Laivuose ir kitur dažnas susiduria su jūros liga. Ar galima jos išvengti ir kaip, kada jūros liga “bjauriausia” ir kodėl, kokie nuo jos vaistai?

Pats daug keliavau laivais – perplaukiau net audringiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį į Antarktidą (8 m bangos, krintantys daiktai). Taigi, šiame straipsnyje atsakysiu į visus klausimus.

Kas yra jūros liga ir kas ją sukelia?

Jūros ligą sukelia supimas, būdingas laivams.

“Bjauriausias” ir garsiausias jūros ligos simptomas – pykinimas, net vėmimas.

Bet yra ir kitų – pavyzdžiui, prakaitavimas, šaltis, mieguistumas (ne veltui mamos sūpuoja savo naujagimius, norėdamos užmigdyti).

Nors tai vadinama “jūros liga”, yra kitų vietų, kur ji gali kilti: autobusuose, ypač kai važiuoja kalnų keliais; lėktuvuose per turbulenciją. Tačiau ten supimas mažesnis, nei laivuose prie didelių bangų, jūros liga suserga mažiau kas.

Savo ruožtu, laivas laivui nelygu. Jei plaukiame ežeruose, siauruose sąsiauriuose, mariose, tarp salų – bangos būna uždengtos ir supimo mažai. O atviroje jūroje jis didesnis, taip pat tuo didesnis, kuo didesnė audra ir bangos. Banguočiausiose vietose nė audros nereikia – Dreiko sąsiauryje bangos buvo didžiulės ir šviečiant saulei.

Dreike pasviręs laivas. Taip plaukiama dvi dienas.

Mažiau supa dideliuose laivuose, žemesniuose deniuose.

Mažiausiai jūros ligos stabiliausiame transporte – pvz. traukiniuose.

Nuo ko priklauso, ar bus stipri jūros liga?

Kuo didesnis supimas, tuo jūros liga pasireiškia greičiau, o jos simptomai – stipresni. Jei supimas silpnas, iš pradžių jūros ligos gali nejusti, tačiau ji gali vis tiek pasireikšti, jei supimas truks ilgai ilgai (pvz. jūros liga pasireikšt tik po pusdienio ar dienos kelionės laivu).

Ne mažiau svarbu ir tai, kad skirtingi žmonės skirtingai atsparūs jūros ligai. Vieni ja beveik niekad “nesuserga”, o kitiems nė vandenyno audros nereikia: suserga jūros liga greitai įlipę į laivą ar net važiuodami autobusu, skrisdami lėktuvu. Kuo atsparesnis žmogus, tuo didesnio ir ilgesnio supimo reikia, kad jį “įveiktų” jūros liga, jūros liga paveikia silpniau.

Pavyzdžiui, mano žmona mažiau atspari jūros ligai nei aš. Kai plaukėme į Antarktidą per banguočiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį, mūsų reakcijos buvo tokios:
-Žmona jau prieš įplaukiant į Dreiko sąsiaurį vakare išgėrė vaistų. Kitą rytą jos nepykino, bet plaukti buvo nemalonu (ne tas pats, kaip būti ant žemės). Vakarop vėl ėmė pykinti, reikėjo gerti vaistų iš naujo.
-Aš pirmą vakarą jokių vaistų negėriau. Įplaukus į Dreiko sąsiaurį, rytą jaučiausi gerai, o įdienojus, nors nepykino, darėsi nebemalonu plaukti. Tada išgėriau vaistų ir pradėjau jaustis vėl visai kaip ant žemės (plaukti malonu). Kitus vaistus pakako gerti kitą dieną.

Tačiau nei ji, nei aš, nesame “kraštutinumai”. Pvz. mano žmona niekada gyvenime laive nevėmė – o daugybė žmonių vemia. Būna ir žmonių, kurie ir tokio poveikio, kaip aš, nejaučia. Bet tai yra nuolatinis polinkis: pvz. žmoną supykina kiekviename laive, plaukiančiam per audringesnę jūrą, o manęs – ne.

Jūros ligą taip pat skatina ir “darbas akimis” supimo metu: skaitymas, rašymas, darbas kompiuteriu. Geriausia yra žiūrėti į horizontą. Jūros liga stipresnė ir tada, jei sėdima nugara laivo plaukimo (ar autobuso važiavimo) krypčiai. Jei įmanoma, to reikia vengti.

Savo ruožtu, jūros liga dažnai nepasireiškia, jei guli ir miegi. Žmona ne kartą yra tiesiog “pramiegojusi” momentus, kai tikria būtų patyrusi jūros ligą, jei būtų nemiegojusi, pvz. autobuse kalnų kelyje. Užmigti tokiu atveju geriausia prieš supimo pradžią, nes užmigti supant jau gali būti sunku.

Kiek dažna jūros liga? Labai dažna “ekstremaliausiose situacijose”, kur galingas supimas trunka ilgai: kelionės į Antarktidą metu, vaistus vartojo daugiau nei pusė keleivių, o kuo ilgiau plaukėme Dreiko sąsiauriu, tuo tuštesnis valgant buvo laivo restoranas. Iš pradžių jūros liga palaužė jai “imliausius”, iki vakaro ir daug iš likusiųjų; “imliausi” net ir vartodami vaistus (ypač silpnesnius, žr. žemiau) negalėjo eiti į restoraną. Bet buvo, ko ji visai neveikė.

Vaistai nuo jūros ligos

Vaistų nuo jūros ligos yra įvairiausių. Mūsų patirtis:

a)Natūralus imbieras ar, tiksliau, tabletės su imbieru (Gravol Ginger ir pan.). Jos parduodamos daug kur, bet dėl veiksmingumo daugiausia abejonių. Plaukiant iš Niufaundlendo į žemyninę Kanadą žmona pavartojo ir nesusirgo jūrlige – bet bangos nebuvo itin didelės. Tačiau plaukiant per Dreiko sąsiaurį nepadėjo išvis – t.y. niekas visai nesikeitė nuo imbiero vartojimo, nors vartojome, kaip reikia, du kartus į dieną.

b)Meklizino (Meclizine) tabletės. Tiek man, tiek žmonai plaukiant Dreiko sąsiauriu buvo veiksmingos. Žmonai panaikino pykinimą (bet vis tiek nebuvo malonu plaukti), o manęs ir nepykino, tačiau po šių tablečių jaučiausi kaip ant žemės. Šias tablets reikia gerti du kartus per dieną. Šalutinių poveikių nebuvo (sakoma, kad šalutinis poveikis mieguistumas – išties jis buvo, tačiau jis lygiai taip pat buvo ir nieko nevartojant: tai jūros ligos poveikis, kurio tiesiog šis vaistas nepanaikino).

c)Skopolamino lipdukai už ausies. Laikomi stipriausiu vaistu nuo jūros ligos. Tačiau turi ir daug šalutinių poveikių – kalbama net apie lunatikavimą. Todėl daug vietų yra uždrausti. Mūsų atveju plaukiant per Dreiko sąsiaurį skopolamino lipdukai padėjo taip pat, kaip ir meklizinas, tačiau išties buvo šalutinių poveikių. Abiems su žmona skaudėjo gerklę, taip pat laikinai tapome toliaregiais (tai – dažni poveikiai, nors toliaregystė, sako, atsiranda netyčia palietus skopolaminuotomis rankomis akis). Tai truko ilgiau nei dėvėjome lipduką. Žmonai dar ir skaudėjo galvą. Viską sudėjus, skopolamino šalutiniai poveikiai, jeigu jūros liga nestipri, gali būti bjauresni už pačią jūrligę… Aišku, kam jūrligė itin stipri, tai geriau, nei vėmimas. Vienas skopolamino lipdukas galioja iki 3 dienų – reikia palikti priklijuotą pleistrą ir tiek.

Skopolamino pleistras

Akupresūrinės apyrankės ir pan. – nesame bandę.

Bendrai paėmus, skirtingi vaistai skirtingai gerai veikia skirtingus žmones – tad svarbu “išsibandyti” save ir prisiminti, kas veikė, o kas ne. Jei padeda bet “ne iki pilnos laimės”, bandykite kitus variantus – gal padės labiau.

Kaip išvengti jūros ligos?

1.Rinktis kuo stabilesnį transportą. Traukinys geriau nei autobusas (ypač kalnų keliais). Lėktuvas geriau nei laivas (ypač jei atviroje jūroje). Lėktuvas geriau nei autobusas kalnų keliuose.
2.Rinktis kelionės kryptis, kur nereikia plaukti atvira jūra ar važiuoti kalnų keliais.
3.Esant supimui, neskaityti, nedirbti akimis ir pan.
4.Esant supimui (autobuse, laive), nesėsti nugara važiavimo krypčiai.
5.Stengtis užmigti prieš supimą.
6.Gerti vaistus, kurie veikia būtent tau (išmėginti).

Dirbant kompiuteriu Dreiko sąsiauryje (atrinkinėjant nuotraukas nuotraukų konnkursui) net ir su vaistais jūros liga “pramušinėjo”

P.S. Gal išbandėte daugiau priemonių nuo jūros ligos? Kaip jūrligė veikia jus? Rašykite į komentarus.