Šiais globalizacijos laikais daug kas pasaulyje tampa panašu ar vienoda: valstybės viena nuo kitos (o ypač – nuo Vakarų) kopijuoja įstatymus, kultūrines vertybes, etiketą. Skirtumus seniau griovė kolonizacija, šiandien – mažai valdoma migracija. Tačiau yra išskirtinių šalių, apsilankymas kuriose – visuomet labai ypatingas. Pasirinkusios nuosavą istorijos tėkmę jos smarkiai skiriasi ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo visų savo kaimynių.
Iranas
Religingas ir modernus
1979 m. Irano islamiškoji revoliucija pasaulyje – visiškai unikali. Nors įvyko šaltojo karo metais, ji atmetė ir pasaulinio komunizmo, ir kapitalizmo idealus. Nesuprastas pasaulio Iranas tuomet nuėjo savo musulmonišku keliu. Vos keli unikalios Irano tvarkos pavyzdžiai: čia draudžiamas alkoholis ir kiauliena, dėl santuokos trukmės galima susitarti iš anksto, moterų plaukus privalu pridengti skarelėmis, o metai savitais skaitmenimis skaičiuojami nuo Mahometo. Bet tuo pačiu Iranas – moderni šalis, kurioje raštingumas arti 100%, saugu, gimstamumas per mažas, nėra įkyrių prekijų, gerbiamos mažumos, o automobilių jau pagaminama daugiau nei Italijoje.
Skaityti daugiau:
Iranas: nesuprastas, bet unikalus
Piknikai Isfahano centrinėje aikštėje. Moterys su skarelėmis – Iranas viena nedaugelio šalių, kur tai privaloma
Japonija
Tebekurianti naujas tradicijas
Dauguma pasaulio šalių uoliai saugo savo senąsias liaudies tradicijas, bet šiuolaikiniame mieste jos praradusios tikrąją reikšmę, tapusios “muziejiniais inkliuzais”. O japonai bene vieninteliai turi savą ir “aukštąją” kultūrą – meno, verslo, etiketo, politikos. Jie tebegeba kurti ir plėtoti savas šiuolaikines tradicijas: čia savitos jaunimo subkultūros (haradžiuku, lolitos), menai (anime, manga, vizualiniai romanai), lošimai (pačinko)… Japonai didžiuojasi eidami savo keliu. Imigrantų nebuvimas, prastos užsienio kalbų žinios ir turtingas gyvenimas išgelbėjo juos nuo beatodairiško sekimo užsieniečiais.
Skaityti daugiau:
Japonija. Moderni! Amžina…
Modernių ir senų japoniškų tradicijų sintezė Tokijo Robotų restorane
Singapūras
Vieno politiko sėkmingas kūrinys
Kai Ly Kuan Jū 1959 m. tapo Singapūro premjeru, tai buvo tautinės nesantaikos kamuojama mažytė kolonija trečiajame pasaulyje, o 1990 m. savo įpėdiniams jis paliko nepriklausomą pasaulinį finansų centrą. Užuot sekęs užsienio ideologijomis, Ly Kuan Jū atrado Singapūrui savo kelią. Daug nusikaltimų čia baudžiama rykštėmis (tai pasirodė efektyviau nei kalėjimai), kiekviename daugiabutyje privalomai gyvena įvairių tautų žmonės (skatinamas tautinis dialogas), mokesčių mažai, bet automobiliai apmokestinami trigubai (skatinama naudotis viešuoju transportu), draudžiama kramtoma guma (skatinama švara). Tokiais unikaliais metodais buvo išspręstos Singapūro bėdos, jis virto Azijos centru.
Skaityti daugiau: Singapūras – kitoks! ateities! miestas!
Dangoraižis-sodas Singapūre. Viena naujųjų miesto krypčių – tapti žaliu ir tokių vietų daug.
Indija
Pasaulis pasaulyje
Vieniems Indija – šventa šalis, kurios šimtai tikėjimų slepia tai, ką Vakarų pasaulis be reikalo pamiršo. Kitiems tai – tik purvina skurdo žemė, kur “šventos karvės” ėda šiukšles ir geria miestų latakais srūvančias paplavas. Iš tikro Indijoje yra ir tai, ir tai, ir daug daugiau. Kelionė į Indiją – tarsi kelionė toli atgal laiku. Požiūrai į religiją, švarą, mokslą, lytis, vaikus Indijoje panašūs, kaip pas mus prieš šimtmetį ar tris. Lengva pasakyti, kad Indija “atsilikusi”, bet galbūt ji tiesiog eina savo keliu. Juk tai – visai kita civilizacija. Senesnė, nei Europos, ir glaudžianti daugiau žmonių, nei visas Vakarų pasaulis kartu paėmus. Tik Gandžio ir jo bendražygių dėka Indija šiandien – viena valstybė, nes niekada anksčiau ji tokia nebuvo. Paprasčiau ją suvokti kaip ištisą žemyną, įvairove prilygstantį Lotynų Amerikai ar Islamo kraštams. Indų “tauta” – tai šimtai tautybių, iš kurių septynios turi per 50 milijonų žmonių kiekviena.
Skaityti daugiau:
Šiaurės Indija: viduramžiška šalis be taisyklių
Indija – viena skurdžiausių ir kartu viena įspūdingiausių pasaulio šalių. Nuotraukoje – centrinė Delio mečetė
Kuba
Mirštančios revoliucijos žemė
Dėl kubiečių karšto temperamento iš šilto Kubos klimato čia įvykusi komunistinė revoliucija dažnam vakariečiui atrodo kažkokia šiltesnė, įdomesnė, nei “niūrioje Rytų Europoje”. Ir jos pasekmės išsilaikė ilgiau: jau 25 metai kaip žuvo TSRS, o broliai Kastro tebevaldo Kubą (nuo pat 1959 m.!). Kubos revoliucija iš lėto miršta: suvokdamas, kad jo šalis antraip pasmerkta skurdui, Raulis Kastro grąžina vis daugiau ir daugiau kapitalizmo elementų. Tačiau visa tai vyksta pamažu ir keistai: Kuboje daug metų cirkuliavo dvejos valiutos (teoriškai “brangesnioji” jų skirta turistams), gatvės pilnos propagandos ir aplūžusių automobilių, deficitas yra net langų stiklai (daugelyje namų yra tik langinės), būtiniausi daiktai kubiečiams dalijami “nemokamai” pagal knygeles.
Skaityti daugiau:
Kuba: mirštančios revoliucijos žemė
Blunkanti propaganda Kuboje
Emyratai Persijos įlankoje
JAE, Kuveitas, Kataras, Bahreinas
Politiniai ir ekonominiai dėsniai ten – kiti. Valstybės pagrindas – ne tauta, o emyro (valdovo) giminė. Jų pakviestieji imigrantų milijonai skaičiumi seniai nustelbė pilietybę turinčią “aristokratiją”. Valdovų išmintingo planavimo, naftos pinigų ir imigrantų rankų darbo dėka bergždžos dykumos buvo “apsodintos” šiuolaikniais pasaulio stebuklais. Jeigu pasakiškai turtingi šachai, faraonai ir sultonai iš Rytų legendų gyventų šiandien, jų kraštai turėtų atrodyti panašiai, kaip Persijos įlankos emyratai.
Skaityti daugiau:
Naftos karalystės: kelionė po Persijos įlanką
Tautiniais rūbais vilkintys dubajiečiai
Vatikanas
Religinė šalis
Daug kam atrodo nesusipratimas, kad Vatikanas atskira šalis: juk jo pilietybė net nepaveldima, nes ir gimusių vaikų beveik nėra. Daugelis piliečių – kunigai vyrai, o jų valsybės galva – popiežius, išrinktas iš kitų šalių vyskupų… Atrodo kaip nesusipratimas, bet Vatikanas egzistuoja ir yra gerokai svarbesnis, nei pasakytų dydis (tai – mažiausia pasaulio valstybė).
Skaityti daugiau:
Roma – Europos istorija viename mieste
Vatikano muziejus (pastatas) vienas populiariausių pasaulyje, o ant šitos žolės joks turistas ar nevatikianietis iš viso negali patekti. Didelė mažytės valstybės dalis turistams neprieinama.
Saudo Arabija
Konservatyviausia musulmonų šalis – ir viena turtingiausių
Faktai kalba už save. Saudo Arabijoje į daug restoranų neįleidžiamos moterys, o daug kitų yra atskiros “šeimų zonos” kur moterims atskiri kambariukai už širmos. Nacionaliniame muziejuje rašoma, kad “Tektoninės plokštės juda Alacho valia”, o ekspozicija prasideda nuo pasaulio sutvėrimui skirtos videoinstaliacijos. Mirties bausmės vykdomos viešai aikštėse, vagims kertamos kojos ir rankos. Tai – tik menki faktai parodyti, kad Saudo Arabija, šiaip jau labai moderni ir turtinga šalis, gyvena islamo religijos – tiksliau, griežčiusios jos formos vahabizmo – ritmu. Ir tai, kas yra dabar – jau po daugybės reformų. Dar neseniai moterims buvo draudžiama vairuoti ar eiti vienoms be vyro leidimo.
Skaityti daugiau: Saudo Arabija – (ne)atsivėrusi uždrausta karalystė
Ne, tai ne Saudo Arabijos gyventoja – tai Aistė, mano žmona, Saudo Arabijoje. Kai visos moterys tame atokiame Saudo Arabijos regione taip rengiasi ir bet koks atvirumas sulaukia žvilgsnių, rengtis kitaip atrodė nejauku
Maldyvai
Keturios nuostabios salų rūšys vienoje šalyje
Tai lyg kelios labai savitos šalys vienoje! Pirmieji Maldyvai – sostinė Malė, bene tankiausiai pasauly gyvenamas miestas, “išsitenkantis” vienoje saloje. Gatvės ir net tarpai parduotuvėse tarp lentynų čia siauresni nei bet kur kitur, šaligatvių beveik nėra (netelpa!), o vietoj automobilių vyrauja motociklai (užima mažiau vietos). Maldyvai nr. 2 – dešimtys privačių salų su vilom ant vandens, tas “Maldyvų prekės ženklas” kurio siekia (ir už tai moka) daugelis keliautojų. Tose salose negyvena vietiniai. Maldyvai ir išrado šį “privačių salų” modelį ir tai tapo Maldyvų veidu ir prekės ženklu poilsiautojams iš svetur. Maldyvai nr. 3 – gausybė atokių, nusotabių salų, plakančių koonservatyvaus islamo ir unikalios, niekad galutinai nenukariautos maldyviečių kultūros ritmu. Kaip įspūdingai visos tos salos atrodo iš oro! Na ir Maldyvai nr. 4, gal mažiausiai unikalūs ir įdomūs – nauji standartiniai kurortai; bet tas faktas, kad keturios skirtingos salų rūšys (o dar pridėkim visas negyvenamas, į kur gali atplaukti dienai!) yra vienoje šalyje jai tikrai uždirba vietą šiame sąraše!
Skaityti daugiau: Maldyvai – daug daugiau nei svajonių šalis!
Maldyvų atolai iš lėktuvo
Antarktida
Arčiausiai kitos planetos ką gali rasti šioje žemėje
Antarktida tiesiog kitas pasaulis! Tai – gamtos karalija (ruonių, pingvinų, banginių ir milžiniškų ledkalnių), kurioje negyvena jokie žmonės. Tai – šalčio žemynas, kur temperatūros šilčiausiose vietose vasarą vos viršija nulį, o žiemą didžiąją dalį žemyno padengia poliarinė naktis. Tai – niekieno žemė, vienintelė mūsų planetoje “neišsidalinta” valstybių. Kraštas be jokių uostų, kur į krantą per šaltas bangas reikia plaukti zodiaku, o išvykstant palikti viską kaip buvo. Tai kraštas, kelionę į kurį reikia “atkentėti” – daugelis plaukia per banguočiausią pasaulį Dreiko sąsiaurį. Ir kur visada esi gamtos įkaitas, nes visi planai čia pat gali keistis priklausomai nuo oro, kuris – itin permainingas ir itin žvarbus. Nieko panašaus kitur tiesiog nėra! Ir net sunku pasakyti, ar Antarktida apskritai šalis…
Pingvinų kolonija Antarktidoje
Savičiausių pasaulio valstybių žemėlapis
Loading map...
Kitos labai savitos valstybės
Gal tai nėra “atskiri pasauliai”, kaip valstybės aukščiau, bet šitos šalys irgi turi savo dvasią.
Monakas
Milijonierių valstybėlė palei Viduržemio jūros krantus: gatvės eskalatoriai, Ferrari ir privačių lėktuvų parduotuvės, jachtos. Tai – ir tankiausiai gyvenama valstybė pasaulyje, kur net ir milijonieriams tenka tenkintis gana nedideliais butais.
Plačiau: Europos mikrovalstybės – prabėgusių amžių aidai
Ferrari salonas daugiabučių apsuptyje Monake
Marokas
Maroko medinos – unikalūs miestų centrai, kur neįvažiuosi automobiliu ir iki šiol gyvenama it Viduramžiais, prekės gabenamos asilais.
Plačiau: Marokas – lengvai pasiekiama pietų egzotika
Asilas į Feso medinos parduotuves atvežė prekes
Jungtinė Karalystė
Vienintelė Europos šalis, jau daug šimtmečių nepatyrusi nei okupacijų, nei revoliucijų – todėl ten išliko gausybė įdomių ir keistų tradicijų, nuo didžiųjų universitetų iki Londono taksistų ar policininkų iki karališkosios šeimos.
Karaliaus sargybiniai tradiciniais rūbais
Islandija
Šalis toli nuo visko su šiauriausia sostine, ledynais, geizeriais. Atstumas įgalino išlaikyti ir gausias tradicijas, kurių kitur nėra: “vikingų kalba”, į kurią nepriimami jokie skoliniai. Islandai taip pat neturi pavardžių – tik tėvavardžius.
Plačiau: Islandija – keturių stichijų šėlsmas
Islandijos Strokūro geizeris
Pietų Korėja
Pamišusi dėl elektronikos, kur e-sportas – beveik nacionalinis sportas, visur gausu ekranų ir technikos ir tikrąja to žodžio prasme ten gimsta rytojus. Užkariaujanti pasaulį savo korėjietiška banga (k-pop muzika, k-dramos), kurios kūriniai visi turi savo štrichą ir traukia Korėjon papildomų turistų milijonus. Viskas Korėjoje kitaip – švelniai ar vidutiniškai, bet kitaip. Nuo to, kaip užsakoma restorane iki pramogų, tokių kaip ekrano golfas, DVD kambariai ir t.t.
Plačiau: Pietų Korėja – šalis, kurioje gimsta rytojus
E-sporto mače Pietų Korėjoje
Albanija
Albanija ištisus dešimtmečius buvo užsidariusi nuo likusio pasaulio ir apsistačiusi šimtais tūkstančių bunkerių. Dabar ji atsivėrė, bet per tiek laiko pasidarė kitokia: tokia labiausiai azijietiška Europos šalimi, su eismo betvarke, dar vilkimais tautiniais rūbais, didelėm šeimom ir jaunimo gausa.
Plačiau: Albanija – Azija Europoje
Bunkeris Albanijos Rivjeros paplūdimyje – vienas šimtų tūkstančių toje šalyje.
Bosnija ir Hercegovina
Žiaurūs karai ir genocidas padiktavo unikalią valdymo santvarką, kurioje, pavyzdžiui, vienu metu oficialiai yra trys prezidentai – serbas, kroatas ir bosnis – dviejų rūšių banknotai (kur tas pats nominalas spausdinamas su skirtingų tautybių atvaizdais) ir dar daug keistumų.
Plačiau: Bosnija – trijų žavių kultūrų frontas
Tiltas, skiriantis bosnių ir kroatų rajonus Mostaro mieste. Per Bosnijos karą kroatai jį buvo susprogdinę.
Tailandas
Vienintelė šalis pietinėje Azijoje, niekada nekolonizuota ir neokupuota europiečių – ir todėl kur kas geriau išlaikiusi tradicijas, religiją, ir kūrusi naujas. Karalius, religija, tauta čia vis dar tebėra kiekvieno tajo moto – nepaisant visų turistų ordų.
Plačiau: Šiaurės Tailandas – neatrasta Tailando siela
Ši skulptūra vienoje tajų šventyklų(!) vaizdžiai parodo, kas, pasak tajų tikėjimo, kitame gyvenime atsitiks moterims, kurios naudos kontraceptikus
Brazilija
“Brazilija yra pati sau pasaulis” – sako Lotynų Amerikiečiai. Išties, ji sudaro daugiau nei pusę Pietų Amerikos, tačiau vienintelė kalba portugališkai. Unikali ir jos kultūra, beveik lygiom dalim paveldėta iš Europos ir Afrikos: ugningos šventės ir karnavalai, sekami su sportiniu užsidegimu, “antras gyvenimas” paplūdimyje. Unikali ir gamta: niekur kitur pasaulyje nerasi tokių didelių džiunglių, upynų.
Plačiau: Brazilija – džiunglių ir švenčių šalis
Rio de Žaneiro karnavalas
Kinija
Per pora kartų Kinija pakilo nuo Šiaurės Korėją primenančios uždarytos atsilikusios diktatūros iki “pasaulio fabriko”, o dabar jau artėja prie pasaulio technologijų lyderės. Ji tokia didelė, kad į likusį pasaulį tiesiog gali nekreipti dėmesio: pati Kinija pakankama rinka savo prekėms, kultūriniams produktams. Daugeliu atžvilgiu ji jau lenkia pasaulį – jai nieko nereiškia per kelis metus pastatyti daugiau greitųjų geležinkelių, nei visas likęs pasaulis pastatė per visą savo istoriją. . Abejingų tai nepalieka: vieniems tai įdomu, kitiems – didinga, tretiems – baugu, bet visi, pabuvoję Kinijoje ir nusimetę stereotipus sutaria: kitos tokios šalies nėra ir būti negali.
Plačiau: Kinija – viskas, ką reikia žinoti keliaujant
Pudongo, Šanchajaus verslo rajono panorama. Du jo pastatų patenka tarp 10 aukščiausių pasaulio pastatų (kaip ir į daug Kinijos superdangoraižių, galima pasikelti viršun)
JAV
JAV esame įpratę matyti kaip Vakarų pasaulio šerdį. Bet dėl to, kad ši valstybė – galingiausia Vakaruose ir pasaulyje, gali sau leisti nekreipti dėmesio į kitas, čia iškilo ir išliko galybė unikalių dalykų, kurių nerasi niekur kitur. Savos sporto šakos (pvz. Amerikietiškas futbolas, amerikietiškos imtynės), teisė nešiotis ginklą, galybė ugningų krikščioniškų(?) religijų, automobilizmo kultūra, seniausi pasaulio dangoraižiai (puošnūs it katedros), lietuviškas paveldas kiekiais nusileidžiantis tik pačiai Lietuvai (~100 lietuvių bažnyčių, ~40 lietuvių kapinių ir t.t.). Na ir pagaliau net daug to, kas išplito pasaulyje, iš tikro amerikietiška – popmuzika, Holivudas, krepšinis ir t.t.
Plačiau: JAV – viskas, ką reikia žinoti keliaujant
Senieji Niujorko dangoraižiai į viršų siaurėja, nes toks buvo reikalavimas, kad mestų mažesnį šėšėlį į gatvę. Vaizdas iš Centrinio parko.
Izraelis
Izraelis – vienintelė pasaulio šalis, kur vyraujanti religija – judaizmas, o dauguma gyventojų – žydai. Tai – žydų valstybė daugeliu prasmių: Vakaruose tautiškumas savotiškai niekinamas, o Izraelyje nacionalizmas labai tvirtas. Seniau daugumą gyventojų dabartiniame Izraelyje sudarė arabai, bet XIX a. čia ėmė masiškai keltis žydai, vedini idėjos sukurti savo šalį. Tad Izraelis ir vienintelė valstybė, kurią įkūrė XIX-XX a. imigrantai. Suvykę iš įvairių pasaulio kraštų žydai neturėjo net bendros kalbos, tad buvo “prikelta” išnykusi hebrajų kalba. Visa tai kelia problemų, žydų-arabų konfliktą, arabų diskriminaciją – bet tuo Izraelis irgi unikalus. O svarbiausia, kad ši šalis svarbi ne tik judėjams, bet ir dviems didžiausioms pasaulio religijoms: krikščionybei, islamui, yra jų šventosios vietos. Kiek daug visko šaliai dydžio sulig Lietuvos apskritim!
Plačiau: Šventoji žemė: Jėzus, Izraelis ir Palestina
Žydų ortodoksų rajone Jeruzalėje
Kitos įdomiausios pasaulio vietos
Miestai: Senoviniai miestai | XIX a. miestai | Šiuolaikiniai didmiesčiai | Kurortai | Ypatingi miestai | Inžineriniai statiniai
Gamta: Pakrantės ir salos | Poliariniai peizažai | Vulkanai ir geizeriai | Kalnai ir kanjonai | Miškai ir džiunglės | Kriokliai | Dykumos | Olos ir požemiai | Ežerai | Gyvūnija
Kultūrinės patirtys: Pramogų parkai ir gyvieji muziejai | Šou ir renginiai | Ceremonijos | Sportas | Nakvynės vietos | Kelionių būdai | Valgymo būdai | Mažumos | Pramogos | Savičiausios valstybės
Istorinės vietos: Priešistorinės | Graikų ir romėnų | Artimųjų Rytų civilizacijų | Indėnų civilizacijų | Azijos civilizacijų | Pilys ir rūmai
Baisiausios vietos: Ekstremaliausios vietos | Išniekinta gamta | Nuosmukio vietos | Mirties vietos | Genocidų ir žudynių vietos | Įšalusių karų frontai
Aplankęs daugiau šalių, įdomiausių pasaulio vietų ir patirčių sąrašus plečiu.
Tačiau jau esu buvęs daugiau nei 110 šalių ir dešimtyse tūkstančių lankytinų vietų. Jei kuri garsi vieta nėra sąraše - gali būti todėl, kad ji pasirodė nepakankamai įspūdinga, o ne todėl, kad nebūčiau jos lankęs. Šiaip ar taip, kai kurios garsios lankytinos vietos tokios yra daugiau dėl reklamos.
Jei kyla klausimų, kodėl neįtraukiau tam tikros vietos į sąrašus, arba norite sužinoti apie įdomiausias pasaulio vietas daugiau - klauskite komentaruose, su malonumu atsakysiu!
4 komentarai
Sveiki,
visad patinka skaityti Jūsų straipsnius, ypač apie mažiau lietuvių ištyrinėtas šalis. Per aprašymus su iliustracijomis gerai mokate perteikti kiekvienos šalies dvasią, nė karto ten nebuvusiems skaitytojams.
Kai kurių šalių savitumą drįsčiau matuoti pagal mažą jų lankomumo santykį dėl saugumo, lankytinų vietų stokos, sudėtingų patekimo procedūrų.
Dar dažnai tarp unikalių pasaulio šalių minima Šiaurės Korėja, tačiau pastaruoju metu (dar iki pandemijos) jau būdavo galima rasti vis daugiau ir daugiau straipsnių ir lietuvių keliautojų įspūdžių, tad ši šalis tapo jau kiek išreklamuota, nes dar anksčiau būdamas dar uždaresnė jau buvo garsi savo uždarumu, karinės galios demonstravimu.
Tačiau valstybės, kurios nėra aktyvios savo užsienio politikos klausimu, vidumi ne ką mažiau paslaptingos. Pvz. Eritrėja, Turkmėnistanas, Butanas. Visos šios 3 riboja turizmą ir dėl to nėra nuvalkiotos, todėl apie jas mažai informacijos, ypač – lietuvių kalba. Pvz. Eritrėja dar vadinama afrikietiška Šiaurės Korėja. Irgi riboja savo piliečių išvykimą, valdžios kritikai paslaptingai “dingsta”, sunkiau gauti vizą.
Turkmėnija išsiskiria iš kitų Vidurinės Azijos šalių, kad ne tik per metus įsileidžia tik apie 1000 turistų, bet ir vietiniams, panašu, gerai tėvynėje arba tiesiog draudžia išvykti. Gražūs nauji pastatai, viskas blizga. Štai į Lietuvą plūsta šimtai kirgizų, uzbekų, tadžikų, kazachų. O ar girdėjote ką nors apie turkmėnus vykstančius uždarbiauti į Europą? Ne.
Butanas irgi riboja turistus saugodamas savo tradicijas, kad būriais traukiantys užsieniečiai nenusiaubtų jų šalies. Ten pagrindinė kliūtis – jie įsileidžia tik “turtingus” keliautojus, kur už kiekvieną praleistą dieną tenka pakloti nemažą pinigų sumą, berods, perkant ekskursiją iš vietos agentūrų.
Bet juk ne visos mažai turistinės šalys automatiškai yra savitos? Kai kurios tiesiog neturi įdomių objektų, pvz. Sahelio bei kelių piečiau esančių regiono šalių, kur ir nesaugu dėl visokių siautėjančių džihadistų grupuočių, o vizai reikia siųsti pasą į ambasadą svetur.
Moldova ar Bangladešas irgi yra tam tikri aplenkiami užkampiai, nors jų kaimynės lankomos žymiai labiau. Mianmarą irgi ne visi atrado, po to, kai jis atsivėrė po kelis dešimtmečius trukusio karinio valdymo, kuris, panašu, jog vėl sugrįžo. Rusiją išvis galima laikyti atskiru žemynu su sava valdymo sistema, oligarchais, daugybe kadaise užkariautų tautų žemių, tikėjimų. Milžiniški atstumai, vietomis prasta infrastruktūra, sudėtinga susikalbėti nemokant rusų – irgi daug ką atbaido, nors įvairovė didelė – musulmonai (Šiaurės Kaukazas, Totorija), prie Mongolijos sienos dominuoja budistai ar savi šamanistiniai tikėjimai.
Taigi, geriau panagrinėjus mano paminėtas valstybes, dėl tam tikrų niuansų irgi galima rasti savų įdomybių, keistumų, dėl kurių jas laikyti savitomis.
Sveikas,
Visų mano įspūdingiausių ir įdomiausių pasaulio vietų “katalogų” principas – renkuosi tik iš tų vietų, kurias pats esu aplankęs. Todėl šie “katalogai” nuolat pildomi, po neretos kelionės įtraukiu ką nors papildomo. Tuo jie skiriasi nuo įvairių kitų “100 gražiausių pasaulio vietų” tipo knygų ar rinkinių, kuriuos paprastai sudaro autorių kolektyvas ir nė vienas jų nėra buvęs visuose. Tuo tarpu mano idėja, kad pats, patyręs visas vietas, lyginu tarpusavy. Aišku, neretai galiu nuspėti jau prieš važiuodamas, kad ta vieta pateks į sąrašą. Bet būna įvairiai: kartais visgi vieta pasirodo sąrašo neverta (tiesiog nepelnytai išreklamuota). Kartais atvirkščiai – vieta, apie kurią mažai kas žino ir rašo, pasirodo verta kokio sąrašo.
Taip ir su savičiausiom valstybėm – gali būti, kad Šiaurės Korėja, Eritrėja, Turkmėnija ar Butanas čia tikrai patektų, bet ten nesu lankęsis. Jei ar kai apsilankysiu, tai įvertinsiu, ar, mano nuomone, vertos šio sąrašo ir tada įtrauksiu arba į “pagrindinį” sąrašą virš žemėlapio su ilgais aprašymais (jei bus labai savita), arba į “antrinį” sąrašą po žemėlapiu su trumpais aprašymais (jei bus savita, bet mažiau) – tokia pati tvarka su visais sąrašais.
Kalbant apie šalių turistiškumą, turiu atskirą straipsnį čia su tikslia statistika: Labiausiai ir mažiausiai turistinės šalys. Mažas turistiškumas nebūtinai reiškia savitumo ir atvirkščiai. Pvz. Europoje mažiausiai turistinė šalis statistiškai Moldavija – bet ji nėra labai savita, ten kalbama rumunų k. kaip ir Rumunijoje, o daug kultūrinių dalykų sutampa ir su kitom buvusios SSRS šalim (nemažai rusų, rusų k.) ar bendrai rytų Europa (stačiatikybė), šalis gana nauja ir sukurta dirbtinai SSRS užėmus dalį Rumunijos. Apskritai nesugalvoju jokio dalyko, kad galėčiau pasakyti “taip yra tik Moldavijoje”… O būtent tai yra svarbiausias “savitos šalies” elementas: kad būtų kuo daugiau tokių dalykų, kurių niekur kitur pasaulyje nėra.
Savo ruožtu, kokia Saudo Arabija gana turistinė (daugiausiai dėl musulmonų piligrimų) – bet ji tikrai unikali, na ir net dauguma turistų unikalūs (piligrimai).
O šis sąrašas, kaip ir kiti, pildomas, dabar tarkim nutariau įrašyti Maldyvus po apsilankymo ten – netikėtai, nes šalies “masinio turizmo” įvaizdis neleido spėti, kad įrašyčiau, bet keliavau ir po atokias salas ir kt., kur turistų nelabai yra, tai, sudėjus visumą, pasirodė labai savita šalis. (Šio komentaro rašymo metu dar neįrašiau, nes nuo sprendimo iki realaus papildymo praeina šiek tiek laiko)
Dėl Moldovos tai pirmas galvon ateinantis unikalus dalykas, ką jie “turi” – Padniestrė. Unikali tuo, kad tai yra valstybės nekontroliuojama, bet ir neblokuojama (per ją net eina geležinkelis į Ukrainą, jei ten traukiniu važiuoji, išvažiuosi be moldaviško štampo pase), lengvai pasiekiama teritorija, kur turbūt kaip niekur daug išlikę sovietmečio jausmo, sustingusio laiko, rusų karių buvimas irgi prie to prisideda, nors sienos su Rusija net nėra.
Šiek tiek panašūs, bet ir skiriasi:
Šiaurės Kipras (irgi nepripažinta, trečiosios šalies satelitas, bet į ją patekti galima) – jis neturi sovietinės praeities.
Gruzijos/Sakartvelo Abchazija ir Pietų Osetija – bet jose “nepriklausomybė” (rusų valdžia) įsitvirtino tik 2008 m., tai turėjo bent iki tol spėti kiek pašiuolaikiškėti, be to, kai kas buvo sugriauta per karą, tai jau iš principo negali atrodyti taip, kaip 1990 m. Be to, į Osetiją kiek žinau, iš Gruzijos patekti negalima, tik į Abchaziją.
Šiaurės Korėja – laike įstrigusi, bet ten socializmas, ne sovietmetis, ir kareiviai ne rusų, ir šalis pripažinta kaipo tokia.
Turkmėnija dar ir turi mažai gyventojų, tik 6 milijonus, tai nelabai ir yra iš ko tiem migrantam susidaryti. Uzbekija, Tadžikija, Kazachija, Kirgizija visos turi daugiau, tiesa, Kirgizija vos daugiau. Aišku, veikia ir kitos priežastys – ir valdžios uždarumo politika, ir turto gausa bei pasiskirstymas, ir kultūriniai ypatumai..