su nepažįstamais – tikrai geriau nepriklausomai. Taip turėjome laiko apeiti daug stovyklų, išsamiai pažinti Black Rock City. Tačiau jeigu mažiau pasitiki savimi, bijai suklysti, nori, kad tau „parodytų kelią ir pavyzdį labiau patyrę“ – geriau stovykla. Taip pat stovykla logiška ir tada, kai jau žinai, kad gali prisidėti prie jos idėjos ir „dovanų“, ta idėja sutampa su taviške – ar ten stovyklauja tavo draugai ir nori būti su jais. Būdamas stovykloje daugiau laiko praleisi ten su kolegomis ir mažiau – „nuotykiaudamas“ su naujais draugais iš šalies.

Black Rock City vaizdas naktį iš Altitude Camp

Black Rock City vaizdas naktį iš Altitude Camp

Įprasta, kad stovyklose bus ir tai (būtina išsiaiškinti iš anksto):
Stovyklos mokestis – dažnai bent toks, kaip bilieto kaina, o kartais ir kelis kartus ar net keliasdešimt kartų didesnis.
Įsipareigojimai – nuo valgio ruošimo „pamainų“ iki stovyklos statybų ar griovimo iki prisidėjimo prie stovyklos „dovanų“.
Papildomas komfortas – dušai, maitinimas, galbūt stovykla skolins dviračius, palapines ir pan. (tam ir išeina stovyklos mokesčiai).

Stovykla robotų tematika

Stovykla robotų tematika

Stovykla stovyklai nelygu. Vienos jų – tik greta palapines pasistačiusių bendraminčių kompanijos, o „prabangiausios“ – legendomis apipinti „laikini viešbučiai“, už kurių „klientus“ organizatoriai padaro viską. Štai jaukiai sėdėję JAV mokslus baigę Kinijos verslininkų vaikai man sakė už vietą savo kelionių agentūros suorganizuotoje stovykloje mokėję po 14000 dolerių, už tai gavo didžiulius kemperius, dovanų idėjas (azijietiško maisto loterijas) ir kt. Tiesa, tokie „miestelėnai“ užkietėjusių burnerių paniekinamai vadinami „Sparkle Pony“ – „turistų“ Burning Man neturėtų būti… Kiti girdėti stovyklos mokesčiai – 600, 1000 ir pan. USD, gali mokestis priklausyti nuo patogumų (ar su elektra? Ar atvyksi kemperiu?) ar nuo kitokio indėlio (pvz. vienoj stovykloj, kur klausėm apie mokesčius, buvo 50% nuolaidų menininkams).

Laisvųjų stovyklautojų be automobilių zona

Laisvųjų stovyklautojų be automobilių zona

Jei kursies nepriklausomai ar stovykla to neduos, reiks pasirūpinti gyvenamąja vieta. Tipinis variantas yra kemperis, kurių didžiausi prilygsta rūmams – bet kemperių nuomos kompanijos nemėgsta šio „purvino pašėlusio renginio“ ir laiko plėšikiškai aukštas kainas. Kitas variantas – palapinė, nuo menkiausių iki stebinančių prabangos lygiu (net su kondicionieriais!). Mes pasirinkome nakvoti automobilyje, kurį išsinuomojome Los Andžele. Kad būtų patogiau, pasirinkome ne patį mažiausią. Vietiniai amerikiečiai vis tiek negalėjo mumis atsistebėti – „Jūs tikrai miegosite visą savaitę automobilyje? Nepavyks!“, „Kaip įmanoma? Visiems pasakosiu, kad štai sutikau porą, kuri sugebėjo išgyventi automobilyje“. Jie taip pripratę prie komforto, erdvių, kad mes jiems buvome „keisčiausi žmonės Burning Man“ (didelis pasiekimas!). Tačiau ten pat sutiktiems lietuviams ir vidurio ar rytų europiečiams „gyvenimas automobilyje“ visai neatrodė kažkuo keistas. Kultūriniai skirtumai!

Automobilis, kuriame ir gyvenome Burning Man

Automobilis, kuriame ir gyvenome Burning Man

„Jūs renkatės kentėti“ – sakė greta stovyklavęs kaimynas matydamas, kad miegame automobilyje ir neturime dviračio. O man atrodė priešingai: išsimiegodavom labai patogiai, ilgai, vos atvažiavę pasinėrėme į Burning Man šurmulį, o kaimynai ilgai vargo surinkinėdami visokius „stogus pavėsiui“ virš savo palapinių, o prieš išvykdami visa tai išrinkinėjo – nors jie irgi nepriklausė jokiai stovyklai, viską darė tik dėl pačių savęs. Ir suvaikščioti po 30 km per dieną pėsčiom nebuvo nuobodu ar nuovargu, kai aplink tiek nuostabių dalykų, kuriuos gali apžiūrėti. Kančia – reliatyvi, tai vienas dalykų kurį supranti Burning Man dykroje, kur kiekvienas turi išgyventi su *jam* būtinu minimumu.

Rytas Burning Man

Rytas Burning Man

Ką imti į Burning Man?

Burning Man radikalaus apsirūpinimo sako, kad turi atsivežti viską, ko tau reikia visai savaitei. Teoriškai ką pamiršęs gali nusipirkti teisę kartą išvažiavęs vėl sugrįžti, bet išvykti iš to „stebuklo ant žemės“ nė už ką nebūčiau norėjęs, o bet koks išvykimas „apsipirkti“ užtruktų kone dieną (viskas toli, didelės eilės įvažiuoti atgal). Ką pamiršai, galėsi gauti iš dovanų iš kitų, bet vien tuo kliautis neturėtum ir negražu.

Kemperiai ir dažno išsinuomotos priekabos su daiktais

Kemperiai ir dažno išsinuomotos priekabos su daiktais

Sąrašai „kas būtina“ labai asmeniniai – skaityti juos verta, bet turi viską vertinti per savo poreikių prizmę. Štai neėmiau visokių „raiščių ant akių“ ar „ausų kamštukų“ – puikiai užmiegu ir be to, kad ir vieną naktį kaimynas kitoj gatvės pusėj surengė metalo koncertą. Visada nakčiai specialiai atsidengdavau automobilio langus (dienai uždengtus plėvele nuo saulės), kad prieš užmerkdamas akis matyčiau visus Black Rock City lazerius ir tekantį mėnulį… Tuo tarpu skaitytuose sąrašuose neradau dantų krapštukų, o jų prireikė (turiu problemų su dantenomis) – padėjo kaimynas.

Vaizdas pro priekinį automobilio langą prieš užmiegant

Vaizdas pro priekinį automobilio langą prieš užmiegant

Išsiskiria nuomonės ir dėl mėlynos lipnios juostos (“vienintelė kur negadina dažų”), kuria daug kas apklijuoja automobilių tarpines idant neprieitų smėlio – vieni klijuoja daug, kiti sako “vis tiek beviltiška”. Apklijavome, bet galvojome, kad autonuomos kompanija vis tiek paims pinigų už automobilio valymą – bet pasisekė, nepaėmė, gerai išplauti pakako. Svarbu nejungti Plajoje šildymo ar kondicionieriaus: ne vienas, taip padaręs, sugadino filtrą.

Apklijuoju automobilį

Apklijuoju automobilį

Kas tikrai svarbu visiems be išimties:
Maistas ir gėrimai. Verta planuotis kiekvieną valgymą, skaičiuoti padieniui: antraip arba pasiimsi per mažai, arba itin daug visko liks. Gėrimų (vandens) geriau per daug, nei per mažai: vasarą dykumoje prakaituosi daug (vieną dieną 23 val. nebuvau tualete ir nesinorėjo…). Turėjome dviese savaitei 27 litrus Gatorade, 18 litrų vandens, 20 litrų kolos, 2,5 kg bulvių traškučių (14 dėžučių), 350 gramų džerkių, 8 marinuotus agurkus, 20 vytintų dešrelių, paskui pasipildėme dar riešutų, džiovintų vaisių.

Pirkiniai prieš Burning Man

Pirkiniai prieš Burning Man

Drabužiai – įdomūs, tačiau verta turėti minty kad toj ekstremalioj gamtoj jie gali būti nebeišplaunamai prarasti. Dieną karšta, o vakarais temperatūra smarkiai krenta (mano savaitę šalčiausia buvo +7, karščiausia +34), tad reikia kelių komplektų, taip pat apsiklojimo ar miegmaišių nakčiai.

Burning Man aprangos

Burning Man aprangos

Kremas nuo saulės (ten 1191 m aukštis, saulė „ima“).
Vaistai, kurių reikia ar „būna prireikia“ (nuo skausmo, viduriavimo ar pan.).
Švieselės nakčiai: ir dėl stiliaus, ir dėl saugumo vaikštant „tamsiais rajonais“ ir Plaja (net stengdamiesi šviesti vis sulaukdavom pastabų iš dviratininkų: „per mažai šviesų“).

Burning Man šviesos

Burning Man šviesos

Dezinfekcinis skystis (plautis rankas ne stovykloje galimybių praktiškai nėra), servetėlės ir pan.
Dažytojo akiniai, pilnai dengiantys akis (turi nešiotis visuomet – antraip užklupus eilinei „nepermatomai“ smėlio audrai nė atsimerkti negalėsi).

Su dažytojo akiniais per smėlio audrą

Su dažytojo akiniais per smėlio audrą

Ėmiau ir keturis akumuliatorius telefonų pakrovimui, saulės baterijų – bet, kai internetas „neėda“ telefonų energijos, jų nė neprireikė, net vienas akumuliatorių liko neiškrautas. Dalį dalykų atsivežėm iš Lietuvos, bet kitką pirkom vietoj, ko neradom parduotuvėse – užsakėme „Amazon“, atsiėmėm Nevadoje. Juk lagaminai lėktuve riboti…

Saulės baterija - ir stiliaus dalis

Saulės baterija – ir stiliaus dalis

Išmėginti „su kuo minimaliai gali išgyventi savaitę dykumoje“ savaime – viena įdomiausių patirčių! Vienintelis „kūniškas“ dalykas, kurį parūpina organizatoriai – biotualetai. Visko nesuplanuosi: štai 2022 m. buvo itin karšta ir nuolatinės smėlio audros, o 2023 m. netikėtai palijo ir net žmogaus deginimą teko atidėti… Bet visi viens kitam padeda ir išgyvena: sutikti užkietėję burneriai niekaip nesuprato, kodėl 2023 m. dalis „naujokų“ verkė, iš baimės net automobilius paliko ir brido per purvą lauk tarsi antraip būtų žuvę…

Burning Man tualetai

Burning Man tualetai

„Atstovėti“ prieš žudančią gamtą – „Burning Man“ esmė! Ir visgi ta gamta ne tokia jau žudanti. Ji – kitokia: bet jau geriau rinkčiausi savaip romantiškas „Burning Man“ smėlio audras nei europinės vasaros uodų spiečius… Tiesa, kai kuriems tą gamtą pakelti tikrai sunku: štai vienas kaimynas visą dieną leisdavo stovykloje, perkaitintas saulės, tik vakarais išeidavo – nors jis buvo iš Los Andželo, kur tik keliais laipsniais vėsiau (bet visi priklausomi nuo kondicionierių)… O man po Las Vegaso ir Mirties slėnio neatrodė taip jau ir karšta, nesunkiai išlaikiau pasirinktą stilių su juodais ilgais rūbais…

Meno kūrinys, o už nugaros - smėlio sūkurys, vadinamas 'protėviu' (nes vietos indėnai tiki, kad čia - dvasios)

Meno kūrinys, o už nugaros – smėlio sūkurys, vadinamas ‘protėviu’ (nes vietos indėnai tiki, kad čia – dvasios)

Visgi, daug kas „Burning Man“ patiko, bet prie „purvinumo jausmo“ priprasti sunkiausia: niekad gyvenime nesijaučiau toks purvinas, kaip po 7 dienų dykumoj be galimybių normaliai praustis! Plaukai šiurkštūs it laukinio žvėries kailis… Bet kitiems tai rūpesčių nekelia, viskas priklauso nuo žmogaus…

Per smėlio audrą paskutinę dieną

Per smėlio audrą paskutinę dieną

Beprotiškos draugystės ir kas tie Burning Man fanai?

„Kas skatina vis grįžti į Burning Man?“ – klausdavau tų, kas pasakydavo čia buvę „…iolika“ kartų, ir vienas dažniausių atsakymų – „žmonės“. „Gyvenime sunku bendrauti, o čia – paprasta“ – „Conversation Cafe“ sakė vienas, rodos, autistas, besislėpęs po kauke ir prisistatęs „ožiu“. Įsikalbėjus įsidrąsino kaukę nusiimti…

Net ir neturint bendravimo problemų, ten tiesiog – kitas lygis! Niekas niekur neskuba, bet koks pokalbis prie meno kūrinio netrukdavo išvirsti į ašaromis persmelktą dalinimąsi gyvenimo godomis, apsikeitimą kontaktais ir meniškomis dovanėlėmis (juk jau tapote draugais!) ar dar ką…

Važiuojant mutantomobiliu su pirmąkart sutiktais bendrakeleiviais

Važiuojant mutantomobiliu su pirmąkart sutiktais bendrakeleiviais. Visada gali prašyti, kad pavežtų – tik niekada nežinai, kur nuveš… Planų Burning Man nereikia turėti.

„Burning Man“ yra ir tų, kurie „iškrenta iš konteksto kitur“, o čia gali būti savimi, ir tų, kurie, kaip dainuojama puikioje Dierkso Bentlio dainoje „Burning Man“, „Kartais būna išimtimis, o daugelį dienų tokiais kaip visi“. Nors vyrauja amerikiečiai, ypač kaliforniškiai, praturtėję iš Silicio slėnio bumo, stebėtinai daug ir žmonių iš… vidurio ir rytų Europos! Niekur daugiau JAV atsitiktinai nesusitikau tiek žmonių iš „mūsų kraštų“. Vien lietuvių „Burning Man“ radau penkias ištisas stovyklas su iš viso beveik 200 narių! Viena stovykla labiau JAV lietuvių („Amber Dust“), dvi labiau Lietuvos lietuvių („Raccoons“, „Lituanica Birds“), dar pora labiau teminės / draugų kompanijos. Vis matydavau Ukrainos, Estijos, Serbijos, Čekijos, Lenkijos, Rumunijos vėliavas, dviejų rūšių Baltarusijos vėliavas – „oficialią“ ir opozicinę su Vyčiu… Galbūt žmones iš postsovietinės erdvės labiau nei bet ką kitą žavi neregėta „Burning Man“ laisvė… Tiesa, daugelis jų vis tiek elgiasi „ramiau“ nei kokie sanfranciskiečiai: rengiasi gana paprastai, privengia „radikaliausių“ stovyklų „dovanų ir renginių“…

Lituanica Birds lietuvių stovykla

Lituanica Birds lietuvių stovykla

Kokios tik įžymybės nebuvo Burning Man! Bet gatvėje juos sunkiai atpažinsi, Burning Man reklamos iš to nesidaro, žinia „kas atvyko“ nebent sklinda iš lūpų į lūpas (“Kai savanoriavau laikiname Black Rock City oro uoste, mačiau, kaip atskrido Elonas Muskas“…). Jei pasiseks – gal išvysi pasaulinio garso didžėjaus koncertą ant vieno mutantomobilių kur giliai Plajoje. Sutikau moterį, kuriai pasisekė, bet vis tiek skundėsi – „ten nebe toks vaibas, ten beveik vien influenceriai; viena mergina visą koncertą tiesiog filmavo save… Ir dar atėjo visa švari, prižiūrėtais plaukais, ech, kaip erzina!“.

„Girdėjau šiemet koncertuos Daft Punk“ – kanonu tapęs pokštas, kuriuo kasmet senbuviai pasiunčia naujokus gaudyti „smėlį dykumoje“.

Grybas-robotas, vežiojantis kitus svečius

Grybas-robotas, vežiojantis kitus svečius

Su daugeliu žmonių antrąsyk nebesusitikdavome (miestas milžiniškas!). Bet kartais likimas nulemia kitaip: štai vieną ukrainiečių porą sutikome ir jų vestuvių ryte, ir vos susituokusius (ir tai tikrai nebuvo vienintelės vestuvės Burning Man!). O „veteranams“ tikras ritualas yra kiekvieną „Burning Man“ apeiti visas draugų stovyklas – daugelį jų ir mato tik čia, paskui vėl skiriasi metams… „Arba pats eini pas kitus, arba ką nors duodi, kad pas tave jie eitų“ – pasakojo veteranai. Merginą, su kuria susipažinome prie įvažiavimo į “Burning Man”, ir mes specialiai aplankėme – jos dovana buvo pilvo šokio pamoka, ten nuėjo ir mano žmona. Dar kelių pažįstamų specialiai ieškojome – bet jų stovyklose nebūdavo. Juk, kaip senais laikais, telefonu nesusiskambinsi.

Su Burning Man susituokusiais ukrainiečiais po jų vestuvių

Su Burning Man susituokusiais ukrainiečiais po jų vestuvių

Pilvo šokio pamoka

Pilvo šokio pamoka

Burning Man radikalumas ir žavintis saikas

Net trys iš dešimties „Burning Man“ principų prasideda žodžiu „radikalus“: radikali saviraiška, radikalus apsirūpinimas, radikalus įtraukimas.

Vos patekus į Black Rock City, radikalumo apraiškos pribloškė. Keisčiausios, įdomiausios, seksualiausios, netipiškiausios aprangos – dalis žmonių tiesiog vaikšto nuogi ar pusnuogiai, kiti rengiaisi ultraryškiai, kokiais nors herojais ar dar kuo ar pvz. pasikabinę kokį papuošalą ant penio. O kur dar kai kurių stovyklų dovanos: kasmet viso pasaulio sensacijų ieškančią žiniasklaidą sudrebina „Orgy Dome“ (Orgijų kupolo) stovykla, kur žmonės mylisi vieni prie kitų, tačiau ji net nepasirodė radikaliausia – kaip jums koks „grupinis makštų garbinimas“, „pasiplakime savo kiaušinius kartu su kitais vyrais“, čiulpimo pamokos („atsiveskite savo partnerį“), „Didžiausias Burning Man BDSM požemis“ ir kt.? Na ir narkotikai, ypač haliucinogenai: ir patys „paprasčiausi“ (anapus Burning Man) žmonės prisipažindavo jų vartoję; jau pirmoji burnerė, kurią pakalbinome (dar prie įvažiavimo) važiavo savanoriauti į „Zendo“ stovyklą, kurios dovana – pagalba prie „bad trip“.

Orgijų kupolas

Orgijų kupolas

'Daiktų, netinkamų naudoti kaip vibratoriai, muziejus' vienoje stovyklų

‘Daiktų, netinkamų naudoti kaip vibratoriai, muziejus’ vienoje stovyklų

„Čia vėl jautiesi kaip 25“ – sakė vienas vyresnio amžiaus dalyvis – ir tikrai, amžiaus standartų nėra, „Burning Man“ dalyvauja visi – nuo šeimų su vaikais (ech, kaip vaikučiams patinka kasvakariniai meno kūrinių deginimai ar menas-sūpynės!) iki senelių – ir jų elgesys nelabai skiriasi (močiutės gali vilkėti seksualiais bikiniais, niekas nekreipia dėmesio…).

Meno kūrinio deginimas nuo karščio dengiantis folija

Meno kūrinio deginimas nuo karščio dengiantis folija

Antra vertus, vienas labiausiai „Burning Man“ patikusių dalykų… radikalumo nebuvimas! Niekas čia nieko neverčia daryti, net priimti dovaną prašoma sutikimo (vienas džiaugsis, kad jį apipurkš ar gaus pajusti tazerio galią, kitas – ne). Negėriau nė lašo alkoholio, nieko nevartojau ir labai smagiai praleidau laiką. Na, yra ištisos „blaivios stovyklos“, dvasingos stovyklos, matematikos stovyklos, RPG ir kompiuterinių žaidimų stovyklos („Starcraft“ turnyrai smėlėtuose monitoriuose!), ir dar galai žino kas – „Burning Man“ visiems! Svarbiausia, nėra „oficialios minties“. Ir LGBT stovyklos, ir tautinės stovyklos klesti, kaimynystėje dalinami kokteiliai ir vyksta anoniminių alkoholikų susirinkimai, mačiau ir Jėzaus žodį skelbiančių krikščionių ar šabo maldai besirenkančių žydų, o dažno rytas prasidėdavo nuo jogos. Bet jokios „brukamos“ polemikos – gauni tai, kur pats eini.

Rytinė joga vienoje stovyklų

Rytinė joga vienoje stovyklų

Svarbiausia, jokie „Burning Man“ principai „neperdedami“.

Viena vertus, viską, ką atsivežei, viską turi ir išvežti: nei būtų malonu, nei gražu apšiukšlinti laukinę dykumą… Kita vertus, nenueinama į „ekologijos lankas“ tiek, kad draustų šviesas ar „orą teršiančias“ ugnis ir taip užgesintų pusę „Burning Man“ grožio.

Į ratą sustoję mutantomobiliai žmogaus deginimo vakare

Į ratą sustoję mutantomobiliai žmogaus deginimo vakare

Viena vertus, gyvenome visą savaitę „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“ – kita vertus, negirdėjau šnekant apie kažkokias „komunizmo statybas“. Kone kiekvienas supranta, kad kas veikia savaitę idėjiniams pasiruošusiems „burneriams“, nebūtinai tiktų visai visuomenei.

Yra narkotikų, net paskaitų apie juos (štai klausėmės „seksas ir psilocibinas“…), bet – priešingai eilinėms JAV didmiesčių gatvėms – nemačiau viešai „kitame pasaulyje klajojančių“, agresyvių žmonių – akcentuojamas tinkamas dozavimas, kai kurie pavojingesni narkotikai (fentanilis ir pan.) smerkiami, daug sutiktųjų sakėsi ir vartojantys daugmaž tik per „Burning Man“. Ir niekas visą savaitę man nepasiūlė narkotikų, kai kokiuose Meksikos kurortuose nuolat „stumdo“ kokainą…

Šitas sugebėjimas jausti saiką man – didžiausias „Burning Man“ žavesys; be jo „Burning Man“ tebūtų kokios vienos visuomenės grupės festivalis, kurio prisibijotų visi kiti…

I'm FIne paminklas, pastatyta siš rusų peršaudytų Ukrainos miestų ženklų - vienos ukrainiečių stovyklų projektas

I’m Fine paminklas, pastatytas iš rusų peršaudytų Ukrainos miestų ženklų – vienos ukrainiečių stovyklų projektas

Egzodas – visą dieną trunkanti Burning Man atomazga

Išvykti iš Burning Man nepaprasčiau, nei atvykti! Kai kurie užkietėję burneriai iškeliauja dar prieš… žmogaus deginimą! „Paskutinės dienos – begalinis vakarėlis, o mums labiau patinka gyvo miesto atmosfera“ – sakė vieni. Anksčiau išvykti skatina ir begalinės eilės prie vienintelio kelio atgal į civilizaciją. Didžiausios jos – sekmadienį iš karto po Šventyklos deginimo ir pirmadienį dieną, visiems „pailsėjus ir išsiblaivius“.

Mums pasisekė. Netikėtai. Planavome važiuoti pirmadienį. Bet 4:20 nakties išgirdome lietų barbenant į automobilio langus. Nenorėdami strigti – ir neturėdami jokios surinkimo reikalaujančios stovyklos – čia pat užvedėme variklį ir išvažiavome. Iki vartų nuvykome per 30 min., iki pirmojo didmiesčio Ryno – per 3 val.

Vienas meno kūrinnių, kuriais galima laipioti

Vienas meno kūrinnių, kuriais galima laipioti

Lietus taip ir neįsilijo. Užtat stojo „nepermatoma“ smėlio audra. Prašvitus išvykusieji pasakojo strigę 8 val. eilėje, o išvažiavusieji vidurdienį – 12 val. dienos pirmadienį – į asfaltuotą kelią išriedėjo tik… 23 val.!

Mums padėjo ir tai, kad įsikūrėme netoli išvažiavimo, tad nestrigome pačiame mieste… Kuo ilgiau „burnini“, tuo geriau viską supranti, ir vadinamasis „Egzodas“ – „Burning Man“ patirties dalis. Kiekvienas randa „savo kelių“: kas išvažiuoja naktį, bet čia pat užmiega kemperyje šalikelėje, kas užsisako viešbutį pakeliui, kas vairuoja iki galutinio tikslo. Prie vienintelio kelio pilna už pinigus surenkančių šiukšles, plaunančių mašinas, geranoriškai paimančių dviračius (daug kas jų namo nesiskraidina)… Ištisi aplinkiniai kaimai iš to gyvena, ypač – iš daiktų laikymo. Stovyklos palieka savo palapines, mutantomobilius ir dar daug ką vietiniams žmonėms, sumoka ir tūkstančius už viso to saugojimą iki kitų metų – nes juk visko reikia tik vienai savaitei, tik „Burning Man“. Kiek žmonės laiko, pinigų tam skiria, jau apie liepos 4 d. savaitgalį atvyksta išmėginti, tobulinti savosios technikos ir radikalios saviraiškos detalių… Kai pirkome brangokus bilietus ar įdomius drabužius galvojome kiek daug leidžiame pinigų, bet „Burning Man“ supratome, kad daugybė leidžia ir 10, ir 100 kartų daugiau! Daugybei ta savaitė – kone gyvenimo prasmė, vienintelis „tikras gyvenimas“, o ne atvirkščiai…

Mutantomobilis - dykuma plaukiantis laivas

Mutantomobilis – dykuma plaukiantis laivas

„Vieną sluoksnį dulkių nusiplausi degalinėje, kitą pirmąkart prausdamasis duše, dar kitą antrąkart prausdamasis (…) šeštas sluoksnis išnyks kažkelintą kartą išskalbus drabužius (…) bet dešimto sluoksnio niekad nenusiplausi“ – sakė savanoris apibendrindamas Burning Man paskutinį vakarą Centrinėje stovykloje. Nes dešimtas sluoksnis – psichologinis. Dar ilgai po „Burning Man“ tiedu žodžiai vertė nusišypsoti.

Burning Man lazeriai

Burning Man lazeriai

Dalis „miestelėnų“ į dar tuščią Black Rock dykumą važiuos stovyklauti geras mėnesis-kitas iki kito Burning Man, mėginsis savo mutantomobilius… Kiti lengvins „grįžimo į eilinį pasaulį dekompresiją“ keliaudami į menkus „regioninius burnus“ savo šalyse. Treti, patys niekada nebuvę „Burning Man“, pildys bulvarinę žiniasklaidą straipsniais apie tai, ką skaitė Reddite apie šią Sodomą ir Gomorą, gadinančią šiaurės Nevadą… Kaip pasakojo kaimynas JAV korėjietis, išgirdęs, kad jis buvo „Burning Man“, vienas draugas tik paklausė – „Kiek papų jau matei?“. „O juk čia žmonės pasikeičia, bet tai supranti tik pabuvęs“ – pridūrė.

Bet visi sutars dėl vieno: į tikrąjį „Burning Man“ nieko nei iš tolo panašaus pasaulyje nebuvo ir nėra.

Mutantomobilis

Mutantomobilis

P.S. Tokio Black Rock City, kokiame buvome mes, nebėra ir niekada daugiau nebus… Kita vertus, vienas sutiktų ilgamečių burnerių nenorėjo sutikti: „kitais metais miestas bus toks pats“. Taip, visos stovyklos bus kitose vietose – bet dauguma bus tos pačios, dauguma mutantomobilių sugrįš; garbę projektuoti šventyklą bus gavę kiti menininkai – bet ji stūksos toje pat vietoje ir su tokiom pat ašarom; įsitvirtins viena-kita nauja tradicija ir apnyks viena-kita sena – bet visa atmosfera, miesto planas, 10 principų vėl bus kaip dabar. Kažkuo primena gyvenimą: viena vertus, viskas laikina, kita vertus, esminiai dalykai – meilė, pavydas, politika, karai – juk buvo panašūs ir prieš 100, ir prieš 1000 metų. Tik Black Rock City viskas sunyksta ir atgimsta kasmet – ir, priešingai gyvenimui, iš anksto žinai datą ir laiką… „Pirmais metais tave viskas stebina, viską fotografuoji – o atvykęs trečią kartą jau tarsi grįžti namo“ – sakė vienas ilgametis burneris. Todėl savanoriai prie Burning Man vartų kiekvieną atvykusį pasitinka žodžiais „Sveiki sugrįžę namo“…


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas
Burning Man – viskas, ką reikia žinoti

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , ,


Kaip keliauti po skurdžias šalis? (patogiai, saugiai, etiškai)

Kaip keliauti po skurdžias šalis? (patogiai, saugiai, etiškai)

| 4 komentarai

Apie skurdžias šalis yra daugybė stereotipų. Vieni bijo ten keliauti – nes “bus nepatogu”, “bus pavojinga”, “visi apgaudinės”, “tai neetiška”.

Kiti kaip tik tas šalis idealizuoja: “ten labai geros kainos”, “ten nesugadinti žmonės”.

Aplankęs daug dešimčių skurdžių šalių be emocijų surašysiu viską kas ir kaip – galėsite nuspręsti, ar ten keliauti ir kaip keliauti tinkamai.

Kurios šalys skurždios?

Šiame žemėlapyje matosi, kurios šalys skurdžiausios:

Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys - turtingesnės už Lietuvą, raudonos - skurdesnės. Geltonos - panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis - tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.

Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys – turtingesnės už Lietuvą, raudonos – skurdesnės. Geltonos – panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis – tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.

Kuo šalis skurdesnė, tuo labiau joje pasireiškia dalykai, aprašyti šiame straipsnyje. Jei šalis tik nedaug skurdesnė už Lietuvą – tai tų dalykų pasireikš daug mažiau.

Labai svarbu nesuplakti skurdžių šalių į vieną vietą – net jei kažkada nukeliavęs į vieną skurdžią šalį suprasite, kad tai “ne jums”, kelionė į kažkiek turtingesnę, bet visgi skurdžią, šalį gali būti maloni.

Ar keliauti po skurdžias šalis patogu? (su kuo teks susitaikyti)

Kuo skurdesnė šalis, tuo daugiau dalykų, kurie mums savaime suprantami, yra prieinami nebent tik turtingiems vietiniams – tad ten jų arba nėra išvis, arba yra tik didmiesčiuose ir kurortuose (į kuriuos atvežami užsieniečiai), arba yra labai brangūs. Nors kai kurie „įsigudrina“ keliauti po skurdžias šalis ir turėti vakarietiška kokybę, tai smarkiai riboja kelionę (bus labai nedaug „tinkamų“ viešbučių, restoranų, kelionių organizatorių, o savarankiškai taip keliauti bus išvis beveik neįmanoma).

Restorane Atare. Valgėm kupranugario kepenis be jokių prieskonių ar padažų. Kupranugario kepenys – prabangus Mauritanijos maistas. Kieta mėsa. Nors nesu vegetaras, man labiau patiko daržovės.

Itin skurdžios Mauritanijos Ataro mieste restoranai tokie.

Dalykai, su kuriais dažnai tenka susitaikyti skurdesnėse šalyse, ypač anapus sostinės ar kurortų (ir kaip prie to prisitaikyti):

1.Užsienio virtuvių (ir ypač restoranų tinklų) nebuvimas. Reikia rasti ką skanaus vietinėje virtuvėje, dažniausiai tikrai įmanoma.

2.Higienos trūkumas, daug šiukšlių, negalima gerti krano vandens.

Šventajame Indijos varanasio mieste - šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

Šventajame Indijos varanasio mieste – šiukšlių laukas, jo kiaulės ir nusišlapinti sustojęs dviratininkas

3.Žemesnis remonto, tvarkos standartas (atplyšusios plytelės, apsilupusios sienos ir pan. – normalu).

4.Mažiau patogus ir lėtesnis transportas. Viešajame transporte žmonės labiau sugrūsti, keliai prastesni, greitųjų geležinkelių nėra ir pan.

Sėdint keturiese ant Grand Taxi galinės sėdynės

Sėdint keturiese ant maršrutinio Grand Taxi galinės sėdynės Maroke

5.Žemesnis transporto saugumas. Gali būti prasta nuomoto automobilio ar autobuso techninė būklė, jokių ten kėdučių vaikams, duobės gatvėse į kurias lengva įsmukti ir pan. Kaip ten bebūtų, tikimybė, kad kas atsitiks, vis tiek labai maža, o „perdėtas saugojimasis” būdingas tik patiems turtingiausiems, kurie jau nieko kito gyvenime nestokoja tai gali sau leisti nervintis, kad tikimybė susižeisti yra 0,001%, o ne 0,0001%. Žemesnis saugumas dažnai turistams, kurie leidžia sau eiti su saugumu į kompromisus, išeina ir į pliusą – nes galima išvengti įvairių „trukdymų“, pvz. daug skurdžių šalių gali vairuoti motociklą be teisių jam, nesisegti saugos diržų ir pan.

Pagrindinėje Labuan Badžo gatvėje. Vienas didžiausių pavojų čia - ne varanai, o neaptvertos ir neuždengtos gilios duobės šaligatviuose

Indonezijos šaligatviuose gausu tokių duobių

6.Žemesnis prisitaikymas prie klimato. Karštose skurdžiose šalyse gali trūkti kondicionierių, o šaltose – būti mažiau šildoma nei tikėtumeis. Jei itin nekomfortabilu, kai karšta ar šalta, tai geriausia išeitis į tokias šalis keliauti tokiu metų laiku, kai lauko temperatūra optimaliausia.

7.Kai kurie mums „savaime suprantami“ dalykai ten gali būti „šiokia tokia prabanga“, kuri bus ne visur ir reikia domėtis, jei tai aktualu. Pvz. ne kiekvienam viešbuty ar bute gali būti šiltas vanduo.

Kambaryje tik su ventiliatoriumi Indonezijoje

Kambaryje tik su ventiliatoriumi vietoj kondicionieriaus Indonezijoje

8.Žemesnis medicinos standartas, kuris atsispindi ir mažesnėje gyvenimo trukmėje. Patekus į rimtą bėdą, gali reikti „medicininės evakuacijos“, keliauti gydytis į kitą šalį.

9.Mažiau informacijos internete, ypač apie mažiau turistines vietas, ypač tarptautine kalba. Reikia ją rinktis klausinėjant vietinių, mažai patogiai.

Deramės dėl kelionės zemžanu. Susirašinėjame autromatiniu vertėju. - bet, atrodo, vairuotojai , kaip dauguma Benino žmonių, nemoka skaityti, tad paprašė praeivės pagalbos

Deramės dėl kelionės motociklu-taksi Benine, kadangi maršrutinio transporto čia nėra. Susirašinėjame automatiniu vertėju – bet, atrodo, vairuotojai, kaip daug Benino žmonių, nemoka skaityti, tad paprašė praeivės pagalbos

Ar yra galimybė turistui „pailsėti nuo skurdo“?

Skyrelio pavadinimas skamba nelabai gražiai – nes, šiaip ar taip, daugelis net taupiausių keliautojų vis tiek visada gyvens daug turtingiau, nei daugelis vietinių skurdžiose šalyse, valgys geriau, nakvos patogiau ir t.t. Pats nematau nuo ko „pailsėti“, stengiuosi įsigyventi į tas šalis, pažinti, kaip gyvena vietiniai.

Bet nusprendžiau parašyti šį skyrelį, nes manęs to gana dažnai klausia – ypač jei kelionės į skurdžias šalis ilgos, su vaikais ir pan., arba klausiantieji dar taip nekeliavę.

Atsakymas – ir taip, ir ne.

Paprastai yra taip – šalių užkampiuose neįmanoma, bet sostinėje, didžiausiame mieste, ir (ypač) prie lankytinų vietų ar užsieniečiams skirtuose kurortuose būna „vakarietiškų vietų“, jos gali net vyrauti (pvz. Egipto kurortuose mažai ir pajauti, kad tai – skurdi šalis). Tiesa, kainos ten gali būti ir kaip Vakaruose, tos vietos gali būti retos – reikia žiūrėti internete komentarus, klausti vietinių, išvaizda dar ne viskas.

Jei, kad jaustumėtės komfortabiliai, būtina „pailsėti“, nueiti į vakarietišką restoraną ar pagyventi tvarkingame švariame viešbutyje – tai tą poilsį reikia suplanuoti „pagrindinėse vietose“ (miestuose, kurortuose), nes kitur galimybių gali ir nebūti.

Taip pat pačiose skurdžiausiose pasaulio šalyse tokių vietų gali nebūti išvis – bet tai tik labai nedaug šalių. Kuo šalis turtingesnė, tuo daugiau ten yra miestų, kurortų, ištisų regionų, kur prekių ir paslaugų lygis aukštesnis (o kainos aukštesnės nebūtinai tiek pat).

Kotonu elito bare prie oro uosto

Benino sostinės Kotonu elito bare prie oro uosto – geriausias restoranas, kokį radome Benine

Benino Ganvi miestelio viešbutis-restoranas

Benino Ganvi miestelio viešbutis-restoranas

Ar keliauti po skurdžias šalis pigu?

Daugeliui keliautojų tai didžiausias kelionių į skurdžias šalis privalumas – daugybė šių šalių labai pigios. Išties, daugelyje skurdžių šalių pigiau kainuos viešbučiai, maistas, viešasis transportas. Už, tarkime, mėnesį atostogų prie jūros kokioje skurdesnėje Pietryčių Azijos šalyje gali sumokėti tiek, kiek už kelias dienas turtingos Vakarų Europos kurorte.

Nuostaiame Rio De Žaneiro bute už kainą, mažesnę nei pigiausi JAV ar daugelio Europos šalių viešbučiai

Nuostabiame Rio De Žaneiro bute už kainą, mažesnę nei pigiausi JAV ar daugelio Europos šalių viešbučiai

Visgi pigumui yra išimčių. Yra dalykų, kurie skurdžiose šalyse net brangesni, nei turtingose. Daugiausiai tai – „egzotiniai“ daiktai ir paslaugos, kurie vietiniams yra absoliuti prabanga ir vietiniai jais nesinaudoja, o naudojasi beveik vien turistai:

Autonuoma. Skurdžiose šalyse jos sąlygos dažnai žymiai blogesnės nei turtingose. Gali būti ir brangiau, ir prastesni automobiliai, ir didesni ribojimai (nėr draudimo ar pan.). Po itin skurdžias šalis nuomotu automobiliu beveik nekeliauju, nes visiškai neapsimoka.

“Vakarietiškos kokybės“ viešbučiai. Tokie viešbučiai dažnai priklauso užsienio korporacijoms ir ima atitinkamas kainas. Juk palaikyti „vakarietišką tvarką“ (švarą, remonto lygį) skurdžiose šalyse, kur vietiniai patys tokios tvarkos nesilaiko ar neišgali laikytis, itin brangu ir sunku. Jeigu eisite į „nedidelius kompromisus“ ir rinksitės kažkiek labiau vietinę kokybę, sutaupysite daug kartų. Taip pat verta ir ieškoti viešbučių ne tik „turtingų šalių metodais“ – pvz. Booking.com skurdžiose šalyse gali būti tikrai ne visi pigūs viešbučiai.

Britiškos tvarkos oazė "Old Cataract Hotel" tuščia

Britiškos tvarkos oazė Egipto Asuane “Old Cataract Hotel” – ir beveik už britiškas kainas

“Vakarietiškos kokybės“ restoranai. Kadangi vietiniams visokia „aukštoji virtuvė“ visai nesuvokiamas reikalas, tokie restoranai veikia užsieniečiams ir dažnai yra brangūs. Net užsieniniai greito maisto restoranai, kaip „McDonald‘s“ ir atitikmenys, skurdžiose šalyse gali kainuoti panašiai, kaip kainuoja Lietuvoje (jei apskritai jie ten bus net sostinėje), kai tuo tarpu „vietinio standarto“ restoranai – daug kartų pigesni, nei eiliniai restoranai Lietuvoje.

“Vakarietiško standarto“ ekskursijos. Ekskursijos anglų kalba, pardavinėjamos internetu ir pan. – tokios ekskursijos gali kainuoti net brangiau, nei analogiškos turtingose šalyse. Verta paieškoti gidų vietoje, kai kurioms ekskursijoms gal net nebūtina kalba (žygiams po kalnus ir pan.), nes už anglų kalbą daug kur priemoka.

Ekskursija valtimi su vietiniu Benine

Ekskursija valtimi su vietiniu Benine. Savarankiška kelionė išėjo daug kartų pigesnė, nei būtų organizuota vakarų agentūros, kaip ten keliauja didelė dalis turistų

Importinės prekės (ypač prabangūs prekių ženklai, specifinės maisto prekės). Jų skurdžiose šalyse parduodama palyginus mažai, brangiai kainuoja jų atvežimas – tad jos dažnai kainuoja net brangiau, nei turtingose šalyse. Raskite vietines alternatyvas, pasidomėkite vietos virtuve.

Lankytinos vietos turistams. Kai kurios skurdžios šalys laiko vienokias lankytinų vietų kainas „saviškiams“ ir kitokias (kartais ar net dešimtim kartų didesnes) – užsieniečiams. Tokiu būdu šios šalys iš užsieniečių „paima“ tiek, kiek šie susimokėtų už lankytinas vietas brangiose šalyse, tačiau vietiniams leidžia jas aplankyti už jiems priimtinas kainas (antraip juk vietiniai neišgalėtų nueiti į savo šalies muziejų ar nacionalinį parką…). Galima tuo piktintis, o galima žiūrėti, kad tai kaip parama skurdžiai šaliai. Kaip ten bebūtų, legaliai apeiti tokias didesnes kainas dažnai neįmanoma.

Egipto lankytinos vietos kainodara: užsieniečiui 255, egiptiečiui - 10,5 svaro

Egipto lankytinos vietos kainodara: užsieniečiui 255, egiptiečiui – 10,5 svaro

Svarbu, kad tai, kokios prekės yra „egzotinė prabanga“ vietiniams, priklauso ir nuo šalies skurdumo. Ką aprašiau aukščiau būdinga vidutiniškai skurdžioms šalims.

O pigiausia skurdžiose šalyse – tai, kas reikalauja daug vietinio darbo, nes ten mažesnės algos. Tie žmonės iš Europos ar Amerikos, kurie gyvena skurdesnėse šalyse, dažnai net turi savo tarnus, nors tėvynėse apie tai nepasvajotų. Daug pigiau gali atsieiti ir, tarkime, vairuotojas (ar viešasis transportas), ne į užsieniečius orientuotas gidas ir pan. (bet tik jei tokios paslaugos ten įprastos ir nėra „egzotiškai prabangios“).

Vilos Lovinoje sodas. Tikrovėje įspūdingesnis, nes daug ko (pvz. šventyklėlių) nesimato

Ištisa vila Balyje su dviem tarnais, atsiėjusi 55 eurus nakčiai (tiesa, toliau nuo jūros)

Tačiau pačiose skurdžiausiose šalyse, tarkime, „Afrikos gilumoje“, tokie dalykai kaip restoranas, viešbutis, transportas savaime yra „egzotinė prabanga“, nes vietiniai ten užsiaugina sau maistą ir niekur nevažiuoja iš savo kaimo. Keliauti po tokias šalis bus brangu visuomet – tiesiog, apskritai kas ta kelionė ten supranta tik keletas, dažnai tie patys yra nevietiniai imigrantai, ir jie laiko aukštas kainas.

Ar keliauti po skurdžias šalis saugu?

Priešingai stereotipams, šalies skurdumas su nusikalstamumu neturi daug bendro. Yra saugių turtingų šalių ir yra saugių skurdžių šalių – ir atvirkščiai.

Taigi, tarp šalių, skurdesnių už Lietuvą, tendencijos tokios:
1.Daugelis musulmoniškų arabų ir Azijos šalių – saugesnės, nei Lietuva.
2.Nusikalstamumo situacija Pietų ir Pietryčių Azijoje, taip pat Rytų Europoje yra panaši, kaip Lietuvoje, ar nedaug blogesnė.
3.Juodoji Afrika ir Lotynų Amerika – gerokai nesaugesnės, nei Lietuva.

Aišku, kiekviename regione yra išimčių – žiūrėkite statistiką būtent toje šalyje, kur keliausite.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos - tuo nesaugiau.

Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėranet pajėgi suregistruoti visus nužudymus – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai.

Jei visgi keliausite po nesaugias skurdžias šalis, gali būti vienas skirtumas, nuo nesaugių turtingų šalių – būtent, nesaugiose skurdžiose šalyse gali būti didesnė tikimybė, kad vogs ir tokius daiktus, kurių Lietuvoje niekas nevogtų. Pvz. gali išdaužti mašinos langą dėl kokio palikto drabužio ar nedidelės pinigų sumos, kai brangesnėje šalyje būtų rizikinga palikti tik visą kuprinę ar telefoną. Taip pat skurdžiose šalyse net toks daiktas, kuris turtingoje šalyje visiškai įprastas, gali tave išskirti iš minios kaip „turtingesnį už vietinius“ ir todėl banditų taikinį (tam tikri „Europoje vidutiniški“ prekių ženklai, geresnis automobilis ir pan.).

Plačiau skaitykite straipsnyje Nusikaltimai kelionėse – ką daryti ir kaip saugotis

Ar keliauti po skurdžias šalis etiška?

Vienareikšmiškai taip – keliaudami po skurdžias šalis joms padedate, nes atvežate ten ir išleidžiate savo svetur uždirbtus pinigus, kurie, net jeigu keliausite gana taupiai, vietiniams bus didelė suma. Duosite uždirbti restoranų šeimininkams, viešbučių savininkams. Jei turizmas išauga, šie turistų aptarnavimui turi samdyti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems algas, uždirbtus pinigus darbuotojai irgi leis daugiausiai savoje šalyje, taip duodami uždirbti ir kitiems. Todėl, jei norite, kad jūsų kelionės neštų naudą, keliaukite į skurdesnes šalis, o ne į turtingas, kurios pinigų ir šiaip turi daug! Tiesą pasakius, daugybė skurdžių šalių „išlipo iš skurdo“ daugiausiai dėl to, kad tapo turistinėmis ir turistai ten atvežė daug pinigų.

Paminklas 50-osios turizmo metinėms sostinėje Malėje

Paminklas 50-osioms turizmo pradžios metinėms sostinėje Malėje, Maldyvuose. Šią šalį turizmas ištraukė iš skurdo liūno ir dabar ji turtingiausia visame Pietų Azijos regione.

Aišku, yra visokių niuansų, kurie gali padaryti jūsų kelionę mažiau naudinga šaliai į kurią keliaujate:

1.Jei pirksite prekes ir paslaugas iš kitų užsieniečių (pvz. užsienio kelionių organizatorių, užsieninių viešbučių tinklų) tai, nors šaliai į kur keliausite vis tiek kažkiek pinigų paliksite, paliksite daug mažiau nei pirkdami daugiau iš vietinių.

2.Kai kurie turistai „pasimauna“ ant visokių prašinėtojų ir elgetų – tikisi, kad davę jiems pinigų, padės kovoti su skurdu. Bet taip tikrai nėra ir daugelis protingų ir darbščių vietinių pyksta už tokį turistų elgesį. Mat tie prašinėtojai, kurie sugeba iškaulyti pinigų visokiom išgalvotom istorijom apie skurdą, tikrai nėra skurždiausi – jei iškaulija pinigų iš vieno turisto, iškaulija iš daugybės. Daugelis jų yra tiesiog apgavikai, kurie gyvena tos šalies mastais turtingai. Be to, kaip pasakojo ne vienas sutiktas žmogus skurdžiose šalyse, duodami pinigų ar dovanų, tarkime, „kaulytojams vaikams“ skatinate juos ir toliau taip elgtis, užuot mokiusis. Taigi, dalinti pinigus ir dovanėles „už nieką“ ar „už tai, kad prašo“ – tikrai neetiška, nors dažnam atrodo priešingai. Jums gali atrodyti tai „niekutis“, bet pagal vietos algas tai bus brangus daiktas, rimta „alga už įkyrumą / melus“.

Duoti tam, kam reikia, ne taip ir lengva – ypač sunku išsiaiškinti būnant užsieniečiu. Tie, kas labiausiai gražbyliaus ir įtikinamiausiai papasakos apie „galimybes padėti“, bus tiesiog „verslininkai“, išmokę „daryti pinigą“ iš patiklių užsieniečių naudodamiesi savo šalies skurdu kaip prekės ženklu. O tie, kam reikia, nesugebės to pasakyti įtikinamai ir suprantama kalba. Dalis turistų tokiose šalyse savanoriauja, tačiau čia irgi problemiška, nes yra savanorių organizacijų, kurios realiai nieko naudingo nedaro, tik renka pinigus iš savanorių, ir yra kaip verslas, kuris net priklauso ne vietiniams. Taigi, norint padėti labiau (labdara, savanorystė ir pan.) reikia atlikti labai, labai daug namų darbų – tačiau, laimė, net ir paprastas turizmas perkant iš vietinių prekes, paslaugas, smarkiai padeda.

Plačiau apie etiškas keliones skaitykite čia: Etiškos kelionės: kaip keliauti, kad padėtumėte.

P.S. Visiškai klaidingas stereotipas, esą keliaudami į skurdžią šalį, kur daug ko trūksta, turistai atima prekes iš vietinių, todėl “keliauti neetiška”. Taip tikrai nėra. Šiais laikais prekių beveik visur įmanoma nuvežti pakankamai – tik vietiniai dažnai neturi pinigų, kad jas įpirktų. Keliaudami padedate jiems uždirbti tuos pinigus, kuriuos jie gali išleisti kam nori ir kam reikia. Jei nekeliautumėte ten vietiniai galimybių turėtų tik mažiau, o ne atvirkščiai.

Vienintelė išimtis, kur *iš tiesų* gali būti prekių trūkumai – visokie regionai, ką tik nukentėję nuo žemės drebėjimų, karų. Ten tikrai gali nebūti net būtiniausių dalykų nes, pvz. sugriauti ar užblokuoti keliai ir jų tiesiog neįmanoma atvežti. Po tokias vietas tikrai geriau nekeliauti – bet tikriausiai nei norėtumėte, nei pavyktų ten nuvažiuoti.

P.P.S. Klaidingas ir kitas stereotipas, kad skurdžių šalių žmonės “tikresni”, jiems esą nereikia materialių dalykų. Daugelis vietinių tų dalykų norėtų, deja, neįperka. Aišku, yra vietų, kurios itin gerai išlaikiusios savo tradicinę kultūrą, religijas. Bet tokių vietų yra ir tarp turtingesnių, ir tarp skurdesnių šalių – ir tuo pačiu tarp skurdžių šalių yra vietų, kurios visiškai tą kultūrą praradusios, persisėmusios kokių buvusių kolonistų kultūra. Tai jau ne visai susiję su turtu. Kartais net toje pat šalyje yra ir tokių, ir tokių variantų – pvz. Indonezijoje baliečiai kur kas geriau išlaikę vietiniai kultūrą, nei kai kurios kitos tautos, nors baliečiai nėra skurdžiausi.

Komentarai
Straipsnio temos: , , ,