Išskleisti meniu

Kelionių planavimas

Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

Kaip susiplanuoti nepriklausomą kelionę?

| 2 komentarai

Nepriklausomos kelionės planavimui nebūtina tam skirti mėnesių (nebent pats to norėtumėte). Ir nebūtina susiplanuoti visko iki detalių – jei patinka spontaniškumas, tebūnie!

Tačiau yra dalykų, kuriuos padaryti prieš kelionę būtina. Ir klaidų, kurios lengvai gali sugadinti ar pabranginti bet kurią kelionę.

Aš susiplanavau savo keliones į daugiau nei 100 šalių. Kaip tą daryti efektyviai ir nešvaistant laiko?

Kaip pasirinkti kur keliauti?

Daugelis pradedančių keliautojų pirmą klaidą padaro jau čia. Neatsižvelgdami į nieką kitą, išsirenka vieną vienintelę šalį tai kelionei – „Šiais metais būtinai ten keliausiu“. Nes ten buvo draugai ir patiko, nes kažką įdomaus perskaitė…

Bet pasirinkimas „Sekanti kelionė bus būtinai ten“ užkerta daug galimybių: labai tikėtina, kad į tą šalį šiuo metu skrydžiai brangūs ir/ar nepatogūs, bus dar kokių problemų.

Pasaulis – didelis, įdomių vietų – daug, gyvenimas – ilgas. Aš turiu ištisą sąrašą kelionių idėjų, kurias noriu įgyvendinti. Išgirdęs ką įdomaus (iš draugų, perskaitęs internete ir t.t.), įrašau į tą sąrašą: pvz. „Rio de Žaneiro karnavalas“ ar „Kemperiu per Australiją“. Paskui jau žiūriu, kas iš mano idėjų sąrašo tuo metu, kai keliausiu, logiškiausiai įgyvendinama: gal kokia akcija skrydžiams, gal koks draugas ten ketina vykti su kuriuo norėčiau vykti kartu. Tai sutaupo labai daug laiko ir padeda pasirinkti geriausias keliones: jei neužsirašysite idėjų, kai po trijų metų svarstysite kur keliauti, neprisiminsite visko, kas per tuos tris metus buvo sudominę.

Be to, šitaip man įdomias vietas galėjau lankyti net koronaviruso pandemijos metu – nesustodamas nė keliems mėnesiams. Nes kažkas iš sąrašo visada buvo atvira.

Kokias būtent šalis lankyti? Tai individualu ir priklauso nuo jūsų poreikių: kas jus žavi – miestai, kultūra, pramogos ar kita. Gal minčių įkvėps mano įspūdingiausių pasaulio vietų sąrašai (jas jau aplankiau), suklasifikuoti pagal kategorijas – rinkitės, kas įdomu jums, spauskite ir žiūrėkite, kas iš tokių vietų labiausiai pribloškė mane:


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai

Susidarykite preliminarų maršrutą

Suradę patinkančią kelionę prieš pirkdami lėktuvo bilietus, pagalvokite, ką šalyje norėsite aplankyti ir kaip tai darysite. Nuo to priklauso tiksli kelionės trukmė, taip pat, į kokius oro uostus skristi. Ne kartą girdėjau istorijų: “Labiausiai norėjome aplankyti tą, bet, pasirodo, buvo labai toli ir pritrūko laiko” ar „Nusipirkom pigius bilietus, bet šitiek pinigų vietoje išleidom…“. Man taip seniai ne(be)atsitinka, nes preliminariai apmąstau kelionę dar prieš pirkdamas bilietus.

“Preliminarus apmąstymas” nereiškia susiplanavimo.

Pažiūrėti reikia vien tik šiuos dalykus (užtruks ne ilgiau 1-2 val.):
*Įdomiausių šalies vietų sąrašas. Labiausiai patinka “Lonely Planet” knygų pirmieji puslapiai, kuriuose būna “20 įspūdingiausių šalies vietų” ir jų nuotraukos bei vietos žemėlapyje. “Lonely Planet” knygos yra internete. Jei labiau patinka video, yra ir panašių “topų” video, tik reikia atsirinkti tinkamus, kokybiškus. Toks sąrašas padės nuspręsti, ar tikrai šalis yra jums tinkama bei kiek laiko skirti, į kurias šalies dalis važiuoti.
*Transportas. Jei keliausite automobiliu, įveskite Google Maps iš kur į kur važiuotumėte (kelias pagrindines vietas) ir pažiūrėkite, kiek laiko užtruks (atstumas žemėlapyje apgaulingas – kalnų keliai magistralei nelygu). Jei norėtumėte keliauti viešuoju transportu, įveskite į “Google” tas vietas – gali būti, kad kai kur viešojo transporto nėra išvis.
*Vizų sąlygos, kainos, nuvažiavimo iš oro uosto sąlygos ir bendras kainų lygis šalyje. Kad nusipirkę pigius bilietus nenusiviltumėte supratę, kad vietoje išleisite kosminę sumą. Ar reikia vizos (anglų k.) galite pasirikrinti čia. Kainų lygį šalyje gerai parodo tiesiog atsitiktinė Booking.com viešbučių paieška toms dienoms ar Numbeo svetainė. Jei norėtumėte nuomotis automobilį ar pirkti vidinius skrydžius, verta patikrinti ir tas kainas: jos irgi varijuoja labai smarkiai.

Jeigu “AŽ kelionės ir mintys” yra straipsnis apie tą vietą, kviečiu paskaityti ir jį, nes ten sudėta viskas, kas svarbu: ir lankytinos vietos, ir transporto bei kita praktinė informacija. Čia – visi “AŽ kelionės ir mintys” straipsniai viename žemėlapyje (spauskite ant žymeklių ir tada ant nuotraukos):

Rytų pusrutulis:

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Vakarų pusrutulis:

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Visa tai patikrinus gali būti, kad nuspręsite bilietų išvis nepirkti – pasirodys ne toks jau ir geras pasiūlymas. Kokiais 30% atvejų man taip atsitinka: pvz. tąsyk nepirkau Ryanair bilietų po 30 eurų į Jordaniją, kai išsiaiškinau, kad viza kainuos bent 60 eurų, o ir Jordanija ne tokia pigi šalis.

Jei visgi lėktuvo bilietus nusiperku, pasižymiu į telefoną tolimesnius veiksmus – pvz. kada prašyti vizos ar pildyti kokias anketas (jei tai daryti reikia ne iš karto, o, tarkim, likus kažkokiam laikui iki kelionės), rezervuoti autonuomą ar transporto bilietus vietoje (jei reikia).

Detalų kelionės planavimą irgi atidedu – jei bilietus įsigyji iš anksto, nėra tikslo viską suplanuoti prieš kelis mėnesius.

Iki tol pakanka žinoti – į kokią šalį vyksi, ką ten nori pamatyti/veikti. Esant galimybei, galima paskaityti ir pažiūrėti informacijos apie tą šalį laisvu laiku, pasisemti idėjų.

Bendras principas: „Nedaryti nieko (kalbu apie užsakinėjimus) per anksti“. T.y. stengtis viską padaryti vėliausiai įmanomai (kol nepakyla kainos, nedingsta galimybės). Antraip bus ir nusivylimų: pvz. užsakęs viešbutį prieš 4 mėnesius gal suprasite, kad vėliau kaina tik nukrito, arba daugiau paskaitęs apie šalį suprasite, kad norėjote nuvažiuoti ir į kitą įdomią vietą, bet, deja, jau turite viešbutį kitame regione… Nors pradedantys keliautojai dažnai to bijo, iš tikro viešbutį galima gauti kad ir tą pačią dieną. Laikas, kada paprastai viską užsakinėju:

Kas? Kada užsakau / padarau?
Viešbutis Vietoje ar nakvynės dienos ryte
AirBnB Prieš kelias dienas ar savaites
Autonuoma Maždaug prieš savaitę
Vidiniai skrydžiai Prieš savaitę-mėnesį
Antžeminis transportas Neužsakinėju iš anksto, nebent toje šalyje tai tikslinga (pvz. Indijos geležinkeliai)
Daiktų krovimas Kelionės išvakarės
Viza Paiūrėti būtent tos šalies tvarką

Išimtys: jei pamatai tokį gerą pasiūlymą, kurio tikriausiai neliks, arba jei keliauji per kokią ypatingą šventę (pvz. Naujus metus) – tada reikia „griebti“ anksčiau.

Planuoti galima ir lėktuve

Paskutinis etapas – detalus kelionės planavimas. Ką tiksliai darysi kiekvieną dieną? Gal skamba baisiai – nemėgstate planų, manote, kad čia didžiulis darbas? Na, tai ir nebūtina. Vieni pasirengia tikslų planą iš anksto, kiti „detaliai“ suplanuoja tik sekančią valandą (pvz. su nauju pažįstamu sutaria ką veikti) – ir tai yra gerai, jei tenkina jus. Kita vertus, jei norite išnaudoti laiką optimaliai, pamatyti kuo daugiau – detaliai susiplanuoti verta kiek iš anksto, bet ir tai nėra kažkoks sudėtingas ar ilgas darbas.

Gerai planavimui išnaudoti laiką, kai daugiau nėra ką daryti. Pvz. čia galvoju, ką veiksiu vėliau, laukdamas užsakymo restorane

Gerai planavimui išnaudoti laiką, kai daugiau nėra ką daryti. Pvz. čia galvoju, ką veiksiu vėliau, laukdamas užsakymo restorane. Tam tinka ir transportas

Kai pradėjau keliauti, visą „detalų planą“ padarydavau… oro uoste ar lėktuve pakeliui į šalį. Juk tada turi daug laiko, kurį nelabai kam kitam gali skirti. Daug kas ima į lėktuvą kokią nesusijusią knygą ar ten žiūri kokį atsitiktinį filmą, galbūt keikdami ilgą skrydį – bet daug geriau panaudoti tą laiką paskaitymui apie šalį, kurioje tuojau būsi: ir įdomu, ir naudinga, ir padeda „atlaisvinti“ laiką namie prieš kelionę kitiems reikalams, o laiką kelionės metu – džiaugimuisi ja.

Tiesa, kad galėtum ruoštis „eigoje“, reikia turėti šaltinių. Čia gali padėti kelionių vadovų knygos. Kadangi lėktuve ar ir kitur kelionėje gali nebūti interneto, svarbius šaltinius reikia parsisiųsti į telefoną. Pavyzdžiui, žemėlapius: planuojant verta žymėtis vietas tenai, kad matytum atstumus tarp jų, nuspręstum geriausią lankymo eiliškumą.

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Dabar dažniau iš jos imu knygas pasiruošimui kelionei (pvz. lygindamas įspūdingiausias vietas sprendžiu, kur keliauti), nei pačiam kelionės planavimui ar keliavimui

Tik dalis mano kelionių knygų lentynos. Bet dabar to nebereikia – viską galima parsisiųsti iš interneto. Tai ir patogiau, mažiau daiktų

„Paskutinius štrichus“ galima sudėlioti vakarais – sužiūrėti ateinančios dienos idėjas, žiūrėti, kiek bus laiko. Vakaras geriau nei rytas, nes rytas – jau šviesus metas, kai daug kas dirba, ir planuoti kelionę tuo metu reiškia neišnaudoti laiko, kai gali ką nuveikti. Kita vertus, jeigu esminis kelionių tikslas – naktinis gyvenimas ir pramogos, tai logiškiau planuoti dieną.

Norite planuotis labiau? Galite pradėti ir nuo gerokai anksčiau. Bet patariu tokiu atveju ne tiek žiūrėti konkrečias lankytinas vietas ar datas, kiek pasidomėti vieta, į kurią keliausite. Aš paskaitau bendro pobūdžio informacijos, žiūriu dokumentinius filmus, tos šalies meninius filmus. Šiek tiek pasimokau kalbos. Tokiu būdu įsigyvenu į šalį, jos kultūrą. Bet tai nebūtina, nors ir gerokai praturtina kelionę. Kita vertus, filmai ir video labai praverčia ruošiantis kelionei tada, kai keliaujama keliese. Juos galima pažiūrėti keliese, aptarti.

Žiūrim filmą apie Korėją

Žiūrim filmą apie Korėją

Turėkite reikalingų daiktų sąrašą

Skaityti plačiau: Ką imti į kelionę? Daiktų sąrašas ir patarimai

Pradedantys keliautojai praleidžia valandų valandas ar net dienas sukdami galvą, ką įsidėti į lagaminą – ir žymios dalies susidėtų dalykų nė karto nepanaudoja. Arba panaudoja tik vieną kartą – ir tai nėra taip jau būtina, o sunkų daiktą tąsyt tenka nuolat. O tuo tarpu pamiršta įsidėti kokį daiktą, kuris tikrai būtų svarbus…

Taupydamas laiką, aš esu susidaręs daiktų, kuriuos reikia paimti į kelionę, sąrašą. Kelionės išvakarėse, susidedu juos į kuprinę. Prieš išvažiuodamas į oro uostą, perbėgu sąrašą akim darsyk ir pagalvoju, ar viską turiu. Viskas. Nuo tada, kai pradėjau tai daryti, baigėsi visi “pamiršau pasiimti tą”.

Po kiekvienos kelionės vėl užmetu akį į sąrašą. Jeigu kelionėje kažko smarkiai trūko, sąrašą papildau. Jeigu kažko, ką įsidėjau, neprireikė – iš sąrašo tai ištrinu.

Daugelis sąrašo daiktų reikalingi kiekvienoje kelionėje (pasas, fotoaparatas, telefonas), tačiau kai kurie yra su klaustuku ir priklauso nuo aplinkybių (šilti drabužiai, rozetės adapteris – ar prireiks, padeda sužinoti šie žemėlapiai).

Komentarai
Straipsnio temos: , ,


Kaip užmegzti pažintis kelionėse?

Kaip užmegzti pažintis kelionėse?

| 0 komentarų

Kelionė visai nebendraujant su ten sutiktais žmonėmis – tai labiau kaip filmas.

Tačiau kartais užmegzti pokalbį gali atrodyti sunku arba neaišku nuo ko pradėti.

Čia į vieną straipsnį sudėjau, kaip ir kur geriausia ieškoti tokių ryšių su vietiniais ir kitais keliautojais, kurie tikrai praturtins kelionę į užsienį.

Aistės pokalbis su kitais keliautojais Filipinų paplūdimyje

Aistės pokalbis su kitais keliautojais Filipinų paplūdimyje

Pokalbiams kelionėse pradėti tinkamos vietos ir progos

1.Transportas. Viena geriausių vietų pokalbiams, nes tiek tu, tiek daugelis kitų žmonių ten neturi ką veikti, bet privalo būti. Lėktuvuose, autobusuose, traukiniuose užkalbinkite tuos, kas sėdi šalia. Kur įmanoma, pasirinkite vietą šalia žmogaus, kurį užkalbinti atrodo įdomu, ar keiskite vietą per ilgą važiavimą, kad užkalbintumėte ne po vieną žmogų (ypač tai paprasta keltuose ar traukiniuose). Keliaujant autostopu paprastai bendravimas beveik privaloma dalis, nes tai viena priežasčių, kodėl vairuotojai paveža autostopininkus.

Mados Kenijos traukinyje

Kenijos traukinyje Mombasa-Nairobis užmezgėme pokalbį su vietinėmis apie jų poilsį kurortuose prie Mombasos

2.Šventės / renginiai. Jei dalyvauate vietinėje šventėje, spektaklyje, žiūrite sporto varžybas, verta pakalbinti tuos, kurie yra greta – tarkime, per pertrauką / pertraukėlę, kuomet irgi daug kam „nėra ką veikti“. Šventės / renginio aptarimas – gera pokalbio pradžia.

Stebime kupranugarių grožio konkursą. Apie tai informacijos internete mažai. Gera proga užkalbinti kitus, kurie žiūri, ir gal žino daugiau

Stebime kupranugarių grožio konkursą. Apie tai informacijos internete mažai. Gera proga užkalbinti kitus, kurie žiūri, ir gal žino daugiau

3.Hosteliai. Juose paprastai apsistoja tie, kam norisi bendravimo su kitais turistais, nuotykių kartu – tad užkalbinti noriai bendrauja. Aišku, galima ieškoti kontaktų ir viešbučiuose (pvz. per pusryčius) bei kitur.

Kalbu su viešbutyje Filipinuose sutiktu kazachu. Jis ten gyvena ir jau buvo aplankęs daug vietų, į kurias planavau važiuoti - čia rodydamas žemėlapį sako patarimus

Kalbu su viešbutyje Filipinuose sutiktu kazachu. Jis ten gyvena ir jau buvo aplankęs daug vietų, į kurias planavau važiuoti – čia rodydamas žemėlapį sako patarimus

4.Jau prasidėjusių pokalbių tęsimas. Dažnai būna, kad kelionės metu jus kas pakalbina su kokiu konkrečiu tikslu. Pavyzdžiui, koks restoranėlio šeimininkas pakviečia paragauti jo „nuostabaus maisto“, arba kitas turistas paprašo nufotografuoti jo šeimą. Įprastai pokalbis greitai ir baigtųsi pakalbėjus „apie esmę“ (užsakius maisto ar nufotografavus), bet juk, jei žmogus gerai kalba jums suprantama kalba, yra galimybė pakalbėti ilgiau, paklausinėti daugiau.

Šios toradžės paprašė bendros nuotraukos su manimi. Jos atrodo visai moderniai, bet, neabejoju, tikrai laikosi toradžų tradicijų, kuriomis čia didžiuojamasi.

Šios merginos toradžių krašte Indonezijoje paprašė kartu nusifotografuoti. Tokie prašymai būdingi šalims, kur užsieniečių mažai. Jei žmogus to prašo, paprastai nori bendrauti. Taigi, pasinaudojau proga paklausti merginų dar šio bei to.

5.Pokalbių kitais tikslais pradėjimas. Savo ruožtu, jūs irgi galite pradėti pokalbius „su tikslu“. Gal geriau užuot ilgai tyrinėjus žemėlapius pasiklausti kelio (o tuo pačiu paklausti ir apie ką kitą), o užuot naudojus kokią asmenukių lazdą ar tiesus ranką (kuri vis tiek bus per trumpa) – paprašyti, kad kas jus nufotografuotų? Taip pat, jei tik iškils koks klausimas, atsakymą į kurį, tikėtina, žinos aplinkiniai, klauskite aplinkinių. O tokius trumpus pokalbius „su tikslu“ galite pratęsti į kitas temas. Šitokie metodai labai padeda, jei koks žmogus atrodo įdomus ir jį šiaip ar taip norėtumėte užkalbinti.

6.Internetas. Galite internete dar prieš kelionę susirasti kontaktų vietoje, pvz. įvairiose susirašinėjimo ar kelionių svetainėse, paskui susitikti. Taip pat galima eiti į visokius renginius per „Meetup“ ir panašias programėles. Galite mėginti ir „Tinder“, nors tai, matyt, galioja tik vienišiems.

7.Bendrų pomėgių erdvės. Naktiniai klubai pramogautojams, žygių takai žygeiviams, kaituotojų stovyklos kaituotojams, bendradarbystės erdvės dirbantiems per atstumą – pliusas toks, kad tose vietose rinksis bendraminčiai, iš karto bus apie ką kalbėti ar ką kartu veikti. Panašūs hobiai ar darbai iš karto susieja net ir labai skirtingų tautų ir kultūrų žmones. Tiesa, tokiose hobių ir gyvenimo būdo vietose reikia žmones kalbinti ne tada, kai jie labiausiai užsiėmę.

8.Iš anksčiau turimi kontaktai. Per gyvenime susipažinote su tūkstančiais žmonių – klasiokai, kursiokai, bendradarbiai, klientai, jei bendrausite “pagal šį straipsnį” – pažįstami, sutikti buvusiose kelionėse ir t.t. Visai neretai būna, kad kas nors panašiu metu bus ten, kur ir jūs (gyvena, studijuoja, dirba, keliauja ar dar ką), tai gali matytis ir iš socialinių tinklų. Galima parašyti dėl susitikimo net jei tai ir nebūtų koks nors artimas draugas.

Susitinkame su mūsų kliente - San Paulo advokate. Ji - ir futbolo agentė. Įdomu išgirsti apie vaikų futbolo sceną Brazilijoje.

Aistė susitinka su kliente Lietuvos pilietybės atkūrimo klausimu ir kolege advokate San Paule.

9.Tinklaraštis, Youtube kanalas ir pan.. Tokio neturite? Visada galite pradėti ir tai gali būti priežastis, be kita ko, susitikti su bendraminčiais. Tarkime, domitės kulinarija. Pradedate rašyti tinklaraštį apie įvairių šalių virtuves. Taip prisistatote kalbindami restoranėlių šeimininkus, o tokie pokalbiai įdomūs abiems: ir jums, kaip kulinarijos fanui, ir restoranėlių savininkams, kurie žinos bendraujantys su kažkuo, kas matė daug restoranų ir daug žino šioje srityje, gal galės kažką patarti, o gal parašytas straipsnis bus jam reklama.

Savanoriauju 'Gabalėliai Lietuvos' projekte: čia važiuoajme aplink JAV ieškodami, fotografuodami, filmuodami lietuvišką paveldą (nuotraukoje - Čikagos lietuvių (jaunimo) centras). Čia gaunu finansavimą ar nakvynę pačiai ekspedicijai, tačiau algos negaunu. Eksopeicija, aišku, ne kelionė - viskas orientuota į lietuviško paveldo paiešką. Tačiau tai įdomus, prasmingas darbas, sutinku daug įdomių žmonių

Esu ‘Gabalėliai Lietuvos’ apie lietuvišką paveldą už Lietuvos ribų šeimininkas. Čia imu interviu iš Čikagos lietuvių jaunimo centro vadovo

Su kokiais žmonėmis verta (ir neverta) bendrauti kelionėse?

Jei norite sužinoti daugiau apie šalį, jos kultūrą, lankytinas vietas, labiausiai praverčia pokalbiai su tokiais žmonėmis:

1.Protingi, daug žinantys vietiniai žmonės. Labai gerai, jei tie žmonės dar ir nemažai keliavę tiek po savo šalį, tiek svetur. Ieškant „atsitiktinių kontaktų“, tokius rasti gana sunku, bet radus jie yra tikras informacijos ir įdomiai praleisto laiko lobynas. Deja, daugelis vietinių apie savo šalį žino ne ką daugiau, nei pasiskaitęs turistas. Iš tokių mažai ką sužinai: kas iš to, kad jie parekomenduos kokį savo šalies kurortą, jei jį rekomenduoja tik todėl, kad tai – vienintelis kurortas, kuriame buvo ir kartu su šeima kasmet atostogauja (tas pats apie restoraną, paplūdimį ir kt.) – todėl prieš naudojantis rekomendacijomis visada verta pajusti, ar jos yra iš žmogaus, kuris pakankamai patyręs, kad galėtų rekomenduoti. O jei pašnekovai nekeliavę svetur, nebendravę su užsieniečiais, tikėtina, neįtaria, kas jums įdomu – pvz. gal jums būtų įdomu išgirsti apie vietines vestuvių tradicijas ar valgymo tradicijas, kurias kiekvienas vietinis tikrai patyręs, bet jam atrodys tai visai neįdomu ir jis nekalbės apie tai, „Juk visi taip daro ir žino, ką čia apie tai kalbėti?“. O jeigu kalbės, tai nesupras, kas pas juos kitaip, nei kitur, ir, tarkim, apie vestuvių tradicijas ims pasakoti, kad „nuotaka su balta suknele“…

2.Vietiniai, dirbantys su turistais. „AirBnB“ būtų savininkai, gidai ir t.t. Jie nuolat sulaukia panašių klausimų, todėl žino, kas svarbu užsieniečiams; sulaukę klausimų, į kuriuos neturi atsakymų, neretai patys pasidomi ir kitam turistui, kuris to paklaus, jau turi ką atsakyti. Tiesa, daugelis tokių „kontaktų“ yra mokami kaip paslaugos (tačiau „paslaugos pirkimas“ nelygu „bendravimui“ – juk gali apsistoti „AirBnB“ ir nė kiek nebendrauti su savininku arba eiti į ekskursiją ir neužduoti gidui papildomų klausimų apie šalį po ekskursijos – o gali užduoti). Tarp nemokamų alternatyvų kontaktams su „vietiniais, kuriems nesvetimi turistai“ – „CouchSurfing“ ir pan.

Viešbučio šeimininkas Vakarų Sacharoje tradiciškai įpila arbatos, perpildamas daug kartų

Viešbučio šeimininkas Vakarų Sacharoje tradiciškai įpila arbatos, perpildamas daug kartų

3.Užsieniečiai, gyvenantys toje šalyje – ypač imigravę iš tavo šalies (lietuviai) ar gretimų šalių ar šalių, kuriose gyvenai. Jie jau gerai patyrę šalį ir daug žino, bet kartu yra iš kitos kultūros, taigi, iš pradžių daug ką matė taip, kaip matai tu, ir supranta, kas tau svarbu, įdomu, keista. Be to, užsieniečiai, persikėlę kur nors gyventi – ypač ne „juodadarbiai ekonominiai migrantai“, o, tarkime, studentai arba vyrai, vedę vietines moteris – dažnai būna ir patys daug pakeliavę po šalį, visų pirma pamatę ją „usžieniečio akimis“. Be to, tai dažniausiai vienintelis būdas pabendrauti / sužinoti informaciją lietuvių kalba, jeigu prasčiau kalbate užsienio kalbomis.

Su ukrainiečių restorano savininke Palavane, Filipinuose

Su ukrainiečių restorano savininke Palavane, Filipinuose – buvo įdomu pabendrauti su žmonėmis iš artimesnio mūsiškiam kultūrinio konteksto, kaip jie atrado ir įsikūrė Filipinuose

Jei norite kartu leisti laiką, verta ieškoti tokių kontaktų:

1.Kiti keliautojai – bet ne bet kokie. Dažniausiai bendriems nuotykiams „pasirašo“ tie, kas keliauja vieni, nepriklausomai, ilgą laiką – dažniausiai tai vadinamieji „kuprinėtojai“ (backpackers). Tokius dažnai susitinki hosteliuose ir pan. Kuo labiau nutolęs žmogus nuo šio „standarto“, tuo mažesnė tikimybė, kad pavyks kartu leisti laiką. Jei keliauja šeima su vaikais, su organizuota ekskursija ir trumpam laikui – sudominti bendru laisvalaikiu greičiausiai bus neįmanoma. Kita vertus, aišku, yra daug tarpinių variantų, pvz. jei esate pora, logiška pakalbinti kitą keliaujančią porą be vaikų, ypač „kuprinėtojus“.

Sutikti gyvenimo nuotykio ieškotojai Indijoje - jauna prancūzė mergina, siūlanti tapyti vietos kavines, ir ~35 m. portugalas sunkvežimio vairuotojas, į tokią kelionę išsileidęs kai jam atėmė teises

Pasitinkame saulę su kuprinėtojais, su kuriais susipažinome Indijos traukinyje, su kuriais pakalbėjome apie patirtis Indijos geležinkeliuose: pasirodo, manosios dar nieko, nes sutiktasis portugalas sakė, esą jo vagone žmonės šlapinosi, nes per minią nebuvo kaip nueiti į tualetą. Iš pokalbio buvo ir praktinės naudos: atvažiavę į Chadžuraho stotį “susimetėme”, kad visi kartu nuvažiuotume į miestą

2.Vietiniai, linkę į bendrus nuotykius su užsieniečiais. Bendrai paėmus, tik labai labai maža dalis vietinių turės laiko ir noro leistis į kokią bendrą veiklą, todėl čia reiktų ieškoti tikslingai tam tikrose vietose. Tai yra atitinkamos interneto vietos ar fizinės vietos, į kur šiaip jau renkasi daug užsieniečių, o vietiniai ateina kaip tik tokie, kurie nori pabendrauti su užsieniečiais (bet atsargiai – deja, kai kuriose šalyse tokiose vietose „neršia“ ir visokie prekijai bei apgavikai).

3.Žmonės su panašiais pomėgiais, kaip jūs. Jei norite kartu žvejoti – logiška kalbinti žvejus. Jei norite eiti į žygį – tuos, kurie atrodo kaip žygeiviai (batai, kuprinės ir t.t.). Šitie žmonės praverčia ne tik nuotykiams kartu, tačiau ir norint sužinoti, kaip jūsų pamėgti hobiai atrodo toje šalyje (pvz. mėgstančio kalnus gali klausti, kokie kalnai jo šalyje verčiausi dėmesio).

Dubajaus bare laukiame baro viktorinos (kvizo) pradžios. Mėgstame šią pramogą ir Lietuvoje. O čia paprašėme prijungti prie vietinių komandos - ten žaidė inteligentiški ndai, su kuriais pasikeitėme kontaktais, nes mūsų žaidimo lygis jiems padarė įspūdį. Gal kada susitiksim Bangalore

Dubajaus bare laukiame baro viktorinos (kvizo) pradžios. Mėgstame šią pramogą ir Lietuvoje. Dubajuje radome per “Meetup” ir papaprašėme prijungti prie vietinių komandos – ten žaidė inteligentiški ndai, su kuriais pasikeitėme kontaktais, nes mūsų žaidimo lygis jiems padarė įspūdį. Gal kada susitiksim Bangalore

Nelabai verta leistis į ilgus pokalbius su tokiais žmonėmis:

1.Prekijais ir kitais įkyriais siūlytojais. Atrodo, paprasčiausia – jie patys prieina. Bet jų bendravimas bus orientuotas į prekių pardavimą, kažkokių paslaugų įsiūlymą ir tai netrukus pasijus. Net jeigu jie kažką ir sakys nuoširdžiai, bus sunku suprasti, ką, nes daugelis atsakymų bus tiesiog savanaudiški. „Kokia gražiausia vieta šiame mieste?“ „Tas kalnas, bet ten reikia važiuoti taksi. Mano brolis taksistas, galiu dabar iškviesti“ ir pan. Daugelis klausimų, kurie užduos apie jus, irgi bus savanaudiški: klausimo „Ar čia esi pirmą kartą?“ tikroji reikšmė „Ar gerai žinai vietines kainas?“, klausimo „Kokiame viešbutyje gyveni?“ tikroji reikšmė „Kiek turi pinigų?“ ir pan. Pajutęs tokią pokalbio schemą stengiuosi jį užbaigti. Deja, jei pats neieškoksi kontaktų, o mėginsi tik bendrauti su tais, kurie tave *patys* užkalbina, daugelyje šalių tai ir bus visokiausi prekijai (nes jų darbas kalbinti turistus) ir apie šalies žmones liks blogas įspūdis (be reikalo!).

Vienas nuobodžiaujančių tuktukinikų, kalbinusių mus važiuoti su juo. Bet vos pasiūlai normalią kainą, kokią gautum taksi - bemat nusijuokęs atstoja: geriau jau pagulės, nei sutiks turistus vežti už tiek

Tikrai neapsimoka klausti, ką nuveikti, tokio tuktuko vairuotojo Bankoke… Kone visada veža ten, kur moka jiems didžiausius komisinius, o ne kur tikrai įdomu

2.Apgavikais. Apie apgavysčių schemas esu parašęs ištisą straipsnį ir pajutus kažkurią iš tų schemų reikia užbaigti pokalbį kuo greičiau.

3.Tais, kurie nemoka ar prastai moka visas kalbas, kurias gerai mokate jūs (t.y. neturite bendros kalbos, kurią gerai mokėtumėte abu). Nors šiaip kelionės metu galima nesunkiai išsisukti nemokant kalbos, jei norite suprasti sakomą informaciją ar leisti kartu laiką, tiesiog „daugmaž suprasti“ vienam kitą greičiausiai nepakaks, arba tai tiesiog nebus taip įdomu. Taigi, jei matau, kad sunku susikalbėti, į gilesnį kontaktą neinu.

Važiuojame per Mauritaniją

Važiuojame per Mauritaniją – deja, tradiciškai apsirengęs ir giedamojo Korano nuolat klausęs vairuotojas angliškai nemokėjo

Apie ką kalbėti su naujais pažįstamais?

Turėkite mintyse klausimų sąrašą – ko visur klausite tam tikrų žmonių. Pavyzdžiui, galbūt norėtumėte kiekvieno „AirBnB“, jei tokiame apsistojate, šeimininko ar gido paklausti, kokie yra geri vietinio maisto restoranai, arba kokias lankytinas vietas jis rekomenduotų ir kodėl. Kai kuriuos klausimus verta užduoti pagal aplinkybes – pvz., jei vėliau teks važiuoti į oro uostą, kaip ten nuvažiuoti geriausiai / pigiausiai (turistus priimantys žmonės paprastai tai gerai žino, o interenete kartais sunkiau greitai surasti arba informacija gali būti pasenusi). Net jei to paties klausimo jau klausėte vieno žmogaus, verta paklausti ir kito – juk žmonės mėgsta skirtingus restoranus, transportą ir kita.

Caru' cu bere restoranas Bukarešte

Caru’ cu bere restoranas Bukarešte savo XIX-XX a. sandūros interjeru, istorija, gyva muzika, rumuniškais patiekalais paliko neišdildomą įspūdį. Ir net kainos nedidelės. Bet nebūčiau ten ėjęs, jei ne AirBnB buto savininkas, kurio paklausėme ‘Kur geriausi rumuniški patiekalai Bukarešte?’

Neapsiribokite vien „aktualių“ klausimų bėrimu – paklausinėkite apie tą žmogų, pasakykite apie save. Tai padės išlaikyti pokalbį ir, tikėtina, netikėtai sužinoti ko svarbaus ir įdomaus.

Įterpkite asmeninių pasakojimų ir klausimų. Daug pokalbių su vietiniais lieka formalizuoto „small talk“ lygyje („Iš kur tu?“, „O iš kur tu?“, „Koks tavo vardas?“), bet iš to sunku užmegzti ryšį ar sužinoti ką svarbaus. Gali būti žmogus, iš kurio daug ką sužinotumėte, su kuriuo įdomiai leistumėte laiką – bet to neatsitinka vien todėl, kad liekate tame formaliame „small talk“. Todėl verta įterpti asmeniškesnių detalių. Na, pavyzdžiui, norėtumėte susirasti bendrakeleivį į žygį kalnuose arba kokį Tailando „Full Moon Party“? Tai transporte, kuris važiuoja į tą vietą, kalbindami žmones neprabėgus daug laiko nuo pokalbio pradžios užsiminkite apie savo pomėgius – ką jums reiškia gamta, kalnai, ar tas vakarėlis, kada apie tai sužinojote, kodėl ten vykstate. Savo ruožtu, papasakoję ką asmeniškiau, galite to paties ar panašių dalykų klausti ir pašnekovo.

Full Moon Party vakarėlio dvasia

Full Moon Party vakarėlio dvasia – daug kas vietoje ir susipažinę

Įteprkite pastebėjimų apie šalį, žodžių vietine kalba (padės „pralaužti ledus“), tik tai darykite jeigu iš tikro pakankamai pasidomėjote šalimi, istorija, kultūra, nes čia lengva pasakyti tai, kas įžeidu (panašiai, kaip kai kokie užsieniečiai pradeda aiškinti, kad „lietuviai anksčiau buvo rusai“ ar „lietuvių kalba – rusų kalbos tarmė“). Jei apie šalį žinote nedaug, geriau tada tokių pastebėjimų neįterpti iš viso, daugiau klausytis, arba įterpti labai asmeninius, subjektyvius pastebėjimus („Man patiko tas restoranas“).

Nežinote kaip pradėti pokalbį? Klausimų ir idėjų sąrašas

Neturite idėjų, apie ką kalbėti? Štai jos:

Frazės, tinkamos pradėti pokalbį su nepažįstamu
*Gražus vaizdas! (pridedant platesnį komentarą apie tai ką matote, pavyzdžiui, pro traukinio langą)
*Gal galėtumėte mane nufotografuoti?
*Kaip jums šitas patiekalas / šitas renginys / šita vieta (…)? (priklausomai nuo to, kur klausiama ir ką žmogus veikia)
*Ar jūs čia pirmą kartą? (jei ne – galimybė užduoti klausimų)
*Pirmą kartą gyvenime aš patekau į tokią situaciją… (pvz. „Tai karščiausia, kur esu gyvenime buvęs“, „Pirmą kartą esu smėlio audroje“, „Niekada nebuvau patyręs šitokio vėjo“, „Čia brangiausia vieta kur tik buvau šioje šalyje!“ ir pan. Vietinis gal papasakos kitų įdomių savo patirčių, susijusių su ta situacija)

Alamogordo baltuosiuose smėlynuose temstant sutiktų vienintelių žmonių paklausę, kaip jiems patinka šliuožti su smėlio rogutėmis, kurias šie turėjo, gavome ir progą jas pasiskolinti bei išbandyti patys

Alamogordo baltuosiuose smėlynuose (Naujoji Meksika, JAV) temstant sutiktų vienintelių žmonių paklausę, kaip jiems patinka šliuožti su smėlio rogutėmis, kurias šie turėjo, gavome ir progą jas pasiskolinti bei išbandyti patys

Taip pat, galite tiesiog užduoti klausimą, kuris tuo metu iškilo. „Kodėl šitas namas nugriuvęs?“, „Kiek laiko čia jau taip šitas kelias uždarytas?“, „Kiek kainuoja nuvažiuoti į miestą X?“ ir pan. Tokius klausimus verta užduoti vietiniams, kurie, tikėtina, žinos atsakymą.

Klausimai, skirti sužinoti apie vietą

*Kokios įdomiausios vietos jūsų mieste?
*Kokios įdomiausios vietos šalyje? (turėti omenyje / paklausti kartu, kur žmogus yra buvęs)
*Kokie geriausi vietos virtuvės restoranai?
*Kokiame restorane mėgstate valgyti?
*Kaip geriausia nuvažiuoti į vietą X? (kur planuojate važiuoti)

Parodyti įvardytą miestą žemėlapyje kalbos nereikia

Pakelės viešbutyje Argentinoje Aistė klausia, kuriuo keliu bus geriausia važiuoti rytoj (tai nėra taip paprasta, kaip įsijungti “Google Maps”: Lotynų Amerikoje daug kur yra kelių, pravažiuojamų tik visureigiams, kuriais, nepaisant to, siūlo važiuoti GPS sistemos)

P.S. Paprastai neapsimoka užduoti klausimų apie grynai turistams skirtas vietas. Pavyzdžiui, „Koks geriausias viešbutis mieste?“, ar „Kokia geriausia autonuoma?“. Vietiniai nebus to bandę ir nieko nežinos. Kiti turistai geriausiu atveju bus bandę vieną variantą ir tik jį žinos, neturės su kuo palyginti. Kas labiausiai norės atsakinėti į tokius klausimus – tai visokie prekijai, kurie už komisinius ves jus „pas draugą“ ir tikrai maža tikimybė, kad tai bus geriausias pasiūlymas. Net man pačiam, kai sulaukiu tokių klausimų apie mano miestą Vilnių, atsakyti objektyviai sunku – na, žinau, ką man pasakojo mano klientai, bet tik tiek, pats juk nenakvojau jokiame Vilniaus viešbutyje, nesinuomojau čia automobilio…

Prasmingas “Small talk“
*Iš kur jūs? (Jei esi buvęs ar nori ten nuvažiuoti – pakalbėti apie žmogaus šalį ar miestą)
*Ką jau lankėte šiame mieste? Kas labiausiai patiko ir kodėl? (klausimas kitiems turistams, duomenys bus „švieži“; jei bus lankęs vietą, kur norite vykti – galite apie ją pakalbėti; taip pat papasakoti, ką lankėte pats, taip suteikdami naudos ir tam žmogui). Galima klausti ir tiesiai – „Ar lankėte XXX?“.
*Ką dirbate? (Iš to gali sekti papildomi susiję klausimai; pvz. mokytojo galima klausti apie tai, kas mokoma vietos mokyklose, jei aktualu palyginti su tuo, ko mokosi jūsų vaikai ar mokėtės jūs pats).
*Kokie jūsų pomėgiai? (Vėlgi, iš to gali sekti papildomi susiję klausimai – pvz. žvejui apie vietos žuvis, kibimą, ir žvejybos tvarką; mėgstančiam sportą – apie galimybes pamatyti sporto varžybas ir pan.)
*Ką veiksite nuvažiavę? (Klausimams transporte, jei žmogus važiuoja ne namo; jei tai kitas turistas – gal veikla pasirodys įdomi ir pasiūlysite prisijungti; jei vietinis – sužinosite apie vietos kultūrą)

Klausimus „Ką dirbate?“. „Kokie pomėgiai?“ galite keisti spėjimais pagal tai, ką matote (pvz. jei žmogus su marškinėliais su tam tikra muzikos grupe tai klausti, ar patinka jos muzika; jei su žygeivio batais – ar mėgsta žygius).

Tokie marškinėliai padėjo Aistei 'atpažinti vienas kitą' su kitu Niko Keivo gerbėju, kuris Belgrade ėjo į tą patį koncertą

Tokie marškinėliai padėjo Aistei ‘atpažinti vienas kitą’ su kitu Niko Keivo gerbėju, kuris Belgrade ėjo į tą patį koncertą

Apie ką nekalbėti (kas nemandagu)?

Susipažinkite su tuo, kas toje šalyje nemandagu, neklausiama ir pan.. To stenkitės vengti, bet neįsižeiskite, jei jūsų klaus kažko, kas jums atrodo nemandagu – kultūra šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, tokie klausimai vienose šalyse yra „tabu“, o kitose užduodami kaip vieni pirmųjų susipažinus: „Kiek uždirbi?“, „Ar esi vedęs (ištekėjusi)?“, „Kiek turi vaikų?“, „Kokia tavo religija?“, „Kokia tavo tautybė?“, „Kiek tau metų?“, taip pat klausimai apie politines pažiūras, nuomones apie politikus ar politinius įvykius, komplimentai. Nors pačiam verta vengti tų klausimų, kurie šalyje tabu, čia nepersistenkite, neimkite bijoti klausti visko iš šio sąrašo visame pasaulyje. Vienas-kitas „netaktiškas“ ar „per ankstyvas“ klausimas iš užsieniečio lūpų nieko tokio (tai ne tas pats, kas visokie įžeidūs pastebėjimai) ir geriau taip, nei „per atsargumą“ neužduoti kelių normalių ten klausimų.

Bendrai paėmus, „politiniai“ klausimai dažniausiai yra mėgiami senose demokratijose (ech, kiek kartų JAV mano pašnekovai netikėtai staiga patys pasuko pokalbį į politines temas!), bet jie yra tabu diktatūrose (nes žmonės bijo pasakyti ką „ne taip“ – jie gi nežino, gal jūs, tarkime, koks valdžios agentas – tad net jeigu ir kažką atsakys, greičiausiai nutylės tikrą savo nuomonę, kur ji nesutampa su valdžios nuomone, ar nutylės faktus, kuriuos neigia oficiali vietos propaganda, todėl iš tokio atsakymo jums bus mažai naudos). Čia yra tokia gana tvirta tendencija – kuo labiau ir laisviau žmonės su „naujai sutiktais pažįstamais“ kalba apie politiką, tuo daugiau šalyje demokratijos (ir atvirkščiai, jei daugelis „nutyli“ nuomones, nukreipinėja temą – su demokratija ten yra ar bent jau neseniai buvo problemų).

Klausimai apie religiją ar tautybę dažnai yra tabu ten, kur neseniai buvo religiniai ar tautiniai persekiojimai (pvz. ir Lietuvoje naujai sutikto žmogaus klausti „kokia tavo religija?“, pasakoti apie savo tikėjimus, nelabai taktiška. Panašiai visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, Kinijoje ir kitur, kur valdžia persekiojo (ar persekioja) religijas. O daugybėje Azijos ar Afrikos šalių, kur nebuvo antireliginių diktatūrų – normalu, kad „Kokia tavo religija?“ būna koks antras ar trečias klausimas naujai sutiktam žmogui. JAV pokalbiai irgi dažnai gana greitai pasuka religinių tikėjimų kryptimi). Beje, daug šalių, ypač Vakaruose, vietiniai maišo sąvokas „Tautybė“, „Pilietybė“, „Gimimo vieta“, „Kilmės šalis“ ir pan., tad norint gauti atsakymą, kurio sieki, verta uždavinėti konkrečius klausimus, pasitikslinti.

Piknikai Isfahano centrinėje aikštėje. Moterys su skarelėmis - Iranas viena nedaugelio šalių, kur tai privaloma

Jei keliausite ilgiau po Iraną greičiausiai jus pakvies prisijungti prie gatvės pikniko, o vienas pirmųjų klausimų ten bus apie jūsų religiją. Kai kuriems lietuviams gali būti nejauku – ‘Gal sužinoję, kad nemusulmonas, nebebendraus ar ims nekęsti?’. Bet iš tikro Irane tai mandagus, nieko pikto nelemiantis klausimas – jiems įdomu apie jus sužinoti apie jus, o religija tuose kraštuose vienas svarbiausių dalykų; jie gerbia visus svečius

Klausimai apie šeimą ar uždarbį dažnai laikomi esminiais „kolektyvistinėse“ Afrikos ar Azijos visuomenėse, bet nemėgiami į privatumą orientuotuose „individualistiniuose“ Vakaruose, kur šios temos „rezervuotos“ draugams.

Klausimai apie amžių – bent jau moters – nemėgiami visuomenėse, kur vyresni žmonės savotiškai „nurašomi“ (ir Europoje), bet įprasti ten, kur nuo amžiaus tiesiogiai priklauso bendravimo formalumas ir aukštesnė pagarba (pvz. Korėjoje dėl to net įprasta prisistatyti „Aš esu XX, man 52 metai“, tai daro ir moterys).

Komplimentai („Graži suknelė!“ ir pan.), ypač priešingai lyčiai, yra normalūs seksualiniu požiūriu atviresnėse visuomenėse (pvz. Lotynų Amerikoje), bet nepageidaujami ten, kur artimesni santykiai laikomi už kelių užraktų, rengiamasi ir elgiamasi specialiai kukliai (pvz. islamo šalyse). Dar kitur jie gali būti ne taip suprasti (kaip „kabinimas“, net jei taip nėra).

Taip pat kai kuriose šalyse (ypač konservatyviose musulmoniškose šalyse) apskritai nekorektiška kalbinti priešingos lyties atstovą/ę.

Saudo Arabijos gatvės scena

Saudo Arabijoje vyrai dažniausiai kalbėdavo tik su manimi, net kai norėdavo paklausti apie Aistę. ‘Koks jos vardas?’, ‘Tavo žmona sėdi kur negalima’ ir pan. Savo ruožtu, moterys kalbindavo tik Aistę (pavyzdžiui, bendrakeleivė autobuse). To reikėjo prisilaikyti ir pradedant pokalbius mums patiems

Governor saloje. Kempinge dešinėje nuomojamos palapinės kaina - 700 eurų už naktį.

Niujorko Governor saloje. Man paėjus į priekį, Aistę čia bandė kalbinti vienas vyrukas ‘Ei gražuole’ ir pan. Tokie dalykai, vadinami ‘catcall’ – kontroversiškas reikalas, itin ‘uždegantis’ niujorkiečius. Taip pokalbius su praeivėmis dažnai mėgina pradėti ten gausūs imigrantai, pavyzdžiui, iš Lotynų Amerikos, nes Lotynų Amerikoje daug moterų toks dėmesys ir pagyros patinka (iš tiesų, Aistė turėjo daug panašių patirčių Lotynų Amerikoje). Tačiau daugelį JAV baltaodžių neimigrančių moterų tai itin erzina, jos tai sieja su nepagarba moterims ir priekabiavimu. Žinant šią kontroversiją, verta pačiam Niujorke taip pokalbių nepradėti ir apskritai per pirmą susitikimą nesišvaistyti komentarais išvaizdai.

Ne visiems pakeliui, bet bandyti verta!

Labai svarbu suprasti, kad žmonės – labai skirtingi, jiems reikia skirtingų dalykų. Tik su mažuma sutiktųjų – nedidele mažuma – jums bus pakeliui, o ir iš tų dar dalis neturės laiko ir pan. Deja, yra žmonių, kurie dėl to išvis nekalbina kitų, nes „vis tiek nepavyks“, „greičiausiai nebus įdomus žmogus“ ir t.t. Aišku, gal jums bendravimo visai nereikia – bet žmonių, kuriems *tikrai* nereikia, labai mažai. Jei visgi prisimenate iš kelionių momentų, kada buvo smagu bendrauti su vietiniais ar kitais turistais (pvz. kai užkalbino jus patį / pačią), tai, reiškia, gali būti smagu ir įdomu ir naudinga ir vėl. Nebijokite, kad „nieko neišeis“ – tai normalu, o jei alternatyva būtų buvusi tiesiog sėdėti tylomis savo autobuso sėdynėje ir nieko neveikti (arba iš neturėjimo ką veikti „skrolinti Feisbuką“), tai pamėginęs pabendrauti vis tiek nieko nebūsite praradęs. Bet tie kartai, kai „puikiai pavyksta“, kai daug sužinote, tikrai viską atpirks. O ir net tais kartais, kai, atrodo, nepavyksta, vis tiek ką nors galite suprasti, sužinoti, gauti – tegu ir tiesiog kas nors bus padaręs jūsų nuotrauką.

Pašnekovė kelte iš Sumbavos į Floresą Indonezijoje. Buvo įdomu, paskeitėme kontaktais, susirašėme apie ekskursijų kainas Florese.

Pašnekovė kelte iš Sumbavos į Floresą Indonezijoje. Buvo įdomu, paskeitėme kontaktais, kitą dieną susirašėme apie ekskursijų kainas Florese. Daugiau nebesusisiekėme.

Savo ruožtu, ir jūs nebijokite užbaigti pokalbio, jei matote, kad jis „veda į niekur“, jums neįdomu ir jūs ar pašnekovas kalba tik iš mandagumo. Taip būna, kai pamatote, kad jūs arba pašnekovas gerai nekalbate ta pačia kalba, kad pašnekovas nežino, kas aktualu jums ir pan. Taip pat būdų išeiti iš situacijos ieškau ir susidūręs su “vienaplaniais” pašnekovais, kurie “be perstojo kalba apie vieną” (pvz. karštligiškai agituoja konkrečiu politiniu ar religiniu klausimu). Geriau negaišti savo ir kito žmogaus laiko.

Jokiu būdu nenusivilkite ir nespręsite nieko pagal vieną atvejį – „Aj, šitoj šaly gal nepavyks susikalbėti“ ar pan. Visuomet pavyks tik mažuma užkalbinimų. Čia kaip piramidė. Daugiausiai bus pokalbių, kurių metu tik apsikeisite keliais žodžiais (t.y. prašymas nufotografuoti ir baigsis nufotografavimu). Mažiau pokalbių (bet vis tiek labai daug) kurių metu sužinosite ar patirsite ką įdomaus. Dar mažiau tokių žmonių, su kuriais praleisite ar prakalbėsite bent kelias valandas. Ir dar mažiau tokių, kurie taps tikrais draugais ne tik toje kelionėje. Bet jei per kelionę užkalbinsi kelias dešimtis žmonių – tikrai atsiras ir įdomių žinių, patirčių, o tikriausiai ir ilgalaikių draugų! Juk, tarkime, jei keliaujate ir kalbinate kitus keliautojus, keliaujančius panašiai – tai jau yra bent vienas bendras hobis (būtent tokio pobūdžio kelionės). Tačiau, aišku, jeigu per kelionę bendrausite tik su vienu-dviem žmonėm, tai jau bus visiška loterija, ar su tais žmonėm galėsite laiką praleisti turiningai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , ,


Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

Ilgalaikės kelionės – kur? Kaip? Iš ko?

| 0 komentarų

Vis daugiau žmonių keliauja ne savaitgaliui ar kelioms savaitėms o ištisus mėnesius ar net metus.

Ar verta taip keliauti? Ką duoda tokios kelionės? Kokie žmonės taip keliauja? Kaip gauti pinigų tokioms kelionėms (juk per atostogas taip nenukeliausi)?

Aš esu leidęsis jau į keliolika ilgalaikių kelionių ir dalinuosi visa reikalinga patirtimi – tiek savo, tiek sutiktų „bendrakeleivių“.

Mano kelionės ~1 mėn. ar ilgiau. Dauguma čia pažymėtų buvo 2018-2021 m. Ta pati spalva reiškia tą pačią kelionę

Mano kelionės ~1 mėn. ar ilgiau. Dauguma čia pažymėtų buvo 2018-2021 m. Ta pati spalva reiškia tą pačią kelionę

Kodėl žmonės leidžiasi į ilgas keliones ir ar verta?

Kodėl ir kam verta keliauti ilgą laiką? Ilgos kelionės būna labai skirtingos, bet daugelis sutiktų ilgalaikių keliautojų keliauja dėl vieno šių dalykų.

1.Žiemojimas svetur. Lietuvoje, Europoje, žiemos per šaltos? Daugelis jas trumpam praskaidrina kelione į kokį šiltą kurortą – savaitei, dviem ir vėl grįžta į „šaltą realybę“. Bet ilgalaikiai keliautojai daro „galingesnį ėjimą“: tiesiog išvyksta visai žiemai! Dviems-keturiems mėnesiams ar pan. į kokį šiltą Tailandą, Balį, Kanarus ar dar kur. Dažniausiai tai būna šeimos, bent jau virš ~35 m.

Žiema Tenerifėje

Žiema Tenerifėje

2.Gyvenimo nuotykis. Tiesiog imi kuprinę ir leki per pasaulį: randi naujų draugų, kartu patiri nuotykius, įvairiausią gamtą ir kultūras, galbūt kur pasavanoriauji ar padirbi. Be aiškaus plano: juk turi tam daug mėnesių, “teki su srove”, imi tas galimybes, kurios neįmanomos keliaujant savaitei ar dviems (4 d. neplanuotas žygis į gražų kalną? Pora savaičių savanoriavimo Afrikos gyvūnų gelbėjimo centre, apie kurį sužinojai iš hostelyje sutikto naujo draugo?). Žodžiu, gauni gerą dozę visko, ką gali pasiūlyti platus pasaulis ir tai bus puikus prisiminimas. Dažniausiai taip keliauja jaunimas, ypač per studentų vasaros atostogas ir vadinamąjį “gap year” – laisvus metus be mokslo kuriuos dažnas vakarietis pasiima tarp mokyklos ir universiteto būtent tokiam “gyvenimo nuotykiui”, kurį ir daugelis tėvų ten pripažįsta svarbia patirtimi asmenybės formavimuisi. Tačiau sutinku ir į gyvenimo nuotykį išsileidusių vyresnių (~40 m. ir pan.): pvz. po atleidimo iš darbo ar skyrybų.

Sutikti gyvenimo nuotykio ieškotojai Indijoje - jauna prancūzė mergina, siūlanti tapyti vietos kavines, ir ~35 m. portugalas sunkvežimio vairuotojas, į tokią kelionę išsileidęs kai jam atėmė teises

Sutikti gyvenimo nuotykio ieškotojai Indijoje – jauna prancūzė mergina, siūlanti tapyti Indijos kavinių sienas (dešinėje), ir ~35 m. portugalas sunkvežimio vairuotojas, į tokią kelionę išsileidęs kai jam atėmė teises (vienas žiūrinčių saulėtekį)

3.Gyvenimas įvairiuose kraštuose dirbant per atstumą. Darbas per atstumą dažnai vadinamas “iš namų”, bet juk daugeliui nebūtina iš namų: milijonai vertėjų, programuotojų, dizainerių ir kt. nuolat juda per pasaulį dirbdami internetu. Tokiu būdu gali turėti įdomesnį ir įvairesnį laisvalaikį (vieną savaitę laipiojimas po kanjonus, kitą – kaitinimasis paplūdimyje, trečią – slidinėjimas, ketvirtą – kokios Formulės 1 varžybos: viskas šalia ten, kur gyveni ir dirbi), pigesnį pragyvenimą, mažesnius mokesčius ar kt. Dažniausiai tai ~20-40 m. profesionalai ir kiekvienas, kas dirba (ar gali dirbti) per atstumą gali tai pabandyti. Labiausiai užkietėję tokie “ilagalaikiai keliautojai” vadinami skaitmeniniais klajokliais: jie iš viso neturi nuolatinių namų, visas jų gyvenimas kelionė, maišyta su darbu – 3 mėn. vienur, 3 mėn. kitur ir t.t.

Dirbame Seulo bute

Dirbame Seule, AirBnB bute

4.Tikrasis kultūros pažinimas. Kiek tegali pažinti šalies kultūrą per savaitės ar dviejų kelionę? Na, pamatai įspūdingiausias šalies vietas, paragauji vieno-kito patiekalo. Bet jei nori išmokti kalbos, tikrai pažinti šalies neatrastas puses, šventes, virtuvę, menus, žmones – to nepakanka nė iš tolo. Tam reikia ilgalaikės kelionės – bent jau keliems mėnesiams. Dažnai tokie keliautojai vyksta į šalį, kurios kultūrą jau įsimylėjo, arba priešingai – nori atrasti ką visai naujo. Kartais jie tai daro savarankiškai, bet būna ir stoja į kokią kalbos mokyklą ar pan. Man pasirodė, kad šiame segmente vyrauja ~20-50 m. vieniši žmonės.

Sunmudo demonstracija

Korėjietiško kovos meno sunmudo demonstracija Pietų Korėjoje. Čia sutikome ir prancūzą (dešinėje), kuris atvyko ilgesniam laikui mokytis šio kovos meno

5.Savęs (ar prasmės) ieškojimas. Nuo ilgų žygių Šv. Jokūbo keliu iki Indijos ašramų ar dzenbudistų vienuolynų: tokie keliautojai vyksta ten, kur, atrodo, sužinosi daugiau apie save ir/ar suvoksi daugiau Tiesos. Tokioms kelionėms populiarios piligriminės, religinės vietos, bet tikrai nebūtinai: kitas žmogus gali tiesiog, tarkime, išvykti mėnesį pabūti vienas kalnuose ar džiunglėse. Paprastai į tokias keliones išsileidžia bent jau 30 m. sulaukę žmonės, neretai patyrę kokius gyvenimo sukrėtimus ar suabejoję tuo keliu, kuriuo ėjo seniau.

Turistas užsiima joga stebėdamas Gangą Varanasyje, Indijoje

Keliautojas užsiima joga stebėdamas Gangą Varanasyje, Indijoje

Kas be ko, yra žmonių, kurie derina kelias ilgalaikio keliavimo priežastis – pvz. dirba per atstumą iš šiltų kraštų žiemom, o vasarom grįžta namo.

Kaip gauti pinigų ilgalaikei kelionei?

Su trumpom „eilinėm“ kelionėm viskas paprasta: dirbi, dirbi, gauni atostogų, tada keliauji. Atostogos apmokamos, kažkiek dar susitaupai darbo metu – užtenka. O kaip su ilgalaikėm kelionėm, juk tuo metu išvis negali turėti „įprasto darbo“?

Yra daug būdų, kaip žmonės taip keliauja ir turi tam pinigų:

1.Darbas per atstumą. Vis daugiau darbų galima dirbti per atstumą iš savo kompiuterio – kuris gali būti bet kur pasaulyje (vertėjas, dizaineris, programuotojas ir t.t.). Jei domina ilgalaikės kelionės, verta pasistengti gauti tokį darbą / specializaciją (ar laisvai samdytis tokiems darbams) ir, jei pajamos bus didesnės už išlaidas, galėsi keliauti kad ir išvis nesustodamas. Tiesa, kelionės metu reikės ir dirbti, tikriausiai nemažai. Būtent taip savo ilgas keliones finansuoju aš.

Tegu hanoke

Dirbu Korėjos tradiciniame name – hanoke – tradiciškai ant žemės

2.Santaupos / išeitinė pašalpa. Daug kas į ilgalaikę kelionę leidžiasi tarp dviejų darbų: iš vieno išėjo/atleido, kito dar neėmė ieškoti. Iš praeito darbo turi santaupų, be to, dažnai ir nemažą išeitinę pašalpą – kurią ir panaudoja tokiai kelių mėnesių (kartais net ir metų) kelionei. Iš tiesų, nors netekus darbo dažnam pirmas instinktas ieškotis naujo, galbūt verta leistis į ilgalaikę kelionę – kitos progos juk gali nebūti, 3 ar 4 mėnesių trukmės atostogų naujame darbe niekas niekada neduos, o kurį laiką po įsidarbinimo gal ir išvis neduos atostogų. Taip pat iš santaupų ilgalaikes keliones paprasčiau finansuoti „sezoniniams darbuotojams“, tarkime, gidams, kurių didžioji uždarbio dalis – vasarą. Jiems ir taip įprasta, kad per „darbo sezoną“ susitaupo ir pinigų „nesezonui“. Tad nesezonu gali išvykti į ilgą kelionę daug neprarasdami, nes ir namie mažiau uždirbtų.

3.Tėvų pinigai. Didelei daliai ilgai keliaujančio Vakarų jaunimo jų išlaidas apmoka tėvai. Tiesiog kai kuriose Vakarų šalyse tokia ilgalaikė kelionė, ypač „gap year“ (laisvi metai tarp mokyklos ir universiteto) laikomi svarbia asmenybės formavimosi dalimi, kuriai tėvai pinigų negaili, kaip ir, tarkime, universitetui paskui.

Kuprinėtojai su milžiniškomis kuprinėmis

Ilgalaikių jaunų keliautojų ‘chebros’ Gilyje, Indonezijoje

4.Investicijų ir verslo rezultatai. Dalis ilgalaikių keliautojų būna uždirbę iš savo verslo ar investicijų, turi galimybę dirbti jau mažiau, labiau tik konsultuoti, prižiūrėti, tvarkyti investicijas ir pan., o pinigai vis tiek gaunami (dividendai ar pan.). Toks pajamų būdas dažnesnis tarp ~40 m. ir vyresnių ilgalaikių keliautojų (pvz. „žiemotojų“).

5.Uždarbiavimas pakeliui / savanorystė. Dėl daugelio priežasčių tai nėra taip paprasta, kaip „dirbti per atstumą“ – čia yra daug biurokratijos, tiesiog “imti ir įsidarbinti” svetur paprastai uždrausta, o ir nelengva. Aišku, yra visokių programų, kaip „Work and Travel USA“, derliaus nuėmimas Australijoje ir kt. Kiti randa teisinių apėjimų. Dažnai tokiu uždarbiavimu ilgalaikiai keliautojai ne užsidirba kelionei, bet kiek susimažina išlaidas ar padengia jų dalį. Tam padeda ir savanorystė: pvz. savanoriaudamas gali gauti nemokamą nakvynę, maistą ar pan. (tikrai ne visur: kai kur savanoriai yra tarsi „melžiamos karvės“ ir už teisę savanoriauti susimoka tarsi už kokį 5* viešbutį…). Daugelis „uždarbiaujančių pakeliui“ – jaunimas.

Savanoriauju 'Tikslas - Amerika' projekte: čia važiuojame aplink JAV ieškodami, fotografuodami, filmuodami lietuvišką paveldą (nuotraukoje - Čikagos lietuvių (jaunimo) centras). Šiame projekte gaunu finansavimą ar nakvynę pačiai ekspedicijai, tačiau algos negaunu. Ekspedicija, aišku, ne kelionė - viskas orientuota į lietuviško paveldo paiešką,  nuo ryto iki vakaro. Tačiau tai įdomus, prasmingas darbas, sutinku daug įdomių žmonių

Savanoriauju ‘Tikslas – Amerika’ projekte: čia važiuojame aplink JAV ieškodami, fotografuodami, filmuodami lietuvišką paveldą (nuotraukoje – Čikagos lietuvių (jaunimo) centras). Šiame projekte gaunu finansavimą ar nakvynę pačiai ekspedicijai, tačiau algos negaunu. Ekspedicija, aišku, ne kelionė – viskas orientuota į lietuviško paveldo paiešką, nuo ryto iki vakaro. Tačiau tai įdomus, prasmingas darbas, sutinku daug įdomių žmonių

6.Pensijos. Lietuviui nesuprast, bet yra šalių (pvz. JAV), kur pensijos privačios, todėl jos ne ką tenusileidžia algoms – tai yra, pensininkai gauna tiek pat, kiek visą gyvenimą, tik jiems nebereikia dirbti, visas laikas – laisvas. Tad pensija – ne liūdna gyvenimo pabaiga, o tas išsvajotas metas, kai gyveni sau, pavyzdžiui, leidiesi į ilgalaikes keliones. Amerikiečiai neįsivaizduojamai džiaugiasi atėjusia pensija. „Jis mirė pensijos išvakarėse“ – didžiausia tragedija. Iš pokalbių su amerikiečiais dažnai atrodo, kad visas likęs gyvenimas skirtas tik tam, kad būtų graži senatvė, o „tada tai jau pagaliau pagyvensiu“.

JAV pensininkai neretai daugeliui mėnesių ar išvis su visam išsileidžia į keliones milžiniškais kemperiais po Ameriką, dažnai dar iš paskos tįsdami savo kitą automobilį

JAV pensininkai neretai daugeliui mėnesių ar išvis su visam išsileidžia į keliones milžiniškais kemperiais po Ameriką, dažnai dar iš paskos tįsdami savo kitą automobilį

7.Gidavimas. Daug „ilgalaikių keliautojų“ padeda „trumpalaikiams keliautojams“ (ypač iš savo šalių), gidauja šalyse, kurias jie yra geriau perpratę: arba privačiai siūlo tokias paslaugas internete, ar net organizuoja grupes. Už tai uždirba pinigus, kuriuos vėliau panaudoja ir kitoms savo ilgalaikėms kelionėms ar tų kelionių tęsiniui (jau be klientų). Neretai, tiesa, toks gidavimas yra ant legalumo ribos ar už jos: daug kur gidui reikia vietinės licencijos ar pan., kurios tokie keliautojai neturi. Yra visokių būdų tai apeiti, pvz. persamdyti (aišku, už gerokai mažesnę sumą) vietinį gidą (tada „kelionės organizatorius“ yra labiau kaip vertėjas).

8.Kelionių tinklaraščiai, Youtube, Instagram ir t.t.. Čia yra tikriausiai pats ilgalaikių keliautojų elitas ir daugelio ilgalaikių keliautojų svajonė: uždirbi iš to, kad keliauji ir darai, ką ir šiaip norėtum daryti (fotografuoji, filmuoji, rašai kelionės dienoraščius ar pan., keliauji ten, kur pats nori). Tačiau daugeliui tai nepasiekiama: šimtai milijonų norėtų gyventi iš to, kad keliauja, tad konkurencija – didžiulė; *normaliai* iš to gyventi, pasidengti nuolatinių ilgalaikių kelionių po visą pasaulį išlaidas, yra turbūt taip pat sudėtinga, kaip sportininkui laimėti olimpinį medalį. Be to, kaip ir profesionalus sportas, tai yra ir darbas: negali rašyti tik tai, ką nori pats, reikia galvoti, kas aktualiausia skaitytojui, stengtis pateikti patraukliau, kas užtrunka (pvz. videomontavimas). Tiesa, daug visokių „vidutinio lygio kelionių tinklaraštininkų, jūtuberių ar instagramininkų“ ne iš to gyvena, bet bent jau susimažina išlaidas: pvz. gal koks viešbutis nemokamai priima pagyventi už aprašymą bloge ar nuotraukas instagrame (tai vadinama „kolaboracija“), gal parašo kur kokį straipsnelį už pinigus, parduoda reklamą savo tinklapyje ar pan. Jei gauna ir kokias pajamas, daugeliui jų nė iš tolo nepakanka padengti visos „rimtos“ ilgalaikės kelionės išlaidoms (nekalbu apie labai pigias keliones, pvz. žygis su palapine, ar apie „keliones pagal užsakymą“ kai esi kažkieno gidas ar fotografas ir jie už tave moka, bet esi priklausomas nuo klientų).

Jūtuberė Pusane, Pietų Korėjoje

Jūtuberė Pusane, Pietų Korėjoje. Darant tą rimtai, reikia atitinkamos technikos (lazdos, gimbalai ir pan.), gražios ar į tam tikrą stilių taikančios aprangos ir pan.

9.Išsipardavimas, išnuomavimas. Kai kurie ilgalaikiai keliautojai prieš išvykdami išparduoda savo turtą. Kiti išnuomoja butą, jei turi nuosavą, arba atsisako nuomos, jei nuomavosi. Visa tai padeda susirinkti ar išsaugoti pinigus kelionei. Aišku, visa tai turi trūkumų. „Tiltų deginimas“ (išsipardavimas) būdingas tiems, kurie keliauja labai ilgam (metams ir ilgiau) ar grįžti neketina, nes dėl kelių mėnesių dažnai bus daugiau vargo su neaiškiom perspektyvom (pvz. rasti nuomininką, kuriam reikėtų nuomotis būtent trims mėnesiams, arba galvoti kur gyventi grįžus, kai nuosavi namai bus parduoti / užimti). Su savo būsto nuoma problemos ir tos, kad kažkas turi tai prižiūrėti, o ilgalaikė kelionė reiškia, kad tavęs nėra šalyje. Bet yra įvairių būdų išspręsti tai.

Šie Gvatemaloje sutikti šveicarai viską išsipardavė ir leidosi per pasaulį.

Šie Gvatemaloje sutikti šveicarai pasakojo, kad viską išsipardavė ir leidosi per pasaulį: iš Šveicarijoje parduoto turto pigiose šalyse gali gyventi netrumpai. Tikslas – tapti influenceriais, bet susitikimo metu iš to gaudavo nebent kokią nakvynę.

Ilgalaikės kelionės planavimas

Įprastą (savaitės, dviejų, trijų) kelionę dažnai susiplanuoji (ar beveik susiplanuoji) iš anksto, ar bent jau nusiperki lėktuvo bilietus pirmyn-atgal. Su ilgalaike kelione yra kitaip: taip daryti neapsimoka (kam planuoti kas bus po kelių mėnesių jei gal eigoje sugalvosi ką nors geriau ar atsitiks kas nenumatyto?) ir dažnai neįmanoma (pvz. Traukinio bilietai trims mėnesiams į priekį gali net nebūti parduodami).

Didžioji dalis planavimo (ar, kartais, pasidavimo srovei) yra kelionės eigoje.

Keliaudamas ilgam įprastai iš anksto nebent nusiperku lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal (nes taip pigiau, nei į vieną pusę, be to, kai kurios šalys reikalauja atgalinių bilietų) – bet ir tai ne visada, kartais perku bilietus tik pirmyn.

Mano ilgalaikių kelionių planavimas susideda iš trijų dalių.

1.Gyvenimo idėjų planas, kurį pildau nuolat. Ten užsirašau viską, ką norėčiau padaryti dar gerokai iki turiu kokių konkretesnių planų – pvz. “pamatyti Rio de Žaneiro karnavalą”, “išvysti pilną saulės užtemimą” ir pan. Kas kartą stengiuosi į kiekvieną ilgesnę kelionę įtraukti bent dalį tų “gyvenimo tikslų”, kurių jau esu susirašęs gerą šimtą.

Jau įvykdytos gyvenimo plano dalies fragmentas

Jau įvykdytos gyvenimo plano dalies fragmentas. Šis fragmentas, aišku, buvo daug redaguotas “eigoje” dėl koronaviruso pandemijos. Iš pradžių antrosios kelionės metu nebuvo numatyta Pietų Korėja – į ten išvykome kitoms šalims užsidarius. Viskas, kas yra 2020 m. gale, suplanuota 2020 m. vasarą – ankstesnis planas buvo kitoks, tačiau dėl koronaviruso pandemijos uždarymų teko jį keisti ir rinktis kryptis, kurios atviros (Suomija, vėliau Egiptas, Brazilija). Tačiau šitos naujos kryptys neatsirado “iš niekur” – tiesiog perkėliau į ankstesnį laiką tai, kas buvo suplanuota vėlesniam laikui, “sukeičiau kelionių idėjas vietomis”

2.Kelionės karkasas. Jį susidarau prieš galutinai apsispręsdamas kur keliauti. Tai pagrindinės lankytinos vietos, patirtys, kurias mėginsiu gauti: be tų “didžiųjų” iš “gyvenimo plano” pridedu naujų, apie kurias sužinau pasiskaitęs apie šalį (šalis). Tai bus apie keliasdešimt idėjų ir išvykdamas turėsiu tik jas (daugelį įgyvendinti pavyks, kai kurios gal pasirodys nelogiškos). Pvz. pusantro mėnesio kelionės į Tailandą karkasas buvo numatytos apytikslės dienos Bankokui, konkretiems kurortams, šiaurės Tailandui, siekis aplankyti Phi Ta Khon bei Full Moon Party šventes ir pan.

3.Konkrečios savaitės ar dienos planai – pvz. „Rūmai X“, „Žygis X vietoje“. Tokius planus sugalvoju išvakarėse, ar skrendant lėktuvu, t.y. ne iš anksto: iš anksto neverta, daug ką pamirši. Tiesa, geriau neatidėti rytui ir pasidaryti planą bent iš vakaro, nes vakare mažiau alternatyvų ką veikti. Labai gali būti, kad kelionė bus nusikreipusi visai kita vaga, nei galvojai pagal kelionės karkasą – gal sutiktas naujas draugas ką pasiūlys ir pan.

Ilgalaikis buvimas šalyje: kaip tai daryti legaliai

Kiekvienoje šalyje maksimalus buvimo laikas turistui yra ribotas: jei “eilinėje kelionėje” tai niekad nerūpi, ilgalaikėje kelionėje visada gali atsiremti į „tas lubas“.

Tiesa, tas laikas, kurį gali būti šalyse, gana ilgas. Dažniausias ribojimas – 3 mėnesiai. Kai kuriose šalyse – 6 mėnesiai, Gruzijoje – net metai, o Europos Sąjungoje Lietuvos piliečiams išvis ribojimų nėra.

Tačiau yra ir šalių, kur gali būti tik 1 mėnesį ar dar trumpiau. Neblogas nuolat atnaujinamas sąrašas lietuviams yra angliškoje Vikipedijoje.

Ką daryti, jei nori būti ilgiau, nei turistui leidžiama? Yra keli variantai:
*Buvimo laiko šalyje prasitęsimas (galimas ne visur; kartais tam reikia keliauti į šalį su viza, net jei į šiaip lietuviams viza nebūtina).

Su įklijuotu teisės būti Korėjoje pratęsimo lapu. Atvykimo štampo į pasą jau nededa, bet pratęsimo štampą dar klijuoja

Su įklijuotu teisės būti Korėjoje pratęsimo lapu (dešinėje)

*“Visa run“: išvažiuojate iš šalies, kurioje norite pabūti ilgiau, nei leidžia viza, trumpai kelionei (pvz. savaitgaliui) į kokią gretimą šalį ir tada grįžtate, tokiu būdu iš naujo paleisdami buvimo toje šalyje laikrodį (tai legalu daugelyje šalių, bet ne visur).

Autobusu važiuojame iš Indonezijos į Rytų Timorą - per savaitgalį aplankėme šią šalį, o kartu iš naujo paleidome teisės būti Indonezijoje laiką

Autobusu važiuojame iš Indonezijos į Rytų Timorą – per savaitgalį aplankėme šią šalį, o kartu iš naujo paleidome teisės būti Indonezijoje laiką

*Tiesiog važiuojate į kitą šalį, pvz. kaimyninę, ir sekantį etapą leidžiate ten (tarkime, persikeliate iš Tailando į Balį): juk yra daug šalių su panašiu klimatu, kultūra ir t.t., ar būtina prisirišti prie vienos?
*Iš pat pradžių renkatės tokią šalį, kur leidžiama būti kiek jums reikia laiko.

Dirbant prie Panamos kanalo vartų visada yra kur pailsinti akis: pažiūrėti, kokie laivai ir kur plaukia

Dirbu prie Panamos kanalo vartų. Panama suteikia lietuviams galimybę būti be vizos net 180 dienų ir ten yra visko: kurortų, didmiestis, kultūrinių vietų

*Įsigyjate atitinkamą specialią vizą ar leidimą gyventi. Kai kuriom aplinkybėm gali būti nesudėtinga (pvz. jei ruošiesi mokytis vietos kalbos oficialiame universitete), bet šiaip dažniausiai neverta dėl papildomos biurokratijos ir kainų.

Kai kurie žmonės šalyje pasilieka ilgiau, nei leidžiama, nelegaliai. Nerekomenduoju šito ir pats niekada nesu to daręs. Daugybėje šalių kai pagaliau prisiruošite išvykti oro uoste jums bus skirtos didelės baudos (pvz. 50 eurų už pradelstą dieną), be to, gali būti uždrausta į tą šalį grįžti, galite būti deportuotas, o su spaudu „Deportuotas“ pase bus sunkiau patekti į kitas šalis. Taip „tampyti likimą už ūsų“ galima nebent tose šalyse, kurios nekreipia didelio dėmesio į tokius pažeidimus.

Būsto nuoma užsienyje: kaip rasti ir kada užsakyti

Kaip ir kur apsistoti labai priklauso nuo ilgalaikės kelionės tipo. Dirbant per atstumą paprastai norisi butų su patogiais stalais; „gyvenimo nuotykiui“ gerai hosteliai ir t.t.

Visgi net tiems, kurie mėgsta viską labiausiai “suplanuota ir garantuota”, neverta/neįmanoma visko užsakyti dar prieš kelionę.

Aš įprastai iš anksto ką nors užsakau tik jei matau, kad labai geras pasiūlymas, kuris tikriausiai išnyks (taip dažniausiai būna su butais, pvz. AirBnB). Tokiu atveju galiu užsakyti ir prieš savaitę ar kelias – bet tikrai ne laikui po kelių mėnesių. Be to, jei kelias nakvynes ir užsakau iš anksto, pasilieku tarpines dienas be jokių užsakymų “manevrams”: jei norėsiu pasilikti tame mieste ilgiau, prasitęsiu.

AirBnB bute Niujorke

AirBnB bute Niujorke – jį užsakėme savaitei prieš kelis mėnesius, nes gauti tokį butą už ~100 eurų nakčiai Manhetene prilygsta stebuklui

Kaip nuomotis būstą užsienyje, priklauso ir nuo laiko, kurį ten būsi. Jei ketini apsistoti vienoje vietoje mėnesį ar kelis – galbūt bus verta ieškoti buto nuomos vietoje. Taip gali būt pigiausia, tačiau turi daug minusų: gaištasi laikas, susikalbėti sunku, kai kuriose šalyse užsieniečiui vietiniai šiaip ar taip sakys didesnes kainas.

Vienas geriausių būtų rasti nakvynę ilgesniam (bet ne superilgam) laikui – butai iš AirBnB (žr. mano video kaip naudotis). Dabar butus taip pat siūlo jau ir Booking.com. Butai didesni, nei daugelis viešbučių kambarių, galima jų rasti su daugiau kėdžių, patogiais darbo stalais, taip pat virtuve, neretai – skalbimo mašina ir t.t. Viso to nelabai vertintum eilinėje kelionėje – bet kai važiuoji mėnesiui ir panašiai trukmei, tai labai svarbu. Be to, butų kainos apsistojant ilgiau dažnai geresnės, nei viešbučių.

Butas netoli Palacio Salvo viršūnės

Esu gyvenęs gausybėje įdomių AirBnB butų, kaip šis prie garsaus tarpukarinio Montevidėjo dangoraižio Palacio Salvo viršūnės

Montevidėjo simbolis - tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis (kairėje) ir paminklas libertadorui Chosė Artigui Montevidėjo centrinėje aikštėje

Palacio Salvo pastatas iš išorės (butas – viename bokštelių)

Net jeigu viename mieste būsi ir kokius tris mėnesius, gali būti verta negyventi viename būste, o pakeisti kelis, tokiu būdu patiriant įvairesnius miestus, rajonus, butus – ką žinai, kas patiks labiausiai. Bet kokie vietos trūkumai lengviau ištveriami, kai žinai, kad jie – labai laikini; o privalumus (pvz. gražų vaizdą pro langą ar masažinę vonią) vertini labiau, kol jie – nauji. Aišku, jei persikraustymas kelia didelį stresą, tada dažnai kraustytis neverta. Žr. mano video apie įdomiausius AirBnB butus, kuriuose gyvenau.

Keturias dienas praleidau čia Gizoje. Lėtu tempu aplankiau piramides ir dirbau. Dirbti stebint piramides, kupranugarių nuomotojus, prekijus, turistus buvo įdomu - bet, aišku, tai laikina. Darbo vieta nepatogi - bet kai laikas trumpas, nieko tokio.

Keturias dienas praleidau čia Gizoje. Lėtu tempu aplankiau piramides ir dirbau. Dirbti stebint piramides, kupranugarių nuomotojus, prekijus, turistus buvo įdomu – bet, aišku, pirmom dienom, o po savaitės ar juoba mėnesio viskas kartotųsi. Darbo vieta nepatogi – bet kai laikas trumpas, nieko tokio.

Kiek kainuoja ilgalaikė kelionė?

Į šį klausimą taip pat neįmanoma atsakyti, kaip ir „Kiek kainuoja kelionės apskritai?“. Gali (beveik) nieko nekainuoti (autostopas, CouchSurfing, ilgos savaitės gamtoje su palapine), o gali kainuoti šimtus tūkstančių ar milijonus (privatūs lėktuvai, superjachtos, milžiniškų vilų nuoma)…

Tačiau tikiu, kad kiekvienas, kas svarsto apie ilgalaikes keliones, yra bandęs keliauti bent jau trumpai ir žino, kiek tai kainuoja jam. Tad tiesiog palyginsiu trumpalaikės ir ilgalaikės kelionės kainas.

Bendra taisyklė tokia: ilgalaikė kelionė atsieis brangiau, nei trumpalaikė, tačiau tikrai ne tiek brangiau, kiek ji ilgesnė. Štai kur sutaupoma:

*“Išsidalina“ nusigavimo į vietą kaštai, kurie itin ženklūs tolimoms kelionėms. Nesvarbu, ar, tarkime, keliausi į Tailandą dviems savaitėms, ar trims mėnesiams, skrydžiai kainuos tiek pat. Tarkime, jei skrydis kainuoja 600 eurų, tai išeis, kad 14 d. kelionėje vien išdalinus skrydžio kainą kiekvienai dienai išeis 43 eurai per dieną vien iš skrydžio. Išdalinus tą patį 90 d. kelionei tebus 7 eurai per dieną. Jeigu trumpalaikių kelionių atveju keliauti į artimesnes šalis pigiau, nei į tolimesnes, tai ilgalaikių kelionių atveju beveik nėra skirtumo. Kelionės kaina daug labiau priklauso nuo kainų lygio pačioje šalyje nei nuo atstumo iki šalies ir skrydžių kainų (kainų lygį verta pažiūrėti numbeo.com ).

*Jeigu ilgalaikė kelionė bus lėtesniu tempu, nei trumpalaikė (dauguma ilgalaikių kelionių tokios) tai vidutiniškai per dieną sutaupysite transportui (rečiau judėsite), lankytinoms vietoms bei nakvynėms (nes ilgiau apsistosite vienoje vietoje, kas atveria papildomų pigesnių galimybių).

*Turėsite galimybę mažiau rištis prie konkretaus laiko, pasinaudoti gerais aviakompanijų pasiūlymais „tik tam tikrą dieną“, naudotis pigesniais, bet laikui imlesniais transporto būdais (pvz. autobusais, traukiniais, autostopu, žygiais pėsčiomis), eiti į muziejus per “nemokamą dieną” ir pan.

*Geriau „perpratęs“ šalį, kur keliaujate, jos kainas, po pirmos kelionės savaitės nebeužkibsite ant visokių apgavikų, turistams išpūstų kainų ir pan.

Tiesa, yra išlaidų, kurios ilgalaikėje kelionėje gali būti didesnės, nei trumpalaikėje – bent jau jei ilgam laikui keliausite kiek kitaip, nei trumpam laikui:

*Jeigu norėsite nusigabenti daugiau daiktų. Priklausomai nuo aviakompanijos ir daiktų kiekio, tai gali nepigiai kainuoti.

Su tokia kuprine esu keliavęs iki mėnesio

Su tokia kuprine esu keliavęs ir iki kelių mėnesių, bet kitiems to gali nepakakti

*Jeigu norėsite pirkti bilietą tik į vieną pusę, o paskui jau mąstyti, iš kur, kaip, kada grįžti. Du bilietai „į vieną pusę“ gali kainuoti beveik dvigubai brangiau, nei vienas bilietas pirmyn-atgal, perkant iš karto.

*Jeigu trumpalaikėje kelionėje pakanka mažai komforto, o ilgalaikėje norėsis didesnio (pavyzdžiui, jums viskas gerai nakvoti hostelyje ar mažyčiame viešbučio kambarėlyje savaitę, bet ne tris mėnesius). Tai gali būti ypač aktualu, jei kelionės metu dirbi: gali norėtis interneto, stalo, geros kėdės ir t.t., kas trumpalaikėje “atostogų” kelionėje nebūtina.

*Jeigu ilgalaikėje kelionėje prireiks medicininių ar kitų nepigių paslaugų ir negalėsite / nenorėsite jų atidėti namams (kai kelionė trunka daug mėnesių, gali būti neįmanoma ar nelogiška atidėti daktaro paslaugų grįžimui namo).

Transportas užsienyje: kokį rinktis?

Dažnai vienas geriausių pasirinkimų yra viešasis transportas. Viešojo transportu pliusas – pigumas ir paprastumas, o minusas – gaištamas laikas. Bet ilgalaikėje kelionėje laikas – daug mažesnė vertybė, nei trumpoje. Viešasis transportas ir būdas susipažinti su žmonėms, kam irgi turi laiko.

Jei gyveni ilgiau viename mieste, verta pasidomėti ilgalaikiais bilietais (savaitiniais, mėnesiniais), parsisiųsti atitinkamas programėles.

Kartais keliaudamas ilgam laikui ir nuomojuosi automobilį – ypač kai vietas pasiekti viešuoju transportu sunku.

Galima derinti kelis kelionės būdus. Pvz. kai apsistoji ilgiau viename mieste, judėti viešuoju transportu, bet jei prireikia nuvykti į kokią atokią vietą – nuomotis automobilį.

Keliaujant dar ilgiau, gali vertėti automobilį ar motociklą ir nusipirkti (senas automobilis gali kainuoti kaip automobilio mėnesio nuoma ar pan.). Tiesa, tam įvairiose šalyse yra apribojimų.

Paslaugos užsienyje: kaip gauti?

Būdamas ilgesnį laiką užsienyje turėsi ten gauti ir tokias paslaugas, kurių šiaip kelionėje neprireikia – kirpyklos, medicina ir pan.

Kirpykloje San Paule

Kirpykloje San Paule

Tai gali neraminti, bet iš tikro viskas daug paprasčiau, nei atrodo – nesu turėjęs kur nors problemų. Galima paskaityti vietų įvertinimus internete. Dar daugiau – pabandžius gauti įvairias paslaugas užsienyje man atrodo, kad kaip tik Lietuvoje daug kas daug sudėtingiau. Daugelyje šalių gali tiesiog užeiti pas odontologą, manikiūrininkę, kirpėją ar dar ką – ir tave iš karto aptarnaus, kai Lietuvoje dažnai būna užrašymai ir mėnesiams į priekį.

Kaip „susikalbėti“ nemokant kalbos plačiau rašau čia.

Ilgalaikes keliones verta išbandyti!

Manau, kad kiekvienam bent kartą gyvenime verta išbandyti ilgalaikę kelionę – tai tiesiog yra visai kitokia patirtis. Ilgam laikui pasitrauki iš įprasto burbulo, geriau atrandi pasaulį ir save.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


Kelionių idėjos – mūsų maršrutai ir patirtys

Kelionių idėjos – mūsų maršrutai ir patirtys

| 0 komentarų

Nuo 2017 m. rugsėjo pradėjau skaitmeninio klajoklio gyvenimą: dirbu sau ir per internetą, taigi, didelę dalį metų galiu būti užsienyje ir dirbti iš ten (~5-7 mėn. per metus).

Šiame straipsnyje trumpai aprašau visas savo „skaitmeninio klajoklio“ keliones: kokius pasirinkome maršrutus ir kodėl, kur kiek gyvenome, kaip sekėsi dirbti per internetą ir kita. Jei irgi galite ar svajojate dirbti internetu, galbūt jus tai įkvėps.

Šis straipsnis nuolat pildomas.

 


Balkanai, 2017


Kelionės idėja ir tikslai:

Nusprendęs gyventi kaip “skaitmeninis klajoklis” turėjau nuo kažko pradėti. Pirmą kartą iškeliauti ilgesniam laikui, nei trys savaitės, kiekvienoje vietoje apsistodamas ilgiau. Nuo Balkanų pradėjau todėl, kad:
(1)Netoli Lietuvos ir todėl galima važiuoti automobiliu (ir, iškilus poreikiui, grįžti).
(2)Panaši kultūra (naujo gyvenimo pradžia ir taip lems daug naujovių, tad geriau pasibandyti europinėje kultūroje).
(3)Nedidelės kainos, palyginus su Vakarų Europa, o ir kultūra man artimesnė.

Mostaras Bosnijoje

Keturi kelionės tikslai:
(1)Aplankyti Albaniją – paskutinę Europos valstybę, kurios dar nebuvau lankęs.
(2)Nuvykti į Niko Keivo koncertą Belgrade.
(3)Aplankyti Pasaulio krepšinio čempionato atrankos varžybas (Lietuva-Kosovas).
(4)Pagyventi bent savaitę Sarajeve – mieste, kuris 2016 m. kelionės metu labai patiko ir, tikėjau, dar nėra visai pažintas.

Niko Keivo koncerte Belgrade

Niko Keivo koncertas.

Kelionės trukmė

30 dienų Balkanuose ir 4,5 dienos pakeliui.

Kelionės maršrutas

Savo automobiliu per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją nuvykome iki Serbijos. Belgradas nepaliko didelio įspūdžio, tad, nors turėjome minčių apsistoti ilgiau, po Niko Keivo koncerto išvykome į Bosniją, kur praleidome 8,5 dienos. Tuomet – Albaniją (12 dienų, apsistojant skirtingose vietose), Makedoniją (4 dienas labiausiai patinkančiose šalies vietose: Ohride ir Skopjėje), Kosovą su krepšinio varžybomis (3 dienas) ir per Serbiją atgal.

Kelionės į Balkanus maršrutas

Kelionės į Balkanus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

“Pirmas blynas” tikrai neprisvilo, ir skaitmeninio klajoklio gyvenimą nutariau tęsti išvykstant dar ilgesniam laikui. Labai smagu patirti kitas šalis lėčiau, turėti mieste ne dieną, o savaitę, patirti ir tai, kam reikia būti tam tikrą savaitės dieną. Savo patirtį aprašiau čia.

Kalnuose aplink Sarajevą, pozicijose, nuo kurių serbai apšaudė miestą per apgultį ~1995 m.

Kalnuose aplink Sarajevą, pozicijose, nuo kurių serbai apšaudė miestą per apgultį ~1995 m.

Maloniai nustebino Albanija: iš praždių šiai šaliai norėjau skirti daugiau laiko, bet Aistė pasėjo abejonę: gal bus skurdu, necivilizuota, norėsis ištrūkti, tad sutrumpinome planą būti ten iki 9 dienų, bet galiausiai praleidome 12. Iš tiesų tai kylanti, besimodernizuojanti ir smagi būti šalis ir nieko keisto, kad paskui ją atrado ir poilsiautojai iš Lietuvos (tuo metu, kai važiavome mes, dar mažai lietuvių ten buvo buvę ir todėl mano straipsnis apie Albaniją paskui tapo labai populiarus kaip bene vienintelis rimtas straipsnis internete apie Albaniją lietuviškai).

Džirokasterio pilyje Albanijoje pakeliui iš Sarandos į Makedoniją

Džirokasterio pilyje Albanijoje

Įdomi patirtis buvo aplankyti masinius renginius užsienyje: koncertą, krepšinio varžybas.

Stabtelėjimas Pivos kanjone

Stabtelėjimas Pivos kanjone Juodkalnijoje

Straipsniai apie kelionę: Apie skaitmeninio klajoklio gyvenimo būdą | Kroatija | Serbija | Lietuvos rinktinės palaikymas Kosove | Makedonija | Juodkalnija | Bosnija ir Hercegovina | Albanija

 


Kenija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Rimtas Afrikos gyvūnų safaris. 2010 m. lankiau Namibiją ir labai sužavėjo Etošos gyvūnų parkas – deja, jam tada turėjome tik 2 dienas. Norėjau sugrįžti į gyvūnų pilnas Afrikos savanas darsyk ir tam pasirinkau kitą gyvūnų pilną Afrikos zoną – Rytų Afriką.

Dalis dramblių bandos Amboselio nacionaliniame parke

Dalis dramblių bandos Amboselio nacionaliniame parke

(2)”Aukštosios” Juodosios Afrikos kultūros pažinimas iš arti. Iki tol buvau tik dviejose regiono šalyse – Namibijoje ir Kenijoje – ir abi jos savotiški regiono užkampiai su mažai gyventojų, tuo tarpu Kenija – vienas jo centrų ir seniau (suahelių prekybiniai miestai), ir dabar (milijoniniai didmiesčiai). Įdomu, kaip atrodo tas “Afrikos priekis”?

Mados Kenijos traukinyje

Mados Kenijos traukinyje.

(3)Pakeliavimas kartu su draugais. Kartu pasiūliau keliauti draugams Marijonui ir Grytei: tai man buvo nauja patirtis, nes iki šiol į tokias keliones leisdavausi tik su savo šeima ar giminėmis.

Lamu suahelių miestas Kenijoje

Lamu suahelių miestas Kenijoje

Kelionės trukmė

12 dienų. Abejojau dėl galimybės dirbti internetu iš Kenijos, taip pat ar šalis man patiks (visgi, ta Juodoji Afrika, kurią iki tol buvau matęs – gana ekstremalūs kraštai). Be to, keliavau su draugais. Todėl pasirinkau ne „skaitmeninio klajoklio“ mėnesį ar du, o įprastinę dviejų savaičių trukmę.

Masajų įšventinimo į vyrus šokis

Masajų įšventinimo į vyrus šokis.

Kelionės maršrutas: Kelionė susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – nepriklausomas keliavimas viešuoju transportu kultūriškai įdomiausioje Kenijos dalyje – jos pakrantėje – nuo Lamu iki Mombasos, taip “pasineriant” į tikrąją Kenijos kultūrą, tačiau stabtelint ir kurortuose (4 dienos). Antroji dalis – organizuotas safaris (irgi 6 dienos). Pora dienų pakeliui Nairobyje. Idėją išsinuomoti automobilį, kaip darėme Namibijoje, atmetėme: Kenijoje tai labai brangu, be to, pasirodė įdomu išbandyti du dar Afrikoje nemėgintus kelionės būdus: organizuotą safarį ir viešąjį transportą.

Kelionės po Keniją maršrutas

Kelionės po Keniją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Nacionaliniai gyvūnų parkai išties pribloškė. Nesigailėjau keliavęs su organizuotu safariu: buvo nauja patirtis, vairuotojai per racijas susišneka, kur gyvūnai, be to, keliai ten labai blogi ir patiems vairuoti būtų sudėtinga ir rizikinga. Gal tik safaris pasirodė per ilgas, nes patirtys kartojosi: jei kartočiau, keliaučiau į tokį 4-5 d., o ne 6 d.

Turistai iš vieno daugybės apstojusių mikroautobusų fotografuoja riaumojantį liūtą

Safaris Kenijoje

Buvo įdomu primą kartą pamatyti Juodosios Afrikos šalį, kurioje „verda gyvenimas“, milijoniniai miestai (Nairobis, Mombasa). Ypač didelį įspūdį paliko muzikalūs mikroautobusai matatu, važiavimas autobusu konvojumi su karine palyda iš Lamu, unikalus Lamu miestas. Kelionė į Keniją išėjo tokia nuotykinė: tiesiog, juodojoje Afrikoje niekas nevyksta pagal planą (prakiuręs stogas virš lovos, klimpę automobiliai, seklumose strigęs laivas, oro uosto saugumo patikroje pavogta kuprinė ir t.t.).

Motociklas taksi

Motociklas taksi parveža vietoje esą seklumoje įstrigusio laivo

Smagu ir pakeliauti su kitais žmonėmis, pamatyti šalį ir jų akimis. Kol keliauti turėjau galimybę tik per retas atostogas, to vengdavau: pats gerai žinau, kaip noriu patirti kiekvieną šalim daug tuo domiuosi iš anksto, ir mažai tikėtina, kad norai sutaps su kieno nors kito norais. Bet dabar, turint galimybių užsienyje būti dažniau, kodėl nepatirti vienos ar kitos šalies ir per kažkieno kito prizmę?

Safario stovykloje

Safario stovykloje

Straipsniai apie kelionę

Įžanga | Kenijos pakrantė | Kenijos safaris | Nairobis

 


Kazachija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Kazachija sparčiai modernizuojasi (ypač sostinė Astana/Nursultanas), bet dar yra pigi. Kaip skaitmeninis klajoklis ieškau “antrojo pasaulio” – šalių, kurios pakankamai civilizuotos, kad būtų gera ten būti ir patogu dirbti (saugu, normalus internetas), bet kartu ir pigios.

Astanos centras

Astanos (Nursultano) centras

(2) Kazachija 2017 m. atsivėrė lietuviams: įvedė bevizį režimą. Labai svarbu lengvas patekimas į šalį, galimybė būti ilgiau nesiaiškinant pareigūnams ką ten veiksi.
(3) Almatoje gyveno Aistės pažįstami.
(4) Taip pat, kiekvienoje kelionėje, jei tik įmanoma, ieškau lietuviško paveldo. Kazachija gausi lietuvių tremtinių palikimo: net kas penktas lietuvis tremtinys buvo sovietų ištremtas ne į Sibirą, tačiau į Kazachiją. Ir Kazachijos valdžia palankiau žiūri į lietuvių istorinę atmintį, nei Rusija, leido pastatyti ne vieną paminklą lietuviams. Nusprendžiau rasti šiuos paminklus, nufotografuoti, aprašyti “Gabalėliuose Lietuvos”: man tai buvo pirmas susidūrimas su lietuvių tremties vietomis.

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano. Lietuviai paminklus saviškiams pradėjo statyti dar ~1990 m. (iš tų laikų - nugriuvęs kryžius), vėliau plėtė. Šie paminklai apaugo ir kitų tautų paminklais (dešinėje)

Paminklas lietuviams tremtiniams Kingyre, prie Žezkazgano.

Kelionės trukmė

22 dienos.

Kelionės maršrutas

Kelionė susidėjo iš trijų dalių:
8 dienų pagyvenimas “šaltojoje moderniojoje sostinėje” Astanoje (dabar Nursultanas).
7 dienų, skirtų lietuvių tremtinių paminklų ir kapų paieškai Karagandos regione, kur tremtinių buvo daugiausia (tuo pačiu išbandėme įvairias Kazachijos traukinių klases, autobusus).
7 dienų didžiausiame šalies mieste Almatoje su išvykomis į aplinkinę gamtą.

Kelionės po Kazachiją maršrutas

Kelionės po Kazachiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kazachija labai, labai pranoko lūkesčius. Keliaudamas į neturistines šalis nežinai, ko tikėtis: be to, turėjau negiamos patirties kaimyninėje Uzbekijoje, kuri, nors ir graži šalis, tuo metu (2016 m.) buvo persmelkta korupcija, biurkoratija, diktatūra. O Kazachija jau moderni šalis, o Nursultanas – bene moderniausias buvusios TSRS miestas. Ko vertas vien Chan Tengry prekybos centras / stiklinė jurta ar šiuolaikinės energetikos muziejus buvusiose EXPO patalpose.

Netikėtas atradimas buvo Šarynės kanjonas ir itin žemos kainos – tai pigiausia iš visų mano kelionių apskritai (operos bilietas kainavo eurocentus).

Šarynės kanjone

Šarynės kanjone

Taip pat buvo smagu atrasti daug lietuviško paveldo, susitikti su jį puoselėjančiais lietuviais – Karagandos lietuvių bendruomenės pirmininku ir lietuviško retsorano kūrėju Tvarionu, lietuviu vietinės bažnyčios klebonu (ją ir įkūrė lietuvis). Atradau daugiau, nei tikėjausi: apie lietuvio kunigo įkurtą pirmąją Vidurinės Azijos katalikų bažnyčią sužinojau tik Kazachijoje iš vietinių, o tai pažymėta ir atiminimo lenta.

Įdomu susitikti ir su šiuolaikiniais lietuviais imigrantais į Kazachiją, išgirsti apie šalį “iš pirmų lūpų”.

Kazachijos traukinyje

Kazachijos traukinyje

Tiesa, pamačiau ir didelę socialinę atskirtį: atokiau nuo didmiesčių grįžti tarsi 20 metų atgal: tokia pastatų kokybė, Žiguliai taksi ir t.t.

Kazachija – viena šalių, kur didžiausi skirtumai pasaulyje tarp vasaros ir žeimso temperatūros. Kai atvykome, dar buvo be galo šalta – bet viskas tirpo, gatvės virto ežerais, o pabaigoje buvo jau tikrai šilta. Tai – labai įdomi patirtis, kurios Lietuvoje, kur net žiema ne visa “balta”, trūksta.

Šalyse, tokiose kaip Kazachija (nuotraukoje) gausu taksistų senais automobiliais, kurie už sąlyginai prieinamą kainą pasirįžę klientus vežioti ilgiau (jei susiderėsite)

Taksi Kazachijos užkampyje, Satpajevo mieste

Straipsniai iš šios kelionės

Pilnas straipsnis apie Kazachiją

 


Tailandas, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

Daug kam turbūt kiltų klausimas ne “Kodėl nuskridote į Tailandą?”, bet “Kodėl iš pradžių neskridote į Tailandą?”. Pažiūrėjus “internetuose” kiek lietuvių, kurie dirba per internetą, žiemoja Tailande, gali atrodyti, kad ten yra jau pusė Lietuvos, na o “skaitmeninis klajoklis” ir “žiemojantis Tailande” – kone sinonimai…
(1)Daugelį į Tailandą traukia klimatas. Man jis nėra svarbus, bet Aistei – taip.

Ilgauodegis laivas apiplaukia nepražengiamas uolas plaukdamas iš Ralajaus į Ao Nangą

Krabis

(2)Mane Tailandas viliojo unikalia kultūra, kaip viena iš vos keleto pasaulio šalių, kurios niekados nekolonizavo baltaodžiai, stipriomis kultūrinėmis tradicijomis. Pasirinkome aplankyti kuo įvairesnį Tailandą: Bankoką, šalies šiaurę ir retai kada turistų lankomą Isaną, šalies kurortus – Patają, Puketą, salas.

Trys iš daugybės stupų Ajutajoje

Ajutaja, senoji Tailando sostinė

(3)Be to, sudėliojau kelionę taip, kad aplankytume dvi labai skirtingas Tailando šventes: tikrą vietinių Phi Ta Khon šalies šiaurėje ir turistinę beprotybę Full Moon Party.

Šokinėjimas per ugnį

Šokinėjimas per ugnį Full Moon Party

(4)Taip pat Tailande gyveno ir vienas mūsų klientas, siekęs Lietuvos pilietybės: sutarėme susitikti.

Kelionės trukmė

49 dienos.

Kelionės maršrutas

Atskridę praleidome 5 dienas Patajos kurorte, kuri yra greta Bankoko oro uosto. Išsinuomavę automobilį, važiavome ~2000 km per šiaurės rytų Tailandą į šiaurinį Čiang Majaus miestą: pakeliui praleidome tris dienas Phi Ta Kon šventėje, susitikome su klientu. Čiang Majuje praleidę 5 dienas skridome į Surat Thani, į Tailando salas Ko Pha Ngan ir Ko Samui, kur buvome apie savaitę. Ko Pha Ngan stebėjome, kaip sala ruošiasi ir kaip gaivaliojasi po Full Moon Party beprotybės. Persikėlę į žemyną, vėl išsinuomavome automobilį, praleidome 2 dienas Krabio ir 3 dienas Phuketo apylinkėse ir tada kelias dienas važiavome į Bankoką, kuriam skyrėme dar 13 dienų.

Kelionės po Tailandą maršrutas

Kelionės po Tailandą maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Išties pribloškė, kiek daug yra įvairių Tailandų: nuo labai turistinio iki labai vietinio. Kiek daug patirčių ten patyriau, pasišovęs aplankyti “visą Tailandą” be išankstinių nusistatymų. Ir visa tai pasaulyje turi mažai lygių. Superšou su robotais ir dešimtimis ar šimtais aktorių. Giliai budistinės tradicijos ir spininčios auksaspalvės šventyklos. Spalvingos vietos šventės. Krabio pakrantės uolos. Bankoko senieji rūmai. Dvasių namai prie kiekvieno dangoraižio, restorano ar parduotuvės. Dievui, atrodo, tebeprilyginamas karalius. Transvestitai ir prostitutės ir jų šou. Atokios salos, pasiekiamos ilgauodegiais laivais. Galimybė prieiti kaip niekad arti egzotiškų gyvūnų: tigro glostymas, beždžionių pasirodymai, jojimas drambliais. Tradicinės pramogos, kaip palukimas bambukiniais plaustais. Ir kartu kaimai, kur turistų dar prašo kartu nusifotografuoti. Labai, labai stiprus įspūdžių užtaisas: tik reikia pasiruošti ir nepulti teisti to, kas Tailande ne taip, kaip Europoje įprasta: tiesiog Tailandas niekad nebuvo Europos kolonija, tai kodėl turėtų ją kopijuoti?

Phi Ta Kon šventėje

Phi Ta Kon šventėje

Na ir galiausiai supratau, kodėl Tailandas toks numylėtas “skaitmeninių klajoklių”: gyventi ten tiesiog labai paprasta; kondominiumai su darbo erdvėmis viršutiniuose aukštuose, gausybė visą parą veikiančių parduotuvių ir t.t.

Skaitmeninė klajoklė dirba Tailando daugiabučio bendroje erdvėje viršutiniame aukšte. Tailande skaitmeninių klajoklių daug ir daugiabučiuose tokios poilsio ir darbo erdvės - įprastas reiškinys

Dirbame Tailando kondominiumo bendroje erdvėje viršuje

Minusai, man asmeniškai: kalba (mėgstu šalyse pramokti vietinę kalbą, bet su tonine tajų kalba – beviltiška) ir maistas (net man per aštrus, be to, daug jūros gėrybių, kurių nemėgstu).

Daug kas gąsdino apgavikais, bet jų nedaug / išvengti lengva: dažniausiai užkimba mažiau patyrę, o mane “užgrūdino” Indija.

Pakeliui į Full Moon Party

Pakeliui į Full Moon Party

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Bankokas | Tailando kurortai | Tailando šiaurė | Full Moon Party

 


JAV “Tikslas – Amerika 2018”, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

“Tikslas – Amerika” projektas – lietuviško paveldo žemėlapio JAV kūrimas – susilaukė didžiulės sėkmės, bet, į 16 d. ekspediciją įėjo tik kiek daugiau nei pusę lietuviško paveldo Amerikoje – Naujoji Anglija ir Vidurio Atlanto regionas.

Lemonto kryžių kalnas prie Čikagos

Lemonto kryžių kalnas prie Čikagos

Šįsyk grįžome į Vidurio Vakarus (Midwest), kur yra Amerikos lietuvių sostinė Čikaga, Detroitas, Klivlandas, o taip pat visokie nedideli miesteliai, kuriuose lietuviai pastatė didingas bažnyčias, kapines, klubų rūmus.

Lietuvių sodas Klivlande

Lietuvių sodas Klivlande

Be to, išplėtėme projekto apimtis: nebe tik žymėjome vietas žemėlapyje, jas fotografavome, užrašėme jų istorijas, tačiau ir ėmėme interviu iš vietos lietuvių, bendradarbiaudami su LRT televizija.

Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia.

Čikagos Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia, vertinama kaip viena gražiausių visoje Čikagoje.

Kelionės trukmė

26 dienos.

Kelionės maršrutas

~5 dienos ekspedicijos pradžioje ir pabaigoje skirtos Čikagai.

Didžioji ekspedicijos dalis – didelis žiedas nuomotu automobiliu iš Čikagos aplankant visas kriterijus atitinkančias lietuviško paveldo vietas Ilinojuje, Misūryje, Indianoje, Ohajuje, Mičigane, Viskonsine.

Taip pat trims dienoms perskridome į Niujorką ir iš ten aplankėme tas Pensilvanijos lietuviško paveldo vietas, kurių nespėjome pernai.

Tikslas - Amerika 2018 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2018 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Vidurio Vakarų lietuviškos vietos pairodė ne mažiau įspūdingos, nei rytų JAV, o Čikaga istorinių lietuviškų vietų gausa ir masteliais pranoksta ne tik kitus JAV miestus, bet ir beveik visus Lietuvos miestus.

Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai Čikagoje

Pirmasis pasaulyje paminklas Romui Kalantai Čikagoje

Kaip ir pirmoji ekspedicija, pavyko puikiai – nepraleidome to, ką suplanavome, planą įgyvendinome su kaupu, aplankėme ir aprašėme 200+ lietuviško paveldo vietų, susitikome su apie 300 žmonių.

Įteikiame sertifikatus apie įtraukimą į žemėlapį Sen Luiso lietuvių bažnyčiai

Įteikiame sertifikatus apie įtraukimą į žemėlapį Sen Luiso lietuvių bažnyčiai

Užmezgėme daug kontaktų, kurie vėliau padėjo atrasti dar daugiau lietuviško paveldo vietų.

Prie Smetonos kapo Klivlande

Prie Smetonos kapo Klivlande

Straipsniai iš šios kelionės

Tikslas – Amerika 2018 (JAV vidurio vakarai)

 


Kinija, 2018


Kelionės idėja ir tikslai

(1) Kinija viena didžiausių šalių pasaulyje ir joje begalė pasaulinio lygio lankytinų vietų. Aš buvau lankęs tik kelis pakrantės miestus – taigi, tik žiupsnelį Kinijos. Norėjau Kiniją pervažiuoti visą, aplankyti svarbiausias lankytinas vietas: Šanchajų, Džangdziadzie, Sianą ir jo terakotinę armiją, Tris tarpeklius.

Pirmasis iš Trijų Jangdzės tarpeklių

Pirmasis iš Trijų Jangdzės tarpeklių

(2)Norėjau susitikti savo kiną draugą ir pakeliauti po Kiniją kartu. Su juo susipažinau Interpals 2011 m. ir susirašinėju el. laiškais. Jau buvau trumpam susitikęs Gvangdžou ir pasiūliau kartu pakeliauti savaitę ar 10 dienų. Man įdomu pakeliauti po Kiniją su vietiniu, jam – po savo šalį su kitaip ją matančiu užsieniečiu. Išsirinkome kartu keliauti po Činghajų, Kinijos užkampį kur vienam net patekti sudėtinga. Palikau tą dalį organizuoti savo draugui, o pats buvau keleivis.

Tibetiečių šventovė Činghajuje

Tibetiečių šventovė Činghajuje

Dėl politinių ribojimų (kiek Kinijoje galima būti su viza) kelionės tempai buvo didesni nei pastaruoju metu įprasta. Be to, abejojau, ar Kinijoje pavyks dirbti: juk “Didžioji Kinijos ugniasienė” blokuoja Gmail, Facebook ir t.t.

Paskutinis kinų fortas Šilko kelyje

Paskutinis kinų fortas Šilko kelyje

Kelionės trukmė

26 dienos.

Kelionės maršrutas

Atskridę į Šanchajų perskridome į Siningo miestą šalies vakaruose.

Ten susitikau su savo draugu. Kartu išsinuomavę automobilį su vairuotoju savaitę pakeliavome po Činghajaus (“mažasis Tibetas”) ir Gansu (Šilko kelias) provincijas.

Išsiskyrę mes važiavome greitaisiais Kinijos geležinkeliais atgal iki Šanchajaus, užsukdami į svarbiausias lankytinas vietas: Sianą, Čongčingą, Tris tarpeklius, Džangdziadzie, Fenghuangą, Hangdžou, Sudžou. Daugelyje vietų stabteldavome 2-3 dienoms.

Kelionės į Kiniją maršrutas

Kelionės į Kiniją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kelionės metu draugas kinas pastebėjo, kad kinai turistai mėgsta pralėkti Europą – pvz. 7 šalys per 8 dienas, Roma-Paryžius-Berlynas-Praha ir pan.

Aš panašiai pralėkiau Kiniją – nes nepilnas mėnuo 1,4 mlrd. gyventojų šaliai yra pralėkimas. Todėl negalėjo nepriblokšti: juk “išrankiojau” vietas, kurios ir yra kiniški Paryžiaus ar Norvegijos fjordų atitikmenys, o greitieji geležinkeliai leisdavo per kelias val. įveikti ir tūkstantį kilometrų.

Džangdziadzie uolų miškas

Džangdziadzie uolų miškas

Bet taip po Kiniją keliauti ir geriausia – priešingai Europai, ten nėra to “gražių miesteliukų karkaso”, kur bet kur stabteli ir randi ką gražaus. Be pagrindinių vietų Kinijoje daug kas – nyku ir vienoda.

Fenghuange, viename retų mažų gražių miestelių Kinijoje

Fenghuange, viename retų mažų gražių miestelių Kinijoje

Nepakartojama patirtis buvo ir keliauti su vietiniu – geru draugu ir kartu mažai pažįstamu, juk būti šalia ne tas pats kas susirašinėti. Viena įdomiausių detalių – laiškai po kelionės, kur tiesiai šviesiai vienas kito paklausėm, kas nepatiko, kas buvo keista (vietomis matėsi, kad kažkas ne taip, bet kas?). Esam visiškai atviri ir tai leido atrasti naujų kultūrinių ypatybių, kurių negalėjau nuspėti.

Šanchajus

Šanchajus

Anie atokūs užkampiai labai nustebino, nes tai ta Kinija apie kurią informacijos beveik nėra (viską organizavo mano draugas). Ten su mumis vietiniai darydavosi selfius, Aistei įgrūdo palaikyti vaiką, kai kurie tualetai – tiesiog palapinė kur užėję į vidų du žmonės “daro” ant žemės ir t.t.

Aistę fotografuoja su kinu kūdikiu

Aistę fotografuoja su kinu kūdikiu

Bet ne mažiau pribloškė ir “turistinės supervietos”, kurios Kinijoje yra neregėtų mastelių; nėra laukinės gamtos nacionalinių parkų, viskas apstatoma šviesų šou ir aukščiausiais pasaulio liftais, stikliniais tiltais ir ilgiausiais eskalatoriais, aplink skraido oro balionai ir jojama kupranugariais… Ir visgi tai savaip žavu, nes kitaip, nei kitur.

Prie terakotinės armijos Siane

Prie terakotinės armijos Siane

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Šanchajus | Činghajus (mažasis Tibetas) | Šilko kelias | Sianas | Trys tarpekliai | Džangdziadzie

 


Turkija, 2018-2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Sutikti Naujus metus užsienyje. Seniai norėjau pamėginti ne Lietuvoje sutikti Naujus metus ir šv. Kalėdas. Svarsčiau – gal Izraelyje, Betliejuje – bet buvo brangu. Pasirinkau Stambulą. Nors Stambulas – musulmoniškas miestas, tai ir viena krikščioniško pasaulio širdžių.
(2)Pagyventi ilgiau Stambule. Kelionė savaitgaliui į Stambulą 2008 m. buvo pirma mano kelionė su Aiste, kai dar nebuvo minčių, kad galėtume draugauti ar susituokti: įdomu sugrįžti į šį miestą ilgesniam laikui pagyventi.

Dervišų šokis Stambule. Jų pasirodymai vyksta ir Kapadokijoje, kurortuose, o garsiausi - Konjoje, kur palaidotas dervišų ordino įkūrėjas Mevlana

Dervišų šokis Stambule, kurio dar buvome nematę

(3)Pažinti mažiau žinomus Turkijos regionus. Nors dar vaikystėje esu buvęs Antalijoje, jaučiau, kad Turkija verta daugiau, kad lankytinos vietos neapsiriboja Antalija ar Stambulu.

Virš Pamukalės per saulėlydį kyla oro balionas

Virš Pamukalės per saulėlydį kyla oro balionas

(4)Aplankyti Rumuniją, Bulgariją. Važiavome automobiliu iš Lietuvos, o tai suteikė galimybę pakeliui aplankyti įdomias vietas Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurių dar nebuvau matęs, tame tarpe ir su J. Basanavičiumi susijusias vietas Bulgarijoje “Gabalėliams Lietuvos”.

Timišoaros, kur prasidėjo Rumunijos revoliucija, Revoliucijos muziejus - viena gausybės vietų revoliucijai atminti

Didžiausias pasaulio parlamentas Bukarešte

Man patinka, kad Turkija tapo demokratiškesne šalimi, kur valdžia atspindi musulmonišką vietos kultūrą. Daugelį dešimtmečių iki tol kiekvieną visuomenės balsus atspindinčią valdžią tuoj nuversdavo elito remiama armija – ir paskelbdavo naujus rinkimus, uždraudusi visas partijas, kurios laimėjo praeitus…. Norėjosi remti tuos teigiamus pokyčius ir pagyventi toje optimistinėje atmosferoje, kur viskas kyla, eina į gera taip, kaip stiebiasi nauji Stambulo dangoraižiai ir tįsta metro linijos.

Senieji Stambulo jaliai

Senieji Stambulo jaliai (dvarai palei Bosforo sąsiaurį; anksčiau dar buvau neplaukęs Bosforu)

Kelionės trukmė

Iš viso 38,5 dienų. 29,5 dienų pačioje Turkijoje, 4,5 Rumunijoje, 2,5 Bulgarijoje, dar pora dienų pakeliui.

Kelionės maršrutas

Per Rumuniją (Klužą, Maramurešą), Bulgariją (Varną) iki Turkijos. 10 dienų Stambule, per kurias – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tada – 3 dienos Ankaroje, paskui – Kapadokija, Antalijos regionas, Pamukalė, Ėgėjo jūros pakrantė (Izmiras, Efesas, Kušadasis), Galipolis, ir atgal per Bulgariją, Rumuniją (kitu keliu).

Turėjome minčių ir važiuoti dar ryčiau po Turkiją, bet verčiau pasirinkome ilgiau pabūti centrinėje ir vakarinėje dalyje, nes keliai lėti, o dalis dar buvo ir užsnigta.

Kelionės į Turkiją maršrutas

Kelionės į Turkiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Turkija nustebino savo Antikiniu paveldu: atrodo, senovės Graikijos ar Romos civilizacijos palikimo reikia važiuoti ne į Graikiją/Italiją, o į Turkiją (arba bent jau ten jis neprastesnis). Taip pat pribloškė Kapadokija, Pamukalė: šitie pavadinimai tiek nuvalkioti reklaminiuose “Novaturo” bukletuose, kad net nežinai, ko tikėtis (gal tik “išreklamuoti spąstai turistams”?), bet tikrovė tokia, kad tai tikrai pasaulinės reikšmės stebuklai. Ne mažiau “stiprūs” senovės graikų ir romėnų miestai, nei pačioje Graikijoje ar Italijoje.

Prie Efeso romėnų miesto griuvėsių

Prie Efeso romėnų miesto griuvėsių

Nakvynės Kapadokijos “požeminiame viešbutyje” patirtis išliks ilgam. Ypač kai keliavau žiemą, ne sezono metu, ir visas eiles ir minias mačiau tik kelionių vadovų aprašymuose.

Požeminiame viešbutyje

Požeminiame viešbutyje

Turkija sužavėjo savo virtuve (vienas nedaugelio kartų, kai ir po kelių savaičių norėjosi tik vietinių patiekalų): kumpir įdarytom bulvėm ir kebabais su turšu (labai marinuotom daržovėm).

Myros romėnų kapai uolose

Myros romėnų kapai uolose

O štai Naujieji metai Stambule nuvylė: vos keli fejerverkai, kurių, nepaisant to, važiuoja žiūrėti šimtai. Nevertiname, ką turime pas save. Per Kūčias daug apsaugos, mišiose ir kunigai, ir daugelis lankytojų nevietiniai: visgi, nebe krikščionių miestas. Bet pirmąkart pasiruošti patiems gyvenime Kūčias buvo įdomu – tegu ir kuklias, improvizuotas, su daug turšu.

Dirbu Kašo kurorte

Dirbu Kašo kurorte

Aistę nuvylė ir klimatas: nors Turkija – toli pietuose, didžioji jos dalis (išskyrus Stambulą ir pakrantes) yra gana aukštai, dėl ko ten temperatūra 6 laipsniais žemesnė, nei būtų šiaip. Buvo užsnigta, kartais auromobilis klimo, o pvz. miestelyje prie Hetitų Imperijos sostinės teko nakvoti nešildomame viešbučio kambaryje. Man, tiesa, tai kaip tik įdomi patirtis ir geriau jau be visų minių turistų.

Apsnigtoje Kapadokijoje

Apsnigtoje Kapadokijoje

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga | Stambulas | Ankara | Kapadokija | Antalija ir Turkijos Viduržemis | Pamukalė | Ėgėjo jūros pakrantė

 


Pietų Amerika, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Sudalyvauti Rio de Žaneiro karnavale – tai buvo Aistė stroškimas jau nuo tada, kai 2016 m. apsilankėme be galo aistringoje eilinėje vienos sambos mokyklų repeticijoje, kuri pati kitur jau būtų atskiras “žvaigždžių koncertas”.

Karnavalinė apranga

Eiliniai žmonės Rio de Žaneiro gatvėse karnavalo metu

(2)Aplankyti Pietų Amerikos lietuviškas vietas, įtraukti į projektą “Gabalėliai Lietuvos”. Iki tol buvau lankęs tik San Paulo lietuviškas vietas, o juk jų gausu ir Argentinoje, Urugvajuje.

Eskelio lietuvių muziejus Argentinoje

(3)Susitikti su klientais – juk po 2016 m. Brazilija tapo ta šalimi, kur mūsų klientų (siekiančių atsikurti Lietuvos pilietybę ar atrasti kitokių ryšių su Lietuva) skaičius nusileidžia tik JAV.
(4)Pervažiuoti visą Argentiną automobiliu iki garsiųjų jos ledynų vėjuotoje Patagonijoje, pagyvenant Buenos Airėse.

Argentinos ežerų regionas aplink Bariločės kurortą

Argentinos Patagonijos ežerai

(5)Pasinaudojant proga, kad Lotynų Amerikoje būsiu ilgiau, aplankyti kokią retai lankomą žemyno šalį – pasirinkau Paragvajų.
(6)Pakeliauti kartu su savo ir Aistės draugais (kurie prisijungė skirtingiems kelionės segmentams).

Montevidėjo simbolis - tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis (kairėje) ir paminklas libertadorui Chosė Artigui Montevidėjo centrinėje aikštėje

Urugvajaus simbolis – tarpukariu statytas Palacio Salvo dangoraižis

Kelionės trukmė

54,5 dienos, iš jų 29 Argentinoje, 13,5 Brazilijoje, 8 Urugvajuje ir 4 Paragvajuje.

Kelionės maršrutas

1.San Paulas, Brazilija. Papildomos lietuviško paveldo vietos, susitikimai su klientais. 6 dienos.
2.Perskridimas į Rio de Žaneirą – karnavalas. 7 dienos.
3.Perskiridimas į Foz do Igvasu. Pervažiavus sieną į Paragvajų, kelionė po jį. 4 dienos.
4.Grįžus į Foz do Igvasu, pervažiavimas į Agrentiną ir skrydis į Buenos Aires. 1 diena.
5.Perplaukimas į Urugvajų (Koloniją). Pagyvenimas Montevidėjuje, autonuoma apylinkių aplankymui, lietuviškas paveldas ir kovo 11 d. šventė. 8 dienos.
6.Plaukimas atgal į Buenos Aires. Pagyvenimas savaitę ten, lietuviškas paveldas. 7 dienos.
7.Autonuoma ir važiavimas per visą Argentiną iki ledynų jos vidumi, o grįžimas pakrante. Pakeliui aplankant lietuviškas vietas Rosarijuje, Berise, Eskelyje. 28 dienos.

Kelionės į Lotynų Ameriką maršrutas

Kelionės į Lotynų Ameriką maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Kelionė pasiteisino visuose frontuose (išskyrus gal tą faktą, kad nukentėjau nuo plėšikų, kurie parvertė ant žemės Rio de Žaneire, bet nieko brangaus nepagrobė).

Virš Igvasu krioklių pakilome sraigtasparniu

Virš Igvasu krioklių pakilome sraigtasparniu

Karnavalas pribloškė savo dydžiu, masteliais, minties gilumu. Pribloškė rio de žaneiriečių kiekiai, kurie rengiasi karnavalo rūbais. O pagrindinis sambos paradas – tarsi sportas su savo ultromis, tarsi menas, perteikiantis labai gilias temas. Ir be galo keista, kad likęs pasaulis to visiškai neatrado, žinių laidose rodo tik visokias pusnuoges šokėjas, menkus karnavalo fragmentus. Net angliškai neradau karnavalo parado taisyklių, aprašų – tik portugališkai. Užtat parašiau pirmą išsamų karnavalo aprašymą lietuvių kalba.

Rio de Žaneiro karnavale

Rio de Žaneiro karnavale

Taip pat magiška buvo važiuoti į Patagoniją, nuostabiais keliais pro laukinius banguojančius ežerus, neįtikėtinus vėjus, kuriuos pas save laikytume uraganu. Žinoti, kad kokių 200 gyventojų kaimas – didžiausia gyvenvietė per ateinančius 200 km. Matyti gvanakų kaimenes. Atrasti petroglifus, suakmenėjusius medžius, didžiausius pasaulio dinozaurų skeletus kaimų muziejėliuose. Ir regėti žvaigždėtą žvaigždėtą dangų. Na o “karūnos deimantas”, aišku, Patagonijos ledynai – negalvojau kad jie tokie įspūdingi, juk ledynų buvau matęs ir kitur. Bet Perito Moreno drąsiai rašau tarp 10 įspūdingiausių viso pasaulio gamtos vaizdų.

Perito Moreno ledynas

Perito Moreno ledynas

Buenos Airės nuostabus miestas, o Montevidėjuje buvo itin smagu apsistoti jo simbolyje – Palacio Salvo tarpukario dangoraižyje. Paragvajus gal kiek nuvylė – įdomių vietų ten mažai, keliai vietomis itin blogi (pametėme mašinos bamperį), po lietaus skęsta. Bet mano tikslas pamatyti visas šalis, kultūras, o ne vien tas, kurios garsios – ir, aišku, Paragavajus taip pat praturtino.

Paragvajaus Jėzuitų misijoje

Paragvajaus Jėzuitų misijoje

Be galo įdomu buvo atrasti lietuvišką paveldą nuo didmiesčių iki Patagonijos tolių – iki tol buvau nesusipažinęs su unikalia tarpukario emigrantų kultūra. Nustebau, kaip smarkiai dar išlaikyta lietuvybė, net lietuvių kalba, ypač Berise, bet taip pat Buenos Airėse, Montevidėjuje. Nuostabu vidury Patagonijos vėjuotų tolių atrasti lietuvių muziejų. Būdami šalyse ilgiau, pirmaą kartą turėjome galimybę su vietos lietuviais sudalyvauti šventėje (kovo 11 d.), kas irgi buvo įdomi ir nauja patirtis.

Susitinkame su klientu San Paulo Lietuvos Respublikos aikštėje

Susitinkame su klientu San Paulo Lietuvos Respublikos aikštėje

Ir kelionė su draugais buvo įdomi patirtis: nauji žmonės padeda pažvelgti į šalis kitaip.

Po autoįvykio Paragvajuje už sulaužytą priekinį bamperį iš mūsų iš pradžių autonuomoje reikalavo primokėti papildomai - neva bamperio pakeitimas kainuos 1000 eurų, o užstatas tik 450 eurų. Laimė, buvome paskaitę sutartį ir žinojome, kad frančizė yra 450 eurų ir iš mūsų negali reikalauti daugiau. Vėliau ir pastarąją sumą atgavome iš draudimo.

Per autoįvykį nukentėjęs automobilis

Straipsniai iš šios kelionės

Pietų Amerika (įžanga) | Argentina (įžanga) | Buenos Airės | Argentinos Patagonija | Argentinos kurortai | Igvasu kriokliai | Brazilija (įžanga) | San Paulas | Rio de Žaneiras | Rio karnavalas | Paragvajus | Urugvajus

 


Indonezija, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Aistei labai patiko Tailandas (2018 m.) ir ji klausė – ar dar yra kas nors panašaus (išlaikęs daug vietinių tradicijų, pigus, bet kartu ne “trečias pasaulis”, pritaikytas vakariečiams). Žinojau vieną kitą tokią vietą – Balį – tad tikslas praleisti ten daugaiu laiko.
(2)Savo akim išvysti Javos civilizacijos stebuklus, kaip Borobudūrą, o taip pat Komodo varanus.

Stupos netoli Borobudūro viršūnės

Stupos netoli Borobudūro viršūnės

(3)Pažinti unikalias Indonezijos kultūras, čia ištvėrusias kolonializmą, ypač – toradžus su unikaliomis jų laidojimo tradicijomis.
(4)Atrasti antrąjį pagal dydį pasaulio miestą Džakartą. Negi ji tikrai tokia neįdomi, kaip daug kas sako?

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime. Kairėje - šokis, dešinėje - turistai stebi ką tik paaukotą buivolą

Toradžų laidotuvės tradiciniame kaime.

(5)Aplankyti Singapūrą. Aš ten buvau (bet jau labai seniai, kai net Marina Bay Sands nebuvo), o Aistė Singapūre nebuvo ir labai norėjo. Specialiai skristi vien į tokią tolimą nedidelę šalį neapsimokėtų – bet skristi į Singapūrą, o iš ten pigių skrydžių bendrovėm į Indoneziją – pats tas. Ir pigiau, nei tiesiai iš Europos į Indoneziją, ir Singapūrą pamatai.

Singapūras mažytis, bet jame telpa viskas ir kažkaip vienas kitam netrukdo. Šalia - geriausi šalyje Sentosos paplūdimiai ir, anapus plūdurų, vietos Singapūro uoste laukiantys krovininiai laivai

Singapūras, Sentosos sala

(6)Aplankyti kokią sunkiau pasiekiamą regiono šalį, į kurią tiesiai iš Europos beveik niekaip nenuskristum. Tai ketinome suderinti su Indonezijos reikalavimu, kad užsienietis be vizos nebūtų šalyje ilgiau 30 dienų, o mes ketinome būti ilgiau. T.y. išbandysime vadinamąjį “visa run”, kai išvykstama trumpam į kitą šalį dėl teisės būti pirmoje šalyje atnaujinimo. Rinkomės iš Papua Naujosios Gvinėjos, Rytų Timoro, bei šiaurinės Australijos, bet pgal kainą ir paprastumą pasirinkome Rytų Timorą.

Į Dilio paplūdimius pigiausia važiuoti šiais pergrūstais mikroautobusais, tik išsiaiškinti maršrutą nėra lengva. Tad į priekį važiavome taksi. Atgal į centrą paprasčiau - visi mikroautobusai ten veža

Rytų Timore

Kelionės trukmė

48 dienos.

Kelionės maršrutas

*2 dienos Singapūre, intensyviai aplankant šią šalį viešu tranportu, tada – skrydis į Balį.
*13 dienų kelionė “per Indonezijos salų grandinę” į rytus: plaukimas iš Balio į Gilį, Lomboką, paskui į Sumbavą, iki Floreso ir Komodo salos su garsiaisiais varanais. Skrydis į Timoro salą.
*5 dienos Timoro saloje, iš kurių dvi – ilgoms kelionėms visą dieną autobusu prastais keliais į Rytų Timorą ir atgal, o pustrečios dienos – Rytų Timore. Skrydis į Sulavesį.
*5 dienos Sulavesyje, kurias praleidžiame unikaliame toradžų krašte, stebėdami vietos kapines, laidotuves ir kitas tradicijas. Skrydis į Balį.
*10 dienų Balyje, pagyvenant ramiau ir padirbant, lėtu tempu aplankant nuomotu automobiliu įdomiausias salos vietas. Laiką balyje paskirstome tarp pietinių kurortų (gyvenome Legiane) ir kultūrinio centro Ubudo.
*10 dienų Javoje keliaujant per šalį į Vakarus iš pradžių su kaip tik labai sėkmingai mus pagavusia agentūra, vežusia kaip tik ten, kur reikėjo (Bromo kalnas, Džogjakarta – tik Idženo ugnikalnio žygio neplanavome, bet buvo smagu, nors ir sunku). Po kelias dienas sustojame Džogjakartoje (iš kur aplankėme Borobudūrą, Prambananą, Merapio ugnikalnį) bei Džakartoje.
Kelionė atgal su pusdieniu Singapūre.

Kelionės į Indoneziją maršrutas

Kelionės į Indoneziją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Daugybė Indonezijos vietų buvo labai stiprus “užtaisas” ir net nesijautė, kad esi toje pačioje šalyje – tai tarsi ištisas pasaulis.
*Didelis netikėtumas buvo Gilis – mažos, menkai žinomos salelės pasirodė tarsi idealus kurortas, tvarkingas, gražus.

Mes Gilyje leidžiantis saulei. Tolumoje - Balis ir jo šventas Agungo kalnas

Mes Gilyje leidžiantis saulei. Tolumoje – Balis ir jo šventas Agungo kalnas Balyje

*Patiko gamta, ugnikalniai – Bromo, Idženas. Saulėtekio žygis su dujokauke į dujom ir mėlynom liepsnom besisvaidantį Idženą, kai keliesi 12 val. nakties – unikali, nors ir man, nežygeiviui, sunkoka, patirtis.

Po žygio į Idženą

Po žygio į Idženą

*Itin didelį įspūdį paliko kultūrą išlaikę toradžai – nepaisant “baisių” vakariečiui tradicijų, tai nėra “trečias pasaulis”, nieko nežinantis apie tai, kas anapus jo ribų. Jie pakankamai išsilavinę, nori ir moka prisistatyti, bet nevaidina kitokių, nesigėdija tradicijų, sugeba patys uždirbti iš turizmo.

Toradžių laidotuvėse

Toradžių laidotuvėse

*Balį pamilome iš lėto: pirmom dienom, netoli “pašėlusios” Kutos, kiek gailėjomės, kad ten būsime taip ilgai, bet vėliau, ypač Ubude, pasinėrę į vietinę kultūrą, šokius, meną, o kartu ir nebūdami toli nuo kokybiško maisto ir kitų paslaugų, jau gailėjomės, kad taip trumpai. Suplanavome į Balį sugrįžti – gal per garsius jo naujus metus ar kitą šventę.
*Singapūras man buvo beveik kaip nauja šalis – tiek daug ten naujo sukurta nuo praeito apsilankymo. Supermodernu!

Singapūre

Singapūre – visko, kas už nugaros, kai lankiau praeitą kartą nebuvo

*Pribloškė Javos senasis paveldas, kaip ne tik dydžiu, bet ir architektūrine mintimi žavintis tūkstantmetis Borobudūras. Bet šiaip Java, ypač anapus Džogjakartos, pasirodė praradusi daugiau savitumo, nei Balis.
*Savotiškas “kultūrinis šokas” buvo kaip niekur didelis vietinių dėmesys, ypač Sumbavos saloje: jie laikydavo įsmeigtą žvilgsnį, rodos, minutes, kalbindavo, mėgindavo paliesti. Jautėmės kaip žvaigždės! Smagu, kad, tose vietose be turistų, nėra bandymų apgauti, jie žiūri geranoriškai. Įdomu kiek toje pačioje šalyje, kaip Balis, yra vietų, kur baltaodžių vietiniai iš viso, rodos, nematę.

Ši moterų grupelė paprašė su manimi bendros nuotraukos. Ilgai užtruko, kol buvome nufotografuoti kiekvienos iš jų telefonu, o galiausiai paprašiau dar vienos nuotraukos sau. Moteris sutikau Džakartoje, bert jos atvykusios iš Rytų Javos: dažnam tokiam Indonezijos turistui pramoga būna ne tik lankytinos vietos, bet ir baltaodžiai, kuriuos ten sutinka

Ši moterų grupelė paprašė su manimi bendros nuotraukos. Ilgai užtruko, kol buvome nufotografuoti kiekvienos iš jų telefonu, o galiausiai paprašiau dar vienos nuotraukos sau.

*Ir nustebino, kad Rytų Timore nelabai traukėme dėmesį – jie ten pratę prie visokių JT darbuotojų . Apskritai šalyje nėra daug ko žiūrėti, bet tokią tolimą šalį vien pamatyti įdomu, vien nukakimas ten, važiavimas nuo sutemų iki aušros rodos trumpo atstumo it laiko mašina į praeitį – unikali patirtis.

 Prie Komodo salos

Prie Komodo salos

*Nemaloniai nustebino Indonezijos transportas – nesvarbu, ar važiuoji autobusu, ar ekskursija, ar laivu, ar nuomotu automobiliu, vidutinis greitis visur ~30 km/h. Džakarta tiesiog dūsta nuo kamščių – ir taip, tai nėra gražiausias ar patogiausias Azijos miestas…

Indonezijos transporto kuriozai

Indonezijos transporto kuriozai

Straipsniai iš šios kelionės

Indonezija (įžanga) | Balis | Gilis | Lombokas | Komodo | Rytų Timoras | Toradžų kraštas | Java | Singapūras

 


Lenkija/Čekija, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

1.Aplankyti įdomias vietas “savame regione”. Nors Lenkijoje ir Čekijoje buvau ne kartą buvęs, daugelyje vietų lankiausi seniai. Rytų ir Vidurio Europoje viskas keičiasi – įdomu, kaip viskas atrodo dabar, kas naujo. Be to, anais laikais dar nebuvau toks geras kelionių planuotojas ir dalies iš to, kas domina šiais laikais, nė nelankydavau (pvz. dažniausiai apsiribodavau pagrindinėmis vietomis – bet ne neatrastomis, ne kultūrinėmis patirtimis). Dabar viską pamatysiu ir suplanuosiu “šiandieninėmis akimis”.

Prahos centrinė aikštė

Prahos centrinė aikštė

2.Parodyti Aistei kai kurias vietas, kuriose ji nebuvo – ypač Gdanską.
3.Keliauti nakvojant mikroautobuse / mažame kemperyje. Be kempingų – tiesiog gatvėse. Pigu (juk vasaros sezonas ir nakvynės būtų brangios) ir įdomu išbandyti gyvenimą mašinoje taip ilgai.
4.Aplankyti papildomų vietų Čekijoje ir Lenkijoje pakeliui, kur nebuvau buvęs (Karlovy Varai, Česky Krumlovas, didžiausia Lenkijos bažnyčia)…

Česky Krumlovo pilies tiltas su trimis praėjimų aukštais. Viršutinis aukštas buvo skirtas ėjimui į sodą, vidurinis - šeimininkui į teatrą (kad galėtų išsmukti nepastebėtas, kai jį visi jau pamatė), o apatinis - visiems žmonėms

Česky Krumlovo pilis

Tokios kelionės pasirinkimą lėmė ir nedidelis laiko tarpas iki “Tikslas – Amerika”

Kelionės trukmė

13 dienų

Kelionės maršrutas

*Iš Lietuvos važiavome į Gdanską, kur (kartu su Gdyne, Sopotu, Helo nerija), kur praleidome 5 dienas.
*Paskuome per Lenkiją į pietus, pravažiavome Torūnę, didžiausią Lenkijos bažnyčią (~2 dienos).
*Nuvykome į Prahą, kur praleidome 3 dienas.
*Aplankėme ir Čekijos miestelius – dar 3 dienos.
*Grįžome pro Lenkiją.

Iš pradžių maniau aplankyti ir Slovakiją, Aukštuosius Tartrus. Tačiau kadangi dalis lankytų miestų paliko didesnį įspūdį, nei tikėjausi, be to, vyko visokie renginiai, pasirinkome geriau pabūti ilgiau ten, viską patirti nuodugniau. Tai keliavimo automobiliu be rezervacijų privalumas!

Kelionės į Lenkiją ir Čekiją maršrutas

Kelionės į Lenkiją ir Čekiją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Pranoko lūkesčius. Buvau jau pamiršęs Prahos, Gdansko grožį – kad tai ne šiaip sau miestai, populiarūs, nes netoli Lietuvos, bet pasaulinio lygio stebuklai (ypač Praha).

Gdansko rotušėje

Gdansko rotušėje

Negalėjau patikėti savo akimis išvydęs moderniuosius Lenkijos trimiesčio muziejus – Emirgacijos, Antrojo pasaulinio karo, Solidarumo. Tokio lygio muziejus anksčiau buvau matęs tik Amerikoje – su visokiausia multimedija, kur informacijos gal mažiau, bet ji išlieka atmintyje, nes ją ne tiesiog skaitai stende, bet dalyvauji joje, ir kiekvienas stendas interaktyvus vis kitaip.

Sunaikintas pokario Lenkijos miesto rajonas Antrojo pasaulinio karo muziejuje

Sunaikintas pokario Lenkijos miesto rajonas Antrojo pasaulinio karo muziejuje

Be to, Čekija – tai ne tik Praha. Atradau daug anujų vietų, kur nebuvau buvęs: Česky Krumlovas, Karlovy Varai, Sedlicės kaulų koplyčia. Įdomus ir Gdynės tarpukario miestas. Taip jau yra su Europa: kažkada keliavau po ją daug, bet laiko turėjau daug mažiau, mažiau kuo domėjausi, tad daug ką ir praleidau…

Karlovy Varuose

Karlovy Varuose

Keliavimas sezono metu turi ir pliusų, ir minusų. Minusas aišku turistų minios, ypač Prahoje (bet nereikiant mokėti už viešbučius bent jau sutaupėme). Pliusas – galybė visokių renginių. Štai Hitlerio Vilko urve vyko operacijos “Aušros vartai” inscenizacija, Torūnėje – Šviesų festivalis. Visai neplanuotai pasinerdavome į įvykių sūkūrį.

Operacijos "Ostra Brama" inscenizacija Hitlerio "Vilko urve"

Operacijos “Ostra Brama” inscenizacija Hitlerio “Vilko urve”

Smagu ir romantiška miegoti automobilyje prie kokio judraus kelio, naktį vis pralekiant pro šalį automobiliams. Kitiems gal trukdytų, bet man padeda užmigti, o taip pat ir taip saugiau.

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Rytas Lenkijoje su vaizdu į Torūnės tiltą

Straipsniai iš šios kelionės

Straipsniai: Čekija | Praha | Gdanskas | Rumunija | Bulgarija

 


JAV ir Kanada “Tikslas – Amerika 2019”, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

1.Tai – trečia „Tikslas – Amerika“ ekspedicija. Ji skirta dokumentuoti Kanados lietuvišką paveldą, kur jo yra apie 70 vietų: aplankyti jas, nufotografuoti, užrašyti jų istorijas, kurias pasakos vietos lietuviai. Tam pasirinktas Ontarijas ir Kvebekas – vietos, kur yra per 90% Kanados lietuviško paveldo objektų: lietuivų bažnyčios, stovyklos, klubų pastatai ir kt.

Romuvos lietuvių stovykla

Romuvos lietuvių skautų stovyklos vartai

2.Prie Kanados prijungėme ir tas šiaurės rytų JAV vietas, kurios „netilpo“ į ankstesnes „Tikslas – Amerika“ misijas: šiaurės Meiną, Ročesterį, Jutiką, Niagara Folsą. Į Ročesterį buvome kviesti dar po 2017 m. misijos.

Turistai žavisi Pasagos kriokliu nuo promenados Kanadoje

Niagaros kriokliai – 2 km nuo jų yra ~100 metų senumo lietuvių bažnyčia su Vyčiu frontone

3.Kadangi „Tikslas – Amerika“ projektas jau vyksta trečius metus ir per 80% lietuvių paveldo Šiaurės Amerikoje jau yra įtraukta į „Tikslas – Amerika“ žemėlapį, dokumentuota, mūsų aplankyta. Tad nusprendėme nuo šiol rengti ir paskaitas apie lietuvių paveldą Amerikoje. Be paskaitų „naujose“ vietose (Kanadoje, Ročesteryje) pagal galimybes įtraukėme ir tuos miestus, kuriuose jau buvome buvę, bet lietuviai kvietė grįžti tokioms paskaitoms ar tiesiog matėsi, kad jie susidomėję projektu (ir tie miestai buvo netoli maršruto). Tarp tokių miestų: Klivlandas, Detroitas, Kenebunkportas.

Mano paskaita Klivlando lietuvių klube

Mano paskaita Klivlando lietuvių klube

Kelionės trukmė

21 diena (iš kurių 10 d. JAV ir 11 d. Kanadoje)

Kelionės maršrutas

Atskridome į Niujorką, nes į šį miestą pigiausi skrydžiai Amerikoje, be to, buvo papildomų vietų „Tikslas – Amerika“, kurių dar šiame mieste neįtraukėme.

Iš Niujorko naktiniu autobusu važiavome į Torontą. Ten išsinuomavus automobilį ir prastidėjo ekspedicija:
-Torontas ir apylinkės (su Niagaros krioklių regionu JAV)
-Šiauresnis Ontarijas (Romuva, Wilno)
-Otava
-Monrealis ir apylinkės
-Meinas
-Ročesteris
-Klivlandas
-Detroitas
-Londonas
-Delhajus
-Torontas ir kelionė autobusu atgal į Niujorką

Tikslas - Amerika 2019 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2019 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Ekspedicija pavyko puikiai, įtraukėme į žemėlapį 100 lietuviško paveldo vietų. Kanados lietuvių paveldas ne toks senas, kaip JAV, bet jo yra labai įspūdingo.

Vitražas Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Vitražas Hamiltono lietuvių bažnyčioje

Tarp įdomiausių vietų man – Hamiltono lietuvių bažnyčia (su itin tautiniais, pvz. Lietuvos kario, vitražais), kukliai didinga Aušros Vartų Marijos lietuvių bažnyčia Monrealyje (su Vilniaus Trijų kryžių paminklo kopija anapus altoriaus), lietuvių skautų stovykla „Romuva“ (kur praleidome naktį… pirmosios pagalbos punkte), Misisagos lietuvių kapinės – vienintelės Kanadoje.

Monrealio Aušros Vartų Marijos bažnyčioje

Monrealio Aušros Vartų Marijos bažnyčioje

Dar labiau pasikeitė ekspedicijos pobūdis: lietuviškos vietos Kanadoje – retesnės, užtat daugiau įrašinėjome intevriu, atsirado paskaitos, kurių metu susitikome su įdomiais žmonėmis ir sužinojome papildomų vietų. Tai iš tiesų padarė projektą svarbesnį, reikšmingesnį ir patiems dar įdomesnį.

Su Kanados lietuvių rašytoju A. Šileika

Su Kanados lietuvių rašytoju A. Šileika

Straipsniai iš šios kelionės

Tikslas – Amerika 2019 (Kanada)

 


Marokas ir Kanarai, 2019


Kelionės idėja ir tikslai

Turėjau skristi į Kanarų salas susitikti su šeimos nariais ir draugais. Skrydžiams į Kanarus gerų pasiūlymų nėra: jie brangūs ir nepatogūs. Pigiausias būdas – “susidurstyti” savo skrydžius su Azair.com ar panašia programa. Pvz. Praeitą kartą į Kanarus šitaip skridau į priekį per Milaną, o atgal per Madridą, ir nekainavo nė 100 eurų.

Teidės vulkanas Tenerifėje

Teidės vulkanas Tenerifėje

Kad jau keliauju į Kanarus, nutariau pasinaudoti proga ir ne šiaip sau skristi per miestus, kur pigiausia ir patogiausia, bet dar ir stabtelėti pakeliui kelioms dienoms kiekviename mieste – ir šitaip, nieko neprimokėjus, aplankyti papildomas vietas.

Analizavęs, kas įmanoma ir kas kiek kainuoja, susidėliojau kelionę su tokiais tikslais “pakeliui”:

1.Nuvežti Aistę į Veneciją – ten ji nebuvusi – tuo pačiu aplankant ir Venecijos bienalę, kurią tais metais laimėjo lietuviai.

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems - dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių

2.Sugrįžti į Fesą ir Marakešą, prieš 10 metų du didžiausią įspūdį palikusius Maroko miestus, jų ankštas medinas, pažiūrėti, ar ten kas pasikeitė.
3.Pagyventi tradiciniame Maroko riade – to norėjau dar prieš 10 metų, bet nebuvo laiko, keliaujant su automobiliu tai ir nepatogu.

Mūsų išnuomoto riado trečias aukštas

Mūsų išnuomoto riado trečias aukštas

4.Nukakti į Vakarų Sacharą, kurią Marokas laiko savo pietiniu galu (Maroką esu išnaršęs, bet ten dar nebuvau).
5.Iš Gran Kanarijos salos nuskristi į kitas Kanarų salas – nelankytą Hierro ir Tenerifę.

Aš Mirador Jinara aikštelėje

Hierro salos grožybės

6.Aplankyti kokią egzotišką Afrikos šalį, esančią šalia Kanarų salų, į kurią iš Lietuvos būtų nuskristi labai sunku, o iš Kanarų – paprasčiau ir pigiau.
7.Sugrįžti į Barseloną – kiek dar pastatyta Sagrada Familia?

Kiek pasistūmėjo Šv. Šeimos Katedros statybos Barselonoje

Barselonos Sagrada Familia bažnyčia

Kelionės trukmė:

47 dienos.

Kelionės maršrutas:

*Venecija – 2,5 dienos
*Fesas – 7 dienos.
*Marakešas – 4 dienos.
*Dachla – 2 dienos
*Lajūnas – 2 dienos
*Gran Kanarija – 19 dienų (be to iš Gran Kanarijos skrydis į Hierro, kur 2 dienos, ir Mauritaniją, kur 5 dienos)
*Tenerifė – 2 dienos
*Barselona – 1 diena

Pilnas 2019 m. kelionės į Afriką ir Kanarus maršrutas

Pilnas 2019 m. kelionės į Afriką ir Kanarus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės):

Venecijoje patekome į vieną didesnių potvynių, kurių metu kuriam laikui buvo sutrikęs eismas, daugelis gatvių užpilta. Iki bienalės nueiti nepavyko, teko gerokai pabraidyti. Tačiau kitu laiku spėjome pamatyti pagrindines vietas, o rytinės sirenos ir matymas pro langus, kad semia tavo gatvę – unikali venecijietiška patirtis, kurią taip mažai kas patiria! Venecijoje poros dienų kiek pritrūko.

Pakeltas kelias potvynio metu (vėliau užsėmė ir juos)

Pakeltas kelias potvynio metu (vėliau užsėmė ir juos)

Marokas nustebino iš gerosios pusės: nežinau, ar jis per 10 m. pasikeitė į gera, ar aš pripratau prie „įkyreivų“, bet šįkart įkyrumo, mėginimų apgauti atrodė mažiau, nei tada. O Feso riadas buvo unikali patirtis: neįtikėtinai didelis, pilnas tradicinės architektūros, su terasa ir vaizdais į mediną nuo stogo ir unikaliom patirtim, kaip šiukšlių asilas siauroje gretimoje gatvėje rytais. Marakešas gi daug labiau turistinis ir mažiau „tikras“, bet jei reikia kiek apvakarietintos Maroko dvasios – pats tas.

Ant Feso riado stogo, skambant muedzinų šauksmams maldai

Ant Feso riado stogo, skambant muedzinų šauksmams maldai

Vakarų Sacharoje stebino visuotinė kontrolė, kai vos nuėjus kur į šalį prisistydavo pareigūnas, o prieš skrendant apsauga peržvelgė net visas vizitines korteles, ar tik nebūsiu žurnalistas… Bet atmosfera ten, kur susiduria panašaus pločio Sacharos dykuma ir Atlanto vandenynas, unikali, nors ir labai „nugairinta“.

Ten, kur baigiasi Sacharos dykuma ir atsiremia į Atlanto vandenyną. Prie Dachlos.

Vakarų Sachara

Kanaruose visada gali atrasti ko naujo – atrodo, nedidelis archipelagas, jau tiek kartų būta… Hierro pribloškė gamtos didybe: mažiausia sala, o šitokie kalnai, šlaitai, vaizdai ir kone jokių turistų. Visai kitokie Kanarai. Tenerifė, sugrįžus po ilgos pertraukos, irgi pasirodė didingesnė, radome naujų vietų. Gran Kanarijoje įdomiai “nustebino” Mas Palomas kopos ir visokie seksualiniai eksperimentai ten (ekshibicionizmas, svingeriai ir pan.) – ne, patys nedalyvavome, nors ir mėgino mus įtraukti, kas Aistei sukėlė tam tikrą šoką.

Vyrų ratelis Maspalomas kopose, svingerių-ekshibicionistų-grupinio sekso zonoje

Vyrų ratelis Maspalomas kopose, svingerių-ekshibicionistų-grupinio sekso zonoje

Mauritanija, jos senieji dykumų miestai irgi buvo įdomus atradimas – nors tai neabejotinai jau gilusis trečias pasaulis, su daug skurdo, apdaužytomis mašinomis seniai nurašytomis rytų Europoje, policijos patikros punktais. Įdomi buvo patirtis važiuoti ilgus atstumus džipu per „nuogą“ smėlio dykumą, regėti kaimus be jokio transporto.

Važiuojame per Mauritaniją

Važiuojame per Mauritaniją

Barselonoje Šv. Šeimos katedros pastatė daugiau, nei tikėjausi, pasikeitė.

 


Florida ir Karibai, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

Siekdamas “pagauti” geresnes bilietų kainas, keliones planuoju labai iš anksto – rekordas čia 2017 m. bilietai į Puerto Riką, kuriuos pirkau prieš metus. Šįsyk nusprendžiau elgtis priešingai: laukiau “paskutinės minutės” pasiūlymų. Tokie būna tik poilsinėms kelionėms. “Nieko neveikimas” pajūrio viešbutyje man, tiesa, joks poilsis, o tik nuobodybė: bet juk niekas nedraudžia apsistojus tokiame viešbutyje (nes pigu) ir dirbti ir, išsinuomavus automobilį, aplankyti įdomias lankytinas vietas.

Aistė, savo ruožtu, tuo metu norėjo aplankyti koncertą Vokietijoje ir susitikti su drauge Briuselyje, todėl pasiūlė ieškoti “paskutinės minutės” siūlymų ne iš Vilniaus, o iš Briuselio, į kurį nuskristume Ryanair.
Kaip atradau, poilsinių kelionių iš Belgijos monopolininkas yra “TUI”. Kelis mėnesius stebėjau Belgijos “TUI” tendencijas, kada kainos mažiausios ir į kokias šalis – ir atrodė, kad keliausime porai savaičių į Tunisą. Tik reikėjo sulaukti, kada būtent į Tunisą būtet reikiamoms datoms (po Aistės koncerto) kainos kris iki minimumo…

Vupertalio pakabinamame traukinyje

Vupertalio pakabinamame traukinyje

Tačiau staiga, likus vos kelioms savaitėms, netikėtai atradau gerus pasiūlymus kruizams iš Majamio. Iš pradžių abejojau, ar tada gausiu skrydį į Majamį normalia kaina, skrydžiai iš Briuselio į Majamį per Madridą tekainavo ~250 eurų žmogui į abi puses. Floridą norėjau aplankyti nuo seno, turėjau ten ir kitų reikalų – todėl kelionės planas susidėliojo idealiai.

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Miami Beach nerija žvelgiant iš Majamio centro

Kelionės tikslai:
1.Aplankyti Floridos lietuvišką paveldą, aprašyti jį “Gabalėliuose Lietuvos” ir surengti “Tikslas – Amerika” pristatymą Floridos lietuivų klube. Iš pradžių planavau tai padaryti ekspedicijos “Tikslas – Amerika 2020” metu, bet, skaičiuodamas kiek vietų reikės aplankyti Vakarų JAV ir kokie atstumai, supratau, kad Floridos prijungimas ten reikalautų tūkstančių papildomų kilometrų važiavimo – tad nutariau verčiau šį paveldą aplankyti kitos kelionės metu.
2.Aplankyti Majamį, vieną garsiausių pasaulio kurortų ir vieną gražiausių JAV miestų, ir Evergleidso pelkes.

Miami Beach naktį

Miami Beach naktį

3.Nukeliauti į naujas Karibų salas kruiziniu laivu: juk Majamis – pagrindinis pasaulyje kruizinių laivų uostas. Pirmasis mano kruizas po Karibus 2017 m. paliko neišdildomą įspūdį kaip įperkamas ir patogus būdas aplankyti mažytes Karibų valstybes: kas rytą esi vis kitoje šalyje, o ji pakankamai maža, kad per dieną ištyrinėtum. Tačiau Karibuose šalių tiek, kiek visoje Europoje, tad nesunku buvo rasti kruizą iš Majamio vien ten, kur dar nebuvau: Jamaiką, Kaimanų salas, Bahamus, Kozumelį. Išplaukiau dvigubai didesniu laivu, nei savo pirmajame kruize ir kitomis linijomis (MSC) – juk, sako, skirtingo dydžio ir linijų laivuose – skirtinga patirtis.

Kruiziniame laive

Kruiziniame laive

4.Naujai atrasti Disnėjaus pasaulį. “Disneilende” buvau paauglystėje, bet norėjosi į tai pažvelgti naujomis akimis: ne kaip į atrakcionų parką, o kaip į meno kūrinį, verslo imperiją. Be to, aplankyti ne vien klasikinį “Magic Kingdom”, atvykti kartu su Aiste, kuriai tokios pramogos patinka.

Rajų mieste Kaimanų salose

Rajų mieste Kaimanų salose

5.Susitikti su klientais Majamyje ir Tampoje.

6.Susitikti su Linse, su kuria susipažinau internetu paauglystėje, bet niekuomet nesimatėme. Ji gyvena Utrechte, tad kaip tik netoli Briuselio. “Skaitmeninio klajoklio” gyvenimo tempai suteikia galimybę skirti laiko susitikimams.

Kelionės trukmė

24 dienos.

Dėl didelių kainų JAV, išvyka užtruko mažiau laiko nei įprastiniai pagyvenimai svetur.

Kelionės maršrutas

*Vokietija/Belgija/Olandija – 4 dienos, aplankant Rūro sritį.
*Majamis – 6 dienos (su vykimais į Ki Vestą, Evergleidsą).
*Kruizas po Karibus – 7 dienos, iš kurių po vieną Jamaikoje, Kozumelyje, Kaimanų salose ir Bahamuose ir dvi dienos jūroje.
*Tampa/Orlandas – 7 dienos.
*Belgija – pusdienis.
Visais atvejais po Floridą keliavau nuomotu automobiliu iš Majamio. Taip pat ir po Jamaiką. Po Bahamus, Kozumelį – pėsčiomis, Kaimanų salas – su ekskursija.

Kelionės po Floridą ir Karibus maršrutas

Kelionės po Floridą ir Karibus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

*Iš Karibų salų labiausiai patiko Bahamai (Nasau) ir Kaimanų salos. Bahamai nustebino Karibuose neregėta turtinga atmosfera, sena architektūra, o Kaimanų salos – plaukimu su rajomis (kur peršlapo Aistės “neperšlampamas” telefonas). Be to, šios salos pakankamai mažos, kad aplankytum per dieną. Gi Jamaikoje vos spėjome suvažinėti automobiliu į Bobo Marlio muziejų (jau bijojome pavėluoti į laivą dėl didžiulių kamščių), o Kozumelyje taip ir nenuplaukėme į žymiausią apylinkių vietą Tulumo majų griuvėsius, nes būtų buvę labai “ties riba”. Kaip ir pirmąsyk, Karibai kiek nuvylė kainos/kokybės santykiu.

Bahamuose

Bahamuose

*Didesnis kruizinis laivas geriau už mažesnį, nes didesnė pramogų pasiūla. Tai, kad MSC linijos europietiškos ir daugiakalbės, turėjo minusą: mažai pramogų, kurioms aktuali kalba, daugelis spektaklių beprasmiai.

Mūsų kruizinis laivas Kozumelyje

Mūsų kruizinis laivas Kozumelyje

*Disnėjaus pasaulis pranoko lūkesčius: prieš keliaudamas, peržiūrėjau serialą apie jo “imažinierius” ir regėjau viską kitomis akimis: net ne tik kaip meną ar verslą, bet ir kaip svarbų Amerikos istorinį paveldą. Smagu ir prasminga, o svarbiausia išbaigta iki galo, be jokių aplūžimų. “Magic Kingdom” geriau nei “EPCOT”.

Mes prie Pelenės pilies - Magijso karalystės (Magic Kingdom) simbolio

Magic Kingdom

*Majamis nustebino savo turtų troškimu ir superprabanga: daug kartų buvau JAV, bet niekur kitur nieko panašaus nemačiau: dešimtys Lamborghini, Ferrari, iščiustyti moterų kūnai ir superbrangūs drabužiai ir t.t. Priešingai šiaurės JAV, net blogiausi rajonai, kuriais visi gąsdina, Majamyje ne tokie ir baisūs: išdrįsome Mažajame Haityje paragauti haitietiško maisto.

Šokis

Šokis

*Evergleidso pelkynai – unikalus JAV nacionalinis parkas, savo aligatoriais ir keistomis transporto priemonėmis, nuo milžiniškų bagių iki laivų su propeleriais, išsiskiriantis iš visų kitų JAV – o ir pasaulio – nacionalinių parkų.

Laivu su oro sraigtu virš Evergleidso pelkės (rodau aligatorių)

Laivu su oro sraigtu virš Evergleidso pelkės (rodau aligatorių)

*”Tikslas – Amerika” pristatymas Floridos lietuvių klube pritraukė itin daug žmonių, su dalimi kurių susipažinome. Lietuviško paveldo Floridoje nėra daug, todėl džiaugiuosi, kad pavyko jo aplankymą suderinti su kelione ir sutaupysiu laiko “Tikslas – Amerika 2020”.

Bendrauju po paskaitos Floridos lietuvių klube

Bendrauju po paskaitos Floridos lietuvių klube

*Susitikimai su klientais ne tik naudingi darbine prasme, bet ir įgalina giliau pažinti lankomą kraštą pabendravus apie gyvenimą Floridoje.

*Įdomi patirtis – NBA ir NASCAR varžybos, pastarosiose puikiai pamačiau tą respublikonišką JAV pietų dvasią, su dideliais pikapais ir krikščionybės sektų agitatoriais prie įejimo.

NBA varžybose

NBA varžybose

Straipsniai iš šios kelionės

Kelnas | Florida | Disnėjaus pasaulis | NBA varžybos | NASCAR varžybosKruizai | Jamaika | Kaimanų salos | Bahamai

 


Indonezija, Tailandas… (koronaviruso kelionė), 2020


Kelionės idėja ir tikslai

1.Sudalyvauti Balio naujųjų metų – Njepio – šventėje.

Melasti aukų nešimas

Melasti aukų nešimas prieš Balio naujus metus

2.Sudalyvauti Tailando naujųjų metų šventėje.
3.Vėl aplankyti vietas, kur gera pagyventi ir iš kur dirbti (Bankokas, Balis).

Ant viešbučio stogo

Balyje

4.Pagyventi viename mieste ilgiau (Bankoke).
5.Aplankyti orangutanus Borneo – parke, kurį įsteigė Birutė Galdikas. Atrasti, ar ten jai yra kokių atminimo lentų ar pan.
6.Aplankyti Katarą, pasinaudojant “Stopover Qatar” programa, leidžiančia skristi per Katarą ten išlipti iki trijų dienų (skrydžių kainos dėl to nepakyla)

Dohos panorama

Dohos panorama

7.Pakeliauti vienam kaip kuprinėtojui po Laosą, Kambodžą (Aistė ketino grįžti namo anksčiau).

Kelionės trukmė

Turėjo būti ~2 mėnesius, išėjo 4 mėnesiai.

Kelionės maršrutas

Toks jis buvo suplanuotas:
*Iš Varšuvos skrydis per Katarą į Tailandą, Katare praleidžiant 3 dienas (iš Vilniaus skrydžių į Katarą nėra).
*Skrydis iš Bankoko į Balį, kur pabūti dvi savaites, tarp jų – per Balio naujus metus Njepį.
*Kelionė per Borneo, Batamą ir kitas Indonezijos salas iki Singapūro, iš ten – į Tailandą, kur pagyventi Bankoke ilgiau, patiriant Tailando naujuosius metus.
*Iš Tailando vienam pakeliauti po Laosą ir/ar Kambodžą.

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Tai pirma gyvenimo kelionė, kurios planų nė iš tolo neįgyvendinau – bet viskas išėjo tik dar įdomiau! Kovo 11 d. išvažiuojant į Varšuvą, jau siautė koronaviruso pandemija: draudimų judėti dar nebuvo, bet pasienyje stovėjo pareigūnai, o Varšuvoje jau radau uždarytus muziejus ir lankytina svietas. Nujaučiau, kad kelionė gali nepavykti, kaip planavau, bet vis tiek važiavau: juk neturėjau ką prarasti, nes skubiai grįžti nereikia ir kvaila tikėtis, kad Lietuvoje bus situacija geriausia pasaulyje. Be to, norėjosi paremti nuo turistų netekties nukentėjusias šalis.

Važiuojame per Katarą - jau su kaukėmis, nes Katare kaip tik buvo banga, kai Lietuvoje dar nebuvo. Taip per kelias valandas perėjome prie "new normal"

Važiuojame per Katarą – jau su kaukėmis, nes Katare kaip tik buvo banga, kai Lietuvoje dar nebuvo. Taip per kelias valandas perėjome prie “new normal”, kai didžiąjai daliai pasaulio užtruko pora metų

Būnant Katare, Lietuvoje įvedė karantiną, uždraudė kirsti sienas. Džiaugiausi ištrūkęs, bet supratau, kad situacija gali pasivyti ir prieš kiekvieną skrydį laukė sunkus sprendimas: ar skrisi tolyn, ar geriau likti čia. Katare nelikau – ten brangu, irgi kai kas užsidarinėjo. Tailande atrodė kaip ir viskas gerai, bet žiniasklaidoje ėjo kalbos, kad gali būti karantinas. Išskridau į Balį – paskutinę dieną, kai Indonezija priėmė turistus be vizų. Ten viskas buvo gerai, karantino nebuvo – ir visgi žmonės labai nesisaugojo, pamažu užsidarinėjo lankytinos vietos, tad, jei galvoti apie mėnesį-kitą į priekį, nuojautos ne kokios. Į Indonezijos gilumą, kaip Borneo, pasirinkau nebeskristi: ten strigti tikrai nesinorėtų. Verčiau nusipirkau bilietus į Pietų Korėją – puikiai su koronavirusu be karantino susitvarkiusią šalį. Skridau Balis-Seulas – sėkmingai, nors patekti į Pietų Korėją ir nebuvo lengva, o po poros dienų sienas uždarė.

Dirbu tradiciniame hanoke

Dirbu tradiciniame hanoke

Tada praleidau Pietų Korėjoje 4 mėnesius – vieną įdomiausių gyvenimo periodų iš esmės pažindamas šią šalį ir kartu išvengdamas tiek karantino, tiek pirmosios ligos bangos, nes Korėjoje to nebuvo.

Seulo gatvėje

Seulo gatvėje

Pažinau Pietų Korėją išsamiai – nuo virtuvės iki e-sporto, nuo fotografavimosi muziejų iki Pusano pakrančių, nuo Čedžu iki Uliungdo – net per daug visko daugybei straipsnių.

Ulleungdo pakrantės take

Ulleungdo pakrantės take

Iš visų šalių pakeliui – Kataro, Tailando, Indonezijos – irgi pasiėmiau įdomių patirčių, nes daug kas veikė. Tiesa, aplankiau ne viską, ką norėjau: pvz. nebeveikė Dohos islamiško meno muziejus.

Po nakvynės Pietų Korėjos budistų šventykloje

Po nakvynės Pietų Korėjos budistų šventykloje

Apskritai priimtais sprendimais labai džiaugiuosi. Puiku, kad kovo mėn. Išvykau iš Lietuvos. Puiku, kad apsisprendžiau skristi į Pietų Korėją. Žiūrint atgal, sunku būtų sugalvoti geresnę vietą praleisti pirmajai pandemijos banga.

Laiką Pietų Korėjoje prisiminsiu kaip vieną laimingiausių gyvenime

Laiką Pietų Korėjoje prisiminsiu kaip vieną laimingiausių gyvenime

Straipsniai iš šios kelionės

Kovas-balandis (Pietryčių Azija ir kt.) | Balandis-gegužė (Seulas) | Gegužė-birželis (Korėjos kurortai) | Birželis-liepa (Pietų Korėja ir grįžimas)

 


Suomija, Alandų salos, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Rasti vietą 2020 m. koronaviruso pandemijos įkarštyje, į kur galima trumpam nukeliauti ir kur dar nesu buvęs ir/ar dar likę ką patirti (tuo metu plačiai atvira buvo tik Europa, bet Europoje didžiojoje dalyje vietų buvau buvęs).
(2)Aplankyti Alandų salas, vieną nedaugelio Europos šalių, kur dar nebuvau buvęs.

Baltijos keltai atplaukia į Mariehamno uostą Alanduose

Alandų salos

(3)Geriau ištyrinėti Suomiją (iki tol buvau tik Helsinkyje), tai pat pažyminti ir vieną lietuviško paveldo vietą.
(4)Išbandyti kelionę nakvojant automobilyje ant čiužinio, tokiu būdu tiek sutaupant pinigų brangiojoje Suomijoje, tiek ir išbandant ką nors naujo.

Prie Turku pilies

Prie Turku pilies

Kelionės trukmė

6,5 dienos.

Iš jų 3,5 Suomijoje, 1,5 Alandų salose ir po nepilną dieną Latvijoje ir Estijoje pakeliui.

Kelionės maršrutas

1 d. Automobiliu iš Vilniaus iki Talino.
2 d. Keltu į Helsinkį, automobiliu pro Hanko į Turku
3 d. Keltu iš Turku keltu į Alandų salas, po Alandų salas.
4 d. Po Alandų salas, keltu į Suomiją.
5 d. Per Suomiją iki Olavinlinos.
6 d. Per Suomiją iki Helsinkio (pro Porvo).
7 d. Keltu į Estiją ir namo.

Kelionės automobiliu į Suomiją ir Alandų salas maršrutas

Kelionės automobiliu į Suomiją ir Alandų salas maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Alandų salos, iki tol buvusios šalimi, apie kurią žinojau nedaug ir buvo savotiškas taškas žemėlapyje (iš esmės tiek, kad tai – atskira šalis, nors ir pavaldi Suomijai, ir kad ten kalbama švediškai), nustebino savo kitokia atmosfera ne tik nuo Suomijos, bet ir nuo Švedijos bei apskritai ES, lyniniais keltais, pilimi ir t.t.

Keltu į Alandų salas. Švedijos vėliava šiais laikais daugelį gąsdina, bet Švedijoje nebuvome - tiesiog keltas plaukioja su ja

Keltu į Alandų salas

Įdomi buvo patirtis praplaukti „kruiziniais Baltijos keltais“ – nesitikėjau, kad ten yra tiek pramogų, galimybių, o bilieto kainos tokios nedidelės (iki tol buvau plaukęs tik keltais iš Klaipėdos, o ne Estijos ar Suomijos – keltai iš Klaipėdos mažesni, bilietai geroai brangesni). Tiesa, kartu buvo ir švelniai nejauku: pandemijos ribojimai viską ištuštino, žmonių plaukė mažai ir štai muzikos grupė kelte Stokholmas-Alandai-Turku grojo tuščiai salei.

Taip pat maloniai nustebino ir Suomija, ypač Olavinlinos pilis, mediniai miesteliai.

Prie Olavinlinos pilies

Prie Olavinlinos pilies

Nakvoti automobilyje buvo pakankamai patogu, turimas čiužinys puikiai tilpo, nereikėjo nieko įrenginėti papildomai. Apie tai net padarėme video: https://www.youtube.com/watch?v=LFCb-3B2lrw

Po nakvynės automobilyje

Po nakvynės automobyje

Straipsniai iš šios kelionės

Liepa-rugsėjis (jausmas grįžus ir kelionė į Suomiją) | Alandų salos – pamirštoji Baltijos širdisSuomija – ežerų ir salų šalis

 


Egiptas, 2020


Kelionės idėja ir tikslai

1.Rasti vietą, kur COVID pandemijos įkarštyje galima pagyventi (ne tik trumpam nukeliauti) kartu atrandant daug naujo. Tam aktualu, kad ten būtų atidarytos visos lankytinos vietos, taip pat, kad būtų labai maža tikimybė, kad jos bus uždarytos kelionės metu (dėl pablogėjusios COVID situacijos ir pan.). Apie Egiptą išsiaiškinti užtruko, informacijos tuo metu apskritai buvo mažai, bet, nuo rugpjūčio Egiptas buvo atsidaręs nuo rugsėjo, kai ketinau keliauti, atsidaręs visiškai ir, atrodo, rimtai nusprendę atsiverti turistams.

Nefertari kape

Nefertari kape Luksore

2.Ištyrinėti Egiptą. Kaip istorijos, kultūros, meno mylėtojui Egiptas neabejotinai viena svarbiausių žemių. Tačiau ilgą laiką stabdė tai, kad Egiptas – diktatūra. Be to, bent jau piramides ir Kairo muziejų buvau matęs (kruizo po Viduržemio jūrą metu): mažai, bet vis šis tas. Todėl šios šalies nebuvo artimiausiuose planuose. Tačiau koronavirusas daug ką pakeitė, atimdamas kitas galimybes. Bent laikinai savotiškom diktatūrom virto dauguma šalių, tuo tarpu Egiptas, atrodo, bent jau rimtai nusprendė atsidaryti.

Per Egiptą 4000+ km automobiliu

Per Egiptą 4000+ km automobiliu

3.Pamatyti kokią šiaip turistinę šalį be turistų minių. Koronavirusas tam suteikė unikalią progą, kurios antrą kartą gyvenime turbūt nebus: logiškiausia keliauti ne ten, kur visada nedaug turistų, bet ten, kur šiaip jų perteklius (kaip į Egiptą).

Vieni Abu Simbelyje

Vieni Abu Simbelyje

Kelionės trukmė

29 dienos.

Kelionės maršrutas

Atvykome į Hurghadą, kadangi ten buvo paprasčiausias ir pigiausias „netikras jungimas“ iš Lietuvos: į priekį per Milaną ir Stambulą (tuo metu skrydžių dar buvo labai mažai).

Hurghadoje išsinuomojome automobilį tiek dėl laisvės, tiek dėl galimybės pandemijos metu nebūti ankštose erdvėse su kitais (oficialūs COVID skaičiai Egipte maži, bet tuo netikėjom) ir apvažiavome šalį taip:
1.Hurghada ir Marsa Alamas, iki Asuano – 3 d.
2.Asuanas, su išvyka į Abu Simbelį – 4 d.
3.Nilo slėnis pakeliui į Luksorą – 1 d.
4.Luksoras – 7 d.
5.Pakeliui į Kairą Nilo slėnis – 1 d.
6.Kairas ir Giza, su išvyka į Aleksandriją – 13 d.
7.Grįžimas į Hurghadą – 1 d.

Bilietus atgal į Lietuvą pirkome tik likus apie 7 d. iki skrydžio, nes stebėjome situaciją dėl COVID, per kokias šalis bus galima skristi tranzitu. Skridome iš Hurghados per Airiją ir JK, kas dar buvo galima.

Kelionės po Egiptą maršrutas

Kelionės po Egiptą maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Didžiausia, unikaliausia patirtis, kurios gal niekad niekam nė nebepavyktų pakartoti – tai, kad patyrėme Egiptą be turistų, tarsi 100 metų atgal. Buvome vieninteliai prie Abu Simbelio (net prižiūrėtojai išėję). Vieninteliai Cheopso piramidėje. Ištisi turgūs buvo be prekijų – jie nė nebesitikėjo turistų. Geriausių kambarių su vaizdu į piramides pilna, jie pigūs. Net lankytinoms vietoms turistams taikytos 50% nuolaidos „Egipto atsidarymo proga“, Hurghados oro uoste tesileido vienas ar du skrydžiai į dieną. Jei būčiau keliavęs mėnesiu anksčiau, daug kas dar būtų uždaryta dėl COVID – o jei mėnesiu-kitu vėliau, turistų masės vėl grįžo.

Vieni Cheopso piramidėje

Vieni Cheopso piramidėje

Egipto civilizacija pribloškia ir amžiumi, ir grožiu, didybe. Be Gizos piramidžių, apie kurias žino visi ir kur jau buvau buvęs, labiausiai nustebino:
-Luksoras, jo kapų grožis ir didybė. Nė septynių dienų neužteko ramesniu tempu viskam aplankyti!

Prie Hačepsutės šventyklos. Darantis nuotraukas kaukę trumpam nusiimu

Prie Hačepsutės šventyklos.

-Kitos, mažiau žymios piramidės, toliau nuo turistinių kelių (Dašūro, Maidumo).
-Abu Simbelis ir Nilo slėnio šventyklos: kiek daug išlikę.

Edfu šventykloje

Edfu šventykloje

-Kairas: pirma asociacija išgirdus tą žodį kažkodėl buvo „skurdus chaosas“, bet iš tikro ir be piramidžių mieste yra daug ką žiūrėti, koptiškasis ar islamiškasis rajonai, gyvenamos kapinės ir t.t.
-Karščiausia gyvenime patirta temperatūra ir 3 val. žygis kupranugariu per dykumą be vandens prie jos (+47 pavėsyje, kiek ant saulės nedrįsčiau lažintis).

Kupranugariu per dykumą

Kupranugariu per dykumą prie +47 pavėsyje

Ištisą eilę vietų įtraukiau į savus įspūdingiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus.

Neigiamos patirtys – Egipto diktatūra ir viskas, kas išplaukia iš to: kontrolės punktai, patikrinimai, patikrinimai, patikrinimai, skambučiai nuo pareigūnų, aprėkimai nes „ne ten atsisėdai“ ar „ne ten išsitraukei kamerą“ (nors niekur neparašyta, kad negalima). Na, bet tai irgi šalies patirtis… Visgi, nepaisant visko, apvažiuoti Egiptą išsinuomotu automobiliu be vairuotojo tikrai įmanoma ir mums pavyko, nuvažiavome kone 5000 km aplink visą šalį. Turistinėse vietose ir tų „diktatūrinių“ problemų mažiau.

Ieškosiu skrydžio į Lietuvą

Už ~24 eurus viešbutis su tokiu vaizdu prie pat piramidžių įėjimo

Tikėjausi, kad daug problemų sukels prekijai/apgavikai, bet tie, įkyriausi, tėra vos keliose vietose, o kitur daugybė nė nebando apgauti turisto arba „atsitraukia“ vos pasakai tikrą kainą arabiškai. O „bakšišui“ pakanka centų.

Viešbučio balkone

Viešbučio balkone su vaizdu į Nilą Asuane

Kiek nuvylė Hurghada – pasirodė, kad jai, kaip kurortui, toli iki kokios pietryčių Azijos, daug kaks švelniai aptriušę, nėra promenados palei jūrą (paplūdimiai – privatūs) ir t.t.

Po balsavimo

Po balsavimo Lietuvos ambasadoje

Straipsniai iš šios kelionės

Kelionių vadovas po Egiptą | Kelionės per COVID į Egiptą dienoraštis

 


Brazilija (ir Ekvadoras), 2020-2021


Kelionės idėja ir tikslai

1.Išvykti kur nėra karantino. Lietuvoje įvestas griežtas karantinas, COVID situacija vis prastėjo. Daug kitų šalių tvarkosi daug nuosekliau – tiesa, nemaža dalis tokių šalių neįsileidžia turistų. Rinkausi iš kelių variantų ir pasirinkau Braziliją dėl to, kad į ją nuskristi iš Europos paprasta, COVID politika nuosekli (visuotinių karantinų nebūna, nebent kai kuriose valstijose) ir susirgimų skaičiai krito, o taip pat:

Rio De Žaneiro panorama

Rio De Žaneiro panorama

2.Aplankyti neaplankytas įdomias Brazilijos vietas. Brazilija – milžiniška šalis, daugiau nei pusė Pietų Amerikos ir, nors buvau joje dukart, dar daug ko nemačiau. Visų Šiaurės Rytų su kolonijiniais miestais, Pantanalio su jo gyvūnijos gausa, pietų Brazilijos kurortų, o ir visoje Amazonijoje tebuvau kelias dienas.

Pantanalis ir jo gyvūnija: kapibara

Pantanalis ir jo gyvūnija: kapibara

3.Tyrinėti lietuvišką paveldą “Gabalėliams Lietuvos”. Lietuvių skaičiais Amerikos žemyne Brazilija nusileidžia tik JAV. Jeigu Argentinos ar Urugvajaus lietuvišką paveldą 2019 m. jaučiausi ištyrinėjęs išsamiai, tai Brazilijoje jaučiau, kad laiko gerokai trūko, liko daug neištyrinėtų vietų.

Įvažiavimas į Lituaniką

Įvažiavimas į Lituaniką – lietuvių kaimą Brazilijoje

4.Aplankyti dar kokią Pietų Amerikos šalį, kur nesu buvęs, tiesiogiai iš Lietuvos nuskristi sunku ir brangu, o iš Brazilijos paprasčiau. Gal Boliviją ar Ekvadorą.
5.Susitikti su klientais. Didelė dalis mūsų klientų ieškančių savo šaknų Lietuvoje, norinčių atsikurti Lietuvos pilietybę – iš Brazilijos.

Vakarienė Kvenkoje, restoranams užleistame buvusios kunigų seminarijos kieme prie miesto katedros

Vakarienė Kvenkoje, Ekvadore

Kelionės trukmė

65 dienos

Kelionės maršrutas

Maršruto nebuvo suplanuota! COVID laikais nepriplanuosi.

Tiesa, turėjome bilietus 2021 m. sausio pradžiai – bet ir tas planas greitai nunyko, nes bilietai atšaukti, taigi, turėjome galimybę laukti neįsigydami naujų, ką ir darėme.

Realybėje išėjo taip, kad bazavomės San Paule (kuriame ir dauguma lietuivų paveldo bei klientų), o iš ten, pagal galimybes (kur COVID situacija geresnė, kainos geros, yra laiko nuvažiuoti, dar nebuvome buvę), darėme visokias išvykas automobiliu, lėktuvu į kitus regionus.

Tos išvykos:

-7 d. automobiliu į Pietų Braziliją (Santa Katarina, Florianopolis, Balneario Kamboriu, Blumenau)
-4 d. lėktuvu į Pantanalį (Kujabą).
-5 d. automobiliu į Rio de Žaneirą pro Kampos do Žordao, aplankant Buzios kurortą.
-10 d. lėktuvu į Ekvadorą.
-10 d. automobiliu į Rio de Žaneirą pro Ilha Grande, Paraty.
-11 d. lėktuvu į šiaurės Braziliją: 4 d. Resifėje, 4 d. Salvadore, 3 d. Santareme ir Amazonės džiunglėse.
-4 d. automobiliu į Kuritibą ir Ilha do Mel.

2020 m. lapkričio-gruodžio kelionės į Braziliją ir Ekvadorą maršrutas

2020 m. lapkričio-gruodžio kelionės į Braziliją ir Ekvadorą maršrutas

2021 m. sausio-vasario kelionės į Braziliją maršrutas

2021 m. sausio-vasario kelionės į Braziliją maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Įspūdingiausios patirtys:
Salvadoras ir jo nuostabus senamiestis bei afrobrazilų kultūra.

Salvadoro senamiestyje

Salvadoro senamiestyje

Pantanalio gaus gyvūnija, menanti Afrikos nacionalinius parkus, bet visai kitokia, ir nakvynė jo Poso Alegre ložėje, kur laukiniai gyvūnai „patys pas tave ateina“: koačiai, lapės, emu, kapibaros…
Balneario Kamboriu, saugi Braizilijos pusė, kurortas ir savotiškas Pietų Amerikos Manhetenas, bei gretima įvairi kurortinė Santa Katarinos sala

Darbas iš hamako Balneario Camboriu

Darbas iš hamako Balneario Camboriu

Ilha Do Mel, žavi ir nepelnytai mažai žinoma Brazilijos sala be automobilių.

Iha Do Mel žygio take

Iha Do Mel žygio take

Nakvynė prie Santaremo Amazonėje plūduriuojančiame laive bei pačiose Amazonės džiunglėse hamake.
Ekvadoras. Tikėjausi, kad bus panašus „užkampis“ kaip Paragvajus, bet šioje šalyje tikrai daug įdomių vietų, o ir modernių kelių, prekybos centrų ir kt., ji atrodo gana išsivysčiusi.

Prie Kilotoa ežero su Ekvadore įsigytais megztiniais - vieninteliu šiltesniu rūbu

Prie Kilotoa ežero su Ekvadore įsigytais megztiniais – vieninteliu šiltesniu rūbu

“Lituanika“ sodyba ar tiksliau ištisas lietuivškas kaimas, kurį įtraukėme į „Gabalėlius Lietuvos“.
Susitikimai su daug lietuvybę išlaikiusių Brazilijos lietuvių ir papildomų lietuviškų vietų atradimas.

Su Markosu Lipu Bar do Vito lietuvių bare

San Paulo Bar do Vito lietuvių bare

Minusai:
Nors COVID nesužlugdė nė vienos kelionės dalies, kas buvo svarbiausia padariau, kelionės grafikas be COVID būtų atrodęs kitaip.
Atidėtas sugrįžimas. „Turkish Airlines“ pakokregavus skrydžio atgal grafiką sausį pasinaudojome proga pasikeisti jį į vasario vidurį – kai Lietuvoje, jau matėsi, karantinas nesibaigs, to ir norėjome. Bet artėjant skrydžiui man buvo problemų su pilvu, pakilo temperatūra – vėliau diagnozuotas rotavirusas bei dengės karštinė, tačiau kadangi buvo prieš pat skrydį, o dabar koronaviruso laikas ir su temperatūra negali skraidyti (nebuvo laiko testui), teko atidėti dar dviem savaitėm. Laimė, kompensavo draudimas.

Įrašinėjame interviu su Rūta

Įrašinėjame interviu su paskutine Brazilijos lietuve vienuole

Važiavimai kelis kartus ta pačia kryptimi. Kadangi iš pradžių tikėjausi grįžti sausį, vėliau vasarį, tai išėjo, kad iš pradžių kelionė buvo suplanuota taip, kad viskas tilptų į mažesnį laiką, kai kurias vietas pakeliui praleidome, o paskui, prasitęsus viskam, buvo logiška vėl važiuoti ten pat. Tarkime, į Ilha do Mel galėjome užsukti važiuodami į Fliorianopolį – bet tada nebuvo laiko. Į Rio de Žaneirą irgi važiavom dusyk.

Paratyje vakare

Paratyje

Skrydis į Ekvadorą. Ekvadoras nusipelno tikrai daugiau nei 10 d. – bet dėl neapibrėžtos situacijos su grįžimo data, paskui – britišku koronaviruso variantu, teko apsidraudžiant apsriboti tiek ir Ekvadore apturėti intensyvią kelionę (o ne „skaitmeninio klajoklio“ pagyvenimą dirbant).

Gvajakilio senamiestyje

Gvajakilio senamiestyje

Kelionės planavimo su draugu vingrybės. Dalį laiko po Braziliją keliavau su pažįstamu Pranu Grunskiu. Bet suplanuoti kelionę buvo sunku: negali nieko žadėti, nes juk bet kada gali pasikeisti išorinės aplinkybės; gal dabar kažką planuoji, bet rytoj kažkokią vietą uždarys ir jau tvarką keisi. Tad kažkokių aiškių sutarimų, kokie įprasti keliaujant keliese, būti negalėjo.

Paplūdimyje netoli Resifės

Paplūdimyje netoli Resifės

Alter do Chao. Po išvykų į džiungles ir laivu Santareme turėjome praleisti virš savaitės „Amazonės Karibuose“ Alter Do Chao, bet ten įvestas karantinas (nors COVID atvejų ir nebuvo daug, bet Manause jų buvo), teko keisti planus, grįžti į San Paulą. Alter Do Chao pamačiau, bet tik tiek.

Alter do Chao

Alter do Chao

Kaip ten bebūtų, palyginus su tuo, kas tuo metu buvo Lietuvoje ir Europoje (rodos „begalinis karantinas“, viskas uždaryta), tai Brazilijoje buvo rojus.

Straipsniai iš šios kelionės

Įžanga apie Braziliją | San Paulas | Pietų Brazilija | Pantanalis | Ekvadoras | Rio de Žaneiras | Resifė ir Olinda | Salvadoras | Amazonija | Dienoraštis 2020 spalis-gruodis

 


Centrinė Amerika (ir pietų JAV), 2021


Kelionės idėja ir tikslai

1.Išvykti kur nėra karantino. Karantinas Lietuvoje tęsėsi ir nerodė pabaigos ženklų. Viską, ką turėjome padaryti Lietuvoje, jau padarėme. Laikas kelti sparnus.

Geras kelias netoli Gavtemalos miesto. Kuo arčiau Gvatemalos miestas arba Floresas, tuo keliai geresni

Gvatemala, Centrinė Amerika

2.Aplankyti naujas vietas ir gauti naujų patirčių. COVID laikais tai ne taip paprasta: daugybė “atvirų” ir lengvai pasiekiamų šalių jau aplankytos, išvažinėtos. Tarp pasirinkimų buvo:
–Dubajus (su galimais išvykimais į kai kurias aplinkines šalis). Tenykštė valdžia skiepija beveik sparčiausiai pasaulyje, be to, pasisako prieš karantinus, gaivina turizmą, veikia net garsieji “La Perle” pasirodymai. Bet į Dubajų planavau vykti per EXPO 2020-2021, gal dar pavyks. Be to, buvimą musulmoniškose šalyse apsunkintų Ramadanas, kuris (tiksliau itfarai, kai, saulei nusileidus, minios renkasi kartu pavalgyti) gali būti ir naujos COVID bangos priežastimi.
–Kolumbija. Deja, COVID situacija ten smarkiai prastėja ir nepanašu, kad banga greitai baigtųsi, matyt, tuoj rasis ir karantinas.
–Kirgizija. Iš pradžių linkau link šio varianto, bet paskui supratau, kad ten geriau važiuoti vasarą, nes antraip dalis kelių dar užsnigti ir nepravažiuojami, ne tokie gražūs kalnų ežerai. Kiekvieną šalį reikia lankyti tada, kai tai optimalu.
–Šri Lanka. Nudžiugino informacija, kad šalis atsidarė turistams, kol nepasigilinau: pasirodo, izoliacija pakeista kažkokiu „bioburbulu“, kur iš esmės tas pats, reikia nakvoti, valgyti tik keliuose konkrečiuose viešbučiuose, o vienintelis pliusas – kad gali važiuoti tas 14 d. iš viešbučio į keletą lankytinų vietų konkrečiai nustatytu laiku. Turizmo institucijos į jokius paklausimus apie tai, ką tai reiškia (jeigu būtų privaloma važiuoti su ekskursijom, kokios jų kainos, kur jų sąrašas, ar iš kiekvieno viešbučio bus?), nieko neatsako (net Kirgizija angliškai po savaitės atsakė, o jei turistinės Šri Lankos neatsako, turbūt nelabai kas žinoma/siūloma). Be to, Šri Lanka „karantinistinė“ šalis, bangos pikas seniai – gali būti nauja banga ir karantinas.
–Irakas ir/ar Afganistanas. Abu variantai turbūt iš Dubajaus, nors Irakas gal ir iš Turkijos (Irakas ką tik įvedė lietuviams teisę gauti vizą oro uoste). Tačiau bus Ramadanas, tokiose šalyse sunkiau. Be to, patyrinėjęs giliau sužinau apie Dž. Baideno vienašališkai atidėtą JAV pajėgų išvedimą iš Afganistano ir Talibano pažadus už tai nuo gegužės 1 d. keršyti. Kita vertus, tai, kad išvis svarstau Iraką ar Afganistaną, į kuriuos anksčiau išvis negalvojau vykti, kaip apie mažiau pavojingus variantus, nei kokią Europą, gerai parodo, kokia dabar situacija Europoje su visais karantinais.
Taigi, pasirinkau Centrinę Ameriką, kurioje daug atvirų šalių.
3. Ištyrinėti Centrinę Ameriką. Trumpas stabtelėjimas Panamoje parodė, kad tai labai įdomus regionas, kuriame dar nesame buvę. Čia yra visko, o ir dirbti iš ten patogu.

Panamos kanalo pradžia

Panamos kanalo pradžia

4.Pasiskiepyti nuo COVID JAV. Dalis JAV valstijų, atrodo, skiepija kiekvieną norintį, kai Lietuvoje mūsų amžiaus žmonėms skiepai dar neprieinami. Išsiaiškinti, kas ten per situacija ir, jei įmanoma, 14 d. ar daugiau nuo išvykimo iš Lietuvos perskristi į JAV ir pasiskiepyti.
5.Aplankyti JAV regionus, kur neišeis nuvykti su “Tikslas – Amerika” kartu paieškant ten lietuviško paveldo vietų.

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Naujojo Orleano Prancūzų rajone

Kelionės trukmė

Planavome 2-3 mėnesius. Bilieto atgal neturėjome ir net nežinojome iš kur grįšime: COVID laikais tai numatyti nelogiška.

Realybėje išėjo 82 dienos.

Kelionės maršrutas

Į daugelį regiono šalių skristi buvo galima itik per JAV, o tai lietuviams buvo draudžiama. Viena nedaugelio, kur galėjome keliauti tiesiai – Dominikos Respublika. Pasirinkome ją kaip trampliną. Kurias dar šalis aplankysime – nežinojome, bet tarp galimų variantų buvo Panama, Gvatemala, Kolumbija, JAV pietūs, Haitis, Kosta Rika.

Vieninteliai lėktuvo bilietai, kuriuos turėjome iš anksto ir buvo į Dominikos Respubliką. Kitus lėktuvo bilietus pirkdavome eigoje – paprastai prieš įvažiuodami į kokią šalį nusipirkdavome bilietus iš jos, kad nekiltų problemų atvažiuojant. Sprendimus irgi priimdavau tada.

Santo Domingo centrinės aikštės kavinėje

Santo Domingo centrinės aikštės kavinėje

Po trijų savaičių Dominikos Respublikoje skridome trims savaitėms į Panamą, kur dalį laiko praleidome Panamos mieste, o kitą važiavome į Boketę ir Bokas del Toro kurortą.

Jo didenybė Panamos kanalas. Laivas kerta Agua Clara šliuzus. Nuotrauka neperteikia visų pastatų mastelių

Jo didenybė Panamos kanalas.

Po Panamos – į Gvatemalą (dar 3 sav.). Automobiliu lankėme majų mestus, Atitlano ežerą, Antigvą, Livingstoną.

Iš Gvatemalos – į pietų JAV, kur per 2 sav. pravažiavome automobiliu nuo Floridos iki Naujojo Orleano, paskui pro Atlantą iki Čarlstono ir vėl iki Floridos. Stebėjome Naujajame Orleane vudu Jonines, kosminio laivo paleidimą Floridoje, dalyvavome Joninėse Atlantoje.

Ant Stone Mountain JAV

Ant Stone Mountain JAV

Galiausiai – savaitė Niujorke, iš kurio grįžome namo. Čia praleidome liepos 4 d., turėjau paskaitą apie lietuvišką paveldą, susitikome su lietuviais. Be to, labai geromis sąlygomis užsakydami iš anksto gavome gerą butą Manheteno centre – kai užsakėme, dar nebuvo visai aišku, ar panaikins karantiną, bet taip ir įvyko.

Prie statulos karaliui Jogailai Centriniame parke, apie kurią sukūrėme filmą

Prie statulos karaliui Jogailai Centriniame parke, apie kurią sukūrėme filmą

Iš “potencialių vietų” sąrašo pamažu iškrito:
-Kolumbija. Ten kilo COVID banga, kuri sukėlė ir karantiną, vėliau ir kruvinus protestus. Be to, į šią šalį geriau vykti ilgesniam laikui.
-Kosta Rika. Ten kilo COVID banga, augo ribojimai (pvz. uždraudė važiuoti tam tikrom dienom su tam tikrais automobilio numeriais, kas darė kelionę nuomotu automobiliu sudėtinga). Be to, Kosta Rika reikalavo keliolika eurų į dieną kainuojančio kostarikietiško draudimo nuo COVID (arba pirkti draudimą savo šalyje, tačiau Lietuvoje niekas atitinkančio kriterijus nesiūlo). Taigi, kelionė būtų buvusi trumpas užsukimas, o gal geriau kada vėliau Kosta Rikoje pabūti ilgiau.
-Meksika. Apsisprendžiau čia vykti vėliau ilgesniam laikui, nes tai didžiulė ir daug ką siūlanti šalis.
-Salvadoras, Belizas, Hondūras, Nikaragva – tai ir mažiau ką galinčios pasiūlyti Centrinės Amerikos šalys, taip pat ir nesaugesnės, be to, palyginus su Gvatemala ir Panama, būta ir kitų problemų: neaiškesnė COVID ribojimų situacija (ar jie didesni), brangesni skrydžiai ir pan.
-Haitis. Planavome galbūt nuvykti iš Dominikos Respublikos, bet geriau pasirinkome kitas vietas. Haityje sunku su autonuoma, o COVID metu nesinorėjo keliauti prigrūstu viešuoju transportu.

Kelionės po Centrinę Ameriką ir pietų JAV maršrutai

Kelionės po Centrinę Ameriką ir pietų JAV maršrutai

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Dar pradėjęs planuoti šį išvykimą labai gailėjausi, kad nepavyko padaryti to, ką planavome šiai vasarai nuo seno: aplankyti Tokijo olimpiados, atrodė, už kelis mėnesius Japonijoje nieko įspūdingiau būti negali.
Iš pradžių planuodamas iš tiesų susidūriau su sunkumais, bet galiausiai viskas išėjo labai gerai. Kiekviena iš penkių kelionės dalių buvo savaip įspūdinga, o įdomiausios patirtys tikriausiai:
Gvatemalos apleisti majų miestai, kur kai kuriuose buvome vieninteliai turistai, o kiti, kaip Tikalis, tiesiog superdidingi.

Tikalyje

Tikalyje

Panamos kanalas ir jo apylinkės: laivai neatrodys tik laivai.

Darbas bute su vaizdu į Panamos kanalo žiotis

Darbas bute su vaizdu į Panamos kanalo žiotis

Gyva indėnų kultūra – plaukimas luotu per liūtį į emberų kaimą Panamoje, majų kaimai Gvatemaloje.

Vos kaukėje "nepaskandinusi" liūtis plaukiant motorizuotu luotu iš emberų kaimo kartu su į miestą plaukiančiais emberomis

Plaukiam motorizuotu indėnų luotu iš Panamos indėnų kaimo per tropinė liūtį

Bokas Del Toro, mažai žinomas Panamos kurortas, kuris tikrai yra tarp įspūdingiausių pasaulio kurortų.

Bokas Del Toro išsinuomotame namelyje ant polių virš Karibų jūros - iš visų ateinančių metų jis buvo užsakytas gal tik dar dvi dienas

Bokas Del Toro išsinuomotame namelyje ant polių virš Karibų jūros

Kosminio laivo paleidimas Kanaveralo kyšulyje Floridoje, kurį visai netikėtai gavome galimybę stebėti (važiavome pro šalį vieną dieną ir kaip tik į ją buvo atkeltas atidėjimas iš dienos prieš tai, kai tuo tarpu 2020 m. buvome savaitę ir jokio laivo neleido).

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje

Galimybė pagyventi Niujorke ilgiau, o ne tik “pralėkti” per dieną-dvi, kaip iki šiol.

Niujorko Times aikštėje

Niujorko Times aikštėje

All Inclusive viešbučiai Dominikos Respublikoje – paprastai taip nekeliaujam, bet buvo įdomu porai dienų išbandyti, juoba, Dominikos Respublikoje jie vieni didžiausių pasaulyje. Be to, pirmą kartą po ilgos pertraukos turėjome galimybę aplankyti koncertą ir pan.

Barcelo Bavaro Palace kambario balkonas su džakuzi (jos būna daugelyje kambarių)

Punta Kanos All Inclusive viešbutyje

Pasiskiepyti nuo COVID JAV, tiesa, nepavyko – ne todėl, kad būtų neįmanoma (tiesą pasakius, Niujorke už skiepą net siūlė nemokamą metro bilietą), bet todėl, kad išaiškėjo, jog su užsienio skiepu neišeina Lietuvoje gauti galimybių paso.

Straipsniai iš šios kelionės

Dominikos Respublika | Panama | Gvatemala | Naujasis Orleanas | Pietų JAV | Florida | Niujorkas |Kelionės/pandemijos dienoraštis Dominika-Panama | Kelionės/pandemijos dienoraštis Gvatemala-JAV

 


JAV „Tikslas – Amerika“, 2021


Kelionės idėja ir tikslai

(1)Pagaliau užbaigti „Tikslas – Amerika“ projektą ir lietuviško paveldo Šiaurės Amerikoje žemėlapį Vakarų JAV lietuviško paveldo vietomis, įrašyti tų kraštų lietuvių interviu. Tuo tikslu leistis į didžiausią „Tikslas – Amerika“ ekspediciją aplink visas Vakarų JAV.

Prie Čikagos Market parko lietuvių bažnyčios

Prie Čikagos Market parko lietuvių bažnyčios

(2)Tuo pačiu užsukti ir į Ilinojų, Čikagą, sužymėti ten naujai sukurtas lietuviško paveldo vietas ar tas, apie kurias informaciją gavau vėliau, taip pat surengti seriją paskaitų apie lietuvišką paveldą.

Vėlinės ant Lemonto Kryžių kalno

Vėlinės ant Lemonto Kryžių kalno

(3)Kadangi maršrutas neišvengiamai drieksis per gražias Vakarų JAV vietas kur nebuvome buvę (pvz. pakeliui kirtome Jeloustouno nacionalinį parką), pajusti šio JAV krašto atmosferą, gamtą, tolimos kelionės per visą Ameriką dvasią.

Straipsnio autorius Didžiajame kanjone

Didžiajame kanjone

(4)Sudalyvauti Los Andželo lietuvių dienose, vienoje didžiausių JAV lietuvių švenčių.

(5)Kadangi dėl COVID JAV neleido tiesiogiai atvykti iš Šengeno erdvės ir reikalavo pakeliui praleisti 14 d. „Saugiose šalyse“, iš tokių šalių pasirinkome lietuivškos istorijos Kolumbiją ir prisidėjo pappildomi tikslai – ištyrinėti „Gabalėliams Lietuvos“ Kolumbijos lietuvišką paveldą, o taip pat, kadangi laiko (16 d.) daugiau, susipažinti su šia šalimi ir svarbiausiomis jos vietomis.

Granja Lituania Kolumbijoje su jos šeimininkais

Granja Lituania Kolumbijoje su jos šeimininkais

Kelionės trukmė

Iš viso 55 d.

Ekspedicija Vakarų JAV – 39 d.

Dėl JAV ribojimų „prijungtas“ pabuvimas Kolumbijoje – 16 d.

Kelionės maršrutas

Pagrindinė ekspedicija JAV susidėjo iš didelio žiedo Los Andželas>Čikaga>Los Andželas, į priekį važiuojant per pietryčių JAV ir į šiaurę per pietvakarių JAV. Važiavome tokia tvarka:

Los Andželas (5 d.), Arizona (2 d.), Naujoji Meksika (1 d.), Teksasas (2 d.), Oklahoma (1 d.), Kanzasas (1 d.), Misūris, Ilinojus (7 d.), Ajova, Nebraska (1 d.), Ajova (1 d.), Minesota, Pietų Dakota (1 d.), Vajomingas (2 d.), Aidahas, Montana, Vašingtonas (1 d.), Oregonas (1 d.), Kalifornija (4 d.).

Tuomet, pakeliui į Lietuvą – 8 d. Čikagoje (iš pradžių planavome ją pakeliui, bet dėl autonuomos trukmės ribojimų ir to, kad Los Andželas>Čikaga ir Čikaga>Vilnius skristi nebrangiau, nei Los Andželas>Vilnius, pasirinkome kitaip.

Kolumbijoje aplankėme tris regionus, kur gausu lietuviško paveldo: Bogotą (9 d.), Viljavisensijų (2 d., važiavome iš Bogotos nuomotu automobiliu) ir Medeljiną (5 d., skridome iš Bogotos lėktuvu) ir jų apylinkes.

Tikslas - Amerika 2021 ekspedicijos maršrutas

Tikslas – Amerika 2021 ekspedicijos maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Pavyko realizuoti užsibrėžtus tikslus.

Taip pat pagalbos užteko, kad ekspedicijos sąnaudos pasidengtų.

Pažymėjome daug įdomių vietų, tarp jų 28 vien Los Andžele, Šiluvos Marijos statulą Naujosios Maksikos dykumos kaime, vieninteles Vakarų pakrantės lietuvių kapines, seniausios JAV lietuvių bendruomenės Teksase vietas ir t.t.

Teksasko lietuvių kapinėse

Teksasko lietuvių kapinėse

Malonu pamatyti, kaip sutvarkytos mūsų 2018 m. ekspedicijoje atrastos Ledfordo lietuvių kapinės, po mūsų vizito pakabinta trispalvė Vest Frankforte.

Sutvarkytose Ledfordo lietuvių kapinėse

Sutvarkytose Ledfordo lietuvių kapinėse

Buvo įdomu pagyventi pas Amerikos lietuvius, ką anksčiau darėme mažiau – tokiu būdu susipažįstant su jų gyvenimu. Susipažinome su daug įdomių žmonių.

Su Čikagos Lietuvių (jaunimo) centro vadovu prie šio centro

Su Čikagos Lietuvių (jaunimo) centro vadovu prie šio centro

Buvo smagu matyti praėjusių ekspedicijų įdirbį, kada atvažiuodavome su jau žinomu projektu, kurį žmonės seka, žiūri, naudoja šeštadieninių mokyklų pamokoms ir t.t. Savo ruožtu, gerai, kad pavyko paskleisti informaciją apie projektą.

Labas rytas, Lietuva laidoje po ekspedicijos

Labas rytas, Lietuva laidoje po ekspedicijos

Įdomu pagyventi virš savaitės Čikagoje – kadnagi to tikrai reikėjo, kai lietuvių paveldo ten šitiek daug, bet iki šiol dėl didelių kaštų to atsisakydavome. Sudalyvavome ir Open House Chicago, kur dalyvavo ir naujas skerdyklų muziejus, kuriame yra ir informacijos apie lietuvius.

Kolumbijoje ruošiame medžiagą ekspedicijai

Kolumbijoje ruošiame medžiagą ekspedicijai

Didelį įspūdį paliko ir Los Andželo lietuvių dienų masteliai – iki tol nebuvo galimybės sudalyvauti tokiose lietuvių šventėse.

 


Artimieji Rytai, 2021-2022


Kelionės idėja ir tikslai

1.Aplankyti EXPO 2020 parodą. Unikalus renginys, neturintis pasauly analogų: tam reikėjo daug dienų.

EXPO 2020 (keistai skamba tas skaičius!) širdis - Al Wasl aikštė

EXPO 2020 (keistai skamba tas skaičius!) širdis – Al Wasl aikštė

2.Aplankyti F1 varžybas. Ši idėja jau seniai buvo kažkur minčių pakraščiuose – tačiau, kai Grand Prix tiek daug ir jie vyksta visame pasaulyje, nesinorėjo skristi vien dėl jo, norėjosi suderinti su kelionių planais ir šiaip. Abu Dabio Grand Prix, dargi įspūdingo sezono finišas – puikus suderinimas. Beliko kiek paankstinti kelionės datą, palyginus su ta, kurią būčiau važiavęs šiaip.

Ekskursijos po boksus metu

Abu Dabio Gran Pri

3.Vėl aplankyti Dubajų ir JAE. Tai miestas, kuriame tiek daug naujų projektų, kad atvykęs po ilgesnės pertraukos randi tarsi naują miestą, naują šalį. Maniškė pertrauka – jau 6 m. ir Dubajuje pilna daug naujo, nuo aukščiausio pasauly apžvalgos rato iki dangoraižių.

Dubajaus Palmė - seniau nebuvau jos matęs iš virašus

Dubajaus Palmė – seniau nebuvau jos matęs iš virašus

4.Pagyventi Persijos įlankos šalyse. Po jas buvau keliavęs, ir man jų unikali atmosfera patiko: įvairiausi žmonės, įvairiausių virtuvių restoranai, palyginus su Vakarais dar pakenčiamos kainos, geras aptarnavimas. Norėjosi pagyventi ten ilgiau, pasinerti į tai.

Dirbam iš Dubajaus

Dirbam iš Dubajaus

5.Dubajus – svarbus rytų pasaulio centras, iš kurio yra skrydžiai į šimtus miestų. Apsistojant Dubajuje, kaip bazėje, nesunku aplankyti ir daugiau vietų, į kurias nuvykti tiesiai iš Lietuvos būtų sunku, brangu ar nelogiška. Dar Lietuvoje nusipirkau pirmąjį bilietą – į Bahreiną su Wizzair, kuri kaip tik atidarė pigius skrydžius iš Abu Dabio, bet planavau daugiau. Galimybė prikti bilietus vėliau įgalino skristi ten, kur tuo metu atvira.

Rifos fortas Bahreine

Rifos fortas Bahreine

6.Sutikti Naujuosius metus Dubajuje, kur – vieni įspūdingiausių viso pasaulio naujamečių fejerverkų.

Nuo aukščiausio pasaulio pastato - Burdž Khalifa Dubajuje - šaudomi fejerverkai - vienas garsiausių naujamečių vaizdų

Fejerverkai nuo Burž Chalifa

7.Pabūti, kur karantino rizika dėl COVID maža – JAE jau parodė, kad, nepaisant COVID bangų, karantinų neįsivedinėja.

Kelionės trukmė

79 dienos. Pastatuoju metu renkuosi išvykimus arti trijų mėnesių – pakanka laiko pasinerti į šalis, bet dar galioja kelionės draudimas (jis galioja 3 mėn.).

Kelionės maršrutas

Iš namų numačiau tokį maršrutą (suprasdamas, kad COVID gali viską keisti):

*Gruodžio 8-13 d. Abu Dabis su Formulės varžybom.
*Paskui Dubajus (ten sutinkant ir Naujus metus).
*Išvykimas į Bahreiną sausio 11-20 d.

Be to, tikėjausi įterpti kur nors skrydį į dar kokią šalį, važiavimą į JAE dykumą šalies pietuose, Musandamo pusiasalį ir t.t. – tikslų planą sudarinėjant jau arčiau to laiko.

Realiai išėjo, kad 14 d. nuvykokme į Saudo Arabiją: iš pradžių atrodė, kad ji uždaryta (privaloma saviizoliacija), nes tokią informaciją šalis pateikė IATA, bet turizmo ministerija pranešė, kad vakcinuotiems – išimtis ir JAE sutikome žmonių, kurie neseniai buvo Saudo Arabijoje, bei atikino, kad galioja tos taisyklės.

Kelionės po Artimuosius Rytus maršrutai

Kelionės po Artimuosius Rytus maršrutai

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Tarp įdomiausių dalykų:

-14 d. Saudo Arabijoje, įskaitant Al Ulą, Mediną, Džedą, Rijadą. Al Ulos kapai uolose nuostabūs, stebėti pilgrimus Medinoje – unikali patirtis. Netikėtai nustebino Saudo Arabijos senamiesčiai, kurie ten visi apleisti, visi namai apgriuvę, atlapi – toks digerių rojus. Apie tai nieko nežinojau anksčiau, tai nereklamuojama, o kadangi Saudo Arabija vos 6 mėn. atsidariusi turistams, mažai ir informacijos kitur. Aišku, reklamos turistams prasilenkė su realybe, buvo problemų su biurokratija ir „betvarke“, kai turizmą „skatindami“ Saudo Arabijos valdovai daug svarbiausių vietų faktiškai padarė neprieinamomis; Aistę, kaip moterį, išvarė iš poros restoranų, vietomis visos mokterys aplink dėvėjo nikabą ir t.t. Tai – kita kultūra, kitas pasaulis.

Apleistas Saudo Arabijos senamiestis Šakroje

Apleistas Saudo Arabijos senamiestis Šakroje

Aistė Al Uloje

Aistė Al Uloje

-EXPO. Buvome ten net 16 d. ir tai aplankėme tik kiek daugiau nei pusę paviljonų. Nesitikėjau tokių visa ko mastelių, nuo paviljonų dydžių iki renginių kiekio – visada buvo ką veikti, pažinti pasaulį, o ir įdomu iš rinkodaros pusės: kaip šalys prisistato save, kurios taikliai, kurios – pro šalį. Kartu įrašėme kelis intevriu su Lietuvos EXPO paviljono žmonėmis.

EXPO parodoje

EXPO parodoje

-Formulė 1. Išpuolė, kad stebėjome vieną įdomiausių mačų istorijoje – 2021 m. sezono finalą, Hamiltonas prieš Verstapeną. Visą savaitgalį pamažu kilo įtampa, pildėsi tribūnos (nuo treniruočių iki varžybų), o kulminacija – paskutiniame rate.

Formulės varžybose

Formulės varžybose

-Dubajus. Į šį miestą panašaus tiesiog nieko nėra: „pasaulio sostinė“, pastatyta. Gerą mėnesį ten buvo ką veikti, daug to, ką lankiau šiemet (didžiausias pasaulio apžvalgos ratas ir t.t.) per mano praeitą apsilankymą Dubajuje 2014 m. tiesiog nebuvo pastatyta (nors miesto augimo tempai dabar jau ir lėtesni, nei ~2009 m., kai pastatyta daugelis „pasaulio stebuklų“). Be to, įdomi atmosfera mieste, kur daugelis – atvykėliai; užmezgėme įvairių pažinčių, nes visi (išskyrus nebent piliečius, kurie tesudaro 10%) ten atviri, dažnai be šeimų ar kitko. Mums būnant Dubajuje ten atvyko ir ne vienas draugas ar pažįstamas iš Lietuvos. Specialiai gyvenome įvairuose rajonuose, kurių širdys plaka skirtingų pasaulio kraštų ritmu – nuo kokios vakarietiškai-rusiškos Marinos iki indiškai-pakistanietiškos Deiros ar Šardžos, kurioje alkoholis nelegalus.

Dubajaus Palmė

Dubajaus Palmė

-Įdomu buvo ištyrinėti ir likusius JAE, o ypač Abu Dabio dykumas. Įdomiausia patirtis – sudalyvavimas Ad Dafros dykumų festivalyje, kurio esmė – visą savaitę trunkantis kupranugarių grožio konkursas. Ten – kitas pasaulis, nei Dubajau dangoraižynuose. Niekas neaišku, atvažiavome išvakarėse, kad paklausinėtume, kas ir kaip, vakariniame koncerte moterys atskirtos nuo vyrų ir pan. Visai kiti Emyratai!

Kupranugarių grožio konkurse

Kupranugarių grožio konkurse

-Bahreinas pasirodė, viena vertus, nuobodokas, kita vertus, viešbutis su gražiu vaizdu į Persijos įlanką ir visą miestą buvo puiki vieta darbui per atstumą. O naftos gręžinių pilnos dykumos, kur gręžinių šėšėlyje bahreiniečiai rengia piknikus – labai atmosferiška, unikali vieta.

Prie naftos gręžinio Bahreine

Prie naftos gręžinio Bahreine

Straipsniai iš šios kelionės

Persijos įlanka (įžanga) | Dubajus | Abu Dabis | Bahreinas | Saudo Arabija | Formulė 1


Filipinai, 2022


Kelionės idėja ir tikslai

1.Aplankyti Filipinus – vieną didžiųjų Pietryčių Azijos šalių, kuriose dar nebuvau, ir garsiausias jos vietas: ryžių terasas, Viganą.

Batado ryžių terasos

Batado ryžių terasos

2.Pamatyti, kaip filipiniečiai švenčia Velykas. Filipinai – bene katalikiškiausia pasaulio šalis (rimčiausiai žiūrinti į religiją), o jų Velykų šventimai garsėja kaip itin įspūdingi: su tikrais nusiplakimais, nusikryžiavimais ir visa eile “paprastesnių” ritualų.

Senakulo fragmentas

Senakulo (paskutinės Kristaus dienos vaidinimo) fragmentas

3.Sugrįžti vėl į Rytų/Pietryčių Aziją. Tai tikriausiai – mylimiausi mano pasaulio regionai. Ten įdomu – unikalios, nesunykusios kultūros, kiekviena kurių “atskiras pasaulis” su 50, 100 ar dar daugiau milijonų žmonių. Ten pigu, bet kokybiška. Ten saugu. Iš ten gerai dirbti. Bet nuo pat 2020 m. praktiškai visas regionas buvo uždarytas dėl pandemijos (arba norint ten patekti reikėjo eiti visokius “kryžiaus kelius”, kaip saviizoliacijos). Filipinai pagaliau atsidarė – nors kaukės ir testai ir liko reikalingi. Kadangi banga praėjo neseniai, tai buvo aišku, kad susirgimai vėl staiga nepakils. Taigi, stvėriau “jautį už ragų”.

Viešbutyje Borakajuje

Darbas Borakajaus kurorte

4.Pamatyti ir įamžinti milžiniškas statulas, pastatytas pagal Vilniuje nutapytą ir esantį Dievo gailestingumo paveikslą, priešais kurį, beje, su Aiste susituokėme. Tai – ir įdomus papildymas “Gabalėlių Lietuvos” svetainei.

Dievo gailestingumo statula Mindanao saloje

5.Turėti įdomų visa run į kitą pietryčių Azijos vietą. Filipinuose be vizos gali būti 30 dienų. Gali prasitęsti, bet tai kainuoja. Nebe taip ir daug brangiau gali išeiti kur nors nuskristi ir paskui grįžti į Filipinus, taip paleidžiant 30 d. laikrodį iš naujo (tai vadinama visa run). Pasirinkau tam Singapūrą – šiame mieste jau buvau porąsyk buvęs, bet jaučiau, kad mačiau tikrai ne viską: nuo nutolusių salų iki lietuvio Zacharevičiaus freskų iki Marina Bay Sands viešbučio viršaus, dar daug kas buvo nematyta. Savaitė Singapūre tam buvo kaip tik. Singapūrą pasirinkau ir todėl, kad daugelis vietų aplink Filipinus dar uždarytos dėl COVID, arba ten skristi brangu, o Singapūras ką tik atsidarė.

Terasa su baseinu, jungianti tris dangoraižius - 1 hektaro ploto. Anapus - laivai, jų Singapūre mačiau daugiau nei kur kitur, juk šalia - svarbus sąsiauris, kuriuo gabenamos visos prekės iš Kinijos į Europą

Singapūro Marina Bay Sands, kurio viršuje nebuvau buvęs

6.Paimti į kelionę droną ir padaryti gražių nuotraukų bei video iš jo. o dar nesu daręs, nes daug kur dronai ribojami ir gali atnešti bėdų. Filipinai viena laisviausių šalių dronams, todėl tai puiki vieta pabandyti. Be to, “Turkish Airlines” suteikia teisę vežtis lagaminus.

Panglao žvelgiant iš drono

Panglao žvelgiant iš drono

Kelionės trukmė

63 dienos. Teko vykti šiek tiek trumpiau, nei dabar “įprastiniam” ~90 dienų formatui, nes reikėjo grįžti organizuoti Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etapo, kur kasmet savanoriauju.

Peržiūrinėsiu Pasaulio viktorinos čempionato klausimus laive Iloilo-Bakolodas

Peržiūrinėsiu Pasaulio viktorinos čempionato klausimus laive Iloilo-Bakolodas

Kelionės maršrutas

1-2-oji savaitės – daugiausiai buvome Maniloje, iš kur dirbome (buvo reikalų, dėl kurių turėjome būti su geru internetu) bei iš lėto laisvu laiku susipažinome su filipinietiška kultūra (Filipinų maistas, krepšinis, muziejai ir t.t.). Tačiau laisvesnes 5 d. išskridome į Mindanao salą pietuose (kur ir Dievo gailestingumo kalnai).

3-4-oji savaitės – išsinuomavę automobilį, apvažiavome Lusono salą: Talio vulkanas saloje, Vigano istorinis miestas, Sagados kabantys karstai, Batado ryžių terasos. Antra rato savaitė buvo Didžioji Savaitė (Velykos). Verbų sekmadienį buvome Vigane, o Velykų tridienį pasitikome Ancheleso mieste – Pampangos provincijoje kur jos švenčiamos ypatingiausiai.

5-oji savaitė – Singapūras, kur gyvenome dviejuose rajonuose ir lankėme iki tol nelankytas vietas.

6-oji savaitė – Sebu miestas, antras pagal dydį Filipinuose, kur išsinuomavę gražų butuką po intensyvaus laiko Lusone ir Singapūre labiau atsidavėm darbams.

7-oji savaitė – Perskridome į Borakajų, garsiausią Filipinų kurortą, kur praleidome 6 dienas.

8-oji savaitė – Iš Borakajaus žemės keliu grįžome į Sebu pro Iloilo miestą (3 d., iš kurių 2 d. važiavimui/plaukimams ir viena Iloilo) ir plaukėme į Boholą, irgi žymią kurortinę salą kur praleidome 4 d.

9-oji savaitė – perskridome į Puerto Princesą Palavano saloje. Aplankėme požeminę upę ir važiavome į El Nido, kur plaukėme po garsiąsias salas (iš viso 1 d. Puerto Princesoje, 1 d. pakeliui į El Nido, 2 d. El Nido). Paskutinės dvi dienos Maniloje.

Kelionės po Filipinus maršrutas

Kelionės po Filipinus maršrutas

Kaip sekėsi (mintys po kelionės)

Filipinai man buvo šiek tiek “baltas lapas”, nes šia šalimi domėjausi mažiau, nei dalimi kitų Pietryčių Azijos šalių, o čia skristi, kaip tapo įprasta pandemijos metu, apsisprendėme beveik paskutinę akimirką, buvo daug darbų, tad nebuvo tiek daug laiko pasiruošti. Bet ruošiausi “eigoje” ir rezultatai puikūs.

Įspūdingiausios ir labiausiai nustebinusios patirtys:

Filipinų Velykos. Tai reikia pamatyti, kad patikėtum: nesitikėjau, kad ritualuose dalyvaujančių žmonių *šitiek* daug, įskaitant nešančius kryžius, kruvinai plakančius save. Ir nors tas ritualas, apie kurį girdėjau daugiausia – tikras nusikryžiavimas – dėl pandemijos nevyko, dėl to nė kiek negaila, nes tų ritualų šitiek daug, net tokių, apie kuriuos negirdėjau nieko: nuo Jėzaus ir Marijos skulptūrų susitikimo po klajojimo naktį miesto gatvėmis (Salubong) iki savaitę giedamos poemos apie Jėzų kiekvienoj koplyčioj iki Senakulo paskutinės Kristaus dienos vaidinimo su baisiais romėnais persirengusiasi filipinieičiais.

Prie pabasos koplyčios, kurioje giedamas pasjonas, eilinė flagelantų grupė per Didįjį penktadienį griuvo išsiplakti

Prie pabasos koplyčios, kurioje giedamas pasjonas, eilinė flagelantų grupė per Didįjį penktadienį griuvo išsiplakti

El Nido pakrantė: salos, tik iš jūros pasiekiami uolų įrėminti paplūdimiai, slaptos lagūnos, į kurias patenkama tik per natūralų potvynių užpilamą tunelį ir t.t. Įspūdinga diena!

Septynių komandosų paplūdimyje su visais čia sustojusiais laiveliais. Po trumpos viešnagės plaukėme į kitas salas

Tik nuo jūros pasiekiamame El Nido paplūdimyje

Ancheleso miestas. Siurrealistinis jo “Raudonųjų žibintų kvartalas”, kur, atrodo, nėra daugiau nieko, tik vyresni klientai iš Europos ar Australijos ir vietinės prostitutės. Na, niekur panašiai nesu buvęs. Tame rajone ir apsistojome, nes, tiesiog, ten daugiausiai viešbučių. Dar keisčiau buvo, nes tai tas pats miestas, kuriame įspūdingiausia Velykų šventė: tikrąja to žodžio prasme važiuodami į centrą važiuodavome iš pragaro į rojų, o vakare – atgal… Ir apskritai Filipinuose daugiau nei kur kitur pasirodė vyresnio vyro ir jaunesnės vietinės merginos porų, o taip pat vadinamųjų “ladyboy” (lenkia net Tailandą).

Ancheleso merginos

Ancheleso merginos

Batado ryžių terasos. Kažkas stebuklinga išvysti tą amfiteatrą, tą kaimą, supamą ryžių laukų, į kurį net nenuvažiuosi automobiliu – reikia eiti pėsčiomis.

Borakajus. Kurortas iš didžiosios raidės, ypač mėgstantiems vadnens prmaogas.

Valtyje su stikliniu dugnu

Valtyje su stikliniu dugnu Borakajuje

Puerto Princesos požeminė upė. ne tik patirtis ten atvykti, stalagtitai/stalagmitai, didesni už daugelį, bet ir daugiau šikšnosparnių, nei buvo kokioje oloje, kur aš būčiau tuo metu.

Plaukiu Puerto Princesos požemine upe

Plaukiu Puerto Princesos požemine upe

-Man buvo nauja, kad daugelis filipiniečių nemoka plaukti. Dėl to visos vandens pramogos pritaikytos jiems – kai ir pats nelabai moku, pravertė. Snorkelinimas Moalboalyje su gelbėjimosi liemenėmis tempiant narui (virš sridnių “greitkelio”), šalminis nardymas kur vaikštai jūros dugnu prislėgtas 35 kg šalmo į kurį iš lauko pumpuojamas oras ir kt. – išbandėme daug ką, ko kitur nedrįstume, nes, tiesiog, kitur būna preziumuojama, kad moki gerai plaukti, o čia preziumuojama, kad nemoki. Kaip niekur kitur visos pramogos orientuotos į juos.

Šalminis nardymas. Šalmo apačia atvira. Aišku, kaip ir daug kur Borakajuje, ne mažiau nei pramoga svarbios nuotraukos – jų kartu nėręs naras padarė virš 200. Ir čia ne Amerika – visas nemokamai perrašė į telefoną

Šalminis nardymas.

Singapūras. Tikrai dar buvo ką veikti savaitę ir tai ne viską spėjome. Malajų rajonas, pietinės salos, naktinis safaris, barų pilnos pakrantės, tiesiog valgymas maisto iš 7-11 su gražiu vaizdu, valgymai Singapūro maisto turguose, Har Par vila, susitikimas su vietos lietuviais ir pokalbis apie Singapūrą iš vidaus – daug patirčių.

Gardens by the Bay medžiai skambant vakaro muzikinei programai

Gardens by the Bay medžiai skambant vakaro muzikinei programai (praeitą kartą jos iš čia nestebėjome, sutemus čia nebuvome)

Žemos kainos (išskyrus autonuomą ir lėktuvo bilietus).

-Daug korėjiečių virtuvės, kurią myliu. Niekur pasaulyje, išskyrus Korėją, nemačiau jos šitiek.

Valgysim neriboto korėjietiško barbekiu Borakajuje

Valgysim neriboto korėjietiško barbekiu Borakajuje

Viganas. Tikrai gražiausias Filipinų miestas, istoriniai ispaniškai-kiniškai-mekskietiški pastatai.

Talio vulkanas. Įspūdinga jį stebėti nuo šlaito.

Centrinė Vigano gatvė

Centrinė Vigano gatvė iš drono

Tušti Filipinai. Turistai, mums pasakojo, dar negrįžo, po vieno ilgiausių pasaulyje karantinų žmonės dar prisibijo. Tad nors vietomis atrodė pilna, iš tikro vyrauja filipiniečiai, užsieniečių mažai. Tiesa, tikriausiai tai jau paskutinė kelionė, kur lankome dar “ištuštėjusią vietą”, o dabar jau laukia “pokovidiniai kelionių bumai”. Tą matau ir iš šio tinklapio skaitytojų padaugėjimo.

Akivaizdžiai regimos socialinės atskirties nebuvimas (galbūt stebino po to, kai taip ilgai buvau Amerikoje, kur atskirtis itin bado akis). Miestas gali atrodyti kaip lūšnynas, bet tai eilinis miestas, kuriame gyvena visų grupių ir turtingumo lygių žmonės vienas šalia kito, ten saugu.

Tipinis pakelės miestelis

Tipinis pakelės miestelis Lusone. nusiuntus nuotrauką į Lietuvą klausė ‘kas čia per lūšnynas?’, bet čia normalus miestelis, kavinė, kur valgėme, net savotiškai hipsteriška, su vaizdu į ryžių terasas

Kas paliko prastesnį įspūdį ar mažiau pavyko:

Dirbti iš Filipinų nėra taip patogu, kaip Tailando. Visų pirma, interneto greitis daug kur menkas, daug kur interneto visai nėra, mobilus internetas irgi “nesiekia”. Visų antra, itin maži Filipinų butai – 23 kv. m butas čia gali būti reklamuojamas kaip “erdvus”, o 33 kv. m butas būti trijų kambarių. Ir, nors Filipinai pigūs kai imi “standartą”, tie didesnieji (t.y. būtų eiliniai Vilniaus butai) jau labai brangūs, nes reti, per “Air BnB” gali kainuoti net 100 eurų. O įprastiniuose Filipinų butuose net du lagaminus atidaryti gali būti problemų. Bet filipiniečiams taip įprasta, taip gyvenama šioje šalyje. Turbūt nemačiau niekur ankštesnio “įprastinio” gyvenimo.

Sebu balkone. Matosi atstumai iki gretimų butų

Sebu balkone. Matosi atstumai iki gretimų butų. Tiesa, šis butas darbui buvo vienas patogiausių.

Per Filipinus judama labai lėtai. 270 km kelionė autobusu Mindanao užtruko virš 9 val., automobiliu ~50 km/h vidutinis greitis jau gerai, nes kalnuose gali būti ir 25 km/h. Ir taip iš esmės visur. Tai yra, kokia 300 km kelionė tarp miestų neabejotinai atims visą dieną, o 500 km gali ir dvi pilnas dienas. Keliaujant 63 d. dar nieko, bet trumpesnėje kelionėje tokia gaišatis kaip reikiant atims kelionės laiko, juoba, skrydžiai yra ne visur (pvz. Manila-Viganaas, kur autobusu gali tekti važiuoti ir ~10 val. į vieną pusę, skrydžių nebūna). Aišku, stebėti pakelės miestelius, įsijausti į tą nuvargusio rojaus atmosferą, kai važiuoji naktiniu autobusu ir reikia 2 val. keltis, nes tikrinami COVID skiepai, paskui nes reikiaišlipti kelte, kuriuo iš salos į salą keliasi autobusas – savaip žavu.

Prie džipnio Lusono kalnuose

Prie džipnio Lusono kalnuose

Sudėtinga su visa Filipinų infrastruktūra: ne tik keliais, bet ir oro uostais (perpildyti), elektros tiekimu (būna, dingsta ir sudegino prietaisą) ir t.t.

Nesaugumas. Ne, su nuskalstamumu viskas gerai – kalbu apie nelaimes, kurios kyla tiek iš gamtos, tiek iš pastatų ar transporto nepriežiūros. Vien per tuos du mėnesius Filipinuose įvyko štai kas: mirtina tropinė audra, mirtina nuošliauža, mirtinas kelto gaisras, mirtinas gaisras, per kurį sudegė Manilos rajonas, automobilių tilto sugriuvimas. Sudėjus visų šių įvykių žuvusiuosius žuvo apie 400 žmonių. Laimė, nepatekome į nieką panašaus, bet puikiai suvokiu, kad patekus būtų sunku, nes į saugumą nežiūrima rimtai. Mačiau pats avarijų pasekmes, sudegusį miesto rajoną Iloilo mieste, prieš pusmetį vykusio taifūno sugriautus daugybę namų, pranešimus apie savaitei dingstančią elektrą ir t.t.

Prie taifūno Odetės prieš pusmetį apgriauto viešbučio. Jis veikia, jame buvome apsistoję, vidus sutvarkytas

Prie taifūno prieš pusmetį apgriauto viešbučio. Jis veikia, jame buvome apsistoję, vidus sutvarkytas

-Sinagpūre, deja, teko atsisakyti minties apsistoti ikoniniame “Marina Bay Sands“. Jau buvau susitaikęs su ta kaina, kuri kai keliavome 2019 m. atrodė per didelė, bet Singapūrui atvėrus vrtus užsieniečiams ji staiga išaugo dar ir buvo 700 eurų už naktį! Ką gi, radome kitą viešbutį su gražiu vaizdu į Marina Bay Sands. beje, tas pats, kuriame nakvojau, kai Singapūre keliavau patį pirmą kartą, kai Marina Bay Sands nė nebuvo – buvo įdomu palyginti vaizdus.

Iš savo balkono matome Marina Bay Sands

Iš savo balkono matome Marina Bay Sands

Filipinų miestai. Išskyrus Anchelesą ir Viganą, labai vienodi ir ten nėra daug įdomaus. Vienodi maži pastatai, susivijusios laidų špūlės, šiukšlės. Mažai kas įdomaus ir visoje Mindanao saloje.

Straipsniai iš šios kelionės

Dar nepaskelbti. Laukite!

Komentuoti
Straipsnio temos: , , ,


Kaip keliauti nemokant kalbos

Kaip keliauti nemokant kalbos

| 3 komentarai

“Nekeliauju, nes nemoku kalbų” – tokius žodžius vis girdžiu ir girdžiu, bet tai turbūt viena kvailiausių priežasčių nekeliauti nepriklausomai!

Kelionei nebūtina mokėti jokių kalbų – ir taškas. Kiekvienoje situacijoje yra galybė paprastų sprendimų: nuo eilinių iki modernių.

Esu daug nepriklausomai keliavęs po šalis ir regionus, kur nei aš moku vietinę kalbą, nei vietiniai moka kokią nors, kurią moku aš – ir viskas visuomet pavykdavo puikiai (pvz. Kinijoje). Nes tai tiesiog nėra toks iššūkis, kaip atrodo nepabandžiusiam.

Gestai yra bendražmogiški ir juos supranta visi!

Nusiraminkite – net ir būdamas kurčnebylys, galėtumėte keliauti nesunkiai.

Sakoma, kad tik 7%, ką nori pasakyti, žmogus pasako žodžiais – kitką gestais, intonacija ir pan. Nors šiaip jau šie teiginiai yra mitas (kiek suprastumėte paskaitoje ar TV laidoje vien iš gestų?), kelionėje jie – visiška tiesa! Nes kelionėje nereikia sudėtingų diskusijų.

Viskas paprasta. Ką nors perki? Parodai prekę pirštu. Nori rasti kelią? Na, žemėlapiai juk visur atrodo vienodai. Nori žinoti, kiek kainuoja? Paduodi kalkuliatorių (pvz. telefono) ir tau įrašys kainą. Nori žinoti, ar teisingai eini? Na, miestų ar gatvių pavadinimai rodyklėse juk tarptautiniai (beveik visur būna parašyti lotynų raštu arba ir juo).

Keturiomis rašto sistemomis parašytos nuorodos kelyje per plyną Činghajaus plynaukštę

Činghajuje (Kinija) gyvenančios mažumos rašo trim skirtingom rašo sistemom – kinų, mongolų ir arabų. Tačiau net ir čia, be šių sistemų, vietovardžiai parašyti ir lotynų raštu.

Tikrai, viskas taip paprasta! Tereikia žengti pirmą žingsnį ir išbandyti ir net patys nustebsite, kodėl nedrįsote anksčiau!

Ir visgi, norint iš kelionės gauti daugiau, verta kažkiek pasiruošti – tai nebūtina, bet, jei turite laiko, pamėginkite.

Parodyti įvardytą miestą žemėlapyje kalbos nereikia

Parodyti įvardytą miestą žemėlapyje kalbos nereikia

Pasiruošimas apie šalį nemokant kalbos – svarbesnis

Vienas kalbos nemokėjimo minusas: jei nemokate kalbos, negalėsite gauti informacijos apie šalį vietoje (pvz. iš gidų, aprašymų muziejuose).

Tačiau šiais laikais tokios informacijos pilnas internetas visomis kalbomis. Visuomet daug paskaitau prieš kelionę ar prieš kiekvieną dieną – kad žinočiau daugiau apie kultūrą, lankomas vietas, ką pamatyti. Išsisaugau informaciją telefone kalba, kurią moku – kad galėčiau ją pasiekti bet kada, net jei ir nebūtų interneto.

Taip pat pasidomiu, kaip elgtis – pvz. įsigyti viešojo transporto bilietus. Tačiau šie dalykai daugiau keliaujant tampa vis įprastesni, nes daugelyje šalių tai daroma analogiškai (arba yra keli būdai). Galite paskaityti ir mano straipsnius pvz. “kaip išsinuomoti automobilį” ar “kaip naudotis viešuoju transportu” – ten aprašyti dalykai bendri visam pasauliui.

Brazilijos TIM operatoriaus planai jų interneto puslapyje

Prieš pirkdamas SIM kortelę, randu internete informaciją, apie galimus planus (kaip čia), kad atėjus nusipirkti pakaktų pasakyti plano pavadinimą. Jeigu informacija neprieinama man žinoma kalba, naudoju automatinius vertimus (žr. žemiau)

Taip pat parsisiunčiu žemėlapius ir kitą į telefoną.

Stengiuosi, kad viena geriausių vietų rinktis informaciją apie šalis lietuvių kalba būtų ši svetainė “AŽ kelionės ir mintys”.

O šiaip daugiausiai informacijos apie pasaulio šalis yra angliškai. Bet jei nemokate šios kalbos, o mokate kitą populiarią kalbą – rusų, vokiečių, prancūzų – yra tikimybė, kad rasite informaciją ja. Muziejuose gali būti prieinami audiogidai ar lankstinukai ta kalba, net jeigu šiaip informacija ja ir neparašyta. Tikėtina, rasite ta kalba knygų apie šalį. Be to, net jei nemokate jokios kalbos *tobulai* (be lietuvių), vis tiek vienos kalbos jums bus suprantamesnės už kitas (pvz. tos, kur parašytos lotynų raštu). Verta rinktis informaciją jomis.

Pekino Uždraustajame mieste audiogidai - net 18 kalbų. Tarp jų anglų, rusų, lenkų ir kt.

Pekino Uždraustajame mieste audiogidai – net 18 kalbų. Tarp jų anglų, rusų, lenkų ir kt.

Modernios technologijos ir vertimo programėlės

Šiais laikais keliauti nemokant kalbos daug paprasčiau, nei seniau, nes yra modernios technologijos – programėlės mobiliajam telefonui. Parsisiųskite tokias, kurios leidžia naudotis ir nesant interneto (nes gal jo nebus). Jos – nemokamos.

Viena geresnių – “Google Translate”. Parsisiuntus atitinkamų kalbų žodynus galima automatiškai versti bet kokius tekstus. Kokybė, aišku, nėra tobula ir kartais pasitaiko kuriozų – bet skeptiškam būti nereikia, nes “kelioninėms frazėms” paprastai pilnai pakanka.

Google Translate automatiškai iš korėjiečių į anglų k. išverstas į telefoną atėjęs pranešimas. Galima ir į lietuvių k.

Google Translate automatiškai iš korėjiečių į anglų k. išverstas į telefoną atėjęs pranešimas. Galima ir į lietuvių k.

Taip pat programėlės turi galimybę ir versti šnekamus žodžius – į telefoną įkalbėtus viena kalba sakinius išverčia į kitą kalbą. Kartais tokias programėles turi ir vietiniai (pvz. aptarnavimo darbuotojai), bet galite įsigyti ir jūs. Jos verčia net į lietuvių kalbą.

Dar viena programėlių galimybė – “skanuoti” užrašus ir juos versti (pvz. restoranų meniu, iškabose).

Taigi, įprastai galima naudoti programėles taip:
*Nuskanuoti telefonu ir išsiversti nežinomus reikalingus užrašus (paslaugų aprašus, restoranų meniu).
*Jeigu nepakanka gestų – versti pokalbį su vietiniu.
*Jeigu reikia tik vieno ar kito žodžio ar frazės – išsiversti ją įrašant į programėlę.

Automatinis vertimas - nukreipus telefono programėlę į korėjietišką tekstą, ji rašo angliškai (gali versti ir į lietuvių k., bet prastesne kokybe)

Automatinis vertimas – nukreipus telefono programėlę į korėjietišką tekstą, ji rašo angliškai (gali versti ir į lietuvių k., bet prastesne kokybe)

Mini kalbos pramokimas: pakanka vos kelių dienų!

Gali pasirodyti kvailystė – straipsnyje “Kaip keliauti nemokant kalbos?” rašau “Kaip pramokti kalbą”. Bet tai nėra tokia kvailystė. Reikalas tas, kad daugelis tų, kurie kompleksuoja negalintys keliauti nemokėdami kalbos, kalba apie labai rimtą kalbos mokėjimą – tokį, kokiam reikia pašvęsti ne vienerius metus.

Štai ir žmona man ne kartą sakiusi – “Kaip keliausim į tą šalį, juk nemokam rusiškai” (pvz. Kazachiją). Bet kad rusiškai mokam – tiesiog ne taip, kaip prie Sovietų Sąjungos užaugusi lietuvių karta.

Reikalas tas, kad kalbos mokėjimas – kaip piramidė. Pirmi 100 žodžių duoda tiek pat naudos, kaip sekantis 1000. O sekantis 1000 žodžių – tiek, kiek kiti 10000.

Išmokęs vos 50 ar 100 žodžių – o tam pakanka keleto dienų – jautiesi šalyje visai kaip žuvis vandenyje: bet koks “kelioninis” pokalbis nesunkiai įmanomas vietos kalba (kiek kainuoja, kur važiuoti, ar veikia restoranas ir t.t.). Turiu 100 svarbių žodžių sąrašą, kurį – ir elementarią gramatiką – mėginu išmokti kalba kiekvienos šalies, į kurią keliauju. Tai, tarkime, skaitmenys (“vienas”, “du”…), klausimai (“Kur? Kada? Kiek?”) ar turistinių vietų pavadinimai (“muziejus”, “viešbutis”, “kambarys” ir pan.), taip pat maistai (“jautiena”, “kiauliena”).

Paprastai peržiūriu, pasimokau žodžius iš to sąrašo keletą valandų prieš kelionę, taip pat lėktuve. Nesistengiu visko iškalti – žodžius vartojant, pasižiūrint, jie įsimins eigoje. Įsirašau telefone kokią pasikalbėjimų knygelę / žodyno programėlę – nežinant žodžio ar kito, bus lengva pasižiūrėti. O kartą-kitą pavartojus kokį žodį, jį bus dar lengviau prisiminti

Kartu su tuo 100 žodžių bandau išmokti ir vietos rašto sistemą, jeigu ji nelotyniška ir nesudėtinga (t.y. ne kinų raštas). Tai labai praverčia skaitant pavadinimus, nuorodas. Tačiau jei suvokiu, kad kažkam išmokti reiktų daugelio dienų – to nedarau. Visas savo žinias apie raštų sistemas (ir kaip jas skaityti) sudėjau į savo knygą “Pasaulio raštų sistemos“, kuri, tikiuosi, pravers keliaujant į šalį, kurios rašto sistemos nemokate.

Esu parašęs knygą "Pasaulio raštų sistemos", kur rašau, kaip tari visų pasaulio šalių oficialių ar pagrindinių rašto sistemų raides. Tai - vienintelis toks lietuviškas šaltinis

Esu parašęs knygą “Pasaulio raštų sistemos”, kur aiškiai aprašau, kaip tari visų pasaulio šalių oficialių ar pagrindinių rašto sistemų raides. Tai – vienintelis toks lietuviškas šaltinis

Dalykai, kurių nepavyks išmokus tik ~100 žodžių – filosofinės, politinės diskusijos, literatūros skaitymas ta kalba, paskaitų klausymas. Bet juk tai ir nėra būtina kelionėje. Tiesa, iš gido ekskursijos kalba, kuria mokate tik ~100 žodžių, daug naudos irgi nebus.

Ar 100 žodžių išmokti būtina norint keliauti į šalį? Jokiu būdu ne (žr. aukštesnius skyrelius). Tačiau tai atveria dar daugiau galimybių. Itin verta pramokti tuos 100 žodžių kalbomis, kurių dar, tikėtina, prireiks ne vienoje kitoje šalyje – anglų, prancūzų, arabų, ispanų, rusų ir pan. Tiesiog iš tokio išmokimo bus didesnė nauda. Vėlesnių kalbų pagrindinius žodžius išmokti lengviau, nei pirmųjų, nes vis daugiau žodžių kartosis. Pvz. “Viešbutis” yra “Hotel” ne tik angliškai, bet ir įvairiose kitose kalbose.

Aišku, naudingiau pramokti “populiariausias” kalbas, tačiau pramokęs retesnių kalbų gali itin smarkiai sužavėti vietinius. Kiek pastebėjau yra taip:
*Jeigu vietine kalba kalba iki 10 milijonų žmonių pasaulyje (kaip, tarkime, lietuvių k.) – tai vietiniai labai džiaugiasi išgirdę užsienietį kalbant, kad ir bent truputėlį, jų kalba. Tai jiems būna netikėta.
*Jeigu vietinę kalbą moka nuo 10 iki 100 milijonų žmonių (tarkime, korėjiečių k.) – tai vietiniai jau jau ypatingai nesidžiaugia, jiems normalu, kad užsienietis moka jų kalbą – bet lygiai taip normalu, kad ir nemoka.
*Jeigu vietinę kalbą moka daugiau kaip 100 milijonų žmonių (pvz. rusų, ispanų, anglų, prancūzų, portugalų, kinų kalbos) tai jau *jeigu tu tos kalbos nemoki*, kai kurie vietiniai žiūri “kreivai”: tarsi kiekvienas išsilavinęs žmogus ją turėtų mokėti, o jei nemoki, tai kažkas su tavimi negerai.

Komentarai
Straipsnio temos: , , ,


Kelionės per naujuosius metus – ką žinoti?

Kelionės per naujuosius metus – ką žinoti?

| 2 komentarai

Naujieji metai – viena svarbiausių švenčių visame pasaulyje! Norite patirti juos svetur?

Labai svarbu žinoti kaip, kur, kada keliauti, pirkti bilietus, apsistoti – tam, kad Naujieji metai užsienyje išties taptų unikalia gyvenimo patirtimi ir nepaliktų kartėlio, kad štai, susimokėjęs dešimtgubai gavai prastesnius naujus metus nei Lietuvoje.

Dalinuosi savo patirtimi.

Kur švenčiami Naujieji metai?

Visų pirma, sausio 1 d. nėra *viso* pasaulio šventė. Kai kuriose šalyse, kaip Izraelyje, ji iš esmės nešvenčiama.

Tarp šalių kur švenčiami irgi šalis šaliai nelygu: vienur tai „metų superšventė“, kitur – viena daugelio švenčių. Kas be ko, keliauti sutikti naujųjų verta tik į pirmas šalis.

Nuo aukščiausio pasaulio pastato - Burdž Khalifa Dubajuje - šaudomi fejerverkai - vienas garsiausių naujamečių vaizdų

Nuo aukščiausio pasaulio pastato – Burdž Khalifa Dubajuje – šaudomi fejerverkai – vienas garsiausių naujamečių vaizdų pasaulyje. Dubajuje sutikau 2022 m. ir tai buvo įspūdingiausią naujametė šventė.

Nors daugelis visų pirma išsirenka šalį, o paskui jau žiūri, ką ten veikti per Naujuosius metus, verta daryti atvirkščiai – rinktis šalį pagal tai, kur yra jums įdomūs naujamečiai renginiai (pvz. geri fejerverkai ar naujamečiai koncertai). Nors Lietuvoje gana įspūdingas ir „masinis šventimas“ (pvz. visi šaudo fejerverkus), užsienyje daug kur tai ribojama gerokai labiau, visa šventė iš esmės ir yra ta oficialioji dalis, kurią praleidęs šventinės atmosferos jusi gerokai mažiau.

Be to, verta pažiūrėti ir kainas: kad į tam tikrą šalį įmanoma gerom sąlygom nuskristi ir ten apsistoti *šiaip*, nereiškia, kad tai bus paprasta ir per naujuosius metus.

Laukiame fejerverkų prie Bosforo sąsiaurio Stambule.

2018-2019 m. laukiame fejerverkų prie Bosforo sąsiaurio Stambule. Viskas prasidėjo gerai: žiūrime, daugybė vietinių irgi ten sugužėjo su savo automobiliais, visas kelias užsikišo. Reiškia, tikrai gera vieta! Laukiame, laukiame. Jau 12. Išauna vienas fejerverkas, kitas, gal dešimt kokių aname krante. Ir viskas. Žmonės išsiskirsto. Jiems ir tai patiko. Jų lūkesčiai kitokie, nes prie lietuviškų fejerverkų nepratę.

Kaip pasirinkti naujųjų sutikimo vietą

Jau pasirinkus šalį kyla antras klausimas – kur sutikti pačius Naujuosius metus? Yra trys variantai:

*Restoranų ar viešbučių sutikimuose. Tai – „oficialūs“ sutikimai, kuriuos siūlo daug restoranų ir viešbučių, į kuriuos įeina vakarienė, gėrimas ir pan. Paprastai tokie sutikimai brangūs – gerokai brangesni, nei tas pats maistas ar gėrimas ten kainuotų šiaip. Kitas minusas – nelabai jauti vietos dvasios: Naujų metų sutikimas viešbutyje ar restorane bet kur pasaulyje gali būti panašus (nebent būtų grįstas kokiomis vietos tradicijomis). Pats tokių sutikimų vengiu.

Stambulo restoranai naujametę naktį. Daug jų siūlo gana nepigias (Turkijos mastais) naujametes programas - pvz. su pilvo šokiu ir pan.

Stambulo restoranai naujametę naktį. Daug jų siūlo gana nepigias (Turkijos mastais) naujametes programas – pvz. su pilvo šokiu ir pan.

*Gatvėje. Nieko nekainuojantis būdas, be to, matai, kaip švenčia vietiniai, tampi šventės dalimi. Geriausia ne šiaip sau atsitiktinėje gatvėje, bet pasidomėti renginiais ir pvz. sudalyvauti kokiame viešame koncerte centrinėje aikštėje ar 00:00 užimti tokią vietą, iš kurios geriausiai matosi fejerverkai. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad ten gali būti minios ir būti verta ateiti iš anksto.

Nauji metai Dubajaus Global Village, kur pasitinkant 2022 m. jie sutikti septynis kartus - pagal kiekvienos didelės imigrantų į Dubajų tautos kilmės šalies laiką

Nauji metai Dubajaus Global Village, kur pasitinkant 2022 m. jie sutikti septynis kartus – pagal kiekvienos didelės imigrantų į Dubajų tautos kilmės šalies laiką. Čia – filipiniečių nauji metai. Juos pasitikę 20 val. Dubajaus laiku dar spėjome nuvažiuoti į ‘pagrindinę’ šventę prie Burdž Khalifa

*Bute su šeima ar draugais. Arba viešbutyje – bet šiaip butai (pvz. AirBnB) yra geriau, nes daugiau vietos, yra virtuvė ir pan. Geriausia išsirinkti tokį butą, kuris yra geroje vietoje: centre, pro langus matosi gyvenimas. Bus galima ir pasigerėti tuo gyvenimu, ir trumpam išeiti į lauką, ir kartu turėti privačią erdvę sau ir draugams ar šeimai. Minusas – per naujų metų naktį tokie butai būna nepigūs, juos reikia užsakyti iš anksto.

Laukiame fejerverkų balkone San Paule

2020-2021 m. laukiame fejerverkų balkone San Paule – specialiai pasirinkome butą, iš kurio visas miestas kaip ant delno. Buvo geriau, nei Stambule – ir visgi ne Vilnius.

Kaip besutiktumėte pačius naujus metus (gruodžio 31 d. 00:00), niekas nedraudžia prieš tai pramogauti įvairiai. Nueiti į barą ar restoraną ar koncertą kelios valandos iki naujųjų ar naujųjų metų išvakarėse gali būti ir pigiau, ir patogiau, nei per pačius naujuosius.

Kaip sutaupyti bilietams ar nakvynėms

Vos pirmąkart sumanęs praleisti naujus metus svetur iškart atsimušiau į abejonių sieną vos pradėjau ieškoti bilietų ar nakvynių: kainos per naujus metus išauga keliskart.

Aviakompanijos ne tik kad laikotarpiui nuo maždaug gruodžio vidurio iki sausio vidurio pardavinėja bilietus brangiau, bet net įsigudrina padidinti kainas vien todėl, kad tarp skrydžio pirmyn ir atgal yra nauji metai. Pvz. skristi pirmyn gruodžio 27 d. ir grįžti gruodžio 31 d. arba skristi pirmyn sausio 1 d., o grįžti sausio 4 d., gali būti gerokai pigiau, nei skristi į priekį gruodžio 27 d., o grįžti sausio 4 d. (nors tuo pačiu metu pirktum bilietą į tuos pačius skrydžius).

Sutaupyti čia yra keli būdai, bet prieinami ne kiekvienam. Pirmasis – važiuoti automobiliu (taip važiavome į naujametinę Turkiją). Antrasis – keliauti ilgesniam laikui, kuris apimtų naujus metus, bet kelionė nesibaigtų iš karto po naujųjų. Reikia žiūrėti konkrečių avialinijų kainodarą, bet pvz. išskristi gruodžio 27 d., o grįžti sausio 15 d., gali būti perpus pigiau nei išskridus gruodžio 27 d. grįžti sausio 4 d. Paprastai skrydžiai pradeda pigti, jei grįžtama kokią sausio 10 d. ar vėliau.

Na ir trečiasis, paprasčiausias būdas – tiesiog grįžti sutikti naujus metus Lietuvoje! Gal atrodo kvaila, bet kai pamačiau lėktuvų bilietų kainų skirtumus, 2019 m. iš Kanarų salų grįžau gruodžio 31 d., o ne pvz. sausio 4 ar 6 d. Šiaip ar taip, ir iki pačių naujųjų metų patirsi daug šventinės atmosferos, ar tai būtų naujamečiai koncertai, ar kalėdiniai turgūs, ar dar kas – tame spėjau sudalyvauti.

Šventinis koncertas Gran Kanarijoje. Į jį spėjome nueiti, nors Naujųjų metų Gran Kanarijoje ir nepraleidome

Šventinis koncertas Gran Kanarijoje. Į jį spėjome nueiti, nors Naujųjų metų Gran Kanarijoje ir nepraleidome

Antra didelė išlaida per naujus metus – būsto nuoma, ypač gero būsto su geru vaizdu, centre: kainos irgi išauga du, tris, net ir penkis kartus, gali būti nustatytas minimalus nuomos periodas (pvz. 4 naktys). Tiesa, tikrai ne visose vietose būstų kainos išauga vienodai: tik svarbiausiuose turistiniuose miestuose. Miestuose, kur šiaip viešbučiuose gyvena labiau verslo keliautojai, naujametės nakvynės yra pigios (pavyzdžiui, nors Brazilijoje „pramoginiame“ Rio de Žaneire nakvynių kaina per naujus metus išauga kelis kartus, „dirbančiame“ San Paule beveik nepasikeičia). Kita vertus, ten, turbūt, mažai kas norėtų sutikti naujuosius.

Jei planuoji sutikti naujus metus gatvėje, būstas nėra tiek svarbus ir galima rinktis pigiausią.

Kalėdos užsienyje?

Priešingai nei Naujieji metai, Kalėdos ir Kūčios yra labiau šeimos šventė ir į užsienį per jas keliauja mažiau kas. Kainos todėl taip smarkiai neišauga. Kadangi tai šeimos šventė, sunku sudalyvauti kažkokiuose kalėdiniuose renginiuose, išskyrus tuos, kurie trunka iš esmės visą mėnesį (kalėdiniai turgūs, išpardavimai, eglutė ir pan.), taigi, tam, kad sudalyvautumėte juose, galite skristi ir gruodžio viduryje ar po Kalėdų.

Ryga. Nuvykau ten atšventęs Kūčias ir Kalėdas. Čia - antroji Kalėdų diena.

Ryga. Nuvykau ten atšventęs Kūčias ir Kalėdas. Čia – antroji Kalėdų diena.

Visgi, kadangi Kalėdos krikščioniška šventė, gali būti įdomu jas sutikti svarbiose krikščioniškose vietose, kaip Betliejuje ar Romoje.

Kitoniški Nauji metai ir panašios šventės

Nors daug šalių švenčia ir vakarietiškus naujuosius metus, tradiciškai Nauji metai į daug šalių ateina kitu metu. Balio Nauji metai, Tailando nauji metai, Kinų (rytietiški) Nauji metai – visi turi savo datas; kai kurios datos kasmet skiriasi, verta patikrinti. Teoriškai net gali tais pačiais metais naujus metus sutikti keturis kartus – skirtingose šalyse.

Melasti aukų nešimas

Melasti aukų nešimas prieš Balio naujuosius metus

Tų naujų metų tradicijos smarkiai skiriasi (pvz. per Tailando naujus metus laistomasi vandeniu, prieš Balio naujus metus deginamos pabaisos, o naujų metų dieną visa sala “užmiega”: net neleidžiama išeiti į lauką). Tas tradicijas patirti gali būti dar įdomiau, nei visur savaip panašius sausio 1 d. naujuosius metus. Priklausomai nuo to, kiek tenykščiai nauji metai populiarūs tarp turistų, pliusai ir minusai panašūs, kaip su įprastais naujais metais. Tikriausiai gyvenime nebuvau regėjęs taip užgrūstų viešbučių ir lankytinų vietų, kaip per kinų Naujus metus Taivane. Net automobilyje neplanuotai teko pernakvoti.

Vaikai išnešė savo pastatytą ogoh-ogoh ir prie jo fotografuojasi

Balio vaikai išnešė savo pastatytą ogoh-ogoh ir prie jo fotografuojasi

Daug tradicijų, siejamų su Naujais metais, būna ir kitu metu, kitokiose šventėse, kurios mažiau populiarios. Pavyzdžiui, fejerverkai: turbūt gražiausius gyvenime fejerverkus regėjau Patajoje (Tailandas) ne per naujus metus, o per fejerverkų festivalį. Ne prastesni nei naujamečiai fejerverkai JAV būna per liepos 4 d. (Nepriklausomybės dieną). Šou, koncertų irgi būna įvairiu metu ir per kitas šventes. Atradęs tokius renginius gali gauti Naujus metus užsienyje pranokstančią patirtį už pigiau.

Beje, šio straipsnio viršuje esanti nuotrauka taip pat daryta ne per naujus metus, o tada Patajoje.

Patajos fejerverkų festivalis

Patajos fejerverkų festivalis

Ar verta sutikti naujuosius (sausio 1 d.) užsienyje?

Tai labai individualu. Bet, manau, verta tik tuo atveju, jei domina pats naujųjų metų sutikimas konkrečioje vietoje (norite pamatyti Dubajaus superfejerverkus, Rio de Žaneiro naujametį siautulį ar pan.), arba norite kartą gyvenime tai išbandyti.

Visais kitais atvejais kelionių per Naujuosius metus vengiu išvis, nes minusų daug:
*Dvigubai ar penkiagubai išaugančios kainos – skrydžių bilietų į vietą, nakvynės, skrydžių bilietų toje šalyje.
*Daugybė švenčių dienų, dėl kurių gali neveikti svarbios lankytinos vietos (pvz. muziejai).
*Nauji metai įdomūs ir Lietuvoje. Be to, šalia Kalėdos ir Kūčios, kurias dažniausiai praleidžiu su šeima.

Pusano Samgwansa žibintų fragmentas

Ne, tai nei Nauji metai, nei Kalėdos, o Korėjos Budos gimtadienio periodas – jo žibintai nemažiau įspūdingi, nei kalėdinės eglutės ir girliandos

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,