Išskleisti meniu

Iš pirmų lūpų

Filipinų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Filipinų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Filipinų virtuvė pasaulyje beveik nežinoma. Atrodo keista – juk tai milžiniška, 110 mln. žmonių šalis, o kitos Azijos virtuvės pasaulyje garsios. Na, bet pačiuose Filipinuose gausu galimybių paragauti Filipinų virtuvės ir tikrai verta ją išmėginti.

Tiesa, Filipinų virtuvė nėra prabangi ar įmantri. Tai virtuvė pamaitinti masėms, kurioje valgoma kiekviena kiaulės dalis ir, atrodo, kiekvienas gyvūnas, gausu ryžių. Tikiu, kad ne kiekvienam patiks kiekvienas patiekalas – kai kurie atrodys per keisti. Kol radau, ką Filipinų virtuvėje mėgčiau, buvo ir nesėkmingų bandymų – bet patiekalų ten tikrai daug, ir vien todėl, kad kai kurių jų receptai atrodo “vargšiški”, nereikia galvoti, kad jie neskanūs. Filipiniečiai iš, atrodo, visai paprastų dalykų sugeba pagaminti skaniai.

Ši virtuvė susirinko įtaką iš Ispanijos, Meksikos, Amerikos ir transformavo į kažką savo.

Gatvės maistas

Gatvės maistas

Ryžiai – Filipinų virtuvės pagrindas

Ryžiai – tai yra Filipinų virtuvės pagrindas, pagrindinis maistas daugeliui. Ne iš gero gyvenimo.

Skurdokuose rajonuose populiarios „Unli rice“ (neribotų ryžių) kavinukės, kur už nedidelį (sąlyginai) mokestį gauni teisę valgyti neribotai ryžių (kartais ir daržovių ar vištos, priklausomai nuo pasiūlymo, pvz. „Unli rice + chicken“. Net ir ten, kur nėra „Unli rice“ gali užsakyti papildomai ryžių (pvz. „patiekalas su extra rice“). Net ir brangesniuose restoranuose ryžiai būna kaip garnyras, nors ten santykis tarp ryžių ir kito maisto jau labiau kito maisto naudai.

Greito maisto restoranuose ryžiai būna supakuoti ir taip

Greito maisto restoranuose ryžiai būna supakuoti ir taip

Šiaip vienas populiariausių (ir turbūt pats filipinietiškiasusias) būdų paruošti ryžius – tai ryžiai su česnaku.

Filipinietiški patiekalų paruošimo būdai ir padažai

Šiais būdais paruošiami įvairūs kiti patiekalai, ypač mėsos:

Adobo – patiekalo paruošimo būdas, kur ruošiama su česnau ir daug acto. Pvz. „Kiauliena adobo“ – taip paruošta kiauliena. Taip ruošiamos įvairios mėsos ir tai laikoma filipinietiškiasiu ruošimo būdu, filipiniečiai, būdavo, klausdavo, „Ar tau patinka adobo?“ panašiai, kaip lietuvis klaustų „Ar jau ragavai cepelinų, ar patiko?“.

Adobo paruoštos odos juostelės (flakes)

Adobo paruoštos odos juostelės (flakes)

Sizzling – patiekimo būdas, kai patiektas patiekalas (paprastai mėsa, pvz. Sisig) spirga ant karšto indo.

Kokiu būdu bebūtų paruoštas patiekalas, dažnai ant stalo būna du padažai – actas ir sojos padažas. Šie padažai naudojami ir daug paruošimo būdų. Taip pat naudojamas česnakas.

Filipinietiški mėsos patiekalai

Sisig – malti kiaulės snukiai, su prieskoniais. Yra skaniau, nei skamba. Šiaip filipiniečiai, atrodo, valgo visas visų gyvūnų dalis… Sisigas būna pateikiamas įvairiom formom, pvz. „sizzling sisig“ – tik nuo keptuvės dar šnypščiantis ir pan. Sisigas atsirado ne iš gero gyvenimo – kai Filipinuose veikė JAV karo bazės, amerikiečiai kiaulių galvas išmesdavo kaip nereikalingas, o aplinkui gyvenę filipiniečiai sugalvojo, kaip jas panaudoti… Apskritai, tai dažno Filipinų virtuvės patiekalo istorija – jie gimę ne iš kulinarinių eksperimentų, o iš siekių kuo pigiau pamaitinti kuo daugiau žmonių.

Sizzling patiektas Sisigas

Sizzling patiektas Sisigas

Tapa – tai vytinta ar džiovinta mėsa su prieskoniais, paprastai patiekiama su ryžiais ir actu. Mėsa gali būti įvairi (paprastai būna parašyta) – jautiena, net elniena. Skanu, ypač dažant į actą, man vienas skaniausių Filipinų virtuvės patiekalų. Bet labai stringa tarp dantų – verta turėti dantų krapštukų!

Tapa su ryžiais (Tapsilog)

Tapa su ryžiais (Tapsilog)

Tocino – saldžiai paruoštas bekonas. Filipiniečiai mėgsta saldų skonį net ten kur, lietuvio akimis, saldumas nedera, pvz. su mėsa. Šiaip net spagečius kartais patiekia saldžius…

Lečonas – paršiukas, kuris visas iškepamas (Ispanijoje tai būtinai neatjunkytas paršiukas, Filipinuose gali būti ir didesnis paršas). Lečono restoranuose toks keptas paršiukas laikomas tiesiog ant prekystalio ir pardavėjas klientų akivaizdoje atpjauna reikiamas dalis. Europoje ar Vakaruose, matyt, toks modelis neišpopuliarėtų – bet Filipinuose žmonės nenutolę nuo to, kaip atsiranda mėsa, jiems tai nėra šlykštu. Kiaulę filipiniečiai valgo tiesiog visą… Beje, jei sakoma tik “lečon”, tai bus paršas, bet gali būti taip paruošta ir kita mėsa, pvz. lechon manok (vištiena) ar lechon baka (teliukas).

Lečonas

Lečonas

Patiekta slečonas. Filipiniečiai itin mėgsta traškią kiaulės odą.

Patiekta slečonas. Filipiniečiai itin mėgsta traškią kiaulės odą.

Longanisa – dešra. Kiekvienas regionas turi savo longnisą (Sebu regione tai vadinasi čoriso). Tarkim, Ilokų regione dešrelės nedidelės, apvalios, ir paprastai reikia išsilukštenti pačiam.

Longanisa (Sebu čorisas)

Longanisa (Sebu čorisas)

Filipinietiški pusryčiai (…silogai)

Silog – mėsa (paprastai) su ryžiais su česnaku bei su kiaušiniu. Dažniausiai meniu rašoma kaip dar ilgesni sudurtiniai žodžiai, kur antra dalis „silog“, o pirma nurodo, kokia mėsa. Pvz. „Tapsilog“ – tapos silogas, „Tocsilog“ – tocino silogas. Daromi ir silogai su iš užsienio atėjusiais produktais, pvz. „Hotsilog“, be ryžių ir kiaušinio, įeina pieniška dešrelė (suprask, „Hot dogo dešrelė“), „Cornsilog“ – malta jautiena (pagal anglų k. „Corned beef“). Silogai tradiciškai laikomi pusryčių patiekalu. Filipnų viešbučiuose gausi numerį su pusryčiais paprastai galima pasirinkti kokį silogą (neretai užsakant iš vakro). Jei Filipinuose kavinėje rašoma „pusryčiai visą dieną“, tai turima omenyje būtent, kad ten galima visą dieną valgyti silogų.

Cornsilog

Cornsilog

Hotsilog

Hotsilog

Filipinietiškos sriubos ir makaronai

Sinigang – Labai rūgšti sriuba, beveik grynas actas. Atrodė dar pakenčiamas skonis, kol žmona nepasakė, kad jai skonis – kaip ką tik apsivėmus tokia rūgštelė. Tada nebegalėjau pasigardžiuodamas valgyti, nes tikrai atrodė panašu…

Sinigang sriuba

Sinigang sriuba

Pancit – kinų virtuvės įkvėpti makaronai su daržovėm, neretai ir mėsa arba jūros gėrybėm.

Gatvės ir greitais maistas

Filipinuose itin populiarus gatvės maistas – kioskeliai, kur gali nusipirkti ir iš karto valgyti po vieną nedidelius patiekalėlius. Tarp jų populiariausi:

Inigang – ant iešmelių susmeigta mėsa, ypač kiauliena. Čia dažnai būna labai gera mėsa, o ne subproduktai – ir tai skanus bei pigus patiekalas.

Inigang

Inigang

Balutas – apvaisintas kiaušinis, kurio viduje yra pusiau išsivystęs paukštelis. Jis valgomas visas (prieš tai išgėrus skystimą). Tai turbūt pats “kontroversiškiausias” Filipinų patiekalas dėl to, kad neįprastas niekur kitur. Filipiniečiai, sako, mėgsta, kai užsieniečiai jo paragauja – nes žino, kaip užsieniečiams sunku prisiversti.

Vištiena – kaip ir daugelyje skurdesnių šalių, vištiena itin populiari, nes nebrangi. Daug ištisų restoranų tinklų, kur pardavinėjamos vištos kojos. Didžiausias jų Jolibee Filipinuose dydžiu pranokęs McDonald‘s ir jau plečiasi į užsienį.

Jolibee, didžiausias Filipinų greito maisto tinklas

Jolibee, didžiausias Filipinų greito maisto tinklas

Desertai

Bučis – apvalus ryžių tortukas.

Bučiai (toliau)

Bučiai (toliau)

Turonas – saldus suktinukas; dažnas variantas, kad viduje įsukti kepti bananai. Beje, tie, kas buvę Ispanijoje, tikriausiai jau pastebėjo tendenciją, kad Filipinuose, buvusioje ispanų kolonijoje, daug patiekalų vadinami taip, kaip ispanų virtuvės patiekalai, bet iš tikro tie žodžiai Filipinuose reiškia ką kitą! Turonas – ne išimtis.

Gėrimai

Filipinuose geros vaisių sultys. Vienos pigiausių – kalamansi sultys (tokio citrinų giminaičio), nors jo skonis turbūt ne iš karto patiks visiems.

Regioniniai ir retesni maistai

Filipnai yra daugiatautė, daugiakalbė šalis, jos regionai turi savo virtuves. Galioja dėsnis, kad kur nors Filipinuose žmonės valgo viską. Nuo maltos kiaulės širdies ir plaučių (bopis patiekalas) iki ožio žarnų (papaitan) iki kačių, šunų, žiurkių ar šikšnosparnių. Aišku, ne viską paprasta rasti (o ir ne viską rasti norėjosi). Čia – paprastesnė regioninė virtuvė, kurią mėginau:

Bagnet – kiaulės pilvo mėsa, kepta iki kol taps traški. Vigano regiono virtuvė.

Empanados – kepiniai su įdaru, pvz. Longanisa. Vigano regiono virtuvė.

Filipinų restoranai

Filipinuose restoranai yra įvairūs, tačiau dažni jų tipai:
*Gatvės maistas. Paprastai be staliukų, išsinešimui, dažnai pigu ir vieno tipo maistas pas vieną pardavėją (pvz. tik balutas ar tik lečonas).
*”Vietiniai” restoranai. Tai labiau kaip gatvės maistas, bet yra kėdės, staliukai, daugiau vietos ir patiekalų. Neretai dieną yra bufetas, kur maistas jau paruoštas. Nėra labai higieniška, bet labai pigu. Paprastai Filipinų virtuvė, bet gali būti ir kažkiek kitokių patiekalų.
*Greito maisto tinklai. Filipinietiški čia nukonkuravę vakarietiškus (McDonald’s ir pan), pastarųjų gerokai mažiau. Čia – vidutinės kainos ir higieniška.
*Prekybos centrų, viešbučių restoranai ar restoranai turistinėse zonose. Greito maisto tinklai arba pavieniai restoranai, kur atrodo higieniškai ir gražiai, bet ir brangiau. Būna įvairių virtuvių.

Garsiame Davao Rošas maisto turguje

Garsiame Davao Rošas maisto turguje

Filipiniečiai tradiciškai nenaudoja peilio – atnešama tik šaukštas ir šakutė. Pjaustomasi šaukšto šonu.

Populiarus padažas – grynas actas. Ji būna ant stalo ar atnešamas su daugybe patiekalų, į jį dažoma mėsa. Kitas populiarus padažas – sojos padažas.

Pigime restorane, kur patiekalai jau paruošti tarsi bufetas

Pigime restorane, kur patiekalai jau paruošti tarsi bufetas

Filipinuose yra ir kitų virtuvių restoranų – itin daug korėjiečių virtuvės. Bet daug užsienio patiekalų yra “įaugę” į vietos virtuvę, tiekiami ir vietiniuose restoranuose. Pavyzdžiui, daugybėje filipiniečių restoranų rasi samgjupasalą (korėjietiškai paruoštas kiaulienos pilvas) ar tajiškus karius. Populiarūs ir kiniški virtiniai. Taip pat populiarios bulvės fri, kurios paruošiamos kaip patiekalas, tam tikro skonio, bet be padažo ar priedų. Yra net tame besispecializuojantys tinklai.

Pagardintos bulvės fri

Pagardintos bulvės fri

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Arabų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Arabų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Arabai – didžiulė tauta, 350 mln. žmonių, 19 šalių.

Bene garsiausia arabų virtuvė – Libano virtuvė. Tačiau daug pagrindinių arabų patiekalų yra pasklidę po visą pasaulį, dažnai net labiau, nei vietiniai patiekalai, todėl nėra tikslo skirstyti arabų virtuvę į kelias: kuriame arabų krašte bebūsi, šie patiekalai bus labai populiarūs.

Arabų greitas mastas: šavarma ir falafeliai

Du dažniausi arabų patiekalai tikriausiai – Šavarma ir Falafeliai.

Šavarma – tai malta mėsa, panaši į tą, kurią mes vadiname kebabais, atpjaunama gabaliukais ir įdedama.

Falafeliai, tuo tarpu, savotiškas „mėsos pakaitalas“. Vegetariškas / veganiškas patiekalas iš avinžirnių, tokie rutuliukai, kurių skonis kažkiek primena mėsą. Arabų kraštuose falafeliai paprastai – pats pigiausias patiekalas. Daug kur gali sočiai pavalgyti iki euro.

Falafeliai lėkštėje

Falafeliai lėkštėje

Tiek šavarma, tiek falafeliai pateikiami įvairiais būdais. Bene dažniausi du – lėkštėje, kartu atnešant garnyrus (žr. žemiau, skyrių „Garnyrai“), arba įsukti į duoną, sumuštinio pavidalu (šiuo atveju kartu bus įsukti ir garnyrai). Įsukti į duoną patiekalai paprastai mažesni ir pigesni nei analogiški patiekalai, patiekiami lėkštėje.

Šavarma sususkta į duoną

Šavarma susukta į duoną

Net ir kai pateikiama lėkštėje, beveik visuomet su duona – arba įsukti į duoną, arba duona duodama atskirai.

Šavarma lėkštėje - patiekta užklota duona

Šavarma lėkštėje – patiekta užklota duona

Kiti arabų mėsos patiekalai

Tai, kas Lietuvoje vadinama kebabu, arabų kraštuose paprastai vadinama „šavarma“. Tačiau turi arabai ir kebabą, bet jis labiau primena mūsų mėsos kukulius ar šašlyką (iš esmės “kebabas” – tai tiesiog “mėsos patiekalas”).

Arabų kraštuose didesnė tikimybė, nei Europoje, gauti patiekalus su kaulais: ne tik vištieną, bet ir, pavyzdžiui, avieną, tad, jei to nenorite, verta paklausti, ar nebus kaulų.

Kadangi daugelis arabų musulmonai, kiaulienos jų virtuvėje nėra. Iki tokio lygio, kad net tie patiekalai, kurie kitur patiekiami su kiauliena (iš kitų virtuvių) arabų kraštuose paprastai būna su kita mėsa (neretai jautiena ar aviena): pvz. JAE korėjiečių restoranuose kimčidžigė troškinys yra pasirinktinai su jautiena ar vištiena arba išvis be mėsos.

Arabai valgo kupranugarieną – tačiau vienose šalyse tai reta, kitur gana dažna (paprastai skurdesnėse šalyse). Iš visų mėsų, kurias esu gyvenime valgęs, kupranugariena pasirodė sprangiausia, sunkiausiai kramtoma – keliskart vos neužspringau, negalėdamas sukramtyti.

Arabiškos picos: manikišai ir fetajeriai

Manikišai ir fetajeriai tai tarsi arabų (libaniečių) picos. Manikišai panašesni į picas – jų forma apvali. Fetajeriai, tuo tarpu, pailgi. Fetajeriai neretai mažesni, bet gali būti ir to paties dydžio (būna restoranų, kur fetajerio ir manikišo net ir kaina tokia pati, jei tie patys ingredientai).

Manikišas (toliau) ir fetajeris (arčiau)

Manikišas (toliau) ir fetajeris (arčiau)

Palyginus su įprastomis itališkomis picomis, kiek kitoks padas, mažiau garnyrų (dažniausiai po vieną arba du skirtingus). Tarp garnyrų dažnai vyrauja vegetariški – įvairūs sūriai, padažai.

Arabų garnyrai (mezze)

Garnyrai arabų virtuvėje be galo svarbūs – jų visada nešama daug, net pigiuose restoranuose gausi. Dažnai įmanoma juos išsirinkti pačiam. Kai kurie garnyrai yra kaip ir pirmas patiekalas, gali būti valgomi prieš maistą. Kai kada garnyrai užsakomi atskirai (mažomis nebrangiomis lėkštutėmis), bet dažnai už juos neimamas papildomas mokestis.

Mezze vadinamas ir ištisas garnyrų stalas, kai atnešama daug mažų lėkštučių su garnyrais. Toks valgymo būdas faktiškai yra ir arabiški pusryčiai daug viešbučių.

Mezze stalas Sirijoje

Mezze stalas Sirijoje

Tipiniai arabiški garnyrai, atnešami kartu su patiekalais ar net prieš juos.
-Arabiška duona (pita).
-Itin marinuotos daržovės. Ne, ne taip kaip Lietuvoje – jos tokios rūgščios, kad kartais net sunku pasakyti, kokią daržovę valgai. Dažnai taip marinuojami agurkai, pomidorai, ropės.
-Įvairūs sūriai (pvz. halumi).
-Humusas ir Baba ganuš – „pastos“, skirtos dažyti.
-Šviežios daržovės (pomidorai, agurkai ir pan.).
-Jalapenai ir kitokie aštrūs pipirai.
-Salotėlės. Fatuš (maišytos su arabiška duona) ir Tabulė [Tabouleh].
-Padažai, iš kurių kai kurie gali būti jogurtinio pagrindo, pomidorinio pagrindo ar aštrūs.

Regioninis arabų maistas

Arabų pasaulis labai didžiulis ir daug jo patiekalų išplitę tik kai kuriuose regionuose ar šalyse. Itin unikali Maroko virtuvė – ji tokia išskirtinė, kad jai net skirsiu atskirą straipsnį.

Tarp kitų labiau regioninių patiekalų yra šie:

Arabijos pusiasalyje (JAE, Saudo Arabija ir t.t.):
*Mačbus arba Kabsa – ryžiai su prieskoniais ir mėsa ant viršaus, neretai dideliu vištienos gabalu su kaulais. Laikomas daugelio Arabijos pusiasalio šalių nacionaliniu valgiu. Mandi irgi atrodo panašiai.

Mačbus JAE

Mačbus (kabsa) JAE

*Ful madames – pigi pupų sriuba, paprastai valgoma pusryčiams, ypač Saudo Arabijoje.

Ful madames Saudo Arabijoje

Ful madames Saudo Arabijoje

Egipte:
*Košariai. Vienas pigiausių būdų pavalgyti Egipte. Ryžiai, makaronai, lęšiai lėkštėje, pateikiami su įvairiais padažais.

Kol valgiau tradicinius egiptietiškus košarius, šis prekijas be paliovos kalbino

Valgau košarius Luksore

Arabiški saldumynai

Arabų šalyse gausu saldumynų, daug jų rankų darbo – chalva ir kt.

Chalva Bahreine

Chalva Bahreine

Vienas tradicinių saldumynų – datulės, kurias arabai valgydavo per ilgas išvykas kupranugariais dykumoje (jas lengva paimti, ilgai negenda). Jos paminėtos net Korane.

Saldumynų parduotuvė Bahreine

Saldumynų parduotuvė Bahreine

Arabų gėrimai

Dauguma arabų musulmonai ir jie negeria alkoholio. Kai kuriose arabų šalyse jis visai uždraustas. Kitose daugiau yra ten, kur yra didelės nemusulmonų bendruomenės (pvz. Libanas) arba daug turistų.

Kaip ne kaip, alkoholiniais gėrimais arabų šalys negarsėja.

Štai toks African and Eastern angaras pramoniniame rajone - viena retų parduotuvių Bahreine, kur parduodamas alkoholis

Štai toks angaras pramoniniame rajone – viena retų parduotuvių Bahreine, kur parduodamas alkoholis

Arabai geria kupranugario pieną ir daro iš jo įvairius produktus.

Arabų restoranai

Arabų pasaulis labai įvairus, tad ir restoranai įvairūs. Visų pirma, yra didelis skirtumas tarp “greito maisto” (šavarma, falafeliai) restoranų, kur daugiausiai užbėga užkąsti dirbantieji ar pakeleiviai, ir “vakarinių restoranų”, kurie prabangesni, ten bendraujama, rūkomas kaljanas, dažnai įrengta tradiciškai. Tiesa, arabų kultūroje švara ir tvarka mažiau akcentuojama, nei Vakarų kultūroje, tad net ir prabangiuose restoranuose europiečiui gali atrodyti, kad to trūksta.

Užkandinė, kokias lanko prastesnius darbus dirbantys imigrantai

Greito maisto restoranas Bahreine

Klasikiniuose sėdima ne ant kėdžių, tačiau ant žemės (kilimo), kur ir valgoma.

Tačiau didelė arabų pasaulio dalis buvo europiečių kolonizuota, ten atėjo Vakarų įtaka – tad tokie restoranai, kur sėdima ant žemės, retesni, arba yra tik tokia zona.

Restoranas Mauritanijos miestelyje

Restoranas Mauritanijos miestelyje

Kitas ypatumas kai kuriose konservatyvaus islamo šalyse – šeimų zonos, kur kiekvienas staliukas yra atskirame kambarėlyje ar už širmos. Mintis tokia, kad šeima ten valgo už širmos, taigi, moterys gali atsidengti veidus (nusiimti nikabus), nes jas matys tik jų šeimos nariai. Kai kurios moterys, šiaip jau besidengiančios veidus, tiesa, drįsta uždangalą nusiimti ir kitur – bet vėl užsideda po valgio. Dar kitos valgį kiša po nikabu. Bet kuriuo atveju, šeimų zonose šios problemos nelieka. Bendrai paėmus, moterų arabų šalyse restoranuose mažiau, nei Vakarų šalyse, o kai kur visai beveik nėra.

Šeimų zona restorane. 'kambarėliai' pilnai užsitraukia užuolaidomis

Šeimų zona restorane. Saudo Arabijoje tokios zonos yra ne tik tradiciniuose restoranuose, tačiau net ir McDonald’s; net įėjimai šeimoms ir vieniems vyrams atskiri

Arabų kraštuose itin populiarūs piknikai – kai sėdama ant žemės ir valgoma. Gali būti dykumoje, bet gali būti ir miesto parke ar tiesiog ant šaligatvio pasitiesus kilimėlį. Gal todėl gausu restoranų, kurie dirba labiau išsinešimui.

Bahreiniečių šeimos piknikas. Tas vamzdis iš karto už laužo - naftotiekis

Bahreiniečių šeimos piknikas


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,


Pasaulio restoranų tinklai – nuotraukos ir apžvalgos!

Pasaulio restoranų tinklai – nuotraukos ir apžvalgos!

| 0 komentarų

Myliu restoranų tinklus: visame pasaulyje žinai ką gausi. Nebrangu ir kokybiška. Aišku, tik jei eini į tinkamą tinklą.

Jokiu būdu nereikia galvoti, kad tinklai – tai tik “visokie burgeriai ir hot dogai”. Apskritai ‘burgerinės’ tėra vienas daugelio tokių restoranų tipų.

Išbandžiau daugelį iš didžiausių pasaulio restoranų tinklų, turinčių po 300 ir daugiau restoranų. Kiekvienas jų su savu maistu, kainomis, rinkodara ir filosofija. Yra tokių gerų, kad, nukeliavęs į šalį, kur jie yra, būtinai ten nueinu. Ir yra tokių blogų, kur prižadu nosies daugiau nekišti.

Visų restoranų tinklų apvžalgas ir nuotraukas čia sudėjau į vieną straipsnį, kurį nuolat plečiu aplankęs ką naujo. Šį straipsnį rašau visų pirma sau: kai tinklų tiek daug, niekaip visų neprisiminčiau ir čia galiu visuomet patikrinti, kas ir kaip. Tačiau viliuosi jis padės ir kitiems.


Mėsainių (hamburgerių) restoranai


Pagrindinis patiekalas – įvairūs mėsainiai, taip pat – bulvės fri.

McDonald’s. Tikras greito maisto etalonas, kurį kitos mėsaininės imituoja. Pagrindiniai patiekalai – mėsainiai, arba kompleksai (mėsainio, bulvyčių ir gėrimo rinkiniai). Šiais laikais vis daugiau kur galima užsakyti specialiuose monitoriuose prie įėjimo, ir užsidega numeriukas, kai paruošiamas jūsų patiekalas. Be to, kai kuriose šalyse monitoriuose patiekalų sudėtį galima ir keisti: už nedidelę priemoką papildyti ar, ko nors nevalgant, nurodyti nedėti. Bet galima užsakyti ir įprastine tvarka prie kasos. Garsiausias patiekalas – mėsainis “Big Mac”, ypač garsėjantis savo unikaliu padažu. Daugelyje šalių daugelis patiekalų pusryčių metu netiekiami – yra atskiras pusryčių meniu. Taip pat daugybėje McDonald’s būna ir kavinės McCafe.

McDonald's arabų šalyje

McDonald’s arabų šalyje

Five Guys. Čia negausite kompleksų – mėsainis ir bulvytės atskiri patiekalai, ir abiejų užtenka pavalgyti (mėsainių skersmuo didesnis, nei daugelyje restoranų). Bulvytės – “Five Guys” pasididžiavimas: restoranuose rašoma, iš kokiotg ūkio atvežtos tos dienos bulvytės, jų skonis – natūralesnis, nei daugelyje kitų greito maisto restoranų. Kiti Five Guys tinklo “prekės ženklai” – gėrimų automatai, kuriuose gaiviųjų gėrimų – dešimtys rūšių ir, kartą susimokėjęs, gali piltis kiek nori. Vien “Coca Cola” gal dvidešimt skonių, daugybės kurių nerasi parduotuvėje. Be to, kiekvienam klientui galima nemokamai pasiimti kiek nori riešutų (jie yra prie kasų).

Five Guys

Five Guys

Burger King. Vienas seniausių McDonald’s “pasekėjų” skelbia, kad išsiskiria mėsa nuo griliaus. Čia priklauso nuo asmeninio skonio – man ji atrodo tarsi kiek pridegusi, tad “Burger King” fanas nesu. Mėsainis-flagmanas, “Big Mac” konkurentas – “Big Whooper”.

Sonic Drive In. Automobilių paplitimo JAV laikais apie 1960 m. buvo populiari “Drive In” koncepcija. Staliukas – tavo automobilis. Atvažiuoji į specialią parkingo vietą, užsakai, tau atneša į automobilį, ten valgai. Vėliau ta koncepcija nyko, ją keitė “Drive Through” (tiesiog patiekalai išsivežimui, o, jei nori valgyti automobilyje, pats turi ieškotis vietos kur), bet “Sonic Drive In” liko jai ištikimas iki šiol. Dabar prie kiekvienos vietos automobiliui yra užsakymo automatas su tiesioginiu ryšiu su restoranu. Patys mėsainiai – gana įprasti ir nėra kuo išskirtiniai, čia išskirtinė koncepcija. Minusas – nėra kur užeiti vidun, taigi, kur nusiplauti rankų.

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai - čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Sonic Drive In vietos automobiliams

White Castle. Seniausias pasaulyje greito maisto tinklas, įkurtas dar 1921 m. ir atšventęs šimtmetį. Jo burgeriai kvadratiniai ir gana nedideli: bet tokios porcijos būdavo įprastos tarpukariu, kai žmonės valgydavo mažiau. Šiandien mažai kas užsakinėja po vieną burgerį: įprastas yra dviejų burgerių ir bulvyčių kompleksas, galima užsakyti ir 4, 10, 30, netgi 100 burgerių iš karto (aišku, jau ne vienam žmogui). Skonis geras ir įdomus. Tinklo išvaizdą – baltus gražius pastatėlius (pavadinimas reiiškia “balta pilis”), švarias unifromas – įkvėpė Aptono Sinklero romanas “Džiunglės” apie Čikagos skerdyklas, kurio pagrindiniai herojai buvo imigrantai iš Lietuvos – būtent, paskaitę apie itin purvinas sąlygas skerdyklose, amerikiečiai susirūpino maisto švara, ir “White Castle” mėgino pasirodyti higienišku tinklu. Nepaisant to, kad buvo pirmasis, “White Castle” paskui pralenkė kiti tinklai ir jis šiandien yra jų šėšėlyje, yra tik nedaug kur.

White Castle 'daugelio mėsainių' kompleksai

White Castle ‘daugelio mėsainių’ kompleksai

Wendy’s. “Pridegusio” skonio burgerių restoranas – vienas tų, kurių privengiu, nors suprantu, kad kitų nuomonė gali būti kita.

Checkers / Rally’s Tai, kas McDonald‘s buvo kadaise, arba hibridas tarp restorano ir maisto sunkvežimio. Jie turi savus nedidelius pastatus, kuriuose – tik virtuvė: užsakyti reikia iš išorės (iš automobilio arba priėjus), staliukai – nebent lauke aplinkui. Yra tik JAV, kai kuriose valstijose vadinasi „Checkers“, kai kuriose „Rally‘s“, bet meniu tas pats: įvairūs burgeriai. Jie žemesnio lygio nei McDonald‘s, o pagrindinis tinklo akcentas – skanios bulvytės.

Checkers restoranas

Checkers restoranas

Carl Jr. ar Hardee’s. Mėsainiai čia labai dideli (skersmeniu). Nustebau, kad meniu buvo pažymėta žvaigždute tie patiekalai, kurių druskų kiekis viršija rekomenduojamą dienos normą – ir buvo pažymėti beveik visi patiekalai. Kompleksų kalorijų kiekis irgi artėja prie rekomenduojamos dienos normos. Nepasirodė skanu. Rytais būna ne vien pusryčiai, kas suteikia daugiau galimybių nei McDonald’s.

Whataburger. 1950 m. įkurtas tinklas mėginantis statyti savo restoranus taip, kad jaustumeis į tuos 1950 m. patekęs. Tipinė architektūra – pastatas, kurio centre šlaitinis stogas. Patiko, kad daug marinuotų agurkų. Daugiausiai išplitęs pietų JAV ir JAV tapęs savotišku Teksaso sinonimu. Girdėjau kaliforniečio ir teksasiečio pokalbį gatvėje: “O, tu iš Teksaso? Myliu Whataburger!”, “Ech, jūsiškis Kalifornijos In Out Burger geriau…”.

Whataburger

Whataburger

In Out Burger. Šis tinklas JAV turi puikią reputaciją, kai kurie žmonės iš miestų, kur nėra In Out Burger, važiuoja jo patiekalų ragauti į kitur. Čia viskas daroma „paprastai kaip įmanoma“, toks avotiškas McDonald‘s jo pradžios laikais: mėsainių rūšys vos keturios (dėl to norint ko ypatingesnio sunkiau), nėra kompleksų (ar nuolaidų perkant kartu su gėrimu ar bulvytėmis), o mėsainiai nedideli. Kita vertus, itin daug dėmesio skiriama į darbuotojus, kurie čia vadinami „partneriais“: jiems mokama daugiau, nei pas konkurentus, dėl ko esą atsiviliojami geriausi. Tinklas plečiasi lėtai, nes nori, kad kiekviena nauja vieta užtikrtintų tą pačią kokybę. Daugiausiai restoranų Kalifornijoje ir jis tapęs savotišku Kalifornijos sinonimu.

Jack in the Box. Apie šį Vakarų JAV būdingą greito maisto tinkle man sunku ką nors parašyti – skanu, bet nėra kažko išskirtinio. Mėsainiai, sūrainiai, kompleksai ir tiek.

Jack in the Box

Jack in the Box

Jack in the Box mėsainis

Jack in the Box mėsainis

Johnny Rockets. Šio tinklo restoranai imituoja ~1950 m. Amerikos užkandinę. Tiekiami burgeriai, bet atnešami prie stalo, o ne parduodami iš prekystalio, kaip įprasta greito maisto tinkluose. „Seno stiliaus“ dekoras (senovinės reklamos), baldai, šiaudelių dėžutės bei „Jukebox“ įrenginiai, kur įmetęs monetą gali užsakuti muziką – tiesa, restorane, kurį lankėme, jie neveikė, o muziką siūlė užsakyti telefono aplikacija.

Johny Rocket's stilius

Johny Rocket’s stilius

Johnny Rockets burgeris

Johnny Rockets burgeris

A&W. Iš tikro yra du tinklai šiuo pavadinimu – vienas Kanadoje, kitas visur kitur. Prekės ženklas sutampa, jų kilėm ta pati, bet kadaise išsiskyrė ir meniu beveik visai dabar skirtingi. Kanadietiško patiekalai pavadinti giminystės ryšių ar amžiaus tarpsnių vardais – „paauglys“, „mama“, „tėtis“, „kūdikis“ ir pan. Pagal juos galima kažkiek nuspėti dydį, bet šiaip labiau skiriasi ingredientai.

A&W Kanada

A&W Kanada

A&W Kanada mėsainis

A&W Kanada mėsainis


Sumuštinių restoranai


Pagrindinis patiekalas – sumuštiniai ar submarinai. Kai kur jie nešildomi, kitur – paprašius pašildomi.

Subway. Garsiausias sumuštinių restoranų tinklas pasaulyje ir nuo 2011 m. – didžiausias pasaulyje greito maisto tinklas apskritai (pralenkė “McDonald’s”). Tiesa, palyginus su daugeliu greito maisto tinklų, “Subway” restoranai gerokai mažesni, staliukų būna nedaug. “Subway” pagrindinis patiekalas, aišku, pailgi sumuštiniai, o jo koziris – galimybė tuos sumuštinius pasidaryti kokius nori. Kaina yra tik už mėsą – visa kita renkiesi pats atskirai. Duoną, sūrį, tada – daržoves, kurių gali prašyti įdėti kiek nori ir kokių nori. Primokėti nereiks. Daugelyje šalių ir gėrimo gali įsipilti kiek nori – jei gėrimą perki. Siūlomi ir kompleksai sumuštinis+gėrimas+saldus sausainėlis arba sumuštinis+gėrimas+bulvių traškučiai. Daugelyje šalių sumuštiniai dviejų dydžių – mažas (pusinis) ar didelis, kitur dar yra ir “labai didelis”.

Subway restorane

Subway restorane

Jimmy John’s. Šiame tinkle sumuštiniai atrodo tarsi susitepti paties namie pusryčiams. Priešingai nei “Subway”, jų čia ir nešildo, nėra kažkokių ypatingų patentuotų gaminimo technologijų, kaip daugelyje greito maisto tinklų. Tad ir skonis panašus, kaip naminių sumuštinių: apsilankęs jaučiausi keistai – tarsi būčiau gana nepigiai nusipirkęs sumuštinį, kokį pats būčiau galėjęs greitai susitepti. Tik kad Jimmy John’s, priešingai nei namie ar Subway, negali pasirinkti konkrečių ingridientų – turi imti patiekalus, surašytus meniu, tarp kurių sumuštinių su savo mėgiamais ingridientais neradau. Sumuštiniai labai dideli: “mažas sumuštinis” turi ~1000 kalorijų (faktiškai dviems žmonėms), didelis ~2000 (arti žmogaus dienos normos). Dar mažesni yra tik dalies rūšių sumuštiniai. Jimmy John’s restoranai dekoruoti visokiomis pusiau išmintingomis, pusiau juokingomis citatomis ir karikatūromis. Kitas išskirtinumas – įkūrėjas lietuvių kilmės (jo mama – gryna lietuvė, o jo žmona – Lietuvos garbės konsulė).

Jimmy John's

Jimmy John’s

Jimmy John's interjero pokštai vyrų tualete

Jimmy John’s interjero pokštai vyrų tualete

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John's sumuštinis

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John’s sumuštinis

Jersey Mike Subs. Šis 17-mečio iš Naujojo Džersio išplėtotas tinklas irgi siūlo didelius sumuštinius iš meniu. Kai parodė duonos gabalą, atrodė ne toks didelis, tačiau į vidų pridėta labai gausiai mėsos – duonos-mėsos santykis buvo kone 1:1. Oficialioje svetainėje rašo, kad “mini” dydžio sumuštinis yra vienam, “regular” – dviems, o “giant” – keturiems, nors Amerika yra Amerika – kai kuriems lietuviams ir “mini” užteks dviems, o nenustebčiau, kad yra amerikiečių, kurie vieni suvalgo “giant”…

Jersey Mike's sumuštinis

Jersey Mike’s sumuštinis

Quiznos. Pagrindinis pasiūlymas – sumuštiniai, bet yra ir nedidelės picos. Sumuštinių sudėties pasirinkti negalima, priešingai nei Subway. Didelę dalį sudaro salotos, skonis atrodo „natūralesnis“ nei Subway.

Quiznos restoranas

Quiznos restoranas

Quiznos sumuštinis

Quiznos sumuštinis

Firehouse Subs. Pavadinimas reiškia „Gaisrinės sumuštiniai“ ir visas restorano dizainas alsuoja gaisrine ir gaisrininkais: viduje ištapyti ugnegiasiai ar degantys namai, renkamos aukos gaisrininkams ir pan. Tiekiami trijų dydžių sumuštiniai, kurių didžiausias iš esmės skirtas dviems žmonėms. Reikia išsirinkti sumuštinį iš meniu arba galima susidėlioti pačiam. Gaisrininkų terminologija yra ir patiekalų pavadinimuose, o daugelis patiekalų gali būti prašomi „fully involved“ („apimti gaisro“) – tai yra, su tam tikru daržovių rinkiniu. Kaip ir „Subway“, siūlomi kompleksai su čipsais arba saldžiais sausainiais ir gėrimu. Gėrimas gali būti pasirenkamas iš dešimčių skirtingų kolos variantų.

Firehouse Subs iškaba

Firehouse Subs iškaba

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane - unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane – unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs sumuštinis (didžiausias, perpjautas per pusę)

Firehouse Subs sumuštinis (didžiausias, perpjautas per pusę)

Blimpie. JAV yra dviejų tipų maisto tinklai: augantys, kiekvienais metais atidaro net ir po šimtus naujų restoranų, ir besitraukiantys, kurie kadais turėjo penkis ar dešimt kartų daugiau restoranų nei dabar. Jie traukiasi, bet visai neišnyksta, ir kur JAV užkampiuose dar gali rasti tai, kas būdavo populiaru kokiais 1980 m., bet dabar beveik nežinoma… Vienas tokių tinklų – „Blimpie‘s“, toks „prastesnis Subway“. Viskas labai panašu, net stilistika irgi remiasi Niujorku, o pavadinimas susijęs su transportu (Blimp – dirižablis), bet skonis kažkoks labiau „mėgėjiškas“, „naminis“: nieko keisto, kad „Blimpie“ pralaimėjo konkurencinę kovą „Subway“. Geriausiais laikais ~1993 m. jų JAV buvo 630, o 2022 m. – jau tik 156. Beje, pirmasis Blimpie atsidarė metais anksčiau, nei Subway – pirmumas dar nieko negarantuoja.

Blimpie sumuštinio vidus

Blimpie sumuštinio vidus


Universalūs greito maisto restoranai


Arby’s. Čia siūlomi ir mėsainiai, ir sumuštiniai, ir net kebabai. Pasiūla įvairi: pvz. būna mėsainių ar sumuštinių su tamsia duona. Man vienas skaniausių – reuben sumuštinis: juoda duona su mėsa ir marinuotais kopūstais. Arby‘s yra daug mėsainių, kurie savotiškas tarpas tarp mėsainių ir sumuštinių – duona tarsi nuo sumuštinių, bet suvožti kaip mėsainiai. Kai kurie šilti, kai kurie – ne.

Dairy Queen. Pagal pavadinimą („Dairy“ – pieno produktai) atrodo, kad tai turėtų būti ledų tinklas. Iš tikro yra ir „Dairy Queen“ leidainių, bet yra ir hotdoginių (kurie patiekiami su bulvių traškučiais), ir mėsaininių – tai tarsi visai skirtingi tinklai. Galima užsakyti burgerius pagal dydį – sudėtis visų ta pati, tik skiriasi dydžiai, o priedai – ne. Papildomus priedus, kaip jalapenus, gali nusipirkti atskirai. Geros bulvytės.

Dairy Queen dešrainiai

Dairy Queen dešrainiai

Panera Bread. Tarpas tarp restorano ir kavinės. Kaip kavinė, siūlo vietas darbui, gerą internetą, kavą, saldžius maistus. Kaip restoranas, siūlo gerokai platesnį meniu, po truputį iš visko – sumuštiniai, picos, Mac and Cheese. Kaip ir dera tinklui tokiu pavadinimu, akcentas – ties duona (picos, sumuštinių ir t.t.). Siūlo kavos prenumeratas.

Panera Bread pica

Panera Bread pica

Sheetz. Degalinių / parduotuvių tinklas, kruis siūlo ir pagal užsakymą gaminamus mėsainius bei kitus patiekalus. Deja, kokybė prastoka, duona buvo sužeidėjusi ir pan. – geriau eiti į tikrą restoraną.


Picerijos ir itališki restoranai


Pagrindinis patiekalas – picos. Daugelyje tarptautinių picerijų tinklų tai ne tradicinės itališkos picos, tačiau storapadės – nors padą kai kur galima pasirinkti. Dalis restoranų dirba labiau ar visai išvežimui.

Pizza Hut. Picerijų tinklų “klasika”. Būtent tokios storapadės picos dominuoja pasauliniuose picerijų tinkluose (o ne plonapadės itališkos, kurios populiarios Lietuvoje). “Pizza Hut” koncepcijos įvairiose šalyse švelniai skiriasi, pvz. kai kur jie turi salotų barą.

Domino’s Pizza. Pagrindinis Pizza Hut konkurentas, panašus savo siūlymais.

Little Caesar’s. Šiose picerijose meniu yra trumpas – visos picos vieno didelio/šeimyninio dydžio (vienos pakanka dviems-trims žmonėms) ir tik keletas jų rūšių. Tačiau trumpas meniu reiškia, kad picas Little Caesar’s gali laikyti nuolat pagamintas ir šiltas (panašiai, kaip McDonald’s mėsainius). Nereikia laukti, kol pagamins: ateini ir nusiperki iš prekystalio. Tiesa, bus pagamintos ne visos picos, tad skubant reikia paklausti, kurios pagamintos. Dalis Little Caesar’s picų yra “jungtinės” – tai yra, kiekviena pusė ar kiekvienas ketvirtis tarsi iš skirtingos picos. Tokiu būdu galima paragauti įvairių skonių perkant tik vieną picą. Daugelis Little Caesar’s restoranų pardavinėja tik išsivvežimui, staliukų neturi. Kainos geros, pigiau nei pas konkurentus už tą patį.

Little Caesar's paruoštų picų zona

Little Caesar’s paruoštų picų zona

Pica iš keturių skirtingų skonių

Pica iš keturių skirtingų skonių

Papa John’s. Šis tinklas brangensis nei kiti picerijų tinklai ir akcentuoja savo picų kokybę, nors, manau, jis smarkiai nesiskiria nuo kitų.

Sbarro. Oficialiai – itališkų patiekalų tinklas, bet realybėje jie su amerikietišku prieskoniu: storapadės picos, spagečiai su nebūtinai tradiciniais itališkais padažais. Picos parduodamos po gabalėlį iš jau pagamintų arba visa pica. Makaronai įdedami iš jau pagamintų.

Sbarro picos gabalėlis

Sbarro picos gabalėlis

Vapiano. Itališko maisto tinklas – turi ir picas, bet labiau makaronų. Makaronai man daug skanesni nei picos. Įdomus pardavimo principas: įeidamas gauni kortelę, paskui eini su ja prie virėjų ir užsakai maistą bei stebi, kaip jį gamina. Manau, šis principas – didžiausias “Vapiano” trūkumas: pietų metu susidaro didelės eilės. Makaronų negali nei sėstis laukti (kaip daugelyje restoranų), nei gauti greitai (kaip greito maisto restoranuose) – jei prieš tave 4 žmonės eilėje, tai turėsi stovėti, kol pagamins makaronus kiekvienam iš jų, tada užsakyti pats ir žiūrėti, kaip gamina tau. Gal dėl to kai kuriuose “Vapiano” restoranuose dabar jau šio principo atsisakoma – tiesiog užsisakai, sėdi ir nežiūri, kaip tau gamina, o, kai pagamina, supypia įrenginys ir eini pasiimti.

MOD Pizza. “MOD” šifruojasi kaip “Made on Demand”. Be meniu esančių picų, čia yra galimybė susikurti savo picą tarsi Subway sumuštinį: sakai padažus, ingredientus. Be to, priešingai daugeliui Amerikos picų tinklų, picos čia itališkos, plonapadės.

Olive Garden. Italų restoranų tinklas – bet ne picerija. Siūlo spagečius, lazanją ir pan. Aptarnauja prie staliukų ir yra brangus, nors porcijos didžiulės, be to, duodama visokiausių garnyrų (duonos, salotų ir pan.), kas įeina į kainą. Vienam žmogui beveik neįmanoma viso to suvalgyti (bent jau man).

Olive Garden makaronai

Olive Garden makaronai


Vištienos restoranai


Pagrindinis patiekalas – vištiena, ypač vištos kojelės. Tiekiamos ir krūtinėlės be kaulų. Perkama, tarkim, 3 ar 5 šlaunelės ir valgoma rankomis. Gali būti užkandama bulvytėmis fri. Be pagrindinių tokio tipo restoranų tinklų, yra gausu valstybinių net ir skurdžiose šalys e- savo tinklus turi Indonezija, Panama, Gvatemala ir t.t. Skurdžiose šalyse dažnai vištiena tampa pirmu dalyku, kuris jau daugeliui įperkamas restoranuose, ir todėl išplinta vištienos tinklai.

KFC. Vištienos restoranų klasika. Daugelis patiekalų čia – vištiena su kaulu, bet vištienos juostelės yra be kaulo. Dažnai patiekiami su bulvytėmis, gėrimu, taip pat visokiais kibiriukais, kur įeina, tarkime, dalis vištienos gabaliukų su kaulais, dalis – be kaulų, taip pat bulvyčių porcijos, gėrimai.

Nando’s. Pietų Afrikos tinklas, įkvėpimo besisėmęs Portugalijos kolonijose. Vištiena čia padaroma pasirinkto aštrumo lygio (iš penkių), taip pat stovi kelių atšrumo lygių padažai. Aptarnaujama prie staliuko.

Bojangles. Skelbiasi kaip vištienos ir biskvitų tinklas. Biskvitais vadina tokias sūrokas bandeles. Su jomis daro tarsi burgerius, kur viduje įdeda pvz. vištienos. Bet daugiau nieko – jei burgeriuose būna daug ingredientų, ten nedaug, gali nebūti padažo. Jį reikia pirkti atskirai ir be jo atrodo, kad kažko smarkiai trūksta. Daugiausiai JAV pietuose.

Chick Fil’A.

Popeye's ženklas

Popeye’s ženklas

Popeye’s. Skani traški vištiena, o didžiausias koziris – didelis kiekis padažų, ypač aštresnių.

Popeye's ženklas

Popeye’s ženklas

Church’s chicken (musulmonų šalyse – “Texas Chicken“).


Meksikietiški greito maisto tinklai


Tai, kas pasaulyje vadinama meksikiečių virtuve, iš tiro yra Teksaso virtuvė, bet ji stebėtinai tinka greito maisto restoranams. Pakanka turėti daržovių, sūrio, mėsos ir iš jų kad ir kliento akyse gali padaryti “meksikietiškus” takus, buritas, kesadiljas.

Taco Bell. Garsiausias teksasietiškų patiekalų tinklas – sunku net kažką parašyti apie jį, nes tai tarsi “žanro etalonas”, panašiai kaip McDonald’s burgerių ar KFC vištienos.

Taco Bell kesadilja

Taco Bell kesadilja

Del Taco. Gana eilinis tex-mex patiekalų tinklas, itin populiarus JAV Vakaruose. Restoranai dirba ilgai, dažnas ir 24 val. (nors dažnai tik Drive Through). Siūlomi takai, buritai, kesadiljos. Galima pasiimti vieną iš keturių aštrumų Del Taco padažų.

Del Taco meniu

Del Taco meniu

Moe‘s. Čia gali pasidaryti savo teksasietiškus patiekalus – pasirenki patiekalo tipą (kesadilja, takai, buritas arba dubuo) ir ką ten dėti. Daugelis dalykų įeina į kainą (daržovės, sūriai, viena mėsos rūšis), kai kurie – už priemoką. Viskas patekiama su načiomis. Po visko yra galimybė užsidėti padažų nuo padažų lentynos (neribotai). Padažai yra suskirstyti pagal aštrumą.

Moe ingredientų pasirinkimo vieta

Moe ingredientų pasirinkimo vieta

Moe vieta, kur gali užsipilti įvairius padažus

Moe vieta, kur gali užsipilti įvairius padažus

Moe patiekalai

Moe patiekalai

Chipotle. Man patinka mažiau nei Moe’s ar Taco Bell; mažiau pasirinkimo ir galimybių individualizuoti patiekalą, daug priedų mokami ir nepigūs, mažiau variantų (tarkime, kesadilja – vaikiška). Šiame tinkle susidūriau ir su mėginimu apgaauti: iš pradžių nurašyti daugiau pinigų, nei kainavo paitekalai, vėliau – nurašyti nuo kortelės du kartus. Aišku, tai gali būti atsitiktinumas.

Chipotle patiekalai

Chipotle patiekalai


Negreito maisto restoranų tinklai


Nors “restoranų tinklas” asocijuojasi su greito maisto restoranais, ilgainiui atsirado ir negreito maisto tinklų: jie brangesni, “prestižiškesni”, čia nereikia pirkti maisto prie prekystalio – aptarnauja padavėjai. Privalumas, palyginus su netinklų restoranais – visada žinai, ką gausi. Lietuvoje šių tinklų mažai, bet JAV yra daugelyje miestų. Tiesa, jei greito maisto tinklo restoranų tame pat mieste gali būti daug, tai daugelis negreito maisto tinklų atidaro tik po vieną restoraną, nebent miestas labai didelis: į šiuos restoranus specialiai važiuojama vakare, o ne stabtelima pakeliui.

Hooters. Pagrindinis tinklo akcentas – išvis ne maistas, o menkai apsirengusios jaunos padavėjos (apkaltintas diskriminacija pagal lytį ir amžių, restoranas apsigynė, sakydamas, kad jo padavėjos tarsi aktorės). Kitas akcentas – sportas daugybėje ekranų. Restoranai netgi pardavinėja savo suvenyrus. Todėl pirmą kartą ten eidamas pernelyg daug nesitikėjau – tačiau maistas irgi geras. Tik brangus.

Hooters reklama

Hooters reklama

Cracker Barrel. “Kaimiško maisto” tinklas JAV. Kadangi tas maistas ir gana artimas mums (bulvės ir pan.) – pasirodė artima, bet šiaip ne itin skanu. Be to, šalia kiekvieno restorano yra parduotuvė, kur parduodama įvairių prekių, pvz. kermošinius primenantys saldainiai ir pan. Gal sutapimas, o gal kaimiškos koncepcijos dalykas: visuose Cracker Barrel, kur buvau, nėra WiFi.

Cracker Barrel patiekalas

Cracker Barrel patiekalas

Cracker Barrel parduotuvė

Cracker Barrel parduotuvė

TGI Friday. Burgeriai, meksikietiškas maistas ir kita. Brangokas ir man asmeniškai nėra labai skanus.

Buffalo Wild Wings. Sporto barų tinklas. Įvairus maistas, o akcentas – daugybė televizorių, vienu metu rodančių įvairiausias sporto varžybas – žiūri ką nori. Panašu į „Hooters“, tik be seksualių padavėjų.

Denny’s. Užkandinių tinklas, kurio restoranai tradiciškai dirba visą parą.

Waffle House. Reklamuojasi kaip „Draugiška užkandinė“ ir savo išvaizda primena kokių 1960 m. Amerikos pakelės užkandinę – laikų, kai radosi automobilizmas ir daugybei amerikiečių atrodo kaip aukso amžius. Aišku, tiekia ir vaflius, bet ir dar daug ką be jų – tiesą pasakius, ne vafliai ten pasirodė skaniausi. Prie daug patiekalų yra pateikiamas ikoninis bulvių plokštainio tipo užkandis. Kiekviename Waffle House yra du būdai sėdėti – apie pusė vietų yra prie staliukų, o kita – prie baro. Pietinėse valstijose Waffle House vienas iš populiariausių maisto tinklų.

Waffle House

Waffle House

Waffle House vidus

Waffle House vidus

Tipinis Waffle House bulvinis garnyras

Tipinis Waffle House bulvinis garnyras


Kinų maisto restoranų tinklai


Daugelis kinų restoranų yra smulkūs verslai, priklauso kinų šeimoms. Todėl pasaulyje mažai kiniško maisto tinklų.

Panda Express. Didžiausias tarptautinis kinų maisto tinklas. Maistai čia sudėti ant prekystalio ir tau įdeda vieną iš kelių variantų: mažą, vidutinį, ar didelį. Į kiekvieną įeina garnyras (ryžiai ar makaronai) ir vienas, du arba trys patiekalai pasirinktinai iš siūlomų. Dauguma pateikalų neaštrūs, priešingai stereotipinei kinų virtuvei. Mes su žmona paprastai užsakome didžiausią rinkinį (ryžiai/makaronai ir trys patiekalai) ir jo užtenka dviems.

Panda Express išorė

Panda Express išorė

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų


Japoniško maisto restoranų tinklai


Kaip visada, japonai viską daro savaip – be įprastų burgerių, sumuštinių ir pan. tinklų, japonai turi savo greito maisto tinklus, kurie išplitę ir plačiau po Aziją.

Coco IchiBanya. Japonų tinklas, paplitęs Azijos šalyse. Pagrindinis patiekalas – japonškas karis (padaže plaukiojančios mėsos ir/arba daržovės). Atskirai pasirenki, su kuo bus tas karis (gali valgyti net ir be nieko), o taip pat pasirenki aštrumą – gali būti paaštrintas arba pašvelnintas. Aštrumo skalė skirtingose šalyse skiriasi, bet štai Japonijoje jau 3 aštrumas buvo labai aštrus (man, mėgstančiam valgyti aštriai), o 5 – beveik nevalgomai aštrus. Gi Japonijoje buvo net 10 aštrumų… Be to, išsirenki garnyrus. Daug CoCo Ichibanya restoranų būna ir nemokamas saldžiai-rūgštus garnyras.

Coco IchiBanya karis

Coco IchiBanya karis

Yoshinoya. Japonų tinklas, siūlantis tradicinį japonišką produktą: ryžius bliūde, padengtus mėsa. Mėsos sluoksnis gana menkas, o ryžių – daug (kaip vakariečio skoniui), bet japonijoje taip valgyti įprasta.

Yoshinoya tipinis patiekalas

Yoshinoya tipinis patiekalas


Bufetų tinklai

Šiuose tinkluose gali valgyti kiek širdis geidžia už fiksuotą sumą. Tiesa, ta suma nemaža – jei nevalgai labai daug, paprastai labiau apsimoka eiti ne į bufetą.

Golden Corral. Kiekviename iš šių JAV restoranų – milžiniškas bufetas iš įvairiausių patiekalų, nuo picų iki barbekiu mėsos iki vaisių ir salotų. Užeidamas susimoki valgio mokestį (priklauso nuo paros meto, pietūs – pigiausia, vakarienė – brangiausia) ir/arba gėrimo mokestį. Po valgio mokesčio gali imti valgyti kiek nori bufete, o už gėrimo mokestį tau atneša kiek nori gėrimų (kolos ir pan.). Taip pat duoda ir lėkščių, į kurias dėtis bufeto maistą. Maistas skanus, jo gausu, tačiau ir kainos didokos – pritaikytos vidutiniškai gana storiems ir daug valgantiems amerikiečiams, dėl ko mums, valgantiems mažiau, nelabai apsimoka.

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Kiti restoranų tinklai


Visada įdomu lankyti tinklus, kurie ne “štampuoja” gerai žinomų rūšių maistus, bet mėgina į tinklo lygį pakelti naujas koncepcijas – galbūt kokių retesnių regionų virtuvę.

Habib’s – vienas didžiausių Brazilijos restoranų tinklų specializuojasi esfihose – arabų įkvėptose, picų įtakotose “pcukėse”, kuriųč ia gali užsakyti dideliais kiekiais (pvz. 12) pačių įvairiausių skonių. Man pavalgyti užtenka 5.

Esfihų rinkinys Habib tinkle

Esfihų rinkinys Habib tinkle

Wetzel’s Pretzels. Daugelis greito maisto tinklų priklauso vienai kelių koncepcijų – pvz. picos, burgeriai, sumuštiniai. XXX sunku priskirti kuriai nors jų. Pagrindiis paiekalas, kurio vardu pavadintas tinkalas – toks preelis, tik ne saldus, o tarsi pica apdėtas priedais, pvz. sūriu ar jalapenais (yra visokių rūšių). Yra dar ir mažų hotdogėlių kibirėliai su padažais bei kitų unikalių patiekalų.

Precelis

Wetzel’s Precelis

Einstein Bros. Bagels. Tinklas siūlo tradicinį žydišką pateikalą – beigelius. Čia jie yra įvairių rūšių, pvz. užkept sūriu ar net jalapenais. Be to, už priemoką galima užsakyti, kad beigelį perpjautų tarsi burgerį ir ten įdėtų padažo, sūrio ar pan. Būna ir beigelių, paruoštų tarsi pica. Orientuojamasi į duonos kokybę, ji gera. Dažnas restoranas dirba tik pirmoje dienos pusėje.

Wienerschnitzel. Hot dogai. Galima pasirinkti kiek nori užpildų ant viršaus bei padažų. Patiekiami dėžutėse, dėl ko išėmus gana sunku valgyti neapsitaškius (jei daug užpildų). Šiaip standartiniai hot dogai.


Saldžių patiekalų (desertų) tinklai


Baskin Robbins. Specializuojasi leduose, kurių yra labai daug rūšių ir tau juos deda į specialų indą. Turi ir tortų.

Baskin Robbins patiekalai

Baskin Robbins patiekalai

Dunkin’ Donuts. Itin saldžios spurgos su įvairiais glajais. Yra ir visokių sumuštinukų bei dešrainių – gal todėl tinklas pamažu persivadina į tiesiog “Dunkin” – tačiau tai nėra šio restorano stiprioji pusė, tad jei norisi valgyti ko nesaldaus, geriau eiti kitur.

IHOP. Siūlo saldžius blynus.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Kai prisiliečiau prie istorijos

Kai prisiliečiau prie istorijos

| 0 komentarų

Daugelis mano tekstų apie užsienio šalis neturi „galiojimo laiko“ – juos nuolat atnaujinu, o ir šalys keičiasi mažai. Tikriausiai dar ir šiandien galėtum keliauti po Romą ar Niagaros krioklius pagal kelionių vadovą, parašytą prieš šimtą metų.

Bet yra buvę ir atvirkščiai. Kai keliaudamas atsidūriau istorinių įvykių sūkuryje ir tie, kurie keliavo ar keliaus ten vėliau, jau niekada neišvys vietų tokių, kokias mačiau aš.

Štai mano straipsniai apie tas vietas ir tuos laikus:

 


Sirija pilietinio karo išvakarėse

Kai 2009 m. keliavau po Siriją to dar negalėjau įsivaizduoti, bet tai buvo priešpaskutiniai taikos metai, kai turistai galėjo laisvai ir paprastai aplankyti visas Sirijos kryžiuočių pilis, senuosius arabų miestus, svetingus vietinius ar Palmyros bokštinius kapus (kuriuos paskui susprogdino Islamo valstybė). Tada dar šiame tinklaraštyje nerašiau straipsnių apie keliones, bet gerokai vėliau, žvelgdamas atgal ir jau žinodamas „ateitį“, sudėsčiau čia savo prisiminimus, o kartu pamąstymus apie tą šalį ir jos situaciją: “Rekviem Sirijai”.

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija)

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija), kurį vėliau, 2015 m., nugriovė Islamo valstybė

 


Tokijas per žemės drebėjimą, kai sprogo Fukušima

2011 m. Per didįjį Kanto žemės drebėjimą, po kurio sprogo Fukušimos atominė elektrinė, buvome Tokijuje, aukščiausio miesto dangoraižio viršūnėje. Tai buvo mūsų medaus mėnuo ir kaip tik tą lemtingą kovo 11 d. atskridome į miestą. Plačiau apie tas dvi dienas, požeminius smūgius, japonų reakcijas ir kita – mano kelionių dienoraštyje.

Žemės drebėjimo metu, visiems puolus ant žemės

Žemės drebėjimo metu, visiems puolus ant žemės

Dūmai kyla iš žemės drebėjimo padegtos Čibos naftos verslovės. Vaizdas iš aukščiausio Tokijo dangoraižio viršutinio aukšto

 


Kosovas greitai po nepriklausomybės

2011 m. lankiau Kosovą – vos trys metai po to, kai šalis paskelbė nepriklausomybę. Buvo įdomus laikas: gausybės naujų paminklų ano karo didvyriams, chaotiško beatodairiško Kosovo miestų augimo ir t.t. Ką mačiau, aprašiau straipsnyje “Kosovas gimė iš naujo“.

Neseniai pastatytas paminklas Kosovo karo didvyriui su šiuolaikiniu ginklu ir Albanijos vėliava

Neseniai pastatytas paminklas Kosovo karo didvyriui su šiuolaikiniu ginklu ir Albanijos vėliava

Dingusieji be žinios ar žuvę kare Kosovo žmonės. Prištinoje kabojo tokie blunkantys jų atvaizdai

Dingusieji be žinios ar žuvę kare Kosovo žmonės. Prištinoje kabojo tokie blunkantys jų atvaizdai

 


Kuba per didžiųjų pokyčių metą

2012 m. keliavau po Kubą. Fidelio Kastro jau nebuvo, bet valdė jo brolis Raulis. Kuba atsivėrinėjo turistams, kelionės po ją jau buvo įmanomos, bet buvo gausybė keistų ribojimų: nuo visur neskanios mėsos (nes mėsos importuoti savarankiškai niekas neturėjo teisės) iki interneto tik specialiose interneto kavinėse, į kuria sulaukė didžiulės eilės, iki dviejų valiutų (viena vietiniams, kita turistams), iki vaistinių užsieniečiams (vietiniams daug kas neprieinama) ir t.t. Vėliau daug kas nyko, Kuba pamažu – labai pamažu – artėjo prie eilinės šalies. Tą 2012 m. Kubą aprašiau čia, straipsnyje “Kuba: mirštančios revoliucijos žemė“.

Išblukusi propaganda

Išblukusi propaganda

Trupanti Havana

Trupanti Havana

 


Sakartvelas paskutinėmis Sakašvilio valdžios savaitėmis

2012 m. keliavau po Gruziją tada, kai šalį modernizavusi ir modernia architektūra užstačiusi Micheilo Saakašvlio valdžia artėjo prie pralaimėjimo rinkimuose, kuris daug ką apgręžė, o daug buvusių lyderių net patupdė į kalėjimą. Savo straipsnyje “Gruzijos svajonės pabaiga?” aprašiau nuotaikas Sakartvele ir aplink tuo metu.

Tbilisyje statomas vienas paskutinių Sakašvilio stiliaus supermodernių pastatų

Tbilisyje statomas vienas paskutinių Sakašvilio stiliaus supermodernių pastatų – koncertų salė

 


Ukraina Euromaidano ir Donbaso karo metu

2013-2015 m. kasmet keliavau į Ukrainą ir regėjau, kaip greitai ji keitėsi. 2013 m. dar mačiau stovinčius Leninus, protestus, kurie kitais metais išaugo į Euromaidaną (žr: “Kijevas Euromaidano išvakarėse“). 2014 m. keliavau į Kijevą tuo metu, kai Ukrainos rytuose vyko aršiausi mūšiai – norėjau paremti Ukrainą, o kartu mačiau reakcijas, patriotizmo šuolį (žr. “Kijevas karo metu“). Ir pagaliau Vakarų Ukraina 2015 m. jau „po visko“ – tos kelionės tiklas buvo LDK pilys, bet tarp jų mačiau ir aprašiau ir naujai išdažytas Ukrainos vėliavas, naujai iškilusius paminklus Maidano didvyriams ir Banderos partizanams ir t.t. (žr. “Vakarų Ukraina: lietuviškos pilys, ukrainietiška viltis“)

Savanoriai perdažinėja Kijevo tvoreles vėliavos spalvom, renka aukas dažams

Savanoriai perdažinėja Kijevo tvoreles vėliavos spalvom, renka aukas dažams

Donbaso bataljonas prisistato Kijevo maidane rinkdamas aukas ir savanorius karius į Donbasą, kur virė mūšiai

Donbaso bataljonas prisistato Kijevo maidane rinkdamas aukas ir savanorius karius į Donbasą, kur virė mūšiai

 


Uzbekija prieš baigiantis Karimovo režimui

2015 m. pervažiavome visą Uzbekiją. Nuomotu automobiliu, kai oficialiai internete dar buvo pilna informacijos, kad tai neįmanoma. Uzbekija atrodė keistame sovietiniame sąstingyje, paskendusi superbiurokratijoje ir superkorupcijoje. Valiutą reikėjo keistis juodojoje rinkoje (o toliau nuo sostinės – ir benziną taip piltis), vizas gauti sunku iš kiekvieno viešbučio rinkti įrodymus, kad apsistojai, kurių galėjo prašyti bet kuris pareigūnas, šie nuolat stabdydavo ir kabinėdavosi, ieškodavo galimybės reikalauti kyšių ir t.t. Tačiau greitai po to mirė diktatorius Islamas Karimovas ir visi, kas keliavo vėliau, pasakojo jau apie kitokią Uzbekiją: į kurią gali patekti be vizų, kuri laukia turistų. Straipsnis iš to laiko: “Uzbekija – sovietiškas šilko kelias“.

Sovietinis GAZ važiuoja pro kanalą, pavogusį vandenį iš Aralo jūros

Sovietinis GAZ važiuoja pro kanalą, pavogusį vandenį iš Aralo jūros

 


Per pasaulį koronaviruso pandemijos pradžios metu

2020 m. tą dieną, kai paskelbta koronaviruso pandemiją, išvažinėjome iš Lietuvos į kelionę po Pietryčių Aziją. Tada pasaulis ėmė užsidarinėti, o mes keliavome iš šalies į šalį daug kur įšokdami paskutiniai (net ir keletui valandų iki uždarant sienas). Kol galiausiai atsidūrėme Pietų Korėjoje 4 mėnesiams, kur nebuvo karantino. Parašiau ištisą straipsnių seriją apie pasaulį tuo metu, kur kiekviena valstybė, atrodo, susigalvodavo savo priemones ir jos buvo skirtingos. Ir labai mažai kas tada galėjo pamatyti visą situaciją ne iš vienos ar dviejų, o iš dešimčių šalių. Įspūdingiausias – pirmasis straipsnis apie išvykimą iš Lietuvos per Lenkiją, Katarą, Tailandą, Indoneziją, pakeliui užsidarinėjant sienoms ir nykstant pasauliui, kurį žinojome. Kokios buvo žmonių nuotaikos skirtingose šalyse, kai, atrodė, kelionė per sienas – tai kelionė laiku? Kokios buvo mūsų nuotaikos, kaip organizavomės, kad būtume riekiamu laiku reikiamoje vietoje, kai tų vietų vis mažėjo? Jis buvo perspausdintas net Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“, nors nesu Amerikos lietuvis… Dienoraščiai iš to laiko: Kovas-balandis (Pietryčių Azija ir kt.) | Balandis-gegužė (Seulas) | Gegužė-birželis (Korėjos kurortai) | Birželis-liepa (Pietų Korėja ir grįžimas) | Liepa-rugsėjis (jausmas grįžus ir kelionė į Suomiją)

Skrydyje Varšuva-Doha

Skrydyje Varšuva-Doha 2020 m. kovo 12 d. Kai kaukės dar buvo neprivalomos ir jas dėvėjo tik mažuma ir kai nemokėjome jų užsidėti (atvirkščiai 🙂 )

Atšaukti reisai Balio oro uosto ekrane

Atšaukti reisai Balio oro uosto ekrane

 


Egiptas be turistų koronaviruso pandemijos metu

Vos atsidarius Egiptui 2020 m. rugsėjį jį apvažiavome nepriklausomau automobiliu – tuo metu į Hurghadą tebuvo keli skrydžiai, organizuotų ekskursijų beveik nebuvo, tad Abu Simbelyje ar Cheopso piramidėje buvome visiškai vieni. Unikali atmosfera, kurios gal daugiau niekada nebus. Viską aprašau dienoraštyje: “Automobiliu per Egiptą. COVID metu.”.

Prie Abu Simbelo šventyklos

Prie Abu Simbelo šventyklos

Edfu šventykloje

Edfu šventykloje

 


Saudo Arabija greitai po to, kai ji atsidarė turizmui

2022 m. nuvažiavome 4300 km per Saudo Arabiją. Iki 2019 m. galo šalis buvo uždaryta turistams (ne musulmonų piligrimams), paskui buvo koronaviruso pandemija ir Saudo Arabija užsidarė vėl – taigi, buvome vieną iš pirmųjų mėnesių, kada turistai įleisti. Patyrėme atradimų (niekur neaprašytos vietos), nesusipratimų ir neaiškumų (galima ar ne į Mediną ir pan.), kruių nepatirs kiti, ir matėme bandymus transformuoti šalį – nuo masinių griovimų iki pažadų apie superstatybas (kurios realybėje dar nevyko).

Apleistame Šakros senamiestyje

Apleistame Šakros senamiestyje

Važiuojame per dykumą

Važiuojame per dykumą

Komentuoti
Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

| 0 komentarų

Seniai norėjau Formulės 1 varžybas pamatyti gyvai trasoje.

Šį norą išpildžiau 2021 m. Abu Dabyje – tikrai įspūdingame sezono finale.

Čia – mano įspūdžiai iš pirmų „gyvų“ Formulės 1 varžybų, kurie, tikiuosi, pravers ir kitiems, galvojantiems apie kelionę stebėti Formulės varžybų.

Formulės 1 trasoje

Formulės 1 trasoje

Visų pirma – bilietų į Formulę 1 įsigijimas

Formulės 1 sezonas susideda iš ~20 varžybų, tad pirmas sprendimas – kurias varžybas pamatyti?

Man pasirodė logiškiau ne organizuoti planus pagal varžybas, bet varžybas pasirinkti pagal savo planus. Ilgą laiką sekiau, ar Formulė 1 nevyks kur nors ten, kur ir šiaip ruošiuosi keliauti. Panašiai atsitiko 2021 m.: planavau vykti į EXPO parodą Dubajuje ir, švelniai paankstinęs atvykimo datas, į šią kelionę įtraukiau ir Formulę 1. Be kita ko, laukė sezono finalas, ir, kaip paaiškėjo, labai įdomus (nugalėtoją nulėmė būtent šios varžybos).

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Ėmus ieškoti bilietų, iš pradžių laukė nusivylimas: aukščiausias pozicijas „Google“ turėjo visokiausi tarpininkai, siūlę brangesnius ir prastesnius bilietus. Nuėjęs į oficialų „Yas Marina“ trasos puslapį, radau daugiau ir geresnių variantų. Aišku, pigu nebuvo (ir niekur nebus): Formulė vienos brangiausių sporto varžybų tiek organizatoriams, tiek žiūrovui.

Kita išlaidų dalis – viešbutis. Abu Dabyje (ir daug kur) Formulės savaitgalio metu viešbučių kainos išauga dvigubai, bet radome vieną visai gerą už 75 eurus už naktį (kitu laiku Abu Dabyje tai būtų brangu, Formulės savaitgalio metu – pigu). Viešbutis buvo visai pilnas.

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Kiek dienų bilietas, kokios vietos Formulėje 1 geriausios?

Pirmasis sprendimas – kelioms dienoms pirkti bilietą? Kiekvienas Formulės 1 „Grand Prix“ susideda iš viso savaitgalio: penktadienį – treniruotė, šeštadienį – kvalifikacija, sekmadienį – varžybos, ir čia be visokių kitokių dalykų ir pramogų. Nusipirkau bilietus visam savaitgaliui – manau verta, jei turi laiko. Jei ne, ar sportas domina ne tiek – tai didžiausia drama pačiose varžybose, ar varžybose ir kvalifikacijoje. Nieko keisto, kad su kiekviena diena tribūnose žmonių vis daugėjo.

Antrasis pasirinkimas – vietos. Formulė, priešingai ne, tarkime, krepšinis ar futbolas, ir priešingai nei NASCAR lenktynės, kurias irgi esu stebėjęs gyvai, yra tokia, kad iš bet kurios, kad ir pačios brangiausios, vietos, tegali matyti mažą trasos fragmentą.

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Taigi, pasirinkimas – kurį fragmentą. Gal kokį posūkį, prie kurio automobiliai suks lėčiau ir – jei pasiseks – įvyks koks svarbus lenkimas. Gal tiesiąją, kur jie lėks greitai. Aš pasirinkau starto/finišo tiesiąją, kur buvo galima matyti startą ir finišą, taip pat boksus ir – po varžybų – apdovanojimus. Prieš pirkdamas ieškojau komentarų, iš kur varžybas stebėti geriausia, bet tribūnų vertinimai Abu Dabio trasoje pernelyg nesiskyrė.

Be tribūnų, dar buvo „laisvos vietos“ be kėdžių, kurios pigesnės.

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Formulės 1 savaitgalio įžanga ir pramogos

Abu Dabio Formulės 1 savaitgalis prasidėjo dar ketvirtadienį. Jokios varžybos nevyko, bet būtent jau tądien atsidarė „Formulės 1“ festivalis: aplink trasą pristatyta visokių pramogų (žaidimų automatai – formulės, senų formulių automobilių paroda, galimybė būti išmestam iš krano) ir daug (bet visos laaaabai brangios, tad pavalgyti eidavome į gretimą prekybos centrą).

Įdomiausia tą dieną buvo ekskursija pro boksus, kur galėjome išeiti į trasą, stebėti automobilius ruošiančius visų komandų specialistus. Ji įėjo į kainą (kitom dienom irgi buvo tokių ekskursijų, bet jau tik pirkusiems brangesnius bilietus nei mūsų).

Ekskursijos po boksus metu

Ekskursijos po boksus metu

Taip pat „išmokome“ pasistatyti automobilį: bergždžiai važiavome į trasos parkingą, pasirodo, reikėjo važiuoti į gretimą prekybos centrą „Yas Mall“, o iš ten kursavo autobusai. Abu Dabyje rodyklių, paaiškinimų gana mažai, tad išsiaiškinimas užtruko, bet kitom dienom to kartoti nebereikėjo.

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus, atstumus iki besibvejamojo ir besivejančiojo: tai matai tik iš vietų prie starto/finišo

Vakare laukė koncertas, įeinantis į kainą: ypač Abu Dabio Grand Prix yra tikras festivalis ir kiekvieną vakarą Emirates Park netoli trasos laukė tikros muzikos žvaigždės: ketvirtadienį Khalid, penktadienį Stormzy, šeštadienį Lewis Capaldi, o sekmadienį turėjo būti Foo Fighters (bet dėl „sveikatos bėdų“ atšaukus pasirodymą juos pakeitė DJ Martin Garrix).

Bendrai paėmus, suskaičiavus, kiek pinigų susidėtų perkant bilietus į tokių žvaigždžių koncertus, susidėtų gera pusė visos Formulės bilieto kainos… Tiesa, pastebėjau tendenciją, kad „Formulės 1“ trasoje ir koncertuose vyravo kitokie žmonės: Formulėje vyresni, tarsi paėmę koncerto raiščius jie būtų juos perdavę savo vaikams. Ir ten, ir ten, vyravo vakariečiai, vietinių arabų mažai – bet jei trasoje jų dar buvo, tai koncertuose visai ne. Ten – alkoholis, apynuogės moterys, šokiai, visai kita atmosfera.

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Formulėje 1 – ir Formulė 2, Formulė 4, tik jos – užmirštos

Varžybos prasidėjo penktadienį. Laukė Formulės 1 treniruotės – ne pats įdomiausias momentas, tiesiog stebi pralekiančius automobilius, o rezultatai nieko nelemia. Tačiau tikiu, kad didesniam F1 gerbėjui nei aš, sekančiam viską apie pilotus, komandas, automobilius, ir tai labai įdomu.

Be Formulės 1, kiekvieną dieną laukė ir kitos treniruotės, kvalifikacijos, varžybos – Formulės 2 ir Formulės 4 (kitose trasose dar būna Formulė 3). Tai – pigesnės komandoms Formulės, kurių idėja tokia, kad tai gali būti kelias pilotams į Formulę 1. Iš tikro sistema labai negailestinga: tik mažytė dalis prasimuš aukščiau. Mūsų akyse Formulės 2 sezono čempionu tapo Piastri, bet net jis nesulaukė kitiems metams sutarties su Formulė 1. Be to, realybė tokia, kad jei „didieji“ Formulės 1 lenktynininkai gauna dideles algas, tai Formulėje 2, 3, 4, paprastai lenktynininkai (ar dažniau turtingi jų tėvai) patys susimoka didžiulius pinigus už teisę lenktyniauti.

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Dar liūdniau jiems turėtų būti matyti tribūnas. Net kai varžybos vyksta kartu su Formule 1, kai galioja tie patys bilietai ir visi turėjo teisę nemokamai pamatyti ir F2 ar F4, tribūnos buvo beveik tuščios, beveik jokio palaikymo, plojimų. Į Formulės 1 treniruotes ateidavo daugiau žmonių, nei į Formulės 2 ar Formulės 4 varžybas.

Viskas taip smarkiai kitaip, nei kokiame krepšinyje ar futbole. Ten irgi yra „stipriausios pasaulio lygos“, kaip krepšinio NBA, bet, nepaisant to, netrūksta dėmesio ir Eurolygai, nacionalinėms lygoms, šimtai tūkstančių ar milijonai sportininkų pasaulyje iš to gyvena. Taip yra todėl, kad ten yra „savi klubai“, žaidžiantys tavo mieste: kaunietis rems jam artimą „Žalgirį“, kas, kad koks Chicago „Bulls“ gal žaidžia geriau. Gi Formulė 1, 2, 3 ar 4 – visos jos vienodai toli, daugelis varžybas teaplanko kartą-kitą gyvenime ar bent per metus – tai kodėl tada tiesiog nesekti pačios brangiausios ir geriausios.

Formulės 1 fanai

Formulės 1 fanai

Šeštadienį vyko trečioji Formulės 1 treniruotė, o vakare kvalifikacija – jau svarbi, aktuali, ir pilniausia iki tol. Pirmą kartą atmosferą jau priminė sporto varžybas: aistringas palaikymas, plojimai, švilpimai.

Vakaro varžybos labiau patiko ir dėl to, kad karšta saulė nešvietė į veidą: rinkdamasis vietas, nepagalvojau apie tai, kad jos – veidu į pietus, o Emyratai – karšta dykuma.

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Formulės 1 festivalio kulminacija – varžybų sekmadienis

Sekmadienį pirmą kartą prie įėjimo į Formulės 1 trasą laukė didelės eilės – jau suvažiavo visi. Dėl Makso Verstapeno ir Liusio Hamiltono dvikovos, ypač daug atvyko olandų, kuriuos čia atvežė užsakomaisiais reisais – tribūnos nusidažė oranžine spalva. Įtampa vis kilo ir kilo, ją skatino komentatoriaus kalbos, praskridę lėktuvai (dangų nudažė Emyratų vėliavos spalvom), himnas.

Varžybų atmosfera – dar įspūdingesnė. Palaikymas, klyksmai. Atsistojančios tribūnos eilinį kartą pralekiant vis retėjančiam lenktynininkų peletonui. Daug žmonių su vėliavomis – ne tik Olandijos ar Britanijos, bet ir Meksikos (Sergio Peresui), Suomijos (Kimiui Raikonenui, tądien baigusiam karjerą) ir kt., žmonės džiaugėsi kad ir mažesniais tų lenktynininkų pasiekimais (pvz. kai Peresas stabdė Hamiltoną, kad Verstapenas jį bent kiek prisivytų).

Įkaitusi varžybų atmosferaĮkaitusi varžybų atmosfera

Įkaitusi varžybų atmosfera (dūmus danguje suformavo specialiai praskridę lėktuvai)

Vienas minusas – buvo sunku suprasti, kas vyksta kitur trasoje. Abu Dabio arenoje ekranų mažai, jie toli: esamus rezultatus tegalėjau įžvelgti pritraukęs vieną tokių ekranų su telefono fotoaparatu. Kalbėjo komentatorius – bet jį tegalėjai girdėti, kai automobiliai toli. Jei varžybų pradžioje tokių momentų dar buvo daug, tai įpusėjus, kai pilotus praskirstė sustojimai boksuose, jau beveik nuolat pro šalį lėkė koks ūžiantis automobilis ir komentatoriaus nesigirdėjo. Kita vertus, „Formulė 1“ ne „Formulė 2“: čia ir taip daug žinai. Pagal automobilio spalvas atpažįsti, kokia komanda, koks lenktynininkas.

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Pasidžiaugiau pasirinkęs vietą prie starto/finišo ir boksų: nors nemačiau „gyvai“ įspūdingų lenkimų, jokia vieta jų negarantuoja, juk kiekviename Grand Prix jų tikrai mažai. Užtat gyvai mačiau keturis garantuotus svarbius momentus: startą, sustojimus boksuose, finišą, apdovanojimus ant podiumo. Ir žmonių reakcijas į juos. Ir šventimus Red Bull boksuose po to, kai Verstapenas tapo čempionu.

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Viską sudėjus, Formulės 1 varžybos – ar, tiksliau, visas savaitgalis – buvo tikrai įspūdingas. Jei nesi „užkietėjęs“ Formulės 1 gerbėjas, kaip tie, kurie jau ant savo marškinėlių išspausdinę, į kurias varžybas skris kitais metais, gal nėra tikslo lankyti *daug* varžybų – juoba, žiūrėdamas per televiziją pačių varžybų tikriausiai pamatai gerokai daugiau ir supranti (nes rodo iš visos trasos, iš sraigtasparnio, iš pilotų kabinų ir t.t.). Tačiau kartą nuvykti į “Formulę 1” verta kiekvienam, kas bent jos fragmentą matė per televizorių ar bent ką apie ją žino.

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Amerikoje per vakcinų karštinę (2021 m. birželis-liepa)

Amerikoje per vakcinų karštinę (2021 m. birželis-liepa)

| 2 komentarai

2021 m. birželį-liepą praleidome Gvatemaloje ir JAV – ten tiek keliavome, tiek užsiėmėme savanoryste, tiek dirbome per atstumą.

Kaip visa tai atrodė iš JAV, kur vakcinacija prasidėjo viena pirmųjų, ir Gvatemalos, kur ji vyksta be galo lėtai? Kodėl vienose šalyse turistų dar beveik nėra, o kitose – turistų minios? Kaip keitėsi ribojimai, požiūriai ir kita, ką reiškia šiais laikais judėti per valstybių sienas toli nuo Lietuvos ir kokie dar žmonės tai daro? Kodėl JAV šiaurėje ir pietuose nuomonės apie pandemiją ir ribojimus skiriasi kardinaliai? Pasakojimas iš pirmų lūpų!

Nuo 2020 m. pradžios aplankiau 26 šalis. Ankstesni mano dienoraščio įrašai iš 5 žemynų, visi kartu pasakojantys apie šiuos unikalius metus, kai pasaulis pasikeitė ir kone viskas buvo nauja (ir mano reakcijos į tai): 2020 m. kovo-balandžio, balandžio-gegužės, gegužės-birželio, birželio-liepos, liepos-rugsėjo, rugsėjo-spalio, spalio-gruodžio, 2021 m. sausio-balandžio, 2021 m. balandžio-biželio

Jašchoje, nuo vienos piramidžių viršūnių stebiu kitas

Jašchos majų griuvėsiuose Gvatemaloje nuo vienos piramidžių viršūnių stebiu kitas – be kitų turistų

Straipsnis žemiau yra apie su pandemija susijusius nuotykius. Lankytinos vietos plačiau aprašytos čia: Gvatemala, Naujasis Orleanas, Pietų JAV, Niujorkas


Gvatemala (2021 06 01-2021 06 22)


Kodėl į Gvatemalą vykti prisibijojau (be reikalo)?

Į Gvatemalą vykti prisibijojau. Greitai iki skrydžio iš Panamos pasiekia informacija, kad jau daugelis šalies savivaldybių pateko į raudonąją zoną. Pagal oficialius reikalavimus, toje zonoje uždaromos ir lankytinos vietos, archeologinės vietos, muziejai. Ir viena savivaldybių, ką tik patekusių į raudonąją zoną, yra Floresas, kuriame – garsusis majų miestas Tikalis, pagrindinė Gvatemalos lankytina vieta. O tą žemėlapį koreguoja kas dvi savaites.

Be Tikalio į Gvatemalą nelabai verta skristi, arba reiktų skristi tik trumpam, lankytinoms vietoms geltonose ir oranžinėse zonose aplink Gvatemalos miestą pažiūrėti.

Gvatemala suskirstyta į pavojaus zonas. Kad gerai prisimičiau kur kas - ir galėčiau vertinti dėl lankytinų vietų, valgymo - užsidedu šį planą ant pagrindinio mobiliojo telefono ekrano

Gvatemala suskirstyta į pavojaus zonas. Kad gerai prisimičiau kur kas – ir galėčiau vertinti dėl lankytinų vietų, valgymo – užsidedu šį planą ant pagrindinio mobiliojo telefono ekrano

Klausiame gavtemaliečių, ar veikia Tikalis – autonuomos, ekskursijos organizatorių. Visi sako „veikia“. Ekskursijų organizatoriai net nesupranta klausimo: „Taip, Floreso savivaldybė yra raudonojoje zonoje, bet Tikalis toli nuo Floreso, apsistokit prie pat jo, čia COVID nėra“. Galvoja, kad būgštaujame dėl užsikrėtimo, o ne dėl to, kad, pagal įstatymus, Tikalis turi neveikti.

Viešasis transportas tuose Gvatemalos keliuose, kur lengvasis automobilis nebepravažiuoja

Viešasis transportas tuose Gvatemalos keliuose, kur lengvasis automobilis nebepravažiuoja

Užuot pirkę skrydį iš Gvatemalos į JAV, tik rezervuojame be apmokėjimo. Parodome tą rezervaciją – tinka. Jau nuskridę į Gvatemalą, pamatę realią situaciją spręsime, kiek laiko ten pasilikti: tris savaites, kaip planavome, ar trumpiau.

Nusileidžiame Gvatemaloje. Oro uosto turizmo informacijoje klausiu, ar veikia Tikalis. „Veikia“ – sako nesuprasdami klausimo.

Dirbu per atstumą Gvatemaloje

Dirbu per atstumą Gvatemaloje

Taip jau yra su COVID ribojimais. Kitas šalis dažnai vertini per tą prizmę, kokia yra šalyje, kur esi tuo metu (pvz. Lietuvoje). „Jei Lietuvoje tokio nurodymo klauso – reiškia, ir ten klausys“. Bet skiriasi ne tik įstatymai, teisės aktai – skiriasi ir požiūris į juos, o to internete neperskaitysi, tai galima nebent pajusti vietoje. Štai gvatemaliečiai nesupranta, kaip kažkas gali galvoti, kad Tikalis užsidarys dėl kažkokios raudonos zonos kažkokiame internetiniame žemėlapyje.

Viena retų vietų, kur pagal įstatymus nurodyta, kokia ten zona

Viena retų vietų, kur pagal įstatymus nurodyta, kokia ten zona

Pamažu suprantu, kad iš visų pasaulio šalių, kurias lankiau, Gvatemaloje į COVID teisės aktus dėmesys nekreipiamas labiausiai. Juk Tikalis tai yra valstybinė institucija – ir net ji neklauso nurodymų. Ką jau kalbėti apie verslą: formaliai oranžinėje zonoje, kokios šiuo metu yra Gvatemalos miestas, tarkime, turėtų neveikti restoranai prekybos centruose – bet puikiai veikia. Yra reikalavimas, kad prie kiekvienos vietos kabotų ženklas, koks pavojaus lygis toje savivaldybėje – per tris savaites Gvatemaloje tokius ženklus mačiau gal tris. Dar požiūris į koronaviruso situaciją priklauso nuo tautybės: ispanakalbių vietinių nemaža dalis su kaukėmis, ypač Gvatemalos mieste, užtat majų tokių beveik nėra.

Čia lyg oranžinė zona

Čia lyg oranžinė zona (Čičikastenango majų turgus)

Taigi, nusiperkame bilietą iš Gvatemalos po trijų savaičių. Dar gali būti, kad Tikalio zonoje požiūris kitoks ar (realiau) kad kas pasikeis iki tada, dėl to visų pirma važiuojame būtent ten. Pro Semuk Čampėjų, kur esame vieninteliai hostelio svečiai – todėl nieko tokio, kad tualetas esą bendras, juk turime sau visą aukštą.

Turime visą aukštą Semuk Čampėjaus hostelyje

Turime visą aukštą Semuk Čampėjaus hostelyje

Majų griuvėsiai, tušti viešbučiai ir ypatingi turistai

Atvykę į Sajaščę, neradę jokios kitos informacijos, viešbutyje pasidomime ekskursijomis į Agvatekos, Seibalio majų griuvėsius, kur tegalima plaukti valtimi. Jas viešbutis suorganizuoja – bet esame vieninteliai turistai tose vietose per visas valandas, kurias ten praleidome.

Po to, kai įsigyjame ekskursiją, pamatome, kad viešbutis išnešė lentą, kad pardavinėjamos tokios ekskursijos: atrodo, buvo ilgam ją paslėpęs, nes nebesitikėjo, kad koks turistas užsuks…

Žygis per džiungles prie majų griuvėsių be kitų žmonių

Žygis per džiungles prie majų griuvėsių be kitų žmonių

Florese jau kitaip: svarbiausias turistinis majų regiono centras ežero saloje net ir šiais laikais pritraukia lankytojų, tiesa, daugelis jų gvatemaliečiai. Atėję į viešbutį vietoje nesunkiai gauname numerį už geresnę kainą nei Booking.com, su geriausiu vaizdu į ežerą ir nėra problemų kas rytą rezervaciją prasitęsti (nenorėjome užsakyti visam laikui iš karto: juk Floresas raudonoji zona, gal visgi bus daug kas uždaryta? Ne, niekas). Ir gražioje viešbučio stogo terasoje niekad nesutinkame jokio kito žmogaus.

Viešbučio terasoje Florese

Viešbučio terasoje Florese

Trys savaitės Gvatemaloje palieka vieną didžiausių įspūdžių: majų paveldas, seni miestai, kalnai. Aišku, didžiausius įspūdžius paliko Tikalis, Miradoras, vėliau Antigva, Atitlano ežeras.

Šiais laikais visgi sutikęs turistą tokiame „užkampyje“, kaip Gvatemala, gali būti garantuotas išgirsiąs įdomią istoriją. „Eilinių turistų“ ten beveik nebūna, ne dabar, ne tada, kai net man Gvatemalos teikiama informacija kėlė didžiausių abejonių, ar ten viskas atidaryta.

Semuk Čampėjuje

Semuk Čampėjuje

Štai vienas amerikietis, primenantis hipį, keliauja jau dešimtis metų, o užsidirba pinigų supirkinėdamas meną vienose šalyse, brangiau pardavinėdamas kitose, anksčiau gyvenęs Brazilijos faveloje.

Antigvoje gaminamas tradicinis troškinys pepian

Antigvoje gaminamas tradicinis troškinys pepian

Štai kiti, šveicarų pora, 2020 m. pradžioj metė darbus ir išvyko į gyvenimo kelionę, „Instagraminti“ už pinigus ir pan. Ir smogė pandemija… Bet viskas išėjo geriau, nei galima būtų pamanyti: praleido mėnesius Tailande, Meksikoje ir kitur, labai tuo džiaugiasi. Susiduria su tais klausimais, kaip ir mes: tiek jie, tiek aš žiūrėjau dėl galimybių patekti į Belizą, bet jos labai neaiškios, tarsi reikai rezervuoti viešbutį iš kažkokio sąrašo, bet neaišku kiek dienų, sudėtinga patikrinti, ar Booking.com rastas viešbutis yra tame sąraše. Taigi, tiek jie, tiek aš Belizą atidėjome ateičiai.

Floreso kavinėje. Pagal esamus ribojimus viskas čia turėjo užsidaryti, atrodo 21 val., bet tada tik renkasi žmonės

Floreso kavinėje. Pagal esamus ribojimus viskas čia turėjo užsidaryti, atrodo 21 val., bet tada tik renkasi žmonės

Štai pora iš Nyderlandų – buvo Meksikoje, paskui į JAV keliavo pasiskiepyti, dabar Centrinėje Amerikoje.

Štai čekas atvyko mokytis ispanų kalbos prie Atitlano ežero.

Atitlano ežero panorama su ugnikalniais

Atitlano ežero panorama su ugnikalniais

Kadaise visokie skaitmeniniai klajokliai ir ilgalaikiai kuprinėtojai buvo išimtis, gal keli procentai keliautojų, o dabar norma, bent jau Gvatemaloje, bent jau ne keliose pagrindinėse lankytinose jos vietose. Kitiems keliauti per sunku, pernelyg neaišku ką rasi. Gaila trumpų atostogų tam – bet kai užsienyje praleidi mėnesių mėnesius, kai kartu ir dirbi, gali sau leisti surizikuoti. Na, bus mažiau ką veikt tai daugiau padirbsi, pasimokysi ir pan.

Keliautojai laive per Atitlano ežerą

Keliautojai laive per Atitlano ežerą

Prie Atitlano ežero sutinkame bene pirmą Gvatemaloje žmogų, rimtai žiūrintį į ribojimus. Moteris rėkia, kad laivas perpildytas ne pagal tvarką, reikalauja neleisti lipti naujiems žmonėms, jau plaukti. Skundžiasi, kad niekas nedėvi kaukių. Bet kiti tik filmuoja tą rėkimą ir juokiasi.

Laivelyje per Atitlano ežerą. Šis, beje, paskui sugedo - teko dreifuojant laukti atsarginio. Gerai, kad atplaukė, nes laiveliai baigia darbą anksti, prieš tamsą

Laivelyje per Atitlano ežerą, kuriame kilo konfliktas dėl kaukių ir prigrūdimo. Šis, beje, paskui sugedo – teko dreifuojant laukti atsarginio. Gerai, kad atplaukė, nes laiveliai baigia darbą anksti, prieš tamsą

Antigvoje vėl turime sau ištisą viešbutį – tik šįsyk 40 ar 60 kambarių viešbutį. Kad nereikėtų sėdėti registratūroje, šeimininkė tiesiog atiduoda mums viso viešbučio laukujų durų raktą ir daugiau jos nebesusitinkame.

Antigva - tikros bažnyčių kapinės. Rekolekcijų vienuolyne

Antigvoje

Praėjus trims savaitėms, laukia COPA skrydis per Panamą į Orlandą. Testą pasidarome ten, kur rekomenduoja JAV ambasada Gvatemaloje. Neįtikėtina, bet Panamos oro uoste per pusmetį atsidūriau jau šeštą kartą.

Kadaise, pandemijos pradžioje, pasakojimai apie skrydžius buvo vieni įdomiausių, niekada nežinojai, ko tikėtis. O dabar jau paprasti: yra sąrašas prisitaikymų prie COVID, skirtingos aviakompanijos juos taiko skirtingai, bet tikriausiai visus jau bent kartą patyriau ir čia aprašiau.

Testo Antigvoje, Gvatemaloje reklama. Kažkaip nelabai skatina pirkti paslaugą čia...

Testo Antigvoje, Gvatemaloje reklama. Kažkaip nelabai skatina pirkti paslaugą čia…


Pietinės JAV (2021 06 22-2021 07 02)


Skiepai JAV ar Lietuvoje?

Pasų kontrolė JAV ne sudėtingesnė, nei anksčiau: reikia tik atsakinėti, ką veiksiu JAV, „kas prižiūri verslą kol esame išvykę“ („Dirbame per atstumą“) – niekas nesidomi ar aš, Lietuvos pilietis, tikrai, kaip reikalaujama, 14 dienų prieš atvykdamas nebuvau nei Lietuvoje, nei ES. Nebent pasižiūri kaip nors labai diskrečiai, pagal įvažiavimų į Gvatemalą štampus. Galingų Gvatemalos liūčių kiek išplautas pasas irgi įtarimų nesukelia.

Orlando oro uoste anapus pasų kontrolės tuoj pat pasitinka reklamos – „Nemokami skiepai nuo COVID B terminale“. Iš šalies, kur skiepijimas dar kažkokia tolima ateitis per kelias valandas patenkame į tokią, kur jau seniai vakcinų daugiau nei norinčių skiepytis.

Nemokamos vakcinos Orlando oro uoste

Nemokamos vakcinos Orlando oro uoste

„Ech“ – Aistė vis liūdnai pasako, matydama tokius užrašus. Kaip ir galvojome JAV pasisiskiepyti. JAV – viena pirmaujančių šalių pasaulyje pagal skipeijimą ir dar balandį ten galėjo gauti skiepus kone visi norintys, net nepiliečiai ir negyventojai (ne vieną lotynų amerikietį sutikome ar pažįstame, kuris specialiai skrido į JAV dėl skiepų). Dabar tai – be galo paprasta bet kam, ne tik JAV piliečiams ar gyventojams. Bet visokios problemos:
(a)Lietuvoje pasiskiepijusiems užsienyje neduoda galimybių paso. Sako „tai parodykit JAV skiepų kortelę, ji galioja“. Mūsų klientai, atvykę iš JAV pasisvečiuoti Lietuvoje, praneša apie problemas: restoranų padavėjai tų kortelių nepažįsta, iš kiekvieno restorano, būna, tenka skambinti į koronaviruso liniją ir t.t.
(b)JAV būsime kiek trumpiau nei 3 savaites, kurių reikia tarp Pfizer dozių. Tiesa, JAV leidžia antrą dozę paimti iki 4 dienų anksčiau, tam ir reikėtų pirmą dozę imti iš karto, bet nežinia, ar taip nesuprastėja apsauga.

Lėktuve į Orlandą

Lėktuve į Orlandą

Logiškas variantas gal būtų JAV pasiskiepyti Janssen (tokiu būdu gaunant teisę Lietuvoje nesiizoliuoti ir grįžtant nesidaryti galimai nepigaus COVID testo JAV), o Lietuvoje Pfizer (kad gautume galimybių pasą ir geresnę apsaugą), bet čia jau Aistės tėvai griežtai uždraudė: nežinia, kaip sureaguos organizmas į dvi vakcinas.

Taigi, skiepysimės Lietuvoje.

Autonuomos deficitas JAV

Dar Gvatemaloje kiek išgąsdino šis „Youtube“ video apie poCOVIDinius deficitus. „Amerikoje trūksta kečupo maišelių, kompiuterių“ – pasakoja „Wendower Productions“ tame video. Su kompiuterių trūkumu pasaulyje susidūriau ir aš. „Bet didžiausias trūkumas – nuomojami automobiliai“! Esą, Aliaskoje jų nėra visai vasarai, o jei gauni, tai už šimtus eurų per dieną. Nes nuomos kompanijos pandemijos pradžioje automobilius išpardavė, o, JAV turizmo rinkai atsigavus, jų nebeturi pakankamai.

Autonuoma JAV ir mums, ir daugeliui atrodo kaip duotybė – po šią šalį ir mes, ir daugelis, juda taip, nes kitaip nelabai ir įmanoma, normalaus viešojo transporto beveik niekur nėra. Tad net nesusimąstėme, kad gali būti kitaip, bet kai patikrinau sąlygas, teko nemaloniai nustebti: kur anksčiau autonuoma kainuodavo 20-25 eurus už dieną, dabar kainos prasideda nuo 45 eurų. Ką gi, alternatyvų nėra, tad skubiai užsakėme, kol dar tokių automobilių buvo.

Einame link „Avis“ ir diskutuojame. „Gali būti dar problemų – žmonės rašo, kad net ir atėjus laiku, autonuomoje sako, kad trūksta automobilių, nes kas nors negrąžino“ – sakau aš. Aistė optimistiškesnė: „Juk atskridome vienuoliktą nakties, ne savaitgalį – neturėtų būti problemų“.

Autonuomos deficitas Orlande

Autonuomos deficitas Orlande

Atėję į autonuomų salę, atsimušame į eiles. Milžiniškas, nematytas niekur pasaulyje: kai kurie žmonės tik liūdnai sėdi prie lagaminų ant žemės. Dar kažkiek pasisekė, kad užsakome „Avis“ – telieka atstovėti kokią valandą. Kada prieis langelį tie, kas užsakė „Budget“, išvis nežinau. Na, bent jau užsakytą automobilį turi – nors apie tas laisvų automobilių eiles, iš kurių galėjai rinktis kokį nori Majamyje 2020 m., belieka pasvajoti. Automobilio rida didesnė, nei kada esu gavęs JAV: kiek girdėjau, didieji JAV autonuomos prekių ženklai net supirkinėja naudotus automobilius (naujų taip greitai gauti negali dėl pasaulinio mikroschemų deficito).

JAV pajudėjo į keliones daug greičiau, nei tikėjosi rinka… Važiuojame į Naująjį Orleaną, per naktį, pakeliui nusnaudžiame pakelės aikštelėje.

Vudu šventės fragmentas

Vudu šventės fragmentas Naujajame Orleane

JAV politinis susiskaldymas apėmė ir koronaviruso klausimą

JAV – viena labiausiai politiškai susiskaldžiusių šalių. Demokratai ir respublikonai turi skirtingas nuomones daugeliu klausimų – tarp jų ir dėl kornaviruso. Demokratai buvo linkę imituoti Europą – karantinai, kiti ribojimai. Tiesa, JAV tai jie padarė tik keliose valstijose (Niujorke, Kalifornijoje), bet to pakako, kad laisvę mylintiems respublikonams kiltų atmetimo reakcija nuo visko, kas apibrėžiama kaip „COVID valdymas“. Tai jie tarsi prilygina visiems kitiems „žmonių teises ribojantiems demokratų išmislams“, kuriems prieštarauja: persekiojimams už tariamą „neapykantos kalbą“, „cancel culture“, teisių į religiją ribojimams, atskirų mažumų protegavimui kitų bendruomenių sąskaita, „Black Lives Matter“ riaušėms, paminklų griovimui ir t.t. „Radikalesnių“ respublikonų nuomonę sudėčiau į tokius sakinius: „Viskas, kas iš demokratų – idiotiški absurdai. Karantinai dar ir moksliškai matosi, kad idiotiški absurdai. Reiškia beveik garantuotai idiotiški absurdai ir visa kita, ką dabar siūlo demokratai: kaukės, vakcinacija ir t.t.“.

Respublikoniški atsišaukimai ant privataus namo Floridoje: 'Liberalų logika: Vakcinacijos pažymėjimui - taip, rinkimų teisės pažymėjimui - ne" (aliuzija į esą suklastotus prezidento rinkimus 2020 m.), "Lai liberalai nešios kaukes amžinai", "Liberalizmas yra psichinė liga"

Respublikoniški atsišaukimai ant privataus namo Floridoje: ‘Liberalų logika: Vakcinacijos pažymėjimui – taip, rinkimų teisės pažymėjimui – ne” (aliuzija į esą suklastotus prezidento rinkimus 2020 m.), “Lai liberalai nešios kaukes amžinai”, “Liberalizmas yra psichinė liga”

Iš tikrųjų tokios dvi žmonių grupės per pandemiją susiklostė daugelyje šalių: bet JAV susiskaldymą dar labiau sustiprino tai, kad to susiskaldymo jau būta iki tol.

Pietų JAV valstijos – labai respublikoniškos, ir į mus, einančius, tarkime, į restoraną ar muziejų su kaukėmis kokioje Alabamoje ar Misisipėje, žūri keistai. Gal tinkliniuose restoranuose patys pardavėjai ir dirba su kaukėmis – na, bet visi supranta, jie „vargšai, jiems taip liepia koks demokratas darbdavys iš Šiaurės“.

Analogiškai kaukės dar privalomos federalinės valdžios kontroliuojamose institucijose, pavyzdžiui, oro uostuose. Juk federalinę valdžią dabar turi demokratai. Tuo tarpu valstijų valdžios institucijose pietų JAV kaukių nereikia – juk valstijų valdžią ten turi respublikonai.

Pramoginė Burbonų gatvė Naujajame Orleane

Pramoginė Burbonų gatvė Naujajame Orleane

O kai su kaukėmis užėjome į didžiausią respublikonų bastioną – Amerikos Valstijų Konfederacijos prezidento Džefersono Deiviso biblioteką-muziejų – darbuotoja nužvelgusi tarė: „Žinot, kaukės čia neprivalomos“, su tokiu tonu „Nusiimkit greičiau“ – turbūt pagalvojo, kad tiesiog suklydome, manydami, kad privalomos. Kai nenusiimame, žiūri kaip į keistuolius. Panašus pokalbis laukia ir viešbutyje Naujajame Orleane.

Sustojame prie indėnų piliakalnių Moundville

Sustojame prie indėnų piliakalnių Moundville

Ir ne, čia nėra visiškai taip, kad žmonės vakcinavosi ir todėl nebebijo: būtent tose pietų valstijose vakcinacija vyksta lėčiausiai. Privačiuose pokalbiuose su kaukių nedėvinčiais, rankas spaudžiančiais (jokių ten „susidaužimų kumščiais“, kaip Gvatemaloje), apsikabinti norinčiais žmonėmis supratau, kad dauguma jų – nepasiskiepiję ir neketina: arba kol kas, arba iš viso. Abejoja vakcinų saugumu („Ne per metus vakcinas sukuria“), bet, būna, sako ir taip: „Būtų kaip normalus skiepas, kur tiesiog siūlo žmonėms, tai pasiskiepyčiau – bet čia kai valdžia taip spaudžia skiepytis, tai nenoriu, kelia įtarimų“.

Iš balkono baro įsiaudrinę žmonės mėto karoliukus praeiviams

Iš balkono baro Naujajame Orleane įsiaudrinę žmonės mėto karoliukus praeiviams

Tiesa, vakcinuotis skatina ne tik demokratai, o ir „respublikonų elitas“ (šiaip jau pliekiantis visokius karantinus). Siūlymai vakcinuotis ir pietų JAV kabo prie vaistinių, skamba iš parduotuvių garsinių pranešimų, „Walmart’e“ kabo užrašas „Galite pasiskiepyti čia ir dabar, parduotuvėje“. Respublikoniškoje Luizianoje matome reklamuoja vakcinacijų loteriją: vakcinuodamasis automatiškai dalyvauji ir gali laimėti milijoną dolerių. Bet jau visa „kova su COVID“ eilinių amerikiečių sąmonėje amžiams susieta su demokratais ir daug eilinių respublikonų net savo elito nebeklauso.

Laukiame kosminio laivo paleidimo Kenedžio kosminiame centre Floridoje

Laukiame kosminio laivo paleidimo Kenedžio kosminiame centre Floridoje

Kas kaip nori, tas taip saugosi – ir darbuotojų trūkumas

Praleidžiame kelias gražias dienas Naujajame Orleane, kur jau atgimusios ir ekskursijos (niekur kitur gyvenime nemačiau tiek jų daug) ir visas naktinis gyvenimas, nors mes to privengiame.

Naujojo Orleano širdis - Džeksono aikštė

Naujojo Orleano širdis – Džeksono aikštė

Pasukame link Atlantos, Džordžijos, kur per 2020 m. jau balsavo už Baideną. „Coca Cola World“ muziejuje situacija jau kita: kaukės ne tik privalomos, bet dar ir gal pirmoji vieta pasaulyje, kur taip griežtai draudžia jas nusiimti netgi akimirkai nuotraukoms (tenka fotografuotis su kaukėmis). Na, žmonių ten tikrai daug, ankštoka – turbūt tarptautinis prekės ženklas bijo neigiamos reputacijos. Ne ieškinių: Džordžijoje prie kiekvieno muziejaus, kiekvienos parduotuvės, kiekvienos degalinės kabo atsišaukimas, kurio esmė „Pagal Džordžijos teisę, įstaiga neatsako už lankytojo užsikrėtimą COVID jos viduje, ar lankytojo mirtį po tokio užsikrėtimo“. Milijoninių ieškinių šalyje JAV tai labai svarbu.

Kokakolos pasaulyje

Kokakolos pasaulyje

Tipinis atsišaukimas Džordžijos valstijoje

Tipinis atsišaukimas Džordžijos valstijoje

Be šitų atsišaukimų, įprastų JAV advokatų reklamų ir religinių šūkių, palyginus su 2020 m., JAV atsirado naujo tipo šūkis: „Samdome darbuotojus!“. Ko tik nežada – net ir kelių šimtų dolerių vienkartinę „nusamdymo premiją“, kurią gausi išdirbęs mėnesį. Per COVID uždaryti verslai turėjo paleisti darbuotojus, o dabar sunku juos pakviesti atgal. Didžiąja dalimi dėl to, kad demokratų valdžia moka visokiausias kompensacijas: kam dirbti, jei beveik tą patį gauni nieko nedirbdamas ir dar turi visą laisvą laiką? Respublikonai, aišku, tuo piktinasi šitaip švaistomais mokesčių mokėtojų pinigais: “mokame išmaldą, kai antraip eitų dirbti”.

Samdymo reklamos

Samdymo reklamos

Kai kurie verslai dėl darbuotojų trūkumo net neatsidarė ir su tuo susiduriu pats: štai noriu pavalgyti viename miestelyje. Restoranų nemažai. Bet štai „Five Guys“ nedirba, ant „Taco Bell“ kabo užrašas, kad dirba tik išsivežimui (net rankų nusiplauti negalima – matyt, nėra kam plauti salę ir tualetus), toks pats dar ant poros restoranų. Kitose vietose nedirbančių restoranų mažiau, bet eilės, nors daug tuščių staliukų: padavėjai nespėja susodinti (JAV įprasta, kad padavėjai restorane privalo pasodinti klientus).

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai - čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai – čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Apskritai, COVID ribojimai pietų JAV varijuoja smarkiai, priklausomai nuo vietos. Nuo „Nenusiimkite kaukių niekada“ „Coca Cola World“ iki „Galite nusiimti nuotraukoms“ Birmingamo pilietinių teisių muziejuje iki “kaukės tik vakcinuotiems” iki „kaukės pasirinktinai, bet tarp ekskursijų paliekame privalomus tarpus“ Oak Alley dvaro muziejuje prie Naujojo Orleano (tie tarpai – ~5 min.) iki respublikoniškai Džordžijos valstijos valdžiai pavaldaus „Stone Mountain“, kurio lynų keltuvai skrido sausakimši ir ten jau kaukių niekas nedėvi, tarp keleivių pasikeitimų niekas nieko nedezinfekuoja. Tiesa, tame pat „Stone Mountain“ vakarinį lazerių šou dabar galima žiūrėti nuo žolės tik sėdint „savo kvadrate“ (jie specialiai subraižyti).

Prigrūstas lynų keltuvas Stone Mountain...

Prigrūstas lynų keltuvas Stone Mountain…

...ir subraižytos šeimų zonos vakariniam lazerių šou ten pat

…ir subraižytos šeimų zonos vakariniam lazerių šou ten pat

Kai kurios lankytinos vietos klientus bando raminti lipdukais, kad „Visi darbuotojai pasiskiepiję“, nors vietiniai abejoja, ar tai tiesa: „Turbūt tik reklaminis šūkis“.

'Visi darbuotojai pasiskiepiję' atsišaukimas Lauros plantacijoje prie Naujojo Orleano

‘Visi darbuotojai pasiskiepiję’ atsišaukimas Lauros plantacijoje prie Naujojo Orleano

Atlantoje sudalyvaujame lietuvių Joninėse, kur jau kažkaip saugomės mes vieninteliai – aplinkui tarsi 2019 m. Ir pernakvoti vietos lietuviai pakviečia, nors Aistė abejojo, ar kas dar per pandemiją benorės kviesti namo.

Toliau – Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas (seniausias JAV miestas) ir Kenedžio kosminis centras kur netikėtai pasiseka: kaip tik tą dieną leidžia kosminį laivą! Ir pagaliau pietinė Florida, kur į „Gabalėlius Lietuvos“ įtraukiu paminklą lietuviams, muziejinę lietuvių ekspoziciją. Tada – skrydis į Niujorką.

Leik Vorto muziejaus lietuvių ekspozicijoje

Leik Vorto muziejaus (Florida) lietuvių ekspozicijoje. Kuratorius atidarė specialiai mums, sakė, kad pastatas daug mėnesių uždarytas dėl COVID. Pats, matyt, respublikonas: ‘Nesąmonė, miesto valdžia tingi dirbti, tai ir uždarė, visa kita juk veikia’.


Niujorkas (2021 07 02-2021 07 11)


Skrydis į Niujorką

Registruojantis skrydžiui į Niujorką aviakompanija paskelbia nedidelį aukcioną: rašykite, kokį mažiausiai kuponą sutiktumėte gauti, kad skristumėte kitu reisu. Variantai 200, 300, 400, 500 dolerių arba „įrašykite savo“. Pardavė daugiau bilietų nei yra vietų ir dabar mėgina „papirkti“, kad kas nors sutiktų nuskristi į Niujorką vėliau… Štai tokie dabar jau kelionių mastai JAV. Atsisakome siūlymo: neaišku, nei kokiu reisu nusiųs, nei ar kada artimiausiu metu dar galėsime būti JAV, kad tą kuponą išnaudotume.

Apie visas „saugumo priemones“ JAV skrydžiuose, neva nepardavinėja vidurinių vietų, aišku, irgi visi jau pamiršo, lėktuvas sausakimšas. Liko kaukės – nes čia, kaip garsiai pasako stiuardai ir pilotai, nukreipdami priekaištus nuo savęs, federalinės valdžios sprendimas. „Nusiimkite tik gurkšniui ir vėl užsidėkite“.

Šiaip kosinčių daug, daug jų vaikai, kuriems vakcinacija negalima. Florida dabar viena labiausiai sergančių valstijų – bet JAV tarp statistikos ir žmonių elgesio nėra jokios koreliacijos.

Niujorke jau žymi dalis žmonių dėvi kaukes, net lauke. Viešajame transporte pranešimai jas skelbia privalomomis – nors kai kurie jau ir drįsę nusiimti ir tarsi niekas jiems nieko nesako. Tarsi patenkame į kitą šalį…

Niujorko metro

Niujorko metro

Gausu Niujorke ir visokių atsišaukimų prieš diskriminaciją: įprastinius už LGBTQIA+, prieš antisemitizmą, už juodaodžius, kuriuos matydavau kasmet, papildė nauji „prieš rasizmą prieš azijiečius“. Sakoma, kad tokio rasizmo pagausėjo būtent dėl COVID: ypač pandemijos pradžioje kai kurie amerikiečiai įžeidinėjo „kiniškos išvaizdos“ žmones, jų privengė, gal net pratrūkdavo smurtu. Vietos lietuviai – kurių daugelis respublikonai – sako, kad tai visiška nesąmonė, dar viena „demokratų išgalvota diskriminacija“.

Savivaldybės atsišaukimas prieš azijiečių diskriminaciją Niujorke

Savivaldybės atsišaukimas prieš azijiečių diskriminaciją Niujorke

Taip pat dar matau „Black Lives Matter“ judėjimo atgarsius – Niujorke daugiau nei pietų JAV. Štai parduotuvė užsiklijavusi ant vitrinos „Black Lives Matter“ lipduką: pernai taip verslai gynėsi, kad jų vitrinų nedaužytų tas „pokarantininis kovos protrūkis“. Kadangi parduotuvė, panašu, bankrutavusi, lipdukas likęs. Kitur tų lipdukų, šūkių mažai – nors Niujorke ir daugiau nei Pietų JAV ir jei Pietų JAV pamatysi „Black Lives Matter“ ženklus, tarkime, kokio juodaodžio sklype, tai Niujorke juos kelia oficiali demokratų kontroliuojama valdžia (pvz. prie Niujorko bibliotekos). Ir vis tiek dabar jau, panašu, tuos šūkius pamažu stelbia palaikymas azijiečiams: “kova už teises” eina bangom.

Kodėl Niujorkas?

Kodėl paskutinė mūsų stotelė Amerikoje – Niujorkas?

Todėl, kad iš jo yra geriausi skrydžiai į Lietuvą: Finnair skrydį iš Niujorko per Milaną ir Helsinkį įsigijome už ~250 eurų, kas yra pigu, žinant, kad skrydžiai į vieną pusę paprastai kainuoja brangiau, nei kai skrendi į abi puses. Viską lėmė JAV draudimas atvykti tiesiai iš ES ne piliečiams ir negyventojams: prie šio draudimo, mažai kas gali atskristi į JAV, o visgi kokia pusė skrendančių iš JAV į Europą visų pirma turi atskristi iš Europos į JAV.

Bet kartu Niujorke ir daug reikalų: susitikimų, paskaita apie lietuvišką paveldą Apreiškimo parapijoje ir t.t.

Pasakoju apie lietuvišką paveldą Amerikoje

Pasakoju apie lietuvišką paveldą Amerikoje

O galiausiai į Niujorką atviliojo AirBnB butas. Jį užsakėme dar gegužį – rizikuodami, juk „karantinistiniame“ Niujorke tada dar beveik viskas buvo uždaryta. Užtat pasiūlymas buvo toks, kokio normaliu metu tikrai negausi – butas Manheteno centre, su vaizdu į dangoraižius, Empire State Building, už tokią kainą, už kokią paprastai gauni tik kambarį hostelyje be tualeto! Ir dar visa tai per liepos 4 d., JAV nacionalinę šventę!

AirBnB bute Niujorke

AirBnB bute Niujorke (liepos 4 d. apšvietimas)

Iš pradžių net įtarėme, kad čia kažkokia apgavystė: bute be mūsų dar niekas nebuvo apsistojęs, neparašė komentarų. Bet sutikrinę savininkės duomenis vis labiau įsitikinome, kad situacija turbūt tokia: per visus karantinus, darbus iš namų, šeimininkė nutarė laikinai palikti Niujorką, išvažiuoti kažkur į užmiestį ir ieškojo kaip išnuomoti savo butą pernelyg nesidomėdama rinkos kainomis.

Saulėlydis Niujorko gatvės gale

Saulėlydis Niujorko gatvės gale

Na o ir tos rinkos kainos neaiškios: gegužį daugelis nebūtų rizikavę rezervuoti buto liepai. Mums tai buvo mažiau aktualu: pagyventi, padirbėti Niujorke atrodė ir šiaip įdomu, o kai kurie susitikimai būtų buvę įmanomi net jei ir daug kas uždaryta. Tačiau pasisekė gerokai labiau: žadėję „atidaryti Niujorką“ liepos 1 d., politikai atidarė birželio viduryje (dėl kritusių COVID skaičių, sėkmingos vakcinacijos).

„Tiesos akimirka“ – ateiname į butą. Patenkame į vidų. Jis tikrai nuostabus. Itin nuostabu stebėti iš jo liepos 4 d. apšvietimu pasidabinusį Niujorką, fejerverkus.

Liepos 4 d. fejerverkai nuo Empire State Building

Liepos 4 d. fejerverkai nuo Empire State Building

Niujorko atgimimas

Niujorkas atgimsta. Kai po mišių lietuvių Apreiškimo parapijoje sakau paskaitą apie lietuvišką paveldą Amerikoje, tai buvo tik antras toks “tautinis” susirinkimas po Mišių (šiaip jau esminis JAV parapijų pagrindas) – iki tol dėl COVID jie nevykdavo. Paskui kartu su Niujorko lietuviais liūdnai stebime krepšinį, kaip Lietuva pralošia slovėnams. Pati bažnyčia, beje, nuo praeito apsilankymo suremontuota, lietuviški kryžiai sugrąžinti į vietą.

Niujorkiečių masės plūsta stebėti liepos 4 d. fejerverkų

Niujorkiečių masės plūsta stebėti liepos 4 d. fejerverkų

Aplankau ir Lietuvos konsulatą, Lietuvių katalikų religinę šalpą.

Bet ne visi planai pavyksta – iš tarpukario Vilniaus atkelto jidiš instituto YIVO atstovai sakė, kad dar nedirba, ir todėl įleisti negalės. Nedirba ir Jono Meko įkurtas Anthology Film Archives kino teatras į kurį tikėjomės nueiti, šįsyk turėdami pakankamai laiko ten pažiūrėti kino filmą.

Niujorko vaizdas

Niujorko vaizdas. Kai buvome pastarąjį kartą 2019 m. šių dangoraižių dar nebuvo

Ne todėl, kad būtų uždrausta – Niujorke galima jau nuo birželio vidurio. Tačiau kai karantinas Niujorke užtruko 15 mėnesių, lengviau pasakyti nei padaryti. Mašina sustojo: darbuotojai išsiskirstė, gal išvažiavo iš Niujorko, kaip mūsų buto nuomotoja, kiti darbdaviai patys atsisakė patalpų. Tokio dydžio mašiną vėl paleisti užtrunka, todėl Niujorke nebuvo vienos aiškios atsidarymo dienos.

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Brodvėjaus teatrai dar uždaryti – per savaitę-kitą spektaklių nesurepetuosi. Gal nuo liepos galo, gal nuo rugsėjo veiks – visi skirtingai. TKTS Brodvėjaus teatrų bilietų parduotuvė, kurioje 2019 m. pirkome bilietus į spektaklį “Oklahoma”, uždaryta. Atsišaukimas ant jos durų prašo paremti – tai verslas, o ne nepelno įstaiga, na, bet niekam nekelia abejonių, kad COVID jį paveikė, tad jei kam čia patiko pirkti Brodvėjaus bilietus kol Brodvėjaus teatrai dar veikdavo, gal paaukosite, kas išliktų?

Niujorko Times Square, garsėjanti reklamomis

Niujorko Times Square, garsėjanti reklamomis, jau pilna kaip visada, nors aplinkiniai teatrai neveikia

Niujorko užsidarymas buvo greitas, o atgimimas – lėtas. Niujorko gatvėse daug to atgimimo ženklų – pavyzdžiui, laikinų restoranų būdos, kur kiekvienam staliukui (šeimai) sukalta po atskirą kambarėlį. To nebereikia, bet dar neseniai reikėjo.

COVID-inis restoranas Niujorke

COVID-inis restoranas Niujorke

Savaitgaliais populiariuose parkuose ribojamas žmonių skaičius – į High Lane ar Little Island reikia registruotis. Į High Lane “paskutinę minutę” gaunu vietų, į Little Island – ne.

Į muziejus teoriškai reikia pirkti bilietus internetu. Bet jei kitur rezervuoji bilietus ir žinai, kad tada nebus daug žmonių, Niujorke kitaip: atrodo, Metropolitan meno muziejus pardavinėja internetu tiek bilietų, kiek tik nori, o įleidžia ribotą žmonių skaičių, tad lauke susidariusi gal 300 metrų eilė. Gerai, kad nepirkome brangaus bilieto, o pirma atėjome pasižiūrėti – tiesiog nuėjome į mažiau populiarų Niujorko miesto muziejų, kur jokios eilės.

Eilė prie Metropolitan meno muziejaus

Eilė prie Metropolitan meno muziejaus

COVID testai Niujorke ir skrydžiai į Lietuvą iš Niujorko

Niujorke vakcinų siūlymas perėjęs į naują lygį. Skiepijama metro stotyse – o už tai nemokamai duodamas 7 dienų metro bilietas. Kai išėjome iš Niujorko miesto muziejaus, lauke laukė skiepų autobusiukas: gaudo praeivius ir skiepija Janssen. Vakcinuotis kviečiama iš garsiakalbių viešose erdvėse. Angliškai, ispaniškai.

Nemokamas savaitinis metro bilietas už skiepą. Niujorke toks kainuoja dešimtis dolerių.

Nemokamas savaitinis metro bilietas už skiepą. Niujorke toks kainuoja dešimtis dolerių.

Lietuvoje panaikino reikalavimą kiekvienoje kavinėje rodyti galimybių pasą tad, Aistė sako, dabar gal skiepytųsi. Bet pakeitė ir kitą tvarkos punktą: dabar nesiizoliuoti ir nesitestuoti gali tik jei pasiskiepiji bent 14 dienų prieš grįžimą į Lietuvą (seniau nebuvo jokio termino). Taigi, nebespėsime – būtume spėję tik jei būtume skiepijęsi pietų JAV.

Skiepų furgonas, tykantis prie Niujorko miesto muzuiejaus

Skiepų furgonas, tykantis prie Niujorko miesto muzuiejaus

Ką gi, artėja skrydis, reikia COVID testo. Iš visų šalių, kuriose buvau, JAV testų sistema atrodė neaiškiausia. Internetas pilnas baisių pasakojimų, kaip už COVID testą “nepaklausus kainos” paėmė tūkstančius dolerių. Tos laboratorijos, kurios perka interneto reklamas “Google”, testus siūlo už 200, 300 dolerių. Gatvėje matėme ir skelbimų 30, 70 dolerių.

Savo ruožtu, pasiknisę giliau, pakalbėję su niujorkiečiais, randame ir informacijos apie nemokamus testus – lyg ir prieinamus visiems. Bet ten irgi daug klausimų: ar duos reikiamą pažymą (kai kur rašo, kad atsiunčia tik SMS – tikrai netiks)? Ar padarys testą laiku (kai kur rašo, kad 3 darbo dienas – netinka)? Ar nemokama visiems, ar „nemokama“ reiškia, kad tiesiog paima pinigus iš privataus draudimo, o mes draudimo, dengiančio COVID testus, neturime (daugelis amerikiečių turi)?

Padėka kovojusiems su pandemija Niujorko Times aikštėje

Padėka kovojusiems su pandemija Niujorko Times aikštėje

Vienas mūsų klientas kaip tik tom dienom skrenda iš Niujorko ir patikina – tam tikros nemokamos laboratorijos tikrai veikia. Pasekame jo pėdomis. Viskas puiku: testas tokiame autobusiuke nemokamai, kitą dieną gauname rezultatus. Viena klaida – paskambiname, kelia, pataiso. Visos baimės, kad štai, neva nemokamai ar už kokį dolerį, paskui „netyčia“ paims nuo kortelės kokį tūkstantį, nepasitvirtina, Niujorke kaip tik viskas paprasčiausia: net Lietuvoje, kurioje mokame mokesčius, prieš jokią kelionę nesame gavę nemokamų testų, o Niujorke oficialiai gauname nebūdami nei piliečiai, nei gyventojai!

Koronaviruso testas Niujorke

Koronaviruso testas Niujorke

Sunkiai įsivaizduoju, kaip tame pat mieste lygiai tą pačią paslaugą gali gauti ir nemokamai, ir už tūkstančius dolerių – bet tokia JAV medicinos sistemos realybė. Greičiausiai valstijos valdžia skyrė kažkokią subsidiją norėdama, kad žmonės kuo daugiau testuotųsi ir nerizikuotų užkrėtinėti kitų; tuo tarpu visokie verslininkai gaudo tuos, kurie apie tokią subsidiją nežino ir kuriems 200 ar 300 dolerių nėra jau tokie dideli pinigai kad kvaršintų galvą. Arba kurie įpratę nekvaršinti galvos dėl medicininių paslaugų nes “turim brangų draudimą, vis tiek jis apmokės”.

Piknikai Centriniame Parke

Piknikai Centriniame Parke

Skrydis. Niujorkas-Milanas apytuštis. Milanas-Helsinkis, Helsinkis-Vilnius jau pilnesni. Testo Niujorke niekas netikrina – bet žvilteli Milane. Be Lietuvos anketos, pareikalauja užpildyti ir Italijos, nepaisant to, kad Italijoje iš oro uosto neišeisime.


Lietuva (2021 07 12-2021 08…)


Nulis kontrolės oro uoste

Lėktuvui nusileidus Lietuvoje, pasidžiaugiau, kad neturime registruotų lagaminų, ir griebęs savo bagažą skubėjau išlipti. Prisimenu, kaip grįžus iš Brazilijos teko gal kelias valandas praleisti prie kontrolės: nes, jau atsiėmus lagaminą, laukė epidemiologinė kontrolė. Mūsų lagaminas atvažiavo vienas paskutiniųjų, tad teko stoti į eilės galą, o procesas vyko lėtai. Šįkart noriu užsiimti eilę vienas pirmųjų…

Pakeliui namo. Panamoje įsigijome veido skydus (ten viešajame transporte jie buvo privalomi "ant kaukių")

Pakeliui namo. Panamoje įsigijome veido skydus (ten viešajame transporte jie buvo privalomi “ant kaukių”)

Neprireikia. Jokios kontrolės – nei pasų (visgi iš Šengeno), nei epidemiologinės. Lyg grįžome į tuos laikus 2020 m. spalį, kai grįžau iš Egipto ir niekas nieko netikrino. Formaliai turėjai pildyti anketas kur izoliuosies ir pan. – bet niekam tai nerūpėjo, o emigrantų į JK grupės sprogo nuo komentarų, siūlančių „rašyti bet kokį vardą, pavardę, telefoną, nesiizoliuoti – ir niekas nesuseks“. Paskui, atrodo, valdžia buvo „atėjusi į protą“ – na, jei yra reikalavimas, tai bent jau verta tikrinti. O dabar vėl viskas kaip po senovei, izoliacijos reikalavimas negali būti įgyvendinamas. Išeiname tiesiai į miestą.

Taisyklių nepažeidžiame: izoliuojamės 7 dienas, o paskui gauname – tai naujovė – nemokamą COVID PGR testą, įgalinantį izoliaciją užbaigti (anksčiau už jį tekdavo mokėti). Vėl neigiamas. Jau 10 testas. Tiesa, šįkart jau niekas ir neskambino, netikrino, ar izoliuojamės. Atrodo visi izoliacijos ir panašūs reikalavimai pamažu galutinai(?) perėjo į tą lygį, kuriame yra piratinių filmų siuntimasis: visi žino, kad nelegalu, bet visi žino ir kad iš tikrųjų niekas už tai negresia. Tokios padėties pasekmė paprastai – 80-90% žmonių nustoja kreipti dėmesį į draudimus, jie lieka tik popieriuje.

Aišku, palyginus su „betvarke“ Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, čia menkniekis…

Ir šiaip jau realybė tokia: oficialūs ribojimai man, atskridusiam į Lietuvą, yra patys didžiausi, palyginus su ribojimais kitose šalyse, pro kurias „praskridau“ (Dominikos Respublika, Panama, Gvatemala, JAV), nepaisant to, kad neatvykau iš kažkokių labai pavojingų šalių.

Pagaliau skiepai nuo koronaviruso

Registruojamės skiepui nuo koronaviruso. Pfizer, nes:
(a)geriau mažina užsikrėtimo riziką, nei „Astra Zeneca“ ar „Janssen“.
(b)nuo pirmos dozės iki antros yra tik trys savaitės, o ne keturios, kaip „Moderna“.

Pirmai dozę LITEXPO registruojuosi liepos 20 d., reiškia, antra dozė rugpjūčio 10 d., o rugpjūčio 24 d. bus praėję 14 dienų nuo antros dozės, kas pagal daugelį tvarkų reiškia, kad skaitaisi vakcinuotas. Dėl to gali įvažiuoti į kai kurias papildomas šalis, o į kai kurias kitas, į kurias šiaip reikia testo, vykti be testo… Aišku, kas bus rugpjūtį ar rugsėjį nenumatysi, bet turime minčių daryti paskutinę „Tikslas – Amerika“ ekspediciją rugsėjo-spalio sandūroje. Šiandien tiesiai į JAV iš ES dar neįvažiuosi, bet jei padarys, kad įvažiuoti bus galima, gali būti, kad reikalaus vakcinacijos, kaip ne viena kita šalis… Taigi, tada jau būsiu pilnai vakcinuotas. Gali būti, kad planai keisis, darysiu kažką kitą – bet vis tiek aišku, kad vakcinacija pandeminiame pasaulyje suteiks papildomų galimybių ir teisių.

LITEXPO skiepijimo centras jau beveik tuščias, kaip kokia balsavimo apylinkė per Europarlamento rinkimus: be eilių, atėjęs anksčiau savo laiko, gaunu vietą, gaunu skiepą, pasėdžiu, kaip liepia, 15 minučių, išeinu. Jokių šalutinių poveikių, išskyrus skausmą dūrio vietoje (Aistei šalutinių poveikių kiek daugiau: dėl skausmo vieną dieną sunkiai gali pakelti ranką, taip pat vakare turi temperatūros). LITEXPO centrą uždarys, gal todėl SMS apie sekantį skiepą kol kas negaunu.

Tuščias skiepijimo centru paverstas Litexpo

Tuščias skiepijimo centru paverstas Litexpo

Olimpiada. Turėjau šiuo metu būti Tokijuje, deja. Ech, kaip skirtingai pasaulis reaguoja į pandemiją. Daugelis olimpiadų tokios panašios viena į kitą, kad žiūrovui net nėra didelio skirtumo, kur jos vyksta. Bet šie metai – visai kas kita. Tokijuje olimpiada vyksta be žiūrovų iš užsienio – bet vyksta. Jei, tarkime, teisę rengti šią olimpiadą būtų gavusi Australija ar Naujoji Zelandija, greičiausiai ji būtų buvusi išvis atšaukta. Jei teisę būtų gavęs Dubajus ar koks pietų JAV miestas – olimpiada vyktų ir su žiūrovais. Jei teisę būtų gavusi Brazilija, Indija ar PAR – olimpiada įvyktų, tačiau, tikriausiai, dėl atmainų baimės daug sportininkų ją boikotuotų. Globalaus pasaulio požiūrių į globalią problemą begalinė įvairovė! Pietų Amerikos futbolo čempionatą štai iš Argentinos perėmė Brazilija – ne tai, kad ten žymiai geriau pandemijos prasme, bet požiūris į ligą kitas.

Po skiepo

Po skiepo

Iš pradžių buvo gaila, kad nepamatysiu Olimpaiados gyvai, apie ką seniai svajojau – Centrinėje Amerikoje ir JAV suradau ne mažiau įdomų, turiningą ir naudingą būdą praleisti kelis mėnesius. Visą pandemiją taip: vienus kelius situacijai ir likimui uždarius, randu gerų alternatyvų.

Kur man 2020-2021 m. buvo saugiau – užsienyje ar Lietuvoje?

Lietuvoje gajus stereotipas, esą per pandemiją itin pavojinga būti užsienyje, keliauti.

Kaip žmogus, nuo 2020 m. pradžios aplankęs 26 šalis, nutariau pasižiūrėti – ar man būtų buvę saugiau būti Lietuvoje, nei ten, kur kiekvienu metu buvau iš tikrųjų?

Atrodo, atsakymas gana vienareikšmis – beveik kiekvienu metu pavyko būti saugesnėse vietose, nei Lietuva tuo metu.

Visų pirma, patikrinau, kaip kiekvieną dieną atrodė situacija Lietuvoje ir šalyje, kurioje tuo metu buvau, pagal susirgusių žmonių skaičių:

Užsikrėtimų milijonui gyventojų palyginimas kiekvieną dieną tarp Lietuvos iš šalies, kurioje buvau

Užsikrėtimų milijonui gyventojų palyginimas kiekvieną dieną tarp Lietuvos iš šalies, kurioje buvau

Skirtumai Lietuvos nenaudai milžiniški. Tiesa, ši statistika nėra labai gera, nes skirtingos šalys testavo skirtingais tempais, o Lietuva testavo daug, taigi, atrado didesnį procentą užsikrėtusių, nei, tarkime, Gvatemala. Todėl manau kur kas geriau realią buvusią riziką atspindi šita statistika:

Rizikingumas susirgti COVID perskaičiuotas pagal mirtis po savaitės

Rizikingumas susirgti COVID perskaičiuotas pagal mirtis po savaitės

Čia lyginu ne užsikrėtimus, bet mirtis (jos suregistruojamos gana teisingai ir lygiai, palyginus su užsikrėtimais). Ir mirtis ne lygiai tuo metu, kuriuo buvau šalyje, bet maždaug po savaitės: nes tie žmonės, kurie tada mirė, tikėtina, vidutiniškai užsikrėtė maždaug tuo metu, kai šalyje buvau aš.

Apskaičiavus šitaip, skiriasi mažai kas, nors kitos šalys ir atrodo sąlyginai prasčiau, nei pirmame grafike (ypač Gvatemala). Bet vis tiek praktiškai visą pandemiją buvau saugesnėse šalyse, nei Lietuva. Išskyrus, aišku, tuos kartus, kai buvau Lietuvoje. Ir dvi kitos žymesnės, bet labai trumpalaikės išimtys – Brazilija 2021 m. vasario pabaigoje, kuomet ten kilo COVID banga, kai Lietuvoje ji jau rimo, ir Gvatemala 2021 m. gegužę. Svarbiausia, išvengiau 2020-2021 m. bangos Lietuvoje, kurios metu susirgo daugelis Lietuvoje pasilikusių mano pažįstamų (ir galbūt toks likimas būtų ištikęs ir mane).

Prie to pridėkime dar tai, kad, išskyrus sugrįžimus į Lietuvą, niekada nebuvau saviizoliacijoje. Be Lietuvos ir kelių dienų Brazilijoje, niekada nebuvau ir karantine: nebuvau tokioje vitoje, kur, tarkime, restoranai veiktų tik išsivežimui, neveiktų kirpyklos, būtų negalima susitikinėti su kitais žmonėmis (ar daug jų) ir pan. T.y. šį laikotarpį išnaudojau su kaupu darbams, savanorystei ir kitoms veikloms – tai tikrai netapo “prarastu laiku”, “Zoom laiku” ar dar kuo.

Ir taip ir nesusirgau koronavirusu (dėl sienų kirtimų dariausi 10 testų, žmona – dar daugiau, visi jie neigiami – taigi, šansai, kad abudu būtume persirgę besimptome forma, labai maži).

Dėl to manau, kad visi pasirinkimai buvo labai teisingi ir, aišku, jeigu 2020 m. kovą būčiau viską žinojęs, ką žinau dabar, būčiau elgęsis lygiai taip pat.

Žiūrėsime, ką atneš 2021 m. pabaiga, 2022 metai – nenumatysi, nes daug dalykų priklauso labiau nuo psichologijos, politikos, nei epidemiologijos. Kaip visada. Bet nemanau, kad atsiras kažkas visai naujo: gal bus naujų vakcinų, naujų karantinų, naujų uždarymų, naujų viruso atmainų, naujų draudimų ar ribojimų kirsti sienas, naujų “sveikatos pasų”, naujų protestų – bet tai jau matyta. Gal kitoje vietoje, gal šiek tiek kitaip, bet matyta. Ir aprašyta šiuose dienoraščiuose.

Todėl šis dienoraštis – paskutinis toks. Atėjome į “New normal”.


Koronaviruso pandemijos dienoraščiai iš viso pasaulio


1. 2020 m. kovas-balandis. Per pasaulį korona-apokalipsės metu
2. 2020 m. balandis-gegužė. (Ne)įstrigau Seule: mano korona-pandemijos istorija (2)
3. 2020 m. gegužė-birželis. Laiškas iš ateities. Kurortai po koronaviruso
4. 2020 m. birželis-liepa. 4,5 korona-mėnesių Azijoje. Sugrįžimas.
5. 2020 m. liepa-rugsėjis. Koronapandemijos dienoraštis 5 (Lietuva-Suomija)
6. 2020 m. rugsėjis-spalis. Automobiliu po Egiptą. COVID metu.
7. 2020 m. lapkritis-gruodis. Per antrąjį Lietuvos karantiną – Lotynų Amerikoje
8. 2021 m. sausis-balandis. Brazilija ir jausmai grįžus iš jos
9. 2021 m. balandis-birželis. Po Ameriką korona-atoslūgio pradžioje
10. 2021 m. birželis-liepa. Amerikoje per vakcinų karštinę.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,