Vaikystėje NBA atrodė tokia pasaka. Arenos, kur multimilijonieriai žaidžia krepšinį su multimilijonieriais – ir žaidžia taip, kad visos likusios pasaulio lygos pagal juos – it moksleivių lygos. Turėjome džiaugtis, kad 1992 m. Lietuva pralošė NBA krepšininkų „svajonių komandai“ tik 51 taškų skirtumu – šiaip ar taip, niekas juk nepralošė mažiau 30 taškų.

Pamatyti tai tikrovėje atrodė taip pat neįmanoma, kaip nukeliauti į ateitį ar kitas planetas: šitaip toli, šitaip brangu. Beliko rinkti lipdukus su NBA krepšinio žvaigždėmis.

Bet laikai keičiasi: į Ameriką ir atgal gali suskraidyti už kelis šimtus eurų, o Lietuvoje kainos ir algos pakilo tiek, kad, pasirodo, į NBA varžybas bilietą galima rasti už ne ką brangiau, nei į Kauno „Žalgirio“.

Taigi, pirmą kartą „gyvai“ arenoje aplankiau NBA. Štai kaip tą padaryti ir štai kokie didžiausi įspūdžiai.

NBA varžybose

Kaip pirkti NBA bilietus?

NBA bilietais pradėjau domėtis likus 3-4 savaitėms iki kelionės į Floridą. Bilietai į JAV arenas parduodami panašiai, kaip Lietuvoje – per visokias bilietų svetaines, iš kurių didžiausia – Ticketmaster.com. Belieka įvesti į Google norimos komandos pavadinimą ir anksčiau ar vėliau nueisi į jos bilietus pardavinėjančią svetainę.

Iš pradžių pamėginau įsigyti Majamio „Heat“ bilietus ir situacija kiek nugąsdino: bilietų kainos prasidėjo nuo 100 dolerių ir tai tik už vietas labai aukštai, už krepšio. Aukštoji riba buvo 1000 dolerių. Be to, jau prieš 3 savaites daugelis bilietų buvo išparduoti – tiesa, JAV bilietų svetainėse įprasta, kad ta pati svetainė, kuri pardavinėja bilietus, dar ir perpardavinėja bilietus tų, kurie apsisprendė į varžybas neiti.

Kilo išganinga mintis patikrinti kitos Floridos komandos Orlando „Magic“ bilietus. Ten bilietų kainos prasidėjo nuo 10 dolerių ir baigėsi ties 100! Nustebino: iš Lietuvos žvelgiant NBA atrodo toks vientisas krepšinio rojus, kur visos komandos moka krepšininkams pasakiškas sumas, bet iš tikro jų populiarumas ir bilietų kainos skiriasi daug kartų – ne kitaip, nei LKL.

Nusipirkau bilietus po 26 dolerius. Bilietų atsiėmimui buvo dvi galimybės: elektroninis (bet prisiregistravimui reikėjo JAV telefono numerio) ir atsiimant arenoje. Pastarasis amerikiečiams brangensis, bet užsieniečiai gali pasiimti be priemokos. Pasirinkau šį būdą: atsiėmiau bilietus arenos kasose.

Arenoje atsiimtas NBA bilietas

Kas NBA arenoje nustebino labiausiai

Tiesa, bilieto kaina dar ne viskas. Amerikoje sunku tikėtis nemokamo parkingo prie aikštelės ir dažnoje vietoje nėra patogaus viešojo transporto. Rungtynių dieną parkingo kainos bemat išauga: aplinkinių aikštelių savininkai prašo didelių „fiksuotų sumų“ už vakarą. Aikštelė prie pat arenos kainavo 20 dolerių, toliau (vos 200 metrų) pasistatėme už 10 dolerių. Turint daugiau laiko, įmanoma pastatyti toliau ir nemokamai, bet amerikiečiai taip nežaidžia: uždirba tiek, kad ir 20 dolerių moka lengva ranka.

Parkingo prižirūėtojas vilioja mašinas pas save. Rungtynių metu net aplinkiniai restoranai gali taip prisidurti rinkdami po 10 ar daugiau dolerių už parkingą

Arenos Amerikoje milžiniškos. Kauno arena – didžiausia Lietuvoje – NBA būtų pati mažiausia. Orlando „Amway centre“, kur buvau – 18846 vietų. Lietuvoje esu įpratęs pirkti krepšinio bilietą „amfiteatre“: pigiau, o arena matosi puikiai. NBA „viršutinės eilės“, kur sėdėjau, gerokai aukščiau: tarsi Kauno arenoje dar būtų kas pridėjęs papildomą amfiteatrą. Iš ten krepšininkai jau buvo visai maži, o nuolydžio nevisai pakako, kad priekiniai žiūrovai galvomis neužstotų vaizdo. Daug aplinkinių, beje, irgi kalbėjo ne angliškai ir panašu atliko „krepšinio piligrimystę“ iš Europos. Buvo ir lenkai.

Iš mano vietų NBA arenoje

Įspūdžiai arba kas NBA kitaip

Apie pačias varžybas, kuriose susitiko Orlando „Magic“ ir Atlantos „Hawks“, tikriausiai neverta rašyti – varžybų rezultatus, statistiką, įrašus lengva pamatyti bet kur ir žinojau, ko tikėtis. Kaip ir žinojau apie skirtingas krepšinio taisykles (12 min. kėliniai, žingsnių nefiksavimas ir t.t.). Kur kas labiau nustebino atmosfera ir kitkas, kas NBA kitaip, nei Lietuvoje ar Europoje. Štai didžiausi įspūdžiai:

*Sirgaliai. Amerikoje nėra tikrų „ultrų“. Rungtynes stebėjome beveik tyloje. Tik štai išgirstu kažkokioje tribūnoje kažkas ūkia, staugia „Defense“. „Negi staiga atsirado europiniai sirgaliai?“ – pagalvojau. Bet paskui ta tribūna nutilo, pradėjo staugti kita. „Mistika“ išsisprendė, kai į mūsų tribūną atėjo „užvedinėtojas“, aiškinęs, ką ploti ir skanduoti, o už „gerą palaikymą“ dalinęs lazdas garsui kelti, paskui marškinėlius („Free shirts?“ – iškart klausė užvedėjo greta sėdėjęs vyras). Užvedėjui išėjus, dovanotom lazdom neužilgo tribūnoje plojom tik mes.

Sirgaliams (tiksliau, žiūrovams) išmėtytos lazdos

*Pertraukėlės. Čia NBA tiesiog žiba. Kiekvieną pertraukėlę kažkas vis kitaip: vos dvi pertraukėles šoko šokėjai. Ir tai labai skirtingus šokius. Kitomis vykdavo įvairūs konkursai, arenos „kube“ transliuoti interviu su krepšinio legendomis. O kai kurios pertraukėlės buvo komandos talismano (mascot) monospektakliai. Ir Orlando „Magic“ talismanu persirengęs ne šiaip koks pigiai nusamdytas aktoriukas, o, panašu, rimtas cirko artistas ir krepšininkas – štai jis iš vieno karto pataikė nusisukęs iš pusės aikštės, štai jis vaikščiojo tribūnų tvorelėmis. Dažnai pradėdavau pertraukėlę tikrindamas telefoną (juk yra nemokamas wifi), bet tuoj vėl būdavau įsmeigęs akis į tai, kas vyksta arenoje.

NBA šokis pertraukėlės metu

*Pateikimas. Ne tik pertraukėlių metu, bet ir prieš varžybas pilna visokių ugnies, garso efektų. Labai gražiai veikia arenos klubas, reklamos eilės – viskas sinchronizuota tarpusavy, kuria efektus. Sunku tą apibūdinti – reikia pamatyti.

*Efektyvumas. Iš NBA arenos išėjome ir išvažiavome stebėtinai greitai, be jokių kamščių. Ir visokios smulkmenos, kur „viskas pagalvota“: pavyzdžiui, prieš varžybas prie arenos atvažiuoja sunkvežimiukas su mobiliomis spintelėmis. Jei apsauga nepraleidžia kažkokio tavo daikto – gali jį pasidėti ten ir užrakinti.

Arenos infokube viskas rodoma su filmo kokybe, įvairi statistika, interviu ir kita nuolat mainosi. Nėra švieslenčių – viskas pateikiama tame pat kube

NBA patirtis iš tikro buvo įdomi. Gal netokia „stebuklinga“, kaip galėjau tikėtis vaikystėje – bet ne dėl to, kad NBA būtų suprastėjusi ar buvusi ne tokia, kaip įsivaizdavau, o todėl, kad per tuos tris dešimtmečius tarpas tarp Lietuvos ir Amerikos sumažėjo: ir krepšinio kokybės prasme, ir kainų, ir arenų dydžio, ir krepšininkų algų. Tas tarpas, aišku, vis tiek yra – ir, jei tik keliaus į Ameriką, kiekvienas krepšinio fanas turėtų susiplanuoti ir apsilankymą krepšinio varžybose. Kai NBA komandų tiek daug, tikrai paprasta atrasti varžybas, kur tiktų ir laikas, ir kainos.

Tokius lankstinukus išdalino visiems lankytojams