Išskleisti meniu

Romos senamiestis

Įspūdingiausi senovės miestai

Įspūdingiausi senovės miestai

| 0 komentarų

Tai – miestai, kuriuos pastatė galingiausi senovės pasaulio valdovai ir nesugriovė šiuolaikiniai! Kai vyko jų statybos, globalizacijos tempai dar buvo menki – todėl kiekvieno žemyno, kiekvienos šalies miestai atrodė visiškai kitaip.

Štai didingiausi mano lankyti senovės miestai, kurių praeities šlovė ir šiandien tebeatsispindi jų senamiesčiuose:

 


Roma

Vieta: Italija

Roma – amžinasis miestas. Čia – ne šiaip sau šūkis turistams.

Kiti miestai klesti laikinai – o paskui keliauja užmarštin, sumenksta iki miestelių. Tik ne Roma. Roma jau virš 2000 m. – vienas pasaulio centrų.

Kiekvienoje Romos gatvėje – nenutrūkstamos istorijos didybė. Greta didingų Romos Imperijos griuvėsių, šventyklų pagonių dievams – gausybė puošnių barokinių bažnyčių, paminklų, fontanų ir Naujųjų laikų monumentų.

Viena centrinių Romos kalvų - Kapitolijaus. Apačioje - romėniškos kolonos, viršuje - jau Viduramžiškas didingas pastatas.

Dar prieš ~2000 metų Roma, manoma, buvo milijoninis miestas. Vienintelis toks pasaulyje. Gyvenimo būdas ten, kiek tik leido technologijos, priminė šiandieninį – žmonės gyveno daugiabučiuose, eidavo į parduotuves, pramogaudavo teatruose ar sporto varžybose.

Antikinis Marcelijaus teatras Viduramžiais perstatytas į daugiabutį.

Kad sutalpintų šitokią žmonių gausybę, Romos pastatai buvo stačiai milžiniški. Tokie milžiniški, kad net laikas bei po plytą juos nešioję neišsilavinę Viduramžių žmonės negebėjo visko sugriauti. Šen bei ten Romoje boluoja ne pavieniai griuvėsiai, tačiau ištisi gerai išsilaikiusių pastatų kompleksai. Pirtys, amfiteatrai, akvedukai, turgūs, šventyklos…

Karakalos pirčių kompleksas. Pirtys buvo populiari romėnų laisvalaikio forma

Romos Imperija 476 m. po Kr. pražuvo. “Ją nukariavo barbarai” – skelbiama istorijos vadovėliuose. Tai nebuvo kažkokia vienkartinė tragedija, o ilgas procesas. Ir tie barbarai buvo ne užkariautojai, o imigrantai: juos Roma priėmė, nevarė, nors, aišku, paskui dėl šito pati smarkiai nukentėjo. Tačiau barbarai miestą ne vien griovė, jie žvelgė į Romą ir kaip į idealą. Patys perėmė didelę dalį romėnų kultūros. Svarbiausia – jie tapo krikščionimis (krikščionybė tuo metu jau buvo romėnų pagrindinė religija).

VIII a. Santa Maria de Cosmedin bazilika Romoje. Nors tie laikai vadinami tamsiaisiais amžiais, Romos imperija ką tik buvo žlugusi, statybos Romoje niekad nebuvo nutrūkusios.

Kadangi Romoje gyveno popiežius, šis miestas Viduramžiais įgijo gal net daugiau įtakos, nei imperijos laikais. Juk į krikščionybę atsivertė ne tik buvusiose romėnų žemėse apsigyvenę barbarai, tačiau ir visos likusios Europos, o vėliau – ir Amerikos, Australijos – tautos.

Tais susiskaldymo ir konfliktų laikais popiežius turėjo daugiau galios, nei dažnas karalius ar imperatorius. Pastarieji keliaudavo Romon audiencijų. Ir remdavo Amžinąjį miestą savo pinigais. Tada pastatyta gausybė bažnyčių – rodos, po vieną kiekvienoje Senamiesčio gatvėje, viena už kitą įspūdingesnės. Iki pat šiol Romoje yra Vatikanas – atskira popiežiaus valstybė, iš kur “Urbi et Orbi” popiežius kreipiasi į pasaulį.

Šv. Petro aikštė - Vatikano ir pasaulio katalikų širdis. Dar įspūdingesni turtai - Vatikano muziejuje

Popiežius išgelbėjo Romą nuo sugriovimo per Antrąjį pasaulinį karą – nė viena pusė nenorėjo bombarduodama netyčia jo pražudyti…

Skaityti daugiau:
Roma: Europos istorija viename mieste

 


Stambulas

Vieta: Turkija

Stambulas – vienas įdomiausių pasaulio miestų. Kuo tik jis nebuvo per savo 1700 metų istoriją!

Stambulo senamiesčio panorama iš Galatos bokšto

Tris kartus – didžiausias pasaulio miestas. Vienintelis, iš kurio valdyta ir krikščioniška, ir musulmoniška imperijos. Abidvi – galingiausios Europoje.

Stambule sunku net apytiksliai nuspėti, ką pamatysi už kito gatvės kampo. Bažnyčią su nuostabiom freskom ar gigantišką mečetę, rytietiškus ar vakarietiškus rūmus, romėnišką sieną ar Viduramžių bokštą, chaotišką turgų ar modernų prekybos centrą.

Stambulo Topkapi rūmų vartai.

Ir viskas didinga. Ir viskas atsispindi Bosforo sąsiauryje, skiriančiame Europą nuo Azijos. Juk Stambulas stovi abiejuose žemynuose!

Visų pirma, Romos imperatoriai į Stambulą (tada – Konstantinopolį) perkėlė imperijos valdžią. Imperijai skilus šis miestas tapo Bizantijos (Rytų Romos Imperijos) sostine – Konstantinopoliu. Būtent šiame mieste susiformavo stačiatikybė, ištobulintas ikonų, mozaikų menas, pastatytos didžiulės bažnyčios, kaip Šv. Sofijos soboras, mūrai, akvedukai, pergalės kolonos, požeminės cisternos vandeniui kaupti, iš Egipto atvežti obeliskai. Čia rezidavo stačiatikių patriarhcas, prekiaudavo visų Europos tautų pirkliai. Daug kas dekoruota gražiomis mozaikomis ir kiek dar archeologinių vertybių glūdi po žeme.

Jėzaus mozaika iš Romos/Bizantijos laikų. Stambule (Konstantinopolyje) tebedirba pagrindinis viso pasaulio stačiatikių patriarchas.

XVI a. miestą užkariavo musulmonai ir jis netruko tapti didžiausios musulmoniškos imperijos – Osmanų Imperijos – centru. Osmanų Imperijos sultonas 562 metus skaitėsi visų pasaulio musulmonų galva – kaip popiežius katalikų. Todėl niekur pasaulyje nerasi pastatyta šitiek didingų gražių mečečių kiek Stambule. Jos čia senos senos, grakščiais aukštais apvaliais minaretais, dideliais kiemais ir jaukiomis kapinaitėmis, nuostabiais interjerais pilnais kaligrafinių užrašų (dvi, kurias tiesiog būtina pamatyti Mėlynoji mečetė ir Suleimano mečetė). Išlikę, aišku, ir sultonų rūmai su haremais…

Stambulas – miestas ant dviejų žemynų (Europos ir Azijos) ribos, ir tūkstantmetė tiek Europos, tiek Azijos istorija iki šiol puikiai matosi jo gatvėse.

Mėlynosios mečetės kupolo vidus.

Skaityti daugiau:
Stambulas: nemirtinga dviejų civilizacijų sostinė

 


Isfahanas

Vieta: Iranas

Isfahanas – didingiausia iš senųjų Irano (Persijos) sostinių. Garsiausia čia yra centrinė aikštė – antra pagal dydį pasaulyje po Pekino Tiananmenio (160×508 m). Tik už pastarąją daug įspūdingesnė – nes visi pastatai čia statyti prieš 400 metų, pagal vieną planą. Dvi didžiulės mečetės, rūmai su terasa, portalas. Ratu zuja karietos, iraniečių giminės ant žolytės piknikauja, o aplink, aišku, turgus. Nėsyk neišlįsdamas iš jo skliautuotų gatvių nuėjau 2 km iki Susirinkimų mečetės – dar vieno Isfahano stebuklo.

Dalis didžiosios Isfahano aikštės

Isfahanas garsus ir grakščiais tiltais. Visa eilė jų kerta išdžiūvusią Zajenderudo upę: štai dviaukštis tiltas, štai tiltas su paviljonu, iš kurio šachas po liūčių stebėdavo per išsausėjusiu dugnu vėl pasruvusį vandenį.

Visą Isfahano grožį XVIII a. pastatė viena Safavidų valdovų dinastija. Miestas labai persiškas. Štai galingųjų šachų rūmai – tik mažas paviljonas su sosto mene, kurioje valdovas priimdavo svečius. Užtat pastatėlis apsuptas nuostabaus sodo su fontanais. Rūmai-sodas – dar viena persiška tradicija, besitęsianti nuo Antikos.

Chadžu tiltas per Zajanderudą; iš puošnios menės (dešiniau) šachas stebėdavo vandens tėkmę. Man lankantis nereikėjo nei jos, nei paties tilto: sausros, pramonė ir žemės ūkis upę išdžiovino. Dugnas sueižėjęs, o valtys rūdija greta jau želiančių augalų.

Nors visuomet musulmoniškas, Isfahanas nestokoja įvairovės. Jame – ir armėnų rajonas, freskų pilna 1664 m. katedra, ir zoroastristų tylos bokšto, kur ši religinė mažuma Viduramžiais palikdavo pūti lavonus, liekanos.

Susirinkimų mečetės Isfahane kiemas. Masyvūs plytelėmis puošti pastatai su arkinėmis nišomis ivanais, mažais minaretais ant stogų - tik vienas daugelio Irano miestų veidų

Trūksta vieno: vakarietiškų veidų. Turistų daug, bet beveik visi – iraniečiai ir arabai. Nėra apgavikų, įkyrių prekių siūlytojų, kurie apspinta daugumoje žymių rytų miestų. Jei ne politika, Isfahanas tikrai galėtų būti savaitgalinio turizmo Meka, kaip Roma, Stambulas, Paryžius. Džiugu, kad pamačiau jį kol dar tokiu netapo.

Čehel Sotun rūmai Isfahane. Irano rūmai - tai parkai su gana nedideliais, tačiau puošniais pastatais

Skaityti daugiau:
Iranas: nesuprastas, bet unikalus

 


Kijotas

Vieta: Japonija

Kijotas – vienintelis tokio dydžio Rytų Azijos miestas, kurio nesugriovė nei karai, nei revoliucijos.

Gerbdami miesto senovę, daug japonų jame apsirengia kimono (kas neturi – išsinuomoja). Ir oriai leidžiasi į gausybę miesto senovinių šventyklų – 500 ar 1000 metų amžiaus.

Kijoto senamiestis Higašijamos rajone.

Dauguma jų – budistinės. Vidaus prietemoje – gausybė Budos ir bodisatvų skulptūrų (Sandzusangen-do viena šalia kitos išrikiuota per tūkstantį). Šalimais – daugiaaukštės rytietiškos pagodos su špiliuose saugomais žiupsneliais Budos pelenų.

Kijoto Kinkakudži šventyklos auksinis paviljonas harmonijoje su aplinkiniu sodu - vienas garsiausių Kijoto ir Japonijos vaizdų.

Kita dalis – šintoistinės šventovės. Šintoizmas – senoji pagoniška japonų religija teigianti, kad pasaulyje gyvena begalybė kami (verčiama ir kaip “dievai”, ir kaip “dvasios”) – kalnuose, medžiuose, net daiktuose. Priešais jų šventoves tikintieji varpeliu išsikviečia ten gyvenančius kamius, meldžia jų pagalbos plojimais. Šintoizmo simbolis – torii vartai, nuo kurių prasideda kiekviena šventovė. Žaviausioje Kijoto šventovėje – dievo Inario – torii net 10 tūkstančių. It mūsiškiame Kryžių kalne juos sukalė prašymų ar padėkų turėję žmonės ir net korporacijos.

Takas į šventą inari kalną uždengtas tiek torii, kad atrodo tarsi tunelis, besidriekiantis daugybę kilometrų. Pakeliui - gražūs vaizdai į miestą, šventyklėlėmis apstatyti 'kamių gyvenami' medžiai ir Inarį simbolizuojančios lapių statulos.

Budizmas ir šintoizmas sugyvena taikiai: šventyklos ir šventovės stovi greta, o tie patys žmonės ritualus atlieka ir pas tuos, ir pas anus. Religija Japonijoje – labiau kaip paslauga, nei kaip vienintelis gyvenimo kelias.

Dauguma šventųjų Kijoto vietų žavi ne dydžiu ar prabanga, o nuostabia aplinka. Ir net siogūnų – karo vadų, 1603-1869 m. faktiškai valdžiusių Japoniją vietoje imperatoriaus – rūmai – labai minimalistiniai. Jokių baldų (sėdėta ant žemės), šviesias sienas puošia tik pavieniai gyvūnų, augalų ar kinų išminčių piešiniai.

Vieni siogūnų Nidžo rūmų vidinių vartų. Vartai tradiciškai - tarp gražiausių Japonijos pastatų detalių

Užtat šventyklas ir rūmus supa medžiais apaugusios kalvos, japoniški sodai, kuriuose augalų nedaug, tačiau jie kruopščiai išraityti ilgamečiu darbu. Japonų meilė gamtai puikiai atsispindi Kijote.

Arašijamos bambukų giraitė Kijote, kur į dangų šauna tikstančiai bambukų.

Kijote pasineriama ir į gyvąsias tradicjas. Tokias kaip arbatos gėrimo ceremonijos, kuriose svarbu kaip prisėsti ant žemės (seiza), kada suvalgyti tradicinį vagaši saldainį iš ryžių ir pupų, kaip pasimėgaujant sušliurpti paskutinį neįtikėtinai kartaus gėrimo gurkšnį, kaip pasukti puodelį – pradžioje paveikslėliu nuo savęs, atsigerti, tuomet į save.

Kijote išlikę ir daugiausiai geišų. Priešingai įspūdžiui, kurį į Vakarus “eksportavo” JAV kariškiai, jos – ne prostitutės, o labiau menininkės, klientus linksminančios muzika ir šokiais. Klasikinių geišų stilizuotai baltai dažytais veidais mažėja (nuo ~80 000 prieš 100 metų iki ~1 000 dabar): reta kuri šiuolaikinė paauglė nori tapti maiko – geišystės mokine (ta “pameistrystė” primena vergovę).

Maiko - geišos mokinės - pasirodymas Kijote. Maiko rengiasi puošniau nei geišos, ypač sudėtingos jų šukuosenos. Ši maiko pirmametė, todėl nusidažiusi tik vieną lūpą. Tokius, tiesa, trumpus, pasirodymus rengia vietos tradicijų muziejus, o taip pat jų galima išvysti per festivalius. Nes nusamdyti geišą asmeniškai kainuotų labai brangiai.

Skaityti daugiau:
Japonija. Moderni! Amžina…

 


Venecija

Vieta: Italija

Venecija sugeba pranokti ir didžiausius lūkesčius! Taip, visas pasaulis žino, kad tai unikalus miestas ant vandens, kur vietoj automobilių, autobusų, sunkvežimių – valtys ir laivai.

Bet Venecija stebintų net ir jei vandens joje nebūtų! Nes Venecija ir vienas svarbiausių Viduramžių pasaulio miestų, blokšte pribloškiantis to meto bažnyčiomis ir rūmais.

Venecijos panorama žvelgiant nuo Lido salos - tarsi miestas-laivas

Venecijos panorama žvelgiant nuo Lido salos – tarsi miestas-laivas

O labiausiai netikėta buvo, kaip gerai Venecija atlaikė istorijos audras: kone visas miestas išlikęs kaip prieš 300, 400 metų: visi kiekvienų iš kelių šimtų rūmų papuošimai, interjerai.

Centrinė Venecijos Šv. Morkaus aikštė

Centrinė Venecijos Šv. Morkaus aikštė

Venecija tokia įspūdinga ir visiems žinoma, kad ištisi miestai vadinami „Rytų Venecijomis“, „Šiaurės Venecijomis“ ir t.t., bet nė vienas jų neturi nė dešimtadalio tikrosios Venecijos ypatingumo ir didybės.

Venecijos valdovų rūmai

Venecijos valdovų rūmai

Sakoma, kad Venecija stovi ant 118 salų. Tai tik iš dalies tiesa: daugelį „salų“ viena nuo kitos skiria siauručiai kanalai ir jungia ~400 tiltelių. Turistui jos – tarsi viena didelė sala. Ta sala, Venecijos centras, ir yra miesto širdis – per amžius.

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems - dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Vienas Venecijos centrą išvagojusių kanalėlių. Pėstieji juos gali kirsti tilteliais. Tačiau miestas neprojektuotas pėstiesiems – dažnai gatvė atsiremia į kanalą ir baigiasi. Norėdami rasti, kur tiltas, turite pažiūrėti planą ir specialiai eiti link jo

Būtent ten stovi didingiausios bažnyčios ir rūmai. Daugelio jų fasadai atsiveria į Didįjį kanalą – it gyvatė vingiuojančią plačiausią Venecijos „upę“. Turėti rūmus jos krante buvo kiekvieno superturtingo venecijiečio garbės reikalas. Ir ne šiaip kokius, o labai puošnius. Ir praktiškai visi rūmai išliko, nors didikus juose ir pakeitė viešbučiai, meno muziejai, prekybos centrai. Ir todėl plaukimas Didžiuoju kanalu iki šiol – stipriausias didybės užtaisas Venecijoje.

Transportas laivais Venecijoje

Transportas laivais Venecijoje

Bergždžiai ieškojau daugelio nuostabiųjų Venecijos rūmų, bažnyčių aprašų kelionių vadovų knygose. Kas kitame mieste būtų miesto pažiba, Venecijoje – tik eilinis namas! Kam kitur skirtumei valandą, Venecijoje teskiri kelias sekundes. Gėriesi visuma, nes to niekur kitur nėra! Ar plaukdamas didžiuoju kanalu, ar užvertęs galvą skersgatviuose.

Rūmų fasadai Didžiojo kanalo pakrantėje

Rūmų fasadai Didžiojo kanalo pakrantėje

Na o kas ypatinga net Venecijoje – ypatinga visame pasaulyje. Rialto tiltas per didįjį kanalą su pastatėliais jo viršuje. Tai – miesto širdis Šv. Morkaus aikštė su nenusakomo architektūrinio stiliaus Šv. Morkaus katedra ir Dožų (Venecijos valdovų) rūmais. Venecija buvo prekybinė Viduržemio, o gal ir pasaulio, širdis – ir net savo architektūrai idėjas vežėsi iš visų civilizacijų.

Venecijos Rialto tiltas - garsiausias iš visų

Venecijos Rialto tiltas – garsiausias iš visų

Ir Venecijos centras – tik vienas Venecijos salynų. Yra kitų – spalvingasis Burano, stiklių Murano, sala-kaimas Torčelo…

Skaityti daugiau:
Venecija – plaukiantis Viduramžių rojus

 


Praha

Vieta: Čekija

Praha negali nepriblokšti savo senojo centro dydžiu! Kilometrų kilometrus gali eiti, važiuoti – ir visur prieš akis vien architektūriniai stebuklai: didikų rūmai, bažnyčios, pasaulinės reikšmės lankytinos vietos.

Nakčiai apšviesti Tyno Marijos bažnyčios bokštai žvelgiant iš Prahos Senamiesčio aikštės

Nakčiai apšviesta Prahos Senamiesčio aikštė

Atrodo, jau esi centre, bet štai karalių pilis, garsioji Vito katedra – dar beveik ties horizontu!

Esu aplankęs tūkstančius senamiesčių – kiekvieną Europos sostinę ir daugelį didžiųjų jos miestų. Ir drąsiai galiu sakyti, kad Prahos – vienas kelių nuostabiausių.

Šv. Vito katedros fasadas. Prahos pilyje ankšta, tad sunku pamatyti jį visą

Šv. Vito katedros fasadas Prahoje

Kiekvienam keliautojui turbūt iki kaulų smegenų pažįstamas jausmas: atvažiuoji į kokį nuotraukose regėtą „supergražų senamiestį“ ir supranti, kad gražios ten ir yra tik tos kelios amžinai fotografuojamos vietos: kokia viena centrinė aikštė, pora bažnyčių. O aplinkui gerokai menkesni, nykesni, ar išvis nauji pastatai.

Prahos centro gatvė

Prahos centro gatvė

Prahoje ne taip! Prahos nesugriovė Antrasis pasaulinis karas, pasigailėjo ir ją valdę komunistai. Dabar eik bet kuria Prahos senamiesčio gatve, užversk į viršų galvą – ir būsi priblokštas daugelį pastatų puošiančių mozaikų, piešinių, skulptūrų, bokštelių, bareljefų, skaičiuojančių nebe pirmą šimtmetį.

Prahos Vaclovo (Venceslaus) aikštė. Gale - Nacionalinis muziejus.

Prahos Vaclovo (Venceslaus) aikštė. Gale – Nacionalinis muziejus.

Aišku, Praha turi ir svarbiausias lankytinas vietas, didžiausias grožybes, kurias nori pamatyti visi – Vito katedrą, Prahos rūmus, Karlo tiltą, Senamiesčio aikštę ir jos laikrodį. Ten – turistų minios, bent jau sezono metu. Bet kai “gražioji Praha” tokia milžiniška, visada įmanoma paeiti kelis kvartalus į šalį ir gerėtis nuostabia miesto architektūra ir istorija beveik vienam.

Strahovo vienuolyno biblioteka Prahoje

Strahovo vienuolyno biblioteka Prahoje

Skaityti daugiau:
Praha – senovinio Europos miesto etalonas

 


Amsterdamas

Vieta: Olandija

Amsterdamas turi įvairią reputaciją: Europos dviračių sostinė, Europos prostitucijos širdis, Europos narkotikų sostinė… Gali pasirodyti, kad tai, šiuolaikiškas modernus miestas. Bet yra priešingai: Amsterdamo senamiestis, vadinamas “Šiaurės Venecija” – autentiška vienos didžiausių prekybinių-jūrinių imperijų širdis, klestėjusi dar prieš 400 metų.

Kanalų sankryža Amsterdame žvelgiant nuo vieno tiltų

Kanalų sankryža Amsterdame žvelgiant nuo vieno tiltų

Amsterdamas už Veneciją turi daugiau tiltų, tačiau kiekvieną Amsterdamo namą galima pasiekti ir automobiliu, autobusu, tramvajumi, bet kanalai – vis dar svarbūs. Kai kuriems amsterdamiečiams jie – gyvenamoji vieta (prišvartuoti „gyvenamieji laivai“), o daugeliui turistų – hobis. Plaukiojančių laivų ir laivelių kiekiu Venecijai vasaromis jie nelabai nusileidžia, ir visa tai – ekskursijos, be kurių joks savaitgalis ar savaitė Amsterdame keliautojams neįsivaizduojami. Nuo didelio laivo atviru deniu iki vandens dviračio – ekskursijos galimos bet kokia priemone.

Laivai-namai Amsterdamo kanalo šonuose. Viename jų - laivo-namo muziejus

Laivai-namai Amsterdamo kanalo šonuose.

Nuo kanalų itin įspūdingai atsiveria senųjų Amsterdamo namų fasadai. Siaurų ir aukštų – kiekvienas priklausydavo vienai turtingai pirklio šeimai. Skirtinguose aukštuose gyveno šeimininkai, tarnai, veikė sandėliai. Svarbi puošmena – stogas: seniausieji stogai – trikampiai, vėlesni – laiptuoti, varpo formos. Stogų priekyje – kabliai: tik prie jų pririštomis virvėmis galima į pastatus pro langus įkelti didelius daiktus, tarkime, baldus (juk laiptinės siauros).

Amsterdamo centrinė Dam aikštė ir Karalių rūmai. Priešingai daugeliui rūmų šie labiau primena miesto pastatą, be jokio parko aplink

Amsterdamo centrinė Dam aikštė ir Karalių rūmai.

Nemažesniu architektūros (inžinerijos) stebuklu yra ir patys kanalai, puslankiu supantys miesto centrą, susikertantys sankryžomis. Tokiais kanalais išvagota visa Olandija (pakanka žvilgtelti pro lėktuvo iliuminatorių kai leidiesi Amsterdamo oro uoste). Ten, kur yra šios žemės (ir Amsterdamas), anksčiau tyvuliavo jūra. Ji buvo nusausinta, o vandens perteklius nukreiptas į šiuos kanalus ir išpumpuojamas. Šitaip nuo 1300 m. Olandija savo plotą pasididino 20,5%, arba šeštadalio Lietuvos dydžio teritorija. Ir nors šiandien tokia inžinerija gal nublanksta prieš visokius arabų šeichų išmislus ir dirbtines salas, įsivaizduokite, kad visa tai vyko prieš 500 metų.

Olandijos peizažas su kanalais iš į Amsterdamą besileidžiančio lėktuvo

Olandijos peizažas su kanalais iš į Amsterdamą besileidžiančio lėktuvo

Ir netgi Raudonųjų žibintų kvartalas, kurio senų namų languose pusnuogės parsidavinėja prostitutės, nėra kažkoks šių laikų išmislas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Viduramžiais, kai pastatyti didingieji Amsterdamo pastatai, prostitucija buvo legali kone visoje Europoje, netgi… Popiežiaus valdose Romoje. Žmonės žiūrėjo į ją taip, kaip šiais laikais į neištikimybę: laikė nuodėme, niekino prostitutes ir jų klientus – tačiau nė į galvą niekam neatėjo už tai bausti. Ir panašūs dalykai į tuos, kurie vyksta Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartale, visiškai teisėtai vykdavo ir Lietuvoje. Draudimai atėjo tik naujaisiais laikais, kai religingieji krikščionys perkėlė savo moralines nuostatas ir į įstatymus. Ir Amsterdamas dabar belikęs viena paskutinių galimybių Europoje patirti “viduramžišką” Raudonųjų žibintų kvartalą: atvirą, teisėtą, niekieno nepersekiojamą.

Amsterdamo kanalas. Gėlės - dar vienas miesto simbolių

Amsterdamo kanalas. Gėlės – dar vienas miesto simbolių

Skaityti daugiau:
Amsterdamas – kanalų, dviračių, nuodėmių miestas

 


Siena

Vieta: Italija

Siena – vienas geriausiai pasaulyje išsilaikiusių Viduramžių miestų. Viduramžių antroje pusėje (XI-XVI a.) Siena buvo atskira turtinga respublika. Aplink nepravažiuojamai siauras gatveles čia pastatyti aukšti namai, kurie stovi iki šiol. Miesto širdis – didinga vėduoklės formos aikštė su aukšta puošnia Rotuše.

Tačiau įspūdingiausia šiame mieste tikriausiai tai, kad, kur bepažiūrėsi, jei nekreipsi dėmesio į turistų minias, pasirodys, kad esi Viduramžiuose. Nei karai, nei visokie architektai-modernistai čia neišgriovė senųjų pastatų, “kad būtų patogiau”.

Todėl nors Viduramžiais tikriausiai pasaulyje buvo ir įspūdingesnių miestų, nei Siena, šiandien jai mažai lygių. Mat kitur buvo išplatintos gatvės, dalis namų pakeista naujais ir iš Viduramžių dvasios beliko pavieniai pastatai, didingos bažnyčios. O Siena ja tebėra persmelkta visa.

 


Įspūdingiausi senovės miestai pasaulio žemėlapyje

Loading map...

Loading

 


Kiti įspūdingi senovės miestai

Žemiau išvardyti senovės miestai yra arba labiau nukentėję nuo griovimų (todėl jų senamiesčiuose neįmanoma taip totaliai pasinerti į istoriją), arba buvę statyti kiek mažesni. Tačiau visuose juose išlikę pakankama galybė didingų senų pastatų, kad tūkstančiai, o kai kur – ir milijonai turistų kasmet trauktų pasigerėti Antikos ar Viduramžių valdovų sukurta didybe. Ir tikrai galima rasti vietų, kur iš visų pusių sups vien šimtų metų senumo rūmai, šventovės ar kiti pastatai.

Samarkandas (Uzbekija)

Samarkandą kaip savo sostinę pastatė Čingischano palikuonis Timūras ir mūrijo ją taip, kad priblokštų pasaulį savo turtais. Iki pat šiandien anie didžiūnų mauzoliejai, medresės ir mečetės it koks nunykusios civilizacijos palikimas kyla virš kur kas paprastesnių ir mažesnių šiuolaikinių namų. O Samarkando Registano aikštė – galbūt gražiausia pasaulyje.
Plačiau: Uzbekija – Sovietiškas šilko kelias

Samarkando Registano aikštės medresės - žymiausias Vidurinės Azijos vaizdas

Agra (Indija)

Agra garsėja visų pirma Tadž Mahalu, tačiau panašių į jį mauzoliejų-šedevrų mieste – dar keletas. O kur dar Fatehpur Sikris, ištisas autentiškai išlikęs XVI a. miestas Agros pašonėje. Viską sukūrė mogolai – vieni galingiausių visų laikų Indijos valdovų.
Plačiau: Šiaurės Indija – Viduramžiška šalis be taisyklių

Tadžmahalas Agroje - garsiausias Indijos ir vienas garsiausių pasaulio pastatų.

Džaipuras (Indija)

Džaipuras vietomis primena miestą iš pasakų apie turtingus rytų princus ir maharadžas. Kai kurie iš jo rūmų ir Indijos didžiūnų kapų atrodo tiesiog pernelyg puošti ir raityti, kad būtų nežaisliniai. Tačiau Džaipuras – tikras XVIII a. Indijos valdovų palikimas.
Plačiau: Šiaurės Indija: Viduramžiška šalis be taisyklių

Džaipuro miesto rūmai. Aukštasis pastatas dešiniau lankytojams uždarytas - ten ir šiandien gyvena maharadžos šeima.

Pekinas (Kinija)

Pekinas XV-XVII a. buvo didžiausias pasaulio miestas, Viduramžiais – galingiausios pasaulio valstybės sostinė. Taip, būtent Kinija, o ne kuri Europos šalis, tada neturėjo lygių pasaulyje. Deja, labai daug ką sugriovė XX a. Kiniją užvaldę komunistai, griūva tradiciniai senieji Pekino rajonai “hutongai” ir šiandien. Tačiau įspūdingiausių senovinių vietų tikrai niekas negriaus: kvadratinio kiloemtro dydžio Uždraustojo miesto (Kinijos valdovų rūmų), būgnų bokšto (kur atkurdami Viduramžių tradicijas iki šiol muša būgnininkai), Dangaus šventyklos ir t.t.
Plačiau: Pekinas – XXI a. Roma?

Vienas Pekino Dangaus šventyklos pavilionų

Sianas (Kinija)

Sianas prieš 2000 metų buvo Romai prilygusios Kinijos Imperijos sostinė, po Romos žlugimo – didžiausias pasaulio miestas. Siano miesto siena (14 km ilgio, plati it kelias) neturi lygių pasaulyje, o dar žymesnė Terakotinė armija – dar prieš Kristų gyvenusio imperatoriaus įkapės: 8000 realaus dydžio kareivių statulų. Yra mieste ir šventyklų, būgnų ir varpų bokštai…
Plačiau: Sianas – Azijos Roma vėl atrasta

Siano Sienos pietiniai vartai

Siano Sienos pietiniai vartai

Dubrovnikas (Kroatija)

Dubrovnikas kadaise buvo miestas-valstybė, metęs iššūkį Venecijai. Jo didžiule siena aptverto senamiesčio siaurutėse gatvelėse be automobilių išties gali jaustis panašiai, kaip Venecijoje. Tik kanalų nėra.
Plačiau: Kroatija – Viduržemis kaip kadaise

Raudoni Dubrovniko stogai ir Lokrumo sala nuo senamiesčio sienų

San Marinas

San Marinas – paskutinis Viduramžių miestas, kuris iki šiol tebėra atskira valstybė. Taigi, jame gali ne tik pasigerėti senamiesčiu ant kalno ar trimis pilimis-bokštais, bet ir pajusti žiupsnelį tos Viduramžių dvasios, kai dažnas Europos miestas kartu buvo ir įtvirtinta valstybė. Beje, San Marinas įkurtas dar kai gyvavo Romos Imperija (301 m. po Kr.) ir tai – seniausia Europos valstybė.
Plačiau: Europos mikrovalstybės – prabėgusių amžių aidai

Viena San Marino pilių

Viena San Marino pilių – Guaita, esanti ir valstybės herbe

Gdanskas (Lenkija)

Tokių vietų Rytų Europoje beveik nėra: visas senamiestis – tarsi prieš 300 metų! Ne todėl, kad Gdansko niekas negriovė. Todėl, kad po Antrojo pasaulinio karo nutarta miestą atstatyti. Atstatyti net ne tokį, kokį jį sugriovė sovietų bombos, bet tokį, koks jis buvo dar anksčiau, “Lenkijos aukso amžiuje”. Atgimė didinga Rotušė, miesto sienos ir vartai, prekybiniai kanalai… Tarsi grįžus laiku.
Plačiau: Gdanskas – atstatytas prūsų didmiestis-kurortas

Gdansko Karalių kelyje. Tolumoje - Gdansko rotušės bokštas

Gdansko Karalių kelyje. Tolumoje – Gdansko rotušės bokštas

Salvadoras (Brazilija)

Amerikos žemyne mažai miestų turi didelius, autentiškus senamiesčius – Brazilijos Salvadoras vienas tokių. Maža to, tasai jo senamiestis buvo Brazilijos sostinė – ir pro jį iš Brazilijos į Portugaliją keliavo turtai, kurių daug nusėdo čia, Salvadore, ypač puošniose jo bažnyčiose. Dar daugiau: Salvadoras – ir Brazilijos (ar net visos Amerikos) juodaodžių kultūrinė širdis; čia klesti jų menai ir tikėjimai kaip kapoeira, kandomblė, jų muzikos stiliai, unikalus Salvadoro karnavalas.
Plačiau: Salvadoras – auksinė Brazilijos vergų sostinė

Pelourinjo, gražioji ir sutvarkyta Salvadoro oazė

Salvadoro senamiestis

Kompostelos Santiagas (Ispanija)

Ech, prirašyta knygų apie Šv. Jokūbo kelią (Camino Santiago) – 1000+ metų amžiaus piligrimų maršrutą, kuris veda į Santiagą! Bet visas dėmesys ten – žygiui, keliui. O Santiagas nusipelno daugiau! Milžiniška ir superpuošni ne tik jo katedra, bet ir visa eilė kitų pastatų: vienuolynai, piligrimų ligoninė, centrinė aikštė. Be to, visas Senamiestis ten išlikęs kaip Viduramžiais: miesto nesugriovė jokie karai ar diktatūros. Siauros gatvelės, namai su drėgmę sulaikančiom lodžijom, religinių simbolių gausa – juk tai vienas svarbiausių krikščionybės centrų!
Plačiau: Galisija – kitokia Ispanija. Drėgna, vėsi, šventa.

Santiago katedra

Santiago katedra


Kitos įdomiausios pasaulio vietos


Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai


Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.

Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.

Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!

Straipsnio temos: , , , , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *