Išskleisti meniu

Kaip persėsti oro uoste

Kaip skristi su persėdimu? Viskas apie jungiamuosius skrydžius

Kaip skristi su persėdimu? Viskas apie jungiamuosius skrydžius

| 2 komentarai

Esu skridęs su persėdimais šimtus kartų – įpratus, tai labai paprasta.

Bet tiems, kas su persėdimais skrenda retai, kyla daug klausimų – nuo elementarių “kaip persėsti” ar “kiek laiko reikia persėdimui” iki visokių “o kas jeigu pirmas skrydis vėluos?”.

Todėl parašiau šį straipsnį, kur stengiuosi į visus atsakyti (jei kils daugiau – rašykit į komentarus).

Kaip persėdama iš lėktuvo į lėktuvą?

Pradėsiu nuo to, kaip apskritai atrodo persėdimas tarpiniame oro uoste – jei tai puikiai žinote, praleiskite šį skyrelį.

Taigi, paprasčiausias persėdimas atrodo taip:

1.Išlipi iš pirmojo skrydžio ir per “rankovę” ar autobusu patenki į oro uosto pastatą.

2.Vos užėjęs į vidų ekranuose pasižiūri, iš kelintų vartų (angl. “Gate”) laipinamas tavo kitas skrydis, ir eini prie tų vartų bei, atėjus laipinimo laikui, lipi į tą skrydį.

Viskas – nieko daugiau daryti nereikia!

Visi skrydžiai, jų avialinijos, numeriai, kryptis, laikai ir (geltonai) laipinimo vartai

Visi skrydžiai, jų avialinijos, numeriai, kryptis, laikai ir (geltonai) laipinimo vartai

Tačiau gali būti papildomų niuansų, priklausomai nuo oro uosto ir avialinijų:

1.Kai kuriuose oro uostuose atvykę keleiviai išleidžiami ne į tą pačią zoną, iš kur laipinami išvykstantys skrydžiai. Tokiu atveju reikės sekti rodyklėmis “transfer” arba “connections” (angliškai “persėdimas”) ir jos nuves į išvykimo zoną. Tam, kad į tą zoną patektum, kartais dar reikės pereiti papildomą saugumo kontrolę (peršvietinės daiktus) – bet “transfer” rodyklės nuves kur reikia. Kartais bus dviejų tipų “transfer” rodyklės – “international transfer” / “international connections” (į tarptautinius skrydžius) ir “domestic transfer” / “domestic connections” (į vidinius tos šalies skrydžius) – sekite tinkamą pagal jūsų kitą skrydį.

2.Kai kuriuose oro uostuose vartai, kur bus laipinamas lėktuvas, užrašomi tik likus labai mažai laiko iki skrydžio. Tokiu atveju atskridę, tarkim, prieš 3 val., kito skrydžio vartų nesužinosite. Likite oro uosto pastate, pažiūrėkite, prieš kiek laiko skelbiami vartai ir sekite ekraną, kol jame atsiras jūsų vartai, tada eikite prie jų.

3.Labai retais atvejais tarpiniame oro uoste privalėsite atsiimti ir vėl atiduoti bagažą. Dar įlipdamas į pirmąjį skrydį (atiduodamas bagažą prie registracijos langelio) klauskite, ar bagažas keliaus iki galutinio taško, ar jį reiks atsiimti ir vėl priduoti persėdimo oro uoste.

Daug bagažo konvejerių. Eikite prie to, ekrane virš kurio dega jūsų skrydžio išvykimo oro uostas, numeris

Rodykle ‘domestic flight connections’ reikia sekti, jei persėdi į vietinį skrydį. Šiame oro uoste tokiu atveju reikia ir atsiimti bagažą nuo konvejerių (dešinėje) bei registruoti iš naujo.

4.Įprastu atveju jau lipdami į pirmąjį skrydį turėsite abiejų skrydžių įlaipinimo talonus (juos būsite atsispausdinę iš interneto, parsisiuntę į mobilųjį telefoną ar jums bus davę pirmame oro uoste registracijos metu). Tačiau kartais antrojo skrydžio įlaipinimo talono iš anksto negausite. Tokiu atveju persėdimo oro uoste jį reikės atsiimti prie “persėdimų stalo” (transfer desk) – atvykus reikės eiti, kur ir šiaip eitumėte, iki pamatysite tokį stalą (“kioską”). Jei tokių stalų keli – eikite prie to stalo, prie kurio yra jūsų aviakompanijos ženklas.

5.Kai kurie dideli oro uostai turi po kelis pastatus – terminalus. Kartais skrydžiai gali būti iš skirtingų terminalų (pvz. Atskrisite į A terminalą, išskrisite iš B). Tokiu atveju reiks sekti rodykles į terminalą, iš kurio skrisite. Kartais gali tekti pervažiuoti traukinuku ar autobusu – tai praktiškai vienintelis atvejis, kada persėdant reikės išeiti iš oro uosto pastato.

Nuorodos oro uoste. Jei tavo vartai yra tame pat terminale, gali eiti tiesiai prie jų (Gates), o jei kitame - eiti kryptimis "Transfer" toliau

Nuorodos oro uoste. Jei tavo vartai yra tame pat terminale ir turi įlaipinimo talonus, gali eiti tiesiai prie jų, kitu atveju toliau sek Transfer kryptim

Svarbu, jei nori iš karto persėsti, nepradėti sekti rodyklėmis “Išėjimas” (angl. “Exit”), “Bagažo atsiėmimas” (angl. “Baggage claim”), “Atvykimas” (angl. “Arrival”) – nebent jos sutaptų su persėdimo rodyklėmis ar rodyklėmis į jūsų vartus. Nes jei “be reikalo” išeisi į miestą, teks iš naujo eiti per saugumo ir pasų kontrolę net jei ir šiaip nereiktų, susigaiš laiko (savo kelionių pradžioje esu kartą padaręs šitą klaidą).

Kas bus, jei lėktuvas vėluos? Jungiamieji skrydžiai ir atskiri bilietai

Jungiamasis skrydis (angl. connecting flight) oficialiai yra tik tada, kai parduotas vienas bilietas. T.y. iš karto nusiperkate bilietą pvz. Vilnius-Paryžius-Niujorkas, yra vienas rezervacijos kodas iš šešių simbolių (XHK8KL ar pan.). Tokiu atveju turėsite visas čia aprašytas teises ir galimybes. Bet kokio keitimo atveju, aviakompanija privalės jus nuskraidinti į galutinį tašką, galbūt mokėti kompensacijas, garantuoti, kad spėsite persėsti ir pan. T.y. jei bilietas Vilnius-Paryžius-Niujorkas, jus vis tiek privalės nuskraidinti iki Niujorko (beveik) kas be atsitiktų.

Neretai žmonės daro kitaip – tiesiog nusiperka du atskirus bilietus vieną po kito, pvz. Vilnius-Paryžius ir Paryžius-Niujorkas. Tokiu atveju už viską jie atsako patys. Tarkim, jeigu skrydis Vilnius-Paryžius bus atidėtas ir jie nespės į skrydį Paryžius-Niujorkas, turės savo lėšom pirkti naują skrydį. Tai vadinama “netikru jungimu” (angl. fake connection, self-transfer) ir su tuo geriausia prasidėti tik labiau patyrusiems keliautojams, kurie žino, ką daro, nes, nors iš pažiūros atrodys pigu, galiausiai gali patirti daug nuostolių. Nes jeigu pirmas skrydis vėluos, nespėsi į antrą ir teks pirkti bilietą į skrydį tą pačią dieną ar “rytoj”, tai kainos gali būti milžiniškos.

Atsargos priemonės jei visgi pirksite netikrą jungimą:
1.Pirkti kuo vėliau. Jei perki prieš 6 mėnesius, labai didelė tikimybė, kad bent vienas skrydis bus pakeistas ir jungimas “grius”, o jei perki prieš savaitę – tikimybė jau labai maža. Aišku, lazda turi du galus – kuo vėliau perki, tuo sunkiau gauti gerą kainą.
2.Pasilikti didelį tarpą tarp skrydžių – kad spėtum persėsti ir pirmą skrydį atidėjus. Skrisdamas “netikrais jungimais” stengiuosi pasilikti ir dieną-dvi tarp skrydžių, apžiūrėdamas miestą pakeliui. Rizika, kad pirmąjį skrydį atidės visai parai, maža, o rizika, kad atidės porai valandų – didelė.
3.Įsigyti netikro jungimo draudimą – tokius, tarkim, siūlo Kiwi sistema. Tokiu atveju vėlavus pirmam skrydžiui naują “nupirks” draudimo kompanija, bet reikia atidžiai skaityti draudimo sąlygas. Be to, draudimas kainuoja, pridėjus tą sumą gali suprasti, kad “netikras jungimas” neapsimoka išvis.

Kaip rasti netikrus jungimus? Tam padeda kai kurios skrydžių paieškos sistemos, ypač Azair. Daugelis tarpininkų ir agentūrų netikrų jungimų nepardavinėja.

Šis skrydis į Ibizą Skyscanner sistemoje pažymėtas kaip Self-Transfer - t.y. jums siūlo kelis atskirus bilietus

Šis skrydis į Ibizą Skyscanner sistemoje pažymėtas kaip Self-Transfer – t.y. jums siūlo kelis atskirus bilietus

Kodėl kas nors apskritai perka “netikrus jungimus”? Todėl, kad daug pigių aviakompanijų “oficialių jungimų” nesiūlo išvis. Taip pat “oficialus jungimas” gali būti neįmanomas ar labai brangus, kai pirmas ir antras skrydis – skirtingiems aljansams priklausančių avialinijų. Tokiais atvejais panašaus “oficialaus jungimo” ar “tiesioginio skrydžio” gali nebūti išvis ar jis būti trigubai-penkiagubai brangesnis.

Mano asmeninės situacijos:
1.Lietuva-Malaga bilietai buvo brangūs, tai per Azair įsigijau pigesnius per Turiną – Vilnius-Turinas-Malaga. Kad neprarasčiau bilieto, Turine pasilikau dvi dienas ir apžiūrėjau miestą, kuriame nebuvau buvęs.
2.Skrydžiai į Gran Kanariją buvo brangūs, taigi, pažiūrėjęs “Azair”, skridau ten per Milaną ir Fuerteventūrą. Milane turėjau visą dieną (“laiko rezervą”), per kurią nuvažiavau į centrą, o Fuerteventūroje – pora dienų, tokiu būdu apžiūrėjau dar papildomą Kanarų salą, o bilietai pigesni nei skrendant tiesiai į Gran Kanariją.
3.Skrydžiai iš Malagos į Tunisą buvo nepigūs, tad su netikrais “EasyJet” jungimais į priekį skridau sustodamas porai dienų Ženevoje, apžiūrėdamas miestą, kuriame iki tol nebuvau (ten apsistoti nebuvo pigu, bet atrodė geriau išleisti tuos pinigus papildomai vietai aplankyti, o ne skrydžio bilietams), o grįžau per Londono Getviką – ir užuot brangiai važiavęs į Londoną, keliavau nakvoti į prie Getviko esantį Braitono kurortą, kur buvo nesezonas ir dar nebuvau buvęs.

Kiek laiko pakanka persėdimui?

Tai priklauso nuo oro uosto ir nuo situacijos. Vieni oro uostai milžiniški, kiti maži. Vienuose persėsdamas privalai pereiti saugumo kontrolę, kituose neprivalai. Esu persėdęs ir per 2 minutes, bet tam reikėjo ir sėkmės (pirmo skrydžio išlaipinimas ir antro įlaipinimas buvo šalia), o gali ir 40 min. nepakakti.

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste

Oro uosto planas – visi jie atrodo panašiai. ‘Šakose’ yra vartai. Per kiek laiko realiai persėsi priklausys nuo to, kaip arti vartai, iš kurių išlipi, nuo tų, kur reiks įlipti – bet to iš anksto nežinosi – o taip pat nuo to, ar tame oro uoste dar bus papildomų ‘užduočių’ (pasų kontrolė, saugumo kontrolė ir pan.)

Laimė, kad, jei jungimas oficialus, “ar pakaks laiko” už tave mąsto aviakompanijos. Jos žino oro uostų tvarką, dydžius. Jeigu persėsti, tikėtina, nespėtumėte, tokio bilieto jums net neparduos. Jei persėdimas mažam oro uoste, gali pardavinėti bilietus su 25 min. tarpu tarp skrydžių, persėdant didesniame oro uoste su 49 min. ir pan.

Visgi, jeigu esate nepatyręs keliautojas (pvz. pirmą kartą skrendate su persėdimu), galite dėl visa ko nepirkti bilietų kai persėdimui mažiau nei 1 val. 30 min. ar pan.

Vienintelis atvejis, kada galite ne dėl savo kaltės nespėti persėsti nusipirkę oficialų jungiamąjį skrydį – kai pirmasis skrydis vėluoja ar atšaukiamas. Bet už tai atsako aviakompanija, ne jūs. Žr. žemiau ką daryti tokiu atveju.

Greičiausias persėdimas - vos išlipus iš vieno lėktuvo, specialiu apšvietimu nutviekstas takas į kitą

Greičiausias mano gyvenimo persėdimas – vartai buvo šalia ir jau nuo vartų, per kuriuos išlipau, matėsi vartai, per kuriuos teks lipti

Ką daryti, jei nespėjote persėsti?

Jeigu jungimas oficialus, o pirmasis skrydis vėluoja, tai už viską atsako aviakompanija. Ji privalo jus perkelti į kitą skrydį, kuris skrenda į tą patį galutinį tašką. Europos Sąjungoje, jei į galutinį tašką nuvyksite vėliau, dar ir dažniausiai privalo sumokėti kompensaciją, maitinti ir pan. Kitose šalyse reikalavimai gali būti mažesni, bet principas, kad aviakompanija privalo nuskraidinti ten, kur pirkot bilietą, yra visur.

Įprastai būna taip:

Jeigu pirmas skrydis vėluoja nedaug ir tiesiog lieka mažai laiko persėsti (pvz. 20 minučių vietoje valandos) – aviakompanija darys viską, kad spėtumėte. Pavyzdžiui, jus, vos atskridusį, pasitiks aviakompanijos atstovas ir rodys kur eiti, kad negaištumėte laiko paieškoms. Aišku, stengtis turite ir jūs pats – pvz. jei kur bus eilė, turite teisę prašytis būti praleidžiamas be eilės. Kartais būna, kad aviakompanija net nurodo antram skrydžiui jūsų palaukti, bet taip būna ne visada (priklauso nuo to, kiek žmonių vėluoja persėsti į tą skrydį).

Jeigu skrydis vėluoja tiek, kad spėti į kitą skrydį nebeįmanoma (pvz. kai nusileidžia pirmas skrydis, antras skrydis jau būna išskridęs) – tai atskridus į tarpinį oro uostą reikia eiti pas aviakompanijos atstovus ar “persėdimų stalą” (transfer desk). Tokie būna vos atskridus, dažniausiai tam nereikia pereiti pasų kontrolės. Visgi, net jei atrodo beviltiška, vos atskridę, dar žvilgtelkite į oro uosto informacinį ekraną – gali būti, kad ir antras skrydis bus atidėtas, ir jūs spėsite.

Kartais būna ir taip, kad pirmas skrydis smarkiai atidedamas iš anksto ir jau prieš į jį įlipdamas supranti, kad persėsti tikrai nespėsi. Tokiais atvejais patikrinkite el. paštą – gali būti, kad aviakompanija atsiuntė jums naujus bilietus ir gali būti, kad skirsis ne tik antras skrydis, bet ir pirmas (pvz. vietoj skrydžio per Amsterdamą bus skrydis per Paryžių). Jei neatsiuntė, galite kreiptis į aviakompanijos atstovus (registracijos stalelį) dar pirmam oro uoste, klausdamas, ką daryti, ir sekite nurodymais.

Jeigu esate “atidavęs” registruojamą bagažą, tai bagažą aviakompanijos nukreips kur reikia savaime be jūsų papildomo aiškinimosi.

Dar kartą primenu – jei jungimas netikras – du atskiri bilietai (žr. skyrelį aukščiau) – tai jokia tokia aviakompanijos pagalba nepriklauso; viskas jūsų rizika, naują bilietą turite pirkti pats!

Mano asmeninės situacijos:

1.Turėjau skristi Vilnius-Helsinkis-Delis. Skrydį Vilnius-Helsinkis atidėjo taip, kad tapo aišku, kad į Helsinkis-Delis nespėsiu. Pasiteiravau Vilniaus oro uoste, ką daryti – liepė vis tiek skristi į Helsinkį, teirautis ten. Helsinkyje davė du pasirinkimus: arba nakvynė oro linijų sąskaita Helsinkyje ir skrydis Helsinkis-Delis rytoj, arba skrydis su dar vienu persėdimu Helsinkis-Honkongas-Delis tą patį vakarą. Pasirinkau šį variantą, kad liktų daugiau laiko Indijoje. Davė pavalgyti (oro linijų sąskaita kuponą) ir nuskridau sėkmingai. Kadangi į Indiją atskridau gerokai vėliau, paprašiau kompensacijos – gavau 600 EUR kompensaciją, kas išėjo net daugiau, nei mokėjau už bilietą!

2.Turėjau skristi Longjerbjenas-Oslas-Ryga. Skrydį Longjerbjenas-Oslas atidėjo taip, kad tapo aišku, kad Osle liks 15 min persėsti. Longjerbjene siūlė iš karto išduoti įlaipinimo taloną vėlesniam skrydžiui Oslas-Ryga, bet nusprendžiau pasistengti suspėti persėsti. Osle teko greitai eiti – bet spėjau. Į lėktuvą Oslas-Ryga įlipau paskutinis iš keleivių, gal manęs dar šiek tiek palaukė papildomai, nes žinojo, kad atskrisiu, o jei būčiau nespėjęs, aviakompanijai būtų nuostolių.

3.Turėjau skristi Vilnius-Amsterdamas-Niujorkas-Puerto Rikas. Tačiau dar likus keliems mėnesiams iki skrydžio Vilnius-Amsterdamas laiką pakeitė taip, kad į Amsterdamas-Niujorkas būčiau nespėjęs. Aviakompanija iš karto atsiuntė ir naują bilietą – pakeitė mano maršrutą į Vilnius-Amsterdamas-Panama-Puerto Rikas. Šį maršrutą ir nuskridau.

Ar persėdimui reikia vizos?

Net jeigu į šalį, kurioje persėdi, reikia vizos ar kitokio dokumento, dažniausiai būna, kad jei vien tik persėdi ir neišeini iš oro uosto pastato, vizos tau nereikia.

Tačiau gali būti, kad persėsti neišėjus iš oro uosto nepavyks (pavyzdžiui, skrydžiai bus iš skirtingų terminalų). Taigi, prieš perkant bilietus persėdimui šalyje, į kurią reikia vizų arba kitokių leidimų, reikia išsiaiškinti galimybes.

Dažniausiai persėdimai be vizos įmanomi tik turint oficialų jungiamąjį skrydį. Su “netikrais jungimais” gali kilti visokių problemų (pvz. neįleis jau į pirmą skrydį, nes neturite vizos, o oficialiai skrendate į tą šalį) – todėl netikrų jungimų per šalis, į kurias reikia vizos, neturint tos vizos, nerekomenduoju.

Taip pat yra ir tokių šalių, kur bet kokiam persėdimui privaloma turėti vizą.

Jei vizos reikės, o jūs neturėsite – tai bus jūsų kaltė, avialinijos už tai neatsakys net jei skrydis jungiamasis oficialiai ir neprivalės kompensuoti.

O kas jei skrydis su keliais persėdimais?

Oficialūs jungiamieji skrydžiai gali būti ir su dviem persėdimais. Visa tvarka ta pati – tiesiog persėsti reiks du kartus. Avialinijos vis tiek pilnai atsako už nuskraidinimą “iki galo”, pvz. jei skrydis Vilnius-Varšuva-Niujorkas-Los Andželas – tai iki Los Andželo.

Pavyzdžiai skrydžių, kuriuos skridau su dviem persėdimais:
1.Vilnius-Amsterdamas-Panama-Puerto Rikas.
2.Oklendas-Singapūras-Amsterdamas-Vilnius.

Kalbant apie “netikrus jungimus”, su dviem persėdimais jie dar rizikingesni nei bet kada – nes bet kurio vieno skrydžio pakeitimas gali “viską sugriauti”. Taip skrendu nebent su kelių dienų tarpu tarp skrydžių, pvz. kaip aprašau šiame straipsnyje: “Pigiais skrydžiais į egzotiškus kraštus? Įmanoma!“. Taip galima sutaupyti, tačiau tai kainuoja laiko.

Neretai būna taip, kad vienas persėdimas – oficialus (jungiamasis skrydis), o kitas – ne. Tokiu būdų daug lietuvių nuskrenda kokiu “Ryanair” ar “Wizzair” iki Europos oro uosto, iš kurio pradeda ilgą kelionę į kitą žemyną. Pvz. esu taip skridęs į Kolumbiją: atskiri bilietai Vilnius-Milanas ir Milanas-Madridas-Bogota. Šiuo atveju labai svarbu pasilikti rimtą tarpą (naktį ir pan.) prieš “ilgąjį skrydį”, nes to skrydžio netekti dėl pirmojo vėlavimo būtų labai didelis nuostolis.

Ar galima išeiti į miestą ir ką veikti laukiant jungimo?

Čia aprašiau, ką minimaliai reikia padaryti, kad persėstum. Tačiau galite padaryti ir daugiau – galite išeiti į miestą ir paskui sugrįžti (tiesa, tam reiks iš naujo pereiti visas kontroles). Pavyzdžiui, jei persėdimas dieną – galite važiuoti pabūti į miesto centrą, o jei naktį – į viešbutį.

Išimtis – jeigu į šalį, kurioje persėdi, reikia vizų (ar yra kitų patekimo reikalavimų), o tu to neturi. Tiesa, kai kuriose šalyse yra išimtis ir, jei toje šalyje persėdinėji, ribotą laiką galima išeiti iš oro uosto be vizos.

Važiuojant į miestą svarbu tinkamai paskaičiuoti laiką. Iš kai kurių oro uostų ir į juos nusigauti ilgai užtrunka. Paprastai į centrą važiuoju tik jei yra 5+ valandų persėdimui. Žr. straipsnį “Kaip nuvažiuoti iš oro uosto į miestą (ir atgal)“.

Apie tai, ką galima nuveikti persėdimų metu, esu parašęs atskirą straipsnį – “Laukimas oro uoste gali būti smagus!“. Ten sužinosite, kaip oro uoste laukiant persėdimo patogiai išsimiegoti, kokios parduotuvės, restoranai, laukimo salonai ir kt. būna oro uoste.

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste

Kartais oro uostuose laiką leisti galima tikrai patogiai…

Ar galima skristi tik dalį jungiamojo skrydžio?

Pavyzdžiui, pirkote bilietą Vilnius-Varšuva-Berlynas, ar galite skristi tik Vilnius-Varšuva?

Avialinijos tai daryti paprastai draudžia. Taip yra todėl, kad jos taiko skirtingas kainas skirtingiems jungiamiesiems skrydžiams. Kartais gali būti taip, kad, tarkime, Vilnius-Varšuva-Berlynas bus akcija, ir tas skrydis kainuos net pigiau, nei tiesiog Vilnius-Varšuva! Aišku, avialinijos nenori, kad “gudručiai”, kuriems reikia tik Vilnius-Varšuva, pirktų akcinį Vilnius-Varšuva-Berlynas ir skristų tik iki Varšuvos…

Iš oro uosto jus visada išleis. Bet avialinijos gali jus “nubausti” tokiais būdais:
1.Atšaukti visus likusius bilietus, kuriuos pirkote tuo pat metu. Pvz. jei pirkote Vilnius-Varšuva-Berlynas-Varšuva-Vilnius, tai, neskrisdamas Varšuva-Berlynas, prarasite ir Berlynas-Varšuva-Vilnius.
2.Neįleisti į lėktuvą, jei bandote įlipti tarpiniame oro uoste (pvz. jei pirkote Berlynas-Varšuva-Vilnius, o bandote įlipti Varšuvoje).
3.Sudaryti problemas atsiimti registruotą bagažą, jei atidavėte registruotą bagažą.

Kartais gali būti, kad, pavyzdžiui, bagažo neturite, jokių kitų bilietų nepirkote – tada avialinijos neturės kaip jūsų nubausti ir galėsite “išlipti su visam pakeliui” (tačiau “įlipti pakeliui” nepavyks niekada, jei jungimas oficialus).

“Netikri jungimai” yra du atskiri bilietai – ten galite daryti ką nori, bet tai neapsimoka, nes bilietų kainos atskiros ir akcijų čia nebus.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , ,


    2 komentarai

  1. Nuoroda į Straipsnį “Laukimas gali būti smagus” veda į straipsnį apie keliones iš oro uosto.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Laukimas oro uoste gali būti smagus!

Laukimas oro uoste gali būti smagus!

| 2 komentarai

Daugeliui laikas oro uostuose – valandos laukiant skrydžio, persėdimo – atrodo iššvaistytas.

Bet per šį laiką galima nuveikti ir daug įdomaus, turiningo ar gerai pailsėti.

Visi šie patarimai – iš asmeninės patirties aplankius ~200 pasaulio oro uostų ir praleidus juose – jei sudėti visą laiką – ištisas savaites.

Prireikus persėsti oro uoste, daugelis eina tiesiai prie vartų ir laukia skrydžio, arba į kokį restoraną ar parduotuvę. Tačiau yra daug geresnių būtų ten praleisti laiką

Prireikus persėsti oro uoste, daugelis eina tiesiai prie vartų ir laukia skrydžio, arba į kokį restoraną ar parduotuvę. Tačiau yra daug geresnių būtų ten praleisti laiką

Kaip pailsėti oro uoste?

Jei oro uoste turite daug laiko, visų pirma nuodugniai prasieikite. Visiškai nėra būtina eiti prie savo vartų anksčiau, nei likus kokioms 40-60 minučių. Gali būti daug patogiau laukti skrydžio kitose oro uosto vietose.

Dažnai pavyksta rasti ramią erdvę. Didieji oro uostai apkrauti labai netolygiai ir tuo pat metu iš vienų salių gali būti gausybė skrydžių, visos vietos užimtos, o kitos būti tuščios: laisvos kėdės, jokių eilių prie tualetų, kavinių ir t.t.

Frankfurto oro uostas penktadienį ~18 val. Kitur atskrenda daug lėktuvų, bet A vartų sektorius – visiškai tuščias

Frankfurto oro uostas penktadienį ~18 val. Kitur atskrenda daug lėktuvų, bet A vartų sektorius – visiškai tuščias

Pasivaikščioję po oro uostą galite rasti ir patogesnių kėdžių-gultų, staliukų, kėdžių su gražiu vaizdu į lėktuvus ir t.t. Oro uostuose būna ir rozečių, kur galima pasikrauti telefonus, kompiuterius, fotoaparatus.

Dirbu oro uoste susiradęs staliuką ir rozetę

Dirbu oro uoste susiradęs staliuką ir rozetę

Gali būti verta leisti laiką ne oro uosto „išskridimo pusėje“ (toje, iš kurios keleiviai lipa į lėktuvus, kur yra visi vartai), o „atskridimo pusėje“ (į kurią gali užeiti iš miesto nepraėjęs pagrindinės saugumo patikros ir neparodęs bilieto). Ten gali būti daugiau vietos, pigiau. Net jeigu skrendate per oro uostą su persėdimu, gali vertėti pereiti saugumo kontrolę į “atskridimo pusę”.

Jei norite oro uoste pamiegoti, geriausia susirasti kėdę-gultą. Jei tokių nėra, antras geriausias variantas – kėdžių eilė, ant kurios galima atsigulti. Trečias – pavienė kėdė, kur tenka gultis susisukus, o blogiausias man – ant žemės. Aišku, jei turite miegmaišį, gali būti kitaip. Jei neturite, pasistenkite pasitiesti rūbus, dėkite kuprinę po galva ir perkiškite ranką per petnešą – oro uostuose būna ir vagių, tad padarykite, kad jūsų nepažadinus niekaip nepavyktų ištraukti daiktų.

Vienas būdų išsitiesti oro uoste

Vienas būdų išsitiesti oro uoste

Radę patogią vietą, galite ten „bazuotis“, pasidėti daiktus. Jei keliaujate keliese, galite pakaitomis saugoti daiktus, o kiti gali eiti pasivaikščioti.

VIP salonai (lounge) ir oro uostų viešbučiai

Jeigu esate pasiryžę vardan patogumo išleisti daug pinigų, jūsų paslaugoms – oro uostų VIP salonai (angl. lounge). Šiaip jie skirti skrendantiems verslo klase (kuriems ši paslauga dažniausiai įeina į kainą) ar „labai dažniems keleiviams“ su auksinėmis avialinijų kortelėmis („labai dažnas keleivis“ paprastai neapima 4-5 kartus į metus keliaujančio turisto), bet „bilietą“ į juos gali nusipirkti bet kuris mirtingasis. Viduje – patogesnės kėdės, į kainą įeinantys valgiai ir gėrimai, laikraščiai, gali būti specialios pilnai atsilenkiančios kėdės miegojimui, darbo vietos su stalais, geresnis Wifi internetas. Visa tai – neribota (išskyrus gal alkoholį), bet kai „bilieto į VIP saloną“ kainos skaičiuojamos dešimtimis eurų (priklauso nuo oro uosto, pvz. 30-50 EUR), o būti už tą mokestį leidžiama tik keletą valandų, vien finansiškai neapsimokės: reikia, kad patogumas jums būtų toks reikšmingas. Kita vertus, jei oro uoste ir šiaip valgytumėte “išpūstų kainų restorane”, už VIP saloną jums nereiks primokėti *tiek daug*, nes, šiaip ar taip išleistumėte kokius keliolika eurų maistui ir gėrimams, o VIP salone tai įeina į kainą. Tik prieš įsigydami “bilietą” į VIP saloną, visada paprašykite užeiti jį apžiūrėti – pamatysite, kiek ten maisto ir koks jis, ar VIP salonas tuo metu nėra “pergrūstas”, ar kėdžių patogumas ten tikrai smarkiai didesnis nei šiaip tame oro uoste.

VIP salonai yra kiekviename didesniame oro uoste, o kai kuriuose yra ir oro uostų viešbučiai, kur kambarį galima išsinuomoti ir 6 ar 12 valandų. Kai kurie tokie viešbučiai būna net nepraėjus saugumo patikros. Kita vertus, kainos juose beveik visuomet bent kelis kartus viršija esančių anapus oro uosto kainas. Kartais pigesni būna viešbučiai oro uosto prieigose, kurie siūlo į kainą įeinančią pervežimo paslaugą (free airport shuttle), kita vertus, nors papildomai nekainuos, tai užims daugiau laiko. Kelios avialinijos (tokių nedaug) taip pat siūlo nemokamus viešbučius jei skrendate su jomis ir persėdimas ilgas.

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste

Vieni gausybės įvairiausių fotelių Singapūro oro uoste. Ir tai – ne VIP salonas, o bendra erdvė

Ar verta išeiti iš oro uosto į miestą?

Jei turite ilgesnį laiką tarp skrydžių (skrendant su persėdimu), gali vertėti iš oro uosto išeiti. Koks yra minimalus laikas, kada verta išeiti, priklauso nuo miesto: kaip toli oro uostas nuo centro, koks susisiekimas. Pažiūrėkite (pvz. „Google Maps“), kiek laiko užtruks nuvažiuoti iki centro ir grįžti atgal bei turėkite omenyje, kad grįžti reikia likus kokioms 1-2 val. iki skrydžio (geriau nerizikuoti ir pasilikti bent 1,5 val.). Minimalus tarpas tarp skrydžių, per kurį apsimoka nuvažiuoti į miesto centrą, paprastai yra apie 5-6 val. – tokiu atveju, jei, tarkime, iki centro reikia važiuoti 1 val., galima ten praleisti 1-2 val. ir grįžti. Kad turėtum ženklesnį laiką centre, reikėtų kokių 7-8 val. persėdimui.

Jei važiuojate į miesto centrą, geriausia iš karto suplanuokite, ką ten veiksite, nes laiko svarstyti nebus: gal aplankykite konkrečią įdomią lankytiną vietą, gal nueikite į vietos virtuvės restoraną (geriausiai irgi numatykite konkretų) ar tiesiog pasivaikščiokite.

Net jei laiko nuvažiuoti į miesto centrą nuo oro uosto neužteks (pvz. turite 4-5 val., o atstumas iki centro gana didelis), gali vertėti vis tiek pereiti saugumo patikrą ir išeiti „į miestą“, nes kai kuriuose miestuose yra įdomių vietų ir greta oro uosto, iki kurių galima nueiti net pėsčiomis. Be to, greta oro uosto gali būto pigesnių ir geresnių prekybos centrų, restoranų, nei pačiame oro uoste.

Rygos aviacijos muziejus pro Rygos oro uosto langą. Ilgesnio persėdimo Rygoje metu galima į jį nueiti pėsčiom - tetruks kelias minutes ir visuomet liksite greta oro uosto

Rygos aviacijos muziejus pro Rygos oro uosto langą. Ilgesnio persėdimo Rygoje metu galima į jį nueiti pėsčiom – tetruks kelias minutes ir visuomet liksite greta oro uosto

Skaičiuodami laiką, kiek užtruks išeiti iš oro uosto ir grįžti, atkriepkite dėmesį ir į laiką prie saugumo, pasų patikros: kur kas greičiau bus išeiti į miestą Šengeno erdvėje atskridus iš Lietuvos ir kur kas ilgiau užtruks praeiti pasų kontrolę (būna, kad prie jos tenka stovėti ir valandą). Ten, kur reikia vizų, jeigu tos vizos neturite, išeiti į miestą bus visai neįmanoma.

Ką įdomaus nuveikti oro uoste?

Jei laiko išeiti nėra, bet norite prasiblaškyti, įdomių vietų galite rasti net pačiame oro uoste – ypač didieji Azijos oro uostai žavi išmoningais architektūriniais sprendimais.

'Senamiesčio' erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas - sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

‘Senamiesčio’ erdvė Singapūro oro uosto 4 terminale. Vidurinių namų fasadai iš tikro yra ekranas – sienos kartais išnyksta ir parodomas meilės istorijos filmukas su gražia muzika

Kai kuriuose oro uostuose gali rasti unikalias erdves: nuotraukų galerijas, „bokštelius“ su vaizdu į lėktuvus. Tarkime, Vilniaus oro uoste įkurta lietuviškų filmų rodymo erdvė. Pažiūrėkite internete oro uosto planą – kas ten dar yra be kavinių ar parduotuvių.

Beveik visuose oro uostuose yra vietų, kur puikiai matosi lėktuvai. Iš kai kurių vietų matosi kaip darbuotojai aptarnauja lėktuvus (pila degalus, krauna bagažą ir t.t.), iš kitų vietų – matosi kylantys ir besileidžiantys lėktuvai. Įdomu juos pažiūrėti. Jei esate su vaikais, galite sugalvoti visokių žaidimų – pvz. spėlioti, kokios spalvos, aviakompanijos, su kiek variklių lėktuvas nusileis.

Laikas oro uoste – ir gera proga užmegzti naujų pažinčių: daug kas nuobodžiauja neturėdami ką veikti. Gal verta užkalbinti žmones, skrendančius ten pat, kur ir jūs, šį bei tą sužinoti apie tą šalį.

Lomboko tarptautinio oro uosto pakilimo takas su Rindžanio kalnu fone

Vaizdas iš Lomboko tarptautinio oro uosto (Indonezija) antro aukšto – nuostabiai matosi ne tik besiledižaintys lėktuvai, bet ir šventas Rindžanio kalnas

Kaip apsipirkti, sutaupyti oro uoste?

„Oro uoste viskas be galo brangu“ – šis teiginys dažniausiai teisingas. Maistas, vanduo, gėrimai oro uoste kainuos du, tris ir daugiau kartų brangiau, nei mieste, o jei jau ir tas miestas brangus (pvz. Vakarų Europos) tai kainos oro uoste bus visai nežmoniškos.

Neapsigaukite prisiklausę visokių reklamų apie „prekes be muito (Duty Free)“ – visų pirma, tokios būna ne visur (pvz. Šengeno erdvėje skrendant į kitas Šengeno erdvės šalis nebūna), be to, net kur jos ir yra, muitų nebuvimą „kompensuoja“ gerokai didesni antkainiai. Tiesiog vietoje muito mokėjimo valstybei susimokate daugiau parduotuvės savininkui – ir greičiausiai daugiau pralošiate, nei išlošiate. Kiek labiau apsimoka nebent prekės, kurioms šiaip be muitų dar taikomi ir akcizai – alkoholis, cigaretės. Bet ir tai toli gražu ne visur.

Aišku, negalima kaltinti parduotuvių ar restoranų savininku lupikavimu – jie patys irgi yra priversti labai daug mokėti oro uostams už teisę ten verslauti. Šiuolaikinių oro uostų verslas toks: jie mažai ima pinigų iš avialinijų ir keleivių, bet, sukūrę „klientų“ srautą, itin brangiai nuomoja patalpas, nes gali garantuoti nuomininkams-verslininkams, kad į jų parduotuves ir kavines neturėdami ką veikti keleiviai vis tiek eis.

Labai brangi kavinė Frankfurto oro uoste

Labai brangi kavinė Frankfurto oro uoste

Norėdami sutaupyti, tiesiog ten neikite. Bent jau išskridimo pusėje. Pavalgykite, apsipirkite prieš atvykdami į oro uostą, arba pasiimkite maisto į jį. Ir jokiais būdais oro uoste nepirkite suvenyrų – jų kainos itin užkeltos, o ir pasiūla/kokybė dažnai gerokai žemesnė (pvz. yra tekę oro uoste nusipirkti brangų sukirmijusį šokoladą: tiesiog jis ten ilgai guli, niekas neperka).

Tiesa, kiekvienai taisyklei yra išimčių. Net ir oro uostų išskridimo pusėje nelabai brangūs būna greito maisto tinklų restoranai (McDonald’s, Subway ir pan.) – jie paprastai irgi brangesni, nei gretimuose miestuose, bet ne 2-3 kartus.

Be to, kai kuriose šalyse (ypač Azijoje) išvis neįprasta, kad oro uoste kainos užkeliamos. Bet tokios šalys yra retenybė.

Norėdami gauti geresnių pasiūlymų, galite bent jau pirkti, pavalgyti oro uosto „atskridimo pusėje“ ar, jei skrendate su persėdimu, išeiti iš oro uosto išskridimo pusės (pereiti saugumo patikrą į miestą). Dažnai „atskridimo pusėje“ kainos mažesnės, nei „išskridimo“, nes ten keleiviai nėra „pririšti“ – pamatę dideles kainas, gali išeiti kitur, jiems dėl to nereikia papildomai iš naujo eiti per saugumo patikrą ar patirti kitų nepatogumų.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


    2 komentarai

  1. Kaip COPENHAGEN, DK (KASTRUP), TERMINAL 3 atvykus ir šiame pačiame terminale persėsti į reisą Vilnių, kai laiko tik 30 minučių

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *