Išskleisti meniu
Apie autorių

Apie autorių

Tinklaraščio autorius Augustinas Žemaitis yra:

Aistringas keliautojas (aplankęs daugiau nei 100 šalių). Keliaudamas stengiasi pažinti ir perteikti lankomų kraštų kultūrą ir dvasią, tai aprašo Augustinas.net kelionių skiltyje, publikavo straipsnius Lietuvos laikraščiuose ir portaluose, kalbėjo per LRT radiją ir televiziją. “Kolumbas LT 2014” apdovanotas Valstybinio turizmo departamento prizu “Už atkaklumą kelionėse ir gyvenime” (už kelionių rašinius ir fotografijas). Iki 2017 m. dirbo įprastą darbą ir keliaudavo atostogų metu; nuo tada dirba pats sau per internetą (kartais – iš užsienio, pagyvendamas ten ilgesnį laiką).

Renka informaciją apie lietuvišką paveldą užsienyje. Kuria ir administruoja svetainę “Gabalėliai Lietuvos“. Vadovauja Lietuvos šimtmečio projektui “Tikslas – Amerika“, kurio metu lankomos, fotografuojamos ir į interaktyvų žemėlapį dedamos lietuviškos vietos JAV. Augustino Žemaičio lietuviško paveldo tyrinėjimai publikuoti Amerikos lietuvių leidiniuose “Vytis”, “Draugas”, Lietuvos interneto portaluose, lietuviškų vietų užsienyje tema ne kartą kalbėjo per radiją ir televiziją (LRT “Panorama”, “Ryto garsai”, “Laba diena, Lietuva” ir kitose laidose). Už ekspediciją “Tikslas – Amerika 2017” apdovanotas vienu penkių pagrindinių konkurso “Kolumbas LT 2018” prizų.

Teisininkas, tinklaraščio apie teisę, skirto neteisininkams, bendraautoris. Padeda užsienio lietuviams atsikurti Lietuvos pilietybę, atrasti informacijos Lietuvos archyvuose apie protėvius lietuvius.

Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje, Pasaulio viktorinos čempionatų Lietuvos etapų vyr. organizatorius (nuo 2006 m.), Intelektinių žaidimų asociacijos valdybos narys, vienintelio lietuviško proto žaidimų portalo Protu.lt šeimininkas, pabėgimo kambarių apžvalgininkas, “Nacionalinės viktorinos” organizatorius ir klausimų kūrėjas. Viktorinas ir proto žaidimus organizuoja nuo 2005 metų. TV žaidimų “Auksinis protas”, “Taip ir ne”, “Žinių riteriai ir damos”, “Kas ir kodėl?” daugkartinis dalyvis.

Domisi pasaulio kultūromis. Yra knygos “Pasaulio raštų sistemos” autorius, svetainės apie valstybių himnus Himnai.lt (su lietuviškais vertimais) kūrėjas. Kaip ekspertas dalyvavo “Lietuvos radijo” ir “Lietuvos televizijos” laidose himnų tema.

Kuria ir administruoja didžiausią anglišką portalą apie Lietuvą bei anglišką portalą apie Latviją.

Domisi kompiuteriniais žaidimais (ypač “adventure” žanro) kaip kultūros ir meno forma. Lietuviškos e-knygos “Kompiuterinių žaidimų istorija” autorius. Yra įsteigęs lietuvišką tinklapį apie adventure žaidimus, publikavęs apžvalgas žadimų portaluose.

Tarptautinio alternatyviosios istorijos projekto “Ill Bethisad” bendraautoris.

Kiti pomėgiai: istorija, geografija, aviacija, kompiuteriai.

Keli Augustino Žemaičio videointerviu yra čia.

Susisiekti su autoriumi galite parašę komentarą po šiuo straipsniu.

(P.S. tai tikrai ne tas Augustinas Žemaitis, kuris teisėsi su Lietuvos policija)


Augustino Žemaičio atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

Iš kur turite laiko tiek keliauti? Daugelį šalių aplankiau dirbdamas įprastą, per įprastines nepilno mėnesio atostogas ar (ilguosius) savaitgalius. Tam tik reikia išmokti organizuoti/taupyti laiką. Tačiau nuo 2017 m. dirbu sau, didžiąją dalį darbų darau per internetą, galiu dirbti iš bet kur. Nuo tada ~6 mėn. per metus būnu užsienyje.

Iš kur turite pinigų tiek keliauti? Daug šalių aplankiau uždirbdamas vidutinę Vilniaus algą ir net šiuo metu per metus išleidžiu panašiai. Keliauti galima ir gana nebrangiai: reikia žinoti kur, kaip, kada ir, aišku, paprastai labiausiai apsimoka savarankiškai. „AŽ kelionės ir mintys“ dalinuosi patirtimi kaip. Taip pat, atmetus išlaidas kelionėse, gyvenu taupiai, kitų „kainuojančių“ hobių ar poreikių neturiu.

Kur surenkate tiek informacijos apie šalis? Jau kuris laikas iki kelionės „gyvenu ta šalimi“: skaitau apie ją knygas, žiūriu dokumentiką, tos šalies filmus, klausau jos muzikos, pramokstu kalbos ir t.t. Suprantu, kad ne kiekvienas gali ir nori skirti tiek laiko, todėl kas svarbiausia sudedu į „AŽ kelionės ir mintys“ straipsnį greta asmeninės patirties šalyje – kitiems pakaks paskaityti straipsnį ir jau svarbiausius dalykus žinos.

Kodėl rašote „AŽ kelionės ir mintys“? Noriu, kad mano ilgai rinkta informacija apie šalis bei patirtys jose padėtų ir kitiems žmonėms. Tiek savas keliones planuojantiems nepažįstamiems, tiek draugams, kurie klausia patarimų ar prašo parodyti gražiausias kelionės nuotraukas ir papasakoti įspūdžius. Kokybiškos, susistemintos informacijos apie šalis, vietas lietuviškai labai trūksta. Be to, straipsniai praverčia ir man pačiam: po keleto metų padeda prisiminti, ką jau primiršęs (ypač svarbu, jei vėl važiuoju į tą pačią šalį).

Kada parašytas straipsnis apie šalį X? „AŽ kelionės ir mintys“ straipsniai nuolat pildomi. Daugybę vietų esu lankęs po kelis ar net keliolika kartų – ir po kiekvieno apsilankymo straipsnį papildau. Be to, sužinojęs apie esminius pokyčius, pakoreguoju straipsnį ir šalyje iš naujo nesilankęs. Dalykų, kurie dažnai keičiasi, išvis stengiuosi nerašyti (kainos, darbo laikai): nebent bendras, nekintančias tendencijas (pvz. „daugelis lankytinų vietų užsidaro anksti“). Todėl straipsniai neturi datų ir „galiojimo laiko“. Tačiau mano „ilgųjų kelionių“ datos yra čia.

Kokia šalis paliko didžiausią įspūdį? Kai jų tiek daug ir jos tokios skirtingos, neįmanoma atsakyti: daugelis šalių man įdomios. Verčiau sudarinėju įdomiausių vietų ir patirčių sąrašus pagal kategorijas: įspūdingiausi kriokliai, gražiausi senovės miestai ir pan. Šiuos sąrašus irgi nuolat pildau.

Kodėl straipsniuose tiek mažai jūsų asmeninių potyrių? „AŽ kelionės ir mintys“ nėra kelionių dienoraščiai, bet kartu kelionių vadovai. Dalinuosi tomis patirtimis, kurios aktualios keliautojams, su kuriomis susidurs beveik kiekvienas toje šalyje, kurios iliustruoja šalį ar jos kultūrą. Nutyliu tas patirtis, kurios „iškrenta iš konteksto“: pvz. jei šalyje daugelis moka angliškai, tai nematau prasmės rašyti apie tą vienintelį kartą, kai koks senukas angliškai nešnekėjo (tačiau jei šalyje daugelis nemoka angliškai, tai paminėsiu įdomesnius „kuriozus“ iš patirties). Nerašau ir apie konkrečius viešbučius kur apsistojau ar restoranus kur valgiau – nes tik labai nedaug keliautojų apsistos/valgys ten pat. Verčiau aprašau bendras tendencijas, vietos virtuvę, su kuo susidurs daugelis. Straipsnius iliustruoju savo darytomis lankytinų vietų nuotraukomis, o ne „asmenukėmis“ – nes būtent vietų, tradicijų nuotraukos padeda kitiems planuotis keliones.

Kodėl rašote, kad šalis pigi/brangi? Man atrodo kitaip. Kiekvienoje šalyje yra ir pigesnių, ir brangesnių viešbučių, restoranų. Visuomet lyginu tik tą patį su tuo pačiu. Nelyginsiu eilinės Italijos picerijos su prabangiu Vilniaus restoranu ir nesakysiu, neva Italijoje pigiau nei Lietuvoje. Be to, vertinu tik brangumą/pigumą, su kuriuo susiduria eiliniai turistai: kartais galima gauti „stebuklingai gerą nuolaidą“, bet kas iš to skaitytojui, jei ją gavai tik tu vienas, „per pažįstamus“, puikiai kalbėdamas vietos kalba ar pan. Be to, vertindamas, kad kraštas pigus ar brangus, lyginu tik su analogiškais pasaulio kraštais. Pvz. rašau, kad Kanaruose – brangu, nes daugelis pietų kurortų (Azija, Šiaurės Afrika ir t.t.) yra ženkliai pigesni.

Kodėl rašote, kad tai įdomu/neįdomu? Man atrodo kitaip. Suprantu, kad kas vienam labai įdomu, kitam gali būti nelabai, todėl vertinimų įdomu/neįdomu dažniausiai privengiu. Vertinimai, kurie yra, tai tiesiog vienų vietų lyginimas su kitomis panašiomis. Tarkime, istoriją mylintį žmogų, pirmąsyk gyvenime išvydusį romėnų griuvėsius, bet kurie griuvėsiai priblokš. Bet aš, matęs šimtus tokių griuvėsių, akcentuosiu, ar tie griuvėsiai yra vieni didžiausių / geriausiai išlikusių / lengviau pasiekiamų tarp kitų panašių griuvėsių, ar ne: kad keliautojai galėtų išsirinkti tuos griuvėsius, kurie priblokš labiausiai. Aišku, nuomonės gali skirtis – jei jūsiškė kitokia, kviečiu ją parašyti į komentarus: tai matys visi.

Kodėl daugiau rašote apie kultūrą nei gamtą? Kultūrai, istorijai reikia daug paaiškinimų, o gamtą geriausia iliustruoti nuotraukomis (kaip gi „į žodžius sutalpinsi“ nuostabų vaizdą nuo kalno viršūnės?). Tačiau ten, kur gamta yra labai unikali, „gamtinėms vietoms“ irgi skiriu ištisus straipsnius (Igvasu kriokliai, Kenijos safarių parkai ir pan.).

Kodėl straipsnyje apie šalį X neaprašėte Y? Turėkite omenyje, kad apie kai kurias šalis yra straipsnių serijos: įžanginis straipsnis apie šalį, jos kultūrą, transportą, „topus“, bei atskiri straipsniai apie šalies regionus ir jų ypatybes bei lankytinas vietas. Taigi pvz. straipsnyje „Kinija“ aprašyta Kinija bendrai (bet paminėtos tik svarbiausios lankytinos vietos), o straipsniuose „Šanchajus“, „Pekinas“, „Trys Jangdzės tarpekliai“, „Honkongas“ ir pan. aprašyti konkretūs Kinijos regionai ir jų lankytinos vietos (bet mažiau bendros informacijos apie Kinijos kultūrą ir keliavimą po Kiniją). Kiekvieno straipsnio apačioje yra nuorodos į visus kitus serijos straipsnius. Norėdami išsamiausios informacijos, perskaitykite visus serijos straipsnius. Taip pat, nesiekiu aprašyti visko visko: tai neįmanoma, be to, kai informacijos per daug, niekas jos visos neperskaito, tampa sunku atsirinkti, kas svarbiausia. Ieškau „ausko vidurio“: kad „AŽ kelionės ir mintys“ būtų stipriausia lietuviška informacijos dozė apie šalį, bet „AŽ kelionės ir mintys“ straipsnis nėra knyga ar enciklopedija. Visgi, jei jums atrodo, kad ko nors trūksta ar su kuo nors nesutinkate, drąsiai rašykite į komentarus: juos irgi matys kiti skaitytojai, be to, jei atrasite klaidas, aš jas pataisysiu ir straipsniuose.

Kodėl nekritikuojate „blogio“ kitose šalyse? Kartais tai, kas Lietuvoje yra „blogis“, kitose kultūrose yra „gėris“. Ekonomika ar technologijos gali būti tobulesnės – tačiau kultūra yra subjektyvi, todėl visos kultūros man lygios. Taigi, aš nesmerkiu kitokių papročių, o stengiuosi juos suprasti, patirti. Kas aš per dievas, kad smerkčiau Tailandą už tai, kad ten kultūriškai priimtinesnė prostitucija, ar Korėją todėl, kad ten valgomi šunys? Tai būtų analogiška, kaip jei musulmonas savo tinklaraštyje niekintų Lietuvą už tai, kad čia legalus alkoholis, ar himbų tautybės moteris – už tai, kad Vilniuje negalima išeiti į gatvę nuoga krūtine. Tačiau, kas be ko, aš turiu tvirtą kelionių etiką ir savo „ribas“, kurias aprašau čia. To, kas nepriimtina ir lankomos šalies kultūroje, vengiu net griežčiau, nei daugelis turistų: rengiuosi „padoriai“, neieškau nelegalių patirčių ir t.t. Romoje elgiuosi kaip romėnas.

Ar galiu užduoti jums klausimą? Taip, visus savo klausimus apie šalis ir keliones rašykite į komentarus po atitinkamu straipsniu ir juos būtinai atsakysiu. Vien asmeniškai (el. paštu ir pan.) dažniausiai neatsakinėju todėl, kad tokie patys klausimai paprastai domina ne vien jus: komentaruose ir klausimus, ir atsakymus mato visi, kas skaito straipsnį, taigi, jie padės visiems. Tačiau jei turite kokių asmeninių pasiūlymų (pvz. interviu ar pan.) – rašykite į komentarą po šituo straipsniu arba el. paštu.

Kaip galiu sekti jūsų keliones? Facebook „AŽ kelionės ir mintys“. Šiek tiek – Instagram „augustinasaiste“ (jį tvarko mano žmona). Lietuviško paveldo paieškas užsienyje galima sekti Facebook „gabaleliailietuvos“. Taip pat galite sekti šį tinklaraštį – visi nauji straipsniai būna viršuje, arba galite užsiprenumeruoti RSS.

    61 komentarai

  1. Sveiki, ar galima būtų jūsų paklausti kelių klausimų apie kaikurias šalis? Mano el.paštas: vkairyte60@gmail.com Jei turėsite laiko labai laumsiu jūsų žinutės.

    • Laba diena,

      Parašiau jums el. paštu.

  2. Sveiki,

    Kaip su Jumis susisiekti?
    Noreciau del teismo bylos pasiteirauti

    • Parašėme el. paštu.

  3. Sveiki, noriu su jumis susisekti, ar parašyti elektoniniu paštu?

    • Parašiau jums elektroniniu paštu.

  4. Hey Augustinas! I`m one of the group working on a Baltic-scale adventure competition. I found your picture of a makeshift partisan defensive installation deep in Lithuanian forests south of Panevėžys on this site: http://www.truelithuania.com/tag/soviet-bunkers-in-lithuania. I was wondering if you`d mind to share the exact location of the object as we`d like to include it in the competition. Furthermore, as we`re looking for local partners knowing the local stuff, if you`d like to help us with developing the competition, we`d offer you to join our group. Please let me know to the email below.

    • I am not exactly sure as it does not seem to be marked on Google Maps or OSM, but I think it is at 55.549653, 24.208458 or nearby (a turn from the road to Pašiliai bison sanctuary, which is marked). Depending on the help you need, I can help.

  5. Laba diena
    Noreciau pasikonsultuot teisiniu klausimu

    • Laba diena.
      Jei pageidaujate privačios individualios konsultacijos – susisieksime el. paštu.

  6. Sveiki, norėčiau savo tinklaraščiui maziejinuotykiai.wordpress.com paimti iš jūsų interviu apie keliones 🙂 Jei norėtumėte susitikti ar susirašyti, lauksiu!

    • Laba diena,
      Taip, su malonumu galiu duoti interviu.

  7. sveiki labai norėčiau su jumis susisiekti

    • Laba diena,

      Parašiau el. laišką.

      Jei norite paklausti ko nors apie konkrečią šalį – galite klausti komentaruose po atitinkamus traipsniu, nes galbūt panašūs klausimai iškyla ir kitiems, tai tokiu atveju atsakymas praverstų ir jiems.

  8. Sveiki, Augustinai, parašykite man, prašau, turiu jums pasiūlymą. Ačiū

    • Parašiau jums el. paštu.

  9. sveiki, parašykite prašau savo el.paštą. Ačiū

  10. Sveiki Augustinai, perskaičiau jūsų nuostabius straipsnius apie Australiją ir N,Zelandiją ir labai patiko. Šiuo metu planuoju kelionę į Australiją,o galbūt ir N, Zelandiją. Turiu daug konkrečių klausimų kurie padėtų apsispręsti. Ar galėtumėte man parašyti el.paštą .Ačiū

    • Labas. Klausimus su malonumu atsakysiu, bet būčiau dėkingas, jei rašytumėte klausimus komentaruose po atitinkamais straipsniais (apie Australiją ir Naująją Zelandiją).

      Tokiu būdu atsakymai į klausimus pravers ne tik jums, tačiau ir kitiems, sumaniusiems keliauti, nes dažnai sprendžiant dėl kelionės daug kam iškyla panašūs klausimai.

  11. Sveiki! Norėčiau Jums užduoti kelis klausimus spaudai, parašykite man el. paštu 🙂

    • Parašiau el. paštu 🙂

  12. Sveiki, norėčiau su jumis susisiekti dėl interviu spaudai apie keliones.

    • Dėkui už komentarą. Interviu su malonumu galiu duoti. Parašiau jums elektroniniu paštu.

  13. Laba diena, norėčiau užduoti klausimą dėl autorinių teisių, yra neaiškumų, ar sutiktumėt pagelbėti?

  14. Labas, ruošiamės į Gambiją porai savaičių, gal galima tamstos šio bei to paklausinėti?

    • Taip, galima. Geriausiai rašykite į komentarus po atiitnkamu straipsniu – visada skaitau ir atsakau, be to, gal pravers atsakymas ir kitiems, kas keliaus ta kryptimi.

  15. Sveiki, Norėčiau su jumis susisiekti dėl bendradarbiavimo. Gal galėtumėte atsakyti?

  16. Sveiki, norėčiau susisiekti su autoriumi taipogi teisiniais klausimais..

  17. Laba diena, norėčiau susisiekti su autoriumi 🙂

    • Būčiau dėkingas, jei rašytumėte klausimus į komentarus po atitinkamais straipsniais apie Japoniją ir Pietų Korėją – nes panašūs klausimai kyla ne vienam keliautojui, tad, jei bus atsakyta viešai po straipsniais, kiti keliautojai irgi galės pamatyti tuos atsakymus.

  18. Laba diena
    Su įdomumo skaitinėju Jūsų rašinius, malonus atradimas. Esate man artimas pagal savarankiško keliavimo filosofiją. Aš irgi truputį trenktas, bet 100 šalių dar nepasiekiau ( užtikrintai artėju).Noriu paklausti-kaip keliavote Malaizijoje-rašote apie benzino pylimą. Ar tai reiškia, kad nuomavote autiką?Tada klausimas- kokiu būdu?Pvz. Šri lankoje man išdavė atskira laikiną leidimą vairuoti, bet nei Mianmare, nei Indochinoje jokių galimybių pačiam vairuoti nebuvo.Delfis skelbė, kad Korėja suteikė lituanams galimybę, bet paskambinau į ambasadą Varsuvoje, tai sorry, negalima.Info svetainese prieštaringa- vieni rašo ,kad reikia IDP, kiti rašo, kad vairavo, ir tiek.
    Pagarbiai ,Rytis

    • Taip, nuomavome automobilį, ir dviejose skirtingose vietose (pusiasalyje bei Sabos valstijoje). Jokių problemų nebuvo, Tarptautinio pažymėjimo tada dar neturėjome.

      Tai, ką sako kas nors telefonu ar net parašyta knygose, ir kas yra realybėje – dažnai skiriasi. Realybėje galimybių dažniausiai daugiau. Pvz., kai keliavome po Uzbekiją 2016 m. visuose forumuose ir net “Lonely Planet” irgi rašė, neva automobilio išsinuomoti neįmanoma – bet išsinuomavome.

      Aišku, jei keliaujate daug kur, norite nuomotis automobilį, pasidaryti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą dėl visa ko verta – tikėtina, kada nors prireiks.

      • tai kad LT IDP neišduoda, o kitokie nelabai galioja.Lyg nuo kitų metų regitra pradės išdavineti.Turiu tokį vieną,per kontorą padarytą, nepigiai kainavo- bet naudos nėra.Jis nelegalus.Gal autiką ir paimsi, bet jei kas nutiks, bus bėdų. Kas link Uzbekijos, tai 2016 jau atsirado galimybe nuomotis ir vairuoti pačiam.Dabar jau ne problema.Kaip ir Kazachstanas. Aš keliavau po Uzbekiją 2015 rudenį, tada buvo beveik privaloma imti driverį.Be jo nuoma už parą siekė apie 100e.Su driveriu irgi panašiai.Dabar chevriukas/daewoo apie 25-30, kiek žinau. Ačiū už info.

        • Na, bus bėdų ar ne – sunku pasakyti, kol nepatenki į kažkokią situaciją. Tokį Lietuvoje išduotą pažymėjimą (per agentūras), kiek susidūręs, užsieniečiai visada priimdavo (tiesa, susidurti teko nedaug, nes net šalyse, kuriose formaliai reikia tarptautinio pažymėjimo, jo, būna, niekas neprašo – galite paskaityti apie mano patirtis mano straipsnį apie tarptautinį pažymėjimą). Nežinau, ar kas gilintųsi, priklauso Lietuva konvencijai ar nepriklauso. Ar jums buvo situacijų, kad to Lietuvoje per agentūrą padaryto pažymėjimo jums kažkur nepriėmė ir jei taip, tai kur / kokioje šalyje?

          • taip, Šri Lankoje.Gaišau pusdienį, mokėjau pinigus ir tt. Bet gavau laikiną leidimą. Maniškis gi leidimas įspūdžio nepadarė. Vietname-taip pat ne.Nors IDP jie pripažista.Kitur jau nebandziau.Pvz. Japonijoje. Ten jis būtų labai pravertęs, nes ilgokai keliavau.Ne visur traukiniai nuveža, su autobusias daug laiko sugaišti .Žinau žmonių, kurie anksčiau nuomavosi UAE- nelegaliai- su pseudo IDP ,bet pakliuvus policijai į rankas, turėjo finansinių problemų. Laimei, dabar UAE vairuoti galim legaliai.Omane- viskas tvarkoje jau senai.Beje, kaip su Korėja?

          • Na, Šri Lanka apskritai nepripažįsta jokio tarptautinio ar užsieninio vairuotojo pažymėjimo ir reikalauja jį visų pirma patvirtinti Šri Lankoje. Yra ir dar sudėtingensių situacijų, pvz. Kinija, kur dar reikia išlaikyti vairavimo teorijos egzaminą (tiesa, egzaminas užsieniečiams – anglų kalba, o ne kinų). Po Pietų Korėją keliavau vienas, taigi, automobilio nesinuomavau: nelabai apsimoka vienam, be to, viešasis transportas puikus.

  19. Sveikas Augustinai,
    Keliauju i India Vasario men. Noreciau su jumis susisiekti berikad@yahoo.se Linkejimai Erika

  20. Sveiki, kaip supratau esate daug šalių apkeliavę automobiliu, gal žinote ar JAV galioja lietuviškas vairuotojo pažymėjimas, ačiū už atsakymą.

    • Taip, galioja. Esame sėkmingai nuomavęsi automobilius ir važinėję JAV su lietuvišku vairuotojo pažymėjimu. Yra stabdę ir pareigūnai ir irgi “nesikabino”.

  21. Gerb. Augustinai, labai buvo liudna žiūrėti į Jūsų nuotraukas su drambliais. Dramblys turi labai silpną nugarą, gali nešti tik iki 130 kg. Visur rašoma, kaip žiauriai jie dresuojami tokioms pramogoms. Prašau Jus nebūti negeru pavyzdžiu, nes jei nebus paklausos, tai nebus ir pasiūlos.

    • Dėkui už komentarą.

      Vakarų šalyse (taigi, ir internete) gausu nesusipratimų apei dramblininkystę Tailande. Į tai įsigilinęs ir nusprendžiau išmėginti jojimą drambliais.

      1. Dramblių jaukinimas. Daug baisių istorijų, kurios apie dramblininkystę Tailande itin dažnai kartojamos Vakarų šalyse, buvo dažnos prieš 100-200 metų, kai drambliai naudoti ūkiui ir karui. Be abejo, tada jie nešiojo didesnius svorius, tada buvo įprasta iš gamtos gaudyti naujus drambliukus ir žiauriais metodais juos “jaukinti”.

      Šiandien normali (ir vienintelė teisėta) Tailando dramblių stovyklų praktika kitokia. Visų pirma, dramblių gaudyti laukinėje gamtoje ne tik, kad nebegalima, bet ir tiesiog nereikia – kai nebeliko galimybės juos naudoti ūkio darbams (pvz. Tailande uždraustas tikmedžių kirtimas, kur drambliai buvo naudojami rąstų vilikimui), tai atsirado didžiulis prijaukintų dramblių ir dramblininkų perteklius; tiek dramblininkai (neretai užaugę kartu su savo drambliais, nes taip būdavo įprasta kaimuose), tiek drambliai nelabai turėjo kaip pragyventi (negalima prijaukinto dramblio tiesiog paleisti į laukinę gamtą – teko lankyti Kenijoje vieną projektą, kur bandoma išauginti ir paleisti į gamtą dramblius-našlaičius (žr. straipsnį apie Nairobį), bet tai labai sudėtingas procesas, trunkantis apie 10 metų – žymią dramblio gyvenimo dalį – ir nebūtinai sėkmingas – tas projektas irgi turi savo kritikų kaip nerimtas/apgaulingas).

      Atėjęs turizmas tai pakeitė. Turizme naudojami tie patys drambliai, kurie dirbo ūkio darbus, o dabar, vis dažniau, jų palikuonys, užaugę tarp žmonių (t.y. analogiškai, tarkime, žirgams Europoje) – negalima gaudyti laukinių dramblių. Prijaukintų dramblių Tailande nepadaugėjo dėl turizmo – per XX a. jų tik mažėjo, nes ūkiui jų reikėdavo daugiau.

      2. Nešiojami svoriai. Negalima tiksliai pasakyti, kad svoris, kurį dramblys gali nešti ant nugaros, yra “apvalūs” 130 kg, nes tai yra “su atsarga”, o tikslus svoris priklauso ir nuo dramblio (kaip ir skirtingi žmonės gali skirtingai pakelti). Tačiau kas be ko, tokie svoriai, kokius kažkada nešiodavo karo drambliai (be karių – karo įranga, šarvai, masyvus “įtvirtinimas” ginantis karius nuo priešų ir pan.), tikrai nėra sveika.

      Bet viso to ir nebėra.

      Patarimas “Lonely Planet” knygoje, kuri šiaip jau labai akcentuoja gamtosaugą, gyvūnų teises, yra eiti tik į tokią dramblių stovyklą, kur ant dramblio nugaros sodinami maksimaliai du nestori žmonės.

      Kur buvau, mačiau, kad sodinama tik taip. Taip pat stovykloje, kurioje buvau, mačiau, kaip prižiūrima, kur lipa sunkesni žmonės, pvz., nurodoma jiems nelipti ant konkretaus dramblio, palaukti sekančio, o ant to dramblio sodinami
      lengvesni, pvz. žmogus su vaiku.

      Verta pažymėti, kad svoris, kurį dramblys gali sveikai nešti ant nugaros, neapima svorio, nešamo ant sprando (t.y. dramblininko) – tai skaičiuojasi atskirai, nes svoris tenka kitai vietai.

      Mūsų atveju, mano ir žmonos svoris kartu sudėjus yra 135 kg, kažkiek prisidėjo balno svoris.

      Pasak “Lonely Planet”, sprendžiant, ar toje vietoje joti drambliu, dar verta pažiūrėti ir dramblių kūno kalbą stovykloje – yra konkretus elgesys, kurį daro laimingi ar nelaimingi drambliai. Kiek stebėjau, ten, kur lankiausi, dramblių kūno kalba juos rodė esant laimingais.

      3. Kultūrų sandūra. Mano nuomone, didelė dalis europiečių/amerikiečių kritikos Tailando dramblininkystei, kuri yra internete, siekia tiesiog primesti savo požiūrį visam pasauliui: “Pas mus taip nebūna, reiškia, blogai” (o paskui jau tik ieškoma argumentų pagrįsti šiai išankstinei nuostatai).

      Daugeliui tų kritikų nė į galvą nešautų taip pat kritikuoti jodinėjimo arkliais, kuris įprastas ir Europoje – nors, jeigu svoris tiek arkliui, tiek drambliui, nėra per didelis, tai yra lygiai tas pats. Joks gyvūnas negimė nešioti svorių – tokią “paskirtį” jiems sugalvojo žmonės (įskaitant arkliams). Skirtumas tik toks, kad arklius Europoje esame įpratę matyti, kad jais kažkas joja, kai tuo tarpu dramblius esame įpratę matyti egzotiškose nuotraukose iš laukinės gamtos kur nors Afrikoje.

      Bet Tailande yra kitaip. Tailande dramblininkystė yra be galo sena tradicija, drambliai panašiai svarbūs vietos kultūrai, kaip ir arkliai Lietuvos ir Europos kultūrai. Tai nėra kažkoks “išmislas dėl turistų” – priešingai, per 100 metų dramblininkystės apimtys tik sumažėjo (žr. 1 punktą), vėlgi, panašiai kaip arklių poreikis Europoje, kur iš darbo/karo įrankio jie tapo pramogoms naudojamu “žmogaus draugu”.

      Dar verta pažymėti, kad daugelis europiečių ar amerikiečių dramblininkystės kritikų kažkodėl taip smarkiai nekritikuoja, pavyzdžiui, zoologijos sodų, kurie įprasti ir Vakaruose – kažin, ar būti uždarytam nedideliame (pagal jo paties dydį) narve drambliui yra geriau, nei vaikščioti, kad ir su tam tikru (tačiau kontroliuojamu) svoriu ant nugaros po džiungles, rupšnoti ten laukinę žolę.

      Aišku, kaip ir visais atvejais dėl gyvūnų naudojimo žmogui, vieno teisingo atsakymo nėra, ir yra skirtingų nuomonių, nes tai yra moralės klausimas – puikiai suprantu ir nuomonę, kad gyvūnų išvis nei kažkaip naudoti (įskaitant jų valgymą) nereikėtų (nors pats ir nesu veganas). Kita vertus, “AŽ kelionės ir mintys” tinklapyje stengiuosi pateikti objektyvią informaciją, kas tiksliai kur vyksta, nes internete yra daug neišsamių, tik vieną požiūrį pateikiančių ir atkakliai ginančių, samprotavimų.

      Paskaitę “AŽ kelionės ir mintys”, pamatę nuotraukas, tikėtina, dalis žmonių vis tiek prieštaraus jodinėjimui drambliais – pvz. tie, kurių moralinė pozicija, kad visus gyvūnus taip naudoti nevalia – ir, kas be ko, toks pasirinkimas gerbtinas.

      Kita vertus, jei kas nors nemėgsta dramblininkystės vien todėl, kad galvoja, kad visi drambliukai gaudomi iš laukinės gamtos ir žiauriai “jaukinami”, o jų mamos nužudomos, arba kad drambliai nešioja jiems per didelius svorius ant nugaros – tai jiems norisi pasakyti, kad to nebėra, arba jei kažkur pasitaiko, tai yra tam tikras “užribis”, panašiai kaip brakonierystė Lietuvoje, ir tikrai įmanoma joti drambliais tokių vietų neremiant. Panašiai, kaip Europoje nesunkiai gali rasti žirgyną, kur su arkliais elgiamasi gerai.

  22. Sveiki,

    Ar būtų galimybė susisiekti su autoriumi? Labai sudomino Jūsų lietuviško paveldo paieškos svetur.

  23. Sveiki, perskaičiau jūsų pasakojimą apie Kiprą ir Maltą ir nustebino jūsų istorinės žinios ne tik apie kiekvieną regioną, bet ir atskirus objektus. Paprastai kelionų vadovuose tiek daug nerandu, o internete pasiskaičius – gaunasi žinių kratinys, tad norėtųsi sužinoti, kur renkate informaciją prieš kelionę 🙂

    • Dėkui 🙂 . Informacijos rinkimui skiriu daug dėmesio. Šaltiniai (iš esmės visi anglų kalba):
      a)Kelionių vadovų knygos.
      b)Dokumentiniai filmai apie šalį, su ta šalimi susijusios dokumentinių serialų serijos (turiu sąrašą gerų serialų pvz. apie gamtą, miestus, istorines paslaptis, karus).
      c)Bendro pobūdžio straipsniai apie šalį internete (ekonomiką, istoriją ir t.t.).
      d)Šalies kultūros pavyzdžiai (klausausi tos šalies muzikos, pažiūriu jos meninius filmus).

      Stengiuosi tai, kas svarbiausia, po kelionės sudėti į augustinas.net straipsnius, kartu papildęs savo per kelionę patirtais įspūdžiais. Kad skaitytojai galėtų sužinoti daug iš to vieno straipsnio lietuvių k., nes ne visiems kelionės yra toks hobis, kad galėtų skirti tiek laiko ruošimuisi, bet daug kas nori sužinoti išsamią informaciją.

  24. Būtų malonu susisiekti asmeniškai , pasitarti dėl kelionės.

    • Būčiau dėkingas, jei rašytumėte klausimus į komentarus po straipsniu apie atitinkamą šalį. Ten klausimus ir atsakymus matys visi – labai dažnai skirtingus žmones domina panašūs klausimai, todėl jūsų užduoti klausimai ir mano atsakymai į juos, tikėtina, padės ir kitiems straipsnį skaitysiantiems keliautojams. Į pirmuosius jūsų klausimus po straipsniu apie Naująją Zelandiją jau atsakiau 🙂 .

  25. Laba diena, labai norėčiau susisiekti su autoriumi.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *