Daugelyje miestų žavi senovė, bet šiuose labiausiai žavi jų dabartis ir ateitis! Tai – šiuolaikinio pasaulio miestai-milžinai. Nepailstančios žmonių upės, neužmieganti gyvybė, ryškūs neonai, skirtingos kultūros, supermoderni architektūra. Vieni jų – didžiausi pasaulio miestai. Kiti – naujai pastatyti visokiausių milijardierių, šeichų ir vizionierių, kurie nestokoja pinigų ir minčių, kaip sukurti tikrą pasaulio stebuklą. Tikri “Ateities miestai”!
Tokijas
Vieta: Japonija
Tokijas – didžiausas pasaulio miestas (37 mln. gyv. – kaip 13 Lietuvų!). Ir jo dydžiui aprašyti žodžių nepakanka. Tai – fantastiškas metropolis, kur automobilių keliai gali būti trijų aukštų, kur tarp namų it kokie amerikietiški kalneliai nardo greitieji traukiniai, kur degalinėse žarnos, taupant vietą, kabo nuo lubų. Kur kavinės ir restoranai įsikūrę ir penktuose ar dešimtuose pastatų aukštuose. Kur automobiliai parkinguose kraunami į stirtas specialiais liftais, kad užimtų mažiau vietos. Ir nuo centro iki miesto pakraščio tenka važiuoti gerą valandą geležinkeliu, į kurio traukinį tave įtalpins grūdėjas.
Tipiškas Tokijo vaizdas: žibančios reklamos viršuje ir minios apačioje. Tokijas atstaytas aukštais siaurais namais be jokio vyriausiojo architekto priežiūros. Todėl jis chaotiškas, bet probloškiantis masteliais.
Tokijui – 600 metų, tačiau jame nerasi nieko seno. 1923 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, 1945 m. – amerikiečių bombardavimai. Tada Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Taip galutinai pasibaigė ta sudievinto imperatoriaus, beatodairiško karingumo, samurajų kardų ir garbės savižudybių epocha. Iš pelenų pokariu pakilęs Tokijas – jau naujosios, technologijų ir modernumo Japonijos, veidas.
Anime ir elektronikos reklamos Akihabaroje.
Beveik visi tokijiečiai – japonai: tai ne multikultūrinis chaosas, o garsiai plakanti, turtinga ir saugi vienos didžios kultūros širdis. Japoniškas požiūris persismelkia visur, ne tik tęsiamos senos tradicijos, bet ir nuolat gimsta naujos: saviti meno stiliai, lošimai (pačinko), daugiaaukščiai karaokė klubai, net jaunimo subkultūros.
Unikalaus robotų restorano pasirodymo fragmentas. Jame gražiai suplaktos senos ir naujos japonų tradicijos: nindzės ir samurajai, anime įkvėptos karingos merginos, mitologiniai pabaisos jokajai.
Tokijas turi daugybę centrų, ir kiekviename jų atmosfera kitokia, renkasi kitokie žmonės. Jaunimo Šibuja, “rožinis” subkultūrų Haradžiuku, verslo Vakarų Šindzukus, kiek nepadorus pramoginis Rytų Šindzukus, užsieniečių Ropongis, valdžios Nihonbašis, prabangios prekybos Ginza, elektronikos ir anime Akihabara, sumo Riogokus, religijos Asakusa, modernių pramogų Odaiba…
Roboto Gundamo žibanti statula prie prekybos centro Odaiboje.
Tokijas – Miestų Miestas, į kurį panašių nėra ir dar ilgai nebus. Kai iš Tokijo skridau namo per Paryžių, Prancūzijos sostinė man atrodė tarsi mažas miestelis – jausmas panašus, kaip iš to paties Paryžiaus grįžus į Vilnių.
Asakusos Sensodzi šventykloje kūrenami smilkalai.
Skaityti daugiau:
Brazilija: džiunglių ir švenčių šalis
Dubajus
Vieta: Jungtiniai Arabų Emyratai
Tai, kas atrodo tik pasakiška svajonė, per 3-5 metus Dubajaus emyrai paverčia realybe. Dubajuje – aukščiausias visų laikų pasaulio statinys (Burž Chalifa), dirbtinė palmės pavidalo sala, kurios krantų ilgis penkis kartus viršija visos Lietuvos pakrantes (Džumeiros palmė), didžiausi fontanai ir gėlynas…
Dubai Marina vaizdas iš Džumeiros Palmės dirbtinės salos. Pastatas su kupolu – aukščiausias pasaulio daugiabutis (414 m, 101 aukštas); dešiniau – aukščiausias pasaulio pasuktas pastatas.
Prekybos centrai čia taip įspūdingai įrengti, kad po juos vedžiojamos ekskursijos, o nuolat augantys dangoraižių rajonai turi mažai lygių: ypač Šeicho Zajedo kelias, 16 juostų futuristinė magistralė, kurios abiejose pusėse – rodos, begalinės dangoraižių linijos.
Burž Chalifa (dešinėje) ir vaizdas iš jo 148 aukšto terasos į Šeicho Zajedo kelią.
Dar 1960 m. Dubajuje gyventojų buvo mažiau nei Marijampolėje, o šiandien – jau virš 2 mln., emyro kvietimu atvykę iš visų pasaulio kraštų. Ir turistų į Dubajų jau atvyksta daugiau, nei į Niujorką: kas tiesiog pailsėti prie visad šiltos jūros, kas pasidžiaugti vienais įspūdingiausių naujamečių fejerverkų, kas apsipirkti be mokesčių.
Didžiausiame pasaulio gėlyne.
Tiems, kas pinigų neskaičiuoja, Dubajuje – neregėta superprabanga. Vieni brangiausių pasaulio viešbučių, atskiros parduotuvės ir atskiri ypatingi bilietai į lankytinas vietas. Net modernusis metro (be mašinistų) ten turi pirmosios klasės vagonus. “Nuo nulio” sukurtos “Emirates” avialinijos šiandien jau – vienos didžiausių ir patogiausių planetoje, o Dubajuje statomas didžiausias pasaulio oro uostas.
Nors tik kas dešimtas žmogus, sutinkamas Dubajuje šiandien – arabas, miesto širdis – arabiška. Vietiniai beveik visi be išimties dėvi tautiniais drabužiais, puoselėja savo kultūrą. Šiuolaikinis Dubajus – pasaulio sostinė, bet kartu ir arabų kultūros centras – reta Artimųjų Rytų vieta, kur ir turtinga, ir saugu.
Tautiniais drabužiais vilkintys arabai Dubai Global Village – vienoje vietų, kur parduodamos viso pasaulio prekės ir demonstruojamos viso pasaulio kultūros.
Skaityti daugiau: Dubajus – Naujoji pasaulio sostinė
Honkongas
Nors 1997 m. Honkongą Jungtinė Karalystė atidavė Kinijai, ši įsipareigojo išlaikyti jame kapitalistinę sistemą. Ir “kapitalistinė” čia per švelnus žodis: tai laisviausia pasaulio rinka, kur tik neseniai atsirado minimali alga ir tėvystės atostogos (trijų dienų), o mokesčių ir valstybinių paslaugų beveik nėra. Net Honkongo dolerius spausdinantys bankai, viešasis transportas ir “Miesto gražinimo agentūra” čia siekia pelno.
Honkongo centro vaizdas iš Kaulūno pakrantės - turbūt gražiausia gyvenime mano regėta naktinė panorama.
Joks “vyriausiasis architektas” nekontroliuoja Honkongo plėtros, čia stato beveik kas ką nori. Ir nepaisant to iš kito kranto tasai švytintis chaosas – viena gražiausių naktinių pasaulio panoramų, o buvimas jo viduje, vaikščiojimas daugiaaukščiais planuose nesužymėtais šaligatviais – sunkiai pakartojamas jausmas.
Vienas Honkongo gatvių turgų Monkoko rajone. Monkokas vadinamas 'tankiausiai gyvenama vieta žemėje', bet manau šios žinios gerokai pasenusios: naujesnės Honkongo vietos panašiai užgrūstos aukštesniais daugiabučiais.
Be to, kad ir kaip skambėtų neįtikėtinai, vos 24% Honkongo žemės užstatyta – likusi į privačias rankas neatiduota ir ten gyvenimas teka sena vaga, su salomis be automobilių, budistų vienuolynais, šimtamečiais Kinijos giminių kaimais. Honkonge net važiuodamas paprastu metro, miesto autobusu ar maršrutiniu laivu kiekvienoje stotelėje gali patekti į kitą pasaulį: nuo kalvoto miško iki penkiasdešimtaukščių daugiaaukščių priemiesčio.
Po Lin vienuolynas Lantau saloje
Iš vandenų nyrančios žaliosios kalvos – tokia pati Honkongo esmė, kaip ir dangoraižių neonai. Honkongas – vis dar jūrų miestas, su ketvirtu didžiausiu planetos konteineriniu uostu, maršrutiniais laivais, žuvies patiekalų gausybe ir viską smelkiančia drėgme.
Tai O žvejų kaimas visiškai netoli nuo Honkongo centro, bet atmosfera ten visai kitokia.
Skaityti daugiau:
Honkongas: šviesų ir jūrų miestas
Singapūras
Singapūras – tai disciplinuotas miestas-valstybė, iš Trečiojo pasaulio ilgamečio premjero Ly Kvan Jū mintimis pakeltas iki Azijos finansų sostinės.
Singapūro Marina Bay projektas
Singapūras nekopijavo Europos ar Amerikos, o sumanė savą tvarką: švaros vardan čia uždraustos kramtomosios gumos, mokesčiai už automobilius daug kartų viršija jų kainą, už smulkius nusikaltimus baudžiama rykštėmis, o dialogas tarp tautybių skatinamas nustačius privalomas kvotas, kiek kiekviename daugiabutyje kurios tautybės žmonių gyvens.
Gardens by the Bay metaliniai medžiai. Vakarais juos apšviečia šviesų šou – geriausia stebėti ne iš čia, o nuo pačių medžių, tada dar girdisi ir muzika
Istoriškai malajiškas, britų kolonistų apgyvendintas kinais ir indais, Singapūras dabar tampa tarptautiniu aukštųjų technologijų miestu: čia laukiami visų tautų imigrantai – tačiau tik išsilavinę ir galintys prisidėti prie tolesnio modernaus Singapūro kūrimo.
Gervių-robotų, kurių sparnai – iš vandens srovių, meilės istorija Steampunk stiliumi Singapūre.
Skaityti daugiau:
Singapūras – kitoks! Ateities! Miestas!
Šanchajus
Vieta: Kinija
Šanchajus – didžiausias ir moderniausias Kinijos miestas. Visi stereotipai apie Kiniją Šanchajuje griūva: ten jautiesi kaip turtingoje valstybėje, daugeliu atžvilgiu jau pranokusioje Europą ir Ameriką.
Šanchajuje – greičiausi pasaulio traukiniai ir ilgiausias metro tinklas, vieni aukščiausių dangoraižių. O kitapus upės – didingi tarpukario rūmai, senos šventyklos ir bažnyčios. Priešingai daugybei kitų Kinijos miestų, Šanchajus nepastatytas “per naktį”: dar prieš šimtą metų jis buvo tikra Azijos ekonomikos širdis, kur susidūrė kinų, europiečių ir amerikiečių interesai.
Bundas, tarpukario Šanchajaus centras ir vakariečių statyti jo pastatai
Traukinys (maglevas) iš Šanchajaus oro uosto į miesto centrą ne rieda bėgiais, bet skrieja virš jų – 431 km/h greičiu. Niekur kitur pasaulyje nerasi ir trijų tokių aukštų pastatų, stovinčių greta vienas kito, kaip Šanchajaus verslo rajone. Aukščiausias, Šanchajaus bokštas – antras pagal aukštį pasaulyje. Gretimas Šanchajaus finansų centras irgi patenka į aukščiausių pasaulio pastatų dešimtuką – bet nuo Šanchajaus bokšto viršaus jis atrodo toks mažylis… Tik svarbu aukštyn kilti giedrą dieną: pastatai tokie aukšti, kad jų viršūnės dažnai atsiduria debesyse, kitais kartais mažai ką pamatysi per smogą.
Šanchajaus dangoraižių trijulės viršūnės. Ištisos fotografų kolonijos kiekvieną giedrą vakarą ją fotografuoja.
O gal smagiausia verslo rajoną stebėti iš kito upės kranto. Matyti visą jo panoramą, visus vakare apšviečiančius dangoraižius, tarsi virstančius vientisu šviesos meno kūriniu.
Pudongo, Šanchajaus verslo rajono panorama
Beje, dabartinis verslo rajonas iki pat ~1990 m. buvo tik tuščia dykra – o Šanchajaus centras buvo Bundas. Šiandien senieji Bundo bankų ir viešbučių rūmai atrodo menkučiai – bet juk tai 7, 15 aukštų puošnūs pastatai. Didingų europietiškų stilių – nes juos pastatė Vakarų Imperijos, kurios prieš Antrąjį pasaulinį karą faktiškai valdė Šanchajų tarsi bendrą koloniją. Anų laikų herojų – mafijozų ir šnipų, rusų ir žydų pabėgėlių-verslininkų, britų ir prancūzų aristokratų – Šanchajuje neliko jau prieš gerus 70 metų. Bet didingi to meto pastatai puikiai išliko – tarsi siurrealistiškas dabar jau labai kiniško miesto fonas. Niekur kitur Rytų Azijoje nerasi tokio didmiesčio, kur būtų šitiek daug senų europietiškų pastatų.
Žydų įkurto Bundo viešbučio interjeras, šiandien daugiausiai džiuginantis naujuosius kinus
Skaityti daugiau:
Šanchajus – Kinijos variklis
Gvangdžou ir Šendženas
Vieta: Kinija
Pasaulyje tėra trisdešimt miestų, glaudžiančių po dešimtį ar daugiau milijonų gyventojų. Ir du iš jų yra vienas šalia kito pietryčių Kinijoje – Gvangdžou ir Šendženas. Abu jau pakilę iš skurdo, statosi superdangoraižius ir visai teisingai trokšta pasaulinės šlovės.
Ilgai laukti neteks. Kai tarpą tarp šių dviejų miestų padengs augančios viduriniosios klasės vilos jie susijungs į didžiausią pasaulio miestą, su 50 milijonų gyventojų lengvai išstumsiantį dabartinį karalių Tokiją.
Džučiango dangoraižių rajono 'vartai'. Kaip šitokiam miestui 'verslo centras' atrodo nedidelis - kol neprisimeni, kad kone viskas pastatyta per 5 metus.
Gvangdžou ir Šendženas šitokie modernūs todėl, kad jie buvo Kinijos langas į pasaulį, pirma vieta, kur po komunizmo teroro dešimtmečių atkurta laisva rinka.
“Pigią prekybą” dabar jau keičia prabangos prekės. Užsienio turistams vilioti į Šendženą įkurta aibė pramogų parkų, tokių kaip “Nuostabioji Kinija” – visa Kinija viename lauke, su miniatiūromis ir tradicijų spektakliais.
Nakčiai apšviesta Nuostabioji Kinija Šendžene. Honkonge ryškiausiai žiba reklamos. Gvangdžou ir Šendžene populiaru nutvieksti visą pastatą, dažnai - nuolat besimainančiomis spalvomis.
Gvangdžou atkreipia dėmesį į save spalvomis: jo tiltų apšvietimas nuolat mainosi, sveikindamas plaukiančius turistinius laivus. Tiesa, jie kursuoja tik vakarais: dieninis miesto vaizdas dar stokoja žavesio.
Kantono bokštas (tolumoje) iš Perlų upės kruizo. Pastatai dešinėje - daugiabučiai. Palėpės ne tik apšviestos, bet ir gražios: kupolų, piramidžių formos. Upėje - du laivai iš Perlų upės kruizų flotilės.
Taigi, kol kas Gvangdžou-Šendženą į šį sąrašą įrašiau iš dalies “avansu”: aukščiausi dangoraižiai dar statomi, įdomių vietų kiek mažoka. Bet neabejoju, kad nepraeis nė penkmetis, ir Gvangdžou-Šendženo vieta šiame sąraše jau niekas nebeabejos. Juk per tiek laiko šiuolaikinėje Kinijoje pastatomas ne vienas dangoraižis, o ištisi dangoraižių rajonai, ištisos geležinkelių sistemos ir net užkampių miestai virsta pasauliniais didmiesčiais…
Senovės liekanos Gvangdžou. Daug jų sugriauta per Kinijos 'kultūrinę revoliuciją', bet dabar atstatoma.
Skaityti daugiau:
Gvangdžou-Šendženas: didžiausias Azijos miestas
Las Vegasas
Vieta: Nevada, JAV
Tai – kurortas viduryje dykumos, kurį išaugino apgalvotas Nevados valstijos sprendimas pirmai Amerikoje legalizuoti lošimus.
Bėgant metams iš mafijos irštvos Las Vegasas tapo Disneilendu suaugusiems, be lošimų čia – ir pramogų, net mokslinių konferencijų sostinė. Las Vegaso ruožas – mažai lygių pasaulyje turinti gatvė, kurią supa viso, kas pasaulyje yra įspūdingiausia, realaus (ar beveik realaus) dydžio kopijos: Niujorko dangoraižių, Eifelio bokšto, Egipto piramidės, Koliziejaus…
Eifelio bokštas, Venecijos freskos, Niujorko panorama – visa tai Las Vegase
Visa tai – kurortai po stogu, kurių kiekviename – dešimtys restoranų, keli kazino, tūkstančiai viešbučių kambarių, santuokų rūmai – pakankamai veiklos, kad galėtum praleisti savaitgalį nė neišeidamas į karštą miestą. Bent jau dienomis – neišeiti naktį, kai gatvė žiba turbūt įspūdingiausiai pasaulyje, būtų nuodėmė.
Las Vegaso Ruožas naktį. Fotografuota nuo paaukštinto šaligatvio – jie taip išraityti, kad nori nenori vaikštinėdamas pėsčias kartais kone privalai kirsti megakurortus
Kurortai po stogu verčiasi per galvą viliodami praeivius nemokamais reginiais: didžiausi pasaulyje fontanai, galingiausias žibintas, nuolatinis cirkas… Sušlaminus dolerių šimtines atsivers dar įspūdingesnių pasirodymų salės: vien 7 “Cirque du Soleil” trupės nuolat dirba mieste. Las Vegasas – ir “Nuodėmių miestas”, kur prostitučių kortelėmis nuolat žiužena indėnai suterneriai.
Beje, kas keliasdešimt metų senieji “kurortai po stogu” sprogdinami ir statomi bent dvigubai didesni.
Prie Mirage megakurorto veržiasi dirbtinis ugnikalnis. Tai – nemokamas reginys.
Skaityti daugiau:
Las Vegasas: suaugusiųjų Disneilendas
Makao
Vieta: Kinija (specialusis administracinis regionas)
Makao – vienintelis Kinijos miestas, kuriame legalūs lošimai ir Azijos lošimų sostinė. Praturtėję kinai į jį plūsta tokiais milijonais, kad kai kurie milžiniški žibantys pramogų kompleksai atsipirko per metus 2007 m. Makao lošimų apimtimis pavijo Las Vegasą, o dabar jau aplenkė jį… septynis kartus.
Kotajus, pastatytas ant buvusios jūros. Didžiausiame pasaulyje kazino ‘Venetian’ net buvome pasiklydę.
Prie tokios paklausos, pasiūla auga kaip ant mielių. Didžiausi pasaulyje kazino statomi ten, kur dar prieš keletą metų tyvuliavo jūra. Vietos trūksta nes tai – tankiausiai gyvenamas pasaulio kraštas (vienam žmogui tenka 5 kv. m žemės ir jūros).
Makao viešbučiai – ištisi miestai po stogu su kazino ir teminiais interjerais. Venetian – dirbtinė Venecija su kanalais, gondolomis, freskomis ir to seno prekybinio Italijos miesto vertu žibesiu.
Priešingai kitiems bumo miestams, Makao turi ir gilią istoriją: tai – pirmoji europiečių kolonija rytų Azijoje. Ji priklausė Portugalijai nuo 1557 m. iki pat 1999 m., todėl miestas didžiuojasi ir žaviu europietiškai lotyniškai azijietišku senamiesčiu. Tarp spindinčių dangoraižių gali atrasti ir tradicinę kinų kultūrą, o šalia daugumos parduotuvių – taoistiniai altoriai.
Nemokamas baubiančio Fortūnos drakono pasirodymas Wynn kazino. Makao pramogų centrai daug ką siūlo visiškai nemokamai ir be jokių ‘žvaigždučių’. Las Vegaso pavyzdžiu ir patys pramogų centrai – labai įspūdingi.
Skaityti daugiau:
Makao – naujai sena pramogų sostinė
Abu Dabis
Vieta: Jungtiniai Arabų Emyratai
Ilgai tiesiog palaimingai klestėję iš naftos pinigų Dubajaus šėšėlyje JAE sostinės Abu Dabio emyrai nusprendė pastatyti tai, ką Dubajus praleido: tapti ne komercijos, tačiau menų, religijos, sporto, gamtos Meka.
Abu Dabio dangoraižiai (iš kairės): labiausiai pasaulyje pasviręs, apvalus bei toks, ant kurio betoninį korį primenančių sienų projektuojami vaizdai.
Abu Dabio kūriniai: ekologinis Masdaro “ateities miestas”, pribloškianti Šeicho Zajedo mečetė, Luvro ir Gugenheimo muziejai, greičiausi amerikietiški kalneliai, Formulės 1 trasa ir keisti dangoraižiai – nuo labiausiai pasvirusio iki apvalaus.
Šeicho Zajedo mečetės kiemas. Apšvietimo spalva priklauso nuo mėnulio fazės ir kas naktį keičiasi. Pats Zajedas, beje, palaidotas greta, o greta jo kapo 24 valandas per parą giedamas Koranas.
Daugiausiai naftos turinčio Emyrato šeichai ne tik investuoja, tačiau ir turi neregėtų prabangių hobių, kuriais pasidžiaugti gali ir keliautojai. Tarp tokių – automobilių kolekcionavimas ir perdarymas (yra milžiniškas vieno šeichų automobilių muziejus), kupranugarių lenktynės (kupranugariai ten kainuoja milijonus, o jais “joja” šeichų radijo bangomis valdomi robotai), sakalininkystė (itin brangiems sakalams – net atskira ligoninė).
Milžiniškas Dodge sunkvežimis (kairėje) – didžiausias muziejaus eksponatas. Jis važiuoja, į jį įlipama laiptais per dugną, o užrakintame viduje – keturi miegamieji. Sunkvežimiukai, esantys po juo – normalaus dydžio mašinos. Automobilis aštuoniais ratais (dešinėje) – dar vienas ‘vaivorykštinio šeicho’ kūrinys.
Nors Abu Dabis sparčiai kyla ir auga, kainos ten žemesnės negu jo “vyresniajame brolyje” Dubajuje ir net 5 žvaigždučių viešbučiai – visai įperkami (vieni pigiausių pasaulyje už tokią paslaugų kokybę).
Šeicho Zajedo taurėje startuoja milijonų verti šeichų kupranugariai, kuriais joja robotukai.
Skaityti daugiau: Abu Dabis ir jo rafinuoti rekordai
Žaviausių šiuolaikinių didmiesčių žemėlapis
Loading map...
Kiti labai žavūs šiuolaikiniai didmiesčiai
Vieni šių miestų taip pat alsuoja modernumu, dydžiu bei gyvybe ir užgniauš kvapą. Kiti – neseniai iš naujo pastatyti ar perstatyti – neabejotinai pajusite, kiek daug šiais laikais gali pinigai ir politinis noras sukurti ką nors pribloškiamai įspūdingo.
Seulas (Pietų Korėja)
Pastaraisiais metais Seulas tiesiog suklestėjo. Nes būtent iš čia pasaulį užliejo “Korėjos kultūros banga”. K-dramos (labai konkretaus stiliaus korėjiečių serialai) ir k-popsas (muzika). Elektroninis sportas ir tekvando imtynės. Visa tai – net Seule dar nauja, bet jau spėjo priversti milijonus jaunuolių žavėtis Korėja. Ir tie korėjofilai keliauja į Seulą tarsi į piligrimystę pamatyti jiems taip imponuojančios šiuolaikinės kultūros širdį.
Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kur gimsta rytojus.
Seulo Gangnamo rajonas. Jį pasaulyje išgarsino daina Gangnam Style, tapusi k-popso langu į Vakarus. Seule Gangnamas žinomas jau seniai: iššaukiančiai apsirengusių jaunuolių minios ir prabangūs automobiliai čia nardė tarp klubų ir kavinių visuose daugiaaukščių aukštuose.
Sidnėjus (Australija)
Australijos nelaikome Azija, bet Sidnėjus vis labiau ją primena, nes čia azijiečiai imigruoja masiškai. Panašus Sidnėjus į Aziją tuo, kad jame mažai istorinių pastatų, tačiau ir tai, kas sukurta XX a., sužavi turistus: garsusis Uosto tiltas, Operos rūmai. Sidnėjus žavi ir savo gyvybe. Ir vandenimis: pačiame miesto viduryje – milžiniška įlanka, kuria keleivius į darbus plukdo maršrutiniai laivai.
Plačiau: Sidnėjus ir Kanbera – dvi Australijos sostinės.
Circular Quay, pagrindinė Sidnėjaus prieplauka, į kur suplaukia visi maršrutiniai laivai
Osaka (Japonija)
Jei Tokijas jau atrodo pernelyg atrastas turistų, važiuokite į Osaką. Šiame antrame pagal dydį Japonijos mieste gyventojų ~22 mln. – taigi, čia rasite visą Tokijo bruzdesį, susigrūdimą, šviesas, modernius dangoraižius ir pramogų įvairovę. Tačiau turistų beveik neišvysite. Visos Osakos pramogos bei jų reklamos čia labai japoniškos: nuo istorinių iki modernių, tačiau irgi tapusių tradicinėmis.
Plačiau: Japonija. Moderni! Amžina….
Osakos Šin Sekai rajonas – pilnas jau tradicinėmis spėjusių tapti elektroninių Japonijos pramogų: nuo ‘retro’ žaidimų automatų iki bokšto, kurio viršuje gyvena XX a. sugalvotas dievas Bilikenas
Čongčingas (Kinija)
Čongčingas didesnis už Paryžių ar Londoną. Ir nori būti patrauklus, stato gražius tiltus ir dangoraižius. Nepakartojamos dvasios Čongčingui suteikia reljefas: aukšti dviejų upių krantai. Juos jungia lynų keltuvai, o į tik ilgais laiptais pasiekiamus namus krovinius neša dešimtys tūkstančių pėsčių nešikų. Azijos turistai jau pamilo pigius ir kokybiškus Čongčingo restoranus, vaizdus iš nuomojamų butų. Ir paplaukiojimus upėmis: Čongčingas – garsiojo Trijų tarpeklių kruzio pirmas uostas.
Plačiau: Trys tarpekliai Jangdzėje – upių kruizų karalius.
Vienas 2014 m. Čongčingo tiltų ir senasis keltuvas priešais
Bankokas (Tailandas)
Totalinio chaoso mieste kiekviename rajone susiduria Indijos skurdas ir betvarkė su Japonijos modernumu ir tvarka. Kur dangoraižiai dygsta be jokio plano, o eismo kamščiai didesni nei mačiau dar kur pasaulyje. Kur “dangaus traukiniai” zuja ties septintais gretimų namų aukštais, bet dažniausiai pigiau ir patogiau važiuoti taksi. Kur tame pačiame rajone – ir religingų musulmonų zona, ir raudonųjų žibintų kvartalas. Kur prabangiausio dangoraižio su “Michelin” restoranu papėdėje šaligatvio prekeiviai stumdo pigius maistus ir nuomoja rūbus: senus, nudrizgusius, bet atitinkančius dreskodą dangoraižio viršūnėje.
Plačiau: Bankokas – rytietiška pasaulio turizmo sostinė.
Eilinis Bankoko chaoso pavyzdys: Eravano šventykla užgožta dangaus traukinių ir dangoraižių. Šventyklą 1956 m. pastatė verslininkai, statę gretimą pastatą – bet Tailando žmonės taip ja įtikėjo, kad dabar religiniai šokiai čia, rodos, niekad nesiliauja
Los Andželas (JAV)
Daugelis “ateities miestų”: tai begalinės dangoraižių eilės, metro ir greitųjų traukinių tinklai. Ne antrasis pagal dydį JAV miestas Los Andželas – jis visiškai kitoks. 14 mln. žmonių čia gyvena begaliniame priemiestyje, individualiuose namuose, juda tarp rajonų daugybės juostų magistralėmis 140 km/h ir panašiais greičiais. Viešojo transporto beveik nėra, be automobilio čia esi niekas, o jei važiuoji automobiliu dviese, jau gali naudotis specialiomis juostomis: nes beveik visi važiuoja vieni. Išskyrus paplūdimius, Disneilendą ir Holivudą – taip, ta pasaulį pavergusi kino pramonė irgi Los Andžele ir galima lankyti jos studijas – mažai kas gražaus, bet patirti šitokį netipinį šiuolaikinį miestą tikrai įdomu.
Plačiau: Los Andželas – Holivudo karštis tarp vienodų namų.
Dauigiaukštė Los Andželo greitkelių sankryža
Skopjė (Makedonija)
Skopjė pasistatė… naują Senamiestį. Ištisos gatvės naujų didingų pastatų, skulptūrų, fontanų. Viskas įkvėpta senųjų architektūros stilių: klasicizmo, baroko. Yra net triumfo arka. O seni socialistiniai pastatai renovuojami, padarant jiems naujus fasadus. Nieko panašaus pasaulyje nerasite. Nykus socialistinis miestas per ~5 metus tapo itin gražus.
Plačiau: Makedonijos lankytinos vietos
Visi šie Skopjės pastatai Vardaro upės krantinėje - visiškai nauji, bet puošnūs.
Baku (Azerbaidžanas)
Baku nėra dar vienas naftos miestas, tai – naftos tėvynė. Dar XIX a. pabaigoje miestas gyveno iš naftos. Po ilgo sovietinio sąstingio jis atgauna didybę: nuo dangoraižių iki formulės 1. Priešingai Persijos įlankos emyratams, Baku – ne imigrantų, o vienos tautos miestas su ilga istorija, tik gimstantis iš naujo.
Plačiau: Azerbaidžano lankytinos vietos
162 m aukščio vėliavos stiebas ir 2450 kv. m ploto vėliava Baku - viena didžiausių pasaulyje. Dešinėje pusėje šmėžuoja dvylikaaukščio pastato viršutinis kampas (jis už vėliavą dar ir gerokai arčiau).
Putradžaja (Malaizija)
Malaizija pastatė naują sostinę, pilną didingų, tautinio stiliaus įkvėptų ministerijų pastatų, dirbtinių ežerų ir aukštų tiltų. Gyventojų ten kaip Alytuje, užtat prospektai platūs it milijoniniame mieste, tad savaitgaliais Putradžaja įspūdingai tuščia.
Plačiau: Malaizijos pusiasalis šauna į ateitį
Perdana Putra - ministro pirmininko rezidencija Putradžajoje.
Astana (Kazachija)
Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas paėmė atšiaurų miestą (-40 laipsnių žiemą – ne retenybė) ir pamėgino jį paversti visos Eurazijos centru: samdė garsiausius pasaulio architektus, kad suprojektuotų modernius – bet kartu ir tradicinius – valdžios pastatus, prekybos centrus, universitetus, aikštes, paminklus. Tai tikriausiai vienintelis miestas buvusioje TSRS, kur sovietnės atmosferos beveik nesijaučia – nes visas centras pastatytas Sovietų Sąjungai žlugus. Galiausiai miestas net pavadintas Nursultano Nazarbajevo garbei.
Plačiau: Kazachija – kalnai, gulagai ir dangoraižiai
Astanos centras su miesto simboliu Baitereku, turinčiu simbolizuoti Eurazijos – o gal net viso pasaulio – centrą
Tbilisis ir Batumis (Gruzija)
Prie prezidento Sakašvilio (valdė 2003 – 2012 m.) Gruzija atnaujinta įspūdingais supermoderniais, pasaulyje analogų neturinčiais pastatais, o ypač daug jų kliuvo Tbilisiui ir Batumiui.
Plačiau: Gruzijos lankytinos vietos
Einant Taikos tiltu Tbilisyje, vienu iš supermodernių Sakašvilio eros Gruzijos pastatų
Berlynas
Berlynas – senas miestas, bet Antrasis pasaulinis karas ir pusę Rytų Berlyno valdę komunistai jį visiškai sugriovė. Tačiau jo vietoj gimė naujasis Berlynas: Europos pramogų ir naktinio gyvenimo sostinė, kur tarp socialistinių vamzdžių ir stalinistinių Karlo Markos gatvės daugiabučių klesti visos šiuolaikinės subkultūros, meno stiliai, imigrantų tautybės, tapomi ir pertapomi grafičiai. O visur aplink – svarbiausių XX a. įvykių liekanos. Reichstagas, iš kur valdytas Trečiasis reichas; Berlyno sienos fragmentai – ji buvo Šaltojo karo simbolis. Holokausto memorialas, vieni paskutinių Europoje likusių stalinistinių paminklų, “vokiško KGB” Štazi štabas ir t.t.
Plačiau: Berlynas – visas XX amžius viename mieste
Alexanderplatz aikštė naktį – tai buvo Rytų Berlyno centras, kuris atgimė kaip alternatyvių kultūrų erdvė
La Pazas
La Pazas seniai stebina ne tik tuo, kad tai – aukščiausia pasaulio sostinė (3200-4150 m). Čia labiau nei kur kitur gimė „moderni indėnų kultūra“, su unikalia čolet architektūra, įkvėpta ir indėnų tradicijų, ir modernaus meno. Modernus ir transportas: vietoj metro – ištisa lynų keltuvų sistema, didžiausia pasaulyje, kuria gali kone visą dieną važinėti gerėdamasis panoramomis. Apačioje – ir prekybos centrai, ir seni turgūs, ir indėnų šamanų laužai, ir ispaniškos liaudies dainos. Kaip dera XXI a. miestui La Pazas yra tikras tautų katilas. Tik čia ne imigrantai, o savos atgimstančios kultūros.
Plačiau: Bolivija – tokia spalvinga, drąsi ir neatrasta!
La Pazo lynų keltuve
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
Naujausi komentarai