Išskleisti meniu

Kelionių fiksavimas

Kaip užfiksuoti keliones? (nuotraukos, video, dienoraščiai ir t.t.)

Kaip užfiksuoti keliones? (nuotraukos, video, dienoraščiai ir t.t.)

| 0 komentarų

Kelionės jų mėgėjams – smagiausias gyvenimo metas. Bet grįžus pasidaro liūdna: viskas jau praeityje. Ir stipriausi prisiminimai pamažu nyksta.

Kaip užfiksuoti keliones, kad jas prisimintumėte, galėtumėte parodyti draugams ir visiems būtų įdomu ir naudinga, o ne nuobodu?

Iš pradžių irgi darydavau daug klaidų, bet po šimtų kelionių supratau, kaip geriausia jas užfiksuoti. Dalinuosi patarimais.

Žmonės užvertę galvas fotografuoja Burž Chalifa. Neperdedu, bet po kokios savaitės Dubajuje žvalgymosi į nuostabius dangoraižius man skaudėjo sprandą. Matyt, tai galima pavadinti Dubajaus sindromu...

Žmonės užvertę galvas fotografuoja aukščiausią pasaulio pastatą Burž Chalifa Dubajuje

Kelionių nuotraukos

Kone kiekvienas, kas keliauja, fotografuoja, bet retas tai daro taip, kad nuotraukas būtų malonu žiūrėti ir pačiam, ir kitiems. Kad nereiktų nei gailėtis neužfiksavus to, kas svarbu, nei “pervetinėti” šimtus “išplaukusių” kadrų, kur užfiksuota daugmaž tas pats.

Mano patarimai:

1.Supraskite, ką verta fotografuoti, o ko ne, ir to laikykitės. Verta fotografuoti:
*Save prie įvairių vietų.
*Gražius vaizdus, įspūdingas vietas (be savęs pačių kadre). Jos atspindi vietas būtent tokias, tokiu oru ir pan., kokias jas patyrėte būtent jūs – o ne kažkoks profesionalus fotografas, kurių nuotraukas galite rasti internete.

Igvasu kriokliai (nuotrauka iš Brazilijos pusės)

Igvasu kriokliai (nuotrauka iš Brazilijos pusės)

*Įdomias ar ypatingas kelionės akimirkas. Netgi ir tuo metu ne visai malonias (pvz. kaip vėjas nugriovė palapinę ar blaškėtės po miestą atšaukus skrydį)
*Šalies kultūros atributus. Vietinį maistą, religines tradicijas ir t.t.
Taip pat, jei keliaujate keliese, verta padaryti bent kelias nuotraukas, kuriose matytumėtės jūs visi kartu (paprasčiausia ko nors paprašyti, kad nufotografuotų).

Jangerio šokis

Jangerio šokis Balyje

Ypač kelionės praždioje gali norėtis fotografuoti “bet ką”, nes kelionė, smagu – bet verta susilaikyti, žiūrėti nebus įdomu. Pasidžiaukite kelione ir ne pro objektyvą. Nėra tikslo padaryti kuo daugiau nuotraukų – svarbu, kad jos įdomiai atspindėtų kelionės esmę. Nėra tikslo fotografuoti tą patį patiekalą ar pribloškusį gamtos vaizdą tuo pačiu rakursu dešimtis kartų, nebent pirma nuotrauka nepavyko.

Banfo nacionaliniame parke

Banfo nacionaliniame parke

2.Supraskite, kada jūsų technika neveikia kokybiškai ir tokiu metu nefotografuokite, arba supraskite kokiais režimais galite apeiti trūkumus. Pvz. daugelis telefonų nekokybiškai fotografuoja naktį, arba tam reikia įjungti specialų režimą. Taip pat nors, tarkime, oficialiai gal telefonas artina iki 10x, bet neprarasdmas kokybės tik iki 3x – tai tada neverta artinti toliau 3x.

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje

Raketos paleidimas Kanaveralo kyšulyje – priartinimas numušė kokybę, bet stebėti buvo galima tik iš taip toli, tai geriau nei nieko

Kelionių vaizdo įrašai

Filmuoja keliones mažiau žmonių, nei jas fotografuoja. Turbūt todėl, kad kartą-kitą nufilmavo ir nusivylė: kokybė prasta, video kadrų patys nelabai žiūrėjo, o viską nufilmuoti užtrunka ilgiau, nei nufotografuoti. Norint kokybiškų video reikia daugiau technikos, nei kokybiškų nuotraukų, o tokią techniką vežiojasi paprastai tik tie, kuriems video reikalingas dar kažkam (turi Youtube kanalą ir pan.), arba kam video itin svarbus hobis. Kita vertus, net ir su mažiau ar jokios technikos, nedarant klaidų, galima pasidaryti gerų kadrų. Svarbu kokybė, o ne kiekybė!

Filmuoti verta tik vaizdus, kuriuose turi reikšmę judesys ir garsas. Vadovaukitės principu: “Jeigu filmuotas kadras nepasakys bent trigubai daugiau nei nuotrauka – nefilmuok, o fotografuok”. Tinka filmavimui:
*Vietinės tradicijos ir/ar savo dalyvavimas jose. Šventės, šokiai, dainos, neaišku kaip valgytinų vietos patiekalų ragavimas ir t.t.
*Judantys gyvenimo vaizdai, glaudžiai susiję su ta šalimi ir perteikiantys jos atmosferą (gal pralekiantis greitasis traukinys Japonijoje ar turgaus šurmulys arabų kraštuose).

Koks 3D kinas galėtų prilygti tikro krioklio aptaškymui? Nuotrauka daryta laive, plukdančiame po kriokliu

Paplaukus po Niagaros kriokliu

*Judantys gamtos vaizdai (neįprastai smarki audra, krioklys, į aukštą uolą dūžtančios bangos ir pan.).
*Gyvūnų elgesys ir jūsų santykis su jais (pvz. safariuose).
*Svarbūs ir/ar netikėti kelionės momentai ir jūsų reakcijos. Verta filmuoti net nevisai malonius dalykus (pavyzdžiui, pasiklydote džiunglėse ir ieškote kelio) – tuo metu atrodys “kam?”, bet paskui šiuos dalykus prisiminsite gal net labiausiai iš visos kelionės.

Viena įspūdingų platformų. Šios mokyklos pasirodymas simbolizavo literatūrinę dviejų garsių jau mirusių Brazilijos rašytojų dvikovą danguje

Rio de Žaneiro karnavale

Dažniausios filmavimo kelionėse klaidos:

1.Prasta kokybė. Mobilieji telefonai – ir net fotoaparatai bei videokameros – kokybiškai filmuoja daug mažiau aplinkybių, nei kokybiškai fotografuoja. Net jei pritemus ar priartinus dar fotografuoja normaliai, filmuos jau nekokybiškai.

Šiame koncerte Kosove realybėje matėsi daug daugiau: šėlstantys žmonės, švytintys užrašai "Dėkui JAV" (nes vyko Padėkos dienos proga). Bet filmavau be reikalo - kaip parodo šis iš filmuotos medžiagos ištrauktas kadras, beveik viskas susiliejo į vos dvi - tamsią ir šviesią zonas.

Naktinis kadras tam nepritaikytu telefonu.

2.Kameros (fotoaparato) drebėjimas (pvz. nes operatorius vaikšto), nuolatinis kameros sukinėjimas. Geriausia filmuoti viena kryptimi ir sustojus vietoje – antraip žiūrėti nemalonu (aišku, kiekvienai taisyklei yra išimčių – veiksmo kameros ir pan.).

3.Labai ilgi video. Kelionėje smagu, gali norėtis laikyti įjungtą kamerą ir 5 minutes, bet žiūrėti paskui bus nuobodu. Geriausia – 10-40 sekundžių įrašai, atskleidžiantys esmę. P.S. Labai trumpi video (kameros įjungimas 2-3 sekundėms) ne ką geriau – tada jau geriau daryti nuotrauką.

Formulės 1 trasoje

Formulės 1 trasoje. Užfiksuoti 30 sekundžių dalyvavimo tame video – logiška. Nufilmuoti visą ar gerą gabalą varžybų – tikrai ne (vis tiek galėsi parsisiųsti geresnių įrašų iš interneto, o greičiausiai išvis antrąsyk nenorėsi žiūrėti)

Kelionių nuotraukų saugojimas

Telefonu ar fotoaparatu darytas nuotraukas visada persikopijuoju į saugesnę vietą. Tai darau kas kelias dienas dar kelionės eigoje. Ne tik kad, šiaip ar taip, visos gyvenimo nuotraukos į telefoną netilps, bet telefoną rizikinga ir prarasti: vagystė, gedimas, sušlapimas ir taip toliau.

Tuo tarpu, jei bus antra duomenų kopija, nuotraukos išliks.

Perrašau nuotraukas

Perrašau nuotraukas

Kitas variantas – „debesis“ („Google Photos“, „One Drive“ ir pan.). Yra galimybė tiesiai iš mobilaus telefono automatiškai kelti nuotraukas į „debesį“, kur jos atsidurs serveryje internete ir bus pasiekiamos iš visur. Tiesa, daug debesų yra mokami kas mėnesį, ypač jei kalba pasisuka apie daug nuotraukų ar videoįrašus. Be to, reikia nustatyti, kad nuotraukos nebūtų keliamos ne per WiFi, antraip gali kainuoti labai brangiai.

Šiaip ar taip, net ir laikant nuotraukas debesyje, verta turėti ir kopijas pas save.

Kai kas saugo nuotraukas tik socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram), o pas save ištrina, bet tai nėra saugu, nes socialiniai tinklai, kaip rodo istorija, nėra amžini, be to, įkeliant nuotraukos kokybė suprastinama.

Plačiau, kaip saugoti, rūšiuoti, atrinkti nuotraukas, rašau čia.

Kelionių nuotraukų, videoįrašų ir kt. atrūšiavimas

Jei keliausite daug, fotografuosite ir filmuosite nemažai, ateis toks momentas, kad, norint surasti gerų nuotraukų (pvz. darant kokią peržiūrą su draugais ar savo prisiminimui), sunku tą padaryti. Jei taip atsitinka, nuotraukų turi daug, bet jų nelabai žiūri ir naudoji…

Kad to išvengčiau, visų pirma nuotraukas (jau perrašytas į kompiuterį) rūšiuoju į katalogus pagal kelionės etapus. Tarkime, yra katalogas „Brazilija“, o jame – „Rio de Žaneiras“, „Salvadoras“, „Pantanalis“, „Santaremas ir Amazonė“ ir pan. Taip bus paprasčiau rasti ko reikia, nereikia peržiūrėti tūkstančių visos kelionės nuotraukų. Tai ir paprasta padaryti.

Tada po kelionės ar jos eigoje geriausias tos kelionės nuotraukas atrenku ir įsirašau atskirai – jei prireikia pažiūrėti ar parodyti įdomiausius būtent tos kelionės vaizdus, pakanka atsidaryti tą katalogą, o ne visų nuotraukų katalogą. Rinkdamas „geriausias“ atmetu ne tik nekokybiškas, bet ir ne tokių įdomių vietų nuotraukas, taip pat, jei daug nuotraukų yra panašios (tos pačios vietos ir pan.) tai palieku vieną geriausią. Beje, jokių nuotraukų netrinu (na, nebent kišenėje nusispaudė…) – tiesiog prastesnių neatrenku į geriausių katalogą. Šiais laikais trinti neapsimoka – vieta labai pigi, o, kaip rodo patirtis, net ir kai kurios mažiau kokybiškos nuotraukos kada nors praverčia (nes reikia nufotografuoto būtent to, kas ten užfiksuota).

Kai kuriems azijiečiams kelionių fiksavimas ir dalinimasis neretai atrodo net svarbesnis, nei pats keliavimas - jie gali ir valandų valandas foografuotis, pozuoti

Kai kuriems azijiečiams kelionių fiksavimas ir dalinimasis neretai atrodo net svarbesnis, nei pats keliavimas – jie gali ir valandų valandas foografuotis, pozuoti

Iš šių geriausių kiekvienos kelionės nuotraukų dar atrenku geriausias „gyvenimo kelionių“ nuotraukas apskritai ir jas laikau „One Drive“ debesyje, kur jos man pasiekiamos iš bet kur. Kai prireikia kam nors parodyti gražiausių vaizdų iš kelionių apskritai, nesunku tai padaryti.

Greitam kadrų rūšiavimui padeda kai kurios programėlės, kaip “ImageGlass” ar “Q-Dir”.

Taip pat sukeliu kelionių nuotraukas į „Google Photos“. Ši sistema turi funkciją, leidžiančią paprastai ieškoti pagal vietą, datą, ar net objektus, kurie užfiksuoti nuotraukose. Todėl, tarkime, draugams paprašius parodyti nuotraukų iš Indijos, ar iš kelionių automobiliu, ar iš paplūdimių, nesunku įvedus vieną žodį į „Google Photos“ tai rasti.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Plačiau, kaip saugoti, rūšiuoti, atrinkti nuotraukas, rašau čia.

Kelionių timelapse, sulėtintas filmavimas, speciali technika ir t.t.

Norite dar geresnių, įvairesnių, malonesnių žiūrėti nuotraukų ar video? Įmanoma, nors čia reikės daugiau laiko arba technikos ir tuo paprastai užsiima tik maža keliautojų dalis:
-Timelapse (pagreitintas filmavimas). Taip verta filmuoti ilgus procesus, kurie būtų nuobodūs filmuojant įprastu greičiu.
-Sulėtintas filmavimas. Tinka greitai judantiems dalykams.
-Dronas ir nuotraukos bei video iš viršaus.
-Stovai, stabilizatoriai, kabikliai, leidžiantys pastatyti kamerą ar fotoaparatą ant žemės, stalo, prikabinti prie automobilio stiklo ir pan.

Stabtelėjome pasigerėti spalvingu Albertos prerijų saulėlydžiu

Stabtelėjome pasigerėti spalvingu Albertos prerijų saulėlydžiu. Nuotrauka iš drono.

Kelionių dienoraščiai, tinklaraščiai, aprašymai

Visų pirma, tai skirta sau pačiam: išdėstyti mintis, viską apmąstyti, paskui – prisiminti. Bet jeigu seksis gerai, galėsite ir publikuoti draugams ar plačiau – bloge, Facebook, Youtube ar pan.

Kelionės videodienoraštis. Filmuojatės save ir pasakojate įspūdžius, savijautą. Kažkiek tai darau savo Youtube kanale. Teoriškai videodienoraštį daryti paprasčiau, nei rašyti – kita vertus, ir gerokai sunkiau prireikus rasti pažiūrėti, kas aktualu.

Darau videodienoraštį prie ant uoų kabančių karstų Sagadoje, Filipinuose

Darau videodienoraštį prie ant uoų kabančių karstų Sagadoje, Filipinuose

Kelionės rašytinis dienoraštis (tinklaraštis, Facebook įrašai) Rašote įspūdžius, apie šalį, į kurią keliaujate. Tradiciškai į kokią knygelę, bet kur kas patogiau į kompiuterį. Galite parašyti ir greitai grįžę, jei nenorite tam gaišti kelionės laiko. Man dienoraštį atstoja šis tinklapis, nors čia jau rašau specialiai skaitytojui – t.y. atrenku tas patirtis ir informaciją, kuri būtų naudinga ir kitiems. Kai rašai vien sau, tai nesvarbu. Daug kas šiais laikais tokius įrašus deda į Facebook – jie ir vieši, ir laikini, nes paprastai niekas metų senumo Facebook įrašų nebežiūri (bet pats gali prisiminti – tiesa, saugoti kelionių prisiminimus vien tokiose platformose, kaip Facebook ar Instagram, atrodo nelabai saugu, nes platformos neretai keičiasi, senus duomenis ištrina (ne viena kadaise populiari socialinių tinklų platforma taip išnyko). Jei norėsite prisiminti po 5 metų ar 10 metų – gali būti, kad tų įrašų nebebus.

Kelionių žemėlapis. Susižymite, kur esate buvę (siūlymai, kaip tą padaryti – čia).

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Kelionių išlaidos, skkrydžių duomenys ir kita informacija

Kelionės metu fiksuojame ir jų išlaidas. Tokiu būdu galima paskaičiuoti, kiek atsiėjo kelionė, be to, dažnai ir draugai klausia, kiek kainavo tas ar kitas dalykas (autonuoma, viešbutis ar pan.), o prisiminti po kiek laiko jau būna sunku. Aišku, tai tikrai nėra būtina – tai gali užimti nemažai laiko ar, jei nesate rimtai nusiteikę to daryti, šiaip ar taip būti netikslu, nes fiksuotos tik kai kurios išlaidos. Kai kuriems žmonėms tai įdomu ar naudinga, kitiems – erzinantis laiko gaišimas; jei taip atrodo jums, neužsiimkite.

Išlaidas rašome į „Access“ duomenų bazę, bet galima naudoti ir „Excel“ programą. Kiekvienoje eilutėje reikėtų įrašyti bent jau išlaidos dydį, vietą, tipą (pvz. „nakvynė“ ar „restoranas“ ar „skrydžio bilietai“), datą. Jei išlaidos dydį rašote vietos valiuta, reikėtų ir konvertavimo į pagrindinę valiutą, nes kursai irgi užsimirš, jie keičiasi. Pagal tipus galima automatiškai paskaičiuoti, kiek iš viso kainavo nakvynės ar maistas, kiek kainavo per kelionės dieną ir pan.

Taip pat visus gyvenimo skrydžius susirašau į my.flightradar24 platformą, bei susirašau į atskirą Access duomenų bazę, kiek laiko kokioje šalyje praleidau – šitaip galiu pamatyti visai įdomią statistiką ir informaciją, palyginti keliones.

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24 – platforma tokius žemėlapius sudaro ir paskaičiuoja pagal įvestus skrydžių duomenis

Be kita ko, katalogus su kiekvienai kelionei reikalingais dokumentais (skrydžių bilietais, vizom, viešbučių rezervacijom ir t.t.) irgi po kelionės saugau kompiuteryje – neužima daug vietos, o neretai kam nors prireikia (pvz. kai kas nors paklausia, kokiame viešbutyje buvai apsistojęs).

Aišku, kad ir kaip fiksuotumėte keliones, nuotraukų peržiūra nebus tas pats, kas iškeliauti iš naujo. Tad keliaukite!


Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Komentuoti
Kaip rūšiuoti (ir greitai rasti) kelionių nuotraukas

Kaip rūšiuoti (ir greitai rasti) kelionių nuotraukas

| 0 komentarų

Kelionėse fotografuojate, filmuojate, turite tūkstančius nuotraukų – bet retai kada jas bežiūrite, nes visoje toje “failų krūvoje” sunku rasti geriausias?

Pažįstama situacija? Gal net pasiilgstate laikų, kai nuotraukos buvo popierinės ir jų buvo mažiau?

Ne, su skaitmenine fotografija viskas gerai! Tik reikia nuotraukas tinkamai atrūšiuoti. Kai atradau būdų greitai tą daryti, kelionių nuotraukos vėl labai svarbios ir naudingos. Štai kaip tą darau.

Nuotraukų ir kadrų perrašymas ir rūšiavimas

Visų pirma, nuotraukas iš telefonų, fotoaparatų perrašome į kompiuterį. Šitaip jos ir išlieka ilgiau (nes telefonai genda, jie keičiami), be to, ten jas paprasčiau rūšiuoti.

Kiekvienai kelionei sukuriu po atskirą katalogą (folder), į kurį surašau tos kelionės nuotraukas ir videokadrus iš visų aparatų. Pavyzdžiui “Egiptas 2020”, “Filipinai 2022”, “Lotynų Amerika 2019” ir pan.

Mano kelionių nuotraukų katalogai

Mano kelionių nuotraukų katalogai

Tačiau, kai kelionės ilgos, to nepakanka: nes ir tame kataloge failų būna labai daug, tad, kai reikia rasti konkretaus miesto nuotrauką, sunku, be to, kompiuteris katalogą įkrauna lėtai. Todėl kataloge sukuriu pakatalogius pagal kelionės etapus. Paprasčiausia, kai kelionė driekiasi per kelias vietas – tai vienas etapas (pakatalogis) tada apima vieną vietą ir kelias dienas. Ten surašau visas to etapo nuotraukas iš visų aparatų. Idealiausia kai jų kiekviename pakatalogyje nėra daugiau nei keli šimtai.

Kelionės į Egiptą nuotraukų pakatalogiai

Kelionės į Egiptą nuotraukų pakatalogiai

Perrašinėju ir kelionės metu, tokiu būdu pasidarydamas nuotraukų kopijas (jei pvz. kelionės pabaigoje telefonas būtų pamestas, pavogtas ar pan.). Tačiau jei kelionė neilga, neturite kelionėje kompiuterio, logišką tą padaryti po kelionės. Kopijų darymui tinka ir debesis (cloud) – OneDrive, Google Photos ar pan. Iš dalies aparatų kelti į debesį galima automatiškai.

Perrašau iš esmės visas nuotraukas. Kai kurie žmonės linkę trinti “prastesnes”. Tai galbūt logiška, jei kalba eina apie išplaukusius, nesufokusuotus kadrus. Bet neretai žmonės trina nuotraukas, kurios tiesiog jiems atrodo prastesnės. Dažniausiai taip daro todėl, kad nuotraukų tinkmai nerūšiuoja ir nenori, kad jų būtų “per daug”. Tačiau manau kiekvienas yra ištrynęs tai, ko paskui gailėjosi (nebent tų nuotraukų išvis beveik nežiūri – bet čia vėlgi problema su rūšiavimu). Šiais laikais vieta kietuosiuose diskuose be galo pigi ir jos daug, tad trinti neverta, o išrūšiavus ir atrinkus (žr. žemiau) bus paprasta greitai atrasti reikiamas nuotraukas.

Analogiškai matau, kad kai kurie žmonės mažai fotografuoja ne dėl to, kad jiems tai būtų nesvarbu, bet dėl to, kad mano, jog bus “daug nuotraukų kurių niekas nežiūrės”. Čia tikroji problema irgi ta, kad nuotraukų jie niekaip nerūšiuoja, neatrenka geresnių (žr. žemiau). Niekada nesigailėjau ką nors nufotografvęs, bet daug kartų gailėjausi, kad tam tikros kelionės akimirkos liko neužfiksuotos ir nebeįmanoma jų pažiūrėti.

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija)

Kai kurių nuotraukų reikšmę supranti ar atsiranda tik paskui. Pavyzdžiui, šį romėnų bokštinį kapą Palmyroje Sirijoje po mano kelionės nugriovė Islamo Valstybė. Ši vieta dar garsi, jos nuotraukų padarė ir kiti žmonės – bet per keliones esu užfiksavęs ir ne vieną vėliau sunykusią vietą, kurios jokių kitų nuotraukų internete nėra

Taip pat, visas nuotraukas sukeliu į “Google Photos” sistemą internete. Taip atsiranda dar viena kopija, bet kur kas svarbiau – paieškos galimybės (žr. žemiau). Tiesa, nuo tam tikro kiekio gigabaitų “Google Photos” yra mokamas. Norint taupyti, verta ten nekelti video (išjungti funkciją, kur kai kurie telefonai kelia automatiškai).

Gerų nuotraukų ir kadrų atrinkimas

Taip pat po kelionės atrenku geriausias kiekvienos kelionės nuotraukas. Tai – tos nuotraukos, kurias rodysiu draugams, be to, jas dedu į “AŽ kelionės” kelionių aprašymus-vadovus šiame tinklapyje. Tie, kas neturi tinklaraščio geriausias, deda į socialinius tinklus.

Tarp geriausių nuotraukų atrenku tas, kurios gražiausios. “Atmetu” prasčiau išėjusias. Jei keliose nuotraukose iš eilės nufotografuoti panašūs dalykai, tai iš tų atrenku tik vieną. Bet šiaip tų “geriausių nuotraukų” gana daug: gali būti koks ketvirtis ar šeštadalis visų kelionės nuotraukų. Čia tikslas nėra atrinkti “kelias nuotraukas kokiam konkursui”, tikslas – turėti gerų kelionės nuotraukų katalogą, kurio nebūtų nė kiek nuobodu žiūrėti, kiekviena nuotrauka būtų svarbi tam, kad papasakotų, primintų tam tikrą kelionės momentą, būtų vizualiai graži ir pan.

Geriausias nuotraukas atrinkti galima tiesiog pirmąkart peržiūrint nuotraukas po kelionės – nereikės jokio papildomo laiko! Tam naudoju programą “ImageGlass”. Tai gera nuotraukų peržiūros programa, tačiau ji turi papildomą funkciją – peržiūrint nuotraukas vieno mygtuko (ar mygtukų kombinacijos) paspaudimu galima tuo metu rodomą nuotrauką nukopijuoti į iškarpinę. Svarbu, kad vienu metu galima vienu metu nukopijuoti neribotą skaičių nuotraukų. Vėliau, po peržiūros, beliks paspausti “Paste” ir visos peržiūros metu nukopijuotos nuotraukos bus įklijuotos toje vietoje.

Taigi, peržiūrinėdamas kelionės nuotraukas, tiesiog spusteliu kopijavimo mygtuką kai rodo nuotrauką, kuri atrodo gera, ir, po visko, paspaudžiu “Paste” naujame kataloge. Šitaip sudarau atskirą katalogą, tarkime, “Geriausios Egipto nuotraukos”. Ten jau neskirstau į pakatalogius.

Geriausių Egipto nuotraukų katalogas. žiūrint per File Explorer thumbnail režimu Nuotraukos su pavadinimais dėl to, kad kėliau jas į "AŽ kelionės" - pavadinimai tikrai nebūtini, nes esmė matosi iš thumbnail

Geriausių Egipto nuotraukų katalogas. žiūrint per File Explorer thumbnail režimu Nuotraukos su pavadinimais dėl to, kad kėliau jas į “AŽ kelionės” – pavadinimai tikrai nebūtini, nes esmė matosi iš thumbnail

Tai dar ne viskas. Iš visų katalogų “Geriausios kelionės X nuotraukos” renku kitą katalogą, kur dedu geriausias gyvenimo kelionių nuotraukas. Ten jau patenka, tarkime, keli ar keliolika kadrų iš kelionės. Tai jau tokios nuotraukos, kurios “vertos konkursų” arba atskleidžia tam tikrą kelionių aspektą, ar konkrečią šalį (pvz. kelionė Indijos traukiniu), ar unikalias akimirkas (pvz. žemės drebėjimas Japonijoje). Tą katalogą naudoju, kai noriu prisiminti įspūdingiausis akimirkas arba kai kas nors prašo “parodyti nuotraukų iš savo kelionių”. Tai gali būti draugai, gali būtų žinisklaida, jei duodu interviu ar dar kas. Kol neturėjau to katalogo, būdavo labai sunku: milžiniškas darbas atrinkti nuotraukas “iš viso gyvenimo”, o ir skyręs tam “toną laiko” vis tiek neatrinksi geriausių. Ir kai vėl prireiks to paties po metų, reiks viską kartoti… Todėl vieną kartą prisėdau ir atrinkau į atskirą katalogą, o dabar po kiekvienos kelionės jį pildau. Sukūriau analogiškus katalogus ir kitoms savo veikloms, ne tik kelionėms.

Realiai turime kelis tokius katalogus – vienas nuotraukų su manim, kitas su žmona, trečias nuotraukų su mumis abiem, ketvirtas mūsų darytų nuotraukų be mūsų pačių kadre (nelygu ką ir kam reikia rodyti). Tačiau tai nėra būtina tai skirstyti.

Fragmentas iš gyvenimo kelionių nuotraukų katalogo

Fragmentas iš gyvenimo kelionių nuotraukų katalogo

Su video rūšiavimu kiek sunkiau, nei nuotraukų, nes “Image Glass” tipo programos ten nėra, be to, video failų dydis labai didelis. Naudoju “Q-Dir” programą, kuri yra “File Explorer” pakaitalas, bet ji leidžia žiūrėti video failus jų neatidarius, tad viskas vyksta greičiau. Tiesa, nedarau geriausių kiekvienos kelionės video katalogo – tiesiog užimtų per daug vietos. Bet darau geriausių gyvenimo video katalogą, kur dedu po kelis ar keliolika video iš kiekvienos kelionės. Jis praverčia, kai kas nors prašo parodyti video kadrus. Atrenkant geriausius video, daugiau kriterijų: be ryškumo, įdomumo, svarbu ir kad nedrebėtų vaizdas, nebūtų monotoniška ir pan.

Yra ir kitų variantų, kaip pasiekti panašių rezultatų. Vienas jų – vertinti nuotraukas ir video žvaigždutėmis (Windows yra tokia galimybė). Tiesa, vertinimas žvaigždutėmis pakeičia failo modifikavimo datą į įvertinimo datą, o tai paskui trukdo atrasti reikiamas nuotraukas rūšiuojant pagal datą (žr. žemiau).

Taigi, rezultate turiu tokius katalogus (pavyzdžiai iš kelionės po Egiptą):
1.Katalogas “Egiptas 2020”, kuriame pakatalogiai “2 – Hurghada”, “3 – Kusairas, Marsa Alamas”, “4 – Asuanas, Abu Simbelis” ir t.t. Į juos išdalintos visos nuotraukos ir video iš kelionės.
2.Katalogas “Geriausios Egipto nuotraukos”, kuriame – apie ketvirtis ar šeštadalis visų Egipto nuotraukų (geresnės).
3.Katalogas “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos”, kuriame, tarp kitų kelionių nuotraukų – keliolika Egipto nuotraukų.
4.Katalogas “Geriausi gyvenimo kelionių video”, kuriame, tarp kitų kelionių video – keliolika Egipto video.

Kaip rasti reikiamas nuotraukas ir video?

Kai prireikia, bet kokią nuotrauką ar nuotraukų rinkinį galiu rasti labai greitai.

Tipiniai atvejai:

1.Reikia rasti konkrečą nuotrauką ar video ar konkrečios vietos nuotrauką. Einu į reikiamos kelionės katalogą, reikiamą pakatalogį. Ten nusistatau, kad File Explorer rodytų nuotraukų atvaizdus (thumbnail) jau naršant ir tie atvaizdai būtų dideli (galima įspausti Ctrl ir sukti pelės mygtuką žemyn). Jeigu buvo fotografuota keliais aparatais ir pavadinimai skiriasi, nustatau, kad būtų surikiuota pagal datą (paspausti ant “Date modified” viršuje). Jei reikia tik nuotraukų ar tik video, galima surikiuoti pagal failo tipą (“Type”). Greitai randu reikiamą nuotrauką ar video.

2.Reikia parodyti konkrečios kelionės nuotraukas – peržiūra draugams, atrinkimas “AŽ kelionės” straipsniui ar pan. Tiesiog rodau “Geriausios Egipto nuotraukos” katalogą.

3.Reikia kam nors nusiųsti tik kelias pačias geriausias nuotraukas (ar video) iš kelionės, pasidalinti kokiame socialiniame tinkle ar pan. Atsidarau “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” katalogą, išrikiuoju pagal datą ir žiūriu, kas ten yra iš šios kelionės. Analogiškai su video ir “Geriausi gyvenimo kelionių video”.

4.Reikia parodyti nuotraukas (ar video) iš kelionių apskritai – pvz. koks naujas pažįstamas, susidomėjęs mano kelionėmis, prašo “parodyk kokių nuotraukų iš kelionių”. Rodau “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” katalogą ar “Geriausi gyvenimo kelionių video” katalogą.

5.Reikia parodyti, atsiųsti tam tikros temos nuotraukas – tarkime, domina tik gamta, ar tik miestai. Atsidaręs “Geriausios gyvenimo kelionių nuotraukos” pasidarau, kad rodytų thumbnail, ir taip greitai sužymiu reikiamas nuotraukas.

6.Reikia labai konkrečios temos ar konkrečios vietos nuotraukų ar konkretaus asmens nuotraukų ir tikėtina, kad į geriausias tokių nepateko ar pateko tik viena-kita, o reikia daugiau. To prireiia, tarkim, rašant teminį “AŽ kelionės” straipsnį arba darant kokią teminę paskaitą. Čia gelbsti “Google Photos”. Ši sistema turi puikią paieškos sistemą: ji nėra neklystanti, bet įvedus kokius žodžius, tarkim, “restoranas” ar “automobilis”, meta atitinkamas nuotraukas. alima rašyti kelis žodžius iš karto, pvz. “Aistė automobilis”. Be to, gali pats įvardyti ir kiekvieną žmogų, ir veidų atpažinimo sistema ras jį visose nuotraukose vedus jo (ar jos) vardą. Galima vesti ir vietovardžius. Be to, su telefono programėle, tam tikroje vietoje padarytas nuotraukas gali rasti ir tiesiog tą vietą pritraukęs žemėlapyje.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Mano Google Photos darytų nuotraukų žemėlapis (kairėje) ir pačios nuotraukos

Alternatyva Google paieškai, kurią daro kai kurie rimtesni fotografai – prie kiekvienos nuotraukos prirašo metaduomenis, kas ten pavaizduota. Metaduomenys fiksuojami pačiame faile. Tai gali būti tiksliau (mažiau klaidų), bet labai daug darbo. Be to, ne visada ir suprasi, kokių duomenų prireiks (na, gal rašydamas metaduomenis nepagalvojai, kad reikia įrašyti, tarkime, transporto priemonę, kuria keliauji, o paskui kam nors reiks parodyti ar norėsi peržiūrėti nuotraukas, kaip keliavai su kemperiu – ir nebus galimybės rasti; tuo tarpu Google Photos parodytų tokias nuotraukas).

Google Photos įvedus "Aistė automobile". Kai kurios nuotraukos nesusijusios, kai kurių usijusių neranda - bet jei reikia rasti, tarkime, nuotraukų kelionių automobiliu, kur Aistė vairuoja - tai puikiai greitai rasi

Google Photos įvedius “Aistė automobile”. Kai kurios nuotraukos nesusijusios, kai kurių usijusių neranda – bet jei reikia rasti, tarkime, nuotraukų kelionių automobiliu, kur Aistė vairuoja – tai puikiai greitai rasi

Nuotraukas prižiūrėti verta

Kai pradėjau tvarkyti skaitmenines nuotraukas ir kadrus, kelionių nuotraukos iš pusiau pamirštos “failų krūvos” (mintyse nusikeikdavau, jei kas prašydavo iš ten ką nors atrinkti) tapo reikalingomis, naudojamomis, padedančiomis gyvenime ir primenančiomis gražias akimirkas.

Jei pas jus kol kas to nėra, linkiu apsitvarkyti skaitmeninę lentyną ir jums – tai paprasta, o vertė didelė.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Kaip kelionėje nusifotografuoti save

Kaip kelionėje nusifotografuoti save

| 0 komentarų

Kelionėse sunkiausia pasidaryti geras savo nuotraukas.

Jei keliauja šeima ar draugų kompanija – labai dažnai grįžę supranta, kad nepasidarė kelionėje nė vienos nuotraukos, kur būtų visi kartu, arba tos nuotraukos prastos. Juk paprastai fotografuoja vienas iš draugų ar šeimos narių (tad jo paties nuotraukoje nėra), o jei daraisi asmenukę, kaip taisyklė, kas nors netelpa, o fone nieko gražaus (nes viską užstoja patys žmonės).

Seniau ir mes neturėdavome gerų nuotraukų kartu iš kelionių, bet pradėjau rašyti tinklaraštį ir kurti “Youtube” video, teko šią spragą užpildyti. Jei ir jums kelionėse trūksta bendrų savo nuotraukų, štai geriausios idėjos, kaip jas pasidaryti (su pliusais ir minusais).

Asmenukė (selfie)

Tiesiog nusifotografuoji save telefonu ištiesus ranką.

Vienintelis pliusas – paprasta ir nereikia nieko papildomo.

O minusų daug: tilps tik veidas, o ne visu ūgiu. Jei daugiau žmonių – sunkiai tilps į kadrą. Kad ir kas bebūtų fone (kalnai, miestas ar kt.) to jau praktiškai nesimatys – t.y. net nelabai matysis, kad nuotrauka daryta kelionėje ar kitoje šalyje.

Asmenukė gali būti logiškas sprendimas, kai ir svarbiausia parodyti veidus: pvz. kokią karnavalinę šukuoseną, kaukę ar papuošalus keliaujant į šventę.

Jei visgi nėra kitų priemonių ir galimybių ir norima asmenuke nufotografuoti daugiau žmonių, paprastai jos fotografui verta paeiti toliau į priekį. Tada fotografas matysis prasčiau, bet kiti žmonės tilps labiau, nors fonui greičiausiai vis tiek vietos neliks.

Asmenukės darymas nuo rankos

Asmenukės darymas laikant telefoną ranka. Filipinai.

Asmenukė. JAV nepriklausomybės diena Filadelfijoje. Tačiau fotografuojant ranka ir telefonu mažai telpa fono - tačiau telpa liepos 4 d. užkabinami papuošimai

Asmenukė. JAV nepriklausomybės diena Filadelfijoje. Tačiau fotografuojant asmenukę tiesiog ranka mažai telpa fono – šiuo atveju, tiesa, liepos 4 d. dvasia matosi ir iš užkabinamų papuošimų

Asmenukė su daugiau žmonių

Asmenukė su daugiau žmonių (mūsų susitikimas su Edmontono lietuviais). Aistė – fotografė – arčiau.

Asmenukė, kur fotografas (aš) arčiau ir todėl telpa daugiau

Asmenukė, kur fotografas (aš) arčiau ir todėl telpa daugiau

Asmenukių lazda

Tai ta pati asmenukė, prieš tai uždėjus telefoną ant specialios lazdos galo, kad fotografuotų iš toliau nuo veidų.

Palyginus su asmenuke ištiesus ranką, į kadrą tilps daugiau – daugiau žmonių, visu ūgiu, ir daugiau matysis to, kas už nugaros. Tiesa, reiks vežiotis papildomą daiktą (nors jis gali tilpti ir į kišenę). Verta išsirinkti gerą asmenukių lazdą: tokią, kuri sulanksčius užima nedaug vietos, tačiau ištraukus ją yra ilga. Ir dar tokią, kuri gali tarnauti ir kaip stovas (žr. žemiau). Geros asmenukių lazdos dar turi bluetooth distancinius, tačiau jie problematiški (dažnai nustoja veikti, užtrunka laiko sujungti, o kelionėse jo mažai), tad aš tiesiog išmokstu visokias telefono komandas, kuriomis telefonas fotografuoja ir be distancinio (pvz. Samsung telefonai gali fotografuoti automatiškai parodžius delną ar pasakius tam tikrus žodžius).

Fotografuojant nuo asmenukių lazdos svarbu parinkti tinkamą kampą, kad nuotraukoje nesimatytų pačios lazdos (nereikia jos tiesti į priekį, bet labiau į apačią).

Fotografuojantis su asmenukių lazda telpa daug fono

Fotografuojantis su asmenukių lazda telpa daug fono, o, tinkamu kampu laikant, asmenukių lazdos nesimato. Niujorkas.

Fotografavimasis su asmenukių lazda iš šono

Fotografavimasis su asmenukių lazda, žvelgiant iš šono. San Paulas.

Klaida - matosi asmenukės lazda

Klaida – matosi asmenukės lazda. Blogai ir su apšvietimu: tokius dalykus sunkiau sužiūrėti, kai aparatas toli. Todėl nuotraukas būtina patikrinti ir, jei nepavyko, padaryti dar vieną.

Prašymas nufotografuoti nepažįstamajam

Paprašyti nufotografuoti praeivio, kito turisto ir pan.

“Klasikinis” būdas gauti savo nuotraukas. Daugelis “prašalaičių” sutinka nufotografuoti, bet tik mažesnė dalis tai daro kokybiškai (gali gauti nuotraukas su “nupjauta” puse kūno, nuotraukas prie kalnų, kuriose nesimato kalnų ir pan.). Aišku, galima pažiūrėti nuotrauką ir paprašyti padaryti vėl – bet labai tuo piktnaudžiauti nesinori, be to, nemokantis fotografuoti žmogus neretai ir vėl padarys negerą nuotrauką. Todėl geriausia tiesiog paprašyti daugiau žmonių. Tokie prašymai nufotografuoti yra kur kas daugiau, nei vien būdas gauti nuotraukas – jie gali būti ir įdomaus pašnekesio pradžia, būdas užmegzti pažintis kelionėse. Aišku, tai įmanoma pvz. mieste bet ne jei leidžiatės vieni į atokų žygį.

Net ir Alamogordo smėlynuose radome praeivių, kurie mus nufotografavo, o paskui dar ir paskolino smėlio roges

Net ir Alamogordo smėlynuose radome praeivių, kurie mus nufotografavo, o paskui, įsikalbėjus, kad tos pramogos dar nebandėme, dar ir paskolino smėlio roges

Paprašėme nufotografuoti kitų turistų

Paprašėme nufotografuoti kitų turistų

Prašymas nufotografuoti gidui ar pan.

Nuo eilinio praeivio gidai (ir kiti asmenys, dirbantys turistinėse vietose) skiriasi tuo, kad tai nebus pirma ar dešimta nuotrauka, kurią jie ten darys. Dažnas gidas žinos, kur geriausi kampai, gražiausi vaizdai. Ypač tai pasakytina apie Azijos gidus (ir kitus turizmo pramonės darbuotojus), nes ten kai kuriems žmonėms turėti savas nuotraukas iš kelionės – bene svarbiausia kelionių dalis… Kai kada gali atrodyti, kad už nuotraukas ko prašys, bet dažniausiai daro nemokamai. Tai – vienas geriausių būdų gauti geras nuotraukas visiems kartu, bet jis įmanomas tik jei keliauji ne visai nepriklausomai ir bent kažkur samdai gidą.

Šalminis nardymas FIlipinuose - čia vedlys puikiai moka ir fotografuoti

Šalminis nardymas Filipinuose – čia vedlys puikiai moka ir fotografuoti

Šv. Jono saloje

Čia jau ne mes prašėme nuotraukos, o su kinais dirbti įpratęs gidas pats neatsiklausęs nurodinėjo kur stotis – gal 20 nuotraukų padarė, ekskursija priminė fotosesiją, bet kinams tai labai patiko… Singapūras.

Sunmudo demonstracija

Bendra nuotrauka su kovotojais po sunmudo kovų demonstracijos Korėjoje – jie gerai išmokę kartu pozuoti

Stovas

Telefonas (ar fotoaparatas) pastatomas ant stovo ant žemės ir fotografuoja iš ten.

Čia jau galima fotografuotis kokiu nori atstumu – su distanciniu valdymu (tiesa, su juo būna problemų ir užtrunka) arba pasinaudojus funkcija, kur automatiškai nufotografuoja po 5 ar 10 sekundžių nuo paleidimo. Svarbu pasirinkti ne per trumpą laiką, kad ir laikmatį paleidęs fotografas spėtų atsistoti. Taip pat svarbu iš anksto pasižiūrėti, kur tiksliai fotografui stotis, kad tilptų į kadrą (pvz. “reikia stotis priešais krūmą”).

Stovas stovui nelygu. Didžiausi sveria ne po vieną kilogramą ir yra labai aukšti (net iki 2 m), bet tokius vežiojasi beveik vien profesionalai. Kelionėse logiškesnis yra nedidelis stovas – toks, kuris transformuojasi iš asmenukių lazdos (žr. aukščiau), sveria mažai ir telpa į kišenę. Tiesa, toks stovas neilgas: pastatytas ant žemės, fotografuos iš apačios (jei stovėsite), nebent rastumėte vietą pastatyti aukščiau (pvz. ant akmens) – bet rasti pakankamai lygią vietą, kad nenuvirstų, gali būti sunku, ypač ten, kur išeitų gera nuotrauka.

Profesionalūs trikojai, aišku, nevirs, bet juos sunku nešiotis.

Ruošiu stovą nuotraukai

Ruošiu stovą nuotraukai (ant smėlio stabiliai pastatyti sunkiau)

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant žemės (gerai, kai fone - aukšti dangoraižiai)

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant žemės (gerai, kai fone – aukšti dangoraižiai). Filadelfija.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant aukštesnės vietos. Bahreinas.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant aukštesnės vietos. Bahreinas.

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant au

Nuotrauka nuo stovo, pastatyto ant ant automobilio (stogo neturėtų matytis… Aišku, galima apkirpti). Jungtinių Arabų Emyratų dykuma.

Nesėkmė - nepakako laiko nueiti per paleistą laikmatį

Nesėkmė – nepakako laiko nueiti per paleistą laikmatį. Singapūras.

Kabikliai

Tai tarsi stovai, bet skirti statyti ne ant žemės. Jų būna dviejų rūšių: “Gorilla pod” gali stovėti ir ant žemės, bet skirti apsivyti kokį stulpą ir laikytis už jo. “Suction cup” prisitivirtina prie stiklo (pvz. automobilio). Taip, jie praplečia galimybes kartu nusifotografuoti. Bet geriausios tos priemonės, kurias turi po ranka – na o vežiotis kelis skirtingus kabiklius, turėti juos visada po ranka kada prireiks – sudėtinga ir nepatogu. Todėl realiai nors ne kartą esu pagalvojęs “O, kaip čia trūksta prikabiklio prie lango”, suprantu, kad niekada nenumatysi, kada jo prireiks, tai tektų iš esmės nešiotis visada, ir daryti tai dėl galimybės, kuri “gal bus, o gal nebus”, neprofesionalui neverta. Kita problema – koks geras bebūtų kabiklis, būna, ir nukrenta, o potenciali žala – didelė (jei kabo aukštai, gali sudužti telefonas ar, juoba, fotoaparatas). Viena retų vietų, kur dažnai gali daryti geras nuotraukas su kabikliu prie lango – automobilis (jei keliauji juo, tikrai verta turėti daiktadėžėje).

Nuotrauka automobilyje nuo kabiklio prie lango

Nuotrauka automobilyje nuo kabiklio prie lango. Kanados prerijos.

Dronas

Dronas suteikia daug galimybių. Pamatyti vietovę iš viršaus, pamatyti kas anapus sienos ar kokiame vidiniame kieme, nufotografuoti nuostabių vaizdų ir juos nufilmuoti. Bet viena drono funkcijų, apie kurias galvojame mažiau, nors ji naudinga – tai pasidaryti nuotraukas žmonėms kartu. Galima daryti iš kokio nori atstumo. Minusai: ne visur dronai legalūs, be to, jei kažkas fotografuos su dronu, tai nuotraukoje jis bus su distancinio valdymo pultu (tačiau yra galimybių nustatyti laikmatį iki nuotraukos padarymo). Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad droną nešiotis sunku, nors iš tikro yra ir mažų dronų, ~250 g (tiesa, tokiu atveju distancinis sunkesnis už patį droną). Aišku, dronas sunkiau, nei asmenukių lada, bet suteikia ir daugiau galimybių.

Plačiau apie dronus kelionėse rašau čia: Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti

Nuotrauka iš drono

Nuotrauka iš drono (Kanados prerijos). Mėginu slėpti valdymo pultą…

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės (Džasperio nacionalinis parkas, Kanada)

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai)

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai)

Pirktinės nuotraukos

Daugybėje turistinių vietų yra įsuktas tikras verslas, gal net geresnis, nei bilietai į tas vietas. Tai – nuotraukų darymas ir pardavimas. Jos dažniausiai brangios (dešimtim dolerių), o jas perka turbūt tie, kurie keliauja keliese ir staiga suvokia, kad bendros nuotraukos neturi. Deja, tos pirktinės nuotraukos neretai net būna netikros (pvz. fotografuoja prieš žalią ekraną ir uždeda foną) ir manau tikrai neverta jų pirkti, kai yra tiek būdų pasidaryti pačiam. Už tai, kiek kainuoja viena tokia nuotrauka, dažnai gali nusipirkti asmenukių lazdą ir dar stovą… Beje, kiek pastebėjau, neretai net ir vietoje, kur šiaip pardavinėjamos nuotraukos, gali paprašyti ir darbuotojo ar gido, kad nufotografuotų su tavo telefonu – ir tai bus nemokamai.

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro - iš tikro daryta prieš žalią ekraną

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro – iš tikro daryta prieš žalią ekraną

Veidrodžiai

Fotografuoji veidrodį, kuriame matotės patys. Deja, didžioji dalis vietų, kur bus veidrodžiai, nebus labai gražios nuotraukoms – tačiau yra išimčių. Fotografuojantis per veidrodį gali būti sunku fotografuoti taip, kad telefonas ar fotoapratas neužstotų niekieno veido.

63 dangoraižio viršūnėje. 1990 m. jis buvo aukščiausias Azijoje, dabar ir Seule pranoktas, todėl apžvalgos aikštelei tenka traukti lankytojus kitaip – meno kūrniais, įdomiais veidrodžiais. Vien vaizdo nebepakanka

Nuotrauka per veidrodį Seulo dangoraižyje


Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti.

Dronas kelionėse – viskas, ką reikia žinoti.

| 7 komentarai

Norite į kelionę pasiimti droną, įspūdingų vaizdų ir kadrų iš dangaus?

Klausimų iškils daug.
*Kur iš viso galima skraidyti dronu?
*Koks dronas tinkamiausias kelionėms?
*Ką filmuoti, fotografuoti dronu kelionėse?
*Kaip dronas praturtina keliones – ką apskritai gali pamatyti tik iš drono?

Sudėjau viską nuo pradžios iki galo į vieną straipsnį!

Filadelfija (JAV) iš drono

Filadelfija (JAV) iš drono

Kur naudoti droną užsienyje legalu?

Pasaulio šalių įstatymai dėl dronų skiriasi turbūt labiau nei įstatymai dėl bet ko kito! Net labai panašiose, gretimose šalyse jie gali skirtis kardinaliai.

Visur yra savų niuansų, bet pagrindiniai įstatymų variantai tokie:

1. Dronai uždrausti. Juos gali būti draudžiama įvežti į šalį, bent jau eiliniam žmogui iš užsienio (konfiskuojami ar „paimami saugoti“ muitinėse), ar draudžiama pakilti. Į tokias šalis gabentis drono geriau nebandyti ir net jeigu tranzitu kertate tokią šalį su dronu gali kilti problemų.

2. Daug biurokratijos kiekvienam drono skrydžiui. Pavyzdžiui, kiekvienam skrydžiui reikia atskiro leidimo (neretai dar ir mokamo, su svarstymo terminu, konkrečiai nurodomom skrydžio vietom). Iš esmės tai reiškia, kad turistams dronai neprieinami, o juos naudoja nebent profesionalai (pvz. filmams, reklamai gaminti).

3. Yra nemažai biurokratijos ir kaštų dėl teisės naudoti droną. Pavyzdžiui, privaloma išsilaikyti kokį egzaminą, ar susimokėti nemenką sumą už leidimą. Dažniausiai tokiose vietose dronus naudoja nebent rimti Youtube „influenceriai“, kuriems nuostabūs video jų darbo dalis ir jiems negaila laiko ir pinigų dėl to.

4. Reikia droną registruoti. Tai dažniausiai gana paprasta, nors gali kažkiek kainuoti (paprastai nedaug). Tokiose šalyse gali skraidyti kiekvienas. Daugelyje šalių „patekti į nemalonę“ vien dėl to, kad neregistravai drono, sunku.

5. Dronais galima naudotis laisvai. Tokios šalys geriausios vežtis droną.

Žemėlapis dėl dronų naudojimo. Mėlyna - legalu, geltona - ribojama, raudona - uždrausta, pilka - žemėlapio autoriams nežinoma.

Žemėlapis dėl dronų naudojimo. Mėlyna – legalu, geltona – ribojama, raudona – uždrausta, pilka – žemėlapio autoriams nežinoma.

Ši svetainė bando sekti, kokie kur pasaulyje įstatymai, ir viską pateikia vienoje vietoje:
https://www.drone-made.com/drone-laws

Ribojimai pagal vietą, aukštį, drono dydį ir kt.

Čia rašiau tik apie minimalius ribojimus kiekvienoje šalyje. Pagal juos galite apsispręsti, ar išvis vežtis droną. Tačiau minimalūs ribojimai galios ne visiems ir ne visur – kiekvienoje šalyje bus, kokiems dronams ir kokiose vietose ribojimai bus griežtesni, nei minimalūs. Įvertinkite būtent ribojimus jūsų dronui, būtent toje vietoje, kur leisite.

Griežtesni reikalavimai daug kur taikomi sunkesniems dronams (pvz. dažnas atvejis, kad drono iki 250 g, kaip DJI Mini, nereikia registruoti, o didesnį, kaip DJI Mavic serijos – reikia, o patiems didžiausiems reikia leidimų kiekvienam skrydžiui).

Trakų pilis iš drono

Trakų pilis iš drono

Griežtesni reikalavimai (įskaitant visišką skraidymo draudimą) taikomi ir tam tikroms teritorijoms bei aukščiams. Teritorijas, kuriose dronų skrydžiai ribojami, galima rasti internete. Bet teritorijos teritorijoms nelygu. Yra šalių, kur teoriškai galima naudoti dronus gana laisvai, bet iš tikro didelė dalis jų teritorijų yra dronams uždraustos. Yra šalių ir kur kai kurios uždraustos teritorijos nepažymėtos (ir jų nesimato DJI sistemoje), bet įskridimas ten sulaukia griežtos reakcijos: bendrai paėmus, visur reikia vengti skristi virš karo bazių, kalėjimų, karių, oro uostų ir aplink (jei pamatai tokius objektus, geriau droną nuleisti). Kai kuriose šalyse draudžiama fotografuoti ar filmuoti (taigi ir iš dronų) ir bet kokią infrastruktūrą (uostus, užtvankas, geležinkelių stotis, naftos saugyklas ir t.t.).

Dronai uždrausti ir kai kuriuose populiariausiuose turistiniuose objektuose (turbūt todėl, kad antraip ten jų būtų ištisi spiečiai) – pvz. JAV nacionaliniuose parkuose. Taip pat – virš stadionų – kad nesukeltų pavojaus rungtynių metu, bet draudimas dažnai galioja visuomet. Kartais nedraudžiama skristi virš vietos, bet draudžiama iš ten paleisti droną (reikia leisti iš toliau). Skirtingai ribojamas ir aukštis.

Šokolado kalnai, Boholas, Filipinai. Čia droną draudė paleisti pagrindinėje aikštelėje, bet leido leisti nuo kelio šalia.

Šokolado kalnai, Boholas, Filipinai. Čia droną draudė paleisti pagrindinėje aikštelėje, bet leido leisti nuo kelio šalia.

Norint sužinoti, ar galima naudoti droną būtent toje vietoje, yra du šaltiniai: vienas – automatiniai paties drono blokatoriai, draudžiantys ten kilti ar pareikalaujantys nusileisti (DJI dronų atveju reikalaus leistis per keliasdešimt sekundžių po to, kai pagaus GPS, arba nusileis automatiškai), kitas – atitinkamų šalių informacinės sistemos su draudžiamų skristi vietų žemėlapiais. Kai kur kabos ir ženklai, tiesiogiai draudžiantys dronus. Šiuo atveju svetainės yra daug patikimesnis šaltinis. Blokatoriai “klysta” į abi puses: pvz. straipsnio rašymo metu Lietuvoje DJI blokatoriai leidžia laisvai kilti ir neduoda jokių įspėjimų pasienio zonose ar prie kai kurių valdžios institucijų (nors tai draudžiama), tačiau riboja pakilimą daug didesnėse zonose aplink pagrindinius Lietuvos oro uostus, negu jis yra iš tikrųjų draudžiamas. Tiesa, DJI dronų atveju “automatinis” ribojimas nelygus ribojimui: kai kuriuos gali pats “atšaukti” per jų sistemą (“self-unlock“). Taigi, jeigu matai, kad ribojimas DJI sistemoje neatitinka realybės, gali jį pats “atšaukti”. Bet verta įsitikinti: vien tai, kad DJI leidžia “pačiam atšaukti ribojimą”, nereiškia, kad tai daryti legalu.

Singapūre teoriškai galima skraidyti dronu – nuo 250 g jį registravus. Bet, kaip matosi iš šio žemėlapio, iš tikrųjų Sinagpūre daugiau vietų, kur dronų skrydžiai ribojami, nei kur jie leidžiami (ribojami ir Singapūro centre). Be to, maksimalus leistinas srydžio aukštis – vos 60 metrų

Singapūre teoriškai galima skraidyti dronu – nuo 250 g jį registravus. Bet, kaip matosi iš šio žemėlapio, iš tikrųjų Sinagpūre daugiau vietų, kur dronų skrydžiai ribojami, nei kur jie leidžiami (ribojami ir Singapūro centre). Be to, maksimalus leistinas srydžio aukštis – vos 60 metrų

Aišku, reikia pastebėti, kad realybė kartais būna švelnesnė už įstatymus: t.y. yra šalių, kur visokios baudos egzistuoja tik ant popieriaus ar reiktų elgtis itin įžūliai ir akivaizdžiai, kad jas gautum (na, situacija kaip su piratinių filmų siuntimusi). Bet tai labai priklauso nuo šalies, o ir nuo vietos. Negyvendamas ten (ar neturėdamas vietinių pažįstamų, kurie ten nuolat skraido) sunkiai tą realybę pajusi, todėl geriausia visuomet stengtis elgtis legaliai, nes tikrai yra vietų, kur dėl pažeidimų galima smarkiai nukentėti (didelės baudos, drono konfiskacija, o būta ir atvejų, kad turistams teko pasėdėti kalėjime už drono kėlimą prie karinių objektų). Tiesą pasakius, jei tiesiog mėginsi visur, kiekvienoje kelionėje, vežiotis ir naudoti droną niekuo nepasidomėjęs tarsi naudotum mobilųjį telefoną, tai gali būti vienas “tiesiausių” kelių anksčiau ar vėliau “netyčia” kelionėje susilaukti problemų.

Į droną geriau žiūrėti kaip į automobilio vairavimą: yra taisyklės, jų gerai būtų laikytis. Jei nesilaikysi kelių eismo taisyklių, pasekmės smarkiai priklausys nuo šalies ir vietos: kai kur iš viso nieko nebus, nes visi pažeidinėja taisykles arba į dalį taisyklių rimtai nežiūrima arba tiesiog niekas to nepastebės. Bet jei nė nežinosi eismo taisyklių ar pažeidinėsi nuolat, kiekvienoje kelionėje, tikrai kada nors susilauksi bėdos. Pliusas tas, kad dronų taisyklės yra daug paprastesnės, nei kelių eismo taisyklės, jų gerokai mažiau. Kaip ir kelių eismo taisyklių atveju, vienos taisyklės yra prižiūrimos griežčiau, nei kitos: pvz. pažeidus taisyklę “Neskraidyti prie karinių objektų ir oro uostų pakilimo takų” yra daugybę kartų didesnė rizika susilaukti nemalonės nei pažeidus dažną pasaulyje taisyklę “Leisdamas droną kiekvienu metu turi jį matyti savo akimis, o jei skraidai su VR akiniais, tai turi būti kitas žmogus, kuris stebės droną”. Palyginčiau šias taisykles su kelių eismo taisyklėmis “Nevažiuoti pro ženklą ‘eismas draudžiamas’ / prieš eismą” ir “Prieš persirikiuodamas privalai pažiūrėti į veidrodėlį bei rodyti posūkį”.

Kai kurios taisyklės savaime suprantamos...

Kai kurios taisyklės savaime suprantamos…

Beje, reikia turėti omenyje, kad, kaip ir daug kur su fotografavimu ar filmavimu, galioja toks dėsnis: „Kuo akivaizdesnis fotografavimas ar filmavimas, kuo daugiau technikos atsineši, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras žmonių, kurie bandys sakyti, jog fotografuoti ir filmuoti uždrausta“. Visai nesvarbu, kaip yra iš tikrųjų, kad nėra jokių ženklų, draudimų, teisės aktų… Čia ir Lietuvoje teko girdėti, kad bandė įrodinėti žmonėms, fotografuojantiems fotoaparatais (ne dronais), kad geležinkelius fotografuoti draudžiama ar net kad architektūros paminklus fotografuoti draudžiama… Tipinės mėginančių „uždrausti kas neuždrausta“ žmonių kategorijos: visokie apsaugininkai ir pareigūnai (mėginantys taip realizuoti savo pareigų suteikiamą galią), „piktos bobutės ir diedukai“ ir pan. Dronas yra vienas labiausiai dėmesį atkreipiančių fotografavimo būdų taigi, jei aplinkui bus „norinčių prisikabinti“, tikėtina, prisikabins. Todėl net ir kai naudotis dronu pilnai galima, jeigu yra galimybė tai daryti (ypač leisti droną) ten, kur aplinkui mažiau žmonių, ypač priklausančių aukščiau minėtoms kategorijoms, geriau taip ir daryti. Jei kas bandys ką sakyti, gal jau būsite padarę reikiamus kadrus…

Oficialus draudimas naudoti droną - tokio geriau klausyti

Oficialus draudimas naudoti droną – tokio geriau klausyti

Nepatarčiau ir klausinėti „Ar čia galima naudoti droną?“. Daugelyje pasaulio vietų apie dronų naudojimo tvarką žmonės nebus girdėję nes tokios tvarkos ten ir nėra. Jei neklaustum ir leistum droną daugelis pažiūrėtų ir tiek – bet jei pradėsi klausinėti susimąstys ir, nežinodami atsakymo, sakys, kad negalima ar kad reikia su kažkuo derinti. Štai viename Lietuvos muziejuje po atviru dangumi paklausęs bilietų pardavėjos, ar galima leisti droną, sulaukiau atsakymo „Chmm, nežinau, matyt reiktų su vadovybe suderinti“. Matydamas kad darbuotoja nelabai ką žino, droną vis tiek leidau – daug kitų darbuotojų tai matė ir nė vienas nieko nesakė. Aišku, tokiam „neklausk“ yra išmčių – visokiose diktatūrose ar daug priešų turinčiose šalyse, kur yra rimta galimybė nukentėti nuo teisės pažeidimų, įtarimų šnipinėjimu ir pan., geriau jau atsiklausti kokio pareigūno (nors į tokias šalis paprastai išvis nesivežu drono). Verta pasiklausti ir tada kai, tarkime, šalia stovi koks karys ar policininkas, o leisti kitoje vietoje neišeina.

Paleidinėju droną

Paleidinėju droną

„Eilinėse šalyse ir situacijose“, tuo tarpu, maksimaliai kas atsitiks paleidus ten, kur negalima (bet nėra akivaizdžiai negalima, tarkime, nėra oro uostas ar karo bazė), paprastai tiesiog sulauksite prašymo nuleisti droną (net nuotraukas ir video, kuriuos jau spėjote pasidaryti, turėsite, niekas ištrinti dažniausiai neprašo).

Dievo gailestingumo statula Filipinuose. Čia priėjo žmogus ir pasakė, kad drono leisti esą negalima (nors niekur nebuvo parašyta), bet nuotrauką jau buvau padaręs

Beje, nekalbant apie mėginimus uždrausti skraidyti dronu, dronas visada sulaukia daug dėmesio – iš vaikų, žmonių, netgi katinas yra mano droną gaudęs. Dėmesio kiek mažiau šalyse, kur žmonės prie dronų labiau pratę, nors atspėti sunku: pvz. turtingose JAV dronų iš pažiūros gerokai mažiau, nei Filipinuose, kur patys filipiniečiai juos skraidina įvairiose turistinėse vietose – ir žmonių reakcijos atitinkamos.

Našvilis, Tenesis, JAV muzikos sostinė. Tie žmonės mums už nugaros (kairėje), išvydę mus su dronu, net paprašė juos pafilmuoti - naudos savo muzikiniam klipui

Našvilis, Tenesis, JAV muzikos sostinė. Tie žmonės mums už nugaros (kairėje), išvydę mus su dronu, net paprašė juos pafilmuoti – naudos savo muzikiniam klipui

Yra šalių, kur dronų naudojimas laisvas tik šalies piliečiams ar gyventojams. Be abejo, tai neaktualu turistui.

Droną naudoti galima. Ar jį vežtis?

Ar vežtis droną, priklauso nuo to, kiek jums tai svarbu, bet įvertinkite:

1.Kelionės būdą. Dronas – tai papildomas svoris, dažnai ir papildomas krepšys. Logiškiausia jį vežtis keliaujant automobiliu arba kai nuskridęs neturėsi visų daiktų tampytis su savimi visą laiką: pvz. išsinuomosi automobilį (ir daiktai bus bagažinėje) ar visą laiką gyvensi viename viešbutyje (ir, kai nereiks, galėsi droną ten palikti). Aišku, yra kas droną nešasi ir į žygius gamtoje – bet tai bus papildomas nepatogumas. 250 gramų dronas yra nesunkus – bet vis tiek reikia ir distancinio, kuris sunkesnis/griozdiškesnis, kroviklio baterijoms. Mano nuomone, kokį DJI Mini 3 su specialiu distanciniu dar nešiotis gana patogu kad ir didesnėse kišenėse (tai – puikūs kelioniniai dronai), bet didesni dronai jau didesnis trukdis ir juos naudoju tik kai nereikia ilgą laiką / visą kelionę tąsytis su savimi, o galiu išsitraukti tik kai reikia naudoti. Tokius dronus jau tenka nešiotis atskirame krepšyje, kuris – papildomas svoris ir nepatogumas. Aišku, kitiems, kas įpratę keliauti su sunkiomis žygeivių kuprinėmis, gali atrodyti kitaip, ir net 1 kg dronas (+papildoma įranga) nekelti problemų.

Žygyje Norvegijoje. DJI Mini 3 dronas kišenėse, bet kišenių reikia pakankamai didelių. Valdymo pultas matosi didelėje striukės kišenėje ant pilvo.

Žygyje Norvegijoje. DJI Mini 3 dronas kišenėse, bet kišenių reikia pakankamai didelių. Valdymo pultas matosi didelėje striukės kišenėje ant pilvo.

2.Saugumą šalyje. Nesivežu drono į labai nesaugias šalis, kur jau ir mobilusis telefonas dažnai tampa vagių taikiniu. Dronas, tuo tarpu, savaime atkreipia dėmesį iš didelio atstumo. Vidutiniškai saugiose šalyse verta naudoti droną saugesniuose regionuose (o ne pvz. lūšnyuose), pasirinkti paleidimui saugesnes vietas, net jei ir skristum į ne tokias saugias (pvz. paleisti nuo viešbučio stogo – tačiau čia yra savi pavojai, jei erdvė maža, gali būti sunku droną nuleisti).

Sebu balkone. Matosi atstumai iki gretimų butų

Droną paleidome iš šio mažo balkono, bet nuleisti buvo sudėtinga – antrąkart nemėginčiau

Kaip gabenti droną lėktuvu?

Lėktuve droną su baterijom galima gabenti tik rankiniame bagaže. Baterijos negali viršyti tam tikros talpos, bet jei bus tipinis dronas su kokiom trim baterijom, problemų neturėtų kilti.

Anksčiau kai kurios avialinijos dronus vežtis drausdavo. Dar ir dabar galima pamatyti kai kurių avialinijų puslapiuose tokių draudimų – nors jie jau labai reti. Tačiau tokie draudimai realiai neįgyvendinami. Ką nešiesi į lėktuvą tikrina (peršviečia) ne aviakompanija, bet oro uostų saugumo pareigūnai. Jie taiko bendrą tvarką, ką galima ir ko negalima neštis į lėktuvą toje šalyje. Jei ten galima neštis droną, tai jie praleis, nesvarbu, kokiom avialinijom skrendi. Jeigu nesineši drono į lėktuvą atvirai rankoje tai aviakompanija neturės galimybės sužinoti, kad jį turi.

Koks dronas tinkamiausias kelionėms?

Bendra tendencija – kad kuo dronas didesnis, tuo didesnės jo galimybės (vaizdo kokybė, sensoriai ir t.t.).

Visgi, jei droną visų pirma naudojate kelionėms, patariu rinktis mažesnius, bene optimalus variantas – DJI Mini serija. Šios serijos dronų svoris 249 g, o tai svarbu, nes daugybėje šalių (JAV, ES ir kitur) 250 g yra ta pirmoji riba, nuo kurios dronų reglamentavimas griežtėja (pvz. privaloma droną šalyje registruoti). Be to, mažesnį droną paprasčiau nešiotis, jį paprasčiau paleisti iš gana ankštų vietų (tarkime, iš viešbučio balkono). Abu dalykai aktualūs kelionėje, kur dronas yra su tavimi, kur negali būti numatęs gerų vietų paleidimui.

Su Mavic Air 2S dronu

Su Mavic Air 2S dronu

DJI Mini šiuolaikinių versijų dronų vaizdų kokybė, savo ruožtu, yra pakankama, nemėgėjiška, nors ir kiek mažesnė nei didesnių DJI dronų.

Taip pat rekomenduoju turėti specialų distancinį valdymą su ekranu. Tai kainuoja brangiau, bet padeda taupyti laiką – išsitrauki ir skrendi. Populiaresnė ir pigesnė alternatyva – distancinis be ekrano; ten kaip ekranas tarnauja tavo paties telefonas. Bet prijungti telefoną užtrunka ilgiau, kartais kas nors neįsijungia kaip reikia ir t.t.: o laikas kelionėje labai svarbus.

Su specialiu pultu valdydamas droną fotografuoju Vyčio bareljefą ant Maunt Karmelio (Pensilvanija, JAV) lietuvių mokyklos, statytos 1923 m.

Su specialiu pultu valdydamas droną fotografuoju Vyčio bareljefą ant Maunt Karmelio (Pensilvanija, JAV) lietuvių mokyklos, statytos 1923 m.

Aišku, dar vienas variantas – FPV dronas valdomas su VR akiniais. Tai logiška jei svarbiau ne nuotraukos, o tas skriejimo virš vietų, po kurias keliauji, jausmas.

Ką stebėti, fotografuoti ir filmuoti kelionėje dronu?

Iš pradžių turbūt droną norėsis naudoti viskam ir visur. Bet visgi drono paleidimas užima daugiau laiko, nei fotoaparato ar telefono išsitraukimas, o daugelį kadrų ne ką blogiau gali padaryti fotoaparatu ar telefonu.

Visgi yra atvejų, kai dronas nepamainomas. Ir net ne tik foto ar video kadrų – dronas praverčia ir apsižvalgyti, pamatyti tai, ko šiaip negalėtum, kitaip pajusti vietą. Štai kur dronas praverčia labiausiai:

1.Pastatų detalių, esančių aukštai, nuotraukoms ir vaizdams (tai nėra tik dėl nufotografavimo, bet ir dėl pamatymo apskritai – net prie gimtojo miesto bažnyčios bokšto paleidęs droną, tikiu, atrasite naujo, ko nuo žemės nematote, ką jau kalbėti apie kelionę)

Maunt Karmelio (Pensilvanija) lietuvių mokykla, statyta 1923 m.

Maunt Karmelio (Pensilvanija) lietuvių mokykla, statyta 1923 m.

2.Miestų vaizdams iš viršaus (kampu ar tiesiai nukreipus į žemę objektyvą). Čia vėlgi galima atrasti daug naujo, pamatyti nematomą miesto veidą – stogų spalvos, kavinės ant stogų, vidiniai kiemai ir kt.

Sebu (Filipinai) skurdus rajonas iš viršaus

Sebu (Filipinai) skurdus rajonas iš viršaus

3.Gatvių vaizdams iš aukščiau – nebūtina kelti drono virš pastatų, vieni įspūdingiausių vaizdų yra tarkime skrendant antro ar trečio aukšto lygyje (įspūdingos ir nuotraukos, bet ypač video).

Vigano senamiestis (Filipinai)

Vigano senamiestis (Filipinai)

4.Gamtos vaizdams ten, kur nėra takų arba neįmanoma prieiti (virš ežero, virš kalnų, artyn kokio neprieinamo krioklio). Ir vėl – tai ne tik dėl nuotraukos, bet ir dėl to, kad pamatytumėte pats, ko kitaip neišvystumėte. Tik atsargiai – nenuskraidinkite drono per toli, gali būti sunku susigrąžinti.

Panglao žvelgiant iš drono

Panglao sala Filipinuose žvelgiant iš drono

5.Savęs nuotraukoms iš toli, kur nepasiektų jokia asmenukių lada, o ypač norint nufotografuoti iš ten, kur net neįmanoma nueiti (pvz. dronas kybo virš tarpeklio ir fotografuoja jus, stovinčius ant kalno viršūnės).

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės

Nuotrauka iš drono, kuris pakilęs virš į krioklį virstančios kalnų upės

6.Video, kur dronas tolsta nuo tavęs (ir kyla aukštyn), atidengdamas platesnį vaizdą, ar priešingai, artėja į tave.

7.Video, kur dronas stabiliai seka jus iš paskos ar iš šono. Tiesa, nors daug dronų turi tokią funkciją, ja naudotis rizikinga ten, kur yra medžių, stulpų, pastatų ir t.t.: geresniu atveju dronas tiesiog nustos sekti kai trumpam “užlįsite” už kokio medžio, blogesniu – suduš. Bent jau pirmiems bandymams rinkitės vietas, kur aplink jus “oras laisvas” (važiuojate per dykumą, einate tiltu per upę ir dronas seka iš šono). Arba leiskite droną didesniame aukštyje, kad sektų iš viršaus: bet, kaip taisyklė, tokie vaizdai mažiau įspūdingi, nei jei dronas jus sektų jus žemesniame aukštyje.

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai)

Nuotrauka iš drono apžvalgos bokšto viršūnėje (Sartai).

8.Tam jausmui, kai skrendi virš vietovės tarsi paukštis (ypač tinka FPV dronams, bet ne tik).

Aišku, ne visiems visų kadrų reikia. Aprksitai, dronai yra tam tikra niša – juos mėgsta tie, kas turi „Youtube“ kanalus, taip pat tie, kas labai myli tuos “vaizdus iš paukščio skrydžio”, bet “eiliniam žmogui” dažniausiai atrodo, kad visa papildoma kaina, biurokratija, našta nešiojant droną, kai kuriose šalyse – ir abejonės saugumu, neverta tų kadrų ir patirčių. Ir tai irgi galiu suprasti – naudoti ar ne droną kelionėse yra kiekvieno pasirinkimas, kur reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“. Tikiu, kad šis straipsnis tą pasirinkimą padarys paprastesniu.

Vilnius - ant žemės pažymėta senosios Vilniaus katedros vieta žvelgiant iš drono

Vilnius – ant žemės pažymėta senosios Vilniaus katedros vieta žvelgiant iš drono

Kadangi droną kelti užtrunka (kol išsitrauki, sumontuoji distancinį, nuimi apsaugas ir t.t.), verta tai daryti tik svarbiausiose vietose. Be to, paklauskite savęs ar:

1.Vieta atrodys gražiai iš viršaus. Nėra tikslo kelti droną, jei vietą iš viršaus užstoja medžiai, arba jeigu ji tokia nedidelė, kad puikiai matosi visa ir nuo žemės.

2.Jei fotografuosite ar filmuosite save, ar *už jūsų* gražus vaizdas (nesvarbu, kas prieš jus – nors būtent pamačius vaizdą priešais save dažnai labiausiai užsinori kelti droną). Tipinė vieta, kur drono kelti nuotraukoms ar video neapsimoka: priešais jus nuostabus vaizdas nuo kalno į slėnį, bet už jūsų – miškas ar uolos.

Paoajaus bažnyčia, įtvirtinta idant atlaikytų žemės drebėjimus

Paoajaus bažnyčia Filipinuose (asmenukė darant ją iš drono)

3.Ar yra tinkama vieta droną pakelti ir nuleisti (pakelti neretai paprasčiau).


Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , ,


Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?

Suvenyrai – ką parsivežti iš kelionių?

| 1 komentaras

Ką par(si)vežate iš kelionės? Suvenyrų, daiktų, ar tik nuotraukas ir prisiminimus? O gal norėtumėte ką parsivežti – ar parvežti lauktuvių – bet neturite idėjų?

Į vieną straipsnį sudėjau viską, ką žmonės įsigija kelionėse ir galbūt tai suteiks idėjų ir jums.

O ką jūs parsivežate iš kelionių?

Tradiciniai vietiniai rankdarbiai

Kai kurios šalys turi savo ypatingus suvenyrus, paprastai rankų darbo. Jie ten populiarūs, o kitur jų nėra ar yra mažai kur. Iš tikro didelė dalis to – ne suvenyrai, o daiktai, kuriuos vietiniai naudoja savo gyvenime, bet, kadangi jie yra vietinė tradicija, tai populiaru juos parsivežti kaip suvenyrus.

Tarkime, metaliniai Maroko žibintai, Artimųjų Rytų kilimai, indėniškų raštų drabužiai iš Peru ar Bolivijos, Panamos skrybėlės iš Ekvadoro ir t.t. Reikia pasidomėti, kas tradicinio būtent ten, kur keliauji.

Žibintas iš Maroko, kurį pasikabinome namie

Keliolika eurų kainavęs žibintas iš Maroko, kurį pasikabinome namie

Tiesa, pirkdami pagalvokite, ar tikrai tai naudosite – nes kartais būna, kad žmonės, tarkime, nusiperka kokį marokietišką žibintą susižavėję ta Maroko atmosfera, o grįžę namo taip ir nepakabina, nes nedera prie interjero ir pan.

Be to, didelė dalis tokių suvenyrų yra gana didelio formato, parsivežti ne taip paprasta, bent jau lėktuvu – pagalvokite ir apie tai. Patogiausia, aišku, jei važiuoji automobiliu. Neretai vietiniai siūlo jums prekę atsiųsti, bet iš tikro geriau “ant to nepasimauti” – siuntimo kaina – dar ne viskas. Jei gausite paštu, paskaičiuos ir didelius mokesčius (PVM, galbūt muitas), kuriuos žinojęs gal prekės išvis nebūtumėte pirkęs, nes kas buvo “gal ir nepigu, bet visai nieko kaina” virs “brangiau nei Lietuvos parduotuvėje”. Jei negaliu ko atsivežti pats, tai ir neperku.

Kilimų prekeiviai - dažni medinos velniai

Kilimų prekeiviai Maroke

Taip pat tose vietose, kurios yra turistinės, aplink tokius “nepigius tradicinius produktus” susiformavusi ištisa pardavimo pramonė, kur prekijai įkyrūs, “užveža” komisinius gaunančios ekskursijos, o kainos turistams išpūstos net ir kartais. Tenka arba derėtis, arba ieškoti atokesnių vietų. Logiška turguose, bet turgūs būna labai įvairūs – kai kurie yra tokie garsūs tarp turistų, kad ten kainos itin didelės ir pardavėjai nebesidera.

Turistų numylėtas senasis Stambulo didysis turgus. Čia visi prekeiviai siūlė labai aukštas Turkijai kainas ir nesileido į derybas...

Turistų numylėtas senasis Stambulo didysis turgus. Čia visi prekeiviai siūlė labai aukštas Turkijai kainas ir nesileido į derybas… Bet palei turgų kainos iš karto buvo normalesnės.

Suvenyrų kolekcionavimas (“standartiniai” suvenyrai)

Kai kurie žmonės iš kiekvienos kelionės vežasi to paties tipo suvenyrus ir taip sudaro jų kolekcijas, kurias gali peržiūrėti ar parodyti kitiems. Geriausiai čia tinka daiktai, kuriuos pamatęs iš karto supranti, iš kokios tai šalies (nes tai užrašyta / nupiešta ant tų daiktų):

*Magnetukai. Tai – viena suvenyrų rūšių, kuri yra kone visur, ir net kainos dažnai gana panašios. Jų kolekciją lengva turėti ant šaldytuvo, o savo išmoningais vaizdais ir formomis kiekvienas magnetukas paprastai atspindi vietas, kur jie pirkti. Magnetukai būna suvenyrinėse parduotuvėse, bet jei rastum kitur – būtų pigiau.

Magnetukai ant šaldytuvo

Magnetukai ant šaldytuvo

*Atvirukai. Daug atvirukų atvaizduoja įspūdingiausias šalies vietas, tradicijas, todėl tai irgi yra populiarus suvenyras kolekcijoms. Iš jų galima daryti įvairius koliažus ar dėti juos į fotoalbumus. Be to, draugai keliautojai gali siųsti juos vieni kitiems paštu, tokiu būdu dar labiau individualizuodami. Atvirukai būna suvenyrų parduotuvėse, paštuose, knygynuose.

Atvirukų koliažas - tokius darydavo mano žmona Aistė, kol neėmė trūkti tam laiko

Atvirukų koliažas – tokius darydavo mano žmona Aistė, kol neėmė trūkti tam laiko

*Monetos. Jų net pirkti nereikia! Tiesiog pasistenkite pasilikti kuo skirtingesnių šalies monetų (jei gaunate naujo tipo monetą, ją atsidėti) ir parsivežti namo. Monetų kolekcijoms būna specialūs albumai, į kuriuos įdėtas monetas galima apžvelgti iš abiejų pusių. Vienodas monetas galima laikyti suskirstytas pagal šalis dėžutėse, padalintose į dalis (tokių būna “Senukuose” ir pan. parduotuvėse, jos šiaip skirtos vinims) ir jomis keistis su kitais – keistis bus su kuo, nes monetų kolekcionavimas vienas populiaresnių hobių. Nesu monetų kolekcionierius ir specialiai jų “negaudau”, bet parsivežęs surūšiuoju, o vienodas duodu tiems, kas kolekcionuoja.

Monetos albume. Kai kurios Panamos monetos netradiciškai spalvingos.

Monetos albume. Kai kurios Panamos monetos netradiciškai spalvingos.

*Banknotai. Man asmeniškai jie net gražesni / įdomesni už monetas, daugiau ir didensi paveikslėliai, atskleidžiantys šalį ir jos kultūrą. Deja, šis hobis gerokai brangesnis – nors pasilikti mažesnių nominalų banknotus nieko nekainuoja, didesnių nominalų banknotai gali būti verti šimtų eurų. Tad paprastai banknotus parsivežu nebent kelis mažesnių nominalų, arba, jei užsilieka didesnių, palaikau laikinai iki kito važiavimo į tą šalį, kada išleidžiu. Banknotams laikyti priemones sunkiau gauti, bet yra specialių albumų. Jei tokių neturėtumėte, galite naudotis fotoalbumais.

Kazachijos tengės

*Pašto ženklai. Tradiciškai viena mėgstamiausių kolekcijų rūšių. Jų taip pat būna kiekvienoje šalyje, o daug pašto ženklų atspindi vietos vietas, tradicijas, istoriją ar įvykius. Juos, kaip ir atvirukus, galima siųsti vieni kitiems paštu. Pašto ženklai dažniausiai perkami pašto skyriuose.
*Marškinėliai. Juos irgi beveik visur rasi pažymėtus vietiniais ženklais, nuotraukomis, bet kaip kolekcija jie mažiau patogūs.
*Bilietai ir pan.. Kai kurie žmonės kolekcionuoja muziejų bilietus, lėktuvų įlaipinimo talonus ir pan.: tokios kolekcijos nieko papildomai nekainuoja, o primena patirtis. Tiesa, dažniausiai tie daiktai nebūna labai įspūdingi ar įdomūs – man geriau patirtis primena nuotraukos, kelionių žemėlapiai ir pan.

Arenoje atsiimtas NBA bilietas

Mano NBA bilietas. Geriau jau nusifotografuoju, nei kaupiu fizinius daiktus.

*Perkamos nuotraukos. Daugybėje lankytinų vietų, atrakcionų ir t.t. klientai fotografuojami ir padaromos tokios nuotrakos. Tiesa, jos brangios ir paprastai jų neperku, nebent kur įeitų į kainą ar būtų pigios.

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro - iš tikro daryta prieš žalią ekraną

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro

Daug tokių kolekcinių daiktų yra ir pigūs, neužima vietos, tad juos paprasta vežti kaip lauktuves daugeliui žmonių (tarkim, po vieną visiems draugams).

Aišku, kolekcionuoti galima ir daugiau ką – kokių tik kolekcijų “iš įvairių šalių” negirdėjau. Visgi, daugelis kitų suvenyrų kolekcijų retesnės, nes kiti daiktai daug mažiau atspindi šalis ir dažniausiai net negali aiškiai suprasti, iš kokios šalies tai parvežta, jei parvežęs žmogus nepasako. Na, kokios nors katinų statulėlės ar pliušiniai žaislai – visur jie panašūs.

Dar kitus dalykus kai kuriose šalyse rasi “labai vietinius”, o kitose nerasi ar rasi sunkiai (pvz. kokie atidarytuvai). Tuo tarpu atvirukų, magentukų, pašto ženklų, pinigų yra iš esmės visur.

Meno kūriniai

Priešingai nei rankdarbiai, meno kūriniai neturi jokios funkcijos – bet gali papuošti sienas. Tai – paveikslai, grafikos darbai, mozaikos ir pan. Dažnai tie kūriniai atvaizduoja vietinius šalies dalykus, arba yra tai šaliai būdingo stiliaus (pvz. Australijos aborigenų “taškinė tapyba”), arba ir tai, ir tai. Minusas, kad didelius paveikslus vežtis nepatogu, tad dažniausiai patogiau įsigyti mažus, arba sulankstomus darbus. Teoriškai juos galima ir kolekcionuoti, nors tai brangu.

Meniškų suvenyrų parduotuvėje Komuna 13

Meniškų suvenyrų parduotuvėje Medeljine, Kolumbijoje

Stambulo vaizdas

Stambulo vaizdas ant sienos

Vietiniai produktai (ypač maistas)

Paprastesnis ir pigesnis variantas už vietinius rankdrbius – tiesiog kas nors, kas pagaminta toje šalyje.

Dažnai tai būna suvartojami produktai, maistas, gėrimai, padažai. Juos perki eilinėse parduotuvėse (yra ir specializuotų). Šitaip galima nuvežti kelionės patirties dalį ten nebuvusiems giminėms ir draugams, o gal, jei koks maistas patinka, dar ir grįžus kurį laiką juo gardžiuotis.

Čimičuri padažas (aštrus ir ne) iš buteliukų. Pigesniuose Argentinos restoranuose patiekiamas toks, brangesniuose - lėkštelėje

Čimičuri padažas Argentinoje – ten itin populiarus

Tiesa, daug šalių tai paprasčiau pasakoma, nei padaroma. Aistė – mano žmona – mėgsta parvežinėti tokius suvenyrus savo draugams ir giminėms, tačiau dažniausiai iš parduotuvių išeiname nieko nepešę. Todėl, kad daugelis daiktų pažymėti “Made in China” (ar “Made in [kokia kita šalis]”) ženklais. Apskritai šalys būna dviejų tipų – vienos turi gana tvirtą savo pramonę, o kitos daug ką importuoja ir beveik niekas nėra vietinės gamybos. Gretimos šalys gali būti nuėjusios skirtingais keliais. Pavyzdžiui, Omane beveik viskas “Made in Oman”, o Irane – “Made in Iran” (ir dėl sankcijų), gi rasti ką “Made in Kuwait” ar “Made in Bahrain” pasirodė beveik “Misija neįmanoma”. Dažni įvairūs tarpiniai variantai – na, “Made in Lithuania” yra tikrai nemažai kas, kita vertus, tikrinant atsitiktines prekes Lietuvos parduotuvėje tikriausiai ne taip ir mažai užtruksite, kol prieisite lietuvišką produktą, ypač ne greitai gendantį maisto produktą.

Beje, daugelis kolekcinių suvenyrų (atvirukai, magnetukai ir pan.) irgi nevietinės gamybos, tačiau ten atvaizdas ar forma yra skirta tai šaliai.

Tiesa, su vietinės gamybos produktais yra pasitaikę ir kuriozų. Pvz. iš Maršalo Salų parsivežėme vietinį šampūną, pagamintą iš kopros. Bet Lietuvos kambario temperatūroje jis… užšalo.

Apsipirkimas kelionėse

Kelionėse galima ir tiesiog įsigyti tai, ko tau tuo metu reikia. Drabužiai? Elektronika? Aksesuarai? Visko, ką gali pirkti namie, gali ir užsienyje. Apsipirkimui užsienyje yra keli privalumai:

1.Gali būti pigiau, nei Lietuvoje. Ypač tai pasakytina apie drabužius, papuošalus, kažkiek – ir elektroniką (aišku, priklauso nuo šalies). Be to, perkant didesnes prekes, daug šalių galima susigrąžinti PVM (išskrendant oro uoste), arba PVM tose šalyse ir šiaip gali būti gerokai mažesnis. Dažnai itin smarkiai pigesnės gali būti kiniškos prekės, padirbiniai.

Vakarienė Kvenkoje, restoranams užleistame buvusios kunigų seminarijos kieme prie miesto katedros

Su Ekvadore įsigytais megztiniais – analogiški kitur būtų gerokai brangesni

2.Tai gali būti ir įdomus vietinis daiktas – rankdarbis, ar su vietiniais ženklais, kuris primins kelionę. Pavyzdžiui, piniginė, raktų pakabukas, atidarytuvas, pelės kilimėlis ar dar kas – prisireikus tokius daiktus dažnai perku užsienyje su vietiniais ženklais. Kolekcijų nesudarinėju – tiesiog įsigiju tai, ko tuo metu reikia. Tokie daiktai “nerenka dulkių”, o yra naudingi.

Pakeliui į Full Moon Party

Aistė su Tailando Full Moon Party rūbais – buvo ir tinkama apranga vakarėliui, ir įdomus rūbas paskui

3.Užsienyje gali būti dalykų, kurių tiesiog nėra šalyje, kur gyveni. Pvz. ne visi mobiliųjų telefonų modeliai visur vežami. Esu įsigijęs ir tokių daiktų, kurių nėra ar sunku gauti Lietuvoje: nešyklės gėrimui, konkretaus dydžio mobiliojo telefono klaviatūros, patogūs ilgintuvai, tamsinti akiniai, uždedami ant įprastinių akinių ir t.t.

Ruošiu stovą nuotraukai

Šie akiniai užsideda ant mano pagrindinių (trumparegystės) akinių. Tokių akinių nuo saulės JAV kur kas didesnis pasirinkimas, nei Lietuvoje, tad esu nemažai atsivežęs iš ten (kadangi ilgainiui jie susibraižo, reikia keisti)

4.Yra dalykų, kuriuos paprasčiau nusipirkti vietoje, nei atsivežti į kelionę. Pvz. jei nevežate registruojamo bagažo lėktuvu, negalėsite atsivežti peiliuko ar žirklučių. Tiesa, be bagažo tokių daiktų negalėsite ir paskui parsivežti: neretai tiesiog nusiperku kelionėje ir paskui palieku, nes nusipirkti žirklutes pigiau nei mokėti už registruojamą bagažą kokiame “Ryanair” ar “Wizzair”. Tiesa, ne visada mažas žirklutes ir atima oro uoste: priklauso nuo šalies.

5.Užsienyje gali būti daugiau stilių, formų ir t.t. Tai ypač pasakytina apie rūbus, papuošalus ir pan. Nors teoriškai visko gali atsisiųsti internetu, praktiškai siųstis smulkius daiktus kainuoja bent kelis kartus brangiau, nei tokius nusipirkti pigioje šalyje (tarkime, San Paulo turguje visokie papuošalai gali atsieiti 0,5-1 EUR, o parisisiųsti panašius iš interneto, kainuoja, tarkime, 2 EUR + 3 EUR siuntimas + PVM, ir čia jei pasiseka).

Ekvadore gausybė įvairiai apipavdalintų kaukių. Kelias įsigijome ir mes

Per koronaviruso pandemiją Lotynų Amerika pranoko likusius pasaulio regionus kaukių įvairove. Čia – Ekvadoras

Senais laikais “lauktuvės” paprastai irgi reikšdavo visokius “naudingus daiktus”, o ne “niekučius”, nes, tiesiog, Lietuvoje (ypač sovietų okupuotoje) daug ko nebuvo, tad spragas “užkimšdavo” išvykdavę į užsienyje ar atvykdavę giminės iš užsienio. Dabar, tiesa, visko jau yra Lietuvoje, ir tokios lauktuvės būdingos nebent vyresniems. ~1995-2005 m. net būdavo, kad “lauktuves” keliautojai nupirkdavo kur Lietuvoje po kelionės, nes visko Lietuvoje jau buvo, o esmė buvo ne parvežimas, o pats dovanojimas “grįžimo proga” (ir daug patogiau nesitąsyti…).

Turistai su vien salvadorietiškais suvenyrais

Turistai su vien salvadorietiškais suvenyrais Salvadore, Brazilijoje

Nuotraukos, vaizdo įrašai, prisiminimai ir kt.

Tiesą pasakius, didele dalimi suvenyrai man yra praeitas etapas, o niekada jų daug ir nepirkdavau. Kai keliauji labai daug ar, kaip aš, gyveni kaip “skaitmeninis klajoklis”, tai suvenyrų būtų labai daug, jie rinktų dulkes, be to, jų su savimi dažnai ir neturėtum (juk būtum kitose kelionėse).

Tačiau yra vienas suvenyras, kuris visada gali būti su tavimi ir labiau nei bet kuris kitas primena būtent tavo keliones. Tai yra tai, ką kelionių metu sukuri pats: nuotraukos, videoįrašai, gal – kelionių dienoraščiai, žemėlapiai su sužymėtais maršrutais. Visa tai gali laikyti su savimi USB atmintinėse, išoriniuose kietuose diskuose, “debesyse”, kur bebūtum. Visą tai gali siųsti draugams (ar dalintis socialiniuose tinkluose, kur jie pamato). O visa tai gali “gaminti” kad ir savo mobiliuoju telefonu.

Būtent tai ir yra pagrindinis suvenyras, kurį parsivežu. Bet apie tai, kaip užfiksuoti keliones jau – kitas straipsnis.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos) bei nuotraukų kataslogas. Leidžia greitai peržiūrėti nuotraukas pagal vietą, laiką, temą ir taip prisiminti keliones bei dalintis jų prisiminimais

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , ,


Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

Kaip pažymėti savo keliones? Tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliautojas!

| 4 komentarai

Kiekvienam keliautojui ateina metas, kai norisi pasižiūrėti, kur gi esi buvęs – nes vietų daug, kai kurios kelionės buvo seniai.

Gal planuoji naujas keliones ir nenori važiuoti tuo pačiu keliu? Gal draugai klausia, kur tiksliai buvai, ir staiga viską išvardyti sunku?

Čia aprašysiu geriausius būdus susižymėti aplankytas vietas ir šalis žemėlapyje – tokius žemėlapius turėtų turėti kiekvienas keliauotjas!

O kaip jūs žymite savo keliones (jei žymite)?

Aplankytų šalių žemėlapis

Daugelis keliautojų, kuomet lankosi nebe pirmoje dešimtyje šalių, visų pirma įsigyja tokį žemėlapį, kabinamą ant sienos.

Jų yra keletas rūšių. Viena rūšis – specialiai tam padaryti spalvinami ar ištrinami sieniniai žemėlapiai. Aplankęs šalį ją užbraižai, nuspalvini ar nutrini.

Tai geras būdas prisiminti ar draugams parodyti kelionių maršrutus, bet yra trūkumas, kad šalys skirtingų dydžių, o didelės šalys tai tarsi ištisi žemynai. Nelabai logiška, kad, tarkime, buvai tik Niujorke, o užbrauki visą JAV – juk didžiosios dalies JAV nematei.

Aš turiu tokį sieninį žemėlapį – tiesa, manajame didžiausios šalys dar suskirstytos į valstijas ar regionus, kurie spalvinami atskirai.

Mano sieninis kelionių žemėlapis (2022 m. gegužė)

Kita alternatyva – pakabinti paprastą sieninį žemėlapį, į kurį smaigstyti smeigtukus miestuose / parkuose kur buvai. Toks metodas tinkamas tik keliavusiems mažai – vėliau smeigtukams bus mažai vietos, arba teks žymėti tik svarbiausias aplankytas vietas: juk miestai būna ir vienas šalia kito, juk stoji ir kažkur pakeliui.

Dar yra ir visokių programėlių ir tinklapių, kurie leidžia daryti tą patį – aplankytų šalių žemėlapį. Iš vienos pusės, programėlė gerai – ji visad su tavimi. Deja, su programėlėm daug problemų: būna, visa informacija po kokio atnaujinimo išsitrina, būna, iš viso programėlė „dingsta“ iš Google Play ir pan. šaltinių. Negali pasitikėti, kad tai išliks… Pavyzdžiui, kažkada buvo gera programėlė, leidusi žymėti aplankytas UNESCO paveldo vietas – buvo įdomu ne tik jas žymėti, bet kartu ir pamatyti žemėlapyje ir paskaityti apie UNESCO vietas, kurių dar nelankei. Bet ta programėlė ėmė ir dingo – ir, pakeitus telefoną, gavus naują Android versiją, nebebuvo galimybės pasinaudoti nei ja, nei pamatyti savo sudaryto žemėlapio…

Skrydžių žemėlapis

Vienas paprasčiausių dalykų – susižymėti savo skrydžius. Tam reikia padėkoti My.flightradar24.com sistemai, kuri visiškai nemokama.

Susikūręs nemokamą paskyrą gali įvesti kiekvieną savo skrydį ir sistema tau autoamatiškai subraižo žemėlapius (viso gyvenimo, konkrečių metų, konkrečių avialinijų…), taip pat paskaičiuoja kokiais lėktuvais ar aviakompanijom esi nuskridęs didžiausius maršrutus, kiek kartų jau apsridai žemės rutulį, iš kokių miestų daugiausiai kilai ir dar daug visokių įdomių statistinių detalių.

Tai labai įdomus ir paprastas būdas peržvelgti savo keliones – tiesa, labiau ne pačias keliones, o nuvykimą ir grįžimą. Ypač tai mėgsta aviacijos fanai, bet verta kiekvienam: labai nedaug darbo įrašyti skrydžius, o vėliau prisiminti kur kokiais metais, kokį mėnesį, per kokius oro uostus keliavai labai padeda.

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių Europoje žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių Europoje žemėlapis (iki 2022 m. bižrelio) iš my.flightradar24

Mano skrydžių statistika iš my.flightradar24 (iki 2022 m. birželio)

Mano skrydžių statistika iš my.flightradar24 (iki 2022 m. birželio)

Kelių atlasas

Visgi, esminė kelionės dalis yra ant žemės, kuomet lankai visas vietas, patiri visus nuotykius. Ten, kur eini pėsčias, važiuoji automobiliu ar viešuoju transportu.

Tad geriausias būdas žymėtis aplankytas vietas man atrodo žymėtis kelius, kuriais keliavai. Be to, tai padeda ir planuojantis naujas keliones (kad nevažiuotum tais pačiais keliais), ar pasakojant klausiantiems, kaip tiksliai važiavai (kuriais keliais), kur važiuoti ir kur nevažiuoti.

Seniau tai darydavau atlase – įsigijęs didelį popierinį pasaulio atlasą, markeriais braižydavau nuvažiuotus kelius. Bėda, kad tokio sunkaus atlaso nelabai kur pasiimsi su savimi, jis yra tik namie, be to, kai kurie keliai važiuoti ne po kartą, tokios šalys, kaip Lenkija, Vokietija ar Latvija persibraižė tiek, kad buvo sunku suprasti, kur kuriais metais važiavau.

Mano kelionių žymėjimo atlaso fragmentas (su Italija, Slovėnija, Kroatija, dalimi Bosnijos)

Mano kelionių žymėjimo atlaso fragmentas (su Italija, Slovėnija, Kroatija, dalimi Bosnijos)

Supratau, kad reikėtų pereiti prie išmanių priemonių…

Dažnas atsakymas šiais laikais – programėlė. Deja, kad ir kiek ieškojau kažko, panašaus į My.Flightradar24 „žemės keliams“ (automobilių, traukinių, laivų) – neradau.

Teko susikurti savo sprendimą, kuris išėjo geras.

Skaitmeninis kelių žemėlapis

Visų pirma, kelionės maršrutą po jos pasižymiu į Google My Maps (nemaišyti su Google Maps). Ten gali paprastai žymėti kelių maršrutus (t.y. nuvažiuotus automobiliu, dviračiu, ar nueitus pėsčia keliais), o kitus maršrutus (laivai, traukiniai) reikia žymėti linijomis. Paprastai kiekvienai kelionei skiriu po atskirą Google My Maps žemėlapį (pvz. „2018 Tailandas“), o tame žemėlapyje atskirais maršrutais žymiu skirtingas kelionės dalis (pvz. „Tailandas 2018 automobiliu“ ir „Tailandas 2018 autobusu“, kadangi po skirtingus Tailando regionus keliavau skirtingai). Svarbu viską tinkamai įvardyti, kad nesunkiai galėtum rasti reikiamus žemėlapius (pvz. pagal metus ar pagal transportą).

Kiekvieną kelionės žemėlapį parsisiunčiu kaip KML failą (Google suteikia tokį funkcionalumą).

Visus KML failus paprasta sukelti į GPXSee programą – ir ji parodo visus maršrutus viename ekrane. Arba tuos maršrutus, kuriuos sukėlei – pvz. gali sukelti tik keliones automobiliu, arba tik keliones 2022 metais, ar tik keliones Europoje, ar tik keliones per pastaruosius 5 metus, ar pan. Tai įgalina paprastai pamatyti kokį tik nori savo kelionių „pjūvį“ žemėlapyje.

Manau kad tai – pats vertingiausias kelionių žemėlapis, nes prisimeni ne tik šalis, bet ir tikslias vietas, kur buvai, ir kiekvieną vietą, įskaitant ir esančias pakeliui, o ne tik, tarkime, didmiesčius. Priešingai nei su atlasu, galima neribotai pritraukti vaizdą ir pamatyti konkrečią šalį, konkretų kelią.

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių pasaulyje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių Europoje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Mano nuvažiuotų ir nuplauktų kelių Europoje žemėlapis, sudarytas aukščiau aprašytu būdu (iki 2022 m. birželio)

Automatinis nuotraukų žemėlapis Google Photos ir pan.

Visgi, net jei ir neturite laiko ar noro daryti savo kelionių žemėlapius, yra būdas pamati bent jau iš dalies kokybiškus juos!

Tokius žemėlapius sudarinėja kai kurios prorgamėlės, pvz. Google Photos. Pagal ten sukeltas nuotraukas (iš įvairių telefonų jos sukeliamos automatiškai) programėlė parengia žemėlapį, kur nuspalvinamos vietos, kur darytos nuotraukos.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos)

Aišku, ten matysis tik naujesnės (išmaniųjų telefonų eros) kelionės, be to, nebus nuotraukų, kurias darėte nuotraukos darymo vietos nežyminčiais fotoaparatais. Taip pat, deja, „Google Photos“ tapo mokama programėle (bent jau kainuoja ten sukelti daug nuotraukų) – bet rezultatai įdomūs.

Be žemėlapio sudarymo, ji turi ir paieškos funkciją – lengva įvedus kokį vietovardį ar datą pažiūrėti, kokias iš tos vietos ar laiko turi nuotraukas. Tai irgi padeda prisiminti keliones ar dalintis jų įspūdžiais, kai to kas nors paprašo.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , ,