Kelionių fiksavimas

Savo keliones fotografuoja beveik kiekvienas. Tačiau tik nedaugelis tai daro kokybiškai: kad nuotraukas būtų smagu žiūrėti, kad būtų užfiksuota viskas, kas svarbu, nuotraukos “neišplaukusios”, geros.

Pats fotografuoju ne tik sau, tačiau ir įvairiems savo tinklapiams bei projektams, tad sukaupiau čia nemažą patirtį. Tikiuosi ji padės jums kokybiškai užfiksuoti savo keliones.

Kuo fotografuoti keliones?

Ieškodamas informacijos apie tai, kuo geriausia fotografuoti keliones, gaudavau nusivilti. Internete yra gerų fotoaparatų palyginimai, bet daugeliui keliautojų aktualu visai kas kita: kada/ar reikalingas fotoaparatas, kada pakanka mobiliojo telefono ar dar kitokios technikos. Pamėginsiu atsakyti.

Mobiliųjų telefonų fotokameros vis tobulėja. Dienos metu, esant geram apšvietimui, jie fotografuoja gerai. Tačiau vakare ar viduje daugelio mobiliųjų aparatų telefonų nuotraukų kokybė stipriai krenta, daugelis jų nelabai panaudojamos (tiesa, vis daugiau telefonų turi naktinį režimą, kuris leidžia fiksuoti nejudančius vaizdus ir tamsiai). Didžiausias mobiliojo telefono pliusas – jo nepastebimumas. Galite lengvai nufotografuoti ką nors nepastebėti, o aplinkiniams atrodys, gal tiesiog naudojatės telefonu. Todėl mobilųjį telefoną su gera kamera verta turėti ir tada, kai turite ir fotoaparatą (bet žr. skyrelį “ko negalima fotografuoti”).

Esant geram apšvietimui kokybe geri mobilieji telefonai nuo gerų fotoaparatų taip smarkiai nebesiskiria. Nuotrauka daryta Huawei P9 telefonu.

Tuo pačiu mobiliuoju telefonu daryta nuotrauka prie prastesnio apšvietimo. Čia kokybės trūkumai jau matosi: trūksta ryškumo, šviesios vietos išsiplėtusios. Visgi dar fotografuoti galima

Tokiom sąlygom, nuotraukų mobiliuoju telefonu jau neapsimoka daryti.

Fotoaparatai vis dar yra geriausia priemonė daryti nuotraukoms. Tačiau tik jei fotoaparatas geras. Nebrangių fotoaparatų (~50-100 EUR ir pan.) šiais laikais pirkti iš esmės neverta, jei tik turite šiuolaikinį gerą mobilųjį telefoną – nuotraukų kokybė skirsis labai nesmarkiai, tad kam vežtis papildomą daiktą? Tuo tarpu jei turėsite gerą DSLR fotoaparatą, kokybė skirsis smarkiai, o ypač fotografuojant viduje ar vakare. Tačiau tokie fotoaparatai kainuoja nuo 500 ar 1000 eurų, be to, juos sunkiau nešioti, jie gerokai trapesni. DSLR fotoaparatų objektyvus galima keisti, bet, jei neuždirbate duonos iš fotografavimo ir jums tai nėra esminis hobis, kažin, ar norėsite vežtis į kelionę papildomų brangių ir trapių objektyvų. Rinkitės universalų objektyvą, kokie įeina į fotoaparatų rinkinius (kit) – jie kokybiškai fotografuos 98% atvejų, kurie iškils kelionės metu. Ypač gerai, jei objektyvas gali ir šiek tiek priartinti – tai būdavo dar vienas fotoaparatų privalumas prieš telefoną, nors dabar ir geri telefonai artina.

Nuotrauka DSLR fotoaparatu. Tokios kokybės, ryškumo, spalvų saulėlydžio nuotraukos telefonais dar tikrai nepadarysite (ypač, jei norėsite žiūrėti ne sumažintą, kaip čia, o per visą ekraną)

Videokameros yra pritaikytos visų pirma videoįrašams, bet gali daryti ir nuotraukas. Jei tenka rinktis, ar vežtis videokamerą ir ja daryti ir nuotraukas, ar vežtis fotoaparatą ir juo taip pat ir filmuoti – rinkitės antrą variantą.

Veiksmo kameros (GoPro ir pan.). Teoriškai jos gali ir fotografuoti, bet mobilusis telefonas fotografuoja net geriau. Vienas jų skirtumas – itin platus objektyvo kampas: tai yra, esant net mažoje erdvėje galite nufotografuoti viską. Pvz. patalpoje galite nufotografuoti vienu metu ir sienas, ir grindis, ir lubas; stovėdami siauroje gatvėje prieš aukštą pastatą galite nufotografuoti jį visą. Tiesa, dabar nauji telefonai irgi turi plataus kampo objektyvus. Pagrindinis veiksmo kamerų privalumas – jų tvirtumas, tad jei norite kabinti kamerą automobilio išorėje šiam važiuojant ar ant dviratininko šalmo – tai praktiškai vienintelis pasirinkimas.

Tik veiksmo kamera (GoPro) šiuo atveju iš mano įrangos suteikė galimybę fotografuoti pakankamai plačiu kampu, kad tilptų ir moteris baseine, ir pakankamai dangaus, ir jūra, ir krantas (tai galima padaryti ir su specialiu objektyvu, bet ne kiekvienas nori tokį pirkti ar vežiotis)

Dronai. Nors jie populiaresni nei kada seniau, dėl daugelio niuansų (didelių valdymo pulto gagbaritų, svorio, teisinių ribojimų, paleisti reikalingo laiko), paprastai juos į keliones ima ir plačiai naudoja tik rimti jų fanai – nors nuotraukos iš jų gali būti išties nuostabios. Apie dronus parašiau atskirą straipsnį.

Vienintelis būdas pasirinkti fotokamerą – pažiūrėti ja darytų nuotraukų pavyzdžius, palyginimus įvairiomis sąlygomis (ir kai tamsiau, judančio objekto). Tokių palyginimų gausu ir Youtube. Jei norite palyginti savo fotoaparatą ir telefoną – padarykite jais keletą tokių pat nuotraukų. Nežiūrėkite vien į megapikselių skaičių – jis dar neparodo kokybės ir kartais kamera su mažiau megapikselių fotografuoja kokybiškiau, nei su daugiau.

Kaip fotografuoti keliones?

Pasiskaitę tinklapius profesionaliems fotografams greitai paskęsite informacijoje apie fotoaparatų funkcijas. Beje, šiais laikais daugybę tų funkcijų turi net geresni mobilieji telefonai: įjungus “Pro” režimą, galima jas reguliuoti atskirai kaip fotoaparate.

Kelionės metu yra svarbiausi vos keli fotoaparatų režimai ir jų pilnai pakanka padaryti geroms nuotraukoms – tikriausiai 99% reguliavimų, kuriuos darau fotoaparate, yra susiję su šiais dalykais. Atraskite, kaip šiomis funkcijomis pasinaudoti savo fotoaparate (bent dalis jų yra ir geresniuose mobiliuosiuose telefonuose).

*“Auto” režimas. Dažniausiai fotografuosite šiuo režimu ir jo pilnai pakaks. Tiesiog nukreipkite įrenginį į objektą ir spauskite mygtuką. Tačiau jeigu nuotrauka ar jos dalis “Auto” režimu ekrane atrodys neryški ar “išplaukusi”, pasinaudokite viena šių funkcijų:

*Rankinis fokusavimas (“Manual focus”). Kartais fotoaparatas automatiškai fotografuos neryškiai – tai paprastai reiškia, kad objektyvas fokusuoja ne tokiu atstumu. Dažniausiai automatika taip klysta vakare ar naktį, kai tamsu. Jei taip atsitiks, rankiniu būdu parinkite atstumą, kur yra tie daiktai ar žmonės, kuriuos fotografuojate ir kurie, norite, kad būtų ryškiausi. Jei visgi nenorite prasidėti su rankiniu fokusavimu, yra kelios gudrybės kaip gauti tuos pačius rezultatus automatiniu režimu – galite iš pradžių nukreipti fotoaparatą į objektą, kurį jis automatiškai sufokusuos tinkamai, o tuomet greitai (t.y. tuo pačiu fokusavimu) kreipti į panašiu atstumu esantį objektą, kurį norite fotografuoti. Jeigu jūsų įrenginys (pvz. telefonas) neturi rankinio fokusavimo, tai gali būti vienintelis kelias.

Nuotrauka padaryta fotoaparatui netinkamai sufokusavus: kadangi fotografuota pro lėktuvo langą, fotoaparatas greičiausiai fokusavo pagal lango stiklo atstumą, o ne pagal fotografuojamo objekto (kito lėktuvo) atstumą

Tas pats vaizdas nufotografuotas sufokusavus tinkamai. Tą kartą, kaip ir daugelį kartų, man neteko jungti rankinio fokusavimo – tiesiog, padariau antrą nuotrauką automatiškai ir tąsyk pasisekė. Tačiau yra aplinkybių, kai be rankinio fokusavimo niekaip neišsisuskite (ypač tamsoje, fotografuojant objektą už nešvaraus stiklo ir pan.) – tada verčiau negaišti laiko su automatika.

*Rankinis išlaikymo trukmės (“Shutter speed”) sumažinimas. Jeigu fotografuojant judančius objektus jie atrodo “išplaukę” (ar fotografuojant pro automobilio langą viskas atrodo “išplaukę”), tai reiškia automatika netinkamai parenka išlaikymo trukmę. Sumažinkite ją iki, tarkime, 1/200, 1/400 sekundės ar 1/800 sekundės. Kuo didesnis yra judančio daikto greitis (ir kuo arčiau tas daiktas yra), tuo didesnis turėtų būti antrasis skaičius. Tiesa, jei fotografuosite esant blogesniam apšvietimui, su dideliais skaičiais gali nepavykti padaryti ryškios nuotraukos: raskite “aukso vidurį”. Nufotografuoti greitai judantį objektą prietemoje gali būti išvis neįmanoma.

Miškas pro važiuojančio automobilio langą automatiniu režimu. Medžiai “išplaukę”, ypač artimiausi – nes jie juda greičiausiai (tiksliau, automobilis pro juos pralekia sparčiausiai). Išlaikymo trukmė 1/125 sekundės.

Panašus vaizdas tą pačią dieną sumažinus išlaikymo trukmę (shutter speed) rankiniu būdu (1/4000 sekundės)

*Rankinis išlaikymo trukmės (“Shutter speed”) padidinimas (atvirkščias veiksmas). Jei nuotrauka pernelyg tamsi – galite išlaikymo trukmę labai padidinti (t.y. antrąjį skaičių sumažinti): tada naktį darytos nuotraukos bus ryškios tarsi dieną! Bet tokiu atveju reikės sugebėti fotoaparato netyčia nesujudinti: jeigu neturite ant ko pastatyti fotoaparato, greičiausiai iš keleto nuotraukų pavyks tik viena.

Šis vaizdas plika akimi matėsi daug prasčiau / neryškiau, nei užfiksuota nuotraukoje. Tai įmanoma tik dėl ilgos išlaikymo trukmės (shutter speed). Ji čia – 1,3 sekundės

Norint turėti daugiau galimybių fotografuoti apskritai, verta išmokti naudotis šiomis funkcijomis:

*Taimerio. Paliekate fotoaparatą ir jis fotografuoja po, tarkime, 10 sekundžių. Šitaip galėsite nusifotografuoti visi, kas kartu keliaujate. Geresnės alternatyvos tam (bet reikalaujančios papildomų daiktų): distancinio valdymo pulteliai, išmaniojo laikrodžio naudojimas kaip distancinio ir pan.

Aš ir mano žmona tuščiame Albanijos paplūdimyje ne sezono metu vakarėjant. Keliavome dviese, aplink nieko nebuvo – tad tokią nuotrauką galima buvo padaryti tik su taimeriu. Alternatyva – darytis asmenukę, bet juk taip užfiksuosi tik veidus, o ne aplinką.

*Daugelio nuotraukų iš karto (burst). Taip galima fotografuoti greitai besikeičiančius vaizdus: bus padaryta kas sekundės dalį, tarkime, 10 ar 20 nuotraukų, iš kurių galėsite palikti tik geriausią. Kuo tai skiriasi nuo filmavimo? Geresnė kiekvieno kadro kokybė.

Padarius nuotraukų seriją su burst, galima išrinkti efektingiausią momentą bangos dužime ar krepšininko dėjime

*Priartinimo. Jei objektas yra toli ir jūsų kamera artina – priartinkite. Taip galite išdidinti ir, tarkime, pastato ar gamtos objekto detales. Tačiau naudokite tik optinį priartinimą, o ne skaitmeninį (digital zoom) – tada nuotraukos kokybė nekris. Skaitmeninį geriausia išjungti išvis. Jei tai neįmanoma, žinokite, kiek maksimaliai jūsų kamera ar telefonas artina optiškai ir labiau niekada neartinkite.

Priartinus galima net nuo tolimų vietų užfiksuoti vietinius žmones jų netrikdant

Tas pats vaizdas be priartinimo

*Blykstės. Jei prastas apšvietimas. Tačiau blykstė – tai ne magija, ji apšviečia tik artimiausius objektus. Dažnai ilgas išlaikymas (shutter speed, žr aukščiau) paryškina geriau, nei blykstė. Svarbu, kad ir artimi, ir tolimi objektai būtų apšviesti vienodai – kitaip arba tų, arba tų nesimatys. Taigi, blykstė praverčia tada, kai tolimi objektai yra apšviesti (paprastai pastatai ar gamta), ir reikia papildomai apšviesti tik artimus (paprastai žmones). Jei ir artimi, ir tolimi objektai vienodai prastai apšviesti – geriau ilgas išlaikymas.

Blykstė panaudota tuomet, kai ji reikalingiausia. Aišku, yra ir minusai – raudonos akys, nenatūralus apšvietimas.

Panaši nuotrauka be blykstės. Šiuo atveju, su blykste išeina geriau, nes objektai už nugaros labai apšviesti, taigi, kad nuotrauka būtų kokybiška, reikia panašiai apšviesti ir veidą.

Ką fotografuoti kelionėse?

Šiais skaitmeninės fotografijos laikais kiekvienas kadras beveik nieko nekainuoja – tereikia nuspausti mygtuką. Todėl vadovaujuosi mintimi, kad, jei abejojate – būtinai fotografuokite. Jei sąlygos fotografavimui nėra geros (judėjimas, tamsa), fotografuokite kelis kartus – kad bent viena nuotrauka pavyktų.

Ką verta fotografuoti:
*Save prie įvairių vietų. Tai nuotraukos, kurių niekaip kitaip negausite, kaip tik pasidaręs kelionės metu.

*Gražius vaizdus, įspūdingas vietas (be savęs pačių kadre). Dėl šito galite suabejoti: kam fotografuoti tiesiog vietas, jei tokių nuotraukų yra internete? Tačiau aš labai gailiuosi, kad iš senesnių kelionių nepasidariau daug tokių nuotraukų. Savos nuotraukos yra savos: tiek teisiškai (galite jas laisvai ir teisėtai naudoti kur norite, nuo tinklaraščių iki Facebook), tiek emociškai (jos atspindi vietas būtent tokias, tokiu oru ir pan., kokias jas patyrėte būtent jūs – o ne kažkoks profesionalus fotografas).

Žymiojo Pekino Uždraustojo miesto šonas skendi smoge. Smogas vyravo 4 iš 5 dienų, kurias lankėmės Pekine

*Įdomias ar ypatingas kelionės akimirkas. Netgi ir tuo metu ne visai malonias (pvz. kaip vėjas nugriovė palapinę ar blaškėtės po miestą atšaukus skrydį) – po metų-dviejų jas prisiminti bus gal net įdomiausia.

Kaip lankiausi Ponpėjaus (Mikronezija) ligoninėje, kai per medaus mėnesį susilaužiau kojos pirštą. Ligoninėje man visai rimtai aiškino, kad jį sulaužė piktosios dvasios...

*Šalies kultūros atributus. Vietinį maistą, religines tradicijas ir t.t. Kartais šitie kultūros atributai pakeliavus po tą šalį ilgiau tampa tokie įprasti, kad jų nebefotografuojame. Be reikalo. Ne kartą nuliūdau supratęs, kad kažkokio svarbaus dalyko taip ir kokybiškai neužfiksavau: nes pirmos nuotraukos nepavyko ar jų nepadariau, o vėliau to nebefotografavau. Kai kurių tradicijų net ir internete nuotraukos nepavyks rasti (arba nežinosite, kaip ieškoti): būtent tokios patiekalo versijos, kokią gavote jūs, būtent tokio tautinio šokio ir pan.

Saulės palydos Varanasyje (Indija)

Pvz. neturiu kokybiškos nuotraukos, kur būtų užfiksuoti Tailando dvasių namai, toje šalyje stovintys prie kiekvieno namo.

Taip pat, jei keliaujate keliese, verta padaryti bent kelias nuotraukas, kuriose matytumėtės jūs visi kartu. Tokias galima padaryti su asmenukių lazda ar taimeriu, bet dažnai paprasčiau ir įdomiau paprašyti praeivių nufotografuoti – kartu ir proga susipažinti.

Fotografuoju turistę iš Kinijos, kuri mainais už tai nufotografavo mus su žmona

Aišku, neverta eiti ir į kitą kraštutinumą – fotografuoti nuolat ir viską. Pasidžiaukite akimirka ir ne pro objektyvą. Be to, jei turėsite iš kelionės dešimtis tūkstančių nuotraukų, tai bus sunku tiek jas peržiūrėti, tiek prireikus rasti reikiamą.

Ko negalima fotografuoti kelionėse?

Ten, kur fotografuoti draudžiama, paprastai yra ženklai (perbrauktas fotoaparatas). Tačiau kiekvienoje šalyje gali būti ir nerašytų taisyklių, kurių ypač daug diktatūrose. Neretai būna draudžiama fotografuoti infrastruktūros objektus (tiltus, užtvankas, oro uostus, geležinkelius), pareigūnus ir pan. Pasidomėkite įstatymais konkrečioje šalyje – tokiais atvejais kai kuriose šalyse net ir dėl vienos nuotraukos gali kilti nemažų problemų, aiškinimosi su pareigūnais.

Taip pat dažnai būna draudžiama fotografuoti muziejuose ir kai kuriose kitose lankytinose vietose, renginių metu. Kartais už teisę fotografuoti reikia primokėti. Dažniausiai tokios teisės neperku. Jei nesate tikras, ar toje vietoje galite fotografuoti, ir nežinote ko/kaip paklausti – galite pamėginti: jei negalima, prie jūsų prieis tai parodyti, ir už vieną kartą, priešingai nei tais atvejais, kai fotografuoti draudžia įstatymai, nieko blogo neatsitiks.

Fotografuoti žmones galima beveik visur be jokio sutikimo – bent jau viešose vietose. Kai kuriose šalyse (pvz. Afrikoje) žmonės linkę už jų nuotraukas prašyti pinigų, bet jokios teisės tai daryti jie dažniausiai neturi. Dėl visa ko galite fotografuoti “slapčiau”, pvz. telefonu ar priartinus iš toliau. Jei kas nors labai jau kabinėsis reikalaudamas pinigų už nuotrauką, galite jo nuotrauką tiesiog demonstratyviai ištrinti.

Nors fotografavau pastatą, o ne juos, šie Indijos vaikai mėgino prašyti pinigų – bet, man nereagavus, nuvažiavo

Tiesa, jeigu nuotraukas naudosite komerciniams tikslams (pvz. reklamai), nufotografuoto asmens sutikimas paprastai būtinas. Plačiau apie teisinius niuansus dėl fotografavimo Lietuvoje žr. šį straipsnį; daugelyje šalių situacija gana panaši.

Į ką reikia atkreipti dėmesį?

Jūsų kelionės nuotraukas gali sugadinti tai:

*Pilna atminties kortelė. Pasirūpinkite, kad užtektų atminties, visada turėkite bent vieną atsarginę tuščią kortelę ir stebėkite, kaip pagrindinė pildosi. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie fotoaparatai atrodo, kad fotografuoja, net ir neįdėjus atminties kortelės – kai iš tikro nefotografuoja.

*Išsikrovęs akumuliatorius. Pakraukite kas vakarą, net jei ir atrodo, kad akumuliatoriaus dar daug – jei kitą dieną įspūdžių ir nuotraukų bus daugiau, gali bemat išsikrauti.

*Nešvarus objektyvas. Tai – itin dažnas dalykas, ypač su mobiliųjų telefonų objektyvais, nes jie neturi dangtelių (nebent turite specialų įdėklą). Tokiu atveju dalis nuotraukos bus neryški, arba naktį šviesos ištįsusios. Spręsdami, ar valyti objektyvą, žvilgtelkite ir į patį objektyvą, nes mažame fotoaparato ekrane ar akutėje nešvarumų gali nesimatyti, užtat jie puikiai matysis paskui žiūrint nuotraukas. Valykite specialiomis priemonėmis: pvz. “Lenspen”; eilinė medžiaga gali braižyti objektyvą ar tiesiog išsklaidyti nešvarumus.

Fotografuota nešvariu objektyvu. Dalis ties moters priekyje dešinėje rankomis – labai neryški

Fotografuojant nešvariu objektyvu naktį elektros šviesos, būna, “ištįsta”

*Dulkinas tarpas tarp objektyvo ir fotoaparato. Būna tik fotoaparatuose su keičiamais objektyvais. Tokiu atveju nuotraukose randasi tamsios dėmės, ypač vientisos spalvos plotuose (visose nuotraukose – ten pat). Išvalyti nesugadinant sunkiau, nepatyrusiems geriausia nešti specialistui. Kad taip nesusipurvintų, objektyvus reikia keisti labai atsargiai.

Dėmelės aplink minaretą

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?

Keliones dabar filmuoja daugelis – juk tą galima kokybiškai padaryti netgi daugeliu fotoaparatų ar telefonų. Tačiau “kokybiškas įrašas” nebūtinai “geras įrašas”: kaip filmuoti kelionėse taip, kad tie įrašai būtų įdomūs ir naudingi, o ne gulėtų per amžius pamiršti kietajame diske?

Keliones filmuoju jau ne vieną dešimtmetį – štai mano patarimai, kaip išvengti klaidų, kurias darydavau iš pradžių.

Ką verta filmuoti kelionėse?

Nors iš pradžių kelionėse ir man norėjosi ir fotografuoti, ir filmuoti viską, iš tikro filmuoti verta tik vaizdus, kuriuose turi reikšmę judesys ir garsas. Vadovaukitės principu: “Jeigu filmuotas kadras nepasakys bent trigubai daugiau nei nuotrauka – nefilmuok, o fotografuok”.

Nėra prasmės, tarkime, filmuoti pastatą, ar kalnus – kad ir kokie didingi jie būtų. Geriau tiesiog nufotografuokite: nuotraukos kokybė bus geresnė, ją žiūrėti galima kiek nori laiko, o ne tiek, kiek užtrunka videoklipas.

Braiso kanjonas Jutoje - viena įspūdingiausių pasaulio gamtos vietų. Bet norą nufotografavus dar spausti ir 'rec' mygtuką verta nugalėti - nuotrauka čia pasako viską. Nebent filmuosite, kaip pats einate taku, pavargęs lipate ir pan., kas perteiktų kelionės dvasią

Mažai prasmės yra filmuoti ir kasdienius dalykus, kad ir vykstančius kelionėje: kaip jūs ar jūsų draugai įeinate į motelį, kaip žingsniuojate gatve, valgote restorane įprastinį maistą ir pan. Gali atrodyti, kad tai įdomu, nes juk filmavimo metu jaučiatės taip puikiai, nes keliaujate. Tačiau iš tiesų tokie kadrai mažai skirsis nuo kasdienio gyvenimo (pasivaikščiojimo ar valgymo savo mieste), ir juos žiūrėti pabos. Tokie vaizdo įrašai dažniausiai tik užima vietą diske.

O štai ką nufilmuoti verta:
*Vietinės tradicijos ir/ar savo dalyvavimas jose. Šventės, šokiai, dainos, neaišku kaip valgytinų vietos patiekalų ragavimas ir t.t.

Kūno deginimas Indijoje prie Gango. Nuotrauka neperteiks, kad gėles nuvalgo karvės, kaip įsidega liepsna, kokius ritualus atlieka žmonės, ką sako aplinkiniai.

*Judantys gyvenimo vaizdai, glaudžiai susiję su ta šalimi ir perteikiantys jos atmosferą (gal pralekiantis greitasis traukinys Japonijoje ar turgaus šurmulys arabų kraštuose).
*Judantys gamtos vaizdai (neįprastai smarki audra, krioklys, į aukštą uolą dūžtančios bangos ir pan.).

Į orą šauną Strokuro geizeris Islandijoje. Tai - vienas gamtos vaizdų, kurio nuotrauka niekaip neperteikia.

*Gyvūnų elgesys ir jūsų santykis su jais (pvz. safariuose).
*Svarbūs ir/ar netikėti kelionės momentai ir jūsų reakcijos. Verta filmuoti net nevisai malonius dalykus (pavyzdžiui, pasiklydote džiunglėse ir ieškote kelio) – tuo metu atrodys “kam?”, bet paskui šiuos dalykus prisiminsite gal net labiausiai iš visos kelionės.

Visais šiais atvejais vaizdo įrašai pasakys dešimt ar šimtąkart daugiau, nei nuotraukos, juos bus įdomu žiūrėti ar rodyti kitiems ir nenusibos.

Kaip Albanijoje įvažinėjome pro vartus beveik tokio pat pločio, kaip automobilis, nes vieni viešbučio varteliai neatsidarė. Fragmentas iš videosiužeto. Ypač linksma būna pažiūrėti panašius siužetus iš tų kelionių, kai tam tikros patirtys (pvz. sudėtingas eismas) ištiko pirmą kartą ir kokios buvo reakcijos į tuos dalykus, kurie ilgainiui pasidarė įprasti.

Ypač svarbu užfiksuoti dalykus, kurių įrašų kitaip negausite: jūsų patirtys, jūsų regėtos ypatingos scenos. Tačiau verta daryti ir “žymių vaizdų” įrašus (“Liūtas valgo”, “Niagaros krioklys” ir pan.), jei norite turėti prisiminimą / parodymą, ką regėjote būtent jūs (koks buvo paros metas, oro sąlygos, aplinkiniai žmonės ir kt.), tuo dalintis internete.

Kiek filmuoti kelionėse?

Dabar aš stengiuosi, kad vienas videoklipas (kameros įjungimas) netruktų mažiau 10 sekundžių, nes žiūrėti tokius trumpus klipus nesmagu (vos įjungi, įsigilini, o jau baigiasi). Stengiuosi ir kad netruktų ilgiau 60 sekundžių, nes tada nusibosta žiūrėti tą patį. Tai yra, taikau į maždaug 15-40 sekundžių trukmę.

Aišku, yra išimčių – jei kažkoks įdomus “siužetas” turi pradžią ir pabaigą ir nėra monotoniškas, galite nufilmuoti jį visą, nors ir užtruktų 2 ar 3 minutes (pvz. visą liaudies šokį). Tačiau ilgesnių siužetų filmuoti neverta: tarkime, neverta nufilmuoti žymios dalies koncerto, spektaklio ar sporto varžybų, net jeigu būtų galima. Kelionės metu viskas atrodo įdomu, nes nauja, nes yra kelionė, bet vėliau 30 minučių trukmės įrašo vis tiek greičiausiai nežiūrėsite. O 30 minučių laikydami įjungtą kamerą tiesiog gadinsitės sau patirtį būtent tuo metu.

Kelionių vaizdo įrašai reikalingi tam, kad paskui primintų momentą, o ne tam, kad įgalintų vėl viską pergyventi – nes vis tiek vien su vaizdu ir garsu nepergyvensite.

Fragmentas iš keleto trumpų videoįrašų, kuriuos padariau Niko Keivo koncerte Belgrade. Šis kadras atrodo įspūdingas ir kaip nuotrauka – tačiau, jei būčiau tik fotografavęs, būtent šio kadro niekaip nebūčiau “pagavęs”. Iškirpti iš videoįrašo – daug paprasčiau.

Kelionės metu galite galvoti, “paskui įrašą sumontuosiu”, tačiau montavimas užima galybę laiko, kurį galėtumėte panaudoti kitur. Jei nesate kokia “Youtube” žvaigždė, uždirbanti pinigus iš videosiužetų, verta geriau ne filmuoti viską ir paskui paaukoti dieną ar kelias montavimui, o filmuoti taip, kad siužetus ir be montavimo būtų žiūrėti įdomu (ar bent jau kokią pusę nufilmuotų siužetų).

Kaip filmuoti kelionėse?

Jūsų siužetai bus gražūs žiūrėti, jei laikysitės šių taisyklių:

*Filmuodami nesukinėkite kameros. Nors jums gali norėtis parodyti ir kairę, ir dešinę pusę, žiūrėti daug smagiau, kai vaizdas nesisukinėja, į jį galima įsigilinti. Prisiminkite, kad žiūrovas negalės pats nuspręsti, kur pasukti galvą – o sekti jūsų žvilgsnį nebūtinai įdomu. Jeigu norite tiesiog užfiksuoti vaizdą visuose šonuose – verčiau darykite panoraminę nuotrauką, o ne vaizdo įrašą. Jei jau suksite kamerą, sukite lėtai, prieš tai pakankamai parodę vaizdą tiesiai ir po pasukimo irgi. Tas pats galioja ir vaizdo priartinimui/tolinimui.

Štai taip atrodo atskiras kadras, ištrauktas iš video įrašo, kai greitai sukama kamera. Dažniausiai tada kiekvienas kadras būna “išplaukęs” ir nieko ryškiai negalima matyti.

*Filmuodami nejudinkite kameros. Idealu kamerą padėti ant lygaus paviršiaus, bet, aišku, kelionėse tai dažniausiai neįmanoma – tada reikia laikyti taip, kad kuo mažiau judėtų. Vaikštant filmuoti dažniausiai nėra gerai, išskyrus atvejus, kai specialiai norite parodyti veiksmą (bet tokiu atveju kartais geriau daryti timelapse). Priartinimo naudojimas kameros drebėjimą sustiprina kelis kartus – todėl priartinus filmuoti galima tik kai kamera labai stabili.

Jei judėjimas yra dalis to, kodėl ta patirtis įspūdinga – pvz. kopimas į kalnus – gali būti logiška filmuoti judant (pvz. prisirišus kamerą ant galvos). Ir tai galbūt geriau paprašyti, kad kas jus, kopiantį, pafilmuotų iš šalies. Kitais atvejais filmuodami sustokite.

*Daugelis mažų ar pigių kamerų (ypač mobiliųjų telefonų, veiksmo kamerų) itin prastai filmuoja kai apšvietimas prastesnis (t.y. “mato” gerokai mažiau, nei žmogaus akis). Jei jūsų – tokia – geriausia jei vakare kur nėra gero apšvietimo nefilmuosite išvis, nes medžiagos vis tiek nesinorės žiūrėti.

Šiame koncerte Kosove realybėje matėsi daug daugiau: šėlstantys žmonės, švytintys užrašai “Dėkui JAV” (nes vyko Padėkos dienos proga). Bet filmavau be reikalo – kaip parodo šis iš filmuotos medžiagos ištrauktas kadras, beveik viskas susiliejo į vos dvi – tamsią ir šviesią zonas. Jei būčiau filmavęs fotoaparatu, matytųsi kiek daugiau, bet daugelis kamerų naktį žmogaus akiai smarkiai nusileidžia.

*Filmuokite horizontaliai, o ne vertikaliai (t.y. laikydami telefoną ar fotoaparatą gulsčiai, o ne stačiai). Visi aparatai, kur galima peržiūrėti filmuotą medžiagą, išskyrus nebent mobiliuosius telefonus – horizontalūs, tad vertikalūs videoįrašai teužima menką ekrano dalį ir nėra smagūs žiūrėti. Kamerą visuomet laikykite tiesiai.

*Per daug nekomentuokite. Galite kažką pakomentuoti prisiminimui, tačiau įrašykite ir natūralų garsą, natūralius pokalbius.

Geriausia filmuoti tada, kai jokių komentarų nereikia. Štai pirmąkart gyvenime liečiant tigrą garsai lai būna bendrakeleivių reakcijos, tigro riaumojimas, o ne frazė “Dabar jis tuoj palies tigrą”.

*Tikrinkite, ar objektyvas švarus. Būna, kad nešvarumų mažame kameros ekranėlyje nesimato, bet jie – akivaizdūs kai filmuojama prie tam tikro apšvietimo ir žiūrima dideliame ekrane. Jei filmuojate pro langą – jį atidarykite, nebent jis labai švarus.

Čia filmuota nešvariu objektyvu

Kuo filmuoti keliones?

Rinkdamiesi prietaisą kelionių filmavimui, ypač atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:
*Filmavimo rezoliuciją – geriausia šiuo metu 4K (2160 pikselių), bet, ypač jei neturite atitinkamo ekrano, jos išskirtinumo nepastebėsite, pakaks ir Full HD (1080 pikselių). Prastesne nei Full HD neverta filmuoti.
*Kaip filmuoja neidealiomis sąlygomis? Net mobilieji telefonai filmuoja gerai prie gero apšvietimo ir nejudant vaizdui, bet sąlygoms suprastėjus bemat suprastėja ir kokybė.

Pagrindiniai variantai kelionių filmavimui:

Mobiliųjų telefonų kameros vis tobulėja. Dienos metu, esant geram apšvietimui, jie filmuoja visai gerai (bent patys geriausieji modeliai), tačiau vakare ar mažiau apšviestoje patalpoje net geriausių mobiliųjų aparatų telefonų įrašų kokybė stipriai krenta, iš esmės jie nelabai panaudojami. Didžiausias mobiliojo telefono pliusas – jo nepastebimumas. Galite lengvai nufilmuoti ką nors nepastebėti, o aplinkiniams atrodys, gal tiesiog naudojatės telefonu. Todėl mobilųjį telefoną su gera kamera verta turėti ir tada, kai turite ir kitą įrangą.

Fotoaparatai šiais laikais vis labiau nukonkuruoja videokameras ir tampa geriausia, optimaliausia priemone filmuoti. Tačiau tik jei fotoaparatas geras. Nebrangių fotoaparatų (~50-100 EUR ir pan.) šiais laikais pirkti iš esmės neverta, jei tik turite šiuolaikinį mobilųjį telefoną – įrašų kokybė skirsis labai nesmarkiai, tad kam vežtis papildomą daiktą? Tuo tarpu jei turėsite gerą DSLR fotoaparatą, kokybė skirsis smarkiai, o ypač filmuojant viduje ar vakare. Tačiau tokie fotoaparatai kainuoja nuo 500 ar 1000 eurų. Pats daugelį vaizdo įrašų dabar darau fotoaparatu.

Videokameros – tai, kuo seniau buvo daromi visi videoįrašai. Tačiau jei jūs nedarote videoreportažų, vežtis į kelionę papildomo didelio daikto vien dėl filmavimo manau tikrai neverta. Pats nustojau vežiotis videokameras jau seniai.

Veiksmo kameros (GoPro ir pan.). Pastaraisiais metais išpopuliarėjusios mažytės veiksmo kameros praverčia dviem atvejais. Pirmasis – jeigu norite filmuoti užsitvirtinęs ją prie savęs, prie automobilio ir pan. Antrasis – jei norite filmuoti kiek geresne kokybe, nei daugeliu mobiliųjų telefonų, bet nenorite temptis didelės videokameros ar fotoaparato (arba konkrečiu metu su šiais aparatais nepavyktų filmuoti). Veiksmo kameromis taip pat galima filmuoti slapta. Veiksmo kamerų garsas paprastai – prastos kokybės, taip pat jos prastai filmuoja nesant gero apšvietimo.

Visi straipsniai apie kelionių fiksavimą

1. Kaip fotografuoti keliones?
2. Kaip filmuoti keliones?
3. Dronas kelionėse
4. Kaip kelionėse fotografuoti save?