Išskleisti meniu

Lankau pasaulį

Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

| 2 komentarai

Nepriklausomos kelionės planavimui nebūtina tam skirti mėnesių (nebent pats to norėtumėte). Ir nebūtina susiplanuoti visko iki detalių – jei patinka spontaniškumas, tebūnie!

Tačiau yra dalykų, kuriuos padaryti prieš kelionę būtina. Ir klaidų, kurios lengvai gali sugadinti ar pabranginti bet kurią kelionę.

Aš susiplanavau savo keliones į daugiau nei 100 šalių. Kaip tą daryti efektyviai ir nešvaistant laiko?

Kaip pasirinkti kur keliauti?

Daugelis pradedančių keliautojų pirmą klaidą padaro jau čia. Neatsižvelgdami į nieką kitą, išsirenka vieną vienintelę šalį tai kelionei – „Šiais metais būtinai ten keliausiu“. Nes ten buvo draugai ir patiko, nes kažką įdomaus perskaitė…

Bet pasirinkimas „Sekanti kelionė bus būtinai ten“ užkerta daug galimybių: labai tikėtina, kad į tą šalį šiuo metu skrydžiai brangūs ir/ar nepatogūs, bus dar kokių problemų.

Pasaulis – didelis, įdomių vietų – daug, gyvenimas – ilgas. Aš turiu ištisą sąrašą kelionių idėjų, kurias noriu įgyvendinti. Išgirdęs ką įdomaus (iš draugų, perskaitęs internete ir t.t.), įrašau į tą sąrašą: pvz. „Rio de Žaneiro karnavalas“ ar „Kemperiu per Australiją“. Paskui jau žiūriu, kas iš mano idėjų sąrašo tuo metu, kai keliausiu, logiškiausiai įgyvendinama: gal kokia akcija skrydžiams, gal koks draugas ten ketina vykti su kuriuo norėčiau vykti kartu. Tai sutaupo labai daug laiko ir padeda pasirinkti geriausias keliones: jei neužsirašysite idėjų, kai po trijų metų svarstysite kur keliauti, neprisiminsite visko, kas per tuos tris metus buvo sudominę.

Be to, šitaip man įdomias vietas galėjau lankyti net koronaviruso pandemijos metu – nesustodamas nė keliems mėnesiams. Nes kažkas iš sąrašo visada buvo atvira.

Kokias būtent šalis lankyti? Tai individualu ir priklauso nuo jūsų poreikių: kas jus žavi – miestai, kultūra, pramogos ar kita. Gal minčių įkvėps mano įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai (jas jau aplankiau), suklasifikuoti pagal kategorijas – rinkitės, kas įdomu jums, spauskite ir žiūrėkite, kas iš tokių vietų labiausiai pribloškė mane:


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

Susidarykite preliminarų maršrutą

Suradę patinkančią kelionę prieš pirkdami lėktuvo bilietus, pagalvokite, ką šalyje norėsite aplankyti ir kaip tai darysite. Nuo to priklauso tiksli kelionės trukmė, taip pat, į kokius oro uostus skristi. Ne kartą girdėjau istorijų: “Labiausiai norėjome aplankyti tą, bet, pasirodo, buvo labai toli ir pritrūko laiko” ar „Nusipirkom pigius bilietus, bet šitiek pinigų vietoje išleidom…“. Man taip seniai ne(be)atsitinka, nes preliminariai apmąstau kelionę dar prieš pirkdamas bilietus.

“Preliminarus apmąstymas” nereiškia susiplanavimo.

Pažiūrėti reikia vien tik šiuos dalykus (užtruks ne ilgiau 1-2 val.):
*Įdomiausių šalies vietų sąrašas. Labiausiai patinka “Lonely Planet” knygų pirmieji puslapiai, kuriuose būna “20 įspūdingiausių šalies vietų” ir jų nuotraukos bei vietos žemėlapyje. “Lonely Planet” knygos yra internete. Jei labiau patinka video, yra ir panašių “topų” video, tik reikia atsirinkti tinkamus, kokybiškus. Toks sąrašas padės nuspręsti, ar tikrai šalis yra jums tinkama bei kiek laiko skirti, į kurias šalies dalis važiuoti.
*Transportas. Jei keliausite automobiliu, įveskite Google Maps iš kur į kur važiuotumėte (kelias pagrindines vietas) ir pažiūrėkite, kiek laiko užtruks (atstumas žemėlapyje apgaulingas – kalnų keliai magistralei nelygu). Jei norėtumėte keliauti viešuoju transportu, įveskite į “Google” tas vietas – gali būti, kad kai kur viešojo transporto nėra išvis.
*Vizų sąlygos, kainos, nuvažiavimo iš oro uosto sąlygos ir bendras kainų lygis šalyje. Kad nusipirkę pigius bilietus nenusiviltumėte supratę, kad vietoje išleisite kosminę sumą. Ar reikia vizos (anglų k.) galite pasirikrinti čia. Kainų lygį šalyje gerai parodo tiesiog atsitiktinė Booking.com viešbučių paieška toms dienoms ar Numbeo svetainė. Jei norėtumėte nuomotis automobilį ar pirkti vidinius skrydžius, verta patikrinti ir tas kainas: jos irgi varijuoja labai smarkiai.

Jeigu “AŽ kelionės ir mintys” yra straipsnis apie tą vietą, kviečiu paskaityti ir jį, nes ten sudėta viskas, kas svarbu: ir lankytinos vietos, ir transporto bei kita praktinė informacija. Čia – visi “AŽ kelionės ir mintys” straipsniai viename žemėlapyje (spauskite ant žymeklių ir tada ant nuotraukos):

Rytų pusrutulis:

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Vakarų pusrutulis:

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Visa tai patikrinus gali būti, kad nuspręsite bilietų išvis nepirkti – pasirodys ne toks jau ir geras pasiūlymas. Kokiais 30% atvejų man taip atsitinka: pvz. tąsyk nepirkau Ryanair bilietų po 30 eurų į Jordaniją, kai išsiaiškinau, kad viza kainuos bent 60 eurų, o ir Jordanija ne tokia pigi šalis.

Jei visgi lėktuvo bilietus nusiperku, pasižymiu į telefoną tolimesnius veiksmus – pvz. kada prašyti vizos ar pildyti kokias anketas (jei tai daryti reikia ne iš karto, o, tarkim, likus kažkokiam laikui iki kelionės), rezervuoti autonuomą ar transporto bilietus vietoje (jei reikia).

Detalų kelionės planavimą irgi atidedu – jei bilietus įsigyji iš anksto, nėra tikslo viską suplanuoti prieš kelis mėnesius.

Iki tol pakanka žinoti – į kokią šalį vyksi, ką ten nori pamatyti/veikti. Esant galimybei, galima paskaityti ir pažiūrėti informacijos apie tą šalį laisvu laiku, pasisemti idėjų.

Bendras principas: „Nedaryti nieko (kalbu apie užsakinėjimus) per anksti“. T.y. stengtis viską padaryti vėliausiai įmanomai (kol nepakyla kainos, nedingsta galimybės). Antraip bus ir nusivylimų: pvz. užsakęs viešbutį prieš 4 mėnesius gal suprasite, kad vėliau kaina tik nukrito, arba daugiau paskaitęs apie šalį suprasite, kad norėjote nuvažiuoti ir į kitą įdomią vietą, bet, deja, jau turite viešbutį kitame regione… Nors pradedantys keliautojai dažnai to bijo, iš tikro viešbutį galima gauti kad ir tą pačią dieną. Laikas, kada paprastai viską užsakinėju:

Kas? Kada užsakau / padarau?
Viešbutis Vietoje ar nakvynės dienos ryte
AirBnB Prieš kelias dienas ar savaites
Autonuoma Maždaug prieš savaitę
Vidiniai skrydžiai Prieš savaitę-mėnesį
Antžeminis transportas Neužsakinėju iš anksto, nebent toje šalyje tai tikslinga (pvz. Indijos geležinkeliai)
Daiktų krovimas Kelionės išvakarės
Viza Paiūrėti būtent tos šalies tvarką

Išimtys: jei pamatai tokį gerą pasiūlymą, kurio tikriausiai neliks, arba jei keliauji per kokią ypatingą šventę (pvz. Naujus metus) – tada reikia „griebti“ anksčiau.

Planuoti galima ir lėktuve

Paskutinis etapas – detalus kelionės planavimas. Ką tiksliai darysi kiekvieną dieną? Gal skamba baisiai – nemėgstate planų, manote, kad čia didžiulis darbas? Na, tai ir nebūtina. Vieni pasirengia tikslų planą iš anksto, kiti „detaliai“ suplanuoja tik sekančią valandą (pvz. su nauju pažįstamu sutaria ką veikti) – ir tai yra gerai, jei tenkina jus. Kita vertus, jei norite išnaudoti laiką optimaliai, pamatyti kuo daugiau – detaliai susiplanuoti verta kiek iš anksto, bet ir tai nėra kažkoks sudėtingas ar ilgas darbas.

Gerai planavimui išnaudoti laiką, kai daugiau nėra ką daryti. Pvz. čia galvoju, ką veiksiu vėliau, laukdamas užsakymo restorane

Gerai planavimui išnaudoti laiką, kai daugiau nėra ką daryti. Pvz. čia galvoju, ką veiksiu vėliau, laukdamas užsakymo restorane. Tam tinka ir transportas

Kai pradėjau keliauti, visą „detalų planą“ padarydavau… oro uoste ar lėktuve pakeliui į šalį. Juk tada turi daug laiko, kurį nelabai kam kitam gali skirti. Daug kas ima į lėktuvą kokią nesusijusią knygą ar ten žiūri kokį atsitiktinį filmą, galbūt keikdami ilgą skrydį – bet daug geriau panaudoti tą laiką paskaitymui apie šalį, kurioje tuojau būsi: ir įdomu, ir naudinga, ir padeda „atlaisvinti“ laiką namie prieš kelionę kitiems reikalams, o laiką kelionės metu – džiaugimuisi ja.

Tiesa, kad galėtum ruoštis „eigoje“, reikia turėti šaltinių. Čia gali padėti kelionių vadovų knygos. Kadangi lėktuve ar ir kitur kelionėje gali nebūti interneto, svarbius šaltinius reikia parsisiųsti į telefoną. Pavyzdžiui, žemėlapius: planuojant verta žymėtis vietas tenai, kad matytum atstumus tarp jų, nuspręstum geriausią lankymo eiliškumą.

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Bet dabar to nebereikia – viską galima parsisiųsti iš interneto. Tai ir patogiau, mažiau daiktų

„Paskutinius štrichus“ galima sudėlioti vakarais – sužiūrėti ateinančios dienos idėjas, žiūrėti, kiek bus laiko. Vakaras geriau nei rytas, nes rytas – jau šviesus metas, kai daug kas dirba, ir planuoti kelionę tuo metu reiškia neišnaudoti laiko, kai gali ką nuveikti. Kita vertus, jeigu esminis kelionių tikslas – naktinis gyvenimas ir pramogos, tai logiškiau planuoti dieną.

Norite planuotis labiau? Galite pradėti ir nuo gerokai anksčiau. Bet patariu tokiu atveju ne tiek žiūrėti konkrečias lankytinas vietas ar datas, kiek pasidomėti vieta, į kurią keliausite. Aš paskaitau bendro pobūdžio informacijos, žiūriu dokumentinius filmus, tos šalies meninius filmus. Šiek tiek pasimokau kalbos. Tokiu būdu įsigyvenu į šalį, jos kultūrą. Bet tai nebūtina, nors ir gerokai praturtina kelionę. Kita vertus, filmai ir video labai praverčia ruošiantis kelionei tada, kai keliaujama keliese. Juos galima pažiūrėti keliese, aptarti.

Žiūrim filmą apie Korėją

Žiūrim filmą apie Korėją

Turėkite reikalingų daiktų sąrašą

Skaityti plačiau: Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

Pradedantys keliautojai praleidžia valandų valandas ar net dienas sukdami galvą, ką įsidėti į lagaminą – ir žymios dalies susidėtų dalykų nė karto nepanaudoja. Arba panaudoja tik vieną kartą – ir tai nėra taip jau būtina, o sunkų daiktą tąsyt tenka nuolat. O tuo tarpu pamiršta įsidėti kokį daiktą, kuris tikrai būtų svarbus…

Taupydamas laiką, aš esu susidaręs daiktų, kuriuos reikia paimti į kelionę, sąrašą. Kelionės išvakarėse, susidedu juos į kuprinę. Prieš išvažiuodamas į oro uostą, perbėgu sąrašą akim darsyk ir pagalvoju, ar viską turiu. Viskas. Nuo tada, kai pradėjau tai daryti, baigėsi visi “pamiršau pasiimti tą”.

Po kiekvienos kelionės vėl užmetu akį į sąrašą. Jeigu kelionėje kažko smarkiai trūko, sąrašą papildau. Jeigu kažko, ką įsidėjau, neprireikė – iš sąrašo tai ištrinu.

Daugelis sąrašo daiktų reikalingi kiekvienoje kelionėje (pasas, fotoaparatas, telefonas), tačiau kai kurie yra su klaustuku ir priklauso nuo aplinkybių (šilti drabužiai, rozetės adapteris – ar prireiks, padeda sužinoti šie žemėlapiai).

Komentarai
Straipsnio temos: , ,


Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

| 0 komentarų

Vis daugiau žmonių keliauja ne savaitgaliui ar kelioms savaitėms o ištisus mėnesius ar net metus.

Ar verta taip keliauti? Ką duoda tokios kelionės? Kokie žmonės taip keliauja? Kaip gauti pinigų tokioms kelionėms (juk per atostogas taip nenukeliausi)?

Aš esu leidęsis jau į keliolika ilgalaikių kelionių ir dalinuosi visa reikalinga patirtimi – tiek savo, tiek sutiktų „bendrakeleivių“.

Mano kelionės ~1 mėn. ar ilgiau. Dauguma čia pažymėtų buvo 2018-2021 m. Ta pati spalva reiškia tą pačią kelionę

Mano kelionės ~1 mėn. ar ilgiau. Dauguma čia pažymėtų buvo 2018-2021 m. Ta pati spalva reiškia tą pačią kelionę

Kodėl žmonės leidžiasi į ilgas keliones ir ar verta?

Kodėl ir kam verta keliauti ilgą laiką? Ilgos kelionės būna labai skirtingos, bet daugelis sutiktų ilgalaikių keliautojų keliauja dėl vieno šių dalykų.

1.Žiemojimas svetur. Lietuvoje, Europoje, žiemos per šaltos? Daugelis jas trumpam praskaidrina kelione į kokį šiltą kurortą – savaitei, dviem ir vėl grįžta į „šaltą realybę“. Bet ilgalaikiai keliautojai daro „galingesnį ėjimą“: tiesiog išvyksta visai žiemai! Dviems-keturiems mėnesiams ar pan. į kokį šiltą Tailandą, Balį, Kanarus ar dar kur. Dažniausiai tai būna šeimos, bent jau virš ~35 m.

Žiema Tenerifėje

Žiema Tenerifėje

2.Gyvenimo nuotykis. Tiesiog imi kuprinę ir leki per pasaulį: randi naujų draugų, kartu patiri nuotykius, įvairiausią gamtą ir kultūras, galbūt kur pasavanoriauji ar padirbi. Be aiškaus plano: juk turi tam daug mėnesių, “teki su srove”, imi tas galimybes, kurios neįmanomos keliaujant savaitei ar dviems (4 d. neplanuotas žygis į gražų kalną? Pora savaičių savanoriavimo Afrikos gyvūnų gelbėjimo centre, apie kurį sužinojai iš hostelyje sutikto naujo draugo?). Žodžiu, gauni gerą dozę visko, ką gali pasiūlyti platus pasaulis ir tai bus puikus prisiminimas. Dažniausiai taip keliauja jaunimas, ypač per studentų vasaros atostogas ir vadinamąjį “gap year” – laisvus metus be mokslo kuriuos dažnas vakarietis pasiima tarp mokyklos ir universiteto būtent tokiam “gyvenimo nuotykiui”, kurį ir daugelis tėvų ten pripažįsta svarbia patirtimi asmenybės formavimuisi. Tačiau sutinku ir į gyvenimo nuotykį išsileidusių vyresnių (~40 m. ir pan.): pvz. po atleidimo iš darbo ar skyrybų.

Sutikti gyvenimo nuotykio ieškotojai Indijoje - jauna prancūzė mergina, siūlanti tapyti vietos kavines, ir ~35 m. portugalas sunkvežimio vairuotojas, į tokią kelionę išsileidęs kai jam atėmė teises

Sutikti gyvenimo nuotykio ieškotojai Indijoje – jauna prancūzė mergina, siūlanti tapyti Indijos kavinių sienas (dešinėje), ir ~35 m. portugalas sunkvežimio vairuotojas, į tokią kelionę išsileidęs kai jam atėmė teises (vienas žiūrinčių saulėtekį)

3.Gyvenimas įvairiuose kraštuose dirbant per atstumą. Darbas per atstumą dažnai vadinamas “iš namų”, bet juk daugeliui nebūtina iš namų: milijonai vertėjų, programuotojų, dizainerių ir kt. nuolat juda per pasaulį dirbdami internetu. Tokiu būdu gali turėti įdomesnį ir įvairesnį laisvalaikį (vieną savaitę laipiojimas po kanjonus, kitą – kaitinimasis paplūdimyje, trečią – slidinėjimas, ketvirtą – kokios Formulės 1 varžybos: viskas šalia ten, kur gyveni ir dirbi), pigesnį pragyvenimą, mažesnius mokesčius ar kt. Dažniausiai tai ~20-40 m. profesionalai ir kiekvienas, kas dirba (ar gali dirbti) per atstumą gali tai pabandyti. Labiausiai užkietėję tokie “ilagalaikiai keliautojai” vadinami skaitmeniniais klajokliais: jie iš viso neturi nuolatinių namų, visas jų gyvenimas kelionė, maišyta su darbu – 3 mėn. vienur, 3 mėn. kitur ir t.t.

Dirbame Seulo bute

Dirbame Seule, AirBnB bute

4.Tikrasis kultūros pažinimas. Kiek tegali pažinti šalies kultūrą per savaitės ar dviejų kelionę? Na, pamatai įspūdingiausias šalies vietas, paragauji vieno-kito patiekalo. Bet jei nori išmokti kalbos, tikrai pažinti šalies neatrastas puses, šventes, virtuvę, menus, žmones – to nepakanka nė iš tolo. Tam reikia ilgalaikės kelionės – bent jau keliems mėnesiams. Dažnai tokie keliautojai vyksta į šalį, kurios kultūrą jau įsimylėjo, arba priešingai – nori atrasti ką visai naujo. Kartais jie tai daro savarankiškai, bet būna ir stoja į kokią kalbos mokyklą ar pan. Man pasirodė, kad šiame segmente vyrauja ~20-50 m. vieniši žmonės.

Sunmudo demonstracija

Korėjietiško kovos meno sunmudo demonstracija Pietų Korėjoje. Čia sutikome ir prancūzą (dešinėje), kuris atvyko ilgesniam laikui mokytis šio kovos meno

5.Savęs (ar prasmės) ieškojimas. Nuo ilgų žygių Šv. Jokūbo keliu iki Indijos ašramų ar dzenbudistų vienuolynų: tokie keliautojai vyksta ten, kur, atrodo, sužinosi daugiau apie save ir/ar suvoksi daugiau Tiesos. Tokioms kelionėms populiarios piligriminės, religinės vietos, bet tikrai nebūtinai: kitas žmogus gali tiesiog, tarkime, išvykti mėnesį pabūti vienas kalnuose ar džiunglėse. Paprastai į tokias keliones išsileidžia bent jau 30 m. sulaukę žmonės, neretai patyrę kokius gyvenimo sukrėtimus ar suabejoję tuo keliu, kuriuo ėjo seniau.

Turistas užsiima joga stebėdamas Gangą Varanasyje, Indijoje

Keliautojas užsiima joga stebėdamas Gangą Varanasyje, Indijoje

Kas be ko, yra žmonių, kurie derina kelias ilgalaikio keliavimo priežastis – pvz. dirba per atstumą iš šiltų kraštų žiemom, o vasarom grįžta namo.

Kaip gauti pinigų ilgalaikei kelionei?

Su trumpom „eilinėm“ kelionėm viskas paprasta: dirbi, dirbi, gauni atostogų, tada keliauji. Atostogos apmokamos, kažkiek dar susitaupai darbo metu – užtenka. O kaip su ilgalaikėm kelionėm, juk tuo metu išvis negali turėti „įprasto darbo“?

Yra daug būdų, kaip žmonės taip keliauja ir turi tam pinigų:

1.Darbas per atstumą. Vis daugiau darbų galima dirbti per atstumą iš savo kompiuterio – kuris gali būti bet kur pasaulyje (vertėjas, dizaineris, programuotojas ir t.t.). Jei domina ilgalaikės kelionės, verta pasistengti gauti tokį darbą / specializaciją (ar laisvai samdytis tokiems darbams) ir, jei pajamos bus didesnės už išlaidas, galėsi keliauti kad ir išvis nesustodamas. Tiesa, kelionės metu reikės ir dirbti, tikriausiai nemažai. Būtent taip savo ilgas keliones finansuoju aš.

Tegu hanoke

Dirbu Korėjos tradiciniame name – hanoke – tradiciškai ant žemės

2.Santaupos / išeitinė pašalpa. Daug kas į ilgalaikę kelionę leidžiasi tarp dviejų darbų: iš vieno išėjo/atleido, kito dar neėmė ieškoti. Iš praeito darbo turi santaupų, be to, dažnai ir nemažą išeitinę pašalpą – kurią ir panaudoja tokiai kelių mėnesių (kartais net ir metų) kelionei. Iš tiesų, nors netekus darbo dažnam pirmas instinktas ieškotis naujo, galbūt verta leistis į ilgalaikę kelionę – kitos progos juk gali nebūti, 3 ar 4 mėnesių trukmės atostogų naujame darbe niekas niekada neduos, o kurį laiką po įsidarbinimo gal ir išvis neduos atostogų. Taip pat iš santaupų ilgalaikes keliones paprasčiau finansuoti „sezoniniams darbuotojams“, tarkime, gidams, kurių didžioji uždarbio dalis – vasarą. Jiems ir taip įprasta, kad per „darbo sezoną“ susitaupo ir pinigų „nesezonui“. Tad nesezonu gali išvykti į ilgą kelionę daug neprarasdami, nes ir namie mažiau uždirbtų.

3.Tėvų pinigai. Didelei daliai ilgai keliaujančio Vakarų jaunimo jų išlaidas apmoka tėvai. Tiesiog kai kuriose Vakarų šalyse tokia ilgalaikė kelionė, ypač „gap year“ (laisvi metai tarp mokyklos ir universiteto) laikomi svarbia asmenybės formavimosi dalimi, kuriai tėvai pinigų negaili, kaip ir, tarkime, universitetui paskui.

Kuprinėtojai su milžiniškomis kuprinėmis

Ilgalaikių jaunų keliautojų ‘chebros’ Gilyje, Indonezijoje

4.Investicijų ir verslo rezultatai. Dalis ilgalaikių keliautojų būna uždirbę iš savo verslo ar investicijų, turi galimybę dirbti jau mažiau, labiau tik konsultuoti, prižiūrėti, tvarkyti investicijas ir pan., o pinigai vis tiek gaunami (dividendai ar pan.). Toks pajamų būdas dažnesnis tarp ~40 m. ir vyresnių ilgalaikių keliautojų (pvz. „žiemotojų“).

5.Uždarbiavimas pakeliui / savanorystė. Dėl daugelio priežasčių tai nėra taip paprasta, kaip „dirbti per atstumą“ – čia yra daug biurokratijos, tiesiog “imti ir įsidarbinti” svetur paprastai uždrausta, o ir nelengva. Aišku, yra visokių programų, kaip „Work and Travel USA“, derliaus nuėmimas Australijoje ir kt. Kiti randa teisinių apėjimų. Dažnai tokiu uždarbiavimu ilgalaikiai keliautojai ne užsidirba kelionei, bet kiek susimažina išlaidas ar padengia jų dalį. Tam padeda ir savanorystė: pvz. savanoriaudamas gali gauti nemokamą nakvynę, maistą ar pan. (tikrai ne visur: kai kur savanoriai yra tarsi „melžiamos karvės“ ir už teisę savanoriauti susimoka tarsi už kokį 5* viešbutį…). Daugelis „uždarbiaujančių pakeliui“ – jaunimas.

Savanoriauju 'Tikslas - Amerika' projekte: čia važiuojame aplink JAV ieškodami, fotografuodami, filmuodami lietuvišką paveldą (nuotraukoje - Čikagos lietuvių (jaunimo) centras). Šiame projekte gaunu finansavimą ar nakvynę pačiai ekspedicijai, tačiau algos negaunu. Ekspedicija, aišku, ne kelionė - viskas orientuota į lietuviško paveldo paiešką,  nuo ryto iki vakaro. Tačiau tai įdomus, prasmingas darbas, sutinku daug įdomių žmonių

Savanoriauju ‘Tikslas – Amerika’ projekte: čia važiuojame aplink JAV ieškodami, fotografuodami, filmuodami lietuvišką paveldą (nuotraukoje – Čikagos lietuvių (jaunimo) centras). Šiame projekte gaunu finansavimą ar nakvynę pačiai ekspedicijai, tačiau algos negaunu. Ekspedicija, aišku, ne kelionė – viskas orientuota į lietuviško paveldo paiešką, nuo ryto iki vakaro. Tačiau tai įdomus, prasmingas darbas, sutinku daug įdomių žmonių

6.Pensijos. Lietuviui nesuprast, bet yra šalių (pvz. JAV), kur pensijos privačios, todėl jos ne ką tenusileidžia algoms – tai yra, pensininkai gauna tiek pat, kiek visą gyvenimą, tik jiems nebereikia dirbti, visas laikas – laisvas. Tad pensija – ne liūdna gyvenimo pabaiga, o tas išsvajotas metas, kai gyveni sau, pavyzdžiui, leidiesi į ilgalaikes keliones. Amerikiečiai neįsivaizduojamai džiaugiasi atėjusia pensija. „Jis mirė pensijos išvakarėse“ – didžiausia tragedija. Iš pokalbių su amerikiečiais dažnai atrodo, kad visas likęs gyvenimas skirtas tik tam, kad būtų graži senatvė, o „tada tai jau pagaliau pagyvensiu“.

JAV pensininkai neretai daugeliui mėnesių ar išvis su visam išsileidžia į keliones milžiniškais kemperiais po Ameriką, dažnai dar iš paskos tįsdami savo kitą automobilį

JAV pensininkai neretai daugeliui mėnesių ar išvis su visam išsileidžia į keliones milžiniškais kemperiais po Ameriką, dažnai dar iš paskos tįsdami savo kitą automobilį

7.Gidavimas. Daug „ilgalaikių keliautojų“ padeda „trumpalaikiams keliautojams“ (ypač iš savo šalių), gidauja šalyse, kurias jie yra geriau perpratę: arba privačiai siūlo tokias paslaugas internete, ar net organizuoja grupes. Už tai uždirba pinigus, kuriuos vėliau panaudoja ir kitoms savo ilgalaikėms kelionėms ar tų kelionių tęsiniui (jau be klientų). Neretai, tiesa, toks gidavimas yra ant legalumo ribos ar už jos: daug kur gidui reikia vietinės licencijos ar pan., kurios tokie keliautojai neturi. Yra visokių būdų tai apeiti, pvz. persamdyti (aišku, už gerokai mažesnę sumą) vietinį gidą (tada „kelionės organizatorius“ yra labiau kaip vertėjas).

8.Kelionių tinklaraščiai, Youtube, Instagram ir t.t.. Čia yra tikriausiai pats ilgalaikių keliautojų elitas ir daugelio ilgalaikių keliautojų svajonė: uždirbi iš to, kad keliauji ir darai, ką ir šiaip norėtum daryti (fotografuoji, filmuoji, rašai kelionės dienoraščius ar pan., keliauji ten, kur pats nori). Tačiau daugeliui tai nepasiekiama: šimtai milijonų norėtų gyventi iš to, kad keliauja, tad konkurencija – didžiulė; *normaliai* iš to gyventi, pasidengti nuolatinių ilgalaikių kelionių po visą pasaulį išlaidas, yra turbūt taip pat sudėtinga, kaip sportininkui laimėti olimpinį medalį. Be to, kaip ir profesionalus sportas, tai yra ir darbas: negali rašyti tik tai, ką nori pats, reikia galvoti, kas aktualiausia skaitytojui, stengtis pateikti patraukliau, kas užtrunka (pvz. videomontavimas). Tiesa, daug visokių „vidutinio lygio kelionių tinklaraštininkų, jūtuberių ar instagramininkų“ ne iš to gyvena, bet bent jau susimažina išlaidas: pvz. gal koks viešbutis nemokamai priima pagyventi už aprašymą bloge ar nuotraukas instagrame (tai vadinama „kolaboracija“), gal parašo kur kokį straipsnelį už pinigus, parduoda reklamą savo tinklapyje ar pan. Jei gauna ir kokias pajamas, daugeliui jų nė iš tolo nepakanka padengti visos „rimtos“ ilgalaikės kelionės išlaidoms (nekalbu apie labai pigias keliones, pvz. žygis su palapine, ar apie „keliones pagal užsakymą“ kai esi kažkieno gidas ar fotografas ir jie už tave moka, bet esi priklausomas nuo klientų).

Jūtuberė Pusane, Pietų Korėjoje

Jūtuberė Pusane, Pietų Korėjoje. Darant tą rimtai, reikia atitinkamos technikos (lazdos, gimbalai ir pan.), gražios ar į tam tikrą stilių taikančios aprangos ir pan.

9.Išsipardavimas, išnuomavimas. Kai kurie ilgalaikiai keliautojai prieš išvykdami išparduoda savo turtą. Kiti išnuomoja butą, jei turi nuosavą, arba atsisako nuomos, jei nuomavosi. Visa tai padeda susirinkti ar išsaugoti pinigus kelionei. Aišku, visa tai turi trūkumų. „Tiltų deginimas“ (išsipardavimas) būdingas tiems, kurie keliauja labai ilgam (metams ir ilgiau) ar grįžti neketina, nes dėl kelių mėnesių dažnai bus daugiau vargo su neaiškiom perspektyvom (pvz. rasti nuomininką, kuriam reikėtų nuomotis būtent trims mėnesiams, arba galvoti kur gyventi grįžus, kai nuosavi namai bus parduoti / užimti). Su savo būsto nuoma problemos ir tos, kad kažkas turi tai prižiūrėti, o ilgalaikė kelionė reiškia, kad tavęs nėra šalyje. Bet yra įvairių būdų išspręsti tai.

Šie Gvatemaloje sutikti šveicarai viską išsipardavė ir leidosi per pasaulį.

Šie Gvatemaloje sutikti šveicarai pasakojo, kad viską išsipardavė ir leidosi per pasaulį: iš Šveicarijoje parduoto turto pigiose šalyse gali gyventi netrumpai. Tikslas – tapti influenceriais, bet susitikimo metu iš to gaudavo nebent kokią nakvynę.

Ilgalaikės kelionės planavimas

Įprastą (savaitės, dviejų, trijų) kelionę dažnai susiplanuoji (ar beveik susiplanuoji) iš anksto, ar bent jau nusiperki lėktuvo bilietus pirmyn-atgal. Su ilgalaike kelione yra kitaip: taip daryti neapsimoka (kam planuoti kas bus po kelių mėnesių jei gal eigoje sugalvosi ką nors geriau ar atsitiks kas nenumatyto?) ir dažnai neįmanoma (pvz. Traukinio bilietai trims mėnesiams į priekį gali net nebūti parduodami).

Didžioji dalis planavimo (ar, kartais, pasidavimo srovei) yra kelionės eigoje.

Keliaudamas ilgam įprastai iš anksto nebent nusiperku lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal (nes taip pigiau, nei į vieną pusę, be to, kai kurios šalys reikalauja atgalinių bilietų) – bet ir tai ne visada, kartais perku bilietus tik pirmyn.

Mano ilgalaikių kelionių planavimas susideda iš trijų dalių.

1.Gyvenimo idėjų planas, kurį pildau nuolat. Ten užsirašau viską, ką norėčiau padaryti dar gerokai iki turiu kokių konkretesnių planų – pvz. “pamatyti Rio de Žaneiro karnavalą”, “išvysti pilną saulės užtemimą” ir pan. Kas kartą stengiuosi į kiekvieną ilgesnę kelionę įtraukti bent dalį tų “gyvenimo tikslų”, kurių jau esu susirašęs gerą šimtą.

Jau įvykdytos gyvenimo plano dalies fragmentas

Jau įvykdytos gyvenimo plano dalies fragmentas. Šis fragmentas, aišku, buvo daug redaguotas “eigoje” dėl koronaviruso pandemijos. Iš pradžių antrosios kelionės metu nebuvo numatyta Pietų Korėja – į ten išvykome kitoms šalims užsidarius. Viskas, kas yra 2020 m. gale, suplanuota 2020 m. vasarą – ankstesnis planas buvo kitoks, tačiau dėl koronaviruso pandemijos uždarymų teko jį keisti ir rinktis kryptis, kurios atviros (Suomija, vėliau Egiptas, Brazilija). Tačiau šitos naujos kryptys neatsirado “iš niekur” – tiesiog perkėliau į ankstesnį laiką tai, kas buvo suplanuota vėlesniam laikui, “sukeičiau kelionių idėjas vietomis”

2.Kelionės karkasas. Jį susidarau prieš galutinai apsispręsdamas kur keliauti. Tai pagrindinės lankytinos vietos, patirtys, kurias mėginsiu gauti: be tų “didžiųjų” iš “gyvenimo plano” pridedu naujų, apie kurias sužinau pasiskaitęs apie šalį (šalis). Tai bus apie keliasdešimt idėjų ir išvykdamas turėsiu tik jas (daugelį įgyvendinti pavyks, kai kurios gal pasirodys nelogiškos). Pvz. pusantro mėnesio kelionės į Tailandą karkasas buvo numatytos apytikslės dienos Bankokui, konkretiems kurortams, šiaurės Tailandui, siekis aplankyti Phi Ta Khon bei Full Moon Party šventes ir pan.

3.Konkrečios savaitės ar dienos planai – pvz. „Rūmai X“, „Žygis X vietoje“. Tokius planus sugalvoju išvakarėse, ar skrendant lėktuvu, t.y. ne iš anksto: iš anksto neverta, daug ką pamirši. Tiesa, geriau neatidėti rytui ir pasidaryti planą bent iš vakaro, nes vakare mažiau alternatyvų ką veikti. Labai gali būti, kad kelionė bus nusikreipusi visai kita vaga, nei galvojai pagal kelionės karkasą – gal sutiktas naujas draugas ką pasiūlys ir pan.

Ilgalaikis buvimas šalyje: kaip tai daryti legaliai

Kiekvienoje šalyje maksimalus buvimo laikas turistui yra ribotas: jei “eilinėje kelionėje” tai niekad nerūpi, ilgalaikėje kelionėje visada gali atsiremti į „tas lubas“.

Tiesa, tas laikas, kurį gali būti šalyse, gana ilgas. Dažniausias ribojimas – 3 mėnesiai. Kai kuriose šalyse – 6 mėnesiai, Gruzijoje – net metai, o Europos Sąjungoje Lietuvos piliečiams išvis ribojimų nėra.

Tačiau yra ir šalių, kur gali būti tik 1 mėnesį ar dar trumpiau. Neblogas nuolat atnaujinamas sąrašas lietuviams yra angliškoje Vikipedijoje.

Ką daryti, jei nori būti ilgiau, nei turistui leidžiama? Yra keli variantai:
*Buvimo laiko šalyje prasitęsimas (galimas ne visur; kartais tam reikia keliauti į šalį su viza, net jei į šiaip lietuviams viza nebūtina).

Su įklijuotu teisės būti Korėjoje pratęsimo lapu. Atvykimo štampo į pasą jau nededa, bet pratęsimo štampą dar klijuoja

Su įklijuotu teisės būti Korėjoje pratęsimo lapu (dešinėje)

*“Visa run“: išvažiuojate iš šalies, kurioje norite pabūti ilgiau, nei leidžia viza, trumpai kelionei (pvz. savaitgaliui) į kokią gretimą šalį ir tada grįžtate, tokiu būdu iš naujo paleisdami buvimo toje šalyje laikrodį (tai legalu daugelyje šalių, bet ne visur).

Autobusu važiuojame iš Indonezijos į Rytų Timorą - per savaitgalį aplankėme šią šalį, o kartu iš naujo paleidome teisės būti Indonezijoje laiką

Autobusu važiuojame iš Indonezijos į Rytų Timorą – per savaitgalį aplankėme šią šalį, o kartu iš naujo paleidome teisės būti Indonezijoje laiką

*Tiesiog važiuojate į kitą šalį, pvz. kaimyninę, ir sekantį etapą leidžiate ten (tarkime, persikeliate iš Tailando į Balį): juk yra daug šalių su panašiu klimatu, kultūra ir t.t., ar būtina prisirišti prie vienos?
*Iš pat pradžių renkatės tokią šalį, kur leidžiama būti kiek jums reikia laiko.

Dirbant prie Panamos kanalo vartų visada yra kur pailsinti akis: pažiūrėti, kokie laivai ir kur plaukia

Dirbu prie Panamos kanalo vartų. Panama suteikia lietuviams galimybę būti be vizos net 180 dienų ir ten yra visko: kurortų, didmiestis, kultūrinių vietų

*Įsigyjate atitinkamą specialią vizą ar leidimą gyventi. Kai kuriom aplinkybėm gali būti nesudėtinga (pvz. jei ruošiesi mokytis vietos kalbos oficialiame universitete), bet šiaip dažniausiai neverta dėl papildomos biurokratijos ir kainų.

Kai kurie žmonės šalyje pasilieka ilgiau, nei leidžiama, nelegaliai. Nerekomenduoju šito ir pats niekada nesu to daręs. Daugybėje šalių kai pagaliau prisiruošite išvykti oro uoste jums bus skirtos didelės baudos (pvz. 50 eurų už pradelstą dieną), be to, gali būti uždrausta į tą šalį grįžti, galite būti deportuotas, o su spaudu „Deportuotas“ pase bus sunkiau patekti į kitas šalis. Taip „tampyti likimą už ūsų“ galima nebent tose šalyse, kurios nekreipia didelio dėmesio į tokius pažeidimus.

Būsto nuoma užsienyje: kaip rasti ir kada užsakyti

Kaip ir kur apsistoti labai priklauso nuo ilgalaikės kelionės tipo. Dirbant per atstumą paprastai norisi butų su patogiais stalais; „gyvenimo nuotykiui“ gerai hosteliai ir t.t.

Visgi net tiems, kurie mėgsta viską labiausiai “suplanuota ir garantuota”, neverta/neįmanoma visko užsakyti dar prieš kelionę.

Aš įprastai iš anksto ką nors užsakau tik jei matau, kad labai geras pasiūlymas, kuris tikriausiai išnyks (taip dažniausiai būna su butais, pvz. AirBnB). Tokiu atveju galiu užsakyti ir prieš savaitę ar kelias – bet tikrai ne laikui po kelių mėnesių. Be to, jei kelias nakvynes ir užsakau iš anksto, pasilieku tarpines dienas be jokių užsakymų “manevrams”: jei norėsiu pasilikti tame mieste ilgiau, prasitęsiu.

AirBnB bute Niujorke

AirBnB bute Niujorke – jį užsakėme savaitei prieš kelis mėnesius, nes gauti tokį butą už ~100 eurų nakčiai Manhetene prilygsta stebuklui

Kaip nuomotis būstą užsienyje, priklauso ir nuo laiko, kurį ten būsi. Jei ketini apsistoti vienoje vietoje mėnesį ar kelis – galbūt bus verta ieškoti buto nuomos vietoje. Taip gali būt pigiausia, tačiau turi daug minusų: gaištasi laikas, susikalbėti sunku, kai kuriose šalyse užsieniečiui vietiniai šiaip ar taip sakys didesnes kainas.

Vienas geriausių būtų rasti nakvynę ilgesniam (bet ne superilgam) laikui – butai iš AirBnB (žr. mano video kaip naudotis). Dabar butus taip pat siūlo jau ir Booking.com. Butai didesni, nei daugelis viešbučių kambarių, galima jų rasti su daugiau kėdžių, patogiais darbo stalais, taip pat virtuve, neretai – skalbimo mašina ir t.t. Viso to nelabai vertintum eilinėje kelionėje – bet kai važiuoji mėnesiui ir panašiai trukmei, tai labai svarbu. Be to, butų kainos apsistojant ilgiau dažnai geresnės, nei viešbučių.

Butas netoli Palacio Salvo viršūnės

Esu gyvenęs gausybėje įdomių AirBnB butų, kaip šis prie garsaus tarpukarinio Montevidėjo dangoraižio Palacio Salvo viršūnės

Montevidėjo simbolis - tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis (kairėje) ir paminklas libertadorui Chosė Artigui Montevidėjo centrinėje aikštėje

Palacio Salvo pastatas iš išorės (butas – viename bokštelių)

Net jeigu viename mieste būsi ir kokius tris mėnesius, gali būti verta negyventi viename būste, o pakeisti kelis, tokiu būdu patiriant įvairesnius miestus, rajonus, butus – ką žinai, kas patiks labiausiai. Bet kokie vietos trūkumai lengviau ištveriami, kai žinai, kad jie – labai laikini; o privalumus (pvz. gražų vaizdą pro langą ar masažinę vonią) vertini labiau, kol jie – nauji. Aišku, jei persikraustymas kelia didelį stresą, tada dažnai kraustytis neverta. Žr. mano video apie įdomiausius AirBnB butus, kuriuose gyvenau.

Keturias dienas praleidau čia Gizoje. Lėtu tempu aplankiau piramides ir dirbau. Dirbti stebint piramides, kupranugarių nuomotojus, prekijus, turistus buvo įdomu - bet, aišku, tai laikina. Darbo vieta nepatogi - bet kai laikas trumpas, nieko tokio.

Keturias dienas praleidau čia Gizoje. Lėtu tempu aplankiau piramides ir dirbau. Dirbti stebint piramides, kupranugarių nuomotojus, prekijus, turistus buvo įdomu – bet, aišku, pirmom dienom, o po savaitės ar juoba mėnesio viskas kartotųsi. Darbo vieta nepatogi – bet kai laikas trumpas, nieko tokio.

Kiek kainuoja ilgalaikė kelionė?

Į šį klausimą taip pat neįmanoma atsakyti, kaip ir „Kiek kainuoja kelionės apskritai?“. Gali (beveik) nieko nekainuoti (autostopas, CouchSurfing, ilgos savaitės gamtoje su palapine), o gali kainuoti šimtus tūkstančių ar milijonus (privatūs lėktuvai, superjachtos, milžiniškų vilų nuoma)…

Tačiau tikiu, kad kiekvienas, kas svarsto apie ilgalaikes keliones, yra bandęs keliauti bent jau trumpai ir žino, kiek tai kainuoja jam. Tad tiesiog palyginsiu trumpalaikės ir ilgalaikės kelionės kainas.

Bendra taisyklė tokia: ilgalaikė kelionė atsieis brangiau, nei trumpalaikė, tačiau tikrai ne tiek brangiau, kiek ji ilgesnė. Štai kur sutaupoma:

*“Išsidalina“ nusigavimo į vietą kaštai, kurie itin ženklūs tolimoms kelionėms. Nesvarbu, ar, tarkime, keliausi į Tailandą dviems savaitėms, ar trims mėnesiams, skrydžiai kainuos tiek pat. Tarkime, jei skrydis kainuoja 600 eurų, tai išeis, kad 14 d. kelionėje vien išdalinus skrydžio kainą kiekvienai dienai išeis 43 eurai per dieną vien iš skrydžio. Išdalinus tą patį 90 d. kelionei tebus 7 eurai per dieną. Jeigu trumpalaikių kelionių atveju keliauti į artimesnes šalis pigiau, nei į tolimesnes, tai ilgalaikių kelionių atveju beveik nėra skirtumo. Kelionės kaina daug labiau priklauso nuo kainų lygio pačioje šalyje nei nuo atstumo iki šalies ir skrydžių kainų (kainų lygį verta pažiūrėti numbeo.com ).

*Jeigu ilgalaikė kelionė bus lėtesniu tempu, nei trumpalaikė (dauguma ilgalaikių kelionių tokios) tai vidutiniškai per dieną sutaupysite transportui (rečiau judėsite), lankytinoms vietoms bei nakvynėms (nes ilgiau apsistosite vienoje vietoje, kas atveria papildomų pigesnių galimybių).

*Turėsite galimybę mažiau rištis prie konkretaus laiko, pasinaudoti gerais aviakompanijų pasiūlymais „tik tam tikrą dieną“, naudotis pigesniais, bet laikui imlesniais transporto būdais (pvz. autobusais, traukiniais, autostopu, žygiais pėsčiomis), eiti į muziejus per “nemokamą dieną” ir pan.

*Geriau „perpratęs“ šalį, kur keliaujate, jos kainas, po pirmos kelionės savaitės nebeužkibsite ant visokių apgavikų, turistams išpūstų kainų ir pan.

Tiesa, yra išlaidų, kurios ilgalaikėje kelionėje gali būti didesnės, nei trumpalaikėje – bent jau jei ilgam laikui keliausite kiek kitaip, nei trumpam laikui:

*Jeigu norėsite nusigabenti daugiau daiktų. Priklausomai nuo aviakompanijos ir daiktų kiekio, tai gali nepigiai kainuoti.

Su tokia kuprine esu keliavęs iki mėnesio

Su tokia kuprine esu keliavęs ir iki kelių mėnesių, bet kitiems to gali nepakakti

*Jeigu norėsite pirkti bilietą tik į vieną pusę, o paskui jau mąstyti, iš kur, kaip, kada grįžti. Du bilietai „į vieną pusę“ gali kainuoti beveik dvigubai brangiau, nei vienas bilietas pirmyn-atgal, perkant iš karto.

*Jeigu trumpalaikėje kelionėje pakanka mažai komforto, o ilgalaikėje norėsis didesnio (pavyzdžiui, jums viskas gerai nakvoti hostelyje ar mažyčiame viešbučio kambarėlyje savaitę, bet ne tris mėnesius). Tai gali būti ypač aktualu, jei kelionės metu dirbi: gali norėtis interneto, stalo, geros kėdės ir t.t., kas trumpalaikėje “atostogų” kelionėje nebūtina.

*Jeigu ilgalaikėje kelionėje prireiks medicininių ar kitų nepigių paslaugų ir negalėsite / nenorėsite jų atidėti namams (kai kelionė trunka daug mėnesių, gali būti neįmanoma ar nelogiška atidėti daktaro paslaugų grįžimui namo).

Transportas užsienyje: kokį rinktis?

Dažnai vienas geriausių pasirinkimų yra viešasis transportas. Viešojo transportu pliusas – pigumas ir paprastumas, o minusas – gaištamas laikas. Bet ilgalaikėje kelionėje laikas – daug mažesnė vertybė, nei trumpoje. Viešasis transportas ir būdas susipažinti su žmonėms, kam irgi turi laiko.

Jei gyveni ilgiau viename mieste, verta pasidomėti ilgalaikiais bilietais (savaitiniais, mėnesiniais), parsisiųsti atitinkamas programėles.

Kartais keliaudamas ilgam laikui ir nuomojuosi automobilį – ypač kai vietas pasiekti viešuoju transportu sunku.

Galima derinti kelis kelionės būdus. Pvz. kai apsistoji ilgiau viename mieste, judėti viešuoju transportu, bet jei prireikia nuvykti į kokią atokią vietą – nuomotis automobilį.

Keliaujant dar ilgiau, gali vertėti automobilį ar motociklą ir nusipirkti (senas automobilis gali kainuoti kaip automobilio mėnesio nuoma ar pan.). Tiesa, tam įvairiose šalyse yra apribojimų.

Paslaugos užsienyje: kaip gauti?

Būdamas ilgesnį laiką užsienyje turėsi ten gauti ir tokias paslaugas, kurių šiaip kelionėje neprireikia – kirpyklos, medicina ir pan.

Kirpykloje San Paule

Kirpykloje San Paule

Tai gali neraminti, bet iš tikro viskas daug paprasčiau, nei atrodo – nesu turėjęs kur nors problemų. Galima paskaityti vietų įvertinimus internete. Dar daugiau – pabandžius gauti įvairias paslaugas užsienyje man atrodo, kad kaip tik Lietuvoje daug kas daug sudėtingiau. Daugelyje šalių gali tiesiog užeiti pas odontologą, manikiūrininkę, kirpėją ar dar ką – ir tave iš karto aptarnaus, kai Lietuvoje dažnai būna užrašymai ir mėnesiams į priekį.

Kaip „susikalbėti“ nemokant kalbos plačiau rašau čia.

Ilgalaikes keliones verta išbandyti!

Manau, kad kiekvienam bent kartą gyvenime verta išbandyti ilgalaikę kelionę – tai tiesiog yra visai kitokia patirtis. Ilgam laikui pasitrauki iš įprasto burbulo, geriau atrandi pasaulį ir save.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti

Savaitgalio kelionės – viskas, ką reikia žinoti

| 2 komentarai

Savaitgalio kelionės – jėga. Atostogų naudoti nereikia, o pamatai naują miestą ar šalį!

Savaitgalio kelionės labai praturtina. Juk dvi-trys pirmosios dienos kiekvienoje kelionėje įspūdingiausios, nes viskas dar labai nauja, kiekvienas dalykas stebina. Todėl po dviejų dienų kelionės dažnai jautiesi tarsi keliavęs gerokai ilgiau: šitiek įspūdžių!

Bet tam, kad savaitgalio kelionė praturtintų, kad nebūtų “nieko nespėjau” ar “tik lėkiau”, verta tinkamai pasiruošti. Kaip pasiruošti? Ko nepamiršti? Kur apskritai verta keliauti savaitgaliui?

Kada ir kaip keliauti savaitgaliui?

“Ideali” savaitgalio kelionė yra nuo penktadienio vakaro (“po darbo”) iki sekmadienio vakaro: nepraleidi nė kiek darbo meto, o patiri ištisą kelionę.

Tačiau tokią išvyką susiorganizuoti sunku, ypač iš Lietuvos: daugeliu krypčių skrydžiai reti, nevyksta penktadienio ar sekmadienio vakarais, jei ir vyksta – brangesni. Be to, į daug vietų nelogiška skristi tik dviems dienoms nes, pvz., yra ką veikti tris dienas, arba nesinori lėkti taip greitai.

Taigi, realesni “savaitgalio kelionės” variantai yra 3-4 dienų. Tai reiškia, per „ilgąjį savaitgalį“ ir/arba imant vieną-du laisvadienius.

Šiais variantais net jei ir nebus visai patogaus skrydžio laiko bus pakankamai laiko kelionei. Pvz. Jei pirmadienis nedarbo diena, tai galimas ir variantas šeštadienis-pirmadienis: gal ne toks idealus, kaip penktadienis-pirmadienis, bet vis tiek.

Ne visada kelionė savaitgaliui yra ideali. Kartais gali būti logiškiau “pridėti laisvadienių” ir keliauti savaitei. Juk tada kelionė apims net du savaitgalius – tai yra, keturias nedarbo dienas. Jeigu tą savaitę dar bus kokia valstybinė šventė, išeis penkios nedarbo dienos – ir vos keturios atostogų dienos. Panaudojęs keturias atostogų dienas gausi galimybę 9 dienų kelionei! Taip gali būti logiškiau, nei, tarkime, keliauti šeštadienį-trečiadienį ir sunaudoti dvi ar tris atostogų dienas dėl keturių dienų kelionės.

Kaip planuoti savaitgalio kelionę?

Savaitgalio kelionė labai trumpa, todėl, norint patirti kuo daugiau, verta ją susiplanuoti iš anksto gana tiksliai, kad išnaudoti visą laiką ir netektų brangaus trumpos kelionės laiko skirti planavimui, perplanavimui. Šiaip ar taip, kai kelionė tokia trumpa, net ir tiksliai viską suplanuoti ilgai neužtrunka, tikrai verta tam skirti laiko.

Aš savaitgalio keliones planuoju taip:
-Išsirenku vietas, kurias norėsiu lankyti, pasižymiu jas plane (dabar jau virtualiame)
-Pagal jų poziciją plane suskirstau, kurią dieną ką lankysiu. Pasižiūriu ir darbo laikus: ar nebus, kad tada kaip tik nedirba.
-Iš karto žiūriu ir transporto galimybes – kur metro linijos, kur eisiu pėsčias, o gal reiks nuomotis automobilį. Kartais logiška, tarkime, rinktis vietas pagal tai, kad reiktų mažiau viešojo transporto persėdimų (jie gaišta laiką), ar, jei važiuoji automobiliu, pagal parkavimo galimybes. Ypač svarbus nuvažiavimas iš oro uosto ir atgal: jei oro uostas labai toli nuo miesto, kartais iš viso nelabai verta skristi savaitgaliui.
-Renkuosi viešbutį tokioje vietoje, kad būtų patogu nuvažiuoti, kur ir šiaip važiuočiau (miesto centras ir pan.). Kai savaitgalio kelionė tokia trumpa, kokios valandos ar dviejų praradimas važiuojant iš viešbučio į centrą ir paskui vakare tiek pat praradimas vykstant atgal – jau reikšmingas.
-Jei keliauju savaitgaliui į vieną miestą, tai planuoju maždaug taip, kad būtų po rajoną kokiam pusdieniui, o tos pačios dienos rajonai būtų, jei įmanoma, ant vienos metro linijos. T.y. kad būtų kuo mažiau laiko transportui, ir kuo daugiau pačiam lankymui.
-Norėdamas pamatyti daugiau, stengiuosi atsikelti taip anksti, kad į pirmą lankytiną vietą patekčiau apie jos atidarymą (pvz. 9 val.) ir tuo metu jau būčiau papusryčiavęs. Jei kažkokios vietos dirba trumpai (pvz. tik ryte), verta jas lankyti tada, o tas vietas, kurios dirba ilgiau, pasilikti likusiam laikui.

Tiesa, ne visada savaitgalio keliones logiška planuoti. Dažnai žmonės taip keliauja ne į naują vietą, bet nori patirti vėl tą, kurią myli: pvz. „grįžti į Paryžių“ ar Veneciją. Tokiu atveju žmonės vėl eina į tas pačias vietas, patiria atmosferą.

Vienas dalykas, ko atsisakau savaitgalio kelionėms – bagažas. Esu netgi važiavęs taip, kad viskas tilpo į kišenes, o maksimumas – nedidelė kuprinė. Na, nereikia šitiek daiktų porai dienų, o neturėti bagažo labai patogu. Daugybėje skrydžių taip ir pigiau – o juk skrydis savaitgalio kelionėje sudaro didesnį procentą kelionės kainos, nei ilgoje. Be to, nereikia laukti kol atsiimsi lagaminą ar važiuoti į oro uostą anksčiau, kad jį priduotum, nereikia tąsytis, nekils noras „visų pirma eiti pasidėti lagaminą į viešbutį“: nuo pirmos akimirkos galėsi keliauti, pakeliui į viešbutį aplankydamas įvairias vietas.

 Maksimalus bagažas savaitgalio kelionei - bet kuprinė nebūna pilna, maks. ~3 kg

Maksimalus bagažas savaitgalio kelionei – bet kuprinė nebūna pilna, maks. ~3 kg.

Kur verta keliauti savaitgaliui?

Idealiausios vietos nukeliauti savaitgaliui iš Lietuvos:
*Europos miestas į kurį yra tiesioginis skrydis iš Lietuvos (keliauti lėktuvu).
*Kaimyninės šalys (Latvija, šiaurės Lenkija) – važiuojant automobiliu.
*Konkretus tikslas – pvz. šventė, muzikos festivalis, mugė, apsipirkimas.
*Nedidelė Europos šalis ar regionas, jei apvažiuoji nuomotu automobiliu (išsinuomodamas ir grąžindamas oro uoste), nes kitais būdais užtruks ilgiau.

Kartais įmanoma į savaitgalio kelionę (bent jau ilgo savaitgalio, apie 4 d.) skristi ir su persėdimu – bet tik jei persėdimas trumpas (antraip ženkli kelionės dalis susigaiš skrydžiui). Esu savaitgaliui suskraidęs net iki Pekino, bet čia logiška tik jei (a)Skrydžiai naktiniai (nesigaišta dienos laikas), (b)Nesi žmogus, kuris labai pavargsta nuo tokių skrydžių ir (c)Kaina labai žema. Kitu atveju tolimesnėms kelionėms paprastai apsimoka vykti ilgiau (kad ir savaitei).

Populiarios idėjos savaitgalio kelionei (visas išbandžiau pats):

Miestai lėktuvu.
1.Palikę didžiausią įspūdį, kur minimumas – 3-4 dienos: Roma, Paryžius, Londonas, Stambulas.
2.Kiti įspūdingi miestai (min. 2-3 d.): Briuselis, Kijevas, Lvovas, Varšuva, Kopenhaga, Atėnai, Berlynas, Stokholmas, Barselona, Madridas, Maskva, Venecija, Viena, Sankt Peterburgas, Budapeštas.
Aišku, laikai – orientaciniai. Vienokio laiko reikia „tik pažiūrėti pasaulinėms vietoms“, kitokio – ir visokioms mažiau atrastoms miestų vietoms.

Automobiliu važiuojant iš Lietuvos, kur įmanoma nuvažiuoti ir grįžti per 2-3 d..
Ryga, Jūrmala, šiaurės rytų Lenkija, LDK pilys Baltarusijoje, Kaliningrado sritis, Liepoja / Ventspilis, Daugpilis.

Automobiliu iš Lietuvos į Kuldygą ir Talsius (paties nuvažiuotas maršrutas)

Automobiliu iš Lietuvos į Kuldygą ir Talsius (paties nuvažiuotas maršrutas)

Kelionės į šalį ar regioną lėktuvu, paskui išsinuomojant automobilį ~3-4 d.
Airija, Škotija, šiaurės Italija (skrendant į Milaną), vakarų Vokietija (skrendant pvz. į Kelną), šiaurės Vokietija (iš Brėmeno ar Hamburgo), Bavarija (skrendant į Miuncheną), pietų Prancūzija ir Monakas (skrendant į Nicą), LDK pilys Vakarų Ukrainoje (skrendant į Lvovą), Libanas, Izraelis/Palestina.
Renkantis tokias keliones, paprastai didžiausius miestus “praleidžiu”, nes ten sudėtingesnis eismas, brangus parkingas: gaištasi laikas ir pinigai. Pvz. vieną savaitgalį skridau į Londoną (be automobilio), o kitą – išsinuomavau automobilį jo priemiesčiams apvažiuoti.

Savaitgalis automobiliu po Londono priemesičus (Oksfordas, Kembridžas, Doverio uolos ir kt.)

Savaitgalis automobiliu po Londono priemesičus (Oksfordas, Kembridžas, Doverio uolos ir kt. – paties nuvažiuotas maršrutas)

~4 d. automobiliu iš Lietuvos
Estija, visa Latvija, Krokuva ir pietų Lenkija, Gdanskas / Sopotas, pietų Suomija.
Dar viena galimybė savaitgalio kelionei – plaukti iš Lietuvos naktiniu keltu (arba taip grįžti) į Vokietiją ar Švediją gabenantis savo automobilį.

Ilgas savaitgalis Estijoje (mano kelionė). Latvija čia tik greitai pravažiuota

Ilgas savaitgalis Estijoje (mano kelionė). Latvija čia tik greitai pravažiuota

Tiesiog bet kur pasinaudojant pigiu skrydžiu!
Iš tikrųjų dviems dienoms yra ką pamatyti visur! Tad avialinijos paleido kokį naują skrydį nežinomą vietą už vos 10 eurų į abi puses? Imk ir keliauk, bus įdomu, bent jau, tikrai daugiau verta, nei 10 eurų (aišku, pasižiūrėk prieš tai, ar transportas iš oro uosto ir pan. neatsies gerokai daugiau, nes kartasi pigūs skrydžiai būna į itin atokius oro uostus). Žr. šį mano video, kaip pasisemti idėjų.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , ,


Įspūdingiausios vietos, kurių nebėra (bet turime nuotraukas)

Įspūdingiausios vietos, kurių nebėra (bet turime nuotraukas)

| 9 komentarai

Daugybės pačių įspūdingiausių pasaulio vietų ir patirčių nebėra! Nuo didžiausių pasaulio krioklių iki galingiausio geizerio, nuo greičiausio keleivinio lėktuvo iki didžiausio sterblinio plėšrūno.

Čia nerašau apie kokius ten „septynis pasaulio stebuklus“, kurie sugriuvo šimtai ar tūkstančiai metų atgal. Rašau tik apie tai, kas egzistavo pakankamai neseniai, kad būtų išlikę nuotraukose ar video.

Kai kurias tų vietų net mačiau aš pats, bet niekas daugiau nebepamatys, nes jų nebėra. Daugelio kitų nemačiau ir nepatyriau – bet labai norėčiau grįžti į netolimą praeitį, kad tai išvysčiau savo akimis… O ką jūs labiausiai norėtumėte pamatyti, jei galėtumėte grįžti į praeitį?

Singer dangoraižis (ir kiti XX a. pradžios Niujorko dangoraižiai)

Vieta: Niujorkas, JAV

1908 m. tai buvo aukščiausias pasaulio dangoraižis. Ne tik aukščiausias, bet ir vienas įspūdingiausių – jo architektūros stilius puošnumu labiau priminė Europos katedras, nei verslo dangoraižius. Ne ką mažiau įspūdingas buvo ir interjeras. Net nepasakytum, kad tai – “Singer” siuvimo mašinų kompanijos štabas.

Jei stovėtų šiandien, “Singer” pastatas neabejotinai būtų Niujorko ikona. Bet JAV – ne Europa, paveldas ten nevertinamas. 1967-1969 m., išstovėjęs 53 metus, “Singer” pastatas nugriautas. Jo vietoje pastatytas didesnę sklypo dalį užimantis, taigi, pelningesnis “One Liberty Plaza” – deja, architektūrine prasme tai tėra eilinė juoda “dėžutė”, kuri galėtų stovėti bet kur pasaulyje ir visai netraukia akies.

Singer pastatas ir jo interjeras (jau griovimo metu)

Singer pastatas ir jo interjeras (jau griovimo metu)

Iki pat 2001 m., kai rugsėjo 11 d. griuvo Niujorko Pasaulio prekybos centras, “Singer” pastatas buvo aukščiausiu pasaulyje nugriautu pastatu.

Kartu su “Singer” pastatu, Niujorkas prarado daugiau ankstyvųjų dangoraižių.

Tarpukario Niujorko panorama su Singer pastatu, kuris čia vis dar aukščiausias. Pastatas į dešinę nuo Singer irgi buvo nugriautas

Tarpukario Niujorko panorama su Singer pastatu, kuris čia vis dar aukščiausias. Pastatas į dešinę nuo Singer irgi buvo nugriautas

Sterblinis vilkas

Vieta: Australija

Kai kalbame apie “išnykusias gyvūnų rūšis”, paprastai yra du variantai:
*Rūšis išnykusi taip seniai, kad nei kas jos pamena, nei yra išlikę nuotraukų ar vaizdo įrašų. T.y. dinozaurai, mamutai ir t.t.
*Išnyksta rūšis, labai jau panaši į kitas rūšis, kurios tebėra. Negamtininkas net nemato skirtumo. Tarkim, ~1970 m. išnyko japoniškas jūrų liūtas, bet tik 2003 m. net mokslinininkai apskritai susivokė, kad tai buvo atskira rūšis – o ne tas pats Kalifornijos jūrų liūtas, kurių pilna iki šiol.

Todėl tas nykimas daug kam atrodo toks tolimas, hipotetinis: “Na juk nėra jokių gyvūnų, kurie dabar būtų išnykę”.

Įspūdingiausia / liūdniausia išimtis – sterblinis vilkas (thylacine), gyvenęs Tasmanijoje. Į šį gyvūną, jo pražiotus nasrus nieko nė iš tolo panašaus nėra. Maža to, tai buvo didžiausias sterblinis plėšrūnas, toli dydžiu lenkęs dabar didžiausią sterblinį velnią. Ir gyveno jis tikrai neseniai – paskutinis nugaišo 1936 m. Tai reiškia, kad yra jo nuotraukos, vaizdo įrašai.

Dėl savo ypatingumo sterbliniai vilkai žadina australų vaizduotę – vieni nuolat sako neva pamatę dar gyvą sterblinį vilką kur nors Australijos dykumų pakelėse, kiti siūlo “atkurti” juos pasinaudojant DNR.

Sterblinis vilkas

Sterblinis vilkas

“Concorde“ lėtuvas

Tai – vienas labai retų atvejų, kai žmonijos technologijos žengė atgal. Nuo 1976 m. iki 2003 m. metų kiekvienas civilis (na gerai, turintis pinigų civilis) galėjo skristi viršgarsiniu greičiu (2179 km/h, daugiau nei dvigubai greičiau, nei dabartiniai keleiviniai lėktuvai), skristi taip aukštai, iš kur matėsi, kad žemė apvali. Skrendant į Vakarus, „aplenkti saulę“ (leistis anksčiau, nei pakyli). Tai siūlė lėktuvas „Concorde“, kuriuo vykdyti reisai iš Londono ir Paryžiaus į Niujorką – tokie transatlantiniai skrydžiai teužtrukdavo ~3 val.

Concorde lėktuvas

Concorde lėktuvas

„Concorde“ turėjo pakeisti visą transporto istoriją: tikėtasi, kad visi ilgo nuotolio lėktuvai pamažu taps viršgarsiniai, taigi, visi skrydžiai sutrumpės dar perpus (panašiai, kaip jie kartą jau sutrumpėjo apie 1960 m., kai išplito reaktyviniai varikliai). Deja, taip neįvyko: skrisdamas viršgarsiniu greičiu lėktuvas skleidžia labai didelį garsą, trukdantį žmonėms ant žemės, todėl kone visos šalys uždraudė skraidyti „Concorde“ virš jų, palikdamos jiems tik reisus per Atlanto vandenyną (nes skristi per Ramųjį jie negalėjo dėl per didelio atstumo), o iš šių tik keliuose buvo pakankama rinka iš turtingų žmonių.

Taigi, „Concorde“ skraidė vos 14 vienetų, daugelis užsakovų jų atsisakė, jų gamyba nutraukta, o galiausiai 2003 m. ir jie patys nurašyti – be jokio pakaitalo.

Teisybės dėlei, „Concorde“ galima pamatyti – „nurašyti“ lėktuvai stovi muziejuose, pvz. Barbadose. Bet juk esmė ne pamatymas, o skrydis – o tai nebeįmanoma.

Concorde Barbadoso muziejuje

Concorde Barbadoso muziejuje

Berlyno siena

Vieta: Vokietija

Tai vienintelis dalykas šiame sąraše kur, turbūt, reikia pasakyti – “gerai, kad nebėra”. Jei dabar ta siena dar stovėtų, tai vis tiek tikriausiai nebūčiau matęs nei jos, nei beveik jokių kitų vietų, aprašytų šiame tinklapyje.

Visgi, Berlyno siena niūriai įspūdinga. 1961 m. sovietai ją pastatė per keletą dienų, taip atkirsdami Rytų Berlyną (valdytą komunistų) nuo Vakarų Berlyno (demokratinio) – kad rytų vokiečiai iš savo “komunistinio rojaus” nebėgtų į “kapitalistinį pragarą” (Rytų Vokietijoje dėl tokios migracijos jau trūko darbuotojų). Aišku, noro bėgti tai nesustabdė – bet su siena tai buvo be galo sunku ir rizikinga, tad 1961-1989 m. tai sėkmingai pavyko tik 5000 žmonių (per 150 žuvo ar buvo nužudyti mėgindami pereiti sieną).

Oficialiai Berlyno siena vadinta “antifašistine” – esą Vakarų Vokietija – fašistinė. Jos ilgis buvo apie 140 km, aplink buvo 55000 minų, 302 sargybos bokštai. Idant siena būtų pastatyta, sovietai griovė ištisus rajonus – mat reikėjo ne vienos sienos, tai buvo dviejų sienų linija su tarpu per vidurį, kuriame bėgančiųjų laukė minos, sargybos bokštai.

Berlyno siena. Prakirstas laukas vidury miesto, pati siena, apšviesta ir užminuota teritorija, tvora iš kitos pusės

Berlyno siena. Prakirstas laukas vidury miesto, pati siena, apšviesta ir užminuota teritorija, tvora iš kitos pusės. Dabar tos teritorijos užstatytos ir vėl

Dabar Rytų ir Vakarų Berlynas vėl susijungę – tai įvyko 1989 m., kai įtūžę žmonės nugriovė Berlyno sieną. Palikti vos keli jos fragmentai (išpaišyti grafičiais), o daug nuolaužų išsiuntinėta po visą pasaulį kaip eksponatai muziejams ar papuošimai parkams, kartu menantys liūdną Šaltojo karo istoriją.

Panašiausias į šią sieną dalykas, kurį gali pamatyti ir šiandien – sienos, kuriomis Izraelis aptvėrė palestiniečių miestus (pvz. Betliejų).

Likęs Berlyno sienos fragmentas

Likęs Berlyno sienos fragmentas

Gvairos kriokliai

Vieta: Brazilija ir Paragvajus

Igvasu kriokliais kiekvieną sekundę prateka 1750 litrų vandens: šešiskart daugiau, nei Nemunu Kaune. Niagaros kriokliais – ~2400 litrų (8 Nemunai). Viktorijos kriokliais – 1088 litrai (4 Nemunai).

Kokio įspūdingumo tada turėtų būti galingiausi pasaulyje Gvairos kriokliai – 13000 litrų per sekundę vandens sienos (43 Nemunai)! Čia nuo 114 m šlaito krito ne šiaip koks upelis, o septintoji pagal dydį pasaulio upė – Parana.

Deja, to vaizdo nemačiau ir niekada nebeišvysiu. Gvairos krioklių nebėra. 1982 m. Brazilija ir Paragvajus juos paskandino, pastatydami milžinišką Itaipu užtvanką. Trokšdami išvysti paskutinius Gvairos krioklių vaizdus tais metais žuvo 40 žmonių – tilteliai neatlaikė minių svorio. Tie žmonės paskendo kriokliuose, o patys kriokliai per 14 dienų – Itaipu mariose.

Tai neabejotinai yra svarbiausias žmonijos sunaikintas gamtos stebuklas.

Nedidelė dalis Gvairos krioklių

Nedidelė dalis Gvairos krioklių

Vaimangu geizeris

Vieta: Naujoji Zelandija

Geizeriai, kuriuos pasaulyje dažniausiai lanko turistai, šaudo vandenį į 10-50 metrų. Strokuras Islandijoje – 15-20 m, Old Faithful JAV Jeloustoune – 32-56 m – mačiau, buvo be galo įspūdinga, tiesiog tokia vandens piramidė. Aukščiausias pasaulyje šiuo metu yra Steamboat (Garlaivio) geizeris Jeloustoune – tačiau jis “šaudo” retai, o kartais ilgiems metams nurimsta išvis, taigi, negali eiti ir būtinai išvysti išsiveržimą (nepavyko ir man). Jo aukštis -91-122 m.

Bet koks įspūdingas tada turėjo būti Vaimangu geizeris Naujojoje Zelandijoje, aukščiausias pasaulio geizeris, koks tik kada egzistavo! Jis šaudė net į 460 m aukštį – aukščiau, nei Vilniaus TV bokštas! Šaudė kas 36 valandas. Keli žmonės net žuvo, nes stovėjo per arti.

Tačiau geizeriai neprognozuojami ir 1908 m. Vaimangu geizeris staiga nurimo su visam. Jis gyvavo 22 metus, mat išsiveržimai prasidėjo 1886 m., kai išsiveržė Taraveros vulkanas ir tikriausiai kažkaip pakeitė požeminių vandenų struktūrą, “sutverdamas” Vaimangu geizerį. Bet žemė seismiškai aktyviose zonose nuolat kinta – ir tolesni pokyčiai geizerį užgesino. O gal jis kada vėl “įsijungs”? Būna, kad geizeriai atgimsta.

Vaimangu geizerio šūvis

Vaimangu geizerio šūvis

Didieji transatlantiniai dirižabliai

Tai buvo trumpas laikas pasaulio istorijoje, maždaug tarpukariu. Keliauti, bent jau turtingiesiems, tolimus atstumus darėsi įprasta dirižabliais. Anų laikų dirižablių tikrai nepalyginsi su retais dabartiniais reklaminiais. Didžiausiųjų dydis buvo tarsi “Titaniko”! Didžiąją dalį sudarė dujų balionai – tačiau viduje buvo ir keleivių salonai. Irgi didžiuliai, kelių aukštų, su kajutėmis, valgyklomis, poilsio kambariais, bibliotekomis: juk dirižablis iš Vokietijos į JAV skrido apie dvi paras.

Dirižablis "Hindenburg" virš Niujorko

Dirižablis “Hindenburg” virš Niujorko

Dirižabliai atrodė kelionių ateitis – net Niujorko “Empire State Building” pastatytas taip, kad prie jo galėtų švartuotis dirižabliai. Tačiau transatlantinių dirižablių istorija pasuko į pabaigą su “Hindenburg” katastrofa (1937 m.) – šis dirižablis sudegė besišvartuodamas Niujorke. Kadangi dirižablių dujos labai degios, nuspręsta, kad jie tiesiog per pavojingi keleiviams – ir juos išstūmė lėktuvai. Tačiau lėktuvai jau visai kitokia kelionių patirtis: greičiau skrendi, bet turi tik kėdę, o dirižabliai buvo toks tarpas tarp lėktuvų ir laivų – tiek pagal greitį, tiek pagal erdvę keleiviams. Ir, svarbiausia, ne tik, kad dirižabliai nebeskraido – nė vienas tų didžiųjų dirižablių net neišliko. Jokiame muziejuje, niekur.

Nieko keisto, kad jie tokie populiarūs steampunk literatūroje!

Dirižablio restorane keleiviai žiūri į apačią

Dirižablio restorane keleiviai žiūri į apačią

Prieškarinės Pasaulinės parodos (Expo)

Vieta: Prancūzija, JAV, Didžioji Britanija ir kt.

Nuo XIX a. vykstančios Pasaulinės parodos (EXPO) – unikalus renginys, kai viso pasaulio šalys vienoje milžiniškoje teritorijoje įsirengia savo ekspozicijas ir demonstruoja savo pasiekimus.

Jos vyksta ir šiais laikais, bet šiuolaikinės didybe sunkiai galėtų prilygti toms, kurios vyko XIX-XX a. sandūroje. Parodas rengusios didžiosios imperijos pastatydavo joms milžiniškus kompleksus iš tikrų rūmų, kurių stilius padarydavo įtaką viso pasaulio architektūrai. Deja, beveik visa tai virto dulkėmis: nors rūmai, kupolai, bokštai atrodydavo it skirti šimtmečiams, vieni jų nugriauti iš karto po parodų, kiti – po kelių dešimtmečių.

Vieni rūmų-paviljonų 1889 m. Paryžiaus Pasaulinėje parodoje

Vieni rūmų-paviljonų 1889 m. Paryžiaus Pasaulinėje parodoje

Anas parodas mena tik pavieniai likę pastatai, tokie, kaip Paryžiaus Eifelio bokštas (statytas 1889 m. Paryžiaus EXPO). Beje, pagal pirminį planą jis irgi turėjo būti po 20 metų (1909 m.) nugriautas…

Aišku, Expo parodos – tai ne tik pastatai. Jei pavyktų į jas grįžti laiku, labiau nei bet kurioje kitoje vienoje pasaulio vietoje išvystum visų to laikmečio visuomenės troškimų, kultūros, madų, menų, džiaugsmų, vilčių ir baimių paveikslą.

Daugybė didžiausių žmonijos atradimų pirmą kartą pademonstruoti pasaulinėse parodose – juk tada tai buvo viena retų galimybių susitikti pasaulio mokslininkams, išradėjams ir eilinių žmonių “masėms”. 1876 m. Filadelfijos parodoje Belas demonstravo telefoną, 1893 m. Čikagos parodoje pastatytas pirmasis apžvalgos ratas bei indaplovė, 1904 m. Sent Luise žmonės pirmą kartą išvydo rentgeno aparatą ir ragavo ledų iš vaflių, 1939 m. Niujorke pirmąsyk pademonstruota televizija. Kokios turėjo būti žmonių reakcijos?

Buvo ten ir dalykų, kurie šiandien būtų tokie kontroversiški, kad tikriausiai, net filmuose apie tas parodas nebūtų drįstama jų pilnai parodyti: pavyzdžiui, savotiškus zoologijos sodus primindavusios žmonių iš kolonijų „parodos“, liliputų cirkai ir pan.

Čikagos pasaulinės parodos miestelis, apšviestas nakčiai. Viskas paskui nugriauta.

Čikagos pasaulinės parodos (1893 m.) miestelis, apšviestas nakčiai. Viskas paskui nugriauta.

 


Kitos vietos

Priešingai nei tai, kas aprašyta aukščiau, šios vietos gal nebuvo “…iausios pasaulyje”, bet buvo labai gražios / įspūdingos ir jų neliko.

JAV lietuvių bažnyčios

JAV lietuviai pastatė apie 100 bažnyčių – ~1910 m. metu koks penktadalis viso pasaulio lietuivų bažnyčių buvo JAV. Daugybė jų įspūdingos, dydžiu sulig Lietuvos katedrom ar didesnės – juk Amerikoje lietuviai uždirbdavo daugiau ir galėdavo daugiau aukoti. Deja, Amerikoje toks paveldas nesaugomas, o vyskupijos ilgainiui tautines bažnyčias uždaro, sujungia su kitom tautom. Šitaip daug iš didžiausių, seniausių, įspūdingiausių lietuvių bažnyčių netgi nugriauta.

Vietoje, kur stovėjo Šenandoriaus, vadinto Amerikos Vilniumi, Šv. Jurgio bažnyčia

Vietoje, kur stovėjo Šenandoriaus, vadinto Amerikos Vilniumi, Šv. Jurgio bažnyčia

Bamijano Budos Afganistane

Tai buvo didžiausi pasaulyje Budos paminklai – iškalti uolose dar ~600 m. po Kr. iš gretimo šilko kelio duodamų pelnų. Jų aukštis – 38 m ir 55 m. Juos 2001 m. nugriovė Afganistaną valdęs Talibano judėjimas. Tai musulmonų judėjimas ir Budos jiems buvo stabai. Statulos sušaudytos iš artilerijos – beliko jų formos.

Bamijano Budų statulos

Bamijano Budų statulos

“Titanikas”

Turbūt daugiausiai legendomis apipintas laivas – tiek jo dydis, tiek prabanga. Tiesa, dydis žavėjo tik tada, 1912 m. – dabartiniai kruiziniai laivai gali būti kelis kartus didesni. Ir, matyt, “Titanikas” yra vienintelis objektas šiame sąraše, kuris apskritai prisimenamas tik dėl to, kad sunyko. Na, daug buvo tų transatlantinių laivų ir jei ne nuskendimas, “Titanikas” turbūt tiesiog jau seniai būtų kur pamirštas ir supjaustytas. Bet dabar jis yra legenda ir neatsisakyčiau galimybės grįžti laiku ir pamatyti jį iš vidaus.

Titanikas

Titanikas

Pasaulio prekybos centras Niujorke

Šie du pastatai nuo 1973 m. iki 2001 m. buvo Niujorko simboliu. Vienas jų trumpai buvo aukščiausias pasaulio pastatas. Jie nugriauti per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolį teroristams nukreipus į juos lėktuvus – kas iš vyresnių neprisimena, ką veikė tada, kai tai įvyko, ir viso pasaulio televizijos ėmė rodyti tą patį? Aš dar spėjau nuvykti į PPC 1998 m. Tiesa, vietoje nugriautų bokštų pastatytas naujas – aukštesnis ir, turbūt, įspūdingesnis, na bet Niujorko panorama niekad nebus kokia buvo.

Pasaulio prekybos centro dangoraižių nuotrauka

Pasaulio prekybos centro dangoraižių nuotrauka

Palmyros bokštiniai kapai Sirijoje

Iš visų pasaulio romėnų miestų, vienas įspūdingiausių man Palmyra. Gal jo vieta – vidury dykumos – priduoda savo. O pačioje Palmyroje, kai ten lankiausi 2008 m., vienas įspūdingiausių dalykų man buvo bokštiniai kapai, kur laidojosi romėnai. Galima užeiti į vidų, į vietą, kur darydavo puotas. Buvo galima. Per Sirijos pilietinį karą šiuos kapus 2015 m. sunaikino Islamo valstybė.

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija)

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija)

Rožinės ir baltos terasos Naujojoje Zelandijoje

Šios terasos priminė Turkijos Pamukalę, bet buvo dviejų spalvų – vienos baltos, o kitos – rožinės. Jos spėjo tapti savotiška lankytina vieta tada dar retiems turistams, kurie keliaudavo į tą regioną XIX a. populiaraus gydymo mineraliniais vandenimis. Todėl liko jų nuotraukų, nors sunaikintos jos dar 1886 m. – išsiveržus Taraveros ugnikalniui. Beje, tai tas pats ugnikalnio išsiveržimas, kuris “paleido” Vaimangu geizerį…

Rožinės terasos Naujojoje Zelandijoje

Rožinės terasos Naujojoje Zelandijoje

Buhenas ir senovės Egipto tvirtovės

Senovės Egiptas valdė Nilo slėnį, o pietuose ėjo jo siena su Nubija. Ta siena buvo įtvirtinta galingomis tvirtovėmis – seniausiomis taip gerai išlikusiomis pasaulyje. Garsiausia – Buheno tvirtovė, paskutinį kartą perstatyta prieš 3200 m., bet iš tikro dar daug senesnė. Deja, pastačius Asuano užtvanką, tvirtovė paskandinta. Buvo aplink ir daugiau svarbaus paveldo, kuriam kilo pavojus – įvairios šventyklos, tarp jų Abu Simbelis. Pasaulis susivienijo ir daugelį tų vietų “pakėlė aukščiau” ar išvis išvežė iš Egipto dar prieš kylant vandenims – bet Buhenui jėgų neužteko.

Buheno tvirtovė

Buheno tvirtovė

Karaliaučius

1945 m. Karaliaučių užkariavę rusai ne tik pervadino Kaliningradu, bet ir faktiškai nugriovė bei pastatė iš naujo, iš naujo subraižydami gatves, kvartalus, užstatė nuobodžiais sovietiniais daugiabučiais – net nugriovę pilį vietoj jos pastatė sovietinį daugiaaukštį. Tik senose nuotraukose matau, koks nuostabus tai buvo miestas, tikras vakarietiškas didmiestis į kurį iš Lietuvos galėtum suvažinėti per dieną. O dar ir su lietuviška istorija, juk ten išleistos pirmos lietuviškos knygos. Deja, Karaliaučiaus jau nebėra, jo žmonių irgi nebėra – visi išblaškyti, išžudyti, pakeisti rusais. Tai – didžiausias šitaip per metus iš pagrindų pakeistas Europos miestas. Dabar tai – eilinis Rusijos miestas. Net angliškoje Vikipedijoje yra atskiri straipsniai “Karaliaučius” ir “Kaliningradas” – nes tai du skirtingi miestai, su skirtingu planu, pastatais, žmonėmis – kad ir toje pat vietoje.

Karaliaučius. Iš visų pastatų praktiškai nieko nelikę

Karaliaučius. Iš visų pastatų praktiškai nieko nelikę


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , ,


Kelionių idėjos – mūsų maršrutai ir patirtys

Kelionių idėjos – mūsų maršrutai ir patirtys

| 0 komentarų

Nuo 2017 m. rugsėjo pradėjau skaitmeninio klajoklio gyvenimą: dirbu sau ir per internetą, taigi, didelę dalį metų galiu būti užsienyje ir dirbti iš ten (~5-7 mėn. per metus).

Šiame straipsnyje trumpai aprašau visas savo „skaitmeninio klajoklio“ keliones: kokius pasirinkome maršrutus ir kodėl, kur kiek gyvenome, kaip sekėsi dirbti per internetą ir kita. Jei irgi galite ar svajojate dirbti internetu, galbūt jus tai įkvėps.

Šis straipsnis nuolat pildomas.

 


Balkanai, 2017


Kelionės idėja ir tikslai:

Nusprendęs gyventi kaip “skaitmeninis klajoklis” turėjau nuo kažko pradėti. Pirmą kartą iškeliauti ilgesniam laikui, nei trys savaitės, kiekvienoje vietoje apsistodamas ilgiau. Nuo Balkanų pradėjau todėl, kad:
(1)Netoli Lietuvos ir todėl galima važiuoti automobiliu (ir, iškilus poreikiui, grįžti).
(2)Panaši kultūra (naujo gyvenimo pradžia ir taip lems daug naujovių, tad geriau pasibandyti europinėje kultūroje).
(3)Nedidelės kainos, palyginus su Vakarų Europa, o ir kultūra man artimesnė.

Mostaras Bosnijoje

Keturi kelionės tikslai:
(1)Aplankyti Albaniją – paskutinę Europos valstybę, kurios dar nebuvau lankęs.
(2)Nuvykti į Niko Keivo koncertą Belgrade.
(3)Aplankyti Pasaulio krepšinio čempionato atrankos varžybas (Lietuva-Kosovas).
(4)Pagyventi bent savaitę Sarajeve – mieste, kuris 2016 m. kelionės metu labai patiko ir, tikėjau, dar nėra visai pažintas.

Niko Keivo koncerte Belgrade

Niko Keivo koncertas.

Kelionės trukmė

30 dienų Balkanuose ir 4,5 dienos pakeliui.

Kelionės maršrutas

Savo automobiliu per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją nuvykome iki Serbijos. Belgradas nepaliko didelio įspūdžio, tad, nors turėjome minčių apsistoti ilgiau, po Niko Keivo koncerto išvykome į Bosniją, kur praleidome 8,5 dienos. Tuomet – Albaniją (12 dienų, apsistojant skirtingose vietose), Makedoniją (4 dienas labiausiai patinkančiose šalies vietose: Ohride ir Skopjėje), Kosovą su krepšinio varžybomis (3 dienas) ir per Serbiją atgal.

Kelionės į Balkanus maršrutas

Kelionės į Balkanus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

“Pirmas blynas” tikrai neprisvilo, ir skaitmeninio klajoklio gyvenimą nutariau tęsti išvykstant dar ilgesniam laikui. Labai smagu patirti kitas šalis lėčiau, turėti mieste ne dieną, o savaitę, patirti ir tai, kam reikia būti tam tikrą savaitės dieną. Savo patirtį aprašiau čia.

Kalnuose aplink Sarajevą, pozicijose, nuo kurių serbai apšaudė miestą per apgultį ~1995 m.

Kalnuose aplink Sarajevą, pozicijose, nuo kurių serbai apšaudė miestą per apgultį ~1995 m.

Maloniai nustebino Albanija: iš praždių šiai šaliai norėjau skirti daugiau laiko, bet Aistė pasėjo abejonę: gal bus skurdu, necivilizuota, norėsis ištrūkti, tad sutrumpinome planą būti ten iki 9 dienų, bet galiausiai praleidome 12. Iš tiesų tai kylanti, besimodernizuojanti ir smagi būti šalis ir nieko keisto, kad paskui ją atrado ir poilsiautojai iš Lietuvos (tuo metu, kai važiavome mes, dar mažai lietuvių ten buvo buvę ir todėl mano straipsnis apie Albaniją paskui tapo labai populiarus kaip bene vienintelis rimtas straipsnis internete apie Albaniją lietuviškai).

Džirokasterio pilyje Albanijoje pakeliui iš Sarandos į Makedoniją

Džirokasterio pilyje Albanijoje

Įdomi patirtis buvo aplankyti masinius renginius užsienyje: koncertą, krepšinio varžybas.

Stabtelėjimas Pivos kanjone

Stabtelėjimas Pivos kanjone Juodkalnijoje

Straipsniai apie kelionę: Apie skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdą | Kroatija | Serbija | Lietuvos rinktinės palaikymas Kosove | Makedonija | Juodkalnija | Bosnija ir Hercegovina | Albanija

 


Kenija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Rimtas Afrikos gyvūnų safaris. 2010 m. lankiau Namibiją ir labai sužavėjo Etošos gyvūnų parkas – deja, jam tada turėjome tik 2 dienas. Norėjau sugrįžti į gyvūnų pilnas Afrikos savanas darsyk ir tam pasirinkau kitą gyvūnų pilną Afrikos zoną – Rytų Afriką.

Dalis dramblių bandos Amboselio nacionaliniame parke

Dalis dramblių bandos Amboselio nacionaliniame parke

(2)”Aukštosios” Juodosios Afrikos kultūros pažinimas iš arti. Iki tol buvau tik dviejose regiono šalyse – Namibijoje ir Kenijoje – ir abi jos savotiški regiono užkampiai su mažai gyventojų, tuo tarpu Kenija – vienas jo centrų ir seniau (suahelių prekybiniai miestai), ir dabar (milijoniniai didmiesčiai). Įdomu, kaip atrodo tas “Afrikos priekis”?

Mados Kenijos traukinyje

Mados Kenijos traukinyje.

(3)Pakeliavimas kartu su draugais. Kartu pasiūliau keliauti draugams Marijonui ir Grytei: tai man buvo nauja patirtis, nes iki šiol į tokias keliones leisdavausi tik su savo šeima ar giminėmis.

Lamu suahelių miestas Kenijoje

Lamu suahelių miestas Kenijoje

Kelionės trukmė

12 dienų. Abejojau dėl galimybės dirbti internetu iš Kenijos, taip pat ar šalis man patiks (visgi, ta Juodoji Afrika, kurią iki tol buvau matęs – gana ekstremalūs kraštai). Be to, keliavau su draugais. Todėl pasirinkau ne „skaitmeninio klajoklio“ mėnesį ar du, o įprastinę dviejų savaičių trukmę.

Masajų įšventinimo į vyrus šokis

Masajų įšventinimo į vyrus šokis.

Kelionės maršrutas: Kelionė susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – nepriklausomas keliavimas viešuoju transportu kultūriškai įdomiausioje Kenijos dalyje – jos pakrantėje – nuo Lamu iki Mombasos, taip “pasineriant” į tikrąją Kenijos kultūrą, tačiau stabtelint ir kurortuose (4 dienos). Antroji dalis – organizuotas safaris (irgi 6 dienos). Pora dienų pakeliui Nairobyje. Idėją išsinuomoti automobilį, kaip darėme Namibijoje, atmetėme: Kenijoje tai labai brangu, be to, pasirodė įdomu išbandyti du dar Afrikoje nemėgintus kelionės būdus: organizuotą safarį ir viešąjį transportą.

Kelionės po Keniją maršrutas

Kelionės po Keniją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Nacionaliniai gyvūnų parkai išties pribloškė. Nesigailėjau keliavęs su organizuotu safariu: buvo nauja patirtis, vairuotojai per racijas susišneka, kur gyvūnai, be to, keliai ten labai blogi ir patiems vairuoti būtų sudėtinga ir rizikinga. Gal tik safaris pasirodė per ilgas, nes patirtys kartojosi: jei kartočiau, keliaučiau į tokį 4-5 d., o ne 6 d.

Turistai iš vieno daugybės apstojusių mikroautobusų fotografuoja riaumojantį liūtą

Safaris Kenijoje

Buvo įdomu primą kartą pamatyti Juodosios Afrikos šalį, kurioje „verda gyvenimas“, milijoniniai miestai (Nairobis, Mombasa). Ypač didelį įspūdį paliko muzikalūs mikroautobusai matatu, važiavimas autobusu konvojumi su karine palyda iš Lamu, unikalus Lamu miestas. Kelionė į Keniją išėjo tokia nuotykinė: tiesiog, juodojoje Afrikoje niekas nevyksta pagal planą (prakiuręs stogas virš lovos, klimpę automobiliai, seklumose strigęs laivas, oro uosto saugumo patikroje pavogta kuprinė ir t.t.).

Motociklas taksi

Motociklas taksi parveža vietoje esą seklumoje įstrigusio laivo

Smagu ir pakeliauti su kitais žmonėmis, pamatyti šalį ir jų akimis. Kol keliauti turėjau galimybę tik per retas atostogas, to vengdavau: pats gerai žinau, kaip noriu patirti kiekvieną šalim daug tuo domiuosi iš anksto, ir mažai tikėtina, kad norai sutaps su kieno nors kito norais. Bet dabar, turint galimybių užsienyje būti dažniau, kodėl nepatirti vienos ar kitos šalies ir per kažkieno kito prizmę?

Safario stovykloje

Safario stovykloje

Straipsniai apie kelionę

Įžanga | Kenijos pakrantė | Kenijos safaris | Nairobis

 


Kazachija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Kazachija sparčiai modernizuojasi (ypač sostinė Astana/Nursultanas), bet dar yra pigi. Kaip skaitmeninis klajoklis ieškau “antrojo pasaulio” – šalių, kurios pakankamai civilizuotos, kad būtų gera ten būti ir patogu dirbti (saugu, normalus internetas), bet kartu ir pigios.

Astanos centras

Astanos (Nursultano) centras

(2) Kazachija 2017 m. atsivėrė lietuviams: įvedė bevizį režimą. Labai svarbu lengvas patekimas į šalį, galimybė būti ilgiau nesiaiškinant pareigūnams ką ten veiksi.
(3) Almatoje gyveno Aistės pažįstami.
(4) Taip pat, kiekvienoje kelionėje, jei tik įmanoma, ieškau lietuviško paveldo. Kazachija gausi lietuvių tremtinių palikimo: net kas penktas lietuvis tremtinys buvo sovietų ištremtas ne į Sibirą, tačiau į Kazachiją. Ir Kazachijos valdžia palankiau žiūri į lietuvių istorinę atmintį, nei Rusija, leido pastatyti ne vieną paminklą lietuviams. Nusprendžiau rasti šiuos paminklus, nufotografuoti, aprašyti “Gabalėliuose Lietuvos”: man tai buvo pirmas susidūrimas su lietuvių tremties vietomis.

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano. Lietuviai paminklus saviškiams pradėjo statyti dar ~1990 m. (iš tų laikų - nugriuvęs kryžius), vėliau plėtė. Šie paminklai apaugo ir kitų tautų paminklais (dešinėje)

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano.

Kelionės trukmė

22 dienos.

Kelionės maršrutas

Kelionė susidėjo iš trijų dalių:
8 dienų pagyvenimas “šaltojoje moderniojoje sostinėje” Astanoje (dabar Nursultanas).
7 dienų, skirtų lietuvių tremtinių paminklų ir kapų paieškai Karagandos regione, kur tremtinių buvo daugiausia (tuo pačiu išbandėme įvairias Kazachijos traukinių klases, autobusus).
7 dienų didžiausiame šalies mieste Almatoje su išvykomis į aplinkinę gamtą.

Kelionės po Kazachiją maršrutas

Kelionės po Kazachiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kazachija labai, labai pranoko lūkesčius. Keliaudamas į neturistines šalis nežinai, ko tikėtis: be to, turėjau negiamos patirties kaimyninėje Uzbekijoje, kuri, nors ir graži šalis, tuo metu (2016 m.) buvo persmelkta korupcija, biurkoratija, diktatūra. O Kazachija jau moderni šalis, o Nursultanas – bene moderniausias buvusios TSRS miestas. Ko vertas vien Chan Tengry prekybos centras / stiklinė jurta ar šiuolaikinės energetikos muziejus buvusiose EXPO patalpose.

Netikėtas atradimas buvo Šarynės kanjonas ir itin žemos kainos – tai pigiausia iš visų mano kelionių apskritai (operos bilietas kainavo eurocentus).

Šarynės kanjone

Šarynės kanjone

Taip pat buvo smagu atrasti daug lietuviško paveldo, susitikti su jį puoselėjančiais lietuviais – Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininku ir lietuviško retsorano kūrėju Tvarionu, lietuviu vietinės bažnyčios klebonu (ją ir įkūrė lietuvis). Atradau daugiau, nei tikėjausi: apie lietuvio kunigo įkurtą pirmąją Vidurinės Azijos katalikų bažnyčią sužinojau tik Kazachijoje iš vietinių, o tai pažymėta ir atiminimo lenta.

Įdomu susitikti ir su šiuolaikiniais lietuviais imigrantais į Kazachiją, išgirsti apie šalį “iš pirmų lūpų”.

Kazachijos traukinyje

Kazachijos traukinyje

Tiesa, pamačiau ir didelę socialinę atskirtį: atokiau nuo didmiesčių grįžti tarsi 20 metų atgal: tokia pastatų kokybė, Žiguliai taksi ir t.t.

Kazachija – viena šalių, kur didžiausi skirtumai pasaulyje tarp vasaros ir žeimso temperatūros. Kai atvykome, dar buvo be galo šalta – bet viskas tirpo, gatvės virto ežerais, o pabaigoje buvo jau tikrai šilta. Tai – labai įdomi patirtis, kurios Lietuvoje, kur net žiema ne visa “balta”, trūksta.

Šalyse, tokiose kaip Kazachija (nuotraukoje) gausu taksistų senais automobiliais, kurie už sąlyginai prieinamą kainą pasirįžę klientus vežioti ilgiau (jei susiderėsite)

Taksi Kazachijos užkampyje, Satpajevo mieste

Straipsniai iš šios kelionės

Pilnas straipsnis apie Kazachiją

 


Tailandas, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

Daug kam turbūt kiltų klausimas ne “Kodėl nuskridote į Tailandą?”, bet “Kodėl iš pradžių neskridote į Tailandą?”. Pažiūrėjus “internetuose” kiek lietuvių, kurie dirba per internetą, žiemoja Tailande, gali atrodyti, kad ten yra jau pusė Lietuvos, na o “skaitmeninis klajoklis” ir “žiemojantis Tailande” – kone sinonimai…
(1)Daugelį į Tailandą traukia klimatas. Man jis nėra svarbus, bet Aistei – taip.

Ilgauodegis laivas apiplaukia nepražengiamas uolas plaukdamas iš Ralajaus į Ao Nangą

Krabis

(2)Mane Tailandas viliojo unikalia kultūra, kaip viena iš vos keleto pasaulio šalių, kurios niekados nekolonizavo baltaodžiai, stipriomis kultūrinėmis tradicijomis. Pasirinkome aplankyti kuo įvairesnį Tailandą: Bankoką, šalies šiaurę ir retai kada turistų lankomą Isaną, šalies kurortus – Patają, Puketą, salas.

Trys iš daugybės stupų Ajutajoje

Ajutaja, senoji Tailando sostinė

(3)Be to, sudėliojau kelionę taip, kad aplankytume dvi labai skirtingas Tailando šventes: tikrą vietinių Phi Ta Khon šalies šiaurėje ir turistinę beprotybę Full Moon Party.

Šokinėjimas per ugnį

Šokinėjimas per ugnį Full Moon Party

(4)Taip pat Tailande gyveno ir vienas mūsų klientas, siekęs Lietuvos pilietybės: sutarėme susitikti.

Kelionės trukmė

49 dienos.

Kelionės maršrutas

Atskridę praleidome 5 dienas Patajos kurorte, kuri yra greta Bankoko oro uosto. Išsinuomavę automobilį, važiavome ~2000 km per šiaurės rytų Tailandą į šiaurinį Čiang Majaus miestą: pakeliui praleidome tris dienas Phi Ta Kon šventėje, susitikome su klientu. Čiang Majuje praleidę 5 dienas skridome į Surat Thani, į Tailando salas Ko Pha Ngan ir Ko Samui, kur buvome apie savaitę. Ko Pha Ngan stebėjome, kaip sala ruošiasi ir kaip gaivaliojasi po Full Moon Party beprotybės. Persikėlę į žemyną, vėl išsinuomavome automobilį, praleidome 2 dienas Krabio ir 3 dienas Phuketo apylinkėse ir tada kelias dienas važiavome į Bankoką, kuriam skyrėme dar 13 dienų.

Kelionės po Tailandą maršrutas

Kelionės po Tailandą maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Išties pribloškė, kiek daug yra įvairių Tailandų: nuo labai turistinio iki labai vietinio. Kiek daug patirčių ten patyriau, pasišovęs aplankyti “visą Tailandą” be išankstinių nusistatymų. Ir visa tai pasaulyje turi mažai lygių. Superšou su robotais ir dešimtimis ar šimtais aktorių. Giliai budistinės tradicijos ir spininčios auksaspalvės šventyklos. Spalvingos vietos šventės. Krabio pakrantės uolos. Bankoko senieji rūmai. Dvasių namai prie kiekvieno dangoraižio, restorano ar parduotuvės. Dievui, atrodo, tebeprilyginamas karalius. Transvestitai ir prostitutės ir jų šou. Atokios salos, pasiekiamos ilgauodegiais laivais. Galimybė prieiti kaip niekad arti egzotiškų gyvūnų: tigro glostymas, beždžionių pasirodymai, jojimas drambliais. Tradicinės pramogos, kaip palukimas bambukiniais plaustais. Ir kartu kaimai, kur turistų dar prašo kartu nusifotografuoti. Labai, labai stiprus įspūdžių užtaisas: tik reikia pasiruošti ir nepulti teisti to, kas Tailande ne taip, kaip Europoje įprasta: tiesiog Tailandas niekad nebuvo Europos kolonija, tai kodėl turėtų ją kopijuoti?

Phi Ta Kon šventėje

Phi Ta Kon šventėje

Na ir galiausiai supratau, kodėl Tailandas toks numylėtas “skaitmeninių klajoklių”: gyventi ten tiesiog labai paprasta; kondominiumai su darbo erdvėmis viršutiniuose aukštuose, gausybė visą parą veikiančių parduotuvių ir t.t.

Skaitmeninė klajoklė dirba Tailando daugiabučio bendroje erdvėje viršutiniame aukšte. Tailande skaitmeninių klajoklių daug ir daugiabučiuose tokios poilsio ir darbo erdvės - įprastas reiškinys

Dirbame Tailando kondominiumo bendroje erdvėje viršuje

Minusai, man asmeniškai: kalba (mėgstu šalyse pramokti vietinę kalbą, bet su tonine tajų kalba – beviltiška) ir maistas (net man per aštrus, be to, daug jūros gėrybių, kurių nemėgstu).

Daug kas gąsdino apgavikais, bet jų nedaug / išvengti lengva: dažniausiai užkimba mažiau patyrę, o mane “užgrūdino” Indija.

Pakeliui į Full Moon Party

Pakeliui į Full Moon Party

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Bankokas | Tailando kurortai | Tailando šiaurė | Full Moon Party

 


JAV “Tikslas – Amerika 2018”, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

“Tikslas – Amerika” projektas – lietuviško paveldo žemėlapio JAV kūrimas – susilaukė didžiulės sėkmės, bet, į 16 d. ekspediciją įėjo tik kiek daugiau nei pusę lietuviško paveldo Amerikoje – Naujoji Anglija ir Vidurio Atlanto regionas.

Lemonto kryžių kalnas prie Čikagos

Lemonto kryžių kalnas prie Čikagos

Šįsyk grįžome į Vidurio Vakarus (Midwest), kur yra Amerikos lietuvių sostinė Čikaga, Detroitas, Klivlandas, o taip pat visokie nedideli miesteliai, kuriuose lietuviai pastatė didingas bažnyčias, kapines, klubų rūmus.

Lietuvių sodas Klivlande

Lietuvių sodas Klivlande

Be to, išplėtėme projekto apimtis: nebe tik žymėjome vietas žemėlapyje, jas fotografavome, užrašėme jų istorijas, tačiau ir ėmėme interviu iš vietos lietuvių, bendradarbiaudami su LRT televizija.

Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia.

Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, vertinama kaip viena gražiausių visoje Čikagoje.

Kelionės trukmė

26 dienos.

Kelionės maršrutas

~5 dienos ekspedicijos pradžioje ir pabaigoje skirtos Čikagai.

Didžioji ekspedicijos dalis – didelis žiedas nuomotu automobiliu iš Čikagos aplankant visas kriterijus atitinkančias lietuviško paveldo vietas Ilinojuje, Misūryje, Indianoje, Ohajuje, Mičigane, Viskonsine.

Taip pat trims dienoms perskridome į Niujorką ir iš ten aplankėme tas Pensilvanijos lietuviško paveldo vietas, kurių nespėjome pernai.

Tikslas - Amerika 2018 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2018 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Vidurio Vakarų lietuviškos vietos pairodė ne mažiau įspūdingos, nei rytų JAV, o Čikaga istorinių lietuviškų vietų gausa ir masteliais pranoksta ne tik kitus JAV miestus, bet ir beveik visus Lietuvos miestus.

Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai Čikagoje

Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai Čikagoje

Kaip ir pirmoji ekspedicija, pavyko puikiai – nepraleidome to, ką suplanavome, planą įgyvendinome su kaupu, aplankėme ir aprašėme 200+ lietuviško paveldo vietų, susitikome su apie 300 žmonių.

Įteikiame sertifikatus apie įtraukimą į žemėlapį Sen Luiso lietuvių bažnyčiai

Įteikiame sertifikatus apie įtraukimą į žemėlapį Sen Luiso lietuvių bažnyčiai

Užmezgėme daug kontaktų, kurie vėliau padėjo atrasti dar daugiau lietuviško paveldo vietų.

Prie Smetonos kapo Klivlande

Prie Smetonos kapo Klivlande

Straipsniai iš šios kelionės

Tikslas – Amerika 2018 (JAV vidurio vakarai)

 


Kinija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1) Kinija viena didžiausių šalių pasaulyje ir joje begalė pasaulinio lygio lankytinų vietų. Aš buvau lankęs tik kelis pakrantės miestus – taigi, tik žiupsnelį Kinijos. Norėjau Kiniją pervažiuoti visą, aplankyti svarbiausias lankytinas vietas: Šanchajų, Džangdziadzie, Sianą ir jo terakotinę armiją, Tris tarpeklius.

Pirmasis iš Trijų Jangdzės tarpeklių

Pirmasis iš Trijų Jangdzės tarpeklių

(2)Norėjau susitikti savo kiną draugą ir pakeliauti po Kiniją kartu. Su juo susipažinau Interpals 2011 m. ir susirašinėju el. laiškais. Jau buvau trumpam susitikęs Gvangdžou ir pasiūliau kartu pakeliauti savaitę ar 10 dienų. Man įdomu pakeliauti po Kiniją su vietiniu, jam – po savo šalį su kitaip ją matančiu užsieniečiu. Išsirinkome kartu keliauti po Činghajų, Kinijos užkampį kur vienam net patekti sudėtinga. Palikau tą dalį organizuoti savo draugui, o pats buvau keleivis.

Tibetiečių šventovė Činghajuje

Tibetiečių šventovė Činghajuje

Dėl politinių ribojimų (kiek Kinijoje galima būti su viza) kelionės tempai buvo didesni nei pastaruoju metu įprasta. Be to, abejojau, ar Kinijoje pavyks dirbti: juk “Didžioji Kinijos ugniasienė” blokuoja Gmail, Facebook ir t.t.

Paskutinis kinų fortas Šilko kelyje

Paskutinis kinų fortas Šilko kelyje

Kelionės trukmė

26 dienos.

Kelionės maršrutas

Atskridę į Šanchajų perskridome į Siningo miestą šalies vakaruose.

Ten susitikau su savo draugu. Kartu išsinuomavę automobilį su vairuotoju savaitę pakeliavome po Činghajaus (“mažasis Tibetas”) ir Gansu (Šilko kelias) provincijas.

Išsiskyrę mes važiavome greitaisiais Kinijos geležinkeliais atgal iki Šanchajaus, užsukdami į svarbiausias lankytinas vietas: Sianą, Čongčingą, Tris tarpeklius, Džangdziadzie, Fenghuangą, Hangdžou, Sudžou. Daugelyje vietų stabteldavome 2-3 dienoms.

Kelionės į Kiniją maršrutas

Kelionės į Kiniją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kelionės metu draugas kinas pastebėjo, kad kinai turistai mėgsta pralėkti Europą – pvz. 7 šalys per 8 dienas, Roma-Paryžius-Berlynas-Praha ir pan.

Aš panašiai pralėkiau Kiniją – nes nepilnas mėnuo 1,4 mlrd. gyventojų šaliai yra pralėkimas. Todėl negalėjo nepriblokšti: juk “išrankiojau” vietas, kurios ir yra kiniški Paryžiaus ar Norvegijos fjordų atitikmenys, o greitieji geležinkeliai leisdavo per kelias val. įveikti ir tūkstantį kilometrų.

Džangdziadzie uolų miškas

Džangdziadzie uolų miškas

Bet taip po Kiniją keliauti ir geriausia – priešingai Europai, ten nėra to “gražių miesteliukų karkaso”, kur bet kur stabteli ir randi ką gražaus. Be pagrindinių vietų Kinijoje daug kas – nyku ir vienoda.

Fenghuange, viename retų mažų gražių miestelių Kinijoje

Fenghuange, viename retų mažų gražių miestelių Kinijoje

Nepakartojama patirtis buvo ir keliauti su vietiniu – geru draugu ir kartu mažai pažįstamu, juk būti šalia ne tas pats kas susirašinėti. Viena įdomiausių detalių – laiškai po kelionės, kur tiesiai šviesiai vienas kito paklausėm, kas nepatiko, kas buvo keista (vietomis matėsi, kad kažkas ne taip, bet kas?). Esam visiškai atviri ir tai leido atrasti naujų kultūrinių ypatybių, kurių negalėjau nuspėti.

Šanchajus

Šanchajus

Anie atokūs užkampiai labai nustebino, nes tai ta Kinija apie kurią informacijos beveik nėra (viską organizavo mano draugas). Ten su mumis vietiniai darydavosi selfius, Aistei įgrūdo palaikyti vaiką, kai kurie tualetai – tiesiog palapinė kur užėję į vidų du žmonės “daro” ant žemės ir t.t.

Aistę fotografuoja su kinu kūdikiu

Aistę fotografuoja su kinu kūdikiu

Bet ne mažiau pribloškė ir “turistinės supervietos”, kurios Kinijoje yra neregėtų mastelių; nėra laukinės gamtos nacionalinių parkų, viskas apstatoma šviesų šou ir aukščiausiais pasaulio liftais, stikliniais tiltais ir ilgiausiais eskalatoriais, aplink skraido oro balionai ir jojama kupranugariais… Ir visgi tai savaip žavu, nes kitaip, nei kitur.

Prie terakotinės armijos Siane

Prie terakotinės armijos Siane

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Šanchajus | Činghajus (mažasis Tibetas) | Šilko kelias | Sianas | Trys tarpekliai | Džangdziadzie

 


Turkija, 2018-2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Sutikti Naujus metus užsienyje. Seniai norėjau pamėginti ne Lietuvoje sutikti Naujus metus ir šv. Kalėdas. Svarsčiau – gal Izraelyje, Betliejuje – bet buvo brangu. Pasirinkau Stambulą. Nors Stambulas – musulmoniškas miestas, tai ir viena krikščioniško pasaulio širdžių.
(2)Pagyventi ilgiau Stambule. Kelionė savaitgaliui į Stambulą 2008 m. buvo pirma mano kelionė su Aiste, kai dar nebuvo minčių, kad galėtume draugauti ar susituokti: įdomu sugrįžti į šį miestą ilgesniam laikui pagyventi.

Dervišų šokis Stambule. Jų pasirodymai vyksta ir Kapadokijoje, kurortuose, o garsiausi - Konjoje, kur palaidotas dervišų ordino įkūrėjas Mevlana

Dervišų šokis Stambule, kurio dar buvome nematę

(3)Pažinti mažiau žinomus Turkijos regionus. Nors dar vaikystėje esu buvęs Antalijoje, jaučiau, kad Turkija verta daugiau, kad lankytinos vietos neapsiriboja Antalija ar Stambulu.

Virš Pamukalės per saulėlydį kyla oro balionas

Virš Pamukalės per saulėlydį kyla oro balionas

(4)Aplankyti Rumuniją, Bulgariją. Važiavome automobiliu iš Lietuvos, o tai suteikė galimybę pakeliui aplankyti įdomias vietas Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurių dar nebuvau matęs, tame tarpe ir su J. Basanavičiumi susijusias vietas Bulgarijoje “Gabalėliams Lietuvos”.

Timišoaros, kur prasidėjo Rumunijos revoliucija, Revoliucijos muziejus - viena gausybės vietų revoliucijai atminti

Didžiausias pasaulio parlamentas Bukarešte

Man patinka, kad Turkija tapo demokratiškesne šalimi, kur valdžia atspindi musulmonišką vietos kultūrą. Daugelį dešimtmečių iki tol kiekvieną visuomenės balsus atspindinčią valdžią tuoj nuversdavo elito remiama armija – ir paskelbdavo naujus rinkimus, uždraudusi visas partijas, kurios laimėjo praeitus…. Norėjosi remti tuos teigiamus pokyčius ir pagyventi toje optimistinėje atmosferoje, kur viskas kyla, eina į gera taip, kaip stiebiasi nauji Stambulo dangoraižiai ir tįsta metro linijos.

Senieji Stambulo jaliai

Senieji Stambulo jaliai (dvarai palei Bosforo sąsiaurį; anksčiau dar buvau neplaukęs Bosforu)

Kelionės trukmė

Iš viso 38,5 dienų. 29,5 dienų pačioje Turkijoje, 4,5 Rumunijoje, 2,5 Bulgarijoje, dar pora dienų pakeliui.

Kelionės maršrutas

Per Rumuniją (Klužą, Maramurešą), Bulgariją (Varną) iki Turkijos. 10 dienų Stambule, per kurias – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tada – 3 dienos Ankaroje, paskui – Kapadokija, Antalijos regionas, Pamukalė, Ėgėjo jūros pakrantė (Izmiras, Efesas, Kušadasis), Galipolis, ir atgal per Bulgariją, Rumuniją (kitu keliu).

Turėjome minčių ir važiuoti dar ryčiau po Turkiją, bet verčiau pasirinkome ilgiau pabūti centrinėje ir vakarinėje dalyje, nes keliai lėti, o dalis dar buvo ir užsnigta.

Kelionės į Turkiją maršrutas

Kelionės į Turkiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Turkija nustebino savo Antikiniu paveldu: atrodo, senovės Graikijos ar Romos civilizacijos palikimo reikia važiuoti ne į Graikiją/Italiją, o į Turkiją (arba bent jau ten jis neprastesnis). Taip pat pribloškė Kapadokija, Pamukalė: šitie pavadinimai tiek nuvalkioti reklaminiuose “Novaturo” bukletuose, kad net nežinai, ko tikėtis (gal tik “išreklamuoti spąstai turistams”?), bet tikrovė tokia, kad tai tikrai pasaulinės reikšmės stebuklai. Ne mažiau “stiprūs” senovės graikų ir romėnų miestai, nei pačioje Graikijoje ar Italijoje.

Prie Efeso romėnų miesto griuvėsių

Prie Efeso romėnų miesto griuvėsių

Nakvynės Kapadokijos “požeminiame viešbutyje” patirtis išliks ilgam. Ypač kai keliavau žiemą, ne sezono metu, ir visas eiles ir minias mačiau tik kelionių vadovų aprašymuose.

Požeminiame viešbutyje

Požeminiame viešbutyje

Turkija sužavėjo savo virtuve (vienas nedaugelio kartų, kai ir po kelių savaičių norėjosi tik vietinių patiekalų): kumpir įdarytom bulvėm ir kebabais su turšu (labai marinuotom daržovėm).

Myros romėnų kapai uolose

Myros romėnų kapai uolose

O štai Naujieji metai Stambule nuvylė: vos keli fejerverkai, kurių, nepaisant to, važiuoja žiūrėti šimtai. Nevertiname, ką turime pas save. Per Kūčias daug apsaugos, mišiose ir kunigai, ir daugelis lankytojų nevietiniai: visgi, nebe krikščionių miestas. Bet pirmąkart pasiruošti patiems gyvenime Kūčias buvo įdomu – tegu ir kuklias, improvizuotas, su daug turšu.

Dirbu Kašo kurorte

Dirbu Kašo kurorte

Aistę nuvylė ir klimatas: nors Turkija – toli pietuose, didžioji jos dalis (išskyrus Stambulą ir pakrantes) yra gana aukštai, dėl ko ten temperatūra 6 laipsniais žemesnė, nei būtų šiaip. Buvo užsnigta, kartais auromobilis klimo, o pvz. miestelyje prie Hetitų Imperijos sostinės teko nakvoti nešildomame viešbučio kambaryje. Man, tiesa, tai kaip tik įdomi patirtis ir geriau jau be visų minių turistų.

Apsnigtoje Kapadokijoje

Apsnigtoje Kapadokijoje

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Stambulas | Ankara | Kapadokija | Antalija ir Turkijos Viduržemis | Pamukalė | Ėgėjo jūros pakrantė

 


Pietų Amerika, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Sudalyvauti Rio de Žaneiro karnavale – tai buvo Aistė stroškimas jau nuo tada, kai 2016 m. apsilankėme be galo aistringoje eilinėje vienos sambos mokyklų repeticijoje, kuri pati kitur jau būtų atskiras “žvaigždžių koncertas”.

Karnavalinė apranga

Eiliniai žmonės Rio de Žaneiro gatvėse karnavalo metu

(2)Aplankyti Pietų Amerikos lietuviškas vietas, įtraukti į projektą “Gabalėliai Lietuvos”. Iki tol buvau lankęs tik San Paulo lietuviškas vietas, o juk jų gausu ir Argentinoje, Urugvajuje.

Eskelio lietuvių muziejus Argentinoje

(3)Susitikti su klientais – juk po 2016 m. Brazilija tapo ta šalimi, kur mūsų klientų (siekiančių atsikurti Lietuvos pilietybę ar atrasti kitokių ryšių su Lietuva) skaičius nusileidžia tik JAV.
(4)Pervažiuoti visą Argentiną automobiliu iki garsiųjų jos ledynų vėjuotoje Patagonijoje, pagyvenant Buenos Airėse.

Argentinos ežerų regionas aplink Bariločės kurortą

Argentinos Patagonijos ežerai

(5)Pasinaudojant proga, kad Lotynų Amerikoje būsiu ilgiau, aplankyti kokią retai lankomą žemyno šalį – pasirinkau Paragvajų.
(6)Pakeliauti kartu su savo ir Aistės draugais (kurie prisijungė skirtingiems kelionės segmentams).

Montevidėjo simbolis - tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis (kairėje) ir paminklas libertadorui Chosė Artigui Montevidėjo centrinėje aikštėje

Urugvajaus simbolis – tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis

Kelionės trukmė

54,5 dienos, iš jų 29 Argentinoje, 13,5 Brazilijoje, 8 Urugvajuje ir 4 Paragvajuje.

Kelionės maršrutas

1.San Paulas, Brazilija. Papildomos lietuviško paveldo vietos, susitikimai su klientais. 6 dienos.
2.Perskridimas į Rio de Žaneirą – karnavalas. 7 dienos.
3.Perskiridimas į Foz do Igvasu. Pervažiavus sieną į Paragvajų, kelionė po jį. 4 dienos.
4.Grįžus į Foz do Igvasu, pervažiavimas į Agrentiną ir skrydis į Buenos Aires. 1 diena.
5.Perplaukimas į Urugvajų (Koloniją). Pagyvenimas Montevidėjuje, autonuoma apylinkių aplankymui, lietuviškas paveldas ir kovo 11 d. šventė. 8 dienos.
6.Plaukimas atgal į Buenos Aires. Pagyvenimas savaitę ten, lietuviškas paveldas. 7 dienos.
7.Autonuoma ir važiavimas per visą Argentiną iki ledynų jos vidumi, o grįžimas pakrante. Pakeliui aplankant lietuviškas vietas Rosarijuje, Berise, Eskelyje. 28 dienos.

Kelionės į Lotynų Ameriką maršrutas

Kelionės į Lotynų Ameriką maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kelionė pasiteisino visuose frontuose (išskyrus gal tą faktą, kad nukentėjau nuo plėšikų, kurie parvertė ant žemės Rio de Žaneire, bet nieko brangaus nepagrobė).

Virš Igvasu krioklių pakilome sraigtasparniu

Virš Igvasu krioklių pakilome sraigtasparniu

Karnavalas pribloškė savo dydžiu, masteliais, minties gilumu. Pribloškė rio de žaneiriečių kiekiai, kurie rengiasi karnavalo rūbais. O pagrindinis sambos paradas – tarsi sportas su savo ultromis, tarsi menas, perteikiantis labai gilias temas. Ir be galo keista, kad likęs pasaulis to visiškai neatrado, žinių laidose rodo tik visokias pusnuoges šokėjas, menkus karnavalo fragmentus. Net angliškai neradau karnavalo parado taisyklių, aprašų – tik portugališkai. Užtat parašiau pirmą išsamų karnavalo aprašymą lietuvių kalba.

Rio de Žaneiro karnavale

Rio de Žaneiro karnavale

Taip pat magiška buvo važiuoti į Patagoniją, nuostabiais keliais pro laukinius banguojančius ežerus, neįtikėtinus vėjus, kuriuos pas save laikytume uraganu. Žinoti, kad kokių 200 gyventojų kaimas – didžiausia gyvenvietė per ateinančius 200 km. Matyti gvanakų kaimenes. Atrasti petroglifus, suakmenėjusius medžius, didžiausius pasaulio dinozaurų skeletus kaimų muziejėliuose. Ir regėti žvaigždėtą žvaigždėtą dangų. Na o “karūnos deimantas”, aišku, Patagonijos ledynai – negalvojau kad jie tokie įspūdingi, juk ledynų buvau matęs ir kitur. Bet Perito Moreno drąsiai rašau tarp 10 įspūdingiausių viso pasaulio gamtos vaizdų.

Perito Moreno ledynas

Perito Moreno ledynas

Buenos Airės nuostabus miestas, o Montevidėjuje buvo itin smagu apsistoti jo simbolyje – Palacio Salvo tarpukario dangoraižyje. Paragvajus gal kiek nuvylė – įdomių vietų ten mažai, keliai vietomis itin blogi (pametėme mašinos bamperį), po lietaus skęsta. Bet mano tikslas pamatyti visas šalis, kultūras, o ne vien tas, kurios garsios – ir, aišku, Paragavajus taip pat praturtino.

Paragvajaus Jėzuitų misijoje

Paragvajaus Jėzuitų misijoje

Be galo įdomu buvo atrasti lietuvišką paveldą nuo didmiesčių iki Patagonijos tolių – iki tol buvau nesusipažinęs su unikalia tarpukario emigrantų kultūra. Nustebau, kaip smarkiai dar išlaikyta lietuvybė, net lietuvių kalba, ypač Berise, bet taip pat Buenos Airėse, Montevidėjuje. Nuostabu vidury Patagonijos vėjuotų tolių atrasti lietuvių muziejų. Būdami šalyse ilgiau, pirmaą kartą turėjome galimybę su vietos lietuviais sudalyvauti šventėje (kovo 11 d.), kas irgi buvo įdomi ir nauja patirtis.

Susitinkame su klientu San Paulo Lietuvos Respublikos aikštėje

Susitinkame su klientu San Paulo Lietuvos Respublikos aikštėje

Ir kelionė su draugais buvo įdomi patirtis: nauji žmonės padeda pažvelgti į šalis kitaip.

Po autoįvykio Paragvajuje už sulaužytą priekinį bamperį iš mūsų iš pradžių autonuomoje reikalavo primokėti papildomai - neva bamperio pakeitimas kainuos 1000 eurų, o užstatas tik 450 eurų. Laimė, buvome paskaitę sutartį ir žinojome, kad frančizė yra 450 eurų ir iš mūsų negali reikalauti daugiau. Vėliau ir pastarąją sumą atgavome iš draudimo.

Per autoįvykį nukentėjęs automobilis

Straipsniai iš šios kelionės

Pietų Amerika (įžanga) | Argentina (įžanga) | Buenos Airės | Argentinos Patagonija | Argentinos kurortai | Igvasu kriokliai | Brazilija (įžanga) | San Paulas | Rio de Žaneiras | Rio karnavalas | Paragvajus | Urugvajus

 


Indonezija, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Aistei labai patiko Tailandas (2018 m.) ir ji klausė – ar dar yra kas nors panašaus (išlaikęs daug vietinių tradicijų, pigus, bet kartu ne “trečias pasaulis”, pritaikytas vakariečiams). Žinojau vieną kitą tokią vietą – Balį – tad tikslas praleisti ten daugaiu laiko.
(2)Savo akim išvysti Javos civilizacijos stebuklus, kaip Borobudūrą, o taip pat Komodo varanus.

Stupos netoli Borobudūro viršūnės

Stupos netoli Borobudūro viršūnės

(3)Pažinti unikalias Indonezijos kultūras, čia ištvėrusias kolonializmą, ypač – toradžus su unikaliomis jų laidojimo tradicijomis.
(4)Atrasti antrąjį pagal dydį pasaulio miestą Džakartą. Negi ji tikrai tokia neįdomi, kaip daug kas sako?

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime. Kairėje - šokis, dešinėje - turistai stebi ką tik paaukotą buivolą

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime.

(5)Aplankyti Singapūrą. Aš ten buvau (bet jau labai seniai, kai net Marina Bay Sands nebuvo), o Aistė Singapūre nebuvo ir labai norėjo. Specialiai skristi vien į tokią tolimą nedidelę šalį neapsimokėtų – bet skristi į Singapūrą, o iš ten pigių skrydžių bendrovėm į Indoneziją – pats tas. Ir pigiau, nei tiesiai iš Europos į Indoneziją, ir Singapūrą pamatai.

Singapūras mažytis, bet jame telpa viskas ir kažkaip vienas kitam netrukdo. Šalia - geriausi šalyje Sentosos paplūdimiai ir, anapus plūdurų, vietos Singapūro uoste laukiantys krovininiai laivai

Singapūras, Sentosos sala

(6)Aplankyti kokią sunkiau pasiekiamą regiono šalį, į kurią tiesiai iš Europos beveik niekaip nenuskristum. Tai ketinome suderinti su Indonezijos reikalavimu, kad užsienietis be vizos nebūtų šalyje ilgiau 30 dienų, o mes ketinome būti ilgiau. T.y. išbandysime vadinamąjį “visa run”, kai išvykstama trumpam į kitą šalį dėl teisės būti pirmoje šalyje atnaujinimo. Rinkomės iš Papua Naujosios Gvinėjos, Rytų Timoro, bei šiaurinės Australijos, bet pgal kainą ir paprastumą pasirinkome Rytų Timorą.

Į Dilio paplūdimius pigiausia važiuoti šiais pergrūstais mikroautobusais, tik išsiaiškinti maršrutą nėra lengva. Tad į priekį važiavome taksi. Atgal į centrą paprasčiau - visi mikroautobusai ten veža

Rytų Timore

Kelionės trukmė

48 dienos.

Kelionės maršrutas

*2 dienos Singapūre, intensyviai aplankant šią šalį viešu tranportu, tada – skrydis į Balį.
*13 dienų kelionė “per Indonezijos salų grandinę” į rytus: plaukimas iš Balio į Gilį, Lomboką, paskui į Sumbavą, iki Floreso ir Komodo salos su garsiaisiais varanais. Skrydis į Timoro salą.
*5 dienos Timoro saloje, iš kurių dvi – ilgoms kelionėms visą dieną autobusu prastais keliais į Rytų Timorą ir atgal, o pustrečios dienos – Rytų Timore. Skrydis į Sulavesį.
*5 dienos Sulavesyje, kurias praleidžiame unikaliame toradžų krašte, stebėdami vietos kapines, laidotuves ir kitas tradicijas. Skrydis į Balį.
*10 dienų Balyje, pagyvenant ramiau ir padirbant, lėtu tempu aplankant nuomotu automobiliu įdomiausias salos vietas. Laiką balyje paskirstome tarp pietinių kurortų (gyvenome Legiane) ir kultūrinio centro Ubudo.
*10 dienų Javoje keliaujant per šalį į Vakarus iš pradžių su kaip tik labai sėkmingai mus pagavusia agentūra, vežusia kaip tik ten, kur reikėjo (Bromo kalnas, Džogjakarta – tik Idženo ugnikalnio žygio neplanavome, bet buvo smagu, nors ir sunku). Po kelias dienas sustojame Džogjakartoje (iš kur aplankėme Borobudūrą, Prambananą, Merapio ugnikalnį) bei Džakartoje.
Kelionė atgal su pusdieniu Singapūre.

Kelionės į Indoneziją maršrutas

Kelionės į Indoneziją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Daugybė Indonezijos vietų buvo labai stiprus “užtaisas” ir net nesijautė, kad esi toje pačioje šalyje – tai tarsi ištisas pasaulis.
*Didelis netikėtumas buvo Gilis – mažos, menkai žinomos salelės pasirodė tarsi idealus kurortas, tvarkingas, gražus.

Mes Gilyje leidžiantis saulei. Tolumoje - Balis ir jo šventas Agungo kalnas

Mes Gilyje leidžiantis saulei. Tolumoje – Balis ir jo šventas Agungo kalnas Balyje

*Patiko gamta, ugnikalniai – Bromo, Idženas. Saulėtekio žygis su dujokauke į dujom ir mėlynom liepsnom besisvaidantį Idženą, kai keliesi 12 val. nakties – unikali, nors ir man, nežygeiviui, sunkoka, patirtis.

Po žygio į Idženą

Po žygio į Idženą

*Itin didelį įspūdį paliko kultūrą išlaikę toradžai – nepaisant “baisių” vakariečiui tradicijų, tai nėra “trečias pasaulis”, nieko nežinantis apie tai, kas anapus jo ribų. Jie pakankamai išsilavinę, nori ir moka prisistatyti, bet nevaidina kitokių, nesigėdija tradicijų, sugeba patys uždirbti iš turizmo.

Toradžių laidotuvėse

Toradžių laidotuvėse

*Balį pamilome iš lėto: pirmom dienom, netoli “pašėlusios” Kutos, kiek gailėjomės, kad ten būsime taip ilgai, bet vėliau, ypač Ubude, pasinėrę į vietinę kultūrą, šokius, meną, o kartu ir nebūdami toli nuo kokybiško maisto ir kitų paslaugų, jau gailėjomės, kad taip trumpai. Suplanavome į Balį sugrįžti – gal per garsius jo naujus metus ar kitą šventę.
*Singapūras man buvo beveik kaip nauja šalis – tiek daug ten naujo sukurta nuo praeito apsilankymo. Supermodernu!

Singapūre

Singapūre – visko, kas už nugaros, kai lankiau praeitą kartą nebuvo

*Pribloškė Javos senasis paveldas, kaip ne tik dydžiu, bet ir architektūrine mintimi žavintis tūkstantmetis Borobudūras. Bet šiaip Java, ypač anapus Džogjakartos, pasirodė praradusi daugiau savitumo, nei Balis.
*Savotiškas “kultūrinis šokas” buvo kaip niekur didelis vietinių dėmesys, ypač Sumbavos saloje: jie laikydavo įsmeigtą žvilgsnį, rodos, minutes, kalbindavo, mėgindavo paliesti. Jautėmės kaip žvaigždės! Smagu, kad, tose vietose be turistų, nėra bandymų apgauti, jie žiūri geranoriškai. Įdomu kiek toje pačioje šalyje, kaip Balis, yra vietų, kur baltaodžių vietiniai iš viso, rodos, nematę.

Ši moterų grupelė paprašė su manimi bendros nuotraukos. Ilgai užtruko, kol buvome nufotografuoti kiekvienos iš jų telefonu, o galiausiai paprašiau dar vienos nuotraukos sau. Moteris sutikau Džakartoje, bert jos atvykusios iš Rytų Javos: dažnam tokiam Indonezijos turistui pramoga būna ne tik lankytinos vietos, bet ir baltaodžiai, kuriuos ten sutinka

Ši moterų grupelė paprašė su manimi bendros nuotraukos. Ilgai užtruko, kol buvome nufotografuoti kiekvienos iš jų telefonu, o galiausiai paprašiau dar vienos nuotraukos sau.

*Ir nustebino, kad Rytų Timore nelabai traukėme dėmesį – jie ten pratę prie visokių JT darbuotojų . Apskritai šalyje nėra daug ko žiūrėti, bet tokią tolimą šalį vien pamatyti įdomu, vien nukakimas ten, važiavimas nuo sutemų iki aušros rodos trumpo atstumo it laiko mašina į praeitį – unikali patirtis.

 Prie Komodo salos

Prie Komodo salos

*Nemaloniai nustebino Indonezijos transportas – nesvarbu, ar važiuoji autobusu, ar ekskursija, ar laivu, ar nuomotu automobiliu, vidutinis greitis visur ~30 km/h. Džakarta tiesiog dūsta nuo kamščių – ir taip, tai nėra gražiausias ar patogiausias Azijos miestas…

Indonezijos transporto kuriozai

Indonezijos transporto kuriozai

Straipsniai iš šios kelionės

Indonezija (įžanga) | Balis | Gilis | Lombokas | Komodo | Rytų Timoras | Toradžų kraštas | Java | Singapūras

 


Lenkija/Čekija, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

1.Aplankyti įdomias vietas “savame regione”. Nors Lenkijoje ir Čekijoje buvau ne kartą buvęs, daugelyje vietų lankiausi seniai. Rytų ir Vidurio Europoje viskas keičiasi – įdomu, kaip viskas atrodo dabar, kas naujo. Be to, anais laikais dar nebuvau toks geras kelionių planuotojas ir dalies iš to, kas domina šiais laikais, nė nelankydavau (pvz. dažniausiai apsiribodavau pagrindinėmis vietomis – bet ne neatrastomis, ne kultūrinėmis patirtimis). Dabar viską pamatysiu ir suplanuosiu “šiandieninėmis akimis”.

Prahos centrinė aikštė

Prahos centrinė aikštė

2.Parodyti Aistei kai kurias vietas, kuriose ji nebuvo – ypač Gdanską.
3.Keliauti nakvojant mikroautobuse / mažame kemperyje. Be kempingų – tiesiog gatvėse. Pigu (juk vasaros sezonas ir nakvynės būtų brangios) ir įdomu išbandyti gyvenimą mašinoje taip ilgai.
4.Aplankyti papildomų vietų Čekijoje ir Lenkijoje pakeliui, kur nebuvau buvęs (Karlovy Varai, Česky Krumlovas, didžiausia Lenkijos bažnyčia)…

Česky Krumlovo pilies tiltas su trimis praėjimų aukštais. Viršutinis aukštas buvo skirtas ėjimui į sodą, vidurinis - šeimininkui į teatrą (kad galėtų išsmukti nepastebėtas, kai jį visi jau pamatė), o apatinis - visiems žmonėms

Česky Krumlovo pilis

Tokios kelionės pasirinkimą lėmė ir nedidelis laiko tarpas iki “Tikslas – Amerika”

Kelionės trukmė

13 dienų

Kelionės maršrutas

*Iš Lietuvos važiavome į Gdanską, kur (kartu su Gdyne, Sopotu, Helo nerija), kur praleidome 5 dienas.
*Paskuome per Lenkiją į pietus, pravažiavome Torūnę, didžiausią Lenkijos bažnyčią (~2 dienos).
*Nuvykome į Prahą, kur praleidome 3 dienas.
*Aplankėme ir Čekijos miestelius – dar 3 dienos.
*Grįžome pro Lenkiją.

Iš pradžių maniau aplankyti ir Slovakiją, Aukštuosius Tartrus. Tačiau kadangi dalis lankytų miestų paliko didesnį įspūdį, nei tikėjausi, be to, vyko visokie renginiai, pasirinkome geriau pabūti ilgiau ten, viską patirti nuodugniau. Tai keliavimo automobiliu be rezervacijų privalumas!

Kelionės į Lenkiją ir Čekiją maršrutas

Kelionės į Lenkiją ir Čekiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Pranoko lūkesčius. Buvau jau pamiršęs Prahos, Gdansko grožį – kad tai ne šiaip sau miestai, populiarūs, nes netoli Lietuvos, bet pasaulinio lygio stebuklai (ypač Praha).

Gdansko rotušėje

Gdansko rotušėje

Negalėjau patikėti savo akimis išvydęs moderniuosius Lenkijos trimiesčio muziejus – Emirgacijos, Antrojo pasaulinio karo, Solidarumo. Tokio lygio muziejus anksčiau buvau matęs tik Amerikoje – su visokiausia multimedija, kur informacijos gal mažiau, bet ji išlieka atmintyje, nes ją ne tiesiog skaitai stende, bet dalyvauji joje, ir kiekvienas stendas interaktyvus vis kitaip.

Sunaikintas pokario Lenkijos miesto rajonas Antrojo pasaulinio karo muziejuje

Sunaikintas pokario Lenkijos miesto rajonas Antrojo pasaulinio karo muziejuje

Be to, Čekija – tai ne tik Praha. Atradau daug anujų vietų, kur nebuvau buvęs: Česky Krumlovas, Karlovy Varai, Sedlicės kaulų koplyčia. Įdomus ir Gdynės tarpukario miestas. Taip jau yra su Europa: kažkada keliavau po ją daug, bet laiko turėjau daug mažiau, mažiau kuo domėjausi, tad daug ką ir praleidau…

Karlovy Varuose

Karlovy Varuose

Keliavimas sezono metu turi ir pliusų, ir minusų. Minusas aišku turistų minios, ypač Prahoje (bet nereikiant mokėti už viešbučius bent jau sutaupėme). Pliusas – galybė visokių renginių. Štai Hitlerio Vilko urve vyko operacijos “Aušros vartai” inscenizacija, Torūnėje – Šviesų festivalis. Visai neplanuotai pasinerdavome į įvykių sūkūrį.

Operacijos "Ostra Brama" inscenizacija Hitlerio "Vilko urve"

Operacijos “Ostra Brama” inscenizacija Hitlerio “Vilko urve”

Smagu ir romantiška miegoti automobilyje prie kokio judraus kelio, naktį vis pralekiant pro šalį automobiliams. Kitiems gal trukdytų, bet man padeda užmigti, o taip pat ir taip saugiau.

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Straipsniai iš šios kelionės

Straipsniai: Čekija | Praha | Gdanskas | Rumunija | Bulgarija

 


JAV ir Kanada “Tikslas – Amerika 2019”, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

1.Tai – trečia „Tikslas – Amerika“ ekspedicija. Ji skirta dokumentuoti Kanados lietuvišką paveldą, kur jo yra apie 70 vietų: aplankyti jas, nufotografuoti, užrašyti jų istorijas, kurias pasakos vietos lietuviai. Tam pasirinktas Ontarijas ir Kvebekas – vietos, kur yra per 90% Kanados lietuviško paveldo objektų: lietuivų bažnyčios, stovyklos, klubų pastatai ir kt.

Romuvos lietuvių stovykla

Romuvos lietuvių skautų stovyklos vartai

2.Prie Kanados prijungėme ir tas šiaurės rytų JAV vietas, kurios „netilpo“ į ankstesnes „Tikslas – Amerika“ misijas: šiaurės Meiną, Ročesterį, Jutiką, Niagara Folsą. Į Ročesterį buvome kviesti dar po 2017 m. misijos.

Turistai žavisi Pasagos kriokliu nuo promenados Kanadoje

Niagaros kriokliai – 2 km nuo jų yra ~100 metų senumo lietuvių bažnyčia su Vyčiu frontone

3.Kadangi „Tikslas – Amerika“ projektas jau vyksta trečius metus ir per 80% lietuvių paveldo Šiaurės Amerikoje jau yra įtraukta į „Tikslas – Amerika“ žemėlapį, dokumentuota, mūsų aplankyta. Tad nusprendėme nuo šiol rengti ir paskaitas apie lietuvių paveldą Amerikoje. Be paskaitų „naujose“ vietose (Kanadoje, Ročesteryje) pagal galimybes įtraukėme ir tuos miestus, kuriuose jau buvome buvę, bet lietuviai kvietė grįžti tokioms paskaitoms ar tiesiog matėsi, kad jie susidomėję projektu (ir tie miestai buvo netoli maršruto). Tarp tokių miestų: Klivlandas, Detroitas, Kenebunkportas.

Mano paskaita Klivlando lietuvių klube

Mano paskaita Klivlando lietuvių klube

Kelionės trukmė

21 diena (iš kurių 10 d. JAV ir 11 d. Kanadoje)

Kelionės maršrutas

Atskridome į Niujorką, nes į šį miestą pigiausi skrydžiai Amerikoje, be to, buvo papildomų vietų „Tikslas – Amerika“, kurių dar šiame mieste neįtraukėme.

Iš Niujorko naktiniu autobusu važiavome į Torontą. Ten išsinuomavus automobilį ir prastidėjo ekspedicija:
-Torontas ir apylinkės (su Niagaros krioklių regionu JAV)
-Šiauresnis Ontarijas (Romuva, Wilno)
-Otava
-Monrealis ir apylinkės
-Meinas
-Ročesteris
-Klivlandas
-Detroitas
-Londonas
-Delhajus
-Torontas ir kelionė autobusu atgal į Niujorką

Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2019 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Ekspedicija pavyko puikiai, įtraukėme į žemėlapį 100 lietuviško paveldo vietų. Kanados lietuvių paveldas ne toks senas, kaip JAV, bet jo yra labai įspūdingo.

Vitražas Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Vitražas Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Tarp įdomiausių vietų man – Hamiltono lietuvių bažnyčia (su itin tautiniais, pvz. Lietuvos kario, vitražais), kukliai didinga Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia Monrealyje (su Vilniaus Trijų kryžių paminklo kopija anapus altoriaus), lietuvių skautų stovykla „Romuva“ (kur praleidome naktį… pirmosios pagalbos punkte), Misisagos lietuvių kapinės – vienintelės Kanadoje.

Monrealio Aušros Vartų Marijos bažnyčioje

Monrealio Aušros Vartų Marijos bažnyčioje

Dar labiau pasikeitė ekspedicijos pobūdis: lietuviškos vietos Kanadoje – retesnės, užtat daugiau įrašinėjome intevriu, atsirado paskaitos, kurių metu susitikome su įdomiais žmonėmis ir sužinojome papildomų vietų. Tai iš tiesų padarė projektą svarbesnį, reikšmingesnį ir patiems dar įdomesnį.

Su Kanados lietuvių rašytoju A. Šileika

Su Kanados lietuvių rašytoju A. Šileika

Straipsniai iš šios kelionės

Tikslas – Amerika 2019 (Kanada)

 


Marokas ir Kanarai, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

Turėjau skristi į Kanarų salas susitikti su šeimos nariais ir draugais. Skrydžiams į Kanarus gerų pasiūlymų nėra: jie brangūs ir nepatogūs. Pigiausias būdas – “susidurstyti” savo skrydžius su Azair.com ar panašia programa. Pvz. Praeitą kartą į Kanarus šitaip skridau į priekį per Milaną, o atgal per Madridą, ir nekainavo nė 100 eurų.

Teidės vulkanas Tenerifėje

Teidės vulkanas Tenerifėje

Kad jau keliauju į Kanarus, nutariau pasinaudoti proga ir ne šiaip sau skristi per miestus, kur pigiausia ir patogiausia, bet dar ir stabtelėti pakeliui kelioms dienoms kiekviename mieste – ir šitaip, nieko neprimokėjus, aplankyti papildomas vietas.

Analizavęs, kas įmanoma ir kas kiek kainuoja, susidėliojau kelionę su tokiais tikslais “pakeliui”:

1.Nuvežti Aistę į Veneciją – ten ji nebuvusi – tuo pačiu aplankant ir Venecijos bienalę, kurią tais metais laimėjo lietuviai.

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems - dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių

2.Sugrįžti į Fesą ir Marakešą, prieš 10 metų du didžiausią įspūdį palikusius Maroko miestus, jų ankštas medinas, pažiūrėti, ar ten kas pasikeitė.
3.Pagyventi tradiciniame Maroko riade – to norėjau dar prieš 10 metų, bet nebuvo laiko, keliaujant su automobiliu tai ir nepatogu.

Mūsų išnuomoto riado trečias aukštas

Mūsų išnuomoto riado trečias aukštas

4.Nukakti į Vakarų Sacharą, kurią Marokas laiko savo pietiniu galu (Maroką esu išnaršęs, bet ten dar nebuvau).
5.Iš Gran Kanarijos salos nuskristi į kitas Kanarų salas – nelankytą Hierro ir Tenerifę.

Aš Mirador Jinara aikštelėje

Hierro salos grožybės

6.Aplankyti kokią egzotišką Afrikos šalį, esančią šalia Kanarų salų, į kurią iš Lietuvos būtų nuskristi labai sunku, o iš Kanarų – paprasčiau ir pigiau.
7.Sugrįžti į Barseloną – kiek dar pastatyta Sagrada Familia?

Kiek pasistūmėjo Šv. Šeimos Katedros statybos Barselonoje

Barselonos Sagrada Familia bažnyčia

Kelionės trukmė:

47 dienos.

Kelionės maršrutas:

*Venecija – 2,5 dienos
*Fesas – 7 dienos.
*Marakešas – 4 dienos.
*Dachla – 2 dienos
*Lajūnas – 2 dienos
*Gran Kanarija – 19 dienų (be to iš Gran Kanarijos skrydis į Hierro, kur 2 dienos, ir Mauritaniją, kur 5 dienos)
*Tenerifė – 2 dienos
*Barselona – 1 diena

Pilnas 2019 m. kelionės į Afriką ir Kanarus maršrutas

Pilnas 2019 m. kelionės į Afriką ir Kanarus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Venecijoje patekome į vieną didesnių potvynių, kurių metu kuriam laikui buvo sutrikęs eismas, daugelis gatvių užpilta. Iki bienalės nueiti nepavyko, teko gerokai pabraidyti. Tačiau kitu laiku spėjome pamatyti pagrindines vietas, o rytinės sirenos ir matymas pro langus, kad semia tavo gatvę – unikali venecijietiška patirtis, kurią taip mažai kas patiria! Venecijoje poros dienų kiek pritrūko.

Pakeltas kelias potvynio metu (vėliau užsėmė ir juos)

Pakeltas kelias potvynio metu (vėliau užsėmė ir juos)

Marokas nustebino iš gerosios pusės: nežinau, ar jis per 10 m. pasikeitė į gera, ar aš pripratau prie „įkyreivų“, bet šįkart įkyrumo, mėginimų apgauti atrodė mažiau, nei tada. O Feso riadas buvo unikali patirtis: neįtikėtinai didelis, pilnas tradicinės architektūros, su terasa ir vaizdais į mediną nuo stogo ir unikaliom patirtim, kaip šiukšlių asilas siauroje gretimoje gatvėje rytais. Marakešas gi daug labiau turistinis ir mažiau „tikras“, bet jei reikia kiek apvakarietintos Maroko dvasios – pats tas.

Ant Feso riado stogo, skambant muedzinų šauksmams maldai

Ant Feso riado stogo, skambant muedzinų šauksmams maldai

Vakarų Sacharoje stebino visuotinė kontrolė, kai vos nuėjus kur į šalį prisistydavo pareigūnas, o prieš skrendant apsauga peržvelgė net visas vizitines korteles, ar tik nebūsiu žurnalistas… Bet atmosfera ten, kur susiduria panašaus pločio Sacharos dykuma ir Atlanto vandenynas, unikali, nors ir labai „nugairinta“.

Ten, kur baigiasi Sacharos dykuma ir atsiremia į Atlanto vandenyną. Prie Dachlos.

Vakarų Sachara

Kanaruose visada gali atrasti ko naujo – atrodo, nedidelis archipelagas, jau tiek kartų būta… Hierro pribloškė gamtos didybe: mažiausia sala, o šitokie kalnai, šlaitai, vaizdai ir kone jokių turistų. Visai kitokie Kanarai. Tenerifė, sugrįžus po ilgos pertraukos, irgi pasirodė didingesnė, radome naujų vietų. Gran Kanarijoje įdomiai “nustebino” Mas Palomas kopos ir visokie seksualiniai eksperimentai ten (ekshibicionizmas, svingeriai ir pan.) – ne, patys nedalyvavome, nors ir mėgino mus įtraukti, kas Aistei sukėlė tam tikrą šoką.

Vyrų ratelis Maspalomas kopose, svingerių-ekshibicionistų-grupinio sekso zonoje

Vyrų ratelis Maspalomas kopose, svingerių-ekshibicionistų-grupinio sekso zonoje

Mauritanija, jos senieji dykumų miestai irgi buvo įdomus atradimas – nors tai neabejotinai jau gilusis trečias pasaulis, su daug skurdo, apdaužytomis mašinomis seniai nurašytomis rytų Europoje, policijos patikros punktais. Įdomi buvo patirtis važiuoti ilgus atstumus džipu per „nuogą“ smėlio dykumą, regėti kaimus be jokio transporto.

Važiuojame per Mauritaniją

Važiuojame per Mauritaniją

Barselonoje Šv. Šeimos katedros pastatė daugiau, nei tikėjausi, pasikeitė.

 


Florida ir Karibai, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

Siekdamas “pagauti” geresnes bilietų kainas, keliones planuoju labai iš anksto – rekordas čia 2017 m. bilietai į Puerto Riką, kuriuos pirkau prieš metus. Šįsyk nusprendžiau elgtis priešingai: laukiau “paskutinės minutės” pasiūlymų. Tokie būna tik poilsinėms kelionėms. “Nieko neveikimas” pajūrio viešbutyje man, tiesa, joks poilsis, o tik nuobodybė: bet juk niekas nedraudžia apsistojus tokiame viešbutyje (nes pigu) ir dirbti ir, išsinuomavus automobilį, aplankyti įdomias lankytinas vietas.

Aistė, savo ruožtu, tuo metu norėjo aplankyti koncertą Vokietijoje ir susitikti su drauge Briuselyje, todėl pasiūlė ieškoti “paskutinės minutės” siūlymų ne iš Vilniaus, o iš Briuselio, į kurį nuskristume Ryanair.
Kaip atradau, poilsinių kelionių iš Belgijos monopolininkas yra “TUI”. Kelis mėnesius stebėjau Belgijos “TUI” tendencijas, kada kainos mažiausios ir į kokias šalis – ir atrodė, kad keliausime porai savaičių į Tunisą. Tik reikėjo sulaukti, kada būtent į Tunisą būtet reikiamoms datoms (po Aistės koncerto) kainos kris iki minimumo…

Vupertalio pakabinamame traukinyje

Vupertalio pakabinamame traukinyje

Tačiau staiga, likus vos kelioms savaitėms, netikėtai atradau gerus pasiūlymus kruizams iš Majamio. Iš pradžių abejojau, ar tada gausiu skrydį į Majamį normalia kaina, skrydžiai iš Briuselio į Majamį per Madridą tekainavo ~250 eurų žmogui į abi puses. Floridą norėjau aplankyti nuo seno, turėjau ten ir kitų reikalų – todėl kelionės planas susidėliojo idealiai.

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Kelionės tikslai:
1.Aplankyti Floridos lietuvišką paveldą, aprašyti jį “Gabalėliuose Lietuvos” ir surengti “Tikslas – Amerika” pristatymą Floridos lietuivų klube. Iš pradžių planavau tai padaryti ekspedicijos “Tikslas – Amerika 2020” metu, bet, skaičiuodamas kiek vietų reikės aplankyti Vakarų JAV ir kokie atstumai, supratau, kad Floridos prijungimas ten reikalautų tūkstančių papildomų kilometrų važiavimo – tad nutariau verčiau šį paveldą aplankyti kitos kelionės metu.
2.Aplankyti Majamį, vieną garsiausių pasaulio kurortų ir vieną gražiausių JAV miestų, ir Evergleidso pelkes.

Miami Beach naktį

Miami Beach naktį

3.Nukeliauti į naujas Karibų salas kruiziniu laivu: juk Majamis – pagrindinis pasaulyje kruizinių laivų uostas. Pirmasis mano kruizas po Karibus 2017 m. paliko neišdildomą įspūdį kaip įperkamas ir patogus būdas aplankyti mažytes Karibų valstybes: kas rytą esi vis kitoje šalyje, o ji pakankamai maža, kad per dieną ištyrinėtum. Tačiau Karibuose šalių tiek, kiek visoje Europoje, tad nesunku buvo rasti kruizą iš Majamio vien ten, kur dar nebuvau: Jamaiką, Kaimanų salas, Bahamus, Kozumelį. Išplaukiau dvigubai didesniu laivu, nei savo pirmajame kruize ir kitomis linijomis (MSC) – juk, sako, skirtingo dydžio ir linijų laivuose – skirtinga patirtis.

Kruiziniame laive

Kruiziniame laive

4.Naujai atrasti Disnėjaus pasaulį. “Disneilende” buvau paauglystėje, bet norėjosi į tai pažvelgti naujomis akimis: ne kaip į atrakcionų parką, o kaip į meno kūrinį, verslo imperiją. Be to, aplankyti ne vien klasikinį “Magic Kingdom”, atvykti kartu su Aiste, kuriai tokios pramogos patinka.

Rajų mieste Kaimanų salose

Rajų mieste Kaimanų salose

5.Susitikti su klientais Majamyje ir Tampoje.

6.Susitikti su Linse, su kuria susipažinau internetu paauglystėje, bet niekuomet nesimatėme. Ji gyvena Utrechte, tad kaip tik netoli Briuselio. “Skaitmeninio klajoklio” gyvenimo tempai suteikia galimybę skirti laiko susitikimams.

Kelionės trukmė

24 dienos.

Dėl didelių kainų JAV, išvyka užtruko mažiau laiko nei įprastiniai pagyvenimai svetur.

Kelionės maršrutas

*Vokietija/Belgija/Olandija – 4 dienos, aplankant Rūro sritį.
*Majamis – 6 dienos (su vykimais į Ki Vestą, Evergleidsą).
*Kruizas po Karibus – 7 dienos, iš kurių po vieną Jamaikoje, Kozumelyje, Kaimanų salose ir Bahamuose ir dvi dienos jūroje.
*Tampa/Orlandas – 7 dienos.
*Belgija – pusdienis.
Visais atvejais po Floridą keliavau nuomotu automobiliu iš Majamio. Taip pat ir po Jamaiką. Po Bahamus, Kozumelį – pėsčiomis, Kaimanų salas – su ekskursija.

Kelionės po Floridą ir Karibus maršrutas

Kelionės po Floridą ir Karibus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

*Iš Karibų salų labiausiai patiko Bahamai (Nasau) ir Kaimanų salos. Bahamai nustebino Karibuose neregėta turtinga atmosfera, sena architektūra, o Kaimanų salos – plaukimu su rajomis (kur peršlapo Aistės “neperšlampamas” telefonas). Be to, šios salos pakankamai mažos, kad aplankytum per dieną. Gi Jamaikoje vos spėjome suvažinėti automobiliu į Bobo Marlio muziejų (jau bijojome pavėluoti į laivą dėl didžiulių kamščių), o Kozumelyje taip ir nenuplaukėme į žymiausią apylinkių vietą Tulumo majų griuvėsius, nes būtų buvę labai “ties riba”. Kaip ir pirmąsyk, Karibai kiek nuvylė kainos/kokybės santykiu.

Bahamuose

Bahamuose

*Didesnis kruizinis laivas geriau už mažesnį, nes didesnė pramogų pasiūla. Tai, kad MSC linijos europietiškos ir daugiakalbės, turėjo minusą: mažai pramogų, kurioms aktuali kalba, daugelis spektaklių beprasmiai.

Mūsų kruizinis laivas Kozumelyje

Mūsų kruizinis laivas Kozumelyje

*Disnėjaus pasaulis pranoko lūkesčius: prieš keliaudamas, peržiūrėjau serialą apie jo “imažinierius” ir regėjau viską kitomis akimis: net ne tik kaip meną ar verslą, bet ir kaip svarbų Amerikos istorinį paveldą. Smagu ir prasminga, o svarbiausia išbaigta iki galo, be jokių aplūžimų. “Magic Kingdom” geriau nei “EPCOT”.

Mes prie Pelenės pilies - Magijso karalystės (Magic Kingdom) simbolio

Magic Kingdom

*Majamis nustebino savo turtų troškimu ir superprabanga: daug kartų buvau JAV, bet niekur kitur nieko panašaus nemačiau: dešimtys Lamborghini, Ferrari, iščiustyti moterų kūnai ir superbrangūs drabužiai ir t.t. Priešingai šiaurės JAV, net blogiausi rajonai, kuriais visi gąsdina, Majamyje ne tokie ir baisūs: išdrįsome Mažajame Haityje paragauti haitietiško maisto.

Šokis

Šokis

*Evergleidso pelkynai – unikalus JAV nacionalinis parkas, savo aligatoriais ir keistomis transporto priemonėmis, nuo milžiniškų bagių iki laivų su propeleriais, išsiskiriantis iš visų kitų JAV – o ir pasaulio – nacionalinių parkų.

Laivu su oro sraigtu virš Evergleidso pelkės (rodau aligatorių)

Laivu su oro sraigtu virš Evergleidso pelkės (rodau aligatorių)

*”Tikslas – Amerika” pristatymas Floridos lietuvių klube pritraukė itin daug žmonių, su dalimi kurių susipažinome. Lietuviško paveldo Floridoje nėra daug, todėl džiaugiuosi, kad pavyko jo aplankymą suderinti su kelione ir sutaupysiu laiko “Tikslas – Amerika 2020”.

Bendrauju po paskaitos Floridos lietuvių klube

Bendrauju po paskaitos Floridos lietuvių klube

*Susitikimai su klientais ne tik naudingi darbine prasme, bet ir įgalina giliau pažinti lankomą kraštą pabendravus apie gyvenimą Floridoje.

*Įdomi patirtis – NBA ir NASCAR varžybos, pastarosiose puikiai pamačiau tą respublikonišką JAV pietų dvasią, su dideliais pikapais ir krikščionybės sektų agitatoriais prie įejimo.

NBA varžybose

NBA varžybose

Straipsniai iš šios kelionės

Kelnas | Florida | Disnėjaus pasaulis | NBA varžybos | NASCAR varžybosKruizai | Jamaika | Kaimanų salos | Bahamai

 


Indonezija, Tailandas… (koronaviruso kelionė), 2020


Kelionės idėja ir tikslai

1.Sudalyvauti Balio naujųjų metų – Njepio – šventėje.

Melasti aukų nešimas

Melasti aukų nešimas prieš Balio naujus metus

2.Sudalyvauti Tailando naujųjų metų šventėje.
3.Vėl aplankyti vietas, kur gera pagyventi ir iš kur dirbti (Bankokas, Balis).

Ant viešbučio stogo

Balyje

4.Pagyventi viename mieste ilgiau (Bankoke).
5.Aplankyti orangutanus Borneo – parke, kurį įsteigė Birutė Galdikas. Atrasti, ar ten jai yra kokių atminimo lentų ar pan.
6.Aplankyti Katarą, pasinaudojant “Stopover Qatar” programa, leidžiančia skristi per Katarą ten išlipti iki trijų dienų (skrydžių kainos dėl to nepakyla)

Dohos panorama

Dohos panorama

7.Pakeliauti vienam kaip kuprinėtojui po Laosą, Kambodžą (Aistė ketino grįžti namo anksčiau).

Kelionės trukmė

Turėjo būti ~2 mėnesius, išėjo 4 mėnesiai.

Kelionės maršrutas

Toks jis buvo suplanuotas:
*Iš Varšuvos skrydis per Katarą į Tailandą, Katare praleidžiant 3 dienas (iš Vilniaus skrydžių į Katarą nėra).
*Skrydis iš Bankoko į Balį, kur pabūti dvi savaites, tarp jų – per Balio naujus metus Njepį.
*Kelionė per Borneo, Batamą ir kitas Indonezijos salas iki Singapūro, iš ten – į Tailandą, kur pagyventi Bankoke ilgiau, patiriant Tailando naujuosius metus.
*Iš Tailando vienam pakeliauti po Laosą ir/ar Kambodžą.

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Tai pirma gyvenimo kelionė, kurios planų nė iš tolo neįgyvendinau – bet viskas išėjo tik dar įdomiau! Kovo 11 d. išvažiuojant į Varšuvą, jau siautė koronaviruso pandemija: draudimų judėti dar nebuvo, bet pasienyje stovėjo pareigūnai, o Varšuvoje jau radau uždarytus muziejus ir lankytina svietas. Nujaučiau, kad kelionė gali nepavykti, kaip planavau, bet vis tiek važiavau: juk neturėjau ką prarasti, nes skubiai grįžti nereikia ir kvaila tikėtis, kad Lietuvoje bus situacija geriausia pasaulyje. Be to, norėjosi paremti nuo turistų netekties nukentėjusias šalis.

Važiuojame per Katarą - jau su kaukėmis, nes Katare kaip tik buvo banga, kai Lietuvoje dar nebuvo. Taip per kelias valandas perėjome prie "new normal"

Važiuojame per Katarą – jau su kaukėmis, nes Katare kaip tik buvo banga, kai Lietuvoje dar nebuvo. Taip per kelias valandas perėjome prie “new normal”, kai didžiąjai daliai pasaulio užtruko pora metų

Būnant Katare, Lietuvoje įvedė karantiną, uždraudė kirsti sienas. Džiaugiausi ištrūkęs, bet supratau, kad situacija gali pasivyti ir prieš kiekvieną skrydį laukė sunkus sprendimas: ar skrisi tolyn, ar geriau likti čia. Katare nelikau – ten brangu, irgi kai kas užsidarinėjo. Tailande atrodė kaip ir viskas gerai, bet žiniasklaidoje ėjo kalbos, kad gali būti karantinas. Išskridau į Balį – paskutinę dieną, kai Indonezija priėmė turistus be vizų. Ten viskas buvo gerai, karantino nebuvo – ir visgi žmonės labai nesisaugojo, pamažu užsidarinėjo lankytinos vietos, tad, jei galvoti apie mėnesį-kitą į priekį, nuojautos ne kokios. Į Indonezijos gilumą, kaip Borneo, pasirinkau nebeskristi: ten strigti tikrai nesinorėtų. Verčiau nusipirkau bilietus į Pietų Korėją – puikiai su koronavirusu be karantino susitvarkiusią šalį. Skridau Balis-Seulas – sėkmingai, nors patekti į Pietų Korėją ir nebuvo lengva, o po poros dienų sienas uždarė.

Dirbu tradiciniame hanoke

Dirbu tradiciniame hanoke

Tada praleidau Pietų Korėjoje 4 mėnesius – vieną įdomiausių gyvenimo periodų iš esmės pažindamas šią šalį ir kartu išvengdamas tiek karantino, tiek pirmosios ligos bangos, nes Korėjoje to nebuvo.

Seulo gatvėje

Seulo gatvėje

Pažinau Pietų Korėją išsamiai – nuo virtuvės iki e-sporto, nuo fotografavimosi muziejų iki Pusano pakrančių, nuo Čedžu iki Uliungdo – net per daug visko daugybei straipsnių.

Ulleungdo pakrantės take

Ulleungdo pakrantės take

Iš visų šalių pakeliui – Kataro, Tailando, Indonezijos – irgi pasiėmiau įdomių patirčių, nes daug kas veikė. Tiesa, aplankiau ne viską, ką norėjau: pvz. nebeveikė Dohos islamiško meno muziejus.

Po nakvynės Pietų Korėjos budistų šventykloje

Po nakvynės Pietų Korėjos budistų šventykloje

Apskritai priimtais sprendimais labai džiaugiuosi. Puiku, kad kovo mėn. Išvykau iš Lietuvos. Puiku, kad apsisprendžiau skristi į Pietų Korėją. Žiūrint atgal, sunku būtų sugalvoti geresnę vietą praleisti pirmajai pandemijos banga.

Laiką Pietų Korėjoje prisiminsiu kaip vieną laimingiausių gyvenime

Laiką Pietų Korėjoje prisiminsiu kaip vieną laimingiausių gyvenime

Straipsniai iš šios kelionės

Kovas-balandis (Pietryčių Azija ir kt.) | Balandis-gegužė (Seulas) | Gegužė-birželis (Korėjos kurortai) | Birželis-liepa (Pietų Korėja ir grįžimas)

 


Suomija, Alandų salos, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Rasti vietą 2020 m. koronaviruso pandemijos įkarštyje, į kur galima trumpam nukeliauti ir kur dar nesu buvęs ir/ar dar likę ką patirti (tuo metu plačiai atvira buvo tik Europa, bet Europoje didžiojoje dalyje vietų buvau buvęs).
(2)Aplankyti Alandų salas, vieną nedaugelio Europos šalių, kur dar nebuvau buvęs.

Baltijos keltai atplaukia į Mariehamno uostą Alanduose

Alandų salos

(3)Geriau ištyrinėti Suomiją (iki tol buvau tik Helsinkyje), tai pat pažyminti ir vieną lietuviško paveldo vietą.
(4)Išbandyti kelionę nakvojant automobilyje ant čiužinio, tokiu būdu tiek sutaupant pinigų brangiojoje Suomijoje, tiek ir išbandant ką nors naujo.

Prie Turku pilies

Prie Turku pilies

Kelionės trukmė

6,5 dienos.

Iš jų 3,5 Suomijoje, 1,5 Alandų salose ir po nepilną dieną Latvijoje ir Estijoje pakeliui.

Kelionės maršrutas

1 d. Automobiliu iš Vilniaus iki Talino.
2 d. Keltu į Helsinkį, automobiliu pro Hanko į Turku
3 d. Keltu iš Turku keltu į Alandų salas, po Alandų salas.
4 d. Po Alandų salas, keltu į Suomiją.
5 d. Per Suomiją iki Olavinlinos.
6 d. Per Suomiją iki Helsinkio (pro Porvo).
7 d. Keltu į Estiją ir namo.

Kelionės automobiliu į Suomiją ir Alandų salas maršrutas

Kelionės automobiliu į Suomiją ir Alandų salas maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Alandų salos, iki tol buvusios šalimi, apie kurią žinojau nedaug ir buvo savotiškas taškas žemėlapyje (iš esmės tiek, kad tai – atskira šalis, nors ir pavaldi Suomijai, ir kad ten kalbama švediškai), nustebino savo kitokia atmosfera ne tik nuo Suomijos, bet ir nuo Švedijos bei apskritai ES, lyniniais keltais, pilimi ir t.t.

Keltu į Alandų salas. Švedijos vėliava šiais laikais daugelį gąsdina, bet Švedijoje nebuvome - tiesiog keltas plaukioja su ja

Keltu į Alandų salas

Įdomi buvo patirtis praplaukti „kruiziniais Baltijos keltais“ – nesitikėjau, kad ten yra tiek pramogų, galimybių, o bilieto kainos tokios nedidelės (iki tol buvau plaukęs tik keltais iš Klaipėdos, o ne Estijos ar Suomijos – keltai iš Klaipėdos mažesni, bilietai geroai brangesni). Tiesa, kartu buvo ir švelniai nejauku: pandemijos ribojimai viską ištuštino, žmonių plaukė mažai ir štai muzikos grupė kelte Stokholmas-Alandai-Turku grojo tuščiai salei.

Taip pat maloniai nustebino ir Suomija, ypač Olavinlinos pilis, mediniai miesteliai.

Prie Olavinlinos pilies

Prie Olavinlinos pilies

Nakvoti automobilyje buvo pakankamai patogu, turimas čiužinys puikiai tilpo, nereikėjo nieko įrenginėti papildomai. Apie tai net padarėme video: https://www.youtube.com/watch?v=LFCb-3B2lrw

Po nakvynės automobilyje

Po nakvynės automobyje

Straipsniai iš šios kelionės

Liepa-rugsėjis (jausmas grįžus ir kelionė į Suomiją) | Alandų salos – pamirštoji Baltijos širdisSuomija – ežerų ir salų šalis

 


Egiptas, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

1.Rasti vietą, kur COVID pandemijos įkarštyje galima pagyventi (ne tik trumpam nukeliauti) kartu atrandant daug naujo. Tam aktualu, kad ten būtų atidarytos visos lankytinos vietos, taip pat, kad būtų labai maža tikimybė, kad jos bus uždarytos kelionės metu (dėl pablogėjusios COVID situacijos ir pan.). Apie Egiptą išsiaiškinti užtruko, informacijos tuo metu apskritai buvo mažai, bet, nuo rugpjūčio Egiptas buvo atsidaręs nuo rugsėjo, kai ketinau keliauti, atsidaręs visiškai ir, atrodo, rimtai nusprendę atsiverti turistams.

Nefertari kape

Nefertari kape Luksore

2.Ištyrinėti Egiptą. Kaip istorijos, kultūros, meno mylėtojui Egiptas neabejotinai viena svarbiausių žemių. Tačiau ilgą laiką stabdė tai, kad Egiptas – diktatūra. Be to, bent jau piramides ir Kairo muziejų buvau matęs (kruizo po Viduržemio jūrą metu): mažai, bet vis šis tas. Todėl šios šalies nebuvo artimiausiuose planuose. Tačiau koronavirusas daug ką pakeitė, atimdamas kitas galimybes. Bent laikinai savotiškom diktatūrom virto dauguma šalių, tuo tarpu Egiptas, atrodo, bent jau rimtai nusprendė atsidaryti.

Per Egiptą 4000+ km automobiliu

Per Egiptą 4000+ km automobiliu

3.Pamatyti kokią šiaip turistinę šalį be turistų minių. Koronavirusas tam suteikė unikalią progą, kurios antrą kartą gyvenime turbūt nebus: logiškiausia keliauti ne ten, kur visada nedaug turistų, bet ten, kur šiaip jų perteklius (kaip į Egiptą).

Vieni Abu Simbelyje

Vieni Abu Simbelyje

Kelionės trukmė

29 dienos.

Kelionės maršrutas

Atvykome į Hurghadą, kadangi ten buvo paprasčiausias ir pigiausias „netikras jungimas“ iš Lietuvos: į priekį per Milaną ir Stambulą (tuo metu skrydžių dar buvo labai mažai).

Hurghadoje išsinuomojome automobilį tiek dėl laisvės, tiek dėl galimybės pandemijos metu nebūti ankštose erdvėse su kitais (oficialūs COVID skaičiai Egipte maži, bet tuo netikėjom) ir apvažiavome šalį taip:
1.Hurghada ir Marsa Alamas, iki Asuano – 3 d.
2.Asuanas, su išvyka į Abu Simbelį – 4 d.
3.Nilo slėnis pakeliui į Luksorą – 1 d.
4.Luksoras – 7 d.
5.Pakeliui į Kairą Nilo slėnis – 1 d.
6.Kairas ir Giza, su išvyka į Aleksandriją – 13 d.
7.Grįžimas į Hurghadą – 1 d.

Bilietus atgal į Lietuvą pirkome tik likus apie 7 d. iki skrydžio, nes stebėjome situaciją dėl COVID, per kokias šalis bus galima skristi tranzitu. Skridome iš Hurghados per Airiją ir JK, kas dar buvo galima.

Kelionės po Egiptą maršrutas

Kelionės po Egiptą maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Didžiausia, unikaliausia patirtis, kurios gal niekad niekam nė nebepavyktų pakartoti – tai, kad patyrėme Egiptą be turistų, tarsi 100 metų atgal. Buvome vieninteliai prie Abu Simbelio (net prižiūrėtojai išėję). Vieninteliai Cheopso piramidėje. Ištisi turgūs buvo be prekijų – jie nė nebesitikėjo turistų. Geriausių kambarių su vaizdu į piramides pilna, jie pigūs. Net lankytinoms vietoms turistams taikytos 50% nuolaidos „Egipto atsidarymo proga“, Hurghados oro uoste tesileido vienas ar du skrydžiai į dieną. Jei būčiau keliavęs mėnesiu anksčiau, daug kas dar būtų uždaryta dėl COVID – o jei mėnesiu-kitu vėliau, turistų masės vėl grįžo.

Vieni Cheopso piramidėje

Vieni Cheopso piramidėje

Egipto civilizacija pribloškia ir amžiumi, ir grožiu, didybe. Be Gizos piramidžių, apie kurias žino visi ir kur jau buvau buvęs, labiausiai nustebino:
-Luksoras, jo kapų grožis ir didybė. Nė septynių dienų neužteko ramesniu tempu viskam aplankyti!

Prie Hačepsutės šventyklos. Darantis nuotraukas kaukę trumpam nusiimu

Prie Hačepsutės šventyklos.

-Kitos, mažiau žymios piramidės, toliau nuo turistinių kelių (Dašūro, Maidumo).
-Abu Simbelis ir Nilo slėnio šventyklos: kiek daug išlikę.

Edfu šventykloje

Edfu šventykloje

-Kairas: pirma asociacija išgirdus tą žodį kažkodėl buvo „skurdus chaosas“, bet iš tikro ir be piramidžių mieste yra daug ką žiūrėti, koptiškasis ar islamiškasis rajonai, gyvenamos kapinės ir t.t.
-Karščiausia gyvenime patirta temperatūra ir 3 val. žygis kupranugariu per dykumą be vandens prie jos (+47 pavėsyje, kiek ant saulės nedrįsčiau lažintis).

Kupranugariu per dykumą

Kupranugariu per dykumą prie +47 pavėsyje

Ištisą eilę vietų įtraukiau į savus įspūdingiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus.

Neigiamos patirtys – Egipto diktatūra ir viskas, kas išplaukia iš to: kontrolės punktai, patikrinimai, patikrinimai, patikrinimai, skambučiai nuo pareigūnų, aprėkimai nes „ne ten atsisėdai“ ar „ne ten išsitraukei kamerą“ (nors niekur neparašyta, kad negalima). Na, bet tai irgi šalies patirtis… Visgi, nepaisant visko, apvažiuoti Egiptą išsinuomotu automobiliu be vairuotojo tikrai įmanoma ir mums pavyko, nuvažiavome kone 5000 km aplink visą šalį. Turistinėse vietose ir tų „diktatūrinių“ problemų mažiau.

Ieškosiu skrydžio į Lietuvą

Už ~24 eurus viešbutis su tokiu vaizdu prie pat piramidžių įėjimo

Tikėjausi, kad daug problemų sukels prekijai/apgavikai, bet tie, įkyriausi, tėra vos keliose vietose, o kitur daugybė nė nebando apgauti turisto arba „atsitraukia“ vos pasakai tikrą kainą arabiškai. O „bakšišui“ pakanka centų.

Viešbučio balkone

Viešbučio balkone su vaizdu į Nilą Asuane

Kiek nuvylė Hurghada – pasirodė, kad jai, kaip kurortui, toli iki kokios pietryčių Azijos, daug kaks švelniai aptriušę, nėra promenados palei jūrą (paplūdimiai – privatūs) ir t.t.

Po balsavimo

Po balsavimo Lietuvos ambasadoje

Straipsniai iš šios kelionės

Kelionių vadovas po Egiptą | Kelionės per COVID į Egiptą dienoraštis

 


Brazilija (ir Ekvadoras), 2020-2021


Kelionės idėja ir tikslai

1.Išvykti kur nėra karantino. Lietuvoje įvestas griežtas karantinas, COVID situacija vis prastėjo. Daug kitų šalių tvarkosi daug nuosekliau – tiesa, nemaža dalis tokių šalių neįsileidžia turistų. Rinkausi iš kelių variantų ir pasirinkau Braziliją dėl to, kad į ją nuskristi iš Europos paprasta, COVID politika nuosekli (visuotinių karantinų nebūna, nebent kai kuriose valstijose) ir susirgimų skaičiai krito, o taip pat:

Rio De Žaneiro panorama

Rio De Žaneiro panorama

2.Aplankyti neaplankytas įdomias Brazilijos vietas. Brazilija – milžiniška šalis, daugiau nei pusė Pietų Amerikos ir, nors buvau joje dukart, dar daug ko nemačiau. Visų Šiaurės Rytų su kolonijiniais miestais, Pantanalio su jo gyvūnijos gausa, pietų Brazilijos kurortų, o ir visoje Amazonijoje tebuvau kelias dienas.

Pantanalis ir jo gyvūnija: kapibara

Pantanalis ir jo gyvūnija: kapibara

3.Tyrinėti lietuvišką paveldą “Gabalėliams Lietuvos”. Lietuvių skaičiais Amerikos žemyne Brazilija nusileidžia tik JAV. Jeigu Argentinos ar Urugvajaus lietuvišką paveldą 2019 m. jaučiausi ištyrinėjęs išsamiai, tai Brazilijoje jaučiau, kad laiko gerokai trūko, liko daug neištyrinėtų vietų.

Įvažiavimas į Lituaniką

Įvažiavimas į Lituaniką – lietuvių kaimą Brazilijoje

4.Aplankyti dar kokią Pietų Amerikos šalį, kur nesu buvęs, tiesiogiai iš Lietuvos nuskristi sunku ir brangu, o iš Brazilijos paprasčiau. Gal Boliviją ar Ekvadorą.
5.Susitikti su klientais. Didelė dalis mūsų klientų ieškančių savo šaknų Lietuvoje, norinčių atsikurti Lietuvos pilietybę – iš Brazilijos.

Vakarienė Kvenkoje, restoranams užleistame buvusios kunigų seminarijos kieme prie miesto katedros

Vakarienė Kvenkoje, Ekvadore

Kelionės trukmė

65 dienos

Kelionės maršrutas

Maršruto nebuvo suplanuota! COVID laikais nepriplanuosi.

Tiesa, turėjome bilietus 2021 m. sausio pradžiai – bet ir tas planas greitai nunyko, nes bilietai atšaukti, taigi, turėjome galimybę laukti neįsigydami naujų, ką ir darėme.

Realybėje išėjo taip, kad bazavomės San Paule (kuriame ir dauguma lietuivų paveldo bei klientų), o iš ten, pagal galimybes (kur COVID situacija geresnė, kainos geros, yra laiko nuvažiuoti, dar nebuvome buvę), darėme visokias išvykas automobiliu, lėktuvu į kitus regionus.

Tos išvykos:

-7 d. automobiliu į Pietų Braziliją (Santa Katarina, Florianopolis, Balneario Kamboriu, Blumenau)
-4 d. lėktuvu į Pantanalį (Kujabą).
-5 d. automobiliu į Rio de Žaneirą pro Kampos do Žordao, aplankant Buzios kurortą.
-10 d. lėktuvu į Ekvadorą.
-10 d. automobiliu į Rio de Žaneirą pro Ilha Grande, Paraty.
-11 d. lėktuvu į šiaurės Braziliją: 4 d. Resifėje, 4 d. Salvadore, 3 d. Santareme ir Amazonės džiunglėse.
-4 d. automobiliu į Kuritibą ir Ilha do Mel.

2020 m. lapkričio-gruodžio kelionės į Braziliją ir Ekvadorą maršrutas

2020 m. lapkričio-gruodžio kelionės į Braziliją ir Ekvadorą maršrutas

2021 m. sausio-vasario kelionės į Braziliją maršrutas

2021 m. sausio-vasario kelionės į Braziliją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Įspūdingiausios patirtys:
Salvadoras ir jo nuostabus senamiestis bei afrobrazilų kultūra.

Salvadoro senamiestyje

Salvadoro senamiestyje

Pantanalio gaus gyvūnija, menanti Afrikos nacionalinius parkus, bet visai kitokia, ir nakvynė jo Poso Alegre ložėje, kur laukiniai gyvūnai „patys pas tave ateina“: koačiai, lapės, emu, kapibaros…
Balneario Kamboriu, saugi Braizilijos pusė, kurortas ir savotiškas Pietų Amerikos Manhetenas, bei gretima įvairi kurortinė Santa Katarinos sala

Darbas iš hamako Balneario Camboriu

Darbas iš hamako Balneario Camboriu

Ilha Do Mel, žavi ir nepelnytai mažai žinoma Brazilijos sala be automobilių.

Iha Do Mel žygio take

Iha Do Mel žygio take

Nakvynė prie Santaremo Amazonėje plūduriuojančiame laive bei pačiose Amazonės džiunglėse hamake.
Ekvadoras. Tikėjausi, kad bus panašus „užkampis“ kaip Paragvajus, bet šioje šalyje tikrai daug įdomių vietų, o ir modernių kelių, prekybos centrų ir kt., ji atrodo gana išsivysčiusi.

Prie Kilotoa ežero su Ekvadore įsigytais megztiniais - vieninteliu šiltesniu rūbu

Prie Kilotoa ežero su Ekvadore įsigytais megztiniais – vieninteliu šiltesniu rūbu

“Lituanika“ sodyba ar tiksliau ištisas lietuivškas kaimas, kurį įtraukėme į „Gabalėlius Lietuvos“.
Susitikimai su daug lietuvybę išlaikiusių Brazilijos lietuvių ir papildomų lietuviškų vietų atradimas.

Su Markosu Lipu Bar do Vito lietuvių bare

San Paulo Bar do Vito lietuvių bare

Minusai:
Nors COVID nesužlugdė nė vienos kelionės dalies, kas buvo svarbiausia padariau, kelionės grafikas be COVID būtų atrodęs kitaip.
Atidėtas sugrįžimas. „Turkish Airlines“ pakokregavus skrydžio atgal grafiką sausį pasinaudojome proga pasikeisti jį į vasario vidurį – kai Lietuvoje, jau matėsi, karantinas nesibaigs, to ir norėjome. Bet artėjant skrydžiui man buvo problemų su pilvu, pakilo temperatūra – vėliau diagnozuotas rotavirusas bei dengės karštinė, tačiau kadangi buvo prieš pat skrydį, o dabar koronaviruso laikas ir su temperatūra negali skraidyti (nebuvo laiko testui), teko atidėti dar dviem savaitėm. Laimė, kompensavo draudimas.

Įrašinėjame interviu su Rūta

Įrašinėjame interviu su paskutine Brazilijos lietuve vienuole

Važiavimai kelis kartus ta pačia kryptimi. Kadangi iš pradžių tikėjausi grįžti sausį, vėliau vasarį, tai išėjo, kad iš pradžių kelionė buvo suplanuota taip, kad viskas tilptų į mažesnį laiką, kai kurias vietas pakeliui praleidome, o paskui, prasitęsus viskam, buvo logiška vėl važiuoti ten pat. Tarkime, į Ilha do Mel galėjome užsukti važiuodami į Fliorianopolį – bet tada nebuvo laiko. Į Rio de Žaneirą irgi važiavom dusyk.

Paratyje vakare

Paratyje

Skrydis į Ekvadorą. Ekvadoras nusipelno tikrai daugiau nei 10 d. – bet dėl neapibrėžtos situacijos su grįžimo data, paskui – britišku koronaviruso variantu, teko apsidraudžiant apsriboti tiek ir Ekvadore apturėti intensyvią kelionę (o ne „skaitmeninio klajoklio“ pagyvenimą dirbant).

Gvajakilio senamiestyje

Gvajakilio senamiestyje

Kelionės planavimo su draugu vingrybės. Dalį laiko po Braziliją keliavau su pažįstamu Pranu Grunskiu. Bet suplanuoti kelionę buvo sunku: negali nieko žadėti, nes juk bet kada gali pasikeisti išorinės aplinkybės; gal dabar kažką planuoji, bet rytoj kažkokią vietą uždarys ir jau tvarką keisi. Tad kažkokių aiškių sutarimų, kokie įprasti keliaujant keliese, būti negalėjo.

Paplūdimyje netoli Resifės

Paplūdimyje netoli Resifės

Alter do Chao. Po išvykų į džiungles ir laivu Santareme turėjome praleisti virš savaitės „Amazonės Karibuose“ Alter Do Chao, bet ten įvestas karantinas (nors COVID atvejų ir nebuvo daug, bet Manause jų buvo), teko keisti planus, grįžti į San Paulą. Alter Do Chao pamačiau, bet tik tiek.

Alter do Chao

Alter do Chao

Kaip ten bebūtų, palyginus su tuo, kas tuo metu buvo Lietuvoje ir Europoje (rodos „begalinis karantinas“, viskas uždaryta), tai Brazilijoje buvo rojus.

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga apie Braziliją | San Paulas | Pietų Brazilija | Pantanalis | Ekvadoras | Rio de Žaneiras | Resifė ir Olinda | Salvadoras | Amazonija | Dienoraštis 2020 spalis-gruodis

 


Centrinė Amerika (ir pietų JAV), 2021


Kelionės idėja ir tikslai

1.Išvykti kur nėra karantino. Karantinas Lietuvoje tęsėsi ir nerodė pabaigos ženklų. Viską, ką turėjome padaryti Lietuvoje, jau padarėme. Laikas kelti sparnus.

Geras kelias netoli Gavtemalos miesto. Kuo arčiau Gvatemalos miestas arba Floresas, tuo keliai geresni

Gvatemala, Centrinė Amerika

2.Aplankyti naujas vietas ir gauti naujų patirčių. COVID laikais tai ne taip paprasta: daugybė “atvirų” ir lengvai pasiekiamų šalių jau aplankytos, išvažinėtos. Tarp pasirinkimų buvo:
–Dubajus (su galimais išvykimais į kai kurias aplinkines šalis). Tenykštė valdžia skiepija beveik sparčiausiai pasaulyje, be to, pasisako prieš karantinus, gaivina turizmą, veikia net garsieji “La Perle” pasirodymai. Bet į Dubajų planavau vykti per EXPO 2020-2021, gal dar pavyks. Be to, buvimą musulmoniškose šalyse apsunkintų Ramadanas, kuris (tiksliau itfarai, kai, saulei nusileidus, minios renkasi kartu pavalgyti) gali būti ir naujos COVID bangos priežastimi.
–Kolumbija. Deja, COVID situacija ten smarkiai prastėja ir nepanašu, kad banga greitai baigtųsi, matyt, tuoj rasis ir karantinas.
–Kirgizija. Iš pradžių linkau link šio varianto, bet paskui supratau, kad ten geriau važiuoti vasarą, nes antraip dalis kelių dar užsnigti ir nepravažiuojami, ne tokie gražūs kalnų ežerai. Kiekvieną šalį reikia lankyti tada, kai tai optimalu.
–Šri Lanka. Nudžiugino informacija, kad šalis atsidarė turistams, kol nepasigilinau: pasirodo, izoliacija pakeista kažkokiu „bioburbulu“, kur iš esmės tas pats, reikia nakvoti, valgyti tik keliuose konkrečiuose viešbučiuose, o vienintelis pliusas – kad gali važiuoti tas 14 d. iš viešbučio į keletą lankytinų vietų konkrečiai nustatytu laiku. Turizmo institucijos į jokius paklausimus apie tai, ką tai reiškia (jeigu būtų privaloma važiuoti su ekskursijom, kokios jų kainos, kur jų sąrašas, ar iš kiekvieno viešbučio bus?), nieko neatsako (net Kirgizija angliškai po savaitės atsakė, o jei turistinės Šri Lankos neatsako, turbūt nelabai kas žinoma/siūloma). Be to, Šri Lanka „karantinistinė“ šalis, bangos pikas seniai – gali būti nauja banga ir karantinas.
–Irakas ir/ar Afganistanas. Abu variantai turbūt iš Dubajaus, nors Irakas gal ir iš Turkijos (Irakas ką tik įvedė lietuviams teisę gauti vizą oro uoste). Tačiau bus Ramadanas, tokiose šalyse sunkiau. Be to, patyrinėjęs giliau sužinau apie Dž. Baideno vienašališkai atidėtą JAV pajėgų išvedimą iš Afganistano ir Talibano pažadus už tai nuo gegužės 1 d. keršyti. Kita vertus, tai, kad išvis svarstau Iraką ar Afganistaną, į kuriuos anksčiau išvis negalvojau vykti, kaip apie mažiau pavojingus variantus, nei kokią Europą, gerai parodo, kokia dabar situacija Europoje su visais karantinais.
Taigi, pasirinkau Centrinę Ameriką, kurioje daug atvirų šalių.
3. Ištyrinėti Centrinę Ameriką. Trumpas stabtelėjimas Panamoje parodė, kad tai labai įdomus regionas, kuriame dar nesame buvę. Čia yra visko, o ir dirbti iš ten patogu.

Panamos kanalo pradžia

Panamos kanalo pradžia

4.Pasiskiepyti nuo COVID JAV. Dalis JAV valstijų, atrodo, skiepija kiekvieną norintį, kai Lietuvoje mūsų amžiaus žmonėms skiepai dar neprieinami. Išsiaiškinti, kas ten per situacija ir, jei įmanoma, 14 d. ar daugiau nuo išvykimo iš Lietuvos perskristi į JAV ir pasiskiepyti.
5.Aplankyti JAV regionus, kur neišeis nuvykti su “Tikslas – Amerika” kartu paieškant ten lietuviško paveldo vietų.

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Kelionės trukmė

Planavome 2-3 mėnesius. Bilieto atgal neturėjome ir net nežinojome iš kur grįšime: COVID laikais tai numatyti nelogiška.

Realybėje išėjo 82 dienos.

Kelionės maršrutas

Į daugelį regiono šalių skristi buvo galima itik per JAV, o tai lietuviams buvo draudžiama. Viena nedaugelio, kur galėjome keliauti tiesiai – Dominikos Respublika. Pasirinkome ją kaip trampliną. Kurias dar šalis aplankysime – nežinojome, bet tarp galimų variantų buvo Panama, Gvatemala, Kolumbija, JAV pietūs, Haitis, Kosta Rika.

Vieninteliai lėktuvo bilietai, kuriuos turėjome iš anksto ir buvo į Dominikos Respubliką. Kitus lėktuvo bilietus pirkdavome eigoje – paprastai prieš įvažiuodami į kokią šalį nusipirkdavome bilietus iš jos, kad nekiltų problemų atvažiuojant. Sprendimus irgi priimdavau tada.

Santo Domingo centrinės aikštės kavinėje

Santo Domingo centrinės aikštės kavinėje

Po trijų savaičių Dominikos Respublikoje skridome trims savaitėms į Panamą, kur dalį laiko praleidome Panamos mieste, o kitą važiavome į Boketę ir Bokas del Toro kurortą.

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Jo didenybė Panamos kanalas.

Po Panamos – į Gvatemalą (dar 3 sav.). Automobiliu lankėme majų mestus, Atitlano ežerą, Antigvą, Livingstoną.

Iš Gvatemalos – į pietų JAV, kur per 2 sav. pravažiavome automobiliu nuo Floridos iki Naujojo Orleano, paskui pro Atlantą iki Čarlstono ir vėl iki Floridos. Stebėjome Naujajame Orleane vudu Jonines, kosminio laivo paleidimą Floridoje, dalyvavome Joninėse Atlantoje.

Ant Stone Mountain JAV

Ant Stone Mountain JAV

Galiausiai – savaitė Niujorke, iš kurio grįžome namo. Čia praleidome liepos 4 d., turėjau paskaitą apie lietuvišką paveldą, susitikome su lietuviais. Be to, labai geromis sąlygomis užsakydami iš anksto gavome gerą butą Manheteno centre – kai užsakėme, dar nebuvo visai aišku, ar panaikins karantiną, bet taip ir įvyko.

Prie statulos karaliui Jogailai Centriniame parke, apie kurią sukūrėme filmą

Prie statulos karaliui Jogailai Centriniame parke, apie kurią sukūrėme filmą

Iš “potencialių vietų” sąrašo pamažu iškrito:
-Kolumbija. Ten kilo COVID banga, kuri sukėlė ir karantiną, vėliau ir kruvinus protestus. Be to, į šią šalį geriau vykti ilgesniam laikui.
-Kosta Rika. Ten kilo COVID banga, augo ribojimai (pvz. uždraudė važiuoti tam tikrom dienom su tam tikrais automobilio numeriais, kas darė kelionę nuomotu automobiliu sudėtinga). Be to, Kosta Rika reikalavo keliolika eurų į dieną kainuojančio kostarikietiško draudimo nuo COVID (arba pirkti draudimą savo šalyje, tačiau Lietuvoje niekas atitinkančio kriterijus nesiūlo). Taigi, kelionė būtų buvusi trumpas užsukimas, o gal geriau kada vėliau Kosta Rikoje pabūti ilgiau.
-Meksika. Apsisprendžiau čia vykti vėliau ilgesniam laikui, nes tai didžiulė ir daug ką siūlanti šalis.
-Salvadoras, Belizas, Hondūras, Nikaragva – tai ir mažiau ką galinčios pasiūlyti Centrinės Amerikos šalys, taip pat ir nesaugesnės, be to, palyginus su Gvatemala ir Panama, būta ir kitų problemų: neaiškesnė COVID ribojimų situacija (ar jie didesni), brangesni skrydžiai ir pan.
-Haitis. Planavome galbūt nuvykti iš Dominikos Respublikos, bet geriau pasirinkome kitas vietas. Haityje sunku su autonuoma, o COVID metu nesinorėjo keliauti prigrūstu viešuoju transportu.

Kelionės po Centrinę Ameriką ir pietų JAV maršrutai

Kelionės po Centrinę Ameriką ir pietų JAV maršrutai

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Dar pradėjęs planuoti šį išvykimą labai gailėjausi, kad nepavyko padaryti to, ką planavome šiai vasarai nuo seno: aplankyti Tokijo olimpiados, atrodė, už kelis mėnesius Japonijoje nieko įspūdingiau būti negali.
Iš pradžių planuodamas iš tiesų susidūriau su sunkumais, bet galiausiai viskas išėjo labai gerai. Kiekviena iš penkių kelionės dalių buvo savaip įspūdinga, o įdomiausios patirtys tikriausiai:
Gvatemalos apleisti majų miestai, kur kai kuriuose buvome vieninteliai turistai, o kiti, kaip Tikalis, tiesiog superdidingi.

Tikalyje

Tikalyje

Panamos kanalas ir jo apylinkės: laivai neatrodys tik laivai.

Darbas bute su vaizdu į Panamos kanalo žiotis

Darbas bute su vaizdu į Panamos kanalo žiotis

Gyva indėnų kultūra – plaukimas luotu per liūtį į emberų kaimą Panamoje, majų kaimai Gvatemaloje.

Vos kaukėje "nepaskandinusi" liūtis plaukiant motorizuotu luotu iš emberų kaimo kartu su į miestą plaukiančiais emberomis

Plaukiam motorizuotu indėnų luotu iš Panamos indėnų kaimo per tropinė liūtį

Bokas Del Toro, mažai žinomas Panamos kurortas, kuris tikrai yra tarp įspūdingiausių pasaulio kurortų.

Bokas Del Toro išsinuomotame namelyje ant polių virš Karibų jūros - iš visų ateinančių metų jis buvo užsakytas gal tik dar dvi dienas

Bokas Del Toro išsinuomotame namelyje ant polių virš Karibų jūros

Kosminio laivo paleidimas Kanaveralo kyšulyje Floridoje, kurį visai netikėtai gavome galimybę stebėti (važiavome pro šalį vieną dieną ir kaip tik į ją buvo atkeltas atidėjimas iš dienos prieš tai, kai tuo tarpu 2020 m. buvome savaitę ir jokio laivo neleido).

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje

Galimybė pagyventi Niujorke ilgiau, o ne tik “pralėkti” per dieną-dvi, kaip iki šiol.

Niujorko Times aikštėje

Niujorko Times aikštėje

All Inclusive viešbučiai Dominikos Respublikoje – paprastai taip nekeliaujam, bet buvo įdomu porai dienų išbandyti, juoba, Dominikos Respublikoje jie vieni didžiausių pasaulyje. Be to, pirmą kartą po ilgos pertraukos turėjome galimybę aplankyti koncertą ir pan.

Barcelo Bavaro Palace kambario balkonas su džakuzi (jos būna daugelyje kambarių)

Punta Kanos All Inclusive viešbutyje

Pasiskiepyti nuo COVID JAV, tiesa, nepavyko – ne todėl, kad būtų neįmanoma (tiesą pasakius, Niujorke už skiepą net siūlė nemokamą metro bilietą), bet todėl, kad išaiškėjo, jog su užsienio skiepu neišeina Lietuvoje gauti galimybių paso.

Straipsniai iš šios kelionės

Dominikos Respublika | Panama | Gvatemala | Naujasis Orleanas | Pietų JAV | Florida | Niujorkas |Kelionės/pandemijos dienoraštis Dominika-Panama | Kelionės/pandemijos dienoraštis Gvatemala-JAV

 


JAV „Tikslas – Amerika“, 2021


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Pagaliau užbaigti „Tikslas – Amerika“ projektą ir lietuviško paveldo Šiaurės Amerikoje žemėlapį Vakarų JAV lietuviško paveldo vietomis, įrašyti tų kraštų lietuvių interviu. Tuo tikslu leistis į didžiausią „Tikslas – Amerika“ ekspediciją aplink visas Vakarų JAV.

Prie Čikagos Market parko lietuvių bažnyčios

Prie Čikagos Market parko lietuvių bažnyčios

(2)Tuo pačiu užsukti ir į Ilinojų, Čikagą, sužymėti ten naujai sukurtas lietuviško paveldo vietas ar tas, apie kurias informaciją gavau vėliau, taip pat surengti seriją paskaitų apie lietuvišką paveldą.

Vėlinės ant Lemonto Kryžių kalno

Vėlinės ant Lemonto Kryžių kalno

(3)Kadangi maršrutas neišvengiamai drieksis per gražias Vakarų JAV vietas kur nebuvome buvę (pvz. pakeliui kirtome Jeloustouno nacionalinį parką), pajusti šio JAV krašto atmosferą, gamtą, tolimos kelionės per visą Ameriką dvasią.

Straipsnio autorius Didžiajame kanjone

Didžiajame kanjone

(4)Sudalyvauti Los Andželo lietuvių dienose, vienoje didžiausių JAV lietuvių švenčių.

(5)Kadangi dėl COVID JAV neleido tiesiogiai atvykti iš Šengeno erdvės ir reikalavo pakeliui praleisti 14 d. „Saugiose šalyse“, iš tokių šalių pasirinkome lietuivškos istorijos Kolumbiją ir prisidėjo pappildomi tikslai – ištyrinėti „Gabalėliams Lietuvos“ Kolumbijos lietuvišką paveldą, o taip pat, kadangi laiko (16 d.) daugiau, susipažinti su šia šalimi ir svarbiausiomis jos vietomis.

Granja Lituania Kolumbijoje su jos šeimininkais

Granja Lituania Kolumbijoje su jos šeimininkais

Kelionės trukmė

Iš viso 55 d.

Ekspedicija Vakarų JAV – 39 d.

Dėl JAV ribojimų „prijungtas“ pabuvimas Kolumbijoje – 16 d.

Kelionės maršrutas

Pagrindinė ekspedicija JAV susidėjo iš didelio žiedo Los Andželas>Čikaga>Los Andželas, į priekį važiuojant per pietryčių JAV ir į šiaurę per pietvakarių JAV. Važiavome tokia tvarka:

Los Andželas (5 d.), Arizona (2 d.), Naujoji Meksika (1 d.), Teksasas (2 d.), Oklahoma (1 d.), Kanzasas (1 d.), Misūris, Ilinojus (7 d.), Ajova, Nebraska (1 d.), Ajova (1 d.), Minesota, Pietų Dakota (1 d.), Vajomingas (2 d.), Aidahas, Montana, Vašingtonas (1 d.), Oregonas (1 d.), Kalifornija (4 d.).

Tuomet, pakeliui į Lietuvą – 8 d. Čikagoje (iš pradžių planavome ją pakeliui, bet dėl autonuomos trukmės ribojimų ir to, kad Los Andželas>Čikaga ir Čikaga>Vilnius skristi nebrangiau, nei Los Andželas>Vilnius, pasirinkome kitaip.

Kolumbijoje aplankėme tris regionus, kur gausu lietuviško paveldo: Bogotą (9 d.), Viljavisensijų (2 d., važiavome iš Bogotos nuomotu automobiliu) ir Medeljiną (5 d., skridome iš Bogotos lėktuvu) ir jų apylinkes.

Tikslas - Amerika 2021 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2021 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Pavyko realizuoti užsibrėžtus tikslus.

Taip pat pagalbos užteko, kad ekspedicijos sąnaudos pasidengtų.

Pažymėjome daug įdomių vietų, tarp jų 28 vien Los Andžele, Šiluvos Marijos statulą Naujosios Maksikos dykumos kaime, vieninteles Vakarų pakrantės lietuvių kapines, seniausios JAV lietuvių bendruomenės Teksase vietas ir t.t.

Teksasko lietuvių kapinėse

Teksasko lietuvių kapinėse

Malonu pamatyti, kaip sutvarkytos mūsų 2018 m. ekspedicijoje atrastos Ledfordo lietuvių kapinės, po mūsų vizito pakabinta trispalvė Vest Frankforte.

Sutvarkytose Ledfordo lietuvių kapinėse

Sutvarkytose Ledfordo lietuvių kapinėse

Buvo įdomu pagyventi pas Amerikos lietuvius, ką anksčiau darėme mažiau – tokiu būdu susipažįstant su jų gyvenimu. Susipažinome su daug įdomių žmonių.

Su Čikagos Lietuvių (jaunimo) centro vadovu prie šio centro

Su Čikagos Lietuvių (jaunimo) centro vadovu prie šio centro

Buvo smagu matyti praėjusių ekspedicijų įdirbį, kada atvažiuodavome su jau žinomu projektu, kurį žmonės seka, žiūri, naudoja šeštadieninių mokyklų pamokoms ir t.t. Savo ruožtu, gerai, kad pavyko paskleisti informaciją apie projektą.

Labas rytas, Lietuva laidoje po ekspedicijos

Labas rytas, Lietuva laidoje po ekspedicijos

Įdomu pagyventi virš savaitės Čikagoje – kadnagi to tikrai reikėjo, kai lietuvių paveldo ten šitiek daug, bet iki šiol dėl didelių kaštų to atsisakydavome. Sudalyvavome ir Open House Chicago, kur dalyvavo ir naujas skerdyklų muziejus, kuriame yra ir informacijos apie lietuvius.

Kolumbijoje ruošiame medžiagą ekspedicijai

Kolumbijoje ruošiame medžiagą ekspedicijai

Didelį įspūdį paliko ir Los Andželo lietuvių dienų masteliai – iki tol nebuvo galimybės sudalyvauti tokiose lietuvių šventėse.

 


Artimieji Rytai, 2021-2022


Kelionės idėja ir tikslai

1.Aplankyti EXPO 2020 parodą. Unikalus renginys, neturintis pasauly analogų: tam reikėjo daug dienų.

EXPO 2020 (keistai skamba tas skaičius!) širdis - Al Wasl aikštė

EXPO 2020 (keistai skamba tas skaičius!) širdis – Al Wasl aikštė

2.Aplankyti F1 varžybas. Ši idėja jau seniai buvo kažkur minčių pakraščiuose – tačiau, kai Grand Prix tiek daug ir jie vyksta visame pasaulyje, nesinorėjo skristi vien dėl jo, norėjosi suderinti su kelionių planais ir šiaip. Abu Dabio Grand Prix, dargi įspūdingo sezono finišas – puikus suderinimas. Beliko kiek paankstinti kelionės datą, palyginus su ta, kurią būčiau važiavęs šiaip.

Ekskursijos po boksus metu

Abu Dabio Gran Pri

3.Vėl aplankyti Dubajų ir JAE. Tai miestas, kuriame tiek daug naujų projektų, kad atvykęs po ilgesnės pertraukos randi tarsi naują miestą, naują šalį. Maniškė pertrauka – jau 6 m. ir Dubajuje pilna daug naujo, nuo aukščiausio pasauly apžvalgos rato iki dangoraižių.

Dubajaus Palmė - seniau nebuvau jos matęs iš virašus

Dubajaus Palmė – seniau nebuvau jos matęs iš virašus

4.Pagyventi Persijos įlankos šalyse. Po jas buvau keliavęs, ir man jų unikali atmosfera patiko: įvairiausi žmonės, įvairiausių virtuvių restoranai, palyginus su Vakarais dar pakenčiamos kainos, geras aptarnavimas. Norėjosi pagyventi ten ilgiau, pasinerti į tai.

Dirbam iš Dubajaus

Dirbam iš Dubajaus

5.Dubajus – svarbus rytų pasaulio centras, iš kurio yra skrydžiai į šimtus miestų. Apsistojant Dubajuje, kaip bazėje, nesunku aplankyti ir daugiau vietų, į kurias nuvykti tiesiai iš Lietuvos būtų sunku, brangu ar nelogiška. Dar Lietuvoje nusipirkau pirmąjį bilietą – į Bahreiną su Wizzair, kuri kaip tik atidarė pigius skrydžius iš Abu Dabio, bet planavau daugiau. Galimybė prikti bilietus vėliau įgalino skristi ten, kur tuo metu atvira.

Rifos fortas Bahreine

Rifos fortas Bahreine

6.Sutikti Naujuosius metus Dubajuje, kur – vieni įspūdingiausių viso pasaulio naujamečių fejerverkų.

Nuo aukščiausio pasaulio pastato - Burdž Khalifa Dubajuje - šaudomi fejerverkai - vienas garsiausių naujamečių vaizdų

Fejerverkai nuo Burž Chalifa

7.Pabūti, kur karantino rizika dėl COVID maža – JAE jau parodė, kad, nepaisant COVID bangų, karantinų neįsivedinėja.

Kelionės trukmė

79 dienos. Pastatuoju metu renkuosi išvykimus arti trijų mėnesių – pakanka laiko pasinerti į šalis, bet dar galioja kelionės draudimas (jis galioja 3 mėn.).

Kelionės maršrutas

Iš namų numačiau tokį maršrutą (suprasdamas, kad COVID gali viską keisti):

*Gruodžio 8-13 d. Abu Dabis su Formulės varžybom.
*Paskui Dubajus (ten sutinkant ir Naujus metus).
*Išvykimas į Bahreiną sausio 11-20 d.

Be to, tikėjausi įterpti kur nors skrydį į dar kokią šalį, važiavimą į JAE dykumą šalies pietuose, Musandamo pusiasalį ir t.t. – tikslų planą sudarinėjant jau arčiau to laiko.

Realiai išėjo, kad 14 d. nuvykokme į Saudo Arabiją: iš pradžių atrodė, kad ji uždaryta (privaloma saviizoliacija), nes tokią informaciją šalis pateikė IATA, bet turizmo ministerija pranešė, kad vakcinuotiems – išimtis ir JAE sutikome žmonių, kurie neseniai buvo Saudo Arabijoje, bei atikino, kad galioja tos taisyklės.

Kelionės po Artimuosius Rytus maršrutai

Kelionės po Artimuosius Rytus maršrutai

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Tarp įdomiausių dalykų:

-14 d. Saudo Arabijoje, įskaitant Al Ulą, Mediną, Džedą, Rijadą. Al Ulos kapai uolose nuostabūs, stebėti pilgrimus Medinoje – unikali patirtis. Netikėtai nustebino Saudo Arabijos senamiesčiai, kurie ten visi apleisti, visi namai apgriuvę, atlapi – toks digerių rojus. Apie tai nieko nežinojau anksčiau, tai nereklamuojama, o kadangi Saudo Arabija vos 6 mėn. atsidariusi turistams, mažai ir informacijos kitur. Aišku, reklamos turistams prasilenkė su realybe, buvo problemų su biurokratija ir „betvarke“, kai turizmą „skatindami“ Saudo Arabijos valdovai daug svarbiausių vietų faktiškai padarė neprieinamomis; Aistę, kaip moterį, išvarė iš poros restoranų, vietomis visos mokterys aplink dėvėjo nikabą ir t.t. Tai – kita kultūra, kitas pasaulis.

Apleistas Saudo Arabijos senamiestis Šakroje

Apleistas Saudo Arabijos senamiestis Šakroje

Aistė Al Uloje

Aistė Al Uloje

-EXPO. Buvome ten net 16 d. ir tai aplankėme tik kiek daugiau nei pusę paviljonų. Nesitikėjau tokių visa ko mastelių, nuo paviljonų dydžių iki renginių kiekio – visada buvo ką veikti, pažinti pasaulį, o ir įdomu iš rinkodaros pusės: kaip šalys prisistato save, kurios taikliai, kurios – pro šalį. Kartu įrašėme kelis intevriu su Lietuvos EXPO paviljono žmonėmis.

EXPO parodoje

EXPO parodoje

-Formulė 1. Išpuolė, kad stebėjome vieną įdomiausių mačų istorijoje – 2021 m. sezono finalą, Hamiltonas prieš Verstapeną. Visą savaitgalį pamažu kilo įtampa, pildėsi tribūnos (nuo treniruočių iki varžybų), o kulminacija – paskutiniame rate.

Formulės varžybose

Formulės varžybose

-Dubajus. Į šį miestą panašaus tiesiog nieko nėra: „pasaulio sostinė“, pastatyta. Gerą mėnesį ten buvo ką veikti, daug to, ką lankiau šiemet (didžiausias pasaulio apžvalgos ratas ir t.t.) per mano praeitą apsilankymą Dubajuje 2014 m. tiesiog nebuvo pastatyta (nors miesto augimo tempai dabar jau ir lėtesni, nei ~2009 m., kai pastatyta daugelis „pasaulio stebuklų“). Be to, įdomi atmosfera mieste, kur daugelis – atvykėliai; užmezgėme įvairių pažinčių, nes visi (išskyrus nebent piliečius, kurie tesudaro 10%) ten atviri, dažnai be šeimų ar kitko. Mums būnant Dubajuje ten atvyko ir ne vienas draugas ar pažįstamas iš Lietuvos. Specialiai gyvenome įvairuose rajonuose, kurių širdys plaka skirtingų pasaulio kraštų ritmu – nuo kokios vakarietiškai-rusiškos Marinos iki indiškai-pakistanietiškos Deiros ar Šardžos, kurioje alkoholis nelegalus.

Dubajaus Palmė

Dubajaus Palmė

-Įdomu buvo ištyrinėti ir likusius JAE, o ypač Abu Dabio dykumas. Įdomiausia patirtis – sudalyvavimas Ad Dafros dykumų festivalyje, kurio esmė – visą savaitę trunkantis kupranugarių grožio konkursas. Ten – kitas pasaulis, nei Dubajau dangoraižynuose. Niekas neaišku, atvažiavome išvakarėse, kad paklausinėtume, kas ir kaip, vakariniame koncerte moterys atskirtos nuo vyrų ir pan. Visai kiti Emyratai!

Kupranugarių grožio konkurse

Kupranugarių grožio konkurse

-Bahreinas pasirodė, viena vertus, nuobodokas, kita vertus, viešbutis su gražiu vaizdu į Persijos įlanką ir visą miestą buvo puiki vieta darbui per atstumą. O naftos gręžinių pilnos dykumos, kur gręžinių šėšėlyje bahreiniečiai rengia piknikus – labai atmosferiška, unikali vieta.

Prie naftos gręžinio Bahreine

Prie naftos gręžinio Bahreine

Straipsniai iš šios kelionės

Persijos įlanka (įžanga) | Dubajus | Abu Dabis | Bahreinas | Saudo Arabija | Formulė 1

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,


Saudo Arabija – (ne)atsivėrusi uždrausta karalystė

Saudo Arabija – (ne)atsivėrusi uždrausta karalystė

| 4 komentarai

Vieniems Saudo Arabija – Viduramžių šalis. Karalius ten turi absoliučią galią, oficiali religija (islamas) apibrėžia viską nuo aprangos iki parduotuvių darbo laiko, o bausmės vykdomos viešai nusikaltėliams „kapojant“ galvas ar nupjaunant rankas.

Bet Saudo Arabija asocijuojasi su ateitimi. Pasakiški turtai, superaukšti dangoraižiai ir visa tai atnešusi naftos pramonė.

Saudo Arabija taip pat ir islamo ir arabų tautos gimtinė, kurioje stūkso šventasis Mekos miestas ir senųjų civilizacijų griuvėsiai begalinėse nuostabiose dykumose. Jų niekada neužkariavo jokie okupantai.

Iki pat 2019 m. turistai nemusulmonai beveik neturėjo teisės patekti į Saudo Arabiją. Tuomet naujas Saudo Arabijos kronprincas užsimojo iš peties: jau 2030 m. Saudo Arabija gyvens (ir) iš turizmo!

2022 m. tapome vienais pirmesnių turistų, savarankiškai apvažiavusių automobiliu Saudo Arabiją: ar „uždraustoji karalystė“ tikrai keičiasi ir kaip ji atrodo iš vidaus?

Medinos mečetė, antra pagal šventumą musulmonams. Po ja - pranašo Mahometo kapas, o visas Medinos centras virtęs nuolatiniu piligrimų miestu. Čia mečetė pro vieno tokių piligrimų viešbučių langus

Medinos mečetė, antra pagal šventumą musulmonams. Po ja – pranašo Mahometo kapas, o visas Medinos centras virtęs nuolatiniu piligrimų miestu. Čia mečetė pro vieno tokių piligrimų viešbučių langus

Rijadas – arba kas ta Saudo Arabija?

Saudo Arabijos sostinė Rijadas – antras pagal dydį viso arabų pasaulio miestas! Jame – net 7 mln. žmonių. Tokiuose „pasauliniuose supermiestuose“ neretai lieka mažai vietinės dvasios, bet tik ne Rijade! Iš karto pasijutome patekę į kitą pasaulį, prie kurio vertėjo skubiai pratintis, nes „gilyn į Saudo Arabiją“ viskas ėjo tik „keistyn“.

Rijado senamiestis - labai apgriuvęs. Tiesa, nuo pagrindinių kelių to nesimato. Senuose rajonuose gyvena vien skurdoki imigrantai

Nepaisnt Saudo Arabijos turtų Rijado senamiestis – labai apgriuvęs. Tiesa, nuo pagrindinių kelių to nesimato. Senuose rajonuose gyvena vien skurdoki imigrantai. Iš viso net 40% Saudo Arabijos gyventojų – imigrantai, dauguma – juodadarbiai


p
Visų pirma, religija. Saudo Arabija nėra tiesiog „musulmoniška šalis“: tai tarsi „islamo Vatikanas“. Islamas Saudo Arabijoje nėra „tiesiog religija“, tai – Vienintelė Tiesa, kiekvienas gyvenimo aspektas persmelktas ja. Saudo Arabijoje uždrausta statyti bažnyčias, netgi nešioti kryželius. Užtat joks miesto pastatas negali būti nutolęs daugiau kaip 800 metrų nuo mečetės. Todėl garsus muedzinų šauksmas maldai – nuolatinis palydovas dieną ir naktį – kietai miegu, bet neįmanoma naktį nenubusti. O jam nuskambėjus dienos metu, visos parduotuvės staiga užsidaro – tiek istoriniame turguje aplink Masmako tvirtovę, tiek kelių „Akropolių“ dydžio prekybos centruose. Maldos įrašas paleidžiamas ir prieš kiekvieną Saudo Arabijos avialinijų skrydį. Modernaus Rijado Nacionalinio muziejaus ekspozicija prasideda nuo videoinstaliacijos pasaulio sutvėrimui. Gamtos istorijos aprašuose ten rašoma: „Tektoninės plokštės juda Alacho valia“, „Skirtingomis epochomis Alachas sutvėrė skirtingus gyvūnus, kad užimtų tas pačias ekologines nišas“. O penktadienį – musulmonams šventą dieną – apie vidurdienio maldą netyčia atsidūrę Rijado senamiestyje, greitai supratome kaip reikiant „įkliuvę“: nebeliko kur eiti, nes visas gatves staiga užtvėrė į mečetes netelpantys vyrai, maldos kilimėlius pasitiesę tiesiog ant asfalto. Teko laukti, kol maldos ir imamų pamokslai baigsis!

Vyrai Rijado gatvėje ruošiasi maldai pagaliuku valydami dantis. Nė vienos moters - be mano žmonos - aplink nebuvo

Vyrai Rijado gatvėje ruošiasi maldai pagaliuku valydami dantis. Nė vienos moters – be mano žmonos – aplink nebuvo

Antra, lytys. Jos Saudo Arabijoje turi konkrečias roles – ir į moterį neretai žiūrima tarsi į vaiką. Keliavome dviese su žmona Aiste, bet aplinkiniai kalbėdavo tik su manim. Net Aistės paso, būdavo, dažniausiai neprašydavo. Pavyzdžiui, paklausdavo manęs „Koks jos vardas?“. Kartą Aistė atsisėdo, kur negalima, o pastabą gavau aš – maždaug, prižiūrėk savo žmoną. Iki 2018 m. moterims Saudo Arabijoje net drausta vairuoti – dabar, tiesa, Rijade matėme ne taip ir mažai vairuojančių moterų. Nuomotu automobiliu virš 4000 km aplink visą Saudo Arabiją nuvairavo būtent Aistė – ir sulaukė nebe *tiek* daug kreivų žvilgsnių. Tik mažuma vyrų turi po kelias žmonas, bet pakankamai, kad atkreiptum dėmesį. Tai atsispindi ir parduotuvių lentynose: yra superdideli pakeliai superdidelėms šeimoms (juk ne po vieną vaiką kiekviena žmona pagimdo).

Važiuojame per dykumą

Važiuojame per dykumą

Trečia, apranga. Negalima rengtis taip, kad matytųsi nuogi keliai ar pečiai. Beveik visos moterys iš viso rengiasi vienodai: juodomis abajomis iki pat žemės, juodomis skarelėmis. Daugelis dar ir dengia veidą nikabais – matosi tik akys. Prieš nuvykdama į Rijadą Aistė manė, kad gal, kaip kokiame Dubajuje, taip rengiasi tik musulmonės – bet išvydusi aplinkines bei pajutusi žvilgsnius į bet kokį „atvirumą“, visą kelionę po Saudo Arabiją pati vilkėjo abaja ir skarele, galiausiai įsigijo ir nikabą (tiesa, šį rišosi tik šalies „užkampiuose“, kur moterų be nikabo beveik nėra, o ne sostinėje). Juk dar 2017 m. už pernelyg atvirą aprangą galėjai sulaukti religinės policijos smūgių.

Saudo Arabijos moterų apranga.

Tipinė Saudo Arabijos moterų apranga. Iš pradžių gal norisi pagalvoti, kad, štai, Saudo Arabijoje viskas daug griežčiau su apranga, nei Europoje. Bet paskui supranti, kad ne visai: juk ne tik Saudo Arabijoje draudžiama rengtis taip, kaip įpratusios vakarietės. Juk ir daug Vakarų šalių (pvz. Prancūzijoje) draudžiama rengtis taip, kaip rengiasi Saudo Arabijos moterys (nikabai ir pan.)!

Saudo arabų vyrai renkasi tautinius rūbus. Kairėje - agalai, prispaudžiantys skarą vyrui. Tiesa, jie yra tik oficialios (black tie atitikmuo) aprangos dalis

Saudo arabų vyrai renkasi tautinius rūbus. Kairėje – agalai, prispaudžiantys skarą vyrui. Tiesa, jie yra tik oficialios (black tie atitikmuo) aprangos dalis

Ketvirta, restoranai ir paslaugos. Daugybėje restoranų yra atskiros zonos „viengungiams“ (suprask, vyrams) ir „šeimoms“ (tai apima ir moteris be vyrų). „Šeimų zonose“ kiekvienas staliukas yra atskiroje kabinoje su užuolaidomis, kad joks vyras – išskyrus šeimos narius – nepamatytų moters veido, kai ši nusiima nikabą valgymui. Na, įspūdinga ateiti į kokį, atrodo, „visur gi vienodą“ „McDonald‘s“ ir staiga patekti į tokią šeimų zoną! Dar labiau „segreguoti“ sporto klubai, kirpyklos, grožio salonai: jie lytims atskiri, moterims skirtieji be langų, su grėsmingais užrašais „Užeiti tik damoms!“.

Šeimų zona restorane. 'kambarėliai' pilnai užsitraukia užuolaidomis

Šeimų zona restorane. ‘kambarėliai’ pilnai užsitraukia užuolaidomis

Penkta, viešbučiai ir butai. Daugelyje jaučiausi tarsi kokiose Viduramžių pilyse: langų mažai ir jie nedideli, su kokiom neatsitraukiančiom užuolaidom, grotom ir/ar matiniais stiklais: kad tik niekas neišvystų moterų be abajų viduje! Net nesupranti, kad išaušo rytas. Daug ir numerių su tradiciniais baldais: madžliu ar bent moderniu jo aitikmeniu – sofų pusračiu. Kai kurie su „azijiniu tualetu“ (skyle).

Buto interjeras - lovos ir madžlis. Įprastai madžlis būna atskirame kambaryje

Buto interjeras – lovos ir madžlis. Įprastai madžlis būna atskirame kambaryje, bet kadangi čia nuomojo tik vieną kambarį, tai prisitaikė. Daugiau jokių baldų sėdėjimui nėra. Madžlių, pasirodo, būna įvairiausių stilių – kiekvienas regionas turi savo ir Džidos Tajebato muziejuje matėme įvairiausius variantus, bet visų esmė – sėdėjimas puslankiu

Šešta, valdžia ir įstatymas. Valstybė Saudo Arabijoje – tai karalius ir karališkoji šeima. „Saudas“ – tai ne kas kita, kaip karaliaus pavardė! Saudų dinastija – didžiausia pasaulyje: juk šalies įkūrėjas Abdul-Azizas Saudas, gyvenęs 1875-1953 m., turėjo ~22 žmonas ir 45 sūnus (dukterų niekas neskaičiavo) bei ~1000 anūkų!!! Valdovų nuotraukos puikuojasi ant pastatų, o įstatymų nėra išvis: yra tik valdovų dekretai ir Koranas, sunos. Vagims gali būti nupjautos rankos ir kojos, o mirties bausmės vykdomos viešai (iš anksto nepraneštu laiku): kaip buvo keista stovėti, atrodo, prie tokios ramios Rijado Al Safa aikštės, žinant, kad bet kada čia gali būti atvesdintas nuteistasis, o budelis nukirsti jam galvą kardu! Vos lėktuvas nutūpė Rijade nuskambėjo įspėjimas apie mirties bausmę už narkotikų įvežimą, o dėl alkoholio irgi turistams išimčių nėra: „Mūsų šalimi galima džiaugtis ir be alkoholio“ skelbia Saudo Arabijos reklama turistams. Na, Saudo Arabija jau ir taip daug prisitaikė: matant Rijado prekybos centrų „multipleksus“, sunku patikėti, kad iki „atsivėrimo“ (2017 m.) kinas Saudo Arabijoje buvo apskritai nelegalus.

Aistei už nugaros - Rijado aikštė, kur vykdomos mirties bausmės. Buvo penktadienio vidudienis, kai, sako, kaip tik ir būna tas makabriškas spektaklis - gal todėl į aikštę mūsų neleido ir pasiūlė eiti aplink

Aistei už nugaros – Rijado aikštė, kur vykdomos mirties bausmės. Buvo penktadienio vidudienis, kai, sako, kaip tik ir būna tas makabriškas spektaklis – gal todėl į aikštę mūsų neleido ir pasiūlė eiti aplink

Saudo Arabija gimė iš musulmonų šventiko Mahometo Abdul Vahabo, gyvenusio 1703-1792 m., tiesų. Jis teigė, kad islamas – sugadintas ir reikia grįžti prie jo ištakų. Jo idėjos davė pradžią vahabizmui (salafizmui): pačiai tradiciškiausiai ir griežčiausiai islamo formai, kurios daugelis vakariečių prisibijo, tapatina su terorizmu.

Dirija prie Rijado, kur gimė pirmoji Saudų valstybė. Dabar daugiausiai griuvėsiai

Dirija prie Rijado, kur gyveno Abdul Vahabas ir gimė pirmoji Saudų valstybė. Dabar daugiausiai griuvėsiai

Saudų šeima – ištikimi Vahabo sekėjai – dar 1727 m. ir 1824 m. pabandė įvairias arabų gentis suvienyti į pirmąją vahabistinę valstybę. Abusyk nepavyko: juos įveikė nuosaikiai musulmoniška Osmanų Imperija, itin bijojusi anų „sukilusių radikalų“ – tarsi šiuolaikinis pasaulis bijo Islamo valstybės.

Valdovų nuotraukos - karalius Salmanas, kronprincas Mahometas, faktiškai valdantis už tėvą

Valdovų nuotraukos ant Rijado pastato – karalius Salmanas dešinėje, kronprincas Mahometas, faktiškai valdantis už tėvą, kairėje, o centre – Abdul-Azizas, Saudo Arabijos įkūrėjas, Salmano tėvas ir Mahometo senelis

Trečias kartas Saudams nemelavo: karalius Abdul-Azizas Saudas, 1902 m. užėmęs Rijadą, pasinaudojo pasaulio panirimu į Pirmąjį pasaulinį karą, kad įtvirtintų valstybingumą. Dirija miestas, kur gimė pirmoji Saudo valstybė, man lankantis buvo uždarytas turistams, bet Masmako tvirtovę pačiame Rijado centre pavyko aplankyti: ten ir pasakojimai apie Abdul-Azizą, ir Rijado vaizdai iš apie 1940 m. Tada, pavyzdžiui, dantistai traukdavo dantis tiesiog aikštėse, Masamko fortą supo drėbto molio namai (jų, apgriuvusių, atokiau pagrindinių gatvių dar likę). Viską pakeitė nafta. Ir šiandien Rijado simboliai – jau dangoraižiai, tokie kaip Kingdom Center (Karalystės centras) su „dangaus tiltu“.

Karalystės centras

Karalystės centras. Skylė fasade ne šiaaip sau – tuo metu, kai statytas 2002 m., Saudo Arabijoje nebuvo galima statyti pastatų su daugiau nei 30 aukštų. Bet norėta, kad pastatas būtų net 302 m aukščio – tad palikta skylė

Europos sostinėse turime daugybę senų pastatų – bet gyvenimo būdas visur modernus, „tarptautinis“. O Rijade senų pastatų likę mažai – užtat visa kultūra „senovinė“, vietinė!

Taip atrodo Kingdom Center tiltelio vidus

Taip atrodo Kingdom Center tiltelio vidus

Ar gal ne tokia jau ir senovinė! Čia tik mes įpratę galvoti, kad „Saudo arabai labai konservatyvūs, senamadiški“, o vakarietiškos žmogaus teisės palyginus – „nauja ir modernu“. Bet tiesa ta, kad ir vakarietiškas požiūris į žmogaus teises, ir Saudų vahabizmas – panašiai naujos tradicijos! Abi atsirado prieš kokius 200 metų, o rimčiau ėmė plisti po Antrojo pasaulinio karo. Abidvi siekė reformuoti savas visuomenes (atitinkamai krikščionišką ir islamo pasaulius). Vahabizmo naujumą gerai suvoki muziejuje išvydęs kokio 100 metų senumo beduinių moterų apdarus – jie irgi uždari, bet labai spalvingi. Juodos abajos atėjo po Saudų užkariavimų, prasidėjusių Rijade, o po islamo pasaulį ši mada plito ir Saudo Arabijos naftos pinigų dėka.

Pažiūrėjęs šią nuotrauką (Al Ulos senamiestis) supratau, kad už mūsų ėjusi moteris su nikabu papozavo, parodydama V ženklą. Tautiniai rūbai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus yra nemodernus, kaimietiškas, nežino šiuolaikinių "Instagram" ar "Tik Tok" realijų - Saudo Arabijoje taip rengiasi kone visi ir visos.

Pažiūrėjęs šią nuotrauką (Al Ulos senamiestis) supratau, kad už mūsų ėjusi moteris su nikabu papozavo, parodydama V ženklą. Tautiniai rūbai jokiu būdu nereiškia, kad žmogus yra nemodernus, kaimietiškas, nežino šiuolaikinių “Instagram” ar “Tik Tok” realijų – Saudo Arabijoje taip rengiasi kone visi ir visos.

Kaip ten bebūtų, tikroji Saudo Arabijos dvasia dabar – ne blankokame Rijade. Ji – dykumose, kurios supa Rijadą.

Laukinės Saudo Arabijos dykumos ir apleisti senamiesčiai

Rijadas, kaip ir kiti Saudo Arabijos miestai – tik civilizacijos salelės milžiniškoje dykumoje, kur gali važiuoti šimtus kilometrų nepamatydamas nė vieno namo, nė vienos degalinės. Juk Saudo Arabija – dvylikta pagal dydį pasaulio valstybė, dydžio sulig visa vakarų Europa!

Per dykumoje pustomą smėlį

Per dykumoje pustomą smėlį. Net Rijade nuolat tvyrojo toks ‘geltonas rūkas’, o automobilis būdavo juo pasidengęs

Nustebino, kokia Saudo Arabijos dykuma įvairi: vienur ji pilna nuostabių raudonų uolų (Al Ula), kitur ruda ir kalvota, dar kitur ir lygi ar išvis kaip savana su retais medžiais. O jei norisi „atvirukinės“ geltono smėliuko kopų dykumos, verta patyrinėti į nuotraukas iš palydovo: ten, kur geltoni ar raudoni ruožai, dykuma bus tokia. Saudo Arabijos keliai puikūs, per valandą nuleki kokius 130 km – todėl peizažai nuolat keičiasi, kelionė neprailgsta. Iš viso nuvažiavome 4200 km – gaila, kad kilometrai autonuomose riboti, teko primokėti.

Saudo Arabijos peizažai ties Al Ula. Eismas Saudo Arabijos miestuose labai chaotiškas, beveik nebūna posūkių į kairę - reikia važiuoti tolyn ir apsisukti. Bet važiuoti per dykumas labai ramu ir gražu

Saudo Arabijos peizažai ties Al Ula. Eismas Saudo Arabijos miestuose labai chaotiškas, beveik nebūna posūkių į kairę – reikia važiuoti tolyn ir apsisukti. Bet važiuoti per dykumas labai ramu ir gražu

Važiuodamas per dykumą nuolat mačiau kupranugarių kaimenes, asilus, ožius laukinėje gamtoje. Ir džipus, kuriais nuvažiavę nuo kelio vietiniai kur nors piknikauja palei didingas uolas. Jei tik nepakyla vėjas, o kartu su juo – smėlio audra. Vietiniai prisitaikę ir prie to: moterų veidai uždengti, vyrai savo languotom skarom gali juos čia pat užsidengti.

Kupranugariai eina per kelią

Kupranugariai eina per kelią priešais seną baltą pikapą
– tokių Saudo Arabijoje irgi daug

Turi Saudo Arabija ir kalnų (Taifo miestas 1879 m aukštyje), ir kraterių (ypač nuostabus Vabos krateris baltu druskingu dugnu).

Vabos krateris

Vabos krateris

O vienas romantiškiausių ir žaviausių dalykų Saudo Arabijos platybėse man – dykumų miestelių senamiesčiai. Jais Saudo Arabija nesigiria, apie juos prieš kelionę išvis nieko nežinojau. Nes jie – visiškai apleisti, griūvantys, nė vieno sveiko namo! Kai kur tik sienos belikusios, kai kur, atrodo, šeimininkai tik vakar išsikėlė. Vaikštai visiškai vienas siauromis gatvelėmis. Medinės durys baugiai plazda vėjyje. Į daugelį namų gali užeiti, užlipti trupančiais laiptais, pamąstyti apie šimtmečius ten virusius gyvenimus. Tikras digerių rojus! Vaizdas šiek tiek primena siaubo filmą ar istorijas apie pasaulį po apokalipsės. Mintyse gimė ištisi scenarijai, ypač ten vaikštant vakarais – o kas jei pakliūtum į tokį apleistą miestą, tarsi į Bleiro raganos mišką, ir kur beeitum jis niekada nesibaigtų?

Apleistame Šakros senamiestyje

Apleistame Šakros senamiestyje

Ušaikeras, 200 km nuo Rijado, sena piligrimų stotelė pakeliui į Meką, dar kažkiek pareklamuotas – nors ir ten jei kryptingai eini nuo centro, visų pirma dingsta suremontuoti namai, paskui išnyksta griuvėsius tarsi Potiomkino kaimai slepiančios sienos, galiausiai ir durys ar spynos ant namų, o pačiame gale jau ir iš namų belikusios sienos, ir taip miestas nejučia perauga į dykumą.

Ušaikeras toliau nuo centro

Ušaikeras toliau nuo centro

O štai gretima Šakra buvo totalus atradimas: tiesiog užsisakėme viešbutį pakeliui iš Rijado, o pasirodo tas viešbutis – tai bokštas senamiesčio vidury su nuostabiais vaizdais į didžiulį apleistą rajoną. Apie tą senamiestį internete beveik jokios informacijos nėra, nors valdžia ten kažką mėgino tvarkyti: iškabino užrašus „Šiame name gyveno ir mirė XXX“ ir pan. Tai buvo pirmas mums toks senamiestis, tad dar bergždžiai mėginome klausti viešbučio šeimininko “O kada ir kodėl šitas rajonas apleistas?”. Jis nė nesuprato klausimo – kaip mes nesuprastume jei mūsų klaustų “O kodėl Vilniaus senamiestis vis dar gyvenamas?”. Saudo Arabijoje savaime suprantama, kad seni namai, kaip seni baldai, “išmetami”, apleidžiami.

Atstatytoje Šakros gatvėje. Graži siena iš tikro tiesiog slepia griuvėsių lauką anapus

Atstatytoje Šakros gatvėje. Graži siena iš tikro tiesiog slepia griuvėsių lauką anapus

Tiesą pasakius, daug kur anapus Europos paveldas nesaugomas: tik kitur (pvz. Amerikoje) tai reiškia, kad, tiesiog, seni namai griaunami ir pakeičiami naujais. O kodėl Saudo Arabijoje nauji rajonai pastatyti *šalia*, o ne *vietoj* nereikalingų senamiesčių? Atrodo, paaiškinimas toks: ~1960 m. Saudo Arabijai sparčiai turtėjant iš naftos, vietiniai gavo pinigų naujiems, moderniems namams. Dykuma begalinė – tad, užuot griovę savo senus namus, naujus statydavo naujuose sklypuose. Tuo tarpu savo senus namus išnuomodavo: tuo metu į Saudo Arabiją kaip tik plūdo imigrantai, dirbę statybose, naftos pramonėje ir kitur – trūko gyvenamojo ploto. Bet dar po kelių dešimtmečių ir tie imigrantai apgyvendinami kitur – ir tada senamiesčiai galutinai apleisti.

Viešbutyje sugriuvusiame Šakros senamiestyje. Tarp sugriuvusių namų stypso tvarkingos beveik vien mečetės. Joms Saudo Arabija neleidžia griūti. Tik kam skirti jų garsūs šauksmai maldai virš "mirusių" miestų?

Viešbutyje sugriuvusiame Šakros senamiestyje. Tarp sugriuvusių namų stypso tvarkingos beveik vien mečetės. Joms Saudo Arabija neleidžia griūti. Tik kam skirti jų garsūs šauksmai maldai virš “mirusių” miestų?

Tuo „atsiverianti uždrausta karalystė“ Saudo Arabija labiausiai žavi: čia pilna vietos atradimams!

Ir paskutinis Saudo Arabijos dykumų akcentas – fortai, gynę šeichų dykumų valdas nuo priešiškų genčių. Vien Hailo miestas šiaurėje turi tris fortus ar pilis. Nuo Arabų Kalifatų laikų prieš 1000 metų iki pat XX a. Saudo Arabija niekada nebuvo nei suvienyta, nei visa užkariauta. Įvairios imperijos (pvz. turkai-Osmanai) valdė jos fragmentus, bet Saudo Arabijos širdis visada likdavo su dykuma ir jos kupranugariais „susiliejusių“ arabų genčių valdžioje.

Vienas fortų Haile

Vienas fortų Haile

Tai gal Saudo Arabiijos sprendimas „sukti į turizmą“ labai išmintingas, gal pakanka pasistengti ir Saudo Arabija pritrauks dešimtis milijonų turistų kasmet? Deja, deja, visą laiką Saudo Arabijoje lydėjo jausmas: šalis žaviausia ten, kur valdžia pernelyg nesistengė. O ten, kur įsijungė kronprinco „total(itar)inio turizmo mašina“, ji tik viską sugadino: autentika keičiama dirbtine pseudoprabanga, kelionės apsunkinamos aibe biurokratijos (privalomi gidai ir pan.), daugybė vietų uždaryta „buldozerinėms rekonstrukcijoms“ kurios niekada nesibaigia ir, atrodo, net nevyksta, bet nė nesivarginama pranešti apie atidarymo laikus ar datas, moderniuose turizmo informacijos centruose negausi jokios informacijos ir t.t.

Iš Ušaikerio parko ant kalno atsiveria vaizdas į visiškai sunykusius senojo mietso pakraščius. Kaip matyti nuotraukos apačioje, jau apnykęs ir past parkas nors nė nebuvo iki galo įrengtas. Lemputės dar neįsuktos, o jau viskas aplaužyta.

Iš Ušaikerio parko ant kalno atsiveria vaizdas į visiškai sunykusius senojo miesto pakraščius. Kaip matyti nuotraukos apačioje, jau apnykęs ir past parkas nors nė nebuvo iki galo įrengtas. Lemputės dar neįsuktos, o jau viskas aplaužyta.

Ir tas „totalinio turizmo plentvolis“ važiuoja vis toliau: naujos ir naujos vietos aptveriamos, uždaromos. Kokia gali būti visų Saudo Arabijos grožybių ateitis supratau Al Uloje, nuostabiausioje Saudo Arabijos dykumų vietoje – iš kurios, nepaisant viso gamtos ir istorijos grožio, išvykau su nemenku kartėliu.

Atkurtas senamiesčio fragmentas - kaip turgus - Unaizaho mieste

Atkurtas senamiesčio fragmentas – kaip turgus – Unaizaho mieste

Al Ula – nuostabiausia Saudo Arabijos vieta…

Al Ula yra Saudo Arabijos stebuklas! Uolose iškalti 2000 nabatėjų kapai-rūmai. Tų pačių, kur sukūrė Jordanijos Petrą. O dar įspūdingos įvairiausių formų uolos, gamta, dykuma… Tai – vienintelė nereliginė Saudo Arabijos vieta apie kurią kažką girdėjau dar iki šalis atvėrė duris turistams, nors ir neturėjau anuomet daug vilčių kada ten atsikliūti.

Nieko keisto, kad Saudo Arabija Al Ulą stato į pirmą planą savo prabangiuose bukletuose ir Holivudo žvaigždžių pilnuose reklaminiuose filmuose.

Al Ulos kapai

Al Ulos (Hegros, Madajin Saleh) kapai. Jei Al Ula būtų Ameriokje ar Europoje, tai būtų vienas populiariausių nacionalinių parkų!

Ir Al Ula turi viską: gamtą, kultūrą, istoriją. Madajin Saleh (Hegra) nabatėjų kapų olose lauką, ne ką tenusileidžiantį Jordanijos Petrai. Įvairiausias uolas, kaip Dramblio uola su skyle, raudonus peizažus, dykumas. Apleistą Al Ulos miestelio senamiestį, per kurį piligrimų karavanai keliaudavo į Meką ir Mediną: jis pamažu atstatomas.

Garsiausias iš Al Ulos kapų - Kuzos sūnaus Lihijano

Garsiausias iš Al Ulos kapų Hegroje – Kuzos sūnaus Lihijano

Sunku apsakyti jausmą, kai eini štai palei kokią raudoną uolą-sieną, pasuki už kampo, o ten – prieš 2000 metų iškaltas kapas su romėniškom kolonom, graikų Medūzos ar Gilgamešo epo herojaus veidu, egiptietiškom formom. Nabatėjai savus menus rinko iš visų, su kuriais prekiavo prabangiais Jemeno smilkalais, garbino visų jų dievus…

Įvairių civilizacijų įkvėptas Al Ulos kapo frontonas

Įvairių civilizacijų įkvėptas Al Ulos kapo frontonas

Ir visa tai gali patirti vienas. Vieninteliai kiti reti turistai – arabų vyrai baltomis skraistėmis ir languotomis skaromis, į juodas abajas susiautusios moterys, kurių daugelio nei veidų nesimato.

Deja, nedaug trūko, kad Al Uloje nebūčiau nieko pamatęs išvis…

Al Ulos senamiesčio viršuje esanti turistinė gatvė (namai dešinėje - nauji, tik seno stiliaus)

Al Ulos senamiesčio viršuje esanti turistinė gatvė (namai dešinėje – nauji, tik seno stiliaus)

Saudo Arabijos turizmas primena… Sovietų Sąjungą

Pirmoji, dar įveikiama, kliūtis Al Uloje – viešbučiai. Saudo Arabija Al Uloje nutiesė puikius kiaurą parą apšviestus kelius, iš vietinio oro uosto paleido tiesioginius reisus į Dubajų ar Beirutą – bet kur nakvoti Al Uloje nelabai yra. Yra kelios „gražių palapinių stovyklos“ raudonų uolų apsupty, kur kaina… 1000 eurų už naktį. Yra kambariai be tualeto už 150 eurų. Na, radome pas vietinius tradiciškai įrengtą butelį už ~100 eurų, kas Saudo Arabijos mastais daug.

Įdomumo dėlei užsukome į superprabangų Shaden kompleksą. Jo vieta iš tiesų nuostabi - bet žmonių nėra. Nepaisant to, kainų nenuleidžia

Įdomumo dėlei užsukome trumpam į superprabangų Shaden kompleksą, kur naktis kainuoja ~1000 eurų. Jo vieta iš tiesų nuostabi – bet žmonių nėra. Nepaisant to, kainų nenuleidžia

Sėdėdamas madžlyje domiuosi, kaip rytoj reiks patekti į Hegrą (Madajin Saleh). Žiūriu, „Saudo Arabijos stebuklas“ internete kažkodėl labai prastai įvertintas „Google“ ir pan. sistemose. Skaitau komentarus – „Vieta verta 5 balų, bet patekimas ten – 1 balo“. Pasirodo, jei kas nuvažiuoja prie įėjimo, jiems sakoma „Čia bilietai neparduodami, važiuokite į Žiemos parką“. Tas parkas 30 km atgal. O ten nuvykusiems žmonėms sakoma, kad „Bilietų jau nėra, reikėjo pirkti iš anksto internetu“…

Daug kelionių planavimo ir darbų vyko tokiuose madžliuose

Daug kelionių planavimo ir darbų vyko tokiuose madžliuose

Skubiai registruojuosi jų sistemoje internete, žiūriu, belikęs vienas bilietas rytoj – tik 9 val. ryto – paskui kelioms dienoms viskas rezervuota. Griebiu jį, bet juk keliaujame dviese. Dar prieš 8 val. nuvykstame į žiemos parką, lankytojų centrą. „Nieko negaliu padėti, bilietų nėra“ – sako moteris. „O jei kas iš nusipirkusių bilietus neateis?“ – klausiam. „Nieko nebus, vis tiek į autobusą jūsų žmonos neįleisime“ „Tai gal galime savo automobiliu važiuoti?“ „Ne, įleidžiami tik atvažiavę valdiškais autobusais nuo Žiemos parko“.

Žiemos parko lankytojų centras. Gražus, naujas - tik kad nieko nepadeda. Ta pati situacija buvo daug kur: 'turizmo informacijos' tokie sraigteliai, vykdo konkrečius nurodymus (pvz. Rijado oro uoste - 'pasiūlyti arbatos'), bet niekur į klausimus man neatsakė

Žiemos parko lankytojų centras. Gražus, naujas – tik kad nieko nepadeda. Ta pati situacija buvo daug kur: ‘turizmo informacijos’ tokie sraigteliai, vykdo konkrečius nurodymus (pvz. Rijado oro uoste – ‘pasiūlyti arbatos’), bet niekur į klausimus man neatsakė

Laimė, internete buvau matęs, kad siūlomas ir kitas bilietas į Hegrą „Ekskursija su archeologine programa 10:00“.
„O kaip šitas bilietas?“ – klausiu.
„Nieko nežinau, jei matot internete, tai ir pirkit“ – sako darbuotoja, kuri, matau, kompiuterio ekrane atsivertusi ne tą puslapį.
Nuperku. Vairuotojas nežiūri laiko – tiesiog įleidžia autobusan mus abu kartu. Autobuse tik apie 10 žmonių. Kiti turėję bilietus gal nerado Žiemos parko, o gal neperskaitė, kas parašyta mažomis raidelėmis: „Autobusas į 9:00 ekskursiją iš Žiemos parko išvažiuoja 8:30“. Nes oficialus ekskursijos pradžios laikas – tai laikas, kada tas autobusas kerta Hegros parko ribą! Nesusipratimai, aišku, tęsėsi – nuvežus į vietą iš pradžių išlaipino ir nieko nepaaiškino, vieni tarnautojai sakė eiti vienur, kiti kitur ir t.t. Nuvežė tik prie kai kurių kapų, o kitus pralėkė. Laimė, tie gidai, kurie pasakojo apie vietas, puikiai kalbėjo angliškai. Šiaip Saudo Arabijoje angliškai moka gerokai daugiau žmonių, nei tikėjausi, nors ne visi.

Laukiam, kol išleistų iš vieno autobuso atvyks paimti kitas

Laukiam, kol išleistų iš vieno autobuso atvyks paimti kitas

Liūdniausia, kad tokia pati tvarka – su daugeliu lankytinų vietų Al Uloje! Įėjimas – tik su ekskursijom nuo Žiemos parko. Atvažiuojam štai į Dadaną, kur skurdesnių nabatėjų kapai olose, viską galėtum lengvai apeiti pėsčias. Ten – nė vieno (neperdedu) lankytojo, milžiniškas parkingas tuščias, darbo metas, darbuotojų bent trys. „Ar galime užeiti?“ – klausiu. „Ne, važiuokite į Žiemos parką, pirkite bilietus. Bet šiandienai bilietų jau nėra“. Nėra ir rytdienai, ir porytdienai – nes tų bilietų be galo mažai, vos kelios ekskursijos per dieną. Tas pats Mahlib Al Naka, kur nabatėjų šventyklos griuvėsiai. Laimė, kažkiek pamatėme pro tvoras…

Gerai, kad Al Uloje dar likę "neaptvertų" lankytinų vietų, kaip ši skylėta uola prie Dramblio uolos

Gerai, kad Al Uloje dar likę “neaptvertų” lankytinų vietų, kaip ši skylėta uola prie Dramblio uolos. Nenustebčiau jei, kai šitą skaitysite, ir ji jau bus užtverta…

Visos ekskursijos – „valdiškos“. Saudo Arabija tarsi bando vilioti milijonierius: todėl visas tas ekskliuzyvumas, stovyklos po 1000 eurų ir magnetukai suvenyrų krautuvėse po 7 eurus. Kas dvi savaites – tarptautinių žvaigždžių koncertai vietinėje 500 vietų salėje. Kai keliavome mes, tuoj turėjo atskristi Alicia Keys, ką tik sudainavo Andrea Bocelli…

Bet, tarkim, privačių ekskursijų nėra išvis, o kažkokios ekskliuzyvesnės (pvz. „senoviniu atviru džipu“ kur telpa mažiau žmonių arba sraigtasparniu) irgi valdiškos, su konkrečiais laikais ir tvarka. Važiuodami pro Dadaną matėme stovinčius nenaudojamus džipus, nieko neveikiančius jų vairuotojus. Bet jokie pinigai nieko nepakeis: „Bilietų šiandienai nebėra“ ir viskas…

Džipai Hegroje. Jų negali užsakyti privačioms ekskursijoms, kad ir kiek bemokėtum - tik išpirkti vietas į kelias ekskursijas per dieną

Džipai Hegroje. Jų negali užsakyti privačioms ekskursijoms, kad ir kiek bemokėtum – tik išpirkti vietas į kelias ekskursijas per dieną

Betvarkė kartojasi visur. Al Ulos fortas „Uždarytas“, nors matome, kad ten kažkas fotografuojasi. Prie Dramblio uolos neįleidžia, nors turėtų – „Uždaryta, grįžkite 4 val.“. Grįžus apie 6 val., temstant, pasitiko didžiulė „sukalidintų“ mašinų eilė – „Uždaryta“ tas pats darbuotojas kartojo visiems. „Sakėte 4 val. atidarysite“ „Atsiprašome, neatidarėme“ „O rytoj atidarysite?“ „Gal. Gal ir šiandien po 2 val. atidarysime“. Teko per dykumą suktis atgal… O pasirodo Dramblio uola puikiai matėsi nuo gretimo parkingo, bet niekas to nepasakė: matėme, kad vietiniai ten nurūko, tad pasekiau jų pavyzdžiu. Prie išreklamuotos Maraja koncertų salės (didžiausio pasaulyje pastato veidrodiniu fasadu – jame nuostabiai atsispindi raudonos Al Ulos uolos) važiuoti nė nebandėme: internetas lūžta nuo komentarų, kad apsaugininkai pasitinka iš labai toli ir neleidžia net pamatyti pastato, nebent tuo metu salėje kas vyktų ir turėtum rezervaciją.

Kamštis iš apsisukinėjančių automobilių, bergždžiai važiavusių per dykumą iki Dramblio uolos

Kamštis iš apsisukinėjančių automobilių, bergždžiai važiavusių per dykumą iki Dramblio uolos

Man dar pasisekė. Paskutinę dieną Al Uloje sutikome britų porą, kuri ir Hegros nabatėjų kapų liko nepamačiusi: jų ekskursiją tiesiog atšaukė, nes prie Žiemos parko vyko dviračių lenktynės, taigi, autobusas negalėjo išvažiuoti…

Al Ula nuo Harat apžvalgos aikštelės. Buvome įstrigę kelioms valandoms, nes išvažiavimą užkirto dvriačių lenktynės

Al Ula nuo Harat apžvalgos aikštelės. Buvome įstrigę kelioms valandoms, nes išvažiavimą užkirto dvriačių lenktynės

Saudo Arabija, atrodo, galvoja, kad pakanka reklamos, žvaigždžių, didelių kainų – ir net turtuoliai prie visko prisitaikys. Bet kol kas prisitaiko, atorodo, tik Saudo Arabijos piliečiai ir vienas kitas taupus „užsigrūdinęs“ keliautojas…

Dramblio uola

Dramblio uola

Al Ula – magiška, bet pasauly daug nuostabių vietų, kur keliaudamas nesijauti kaip „kupranugariui penkta koja“.

Esu įpratęs, kad pasaulyje lankytinos vietos būna dviejų rūšių. Yra tos labai populiarios, kur pilna ekskursijų, nakvynės vietų ir kito – užtai gali trūkti bilietų, daug kas užtverta tvorelėmis. Ir yra tos neatrastos – kur gali keliauti vienas, užtai ir paslaugų pasiūla mažesnė, viską susižinoti sunkiau. Bet tik vienintelė Saudo Arabija sugebėjo susirinkti viską, kas blogiausia, iš abiejų variantų… Tikriausiai Saudo Arabija dar gali suprasti, kad, tarkim, vakarietės nemėgsta skarelių, tą vieną taisyklę panaikina (nors būti be skarelės, kai visos aplink su nikabais vis tiek nelabai jauku) – bet čia pat turistams randasi naujų taisyklių, varžymų, nes tai glūdi kur kas giliau.

Aistė autobuse, vežiojančiame po Hegrą. Privalomų autobusų idėją Saudo Arabija gal nusižiūrėjo iš JAV nacionalinių parkų. Bet ten tai ne iš gero gyvenimo: tiesiog turistų tiek daug, kad antraip keliai užsikištų. Tose vietose ir tuo laiku, kai turistų mažiau, net Didžiajame kanjone gali važinėti savo automobiliu

Aistė autobuse, vežiojančiame po Hegrą, su nikabu – įsigijo, nes neprilaikoma skarelė nuolat krito. Privalomų autobusų idėją Saudo Arabija gal nusižiūrėjo iš JAV nacionalinių parkų. Bet ten tai ne iš gero gyvenimo: tiesiog turistų tiek daug, kad antraip keliai užsikištų. Tose vietose ir tuo laiku, kai turistų mažiau, net Didžiajame kanjone gali važinėti savo automobiliu

Saudo Arabija metė milžiniškas lėšas Al Ulos reklamai. Videoklipai rodo per dykumą jojančias moteris besiplaikstančiais plaukais, medituojančias ant smėlio. Viskas, aišku, parengta kokių nors prestižinių Vakarų pasaulio reklamos agentūrų „kad paneigtų stereotipus“. Ech, kaip kontrastuoja su realybe! Al Uloje mus išprašė iš „hipsteriškai“ atrodančios burgerinės – nes ten nepriimamos moterys. Per visą pasaulį 2020 m. Saudo Arabija išplatino žinią, kad „Dabar vyrai ir moterys gali valgyti restorane kartu net jei ir nėra atskirų šeimos zonų už širmų“. Tačiau restoranams tai neprivaloma ir konservatyvioje šiaurėje (ir Al Uloje) daug kur „nesegreguotuose“ restoranuose ar kavinėse valgyti leidžiama tik vyrams, o jei yra moterų, tenka imti maistą namo ar „piknikauti“ ant žolytės (gal todėl Saudo Arabijoje itin populiarios vietos, dirbančios tik išsivežimui).

Al Ulos reklama

Al Ulos reklama pačioje Al Uloje

Medina, šventasis miestas

Į Meką – švenčiausią islamo miestą, į kurį atsisukę meldžiasi visi musulmonai ir privalo bent kartą gyvenime į jį nuvykti – kitatikiai neįleidžiami. Tikėjausi, gal bent aplenkdamas miestą akies krašteliu ką pamatysiu – bet kitatikiai nukreipiami į tolimiausią penktąjį aplinkkelį, kuris Meką apsuka 20 km spinduliu per dykumą… Tik kartą per metus naudojamus „piligrimų autobusus“ supermilžiniškuose parkinguose išvydau.

Ženklas "Tik musulmonams" važiuojant prie Mekos

Ženklas, kur privaloma išsukti nemusulmonams, važiuojant prie Mekos

O kaip su antruoju pagal šventumą musulmonų miestu Medina, po kurio centrine mečete palaidotas pats pranašas Mahometas? Kaip ir daug kas Saudo Arabijoje, neaišku. Vienur internete rašoma, kad nemusulmonai neįleidžiami į „visą Mediną“, kitur tik „Medinos centrą“ (kurio ribos niekur neapibrėžtos), dar kitur – „Centrinę aikštę ir mečetę“ ar tik „Centrinę mečetę“.

Vaizdas į Mahometo kapo mečetę pro viešbučio langą. Visas langas uždengtas galingomis medinėmis grotomis, kad žiūrovai (ar žiūrovės) netrikdytų piligrimų

Vaizdas į Mahometo kapo mečetę pro viešbučio langą. Visas langas uždengtas galingomis medinėmis grotomis, kad žiūrovai (ar žiūrovės) netrikdytų piligrimų

„Švelnesni“ variantai dominavo: tad, pasirinkę į aikštę ar mečetę neiti, išsirinkome viešbutį su vaizdu į jas: bent jau pamatysime pro stiklą. Kad būtų užtikrinčiau, pasirinkome tarptautinio tinklo viešbutį. Tai nepadėjo: „Jūs ne musulmonai, tad šiame rajone apsistoti negalite“ – griežtai tarė registratorė ir išvijo. Tuomet nuėjome į gretimą „vietinį viešbutį“, kur mus priėmė. Ar todėl, kad į pirmą ėjau vienas, o į antrą – su Aiste, kuri vilkėjo abaja ir skarele? O gal antrasis viešbutis laikėsi savotiško „Don‘t ask, don‘t tell“ varianto religijos klausimu? Ne, manau tiesiog ir vietiniai nežino, kokios ir kur yra ribos, sprendžia pagal save: kitas registratorius ir į pirmą viešbutį būtų įleidęs. Internete galima paskaityti, kad, tarkime, keliautojai bandė prisistatę kaip turistai patekti į aikštę – prie vieno įėjimo budėjęs sargas neįleido, prie kito – įleido. Į aikštę galiausiai netyčia užėjome ir mes – tiesiog vienintelis išėjimas iš centro parkingo buvo per ją…

Medinos centrinėje aikštėje. Milžiniški skėčiai kasdien išsiskleidžia ir susiskleidžia, kad piligrimams karštu dienos metu uždengtų saulę

Medinos centrinėje aikštėje. Milžiniški skėčiai kasdien išsiskleidžia ir susiskleidžia, kad piligrimams karštu dienos metu uždengtų saulę

Dėl nakvynės su vaizdu į Medinos aikštę tikrai vertėjo stengtis. Kokia ten atmosfera! Nuostabūs it operinis koncertas šaukimai maldai, plūstančios ir puolančios ant žemės minios, keičiančios maldos pozas po kiekvieno šūkio „Alachas didis!“ per garsiakalbius. Nesu musulmonas, bet tom akimirkom būtų buvę lengva patikėti, kad Dievas šalia. Ir visas Medinos centro gyvenimas – maldų ritmu: nuo viešbučio registravimosi laiko iki parkingo darbo laiko. Ir tikrai jau jokios maldos nepramiegosi.

Grupinė malda Medinoje

Grupinė malda Medinos centrinėje aikštėje

Kai buvo neaišku, kur tiksliai galime užeiti, o kur ne, miestą pasirinkome apvažiuoti ekskursija dviaukščiu autobusu. Tokios ten vyksta kas pusvalandį, jos – privačios ir „be nesąmonių“: juk Medina yra viena nedaugelio vietų Saudo Arabijoje, kur turizmas neprasidėjo „vakar“, jis tęsiasi virš tūkstančio metų. Keliauja piligrimai, bet piligriminės vietos kartu ir istorinės: mūšių vietos, kur Mahometas kovojo su priešais, galėjusiais islamą užgniaužti dar “vystykluose”: Uhudo kalnas, Apkasų mūšio vieta. O ir apie tai, kas, atrodo, su religija neturi nieko bendro, gidė rado ką papasakoti iš religinės pusės: „Geriausia Medinos datulių veislė yra Chudry. Pranašas Mahometas – tesiilsi jis ramybėje – labai mėgo šias datules ir net yra sakęs, kad kas ryte suvalgys septynias, tai bus saugomas nuo nuodų ir užkeikimų“.

Turistai lipa į Uhudo kalną, kur vyko svarbus mūšis 625 m.

Turistai lipa į Uhudo kalną, kur vyko svarbus mūšis 625 m. Tekariavo keli tūkstančiai žmonių ir, matyt, panašių mūšių pasaulyje būta daug, daugelio jų beveik niekas nepamena. Bet čia kitaip: juk tai ankstyvoji islamo istorija, ji rūpi, ją žino visi musulmonai, tad turistų nuolat gausu. Panašiai kaip krikščionys išmano Jėzaus laikų Izraelio reikalus…

Tik… nieko seno Medinoje nerasi. Štai “seniausia pasaulyje” Kubos mečetė statyta… 1986 m. Gi Kiblataino mečetė, kurioje Mahometas nurodė visiems melstis veidu į Meką – 1987 m. O Al Baki kapinėse, kur palaidoti Mahometo bendražygiai, vietoje senųjų didingų paminklų – plynas laukas.

Nes Saudo Arabija nugriovė beveik viską, kas mena Mahometo laikus! Ir griauna toliau! Vahabizmas tokiam paveldui negailestingas: „Žmonės ima garbinti tokius pastatus tarsi stabus“. O juk Dievas (Alachas) tėra vienas. Jei koks pastatas tampa stabu – jis griaunamas, perstatomas iš naujo. Svarbiausia musulmonui – mintis, ritualas, Dievo garbinimas – o ne pastatas ar paminklas. Todėl Meka ir Medina – tarsi visai nauji miestai. Centrinė Medinos mečetė irgi daug kartų perstatyta, plėsta, ir man lankantis vyko statybos. Buvęs senamiestis aplink ją seniai paverstas daugiaaukščių viešbučių zona.

Per Medinos 'senamiestį' važiuoju autobusu. Dabar tai daugmaž vienodo aukščio viešbučių zona sulig geru miestu, kur nieko seno nėra.

Per Medinos ‘senamiestį’ važiuoju autobusu. Dabar tai daugmaž vienodo aukščio viešbučių zona sulig geru miestu, kur nieko seno nėra. Viskas įrėminta aplinkkeliu, po centrine aikšte – didžiausias požeminis parkingas, kokį tik gyvenime mačiau

Kitos musulmonų šalys dėl to pyksta. „Kaip galima šitaip negerbti Mahometo bendražygių kapų?“ – sako Iranas. O dar daugiau kontraversijų kelia nuolatinės piligrimų iš svetur žūtys. Štai 2015 m. ant piligrimų užgriuvo kranas – žuvo 111, o paskui dar virš 2400 piligrimų buvo sutraiškyti, kai Saudo Arabijos pareigūnai vieną prieš kitą nukreipė dvi jų minias. Daugiau žūčių nei per rugsėjo 11 d. atakas! Kitų musulmonų šalių spauda rašė, kad viso to priežastis – Saudo Arabijos kronprincas Mahometas Bin Salmanas, sumanęs pravažiuoti per piligrimų palapinių gyvenvietę. Kad jam kuo skubiau užleistų kelią, tūkstančiai piligrimų nukreipti į mirtį. Aišku, tyrimo nebuvo ir nebus – bet praleidęs Saudo Arabijoje kelias savaites, manau, kad tai iliustruoja šalį: socialinę hierarchiją, neaiškią tvarką ir kita.

Medinos viešbučių rajone. Pirmuose aukštuose gausu parduotuvių, restoranų - tai nėra smerkiama

Medinos viešbučių rajone. Pirmuose aukštuose gausu parduotuvių, restoranų – tai nėra smerkiama

Pamenu, Mauritanijoje vietinis mums sakė: „Nenoriu dabar važiuoti į Meką, nenoriu remti Saudo Arabijos, kol valdo tas Mahometas Bin Salmanas, kuris žudo kitus musulmonus Jemene“. Jau nuo 2015 m. Saudo Arabija bombarduoja Jemeną, ir palyginus su aukom ten net Hadžo tragedijos nublanksta: žuvo dešimtys tūkstančių. Skeptikai sako, kad ir turizmo, ir staiga įvesto bei padidinto PVM, Saudo Arabijai reikia visų pirma tam, kad „apmokėtų sąskaitas“ už karinę techniką: juk Saudo Arabijos karinis biudžetas – panašus, kaip Rusijos – vienas didžiausių pasaulyje.

Visoje Saudo Arabijoje, nesvarbu, kaip toli būtum, yra rodyklės į Meką ir Mediną. Yra net specialūs kelio ženklai "Juodas kubas" - tai šventoji Kaba Mekoje. "Žalias kupolas" - tai tas kupolas Medinoje, po kuriuo palaidotas Mahometas.

Visoje Saudo Arabijoje, nesvarbu, kaip toli būtum, yra rodyklės į Meką ir Mediną. Yra net specialūs kelio ženklai “Juodas kubas” – tai šventoji Kaba Mekoje. “Žalias kupolas” – tai tas Medinos mečetės kupolas, po kuriuo palaidotas Mahometas. Beje, net miestų pavadinimai arabiškai rodyklėse rašomi kitaip, nei angliškai, su pilnais titulais: “Meka Kilnioji” ir “Medina Apšviestoji”

Džida ir Saudo Arabijos kurortai

Džida (Džeda) – antras pagal dydį Saudo Arabijos miestas (4 mln. žmonių) garsėja kaip „liberaliausias“. Kadangi į jį atvykau pačiame kelionės gale, puikiai tą supratau: karts nuo karto ten jau pamatai moterį be skarelės ar vyrą su šortais, radau – nors ir sunkiai – viešbutį su dideliais langais ir gražiu vaizdu į miestą, o „McDonald‘s“ viengungiai ir šeimos eina per vieną įėjimą! Aišku, jei būčiau atskridęs tiesiai iš Dubajaus, savijauta būtų buvusi priešinga. „Liberalumas“ – reliatyvi sąvoka!

Toks viešbučio numeris atrodė labai jau vakarietiškas kai...

Toks viešbučio numeris atrodė labai jau vakarietiškas kai…

...kai kitur Saudo Arabijoje viešbučių langai atrodė taip

…kai kitur Saudo Arabijoje viešbučių langai atrodė taip

Džida – ir pats įdomiausias iš Saudo Arabijos didmiesčių. Džida yra Mekos vartai: šimtmečius piligrimai visų pirma atplaukdavo į Džidos uostą, o dabar – atskrenda į Džidos oro uostą, specialų hadžo terminalą.

Džidos senamiestis tad pribloškia didybe: keturių, penkių aukštų pastatai su mediniais balkonų raižiniais – mašrabijomis. Daug kas sugriuvę, trupa – bet daug kas ir tvirtai stovi. Gyvi turgūs, seni turtingų pirklių šeimų namai, po kurių puošnias sales ir balkonus gali vaikščioti. Mekos vartai, piligrimysčių pradžia. Kiek toliau centro – Tajebat muziejus, geriausias šalyje, pribloškiantis tradiciniu ir šiuolaikiniu menu, nuotraukomis, atkurtais madžlių interjerais.

Džidos senamiestyje

Džidos senamiestyje

Džidą Saudo Arabija mėgina mesti į konkurenciją su Emyratais. Prie Džidos pakrantės trykšta aukščiausias pasaulio fontanas (250 ar 300 m aukščio), pastatytas aukščiausias pasaulio vėliavos stiebas (171 m), kurį, tiesa, 2021 m. aplenkė Egiptas.

Prie Džidos fontano

Prie Džidos fontano

Bet Džidos „Karūnos deimantas“ turėtų būti statomas Džidos bokštas (buv. Kingdom Tower), pirmasis pasaulio pastatas, aukštesnis nei kilometras – turėjo nukarūnuoti Dubajaus Burž Chalifa.

Deja. 2018 m. dangoraižio statytojas pateko į kronprinco nemalonę ir buvo sulaikytas, o už paleidimą, sako, turėjo susimokėti milijardinę išpirką. Dangoraižio statybos tada įstrigo – ir štai stūgso toks pastatas-lavonas penkerius metus Džedos priemiesčiuose kaip paminklas nepamatuotiems užmojams. Aplink dangoraižį užtvertas plotas sulig kokiais šešiais kvadratiniais kilometrais.

Įšalusios Džidos dangoraižio statybos. Bent jau gražu pažiūrėti į jį per saulėlydį iš  Kurnaiš (pakrantės) kelio

Įšalusios Džidos dangoraižio statybos. Bent jau gražu pažiūrėti į jį per saulėlydį iš Kurnaiš (pakrantės) kelio

Ir tai Saudo Arabijoje kartojasi, kartojasi, kartojasi iš naujo ir iš naujo. Saudų vizijose Raudonosios jūros pakrantė bus pasaulinės reikšmės kurortų zona – „Egiptas gali, kodėl ne mes?“. Užsimota iš peties – štai žadama statyti NEOM, 170 km ilgio linijos formos miestą be automobilių, o šalia dar pusiau apsemtą aštuonkampį miestą. Tai ne pirma tokia vizija – jau nuo 2005 m. statomas KAEC, Karaliaus Abdula Ekonominis Miestas, jis jau įtrauktas į turizmo bukletus. Realybėje ten – beveik vien plyni laukai, tik greitojo geležinkelio traukiniai stoja modernioje stotyje vidury dykumos. Istorija visad ta pati: milijardai išmesti infrastruktūrai vidury niekur, nuo grafiko atsiliekama metų metais, galiausiai grafikus nustojama skelbti.

Džidos žmonės senamiestyje

Džidos žmonės senamiestyje

Bet čia dar neblogiausia. Pusė gražaus Vadžho koralinio akmens senamiesčio, Janbu kurorto senamiestis tiesiog užtverti – esą rekonstrukcijai, bet jokie darbai nevyksta. O vaizdai šalia Džidos senamiesčio užgniaužė kvapą: ten pasitiko tarsi kokia Hirošima ar Nagasakis! Valdžia išsprogdino ištisus miesto rajonus, ekskavatoriai renka griuvėsius. Spauda (aišku, ne Saudo Arabijos) rašė, kad benamiais palikti pusė milijono žmonių, žadamos kompensacijos neišmokėtos (2022 m.), apie būsimus griovimus nepranešta iš anksto: tiesiog „pasmerkti“ namai išterlioti raudonais dažais, kad šeimininkai susiprastų, jog jau laikas sprukti.

Užtvertas Vadžho senamiestis

Užtvertas Vadžho senamiestis

Kam visa tai? Kaip perskaičiau užsienio žinių portaluose (Saudo Arabijoje užblokuotuose), valdžia nori pastatyti sporto stadionų kompeksą, operą. Vizija 2030. Turizmas. Reikia, kad būtų šalia Džedos senamiesčio, o ten nebuvo vietos…

Džidos "Hirošima"

Išgriautų rajonų laukai Džidoje. Panašūs vaizdai tęsėsi ne vieną kilometrą: dulėmis virto daugiabučiai, mečetės, parduotuvės, restoranai. Ekskavatoriai skubiai kuopia nuolaužas – greit bus tuščia, paskui – nauji projektai ir turistai nė neįsivaizduos, kas ten stovėjo seniau

Niekas nieko nesakė garsiai, bet Saudo Arabijoje nesujaučiau labai laukiamas. Šiaip jau, nepaisant stereotipų, daugelis islamo šalių labai svetingos – Irane, Sirijoje vietiniai noriai bendraudavo, siūlydavo pagalbą, kviesdavo į savo būrį – bet ne Saudo Arabijoje. Galiu juos suprasti. Saudo Arabija turtinga, bet daug kas ten gyvena ir skurdžiai. Milijardai valstybės pinigų nei iš šio, nei iš to mesti turistams traukti, visokiems uždarymams, griovimams, perstatymams – o naudos kol kas nelabai matosi, kaip su „Chruščiovo kukurūzais“. Net pačioje Saudo Arabijoje iškabinėtos angliškos reklamos turistams su „nepadoriai apsirengusiais“ žmonėmis, nemusulmoniškomis meditacijomis – neva Saudo Arabija tokia. Na, kažkiek primena, kaip Vilnius reklamavosi kaip „Europos G taškas“, o Lietuvos turizmo departamentas – pirktinėmis Suomijos fotografijomis. Tik Saudo Arabijoje viskas x10 – ir ten joks skandalas nekils, nes jei kas jį keltų – lėktų galva. Tikrąją tų žodžių prasme.

Pokalbis ant žemės Džidoje. Net ir kur pastatomi suoleliai, vietiniai vis tiek sėda ant žemės greta - taip įpratę

Pokalbis ant žemės Džidoje. Net ir kur pastatomi suoleliai, vietiniai vis tiek sėda ant žemės greta – taip įpratę

Atrodo, kad Saudo Arabijos nuostata tokia: „Svarbiausia – gera reklama, visai nesvarbu, kiek ji turi bendro su realybe“. Bėda ta, kad suviliotas dokumentinių filmų su Džeremi Aironsu ar Džonu Travolta, nuvykęs į Saudo Arabiją gali jaustis švelniai apgautas. Man gerai, nes man įdomu autentiškos kultūros, to tikėjausi ir džiaugiuosi tą (dar) radęs. Bet juk reklamos akcentuoja visai ne tą, pasak reklamų – Saudo Arabija tai Maldyvai, Jordanija ir Dubajus viename, ir dargi labai liberalus, „progresyvus“ kraštas… Visgi, netiesos kojos trumpos. 2018 m. Vakarų pasaulis buvo trumpam „apakintas“ kronprinco vykdomų reformų: moterims leista vairuoti, vaikščioti vienoms be vyro ar tėvo leidimo. Patiklūs Vakarų šalių „žmogaus teisių aktyvistai“ džiūgavo ir aiškino, kad jau tuoj Saudo Arabija bus beveik demokratija… Bet tada Saudo Arabijos smogikų komanda nužudė kronprinco politiką kritikavusį „Washington Post“ žurnalistą Džamalį Chašogį tiesiog… Saudo Arabijos konsulate Stambule, kai šis ten užėjo tvarkytis dokumentų. Kiek tokių „nepritarusiųjų valdovams“ nužudyta pačioje Saudo Arabijoje – nesiryšiu spėlioti, kaip ir kiek vaikų per karą Jemene mirė iš bado, kurį sukėlė ir Saudo Arabijos blokada ir bombardavimai. Dabar jau kiekvienai Vakarų žvaigždei, priimančiai milžiniškus atlygius iš Saudo Arabijos, tenka raudonuoti prieš gerbėjus, bet kol kas naftos pinigai visgi dažniau laimi: Saudo Arabija „perėmė“ Dakaro ralį, pasiėmė Formulės 1 varžybas ir t.t.

Tajebat muziejaus Džidoje įkūrėjo kabinetas

Tajebat muziejaus Džidoje įkūrėjo kabinetas

Turistams Saudo Arabija sukūrė begalę interneto svetainių – visitsaudi.com, sta.gov.sa, saudiarabiatourismguide.com, experiencealula.com, welcomesaudi.com ir t.t. Kad atrodytų, kad Saudo Arabija madinga, apie ją rašo daugelis – bet iš tikro po skirtingu dizainu slypi ta pati informacija. Deja, dažniausiai ji atspindi ne tai, kas yra, o kas Saudo Arabija norėtų, kad būtų. Pavyzdžiui, Umludžas kiekvienoje pristatomas kaip „Saudo Arabijos Maldyvai“, gal dėl žydros jūros spalvos – bet ten tėra siauras paplūdimys su aplūžusia tuščia promenada, o būsimos kurortų eilės – tik popieriuje. Kur kas gražiau sutvarkytas Janbu kurortas toliau į pietus, ir jūra ne mažiau žydra – bet oficialioje angliškoje informacijoje jo nėra, nes jis orientuotas į vietinius.

Umludžo promenadoje

Umludžo promenadoje ir paplūdimyje

Jei nori išvysti Saudo Arabiją – geriau paskubėti

Įdomu rašyti apie neatrastas, nepažintas šalis. Tiesa, savaip nemėgstu rašyti apie tas, kurios sparčiai keičiasi. Daugelis „AŽ kelionės“ straipsnių tarsi „amžini“: po kokią Romą juk ir po 20 metų gali keliauti su tuo pačiu kelionių vadovu. Tuo tarpu kokiais 2030 m. – tai oficiali Saudo Arabijos pasikeitimų programos pabaigos data – veikiausiai, viskas jau bus kitaip, nei aš patyriau 2022 m.

Saudo Arabija keisis, tik tikrai nesilažinčiau, į kurią pusę: kai visa šalies istorija priklauso nuo vieno ar kelių žmonių, sunku ką ir bespėlioti.

Saudo Arabiją įkūnijantis paveikslas Tajebat muziejuje

Saudo Arabiją įkūnijantis paveikslas Tajebat muziejuje

Kiek iš didžiųjų Saudo Arabijos projektų bus realizuoti? NEOM „linijinis miestas be automobilių“? Aukščiausias pasaulio pastatas Džedoje? Kažkodėl pabuvojus Saudo Arabijoje pažadais tikėti sunku. Kita vertus, kai 2003 m. pirmą kartą keliavau po Dubajų, būtų buvę sunku patikėti, kad aukščiausių pastatų lenktynėse Dubajus „nukirs“ Ameriką ir Rytų Aziją, o dirbtinių salų „Palmių“ išvis nė įsivaizdavęs nebūčiau…

Kur sustos Saudo Arabijos reformos: ar bus legalizuotas alkoholis, užsieniečiai įleidžiami į Meką? O gal reformos nugriaus dabartinę Saudo Arabiją išvis – ir statys tokią, kuri kuo labiau tiktų turistams iš Vakarų?

Saudo Arabijos gatvės scena

Saudo Arabijos gatvės scena

Jei taip, ar tai nesukels pilietinio karo, revoliucijos, išpuolių prieš turistus? Net ir kai buvo gerokai mažesnė, Vakarų įtaka jau buvo pažadinusi kai kurių Saudo Arabijos žmonių pyktį. 1979 m. sukilėliai net užėmė Mekos mečetę – būtent tada, siekdami įtikti žmonėms ir išvengti revoliucijos, Saudo Arabijos valdovai ir įvedė griežčiausius ribojimus, kuriuos dabar panaikino Mahometas Bin Salmanas (uždraustas kinas, iš moterų atimta teisė vairuoti). Revoliucijos išvengta, bet pavienių „džihadistų“ liko per akis. Osama Bin Ladenas ir net 15 iš 19 rugsėjo 11 d. teroristų buvo Saudo Arabijos piliečiai – o viena išpuolio priežasčių – kerštas JAV už jų įtaką Saudo Arabijoje. Ar reformos nepažadins to „primigusio slibino“?

Toks vaizdas Džidos senamiestyje rodo jo superliberalumą - moteris be skarelės, kad ir su abaja. Tai retas vaizdas - aplinkui nuskambėjo muedzinų šauksmas ir žmonės lėkte lėkė apsiprausti prieš maldą

Toks vaizdas Džidos senamiestyje rodo jo superliberalumą – moteris be skarelės, kad ir su abaja. Tai retas vaizdas – aplinkui nuskambėjo muedzinų šauksmas ir žmonės lėkte lėkė apsiprausti prieš maldą

Jei visgi išliks taika (ne taip ir lengva įveikti šeštą pagal dydį pasaulio kariuomenę, stebėjimo sistemas) – tai kokią Saudo Arabiją galėsi pamatyti? Ar vis dar liks bent kiek autentikos, ar visas grožis atsidurs už aukštų tvorų, „turistiniuose miesteliuose“ su „valdišku“ aptarnavimu, bet milžiniškomis kainomis?

Bet kuriuo atveju, tokios Saudo Arabijos, kokia yra dabar, neužilgo tikrai nebebus.

Saudo Arabijos lankytinų vietų žemėlapis - gal jis padės jums susiplanuoti jūsų kelionę į Saudo Arabiją

Saudo Arabijos lankytinų vietų žemėlapis – gal jis padės jums susiplanuoti jūsų kelionę į Saudo Arabiją

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,