Lietuvoje esame įpratę prie gana paprastų ežerų, o įspūdingesne gamta džiaugiamės pajūryje.
Tačiau pasaulyje yra labai išskirtinių ir unikalių ežerų. Į vienus atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai, kituose išsimaudyti – unikali patirtis.
Čia – gražiausi aplankyti ežerai.
Titikaka
Vieta: Peru ir Bolivija
Titikakos plyti 3800 m virš jūros lygio, o pakeliui prie jo važiavome net per 4528 m aukščio kalnų perėją: beveik toks pat aukštis, kokiame atsidurtum užkopęs į Monblaną – aukščiausią Alpių viršūnę.
Susivokti sunku, mat ten – plynaukštė (altiplano). Plačios lygios pievos, aplinkui – bukos “kalvos”, iš tikro siekiančios 5 km ir daugiau. Kažkur tarp jų – aukščiausia pasaulio gyvenvietė La Rinkonada [La Rinconada]. Kaip aukštai buvome priminė viešbučiuose siūlomi deguonies balionai, kai kuriems įskaudusios galvos.
Saulė kyla virš Titikakos įlankos ir Puno miesto.
Titikaka vadinama “aukščiausiu pasaulio ežeru”, bet tirpstančio sniego kriokleliais suneštų ežerėlių pasitaiko ir aukščiau. Tačiau Titikaka tarsi jūra, kurios kito kranto kai kur nesimato, o išėjimo į tikrą vandenyną per karus netekusi kaimyninė Bolivija šiame ežere net laiko savo laivyną.
Titikaka pilna gyvenamų salų. Nuplaukėme į dvi – Takilę, kurios vyrai garsėja kaip puikūs ryškių raštų mezgėjai ir urų tautybės plaukiojančių salų kaimą. Pastarosios “salos” – surištos iš šiaudų, ant jų – šiaudiniai nameliai ir tvarteliai jūrų kiaulytėms. Peru jos – mėgstamas patiekalas, esantis ir restoranų meniu (cuy). Salų gyventojai pasitinka turistus, demonstruoja savo tradicijas – atrodo, kad tai seniai tapę jų pagrindiniu užsiėmimu, todėl mintyse nuolat kirbėjo klausimas, kiek iš to, ką matau – tik spektaklis.
Urų indėnų sala.
Skaityti daugiau: Peru: Inkų imperijos širdis
Negyvoji jūra
Vieta: Jordanija ir Izraelis/Palestina
Negyvoji jūra – žemiausia žemės vieta (-429 m). Tai – senkantis ežeras, kurio kitas krantas matosi anapus. Jūra jis vadinamas dėl savo druskingumo: baltos druskos kai kur net išsišovusios it aisbergai, o atsigulęs ant vandens, sakoma, gali plūduriuoti neskęsdamas. Dėl šios savybės aplinkui “jūrą” pilna kurortų.
Negyvoji jūra, žemiausia pasaulio vieta ir viena Jordanijos bei Izraelio turizmo pažibų
Negyvoji jūra skiria Izraelį nuo Jordanijos, ir ji tiesiog supte apsupta biblinėmis vietomis. Į ją įteka Jordano upė (kur krikštytas Jėzus), viršum jos – Nebo kalnas (kur į Pažadėtąją žemę pažvelgė Mozė), greta – Loto ola.
Izraelio pusėje – Masados tvirtovė, kur nuo romėnų gynėsi žydai. Atrodo, kad ji ant kalno – tačiau iš tikro ji pati žemiau jūros lygio. Šitoks gilus Negyvosios jūros slėnis! Ir Negyvoji jūra kasmet vis labiau senka, mat daug į ją įtekančios Jordano upės vandens sunaudojama žemės ūkiui drėkinti. Pagrindinis Izraelio kurortas prie Negyvosios jūros iš tikro stovi ne prie jos, o prie atskilusio mažyčio ežerėlio. Tuo tarpu dalis kitų kurortų, restoranų, viešbučių jau apleista, apgriuvę – taip toli nuo jūros jie atsidūrė. Prie pat paplūdimių pastatyti nauji.
Vaizdas nuo Nebo kalno į giliausią pasaulio žemumą. Sudėjus Nebo aukštį ir Negyvosios jūros pakrančių gilumą išeina 1246 m skirtumas
Tačiau senkanti jūra ekonomikai – naudinga. Ji palieka daug druskų, kuria nukasę aplinkinių šalių gyventojai pardavinėja turistams kaip gydomąsias.
Skaityti daugiau: Jordanija: dykuma, persunkta istorijos
Šventoji žemė: Jėzus, Izraelis ir Palestina
Plitvica
Vieta: Kroatija
Centrinė Kroatijos dalis – retokai gyvenama ir labiau laukinė. Jos pažiba – idiliškas Plitvicos ežerų nacionalinis parkas, pilnas ežerėlių. Visi jie tokie skaidrūs, kad lengavi įžiūrėsi dugną, plaukiojančius žuvelių pulkus.
O iš viršaus į juos liejasi ištisos krioklių kaskados.
Idiliški kriokliai Plitvicoje
Skaityti daugiau: Kroatija: Viduržemis kaip kadaise
Bledas
Vieta: Slovėnija
Važiuodamas per tvarkingus, tačiau labai žemiškus ir neišreklamuotus Slovėnijos kaimus nesitiki išvysti kažko “dangiško” – galbūt todėl tokie šalies perlai, kaip Bledo ežeras, šitaip pribloškia. Žymiausia jo vieta – sala su bažnyčia.
Sala pasiekiama tik laiveliu, o pakeliui gali prisižiūrėti daug “atvirukinių” vaizdų. Iš laivelio, nuo laiptų į bažnyčią. Ne mažiau gražiai Bledo sala atrodo ir nuo krantų ar nuo aukšto kalno su pilimi šalimais.
Bledo ežero su bažnyčia vaizdas nuo pilies ant gretimo kalno
Tolyn į Vakarus, kylant į Alpes laukia atokesnis Bohino ežeras, viršum jo – Triglavo (“Trigalvis”) kalnas, pavaizduotas Slovėnijos vėliavoje ir esantis šalies simboliu (dažnai sakoma “Nesi slovėnas, jei neįkopęs į Triglavą”).
Skaityti daugiau: Slovėnija: dangiška kaimiška žemė
Argentinos ežerų kraštas
Kai vėliau, kitoje Patagonijos pusėje, britė keliautoja manęs paklausė, kas gi gražiausia Argentinos ežerų krašte – net nesugalvojau, ką pasakyti, nors man tas kraštas labai patiko. Gražiausi – patys ežerai, kalnai, dangus. Galimybė visa tai stebėti iš begalės skirtingų apžvalgos aikštelių. Banalu, bet tikra.
Gerėjausi tais vaizdais garsiojo 40 kelio atkarpoje, vadinamoje Septynių ežerų keliu, nes 100 km atstume tarp Andų San Martino ir Vila de Angostura paežerės kurortų jis kalnais pravingiuoja pro septynis žavius ežerus. Dar gražesni vaizdai laukė Mažajame žiede aplink Bariločės kurortą. Arba pakilus vienu iš lynų keltuvų ant dar aukštesnių kalnų.
Vaizdas į Nahuel Huapi ežerą nuo Teleferico Cerro Otto lynų keltuvo viršūnės
Argentinos ežerų krašto kurortai traukia argentiniečius kaip magnetas – pavyzdžiui, per išleistuves ištisos klasės ten važiuoja. 40 keliui artėjant prie jo, tušti kalnai patagoniškai lėtai peraugo į tikrą turizmo rojų. Apsistojus pirmojo kurorto – Andų Chunino [Junin de los Andes] – menkame hostelyje galvoje skambėjo klausimas „Čia kurortas?“. Beveik visos gatvės neasfaltuotos, jokių pramogų išskyrus žvejybą (sutikta amerikiečių pora specialiai dėl jos atvyko į Chuniną – deja, nesu žvejybos mėgėjas). Vienintelė specialiai sukurta lankytina vieta – Kryžiaus kelio parkas su įspūdingomis biblinėmis skulptūromis. Moderniomis, netradicinėmis. Lotynų Amerikoje religinės vietos nėra vien istorija, jos kuriamos iki šiol.
40 km nuo Džunino laukęs Andų San Martinas jau kitoks – gatvės tvarkingos, restoranėliai, suvenyrinės. Tik dirbo mažai kas – nevisai sezonas.
Argentinos ežerų regionas aplink Bariločės kurortą
Bet užvis didžiausias kurortas – Bariločė kitapus Septynių ežerų kelio, faktiškai jau didmiestis. Jo garbei net visas ežerų kraštas kartais vadinamas „Bariloče“, nors, kaip ir dera Patagonijai, jis toks milžiniškas, kad per dieną net sunkiai jį visą kirsi 40 keliu.
Įvairiaspalvis ledyninis Argentino ežeras toliau į pietus
Argentiniečiai savąjį ežerų kraštą vadina „Argentinos Šveicarija“. Gamta išties panaši. Tik, po to, kai įspūdingos akvarelinės saulėlydžio spalvos užleidžia vietą nakčiai, vaikštinėdamas savojo paežerės kurorto pakrantės promenada supranti skirtumą: kitoje ežero pusėje – jokių švieselių. Tamsu nors į akį durk. Patagonija juk taip retai gyvenama, kad net prie didžiausių ežerų, būna, stovi tik po vieną miestelį.
Saulėtekis Bariločės kurorte
Skaityti daugiau: Argentinos Patagonija – ledynai, Andai, vandenynai
Atitlanas
Vieta: Gvatemala
Prie subtiliai susipina gamta ir indėnų kultūra. Viršum ežero stūgso didingi vulkanai. Į daugybę paežerės kaimų nenuvažiuosi jokio keliu – tik maršrutiniais laiveliais, skrodžiančiais ežero bangas. Tai tarsi atskiras pasaulis, o kiekvienas paežerės kaimas – atskira jo šalis.
Atitlano ežero panorama su ugnikalniais
Štai Santiago miestelis su spalvingais majų turgumis, gražiais tradiciniais paveikslais ir vietos dievybe Mašimonu. Kiekvienais metais tas stabas iškilmingai perkeliamas į kitą namą, todėl jo nerasi jokiame žemėlapyje. Belieka klausinėti žmonių. Vis tolome nuo centrinės aikštės su gražia balta bažnyčia, gatvės siaurėjo, kol galiausiai tapo tokios siauros, kad vos praeisi. Atrodė, patekome į kažkieno privatų kiemą. „Kur Mašimonas?“ – klausiame ir parodo vieną kambarį. Aplink stabą susėdę du amžini jo saugotojai, priimantys aukas. Majai tiki, kad Mašimonas pildo norus – suneštas aukas sargai spaudžia prie Mašimono krūtinės.
Atitlano ežero pakrantė su rūke paskendusiu Santa Kruzo kaimu
Bet (dar) nepasiruošę leistis gylyn į majų pasaulį lieka Atitlano kurortuose. Jie skiriasi vienas nuo kito taip, tarsi būtų skirtingose šalyse.
San Pedras – jaunimo su kuprinėmis, ten pilna hostelių, skalbyklų, barų, o jų televizoriuose įjungtas Europos futbolas ar NBA. Ten – ir pagrindinis regiono muziejus.
Laivelyje per Atitlano ežerą. Šis, beje, paskui sugedo – teko dreifuojant laukti atsarginio. Gerai, kad atplaukė, nes laiveliai baigia darbą anksti, prieš tamsą
San Markas – „egzaltuotų“ ezoterikų žemė, į kurią panašios kitur pasauly nemačiau. Atrodo patekai į kokį amžiną ezoterinės muzikos festivalį: besišypsantys pinigų nerenkantys gatvės muzikantai, keisčiausios tatuiruotės. Dešimtys reklamų apie visokiausias jogas, vidinio vaiko gydymą, zen meną, tatuiravimo ceremonijas, kristalų ir akmenų terapijas, tantrinius sielos lyginimus, ekstatinius šokius, „pirmo lygio dvasinę šamanišką seksualinę patirtį, kurioje suprasi, kad „dvasiškmas ir seksualumas yra vienis“ ir išmoksi „prisiimti rizikas, atrasti ir ištyrinėti savo ribas saugioje aplinkoje“. Ai, ir dar grybų festivalis (matyt, ne šampinjonų). Gal ir įdomu būtų ten atvykti kokiai savaitei ir pamatyti, kuo gi gyvena ta dalis pasaulio, kuriems San Markosas – kone jų visatos centras. Bet su majais jau ten nieko bendro: mokytojai, pamokslininkai ir kiti San Markose yra amerikiečiai ar europiečiai, atradę „galingą“ vietą savo praktikoms.
San Marko prie Atitlano gatvelės vaizdas
Daug kur palei Atitlaną taip – palei pat ežerą labiau kurortas, o aukščiau į kalną yra jau majų miestelis.
Taip pat aplink Atitlaną yra šimtai namų ir vilų kalnų šlaituose, pasiekiamų tik nuo ežero (vandens taksi ar savo valtimi). Ten gali „pabėgti nuo visko“. Arba tarpinis variantas, kaip Chaibalito – mažytis kaimas, bet visgi plaukia ir maršrutiniai laivai, veda žygių takai. Arba priešingai – Panachačelis, regiono vartai, į kur daugelis atvyksta autobusu ir persėda į laivą. Ten net aukštų pastatų yra, užtat mažai Atitlano dvasios.
Nuo Atitlano ežero pasiekiamas namas
Skaityti daugiau: Gvatemala – majų paslaptys džiunglių kalnuose
Gražiausių pasaulio ežerų žemėlapis
Loading map...
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Kiti labai gražūs pasaulio ežerai
Pastarieji ežerų gal dar neatpažinsi iš Instagram ar Facebook vaizdų – bet gėrintis jais irgi galima praleisti ne vieną valandą.
Ljankihė ir Čilės ežerų kraštas
Čilė yra “prispausta” tarp vandenyno ir Andų kalnų. Kažkur tame tarpe maždaug ties šalies viduriu – didelių ežerų kraštas. Tokių, kaip Ljankihė [Llanquihue]. Įspūdingiausias ten ne pats ežeras, o jo fonas. Milžiniškas, vandenyje atsispindintis Osorno ugnikalnis (2652 m), Andų kalnų grandinės dalis. Giliau į Andus yra ir daugiau ežerų, ir juos supantys kalnai – ne mažesni. Raižyti ežerai ten primena fjordus, aplinkui – tik miškai ir nedideli miesteliai.
Plačiau: Čilės – turtingoji Lotynų Amerika
Ljankihės ežeras su Osorno vulkanu už nugaros.
Ohrido ežeras (Makedonija)
Makedonija neturi jūros kranto, bet į jos kurortus vasaromis kartais jau leidžiasi Vakarų kelionių agentūrų lėktuvai. Atvilioja Ohrido ežero paplūdimiai. 358 km2 ploto jis – aštuonis kartus didesnis už didžiausią Lietuvos ežerą Drūkšius. Aukšti aplinkiniai kalnai net giedrą dieną aname krante vos matėsi. Ohride vanduo nepertraukiamai tyvuliuoja 5 milijonus metų (tai – labai reta), todėl čia daug žuvų rūšių, kurios negyvena niekur kitur.
Plačiau: Makedonija. Senutėje žemėje – naujausia Europos tauta
Atstatyta bronzos amžiaus gyvenvietė į pietus nuo Ohrido miesto. Tuomet gyventa ant polių virš paties ežero.
Nakuru ežeras (Kenija)
Nakuru nėra tik ežeras. Taip, ežeras Kenijos lūžių ežerų eilėje nuostabus, bet dar įdomesni visi gyvūnai, gyvenantys aplinkui ežerą: žirafos, raganosiai ir dar daug kitų. Anksčiau ežeras stebindavo ir flamingais, bet dabar jų atskrenda mažiau.
Plačiau: Kenijos safarių parkai – pirmykštis gyvūnų pasaulis
Nakuru ežero vaizdas nuo apžvalgos aikštelės.
Ehirdiro ežeras (Turkija)
Aplink Antaliją taip gausu paplūdimių, lankytinų vietų, į kurias gabenami turistai, kad Ehirdiro ežeras nepelnytai užmirštas. Su kalnais fone jis ir jo pakrantės miesteliai atrodo nuostabiai.
Plačiau: Antalija ir Turkijos Viduržemis – ką pamatyti
Ehirdiro ežeras
Kilotoa ežeras (Ekvadoras)
Ežeras ugnikalnio krateryje kurio kraštai yra beveik 4 km aukštyje. Itin smagu buvo aplink ežerą pasivaikščioti žygių takais, žvelgiant į viena už kitą nuostabesnes panoramas (kai jų nepraryja nuolat siaučiantys debesys).
Plačiau: Ekvadoras – pusiaujo kalnynai ir ne tik!
Kilotoa ežeras – viena garsiausių Ekvadoro Andų lankytinų vietų
Enrikiljo ežeras (Dominikos Respublika)
Nuvykęs prie jo pasijunti it patekęs į priešistorinius laikus: nudžiūvę, kadaise apsemti medžiai, galybė artyn rėpliojančių iguanų. Be to, vieta tikrai atoki, toli nuo visų Dominikos Respublikos kurortų, arti saugomos sienos su neprognozuojamu Haičiu, reikėjo pravažiuoti daug pasieniečių kontrolių: kelionė ten dar savotiškas nuotykis.
Plačiau: Dominikos Respublika – (ne tik) saulė ir jūra
Enrikiljo ežeras
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Bumo miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Naujausi komentarai