Ką par(si)vežate iš kelionės? Suvenyrų, daiktų, ar tik nuotraukas ir prisiminimus? O gal norėtumėte ką parsivežti – ar parvežti lauktuvių – bet neturite idėjų?

Į vieną straipsnį sudėjau viską, ką žmonės įsigija kelionėse ir galbūt tai suteiks idėjų ir jums.

O ką jūs parsivežate iš kelionių?

Tradiciniai vietiniai rankdarbiai

Kai kurios šalys turi savo ypatingus suvenyrus, paprastai rankų darbo. Jie ten populiarūs, o kitur jų nėra ar yra mažai kur. Iš tikro didelė dalis to – ne suvenyrai, o daiktai, kuriuos vietiniai naudoja savo gyvenime, bet, kadangi jie yra vietinė tradicija, tai populiaru juos parsivežti kaip suvenyrus.

Tarkime, metaliniai Maroko žibintai, Artimųjų Rytų kilimai, indėniškų raštų drabužiai iš Peru ar Bolivijos, Panamos skrybėlės iš Ekvadoro ir t.t. Reikia pasidomėti, kas tradicinio būtent ten, kur keliauji.

Keliolika eurų kainavęs žibintas iš Maroko, kurį pasikabinome namie

Tiesa, pirkdami pagalvokite, ar tikrai tai naudosite – nes kartais būna, kad žmonės, tarkime, nusiperka kokį marokietišką žibintą susižavėję ta Maroko atmosfera, o grįžę namo taip ir nepakabina, nes nedera prie interjero ir pan.

Be to, didelė dalis tokių suvenyrų yra gana didelio formato, parsivežti ne taip paprasta, bent jau lėktuvu – pagalvokite ir apie tai. Patogiausia, aišku, jei važiuoji automobiliu. Neretai vietiniai siūlo jums prekę atsiųsti, bet iš tikro geriau “ant to nepasimauti” – siuntimo kaina – dar ne viskas. Jei gausite paštu, paskaičiuos ir didelius mokesčius (PVM, galbūt muitas), kuriuos žinojęs gal prekės išvis nebūtumėte pirkęs, nes kas buvo “gal ir nepigu, bet visai nieko kaina” virs “brangiau nei Lietuvos parduotuvėje”. Jei negaliu ko atsivežti pats, tai ir neperku.

Kilimų prekeiviai Maroke

Taip pat tose vietose, kurios yra turistinės, aplink tokius “nepigius tradicinius produktus” susiformavusi ištisa pardavimo pramonė, kur prekijai įkyrūs, “užveža” komisinius gaunančios ekskursijos, o kainos turistams išpūstos net ir kartais. Tenka arba derėtis, arba ieškoti atokesnių vietų. Logiška turguose, bet turgūs būna labai įvairūs – kai kurie yra tokie garsūs tarp turistų, kad ten kainos itin didelės ir pardavėjai nebesidera.

Turistų numylėtas senasis Stambulo didysis turgus. Čia visi prekeiviai siūlė labai aukštas Turkijai kainas ir nesileido į derybas… Bet palei turgų kainos iš karto buvo normalesnės.

Suvenyrų kolekcionavimas (“standartiniai” suvenyrai)

Kai kurie žmonės iš kiekvienos kelionės vežasi to paties tipo suvenyrus ir taip sudaro jų kolekcijas, kurias gali peržiūrėti ar parodyti kitiems. Geriausiai čia tinka daiktai, kuriuos pamatęs iš karto supranti, iš kokios tai šalies (nes tai užrašyta / nupiešta ant tų daiktų):

*Magnetukai. Tai – viena suvenyrų rūšių, kuri yra kone visur, ir net kainos dažnai gana panašios. Jų kolekciją lengva turėti ant šaldytuvo, o savo išmoningais vaizdais ir formomis kiekvienas magnetukas paprastai atspindi vietas, kur jie pirkti. Magnetukai būna suvenyrinėse parduotuvėse, bet jei rastum kitur – būtų pigiau.

Magnetukai ant šaldytuvo

*Atvirukai. Daug atvirukų atvaizduoja įspūdingiausias šalies vietas, tradicijas, todėl tai irgi yra populiarus suvenyras kolekcijoms. Iš jų galima daryti įvairius koliažus ar dėti juos į fotoalbumus. Be to, draugai keliautojai gali siųsti juos vieni kitiems paštu, tokiu būdu dar labiau individualizuodami. Atvirukai būna suvenyrų parduotuvėse, paštuose, knygynuose.

Atvirukų koliažas – tokius darydavo mano žmona Aistė, kol neėmė trūkti tam laiko

*Monetos. Jų net pirkti nereikia! Tiesiog pasistenkite pasilikti kuo skirtingesnių šalies monetų (jei gaunate naujo tipo monetą, ją atsidėti) ir parsivežti namo. Monetų kolekcijoms būna specialūs albumai, į kuriuos įdėtas monetas galima apžvelgti iš abiejų pusių. Vienodas monetas galima laikyti suskirstytas pagal šalis dėžutėse, padalintose į dalis (tokių būna “Senukuose” ir pan. parduotuvėse, jos šiaip skirtos vinims) ir jomis keistis su kitais – keistis bus su kuo, nes monetų kolekcionavimas vienas populiaresnių hobių. Nesu monetų kolekcionierius ir specialiai jų “negaudau”, bet parsivežęs surūšiuoju, o vienodas duodu tiems, kas kolekcionuoja.

Monetos albume. Kai kurios Panamos monetos netradiciškai spalvingos.

*Banknotai. Man asmeniškai jie net gražesni / įdomesni už monetas, daugiau ir didensi paveikslėliai, atskleidžiantys šalį ir jos kultūrą. Deja, šis hobis gerokai brangesnis – nors pasilikti mažesnių nominalų banknotus nieko nekainuoja, didesnių nominalų banknotai gali būti verti šimtų eurų. Tad paprastai banknotus parsivežu nebent kelis mažesnių nominalų, arba, jei užsilieka didesnių, palaikau laikinai iki kito važiavimo į tą šalį, kada išleidžiu. Banknotams laikyti priemones sunkiau gauti, bet yra specialių albumų. Jei tokių neturėtumėte, galite naudotis fotoalbumais.

Kazachijos tengės

*Pašto ženklai. Tradiciškai viena mėgstamiausių kolekcijų rūšių. Jų taip pat būna kiekvienoje šalyje, o daug pašto ženklų atspindi vietos vietas, tradicijas, istoriją ar įvykius. Juos, kaip ir atvirukus, galima siųsti vieni kitiems paštu. Pašto ženklai dažniausiai perkami pašto skyriuose.
*Marškinėliai. Juos irgi beveik visur rasi pažymėtus vietiniais ženklais, nuotraukomis, bet kaip kolekcija jie mažiau patogūs.
*Bilietai ir pan.. Kai kurie žmonės kolekcionuoja muziejų bilietus, lėktuvų įlaipinimo talonus ir pan.: tokios kolekcijos nieko papildomai nekainuoja, o primena patirtis. Tiesa, dažniausiai tie daiktai nebūna labai įspūdingi ar įdomūs – man geriau patirtis primena nuotraukos, kelionių žemėlapiai ir pan.

Mano NBA bilietas. Geriau jau nusifotografuoju, nei kaupiu fizinius daiktus.

*Perkamos nuotraukos. Daugybėje lankytinų vietų, atrakcionų ir t.t. klientai fotografuojami ir padaromos tokios nuotrakos. Tiesa, jos brangios ir paprastai jų neperku, nebent kur įeitų į kainą ar būtų pigios.

Pirktinė nuotrauka iš Singapūro

Daug tokių kolekcinių daiktų yra ir pigūs, neužima vietos, tad juos paprasta vežti kaip lauktuves daugeliui žmonių (tarkim, po vieną visiems draugams).

Aišku, kolekcionuoti galima ir daugiau ką – kokių tik kolekcijų “iš įvairių šalių” negirdėjau. Visgi, daugelis kitų suvenyrų kolekcijų retesnės, nes kiti daiktai daug mažiau atspindi šalis ir dažniausiai net negali aiškiai suprasti, iš kokios šalies tai parvežta, jei parvežęs žmogus nepasako. Na, kokios nors katinų statulėlės ar pliušiniai žaislai – visur jie panašūs.

Dar kitus dalykus kai kuriose šalyse rasi “labai vietinius”, o kitose nerasi ar rasi sunkiai (pvz. kokie atidarytuvai). Tuo tarpu atvirukų, magentukų, pašto ženklų, pinigų yra iš esmės visur.

Meno kūriniai

Priešingai nei rankdarbiai, meno kūriniai neturi jokios funkcijos – bet gali papuošti sienas. Tai – paveikslai, grafikos darbai, mozaikos ir pan. Dažnai tie kūriniai atvaizduoja vietinius šalies dalykus, arba yra tai šaliai būdingo stiliaus (pvz. Australijos aborigenų “taškinė tapyba”), arba ir tai, ir tai. Minusas, kad didelius paveikslus vežtis nepatogu, tad dažniausiai patogiau įsigyti mažus, arba sulankstomus darbus. Teoriškai juos galima ir kolekcionuoti, nors tai brangu.

Meniškų suvenyrų parduotuvėje Medeljine, Kolumbijoje

Stambulo vaizdas ant sienos

Vietiniai produktai (ypač maistas)

Paprastesnis ir pigesnis variantas už vietinius rankdrbius – tiesiog kas nors, kas pagaminta toje šalyje.

Dažnai tai būna suvartojami produktai, maistas, gėrimai, padažai. Juos perki eilinėse parduotuvėse (yra ir specializuotų). Šitaip galima nuvežti kelionės patirties dalį ten nebuvusiems giminėms ir draugams, o gal, jei koks maistas patinka, dar ir grįžus kurį laiką juo gardžiuotis.

Čimičuri padažas Argentinoje – ten itin populiarus

Tiesa, daug šalių tai paprasčiau pasakoma, nei padaroma. Aistė – mano žmona – mėgsta parvežinėti tokius suvenyrus savo draugams ir giminėms, tačiau dažniausiai iš parduotuvių išeiname nieko nepešę. Todėl, kad daugelis daiktų pažymėti “Made in China” (ar “Made in [kokia kita šalis]”) ženklais. Apskritai šalys būna dviejų tipų – vienos turi gana tvirtą savo pramonę, o kitos daug ką importuoja ir beveik niekas nėra vietinės gamybos. Gretimos šalys gali būti nuėjusios skirtingais keliais. Pavyzdžiui, Omane beveik viskas “Made in Oman”, o Irane – “Made in Iran” (ir dėl sankcijų), gi rasti ką “Made in Kuwait” ar “Made in Bahrain” pasirodė beveik “Misija neįmanoma”. Dažni įvairūs tarpiniai variantai – na, “Made in Lithuania” yra tikrai nemažai kas, kita vertus, tikrinant atsitiktines prekes Lietuvos parduotuvėje tikriausiai ne taip ir mažai užtruksite, kol prieisite lietuvišką produktą, ypač ne greitai gendantį maisto produktą.

Beje, daugelis kolekcinių suvenyrų (atvirukai, magnetukai ir pan.) irgi nevietinės gamybos, tačiau ten atvaizdas ar forma yra skirta tai šaliai.

Tiesa, su vietinės gamybos produktais yra pasitaikę ir kuriozų. Pvz. iš Maršalo Salų parsivežėme vietinį šampūną, pagamintą iš kopros. Bet Lietuvos kambario temperatūroje jis… užšalo.

Apsipirkimas kelionėse

Kelionėse galima ir tiesiog įsigyti tai, ko tau tuo metu reikia. Drabužiai? Elektronika? Aksesuarai? Visko, ką gali pirkti namie, gali ir užsienyje. Apsipirkimui užsienyje yra keli privalumai:

1.Gali būti pigiau, nei Lietuvoje. Ypač tai pasakytina apie drabužius, papuošalus, kažkiek – ir elektroniką (aišku, priklauso nuo šalies). Be to, perkant didesnes prekes, daug šalių galima susigrąžinti PVM (išskrendant oro uoste), arba PVM tose šalyse ir šiaip gali būti gerokai mažesnis. Dažnai itin smarkiai pigesnės gali būti kiniškos prekės, padirbiniai.

Su Ekvadore įsigytais megztiniais – analogiški kitur būtų gerokai brangesni

2.Tai gali būti ir įdomus vietinis daiktas – rankdarbis, ar su vietiniais ženklais, kuris primins kelionę. Pavyzdžiui, piniginė, raktų pakabukas, atidarytuvas, pelės kilimėlis ar dar kas – prisireikus tokius daiktus dažnai perku užsienyje su vietiniais ženklais. Kolekcijų nesudarinėju – tiesiog įsigiju tai, ko tuo metu reikia. Tokie daiktai “nerenka dulkių”, o yra naudingi.

Aistė su Tailando Full Moon Party rūbais – buvo ir tinkama apranga vakarėliui, ir įdomus rūbas paskui

3.Užsienyje gali būti dalykų, kurių tiesiog nėra šalyje, kur gyveni. Pvz. ne visi mobiliųjų telefonų modeliai visur vežami. Esu įsigijęs ir tokių daiktų, kurių nėra ar sunku gauti Lietuvoje: nešyklės gėrimui, konkretaus dydžio mobiliojo telefono klaviatūros, patogūs ilgintuvai, tamsinti akiniai, uždedami ant įprastinių akinių ir t.t.

Šie akiniai užsideda ant mano pagrindinių (trumparegystės) akinių. Tokių akinių nuo saulės JAV kur kas didesnis pasirinkimas, nei Lietuvoje, tad esu nemažai atsivežęs iš ten (kadangi ilgainiui jie susibraižo, reikia keisti)

4.Yra dalykų, kuriuos paprasčiau nusipirkti vietoje, nei atsivežti į kelionę. Pvz. jei nevežate registruojamo bagažo lėktuvu, negalėsite atsivežti peiliuko ar žirklučių. Tiesa, be bagažo tokių daiktų negalėsite ir paskui parsivežti: neretai tiesiog nusiperku kelionėje ir paskui palieku, nes nusipirkti žirklutes pigiau nei mokėti už registruojamą bagažą kokiame “Ryanair” ar “Wizzair”. Tiesa, ne visada mažas žirklutes ir atima oro uoste: priklauso nuo šalies.

5.Užsienyje gali būti daugiau stilių, formų ir t.t. Tai ypač pasakytina apie rūbus, papuošalus ir pan. Nors teoriškai visko gali atsisiųsti internetu, praktiškai siųstis smulkius daiktus kainuoja bent kelis kartus brangiau, nei tokius nusipirkti pigioje šalyje (tarkime, San Paulo turguje visokie papuošalai gali atsieiti 0,5-1 EUR, o parisisiųsti panašius iš interneto, kainuoja, tarkime, 2 EUR + 3 EUR siuntimas + PVM, ir čia jei pasiseka).

Per koronaviruso pandemiją Lotynų Amerika pranoko likusius pasaulio regionus kaukių įvairove. Čia – Ekvadoras

Senais laikais “lauktuvės” paprastai irgi reikšdavo visokius “naudingus daiktus”, o ne “niekučius”, nes, tiesiog, Lietuvoje (ypač sovietų okupuotoje) daug ko nebuvo, tad spragas “užkimšdavo” išvykdavę į užsienyje ar atvykdavę giminės iš užsienio. Dabar, tiesa, visko jau yra Lietuvoje, ir tokios lauktuvės būdingos nebent vyresniems. ~1995-2005 m. net būdavo, kad “lauktuves” keliautojai nupirkdavo kur Lietuvoje po kelionės, nes visko Lietuvoje jau buvo, o esmė buvo ne parvežimas, o pats dovanojimas “grįžimo proga” (ir daug patogiau nesitąsyti…).

Turistai su vien salvadorietiškais suvenyrais Salvadore, Brazilijoje

Nuotraukos, vaizdo įrašai, prisiminimai ir kt.

Tiesą pasakius, didele dalimi suvenyrai man yra praeitas etapas, o niekada jų daug ir nepirkdavau. Kai keliauji labai daug ar, kaip aš, gyveni kaip “skaitmeninis klajoklis”, tai suvenyrų būtų labai daug, jie rinktų dulkes, be to, jų su savimi dažnai ir neturėtum (juk būtum kitose kelionėse).

Tačiau yra vienas suvenyras, kuris visada gali būti su tavimi ir labiau nei bet kuris kitas primena būtent tavo keliones. Tai yra tai, ką kelionių metu sukuri pats: nuotraukos, videoįrašai, gal – kelionių dienoraščiai, žemėlapiai su sužymėtais maršrutais. Visa tai gali laikyti su savimi USB atmintinėse, išoriniuose kietuose diskuose, “debesyse”, kur bebūtum. Visą tai gali siųsti draugams (ar dalintis socialiniuose tinkluose, kur jie pamato). O visa tai gali “gaminti” kad ir savo mobiliuoju telefonu.

Būtent tai ir yra pagrindinis suvenyras, kurį parsivežu. Bet apie tai, kaip užfiksuoti keliones jau – kitas straipsnis.

Mano žemėlapis iš Google Photos (kur darytos nuotraukos) bei nuotraukų kataslogas. Leidžia greitai peržiūrėti nuotraukas pagal vietą, laiką, temą ir taip prisiminti keliones bei dalintis jų prisiminimais