Išskleisti meniu

Iš pirmų lūpų

JAV virtuvė – patiekalai ir tradicijos

JAV virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 6 komentarai

JAV virtuvę daug kas traukia per dantį – girdi, tik paprastas greitas nesveikas maistas ir tiek.

Bet JAV didelė šalis, imigrantų šalis, į kurią suvežtos viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju. Kai kuris amerikietiškas maistas pasaulyje toks dažnas, kad net nelaikome to kažkokia ypatinga virtuve – bet už įprastų patiekalų slypi daugiau. Be to, įvairiuose JAV regionuose sukurta tik ten būdingų patiekalų. Ir net dalis to, ką vadiname itališku, meksikietišku ar kinišku maistu, išrasta JAV.

Čia papasakosiu apie įvairias JAV virtuvės tradicijas nuo žinomiausių iki mažiau žinomų.

Sumuštiniai ir mėsainiai

Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai šių versijų. Daugelis greito maisto tinklų siūlo vieną ar kelias iš šių patiekalų rūšių.

Mėsainiai (burgeriai). Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai – mėsainis (“hamburger”, su mėsa) ir sūrainis (“cheeseburger”, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius “autorinius” variantus, kurie neretai tokie “stori”, kad neapžiosi. O tų burgerinių būna visokių – nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą rba yra “kompleksai” su jomis). Garsiausi mėsainių restoranų tinklai: “McDonald’s”, “Burger King”, “Wendy’s”.

Johnny Rockets burgeris

Johnny Rockets tinklo burgeris

Didelis mėsainis

Didelis mėsainis

Submarinas. Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi (pvz. “Jimmy John’s”). Unikali submarino versija – Philly Chease Steak su gausiai mėsos, atsiradęs Filadelfijoje. Priešingai nei burgeriai, submarinai paprastai netiekiami su bulvytėmis, tačiau kartais tiekiami su bulvių traškučiais.

Philly Cheesesteak

Philly Cheesesteak

Reubenas. Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono – kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje – mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako – gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas. Reubenai būna kai kuriuose greito maisto tinkluose (pvz. “Arby’s”), bet šiaip tai jau labiau “lėto aptarnavimo” restoranų patiekalas.

Reubenas Omahoje - kur, pagal vieną teorijų, šį patiekalą išrado litvakas

Reubenas Omahoje – kur, pagal vieną teorijų, šį patiekalą išrado litvakas

Beigelis. Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan. Ypač siejamas su Niujorku.

Amerikietiškos picos versijos

Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Ameirkoje – storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą (pvz. jas valdo imigrantai iš Italijos). Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei. Jas tuose miestuose lengviausia ir rasti.

Pica iš keturių skirtingų skonių

Amerikietiška pica ‘Little Ceasar’s’ tinkle

Čikagos pica. Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica. Ji tokia stora, kad, pamenu, išvalgius ketvirtį, tas ketvirtis bemat užsiliejo sūriu iš likusių trijų ketvirčių – tokiu storu sluoksniu, kad net neatrodė, kad kas išvalgyta.

Čikagietiška pica

Čikagietiška pica

Detroito pica. Kvadratinės picos.

Stromboli pica. Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje. Primena Calzone picą, yra perlenta.

Picos JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui. Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti. Šiose picerijos didesnė tikimybė gauti ir ne amerikietišką, o tikrą itališką picą, tačiau taip pat populiarios ir atitinkamo miesto versijos.

Vištiena

JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių – su kaulais (wing – sparnas) arba be kaulo (tender). Ištisi tinklai juos tiekia, bet, kaip ir burgeriai, jie būna ir bendro pobūdžio restoranuose, pvz. sporto baruose.

Vištienos sparneliai

Vištienos sparneliai

JAV pusryčiai

Amerika didelė ir įvairi, bet pusryčiams valgo labai panašius dalykus. Jie bus kiekviename viešbutyje, kur yra pusryčiai, o ir amerikiečių namuose. Daugelis šių patiekalų nėra išimtinai amerikietiški, bet visur kitur pasaulyje pusryčiai gerokai įvairesni. Sąrašą pradedu nuo tų patiekalų, kurie būna visur, o žemiau surašyti patiekalai – tik geriausiuose viešbučiuose. Ir net pačiuose geriausiuose dažniausiai nebūna nieko daugiau. Turiu pripažinti, kad dažniausiai net džiaugiuosi, kai Amerikos viešbutyje į kainą neįeina pusryčiai – kitur galima gauti geriau, t.y. tiesiog užsakyti patiekalą, kuris, amerikiečių požiūriu, neskirtas pusryčiams.

“Paprastesni”, šalti pusryčiai:

Dribsniai ir dribsnių paplotėliai.

Batonas paskrudinimui.

Saldžios bandelės. Kai kažkas Amerikoje “saldu” tai tikrai ne taip, kaip Lietuvoje. Tai supersaldu, daugeliui lietuvių gal net nevalgomai saldu, ar bent jau negali suvalgyti bent kiek daugiau, bet amerikiečiai valgo.

“Geresni” pusryčiai dar turi ir šiuos šiltus patiekalus:

Hash brown.

Hash brown

Hash brown

Mėsos kotletukas, bekonas ir dešrelė – vieninteliai mėsiški patiekalai, siūlomi pusryčiams.

Amerikietiški blyneliai. Su saldžiu sirupu. Labai saldžiu.

Amerikietiški blynai

Amerikietiški blynai

Luizianos (Kadžunų) virtuvė

Kartais vadinama toliausiai pažengusia JAV kulinarine tradicija, ji gimė susidūrus prancūzų (kurie Luizianą kolonizavo pirmieji), anglų ir juodaodžių kultūroms. Dažnai vadinama kadžunų (Cajun) virtuve pagal prancūzus tremtinius, kuriuos anglai ištrėmė iš Kanados pakrančių į Luizianą.

Bene žymiausias patiekalas – Džambalaja. Tai – ryžiai, sumaišyti su daržovėmis, ypač kadžunų virtuvės “trejybe”: salierais, svogūnais ir paprikomis, o taip pat su dešrele. Yra įvairių versijų: pvz. gali įeiti ir rūkyta mėsa.

Džambalaja garsiame Naujojo Orleano "Napoleon" restorane

Džambalaja garsiame (bet ne brangiame) Naujojo Orleano “Napoleon” restorane

Panašūs pateikalai – gumbo ir etufė (étouffée). Pastaruosiuose, priešingai nei džambalajoje, ryžiai ruošiami atskirai nuo kitų ingridientų. Etufė vietoje dešrelės yra jūros gėrybės.

Amerikos kinų virtuvė

Daug patiekalų, kurie mūsuose žinomi kaip kiniški, iš tikro sukurti JAV. Jų Kinijoje nėra, o dalies jų apskritai nėra niekur kitur, tik JAV. Apskritai JAV kinų virtuvėje vyrauja saldžiarūgščiai patiekalai, gerokai mažiau aštrūs, nei didžiojoje Kinijos dalyje.

Mongoliška jautiena, Generolo Tso vištiena, kiniškos vištienos salotos, sezamo viščiukas ir daug kitų patiekalų iš tikro nėra nei iš Kinijos, nei iš Mongolijos – jie išrasti JAV, o Azijoje nežinomi.

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Amerikos kinų tinklo Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Bet unikaliausias Amerikos kinų virtuvės išradimas tikriausiai yra Burtų sausainėlis (fortune cookie; lietuviškai kartais vadinama burtų bandele) – toksai daug JAV kinų restoranų net ir neužsakius atnešamas desertui. Jo viduje būna įkeptas lapelis – “ateities pranašavimas”, patarimas ar frazė pamąstymui, paprastai toks gana bendro pobūdžio (“Tikras gerumas ateina iš vidaus”, “Neieškok laimės – susikurk ją pats”, “Rytoj būk spontaniškas” ir pan.).

Burtų sausainėlis, vis dar įpakuotas (kairėje)

Burtų sausainėlis, vis dar įpakuotas (kairėje)

“Meksikietiška” (Teksaso) virtuvė

Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai – pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt. Dar vadinama “Tex-Mex”. Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar “meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas”). Keturi populiariausi šios virtuvės patiekalai:

Kesadilja (Quesadilla), Buritas (Burito), Takas (Taco), Načios (Nachos).

Pirmi trys yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius. Padažas irgi gali priminti prieš tai minėtų patiekalų įdarą, būti iš maltos mėsos, daržovių ir pan.

Taco Bell kesadilja

Taco Bell tinklo kesadilja

Chili Con Carne – aštrokas troškinys iš čili pipirų, mėsos, pomidorų ir pupų.

Amerikos indėnų virtuvė

Indėnai JAV tesudaro 1% žmonių, o daugelis jų kultūrų sunaikintos, taigi, menkai liko ir virtuvė. Visgi, yra išimčių. Navahų regione (tai – didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (Navajo taco) – ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa. O gretimame hopių krašte pardavinėjama hopių duona su pelenais.

Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a. jau europiečių įtakoje, tad net ir populiariausi indėnų patiekalai tikriausiai nėra tikrai istoriniai.

Navahų takas

Navahų takas

Amerikietiški sušiai

Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV (o ir visame Vakarų pasaulyje bei Lietuvoje) yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: California, Philadelphia… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis. Na, bet kas valgė Lietuvoje sušį, tai jiems tai ir yra tikrasis sušis – jie labiau nustebtų nuvykę į Japoniją nei JAV.

Amerikietiški gėrimai

Tipiniai Amerikos gaivieji gėrimai:
*Kola. “Coca Cola”, “Pepsi” ir daugybė jų kopijų. Tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius (pvz. “kraštutinai sveiko maisto”).
*Vaisių skonio gazuoti gėrimai – “Fanta” ir t.t.
*Citrinų skonio gazuoti gėrimai – “Sprite” ir t.t.
*Limonadas. Lietuvoje taip vadiname visus vaisvandenius, bet Amerikoje tai konkretus, dažniausiai negazuotas, gėrimas iš citrinų.
*Root beer. Pažodžiui pavadinimas reiškia “šaknų alus”, bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net McDonald’s ir pan. restoranuose). Priešingai nei kiti amerikietiški vaisvandeniai, jis labai mažai išplitęs anapus Šiaurės Amerikos. Vienas plačiausiai paplitusių Root Beet prekės ženklų – A&W.

Coca Cola World muziejuje

Coca Cola World muziejuje JAV

Paprastai būna didelis gėrimų pasirinkimas, nes JAV įprasta, kad kas nors, pavyzdžiui, geria tik “Coca Cola”, bet ne “Pepsi”. Taip pat gausu visokių dietinių versijų be cukraus – “Light”, “Zero”, be kofeino ir pan. Taip pat ilgainiui atsirado visokių paskanintų versijų – kola su vanilės poskoniu, kola su vynuogių poskoniu ir pan. Čia kaip ir su vynais – negeriančiam vyno jie visi vienodi, bet kolos mėgėjas lengvai atskirs visus poskonius. O Amerikoje net daugelio senelių šaldytuvuose rasi ištisas kolos skardinių dėžes…

Kalbant apie alkoholinius gėrimus, didelė dalis gėrimų, pagamintų Amerikoje, yra kitų kraštų gėrimai. Pvz. Amerikos vynai (garsiausi – iš Napos slėnio Kalifornijoje), Amerikos alūs (dabar itin populiarios visokios “microbrewery”). Saviausiu alkoholiniu gėrimu amerikiečiai laiko burboną, kuris tradiciškai gaminamas Kentakio valstijoje ir aplink.

Burbono reklama Kentukyje

Burbono reklama Kentukyje

Amerikietiški restoranai

Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų – porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo – tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje. Amerikoje tai visiškai įprasta ir mandagu net prabangiausiuose restoranuose – tiesą pasakius, gal neprašyti išsinešti, jei daug palieki, ne visai mandagu.

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John's sumuštinis

Štai tokio dydžio yra mažas(!) Jimmy John’s submarinas. Dar būna vidutinis ir didelis

Kitas dalykas, kas nustebina JAV “naujokus” – kokie vienodi tie restoranai. Daugelis jų priklauso įvairiems tinklams, bet net jei ir ne, iš interjero dažnai sunkiai atskirsi, ar tai kinų restoranas, ar mėsainių, o gal Čikagos lietuvių… Atrodo, restoranų šeimininkai labai retai, priešingai nei Leituvoje, nori į savo restoranų interjerą įdėti dalelę savęs. Kai kurie restoranų tinklai turi “savo dvasią” (nuo “Firehouse Subs” nutapytų gaisrininkų iki “Jimmy John’s “juokingų citatų”), tačiau ta dvasia tuomet vienoda visuose tinklo restoranuose. Vos keletas restoranų įsikūrę istoriniuose namuose ar interjeruose, dažnai – patys (pra)b(r)angiausi.

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane - unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane – freskos gaisrų tematika

Amerikietiški restoranai būna kelių tipų. Tas suskirstymas gana griežtas, nuo restorano tipo priklauso ir elgesys jame, ką įprasta gauti nemokamai ir pan.

*Greito maisto restoranai. Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja “užsakymo ekranų”, kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti. Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV McDonald’s, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai – nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipilimas), tačiau Europoje tame pačiame “McDonald’s” yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos – žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis. Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranus, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės. JAV greito maisto (ir ne tik) tinklai plačiau aprašyti čia.

Subway restorane

Subway restorane

*“Casual dining”. Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai. Tačiau JAV šie restoranai skaitosi nebrangūs, ten populiaru eiti pasėdėti su draugais (pvz. pažiūrėti sporto varžybas). Virtuvė dažniausiai siūloma amerikietiška, tačiau vietoje vieno tipo patiekalų paprastai siūlomi įvairių tipų – pvz. gali gauti ir “meksikietišką” kesadilją, į mėsainius, ir picą ar vištienos gabaliuką. Tiesa, kai kurie “casual dining” specilizuojasi tam tikrose virtuvėse, pvz. meksikietiškoje. Visgi, “Casual dining” turi kai ką bendro su greitu maistu: nealkoholiniai gėrimai čia paprastai neriboti (užsakęs vieną stiklinę kolos galėsi prašyti padavėjos ją papildyti kiek nori kartų). Alkoholiniai gėrimai riboti, bet pardavinėjami. Vanduo – nemokamas, dažnai gali paprašyti ir vieno ar kito papildomo priedo nemokamai. Priešingai nei greito maisto restoranuose, “casual dining” negali sėstis, kada ir kur nori: turi laukti prie durų, kol tave pasodins. Ši “amerikietiška tvarka” gali atrodyti keistai, ypač, kai būna daug laisvų staliukų, bet vis tiek turi stovėti kartais ir keliolika minučių, nes niekas neprieina pasodinti. Bet tokia tvarka JAV įprasta visuose negreito maisto restoranuose, o ne laiku atsisėdusio prie laisvo stalelio dažniausiai tavęs paprašys atsistoti ir grįžti į eilę.

Buffalo Wild Wings tinklo casual dining restorane (čia daug televizorių rodo sporto varžybas)

Buffalo Wild Wings tinklo casual dining restorane (čia daug televizorių rodo sporto varžybas)

*Prabangūs restoranai. Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška (kaip aprašiau ją čia), kainos gali “rauti stogą” (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai. Šie restoranai paprastai nepriklauso tinklams. Čia jau gali pasijusti kaip kokioje Europoje: visokių nemokamai papildomų gėrimų gali ir nebūti. Bet arbatpinigius vis tiek reikia palikti. Taip pat reikia laukti, kol tave pasodins. Prabangūs restoranai, jų maisto ragavimas – dažno turtingesnio amerikiečio hobis.

Prabangūs restoranai - dažno turtingesnio amerikiečio hobis. Jų pasirinkimas - milžiniškas, bet kainos ten - irgi

Prabangus restoranas Klivlande

*Bufetai. Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių. Palyginus su kitais, šie restoranai gana reti, ir, žinant, kad vidutiniškai amerikietis valgo gerokai daugiau, nei lietuvis, paprastai neapsimoka (niekada nesuvalgysi už tiek, kiek kainuos). Bufetai būna ir viešbučiuose (dažniausiai pusryčių), bet, palyginus su kitomis šalimis, jie prasti, normalu, kad kai kuriuose viešbučiuose sakoma, kad “yra pusryčių bufetas”, kai iš tikro yra tik šokoladukas ir kava, ar šokoladukai, kava ir bandelės, o net ir geriausi bufetai skurdoki (žr. skyrelį “pusryčiai” aukščiau).

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Vienas iš daugybės Golden Corral tinklo bufetų stendų

*Drive through. Tai nėra restorano tipas, bet aptarnavimo būdas, kai perki maistą į automobilį. Jis būdingas greito maisto restoranams. Kai kurie restoranai dirba tik drive through, arba tik drive through dirba naktį. Drive through turim ir Lietuvoje, bet tai apsiriboja vos keliais restoranų tinklais, o automobilizuotoje JAV tai vienas populiaresnių būdų valgyti, ypač greitą maistą.

*Drive In. Tai panašu į drive through, bet jei drive through paimi maistą, susimoki, ir išvažiuoji, tai Drive In restoranuose yra specialios parkingo vietos, kur sustoji pavalgyti. Neretai prie tų vietų yra ir mikrofonas užsakymui, o maistą tau atneša padavėjas į automobilį tarsi tai būtų tavo staliukas. Priešingai nei drive through, kurių daugelyje galima valgyti ir viduje, Drive In restoranai dažnai specializuojasi tik Drive In pardavimuose (pvz. tinklas “Sonic Drive In”). Maistas tiekiamas paprastai greitas. Minusas – nėra kur nusiplauti rankų, o daug Drive In maisto valgoma rankomis. Anksčiau Drive In restoranų būta gerokai daugiau, bet jie pamažu nyksta.

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai - čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai – čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika
Niujorkas-Bostonas - 7 dienų maršrutas kelionei automobiliu
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai
Aliaska - begalinės Gamtos apsupty

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , ,


Filipinų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Filipinų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Filipinų virtuvė pasaulyje beveik nežinoma. Atrodo keista – juk tai milžiniška, 110 mln. žmonių šalis, o kitos Azijos virtuvės pasaulyje garsios. Na, bet pačiuose Filipinuose gausu galimybių paragauti Filipinų virtuvės ir tikrai verta ją išmėginti.

Tiesa, Filipinų virtuvė nėra prabangi ar įmantri. Tai virtuvė pamaitinti masėms, kurioje valgoma kiekviena kiaulės dalis ir, atrodo, kiekvienas gyvūnas, gausu ryžių. Tikiu, kad ne kiekvienam patiks kiekvienas patiekalas – kai kurie atrodys per keisti. Kol radau, ką Filipinų virtuvėje mėgčiau, buvo ir nesėkmingų bandymų – bet patiekalų ten tikrai daug, ir vien todėl, kad kai kurių jų receptai atrodo “vargšiški”, nereikia galvoti, kad jie neskanūs. Filipiniečiai iš, atrodo, visai paprastų dalykų sugeba pagaminti skaniai.

Ši virtuvė susirinko įtaką iš Ispanijos, Meksikos, Amerikos ir transformavo į kažką savo.

Gatvės maistas

Gatvės maistas

Tai straipsnis apie Filipinų virtuvę. Kelionių aprašymas-vadovas apie visus Filipinus yra čia

Ryžiai – Filipinų virtuvės pagrindas

Ryžiai – tai yra Filipinų virtuvės pagrindas, pagrindinis maistas daugeliui. Ne iš gero gyvenimo.

Skurdokuose rajonuose populiarios „Unli rice“ (neribotų ryžių) kavinukės, kur už nedidelį (sąlyginai) mokestį gauni teisę valgyti neribotai ryžių (kartais ir daržovių ar vištos, priklausomai nuo pasiūlymo, pvz. „Unli rice + chicken“. Net ir ten, kur nėra „Unli rice“ gali užsakyti papildomai ryžių (pvz. „patiekalas su extra rice“). Net ir brangesniuose restoranuose ryžiai būna kaip garnyras, nors ten santykis tarp ryžių ir kito maisto jau labiau kito maisto naudai.

Greito maisto restoranuose ryžiai būna supakuoti ir taip

Greito maisto restoranuose ryžiai būna supakuoti ir taip

Šiaip vienas populiariausių (ir turbūt pats filipinietiškiasusias) būdų paruošti ryžius – tai ryžiai su česnaku.

Filipinietiški patiekalų paruošimo būdai ir padažai

Šiais būdais paruošiami įvairūs kiti patiekalai, ypač mėsos:

Adobo – patiekalo paruošimo būdas, kur ruošiama su česnau ir daug acto. Pvz. „Kiauliena adobo“ – taip paruošta kiauliena. Taip ruošiamos įvairios mėsos ir tai laikoma filipinietiškiasiu ruošimo būdu, filipiniečiai, būdavo, klausdavo, „Ar tau patinka adobo?“ panašiai, kaip lietuvis klaustų „Ar jau ragavai cepelinų, ar patiko?“.

Adobo paruoštos odos juostelės (flakes)

Adobo paruoštos odos juostelės (flakes)

Sizzling – patiekimo būdas, kai patiektas patiekalas (paprastai mėsa, pvz. Sisig) spirga ant karšto indo.

Kokiu būdu bebūtų paruoštas patiekalas, dažnai ant stalo būna du padažai – actas ir sojos padažas. Šie padažai naudojami ir daug paruošimo būdų. Taip pat naudojamas česnakas.

Filipinietiški mėsos patiekalai

Sisig – malti kiaulės snukiai, su prieskoniais. Yra skaniau, nei skamba. Šiaip filipiniečiai, atrodo, valgo visas visų gyvūnų dalis… Sisigas būna pateikiamas įvairiom formom, pvz. „sizzling sisig“ – tik nuo keptuvės dar šnypščiantis ir pan. Sisigas atsirado ne iš gero gyvenimo – kai Filipinuose veikė JAV karo bazės, amerikiečiai kiaulių galvas išmesdavo kaip nereikalingas, o aplinkui gyvenę filipiniečiai sugalvojo, kaip jas panaudoti… Apskritai, tai dažno Filipinų virtuvės patiekalo istorija – jie gimę ne iš kulinarinių eksperimentų, o iš siekių kuo pigiau pamaitinti kuo daugiau žmonių.

Sizzling patiektas Sisigas

Sizzling patiektas Sisigas

Tapa – tai vytinta ar džiovinta mėsa su prieskoniais, paprastai patiekiama su ryžiais ir actu. Mėsa gali būti įvairi (paprastai būna parašyta) – jautiena, net elniena. Skanu, ypač dažant į actą, man vienas skaniausių Filipinų virtuvės patiekalų. Bet labai stringa tarp dantų – verta turėti dantų krapštukų!

Tapa su ryžiais (Tapsilog)

Tapa su ryžiais (Tapsilog)

Tocino – saldžiai paruoštas bekonas. Filipiniečiai mėgsta saldų skonį net ten kur, lietuvio akimis, saldumas nedera, pvz. su mėsa. Šiaip net spagečius kartais patiekia saldžius…

Lečonas – paršiukas, kuris visas iškepamas (Ispanijoje tai būtinai neatjunkytas paršiukas, Filipinuose gali būti ir didesnis paršas). Lečono restoranuose toks keptas paršiukas laikomas tiesiog ant prekystalio ir pardavėjas klientų akivaizdoje atpjauna reikiamas dalis. Europoje ar Vakaruose, matyt, toks modelis neišpopuliarėtų – bet Filipinuose žmonės nenutolę nuo to, kaip atsiranda mėsa, jiems tai nėra šlykštu. Kiaulę filipiniečiai valgo tiesiog visą… Beje, jei sakoma tik “lečon”, tai bus paršas, bet gali būti taip paruošta ir kita mėsa, pvz. lechon manok (vištiena) ar lechon baka (teliukas).

Lečonas

Lečonas

Patiekta slečonas. Filipiniečiai itin mėgsta traškią kiaulės odą.

Patiekta slečonas. Filipiniečiai itin mėgsta traškią kiaulės odą.

Longanisa – dešra. Kiekvienas regionas turi savo longnisą (Sebu regione tai vadinasi čoriso). Tarkim, Ilokų regione dešrelės nedidelės, apvalios, ir paprastai reikia išsilukštenti pačiam.

Longanisa (Sebu čorisas)

Longanisa (Sebu čorisas)

Filipinietiški pusryčiai (…silogai)

Silog – mėsa (paprastai) su ryžiais su česnaku bei su kiaušiniu. Dažniausiai meniu rašoma kaip dar ilgesni sudurtiniai žodžiai, kur antra dalis „silog“, o pirma nurodo, kokia mėsa. Pvz. „Tapsilog“ – tapos silogas, „Tocsilog“ – tocino silogas. Daromi ir silogai su iš užsienio atėjusiais produktais, pvz. „Hotsilog“, be ryžių ir kiaušinio, įeina pieniška dešrelė (suprask, „Hot dogo dešrelė“), „Cornsilog“ – malta jautiena (pagal anglų k. „Corned beef“). Silogai tradiciškai laikomi pusryčių patiekalu. Filipnų viešbučiuose gausi numerį su pusryčiais paprastai galima pasirinkti kokį silogą (neretai užsakant iš vakro). Jei Filipinuose kavinėje rašoma „pusryčiai visą dieną“, tai turima omenyje būtent, kad ten galima visą dieną valgyti silogų.

Cornsilog

Cornsilog

Hotsilog

Hotsilog

Filipinietiškos sriubos ir makaronai

Sinigang – Labai rūgšti sriuba, beveik grynas actas. Atrodė dar pakenčiamas skonis, kol žmona nepasakė, kad jai skonis – kaip ką tik apsivėmus tokia rūgštelė. Tada nebegalėjau pasigardžiuodamas valgyti, nes tikrai atrodė panašu…

Sinigang sriuba

Sinigang sriuba

Pancit – kinų virtuvės įkvėpti makaronai su daržovėm, neretai ir mėsa arba jūros gėrybėm.

Gatvės ir greitais maistas

Filipinuose itin populiarus gatvės maistas – kioskeliai, kur gali nusipirkti ir iš karto valgyti po vieną nedidelius patiekalėlius. Tarp jų populiariausi:

Inigang – ant iešmelių susmeigta mėsa, ypač kiauliena. Čia dažnai būna labai gera mėsa, o ne subproduktai – ir tai skanus bei pigus patiekalas.

Inigang

Inigang

Balutas – apvaisintas kiaušinis, kurio viduje yra pusiau išsivystęs paukštelis. Jis valgomas visas (prieš tai išgėrus skystimą). Tai turbūt pats “kontroversiškiausias” Filipinų patiekalas dėl to, kad neįprastas niekur kitur. Filipiniečiai, sako, mėgsta, kai užsieniečiai jo paragauja – nes žino, kaip užsieniečiams sunku prisiversti.

Vištiena – kaip ir daugelyje skurdesnių šalių, vištiena itin populiari, nes nebrangi. Daug ištisų restoranų tinklų, kur pardavinėjamos vištos kojos. Didžiausias jų Jolibee Filipinuose dydžiu pranokęs McDonald‘s ir jau plečiasi į užsienį.

Jolibee, didžiausias Filipinų greito maisto tinklas

Jolibee, didžiausias Filipinų greito maisto tinklas

Desertai

Bučis – apvalus ryžių tortukas.

Bučiai (toliau)

Bučiai (toliau)

Turonas – saldus suktinukas; dažnas variantas, kad viduje įsukti kepti bananai. Beje, tie, kas buvę Ispanijoje, tikriausiai jau pastebėjo tendenciją, kad Filipinuose, buvusioje ispanų kolonijoje, daug patiekalų vadinami taip, kaip ispanų virtuvės patiekalai, bet iš tikro tie žodžiai Filipinuose reiškia ką kitą! Turonas – ne išimtis.

Gėrimai

Filipinuose geros vaisių sultys. Vienos pigiausių – kalamansi sultys (tokio citrinų giminaičio), nors jo skonis turbūt ne iš karto patiks visiems.

Regioniniai ir retesni maistai

Filipnai yra daugiatautė, daugiakalbė šalis, jos regionai turi savo virtuves. Galioja dėsnis, kad kur nors Filipinuose žmonės valgo viską. Nuo maltos kiaulės širdies ir plaučių (bopis patiekalas) iki ožio žarnų (papaitan) iki kačių, šunų, žiurkių ar šikšnosparnių. Aišku, ne viską paprasta rasti (o ir ne viską rasti norėjosi). Čia – paprastesnė regioninė virtuvė, kurią mėginau:

Bagnet – kiaulės pilvo mėsa, kepta iki kol taps traški. Vigano regiono virtuvė.

Empanados – kepiniai su įdaru, pvz. Longanisa. Vigano regiono virtuvė.

Filipinų restoranai

Filipinuose restoranai yra įvairūs, tačiau dažni jų tipai:
*Gatvės maistas. Paprastai be staliukų, išsinešimui, dažnai pigu ir vieno tipo maistas pas vieną pardavėją (pvz. tik balutas ar tik lečonas).
*”Vietiniai” restoranai. Tai labiau kaip gatvės maistas, bet yra kėdės, staliukai, daugiau vietos ir patiekalų. Neretai dieną yra bufetas, kur maistas jau paruoštas. Nėra labai higieniška, bet labai pigu. Paprastai Filipinų virtuvė, bet gali būti ir kažkiek kitokių patiekalų.
*Greito maisto tinklai. Filipinietiški čia nukonkuravę vakarietiškus (McDonald’s ir pan), pastarųjų gerokai mažiau. Čia – vidutinės kainos ir higieniška.
*Prekybos centrų, viešbučių restoranai ar restoranai turistinėse zonose. Greito maisto tinklai arba pavieniai restoranai, kur atrodo higieniškai ir gražiai, bet ir brangiau. Būna įvairių virtuvių.

Garsiame Davao Rošas maisto turguje

Garsiame Davao Rošas maisto turguje

Filipiniečiai tradiciškai nenaudoja peilio – atnešama tik šaukštas ir šakutė. Pjaustomasi šaukšto šonu.

Populiarus padažas – grynas actas. Ji būna ant stalo ar atnešamas su daugybe patiekalų, į jį dažoma mėsa. Kitas populiarus padažas – sojos padažas.

Pigime restorane, kur patiekalai jau paruošti tarsi bufetas

Pigime restorane, kur patiekalai jau paruošti tarsi bufetas

Filipinuose yra ir kitų virtuvių restoranų – itin daug korėjiečių virtuvės. Bet daug užsienio patiekalų yra “įaugę” į vietos virtuvę, tiekiami ir vietiniuose restoranuose. Pavyzdžiui, daugybėje filipiniečių restoranų rasi samgjupasalą (korėjietiškai paruoštas kiaulienos pilvas) ar tajiškus karius. Populiarūs ir kiniški virtiniai. Taip pat populiarios bulvės fri, kurios paruošiamos kaip patiekalas, tam tikro skonio, bet be padažo ar priedų. Yra net tame besispecializuojantys tinklai.

Pagardintos bulvės fri

Pagardintos bulvės fri


Visi mano kelionių po Filipinus aprašymai-vadovai

1. Filipinai. Savi? Svetimi? Karšti ir didingi! (ĮŽANGA)
2. Lusonas - ryžių terasos, Filipinų širdis
3. Visajai - Filipinų kurortų salynas
4. Palavanas - gražiausia Filipinų sala
5. Mindanao - paprastesni Filipinai
6. Filipinų virtuvė - patiekalai ir tradicijos


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , ,


Arabų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

Arabų virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 0 komentarų

Arabai – didžiulė tauta, 350 mln. žmonių, 19 šalių.

Bene garsiausia arabų virtuvė – Libano virtuvė. Tačiau daug pagrindinių arabų patiekalų yra pasklidę po visą pasaulį, dažnai net labiau, nei vietiniai patiekalai, todėl nėra tikslo skirstyti arabų virtuvę į kelias: kuriame arabų krašte bebūsi, šie patiekalai bus labai populiarūs.

Arabų greitas mastas: šavarma ir falafeliai

Du dažniausi arabų patiekalai tikriausiai – Šavarma ir Falafeliai.

Šavarma – tai malta mėsa, panaši į tą, kurią mes vadiname kebabais, atpjaunama gabaliukais ir įdedama.

Falafeliai, tuo tarpu, savotiškas „mėsos pakaitalas“. Vegetariškas / veganiškas patiekalas iš avinžirnių, tokie rutuliukai, kurių skonis kažkiek primena mėsą. Arabų kraštuose falafeliai paprastai – pats pigiausias patiekalas. Daug kur gali sočiai pavalgyti iki euro.

Falafeliai lėkštėje

Falafeliai lėkštėje

Tiek šavarma, tiek falafeliai pateikiami įvairiais būdais. Bene dažniausi du – lėkštėje, kartu atnešant garnyrus (žr. žemiau, skyrių „Garnyrai“), arba įsukti į duoną, sumuštinio pavidalu (šiuo atveju kartu bus įsukti ir garnyrai). Įsukti į duoną patiekalai paprastai mažesni ir pigesni nei analogiški patiekalai, patiekiami lėkštėje.

Šavarma sususkta į duoną

Šavarma susukta į duoną

Net ir kai pateikiama lėkštėje, beveik visuomet su duona – arba įsukti į duoną, arba duona duodama atskirai.

Šavarma lėkštėje - patiekta užklota duona

Šavarma lėkštėje – patiekta užklota duona

Kiti arabų mėsos patiekalai

Tai, kas Lietuvoje vadinama kebabu, arabų kraštuose paprastai vadinama „šavarma“. Tačiau turi arabai ir kebabą, bet jis labiau primena mūsų mėsos kukulius ar šašlyką (iš esmės “kebabas” – tai tiesiog “mėsos patiekalas”).

Arabų kraštuose didesnė tikimybė, nei Europoje, gauti patiekalus su kaulais: ne tik vištieną, bet ir, pavyzdžiui, avieną, tad, jei to nenorite, verta paklausti, ar nebus kaulų.

Kadangi daugelis arabų musulmonai, kiaulienos jų virtuvėje nėra. Iki tokio lygio, kad net tie patiekalai, kurie kitur patiekiami su kiauliena (iš kitų virtuvių) arabų kraštuose paprastai būna su kita mėsa (neretai jautiena ar aviena): pvz. JAE korėjiečių restoranuose kimčidžigė troškinys yra pasirinktinai su jautiena ar vištiena arba išvis be mėsos.

Arabai valgo kupranugarieną – tačiau vienose šalyse tai reta, kitur gana dažna (paprastai skurdesnėse šalyse). Iš visų mėsų, kurias esu gyvenime valgęs, kupranugariena pasirodė sprangiausia, sunkiausiai kramtoma – keliskart vos neužspringau, negalėdamas sukramtyti.

Arabiškos picos: manikišai ir fetajeriai

Manikišai ir fetajeriai tai tarsi arabų (libaniečių) picos. Manikišai panašesni į picas – jų forma apvali. Fetajeriai, tuo tarpu, pailgi. Fetajeriai neretai mažesni, bet gali būti ir to paties dydžio (būna restoranų, kur fetajerio ir manikišo net ir kaina tokia pati, jei tie patys ingredientai).

Manikišas (toliau) ir fetajeris (arčiau)

Manikišas (toliau) ir fetajeris (arčiau)

Palyginus su įprastomis itališkomis picomis, kiek kitoks padas, mažiau garnyrų (dažniausiai po vieną arba du skirtingus). Tarp garnyrų dažnai vyrauja vegetariški – įvairūs sūriai, padažai.

Arabų garnyrai (mezze)

Garnyrai arabų virtuvėje be galo svarbūs – jų visada nešama daug, net pigiuose restoranuose gausi. Dažnai įmanoma juos išsirinkti pačiam. Kai kurie garnyrai yra kaip ir pirmas patiekalas, gali būti valgomi prieš maistą. Kai kada garnyrai užsakomi atskirai (mažomis nebrangiomis lėkštutėmis), bet dažnai už juos neimamas papildomas mokestis.

Mezze vadinamas ir ištisas garnyrų stalas, kai atnešama daug mažų lėkštučių su garnyrais. Toks valgymo būdas faktiškai yra ir arabiški pusryčiai daug viešbučių.

Mezze stalas Sirijoje

Mezze stalas Sirijoje

Tipiniai arabiški garnyrai, atnešami kartu su patiekalais ar net prieš juos.
-Arabiška duona (pita).
-Itin marinuotos daržovės. Ne, ne taip kaip Lietuvoje – jos tokios rūgščios, kad kartais net sunku pasakyti, kokią daržovę valgai. Dažnai taip marinuojami agurkai, pomidorai, ropės.
-Įvairūs sūriai (pvz. halumi).
-Humusas ir Baba ganuš – „pastos“, skirtos dažyti.
-Šviežios daržovės (pomidorai, agurkai ir pan.).
-Jalapenai ir kitokie aštrūs pipirai.
-Salotėlės. Fatuš (maišytos su arabiška duona) ir Tabulė [Tabouleh].
-Padažai, iš kurių kai kurie gali būti jogurtinio pagrindo, pomidorinio pagrindo ar aštrūs.

Regioninis arabų maistas

Arabų pasaulis labai didžiulis ir daug jo patiekalų išplitę tik kai kuriuose regionuose ar šalyse. Itin unikali Maroko virtuvė – ji tokia išskirtinė, kad jai net skirsiu atskirą straipsnį.

Tarp kitų labiau regioninių patiekalų yra šie:

Arabijos pusiasalyje (JAE, Saudo Arabija ir t.t.):
*Mačbus arba Kabsa – ryžiai su prieskoniais ir mėsa ant viršaus, neretai dideliu vištienos gabalu su kaulais. Laikomas daugelio Arabijos pusiasalio šalių nacionaliniu valgiu. Mandi irgi atrodo panašiai.

Mačbus JAE

Mačbus (kabsa) JAE

*Ful madames – pigi pupų sriuba, paprastai valgoma pusryčiams, ypač Saudo Arabijoje.

Ful madames Saudo Arabijoje

Ful madames Saudo Arabijoje

Egipte:
*Košariai. Vienas pigiausių būdų pavalgyti Egipte. Ryžiai, makaronai, lęšiai lėkštėje, pateikiami su įvairiais padažais.

Kol valgiau tradicinius egiptietiškus košarius, šis prekijas be paliovos kalbino

Valgau košarius Luksore

Arabiški saldumynai

Arabų šalyse gausu saldumynų, daug jų rankų darbo – chalva ir kt.

Chalva Bahreine

Chalva Bahreine

Vienas tradicinių saldumynų – datulės, kurias arabai valgydavo per ilgas išvykas kupranugariais dykumoje (jas lengva paimti, ilgai negenda). Jos paminėtos net Korane.

Saldumynų parduotuvė Bahreine

Saldumynų parduotuvė Bahreine

Arabų gėrimai

Dauguma arabų musulmonai ir jie negeria alkoholio. Kai kuriose arabų šalyse jis visai uždraustas. Kitose daugiau yra ten, kur yra didelės nemusulmonų bendruomenės (pvz. Libanas) arba daug turistų.

Kaip ne kaip, alkoholiniais gėrimais arabų šalys negarsėja.

Štai toks African and Eastern angaras pramoniniame rajone - viena retų parduotuvių Bahreine, kur parduodamas alkoholis

Štai toks angaras pramoniniame rajone – viena retų parduotuvių Bahreine, kur parduodamas alkoholis

Arabai geria kupranugario pieną ir daro iš jo įvairius produktus.

Arabų restoranai

Arabų pasaulis labai įvairus, tad ir restoranai įvairūs. Visų pirma, yra didelis skirtumas tarp “greito maisto” (šavarma, falafeliai) restoranų, kur daugiausiai užbėga užkąsti dirbantieji ar pakeleiviai, ir “vakarinių restoranų”, kurie prabangesni, ten bendraujama, rūkomas kaljanas, dažnai įrengta tradiciškai. Tiesa, arabų kultūroje švara ir tvarka mažiau akcentuojama, nei Vakarų kultūroje, tad net ir prabangiuose restoranuose europiečiui gali atrodyti, kad to trūksta.

Užkandinė, kokias lanko prastesnius darbus dirbantys imigrantai

Greito maisto restoranas Bahreine

Klasikiniuose sėdima ne ant kėdžių, tačiau ant žemės (kilimo), kur ir valgoma.

Tačiau didelė arabų pasaulio dalis buvo europiečių kolonizuota, ten atėjo Vakarų įtaka – tad tokie restoranai, kur sėdima ant žemės, retesni, arba yra tik tokia zona.

Restoranas Mauritanijos miestelyje

Restoranas Mauritanijos miestelyje

Kitas ypatumas kai kuriose konservatyvaus islamo šalyse – šeimų zonos, kur kiekvienas staliukas yra atskirame kambarėlyje ar už širmos. Mintis tokia, kad šeima ten valgo už širmos, taigi, moterys gali atsidengti veidus (nusiimti nikabus), nes jas matys tik jų šeimos nariai. Kai kurios moterys, šiaip jau besidengiančios veidus, tiesa, drįsta uždangalą nusiimti ir kitur – bet vėl užsideda po valgio. Dar kitos valgį kiša po nikabu. Bet kuriuo atveju, šeimų zonose šios problemos nelieka. Bendrai paėmus, moterų arabų šalyse restoranuose mažiau, nei Vakarų šalyse, o kai kur visai beveik nėra.

Šeimų zona restorane. 'kambarėliai' pilnai užsitraukia užuolaidomis

Šeimų zona restorane. Saudo Arabijoje tokios zonos yra ne tik tradiciniuose restoranuose, tačiau net ir McDonald’s; net įėjimai šeimoms ir vieniems vyrams atskiri

Arabų kraštuose itin populiarūs piknikai – kai sėdama ant žemės ir valgoma. Gali būti dykumoje, bet gali būti ir miesto parke ar tiesiog ant šaligatvio pasitiesus kilimėlį. Gal todėl gausu restoranų, kurie dirba labiau išsinešimui.

Bahreiniečių šeimos piknikas. Tas vamzdis iš karto už laužo - naftotiekis

Bahreiniečių šeimos piknikas


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , ,


Pasaulio restoranų tinklai – nuotraukos ir apžvalgos!

Pasaulio restoranų tinklai – nuotraukos ir apžvalgos!

| 0 komentarų

Myliu restoranų tinklus: visame pasaulyje žinai ką gausi. Nebrangu ir kokybiška. Aišku, tik jei eini į tinkamą tinklą.

Jokiu būdu nereikia galvoti, kad tinklai – tai tik “visokie burgeriai ir hot dogai”. Apskritai ‘burgerinės’ tėra vienas daugelio tokių restoranų tipų.

Išbandžiau daugelį iš didžiausių pasaulio restoranų tinklų, turinčių po 300 ir daugiau restoranų. Kiekvienas jų su savu maistu, kainomis, rinkodara ir filosofija. Yra tokių gerų, kad, nukeliavęs į šalį, kur jie yra, būtinai ten nueinu. Ir yra tokių blogų, kur prižadu nosies daugiau nekišti.

Visų restoranų tinklų apvžalgas ir nuotraukas čia sudėjau į vieną straipsnį, kurį nuolat plečiu aplankęs ką naujo. Šį straipsnį rašau visų pirma sau: kai tinklų tiek daug, niekaip visų neprisiminčiau ir čia galiu visuomet patikrinti, kas ir kaip. Tačiau viliuosi jis padės ir kitiems.


Mėsainių (hamburgerių) restoranai


Pagrindinis patiekalas – įvairūs mėsainiai, taip pat – bulvės fri.

McDonald’s. Tikras greito maisto etalonas, kurį kitos mėsaininės imituoja. Pagrindiniai patiekalai – mėsainiai, arba kompleksai (mėsainio, bulvyčių ir gėrimo rinkiniai). Šiais laikais vis daugiau kur galima užsakyti specialiuose monitoriuose prie įėjimo, ir užsidega numeriukas, kai paruošiamas jūsų patiekalas. Be to, kai kuriose šalyse monitoriuose patiekalų sudėtį galima ir keisti: už nedidelę priemoką papildyti ar, ko nors nevalgant, nurodyti nedėti. Bet galima užsakyti ir įprastine tvarka prie kasos. Garsiausias patiekalas – mėsainis “Big Mac”, ypač garsėjantis savo unikaliu padažu. Daugelyje šalių daugelis patiekalų pusryčių metu netiekiami – yra atskiras pusryčių meniu. Taip pat daugybėje McDonald’s būna ir kavinės McCafe.

McDonald's arabų šalyje

McDonald’s arabų šalyje

Five Guys. Čia negausite kompleksų – mėsainis ir bulvytės atskiri patiekalai, ir abiejų užtenka pavalgyti (mėsainių skersmuo didesnis, nei daugelyje restoranų). Bulvytės – “Five Guys” pasididžiavimas: restoranuose rašoma, iš kokiotg ūkio atvežtos tos dienos bulvytės, jų skonis – natūralesnis, nei daugelyje kitų greito maisto restoranų. Kiti Five Guys tinklo “prekės ženklai” – gėrimų automatai, kuriuose gaiviųjų gėrimų – dešimtys rūšių ir, kartą susimokėjęs, gali piltis kiek nori. Vien “Coca Cola” gal dvidešimt skonių, daugybės kurių nerasi parduotuvėje. Be to, kiekvienam klientui galima nemokamai pasiimti kiek nori riešutų (jie yra prie kasų).

Five Guys

Five Guys

Burger King. Vienas seniausių McDonald’s “pasekėjų” skelbia, kad išsiskiria mėsa nuo griliaus. Čia priklauso nuo asmeninio skonio – man ji atrodo tarsi kiek pridegusi, tad “Burger King” fanas nesu. Mėsainis-flagmanas, “Big Mac” konkurentas – “Big Whooper”.

Sonic Drive In. Automobilių paplitimo JAV laikais apie 1960 m. buvo populiari “Drive In” koncepcija. Staliukas – tavo automobilis. Atvažiuoji į specialią parkingo vietą, užsakai, tau atneša į automobilį, ten valgai. Vėliau ta koncepcija nyko, ją keitė “Drive Through” (tiesiog patiekalai išsivežimui, o, jei nori valgyti automobilyje, pats turi ieškotis vietos kur), bet “Sonic Drive In” liko jai ištikimas iki šiol. Dabar prie kiekvienos vietos automobiliui yra užsakymo automatas su tiesioginiu ryšiu su restoranu. Patys mėsainiai – gana įprasti ir nėra kuo išskirtiniai, čia išskirtinė koncepcija. Minusas – nėra kur užeiti vidun, taigi, kur nusiplauti rankų.

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai - čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Sonic Drive In vietos automobiliams

White Castle. Seniausias pasaulyje greito maisto tinklas, įkurtas dar 1921 m. ir atšventęs šimtmetį. Jo burgeriai kvadratiniai ir gana nedideli: bet tokios porcijos būdavo įprastos tarpukariu, kai žmonės valgydavo mažiau. Šiandien mažai kas užsakinėja po vieną burgerį: įprastas yra dviejų burgerių ir bulvyčių kompleksas, galima užsakyti ir 4, 10, 30, netgi 100 burgerių iš karto (aišku, jau ne vienam žmogui). Skonis geras ir įdomus. Tinklo išvaizdą – baltus gražius pastatėlius (pavadinimas reiiškia “balta pilis”), švarias unifromas – įkvėpė Aptono Sinklero romanas “Džiunglės” apie Čikagos skerdyklas, kurio pagrindiniai herojai buvo imigrantai iš Lietuvos – būtent, paskaitę apie itin purvinas sąlygas skerdyklose, amerikiečiai susirūpino maisto švara, ir “White Castle” mėgino pasirodyti higienišku tinklu. Nepaisant to, kad buvo pirmasis, “White Castle” paskui pralenkė kiti tinklai ir jis šiandien yra jų šėšėlyje, yra tik nedaug kur.

White Castle 'daugelio mėsainių' kompleksai

White Castle ‘daugelio mėsainių’ kompleksai

Wendy’s. “Pridegusio” skonio burgerių restoranas – vienas tų, kurių privengiu, nors suprantu, kad kitų nuomonė gali būti kita.

Checkers / Rally’s Tai, kas McDonald‘s buvo kadaise, arba hibridas tarp restorano ir maisto sunkvežimio. Jie turi savus nedidelius pastatus, kuriuose – tik virtuvė: užsakyti reikia iš išorės (iš automobilio arba priėjus), staliukai – nebent lauke aplinkui. Yra tik JAV, kai kuriose valstijose vadinasi „Checkers“, kai kuriose „Rally‘s“, bet meniu tas pats: įvairūs burgeriai. Jie žemesnio lygio nei McDonald‘s, o pagrindinis tinklo akcentas – skanios bulvytės.

Checkers restoranas

Checkers restoranas

Carl Jr. ar Hardee’s. Mėsainiai čia labai dideli (skersmeniu). Nustebau, kad meniu buvo pažymėta žvaigždute tie patiekalai, kurių druskų kiekis viršija rekomenduojamą dienos normą – ir buvo pažymėti beveik visi patiekalai. Kompleksų kalorijų kiekis irgi artėja prie rekomenduojamos dienos normos. Nepasirodė skanu. Rytais būna ne vien pusryčiai, kas suteikia daugiau galimybių nei McDonald’s.

Whataburger. 1950 m. įkurtas tinklas mėginantis statyti savo restoranus taip, kad jaustumeis į tuos 1950 m. patekęs. Tipinė architektūra – pastatas, kurio centre šlaitinis stogas. Patiko, kad daug marinuotų agurkų. Daugiausiai išplitęs pietų JAV ir JAV tapęs savotišku Teksaso sinonimu. Girdėjau kaliforniečio ir teksasiečio pokalbį gatvėje: “O, tu iš Teksaso? Myliu Whataburger!”, “Ech, jūsiškis Kalifornijos In Out Burger geriau…”.

Whataburger

Whataburger

In Out Burger. Šis tinklas JAV turi puikią reputaciją, kai kurie žmonės iš miestų, kur nėra In Out Burger, važiuoja jo patiekalų ragauti į kitur. Čia viskas daroma „paprastai kaip įmanoma“, toks avotiškas McDonald‘s jo pradžios laikais: mėsainių rūšys vos keturios (dėl to norint ko ypatingesnio sunkiau), nėra kompleksų (ar nuolaidų perkant kartu su gėrimu ar bulvytėmis), o mėsainiai nedideli. Kita vertus, itin daug dėmesio skiriama į darbuotojus, kurie čia vadinami „partneriais“: jiems mokama daugiau, nei pas konkurentus, dėl ko esą atsiviliojami geriausi. Tinklas plečiasi lėtai, nes nori, kad kiekviena nauja vieta užtikrtintų tą pačią kokybę. Daugiausiai restoranų Kalifornijoje ir jis tapęs savotišku Kalifornijos sinonimu.

Jack in the Box. Apie šį Vakarų JAV būdingą greito maisto tinkle man sunku ką nors parašyti – skanu, bet nėra kažko išskirtinio. Mėsainiai, sūrainiai, kompleksai ir tiek.

Jack in the Box

Jack in the Box

Jack in the Box mėsainis

Jack in the Box mėsainis

Johnny Rockets. Šio tinklo restoranai imituoja ~1950 m. Amerikos užkandinę. Tiekiami burgeriai, bet atnešami prie stalo, o ne parduodami iš prekystalio, kaip įprasta greito maisto tinkluose. „Seno stiliaus“ dekoras (senovinės reklamos), baldai, šiaudelių dėžutės bei „Jukebox“ įrenginiai, kur įmetęs monetą gali užsakuti muziką – tiesa, restorane, kurį lankėme, jie neveikė, o muziką siūlė užsakyti telefono aplikacija.

Johny Rocket's stilius

Johny Rocket’s stilius

Johnny Rockets burgeris

Johnny Rockets burgeris

A&W. Iš tikro yra du tinklai šiuo pavadinimu – vienas Kanadoje, kitas visur kitur. Prekės ženklas sutampa, jų kilėm ta pati, bet kadaise išsiskyrė ir meniu beveik visai dabar skirtingi. Kanadietiško patiekalai pavadinti giminystės ryšių ar amžiaus tarpsnių vardais – „paauglys“, „mama“, „tėtis“, „kūdikis“ ir pan. Pagal juos galima kažkiek nuspėti dydį, bet šiaip labiau skiriasi ingredientai.

A&W Kanada

A&W Kanada

A&W Kanada mėsainis

A&W Kanada mėsainis


Sumuštinių restoranai


Pagrindinis patiekalas – sumuštiniai ar submarinai. Kai kur jie nešildomi, kitur – paprašius pašildomi.

Subway. Garsiausias sumuštinių restoranų tinklas pasaulyje ir nuo 2011 m. – didžiausias pasaulyje greito maisto tinklas apskritai (pralenkė “McDonald’s”). Tiesa, palyginus su daugeliu greito maisto tinklų, “Subway” restoranai gerokai mažesni, staliukų būna nedaug. “Subway” pagrindinis patiekalas, aišku, pailgi sumuštiniai, o jo koziris – galimybė tuos sumuštinius pasidaryti kokius nori. Kaina yra tik už mėsą – visa kita renkiesi pats atskirai. Duoną, sūrį, tada – daržoves, kurių gali prašyti įdėti kiek nori ir kokių nori. Primokėti nereiks. Daugelyje šalių ir gėrimo gali įsipilti kiek nori – jei gėrimą perki. Siūlomi ir kompleksai sumuštinis+gėrimas+saldus sausainėlis arba sumuštinis+gėrimas+bulvių traškučiai. Daugelyje šalių sumuštiniai dviejų dydžių – mažas (pusinis) ar didelis, kitur dar yra ir “labai didelis”.

Subway restorane

Subway restorane

Jimmy John’s. Šiame tinkle sumuštiniai atrodo tarsi susitepti paties namie pusryčiams. Priešingai nei “Subway”, jų čia ir nešildo, nėra kažkokių ypatingų patentuotų gaminimo technologijų, kaip daugelyje greito maisto tinklų. Tad ir skonis panašus, kaip naminių sumuštinių: apsilankęs jaučiausi keistai – tarsi būčiau gana nepigiai nusipirkęs sumuštinį, kokį pats būčiau galėjęs greitai susitepti. Tik kad Jimmy John’s, priešingai nei namie ar Subway, negali pasirinkti konkrečių ingridientų – turi imti patiekalus, surašytus meniu, tarp kurių sumuštinių su savo mėgiamais ingridientais neradau. Sumuštiniai labai dideli: “mažas sumuštinis” turi ~1000 kalorijų (faktiškai dviems žmonėms), didelis ~2000 (arti žmogaus dienos normos). Dar mažesni yra tik dalies rūšių sumuštiniai. Jimmy John’s restoranai dekoruoti visokiomis pusiau išmintingomis, pusiau juokingomis citatomis ir karikatūromis. Kitas išskirtinumas – įkūrėjas lietuvių kilmės (jo mama – gryna lietuvė, o jo žmona – Lietuvos garbės konsulė).

Jimmy John's

Jimmy John’s

Jimmy John's interjero pokštai vyrų tualete

Jimmy John’s interjero pokštai vyrų tualete

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John's sumuštinis

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John’s sumuštinis

Jersey Mike Subs. Šis 17-mečio iš Naujojo Džersio išplėtotas tinklas irgi siūlo didelius sumuštinius iš meniu. Kai parodė duonos gabalą, atrodė ne toks didelis, tačiau į vidų pridėta labai gausiai mėsos – duonos-mėsos santykis buvo kone 1:1. Oficialioje svetainėje rašo, kad “mini” dydžio sumuštinis yra vienam, “regular” – dviems, o “giant” – keturiems, nors Amerika yra Amerika – kai kuriems lietuviams ir “mini” užteks dviems, o nenustebčiau, kad yra amerikiečių, kurie vieni suvalgo “giant”…

Jersey Mike's sumuštinis

Jersey Mike’s sumuštinis

Quiznos. Pagrindinis pasiūlymas – sumuštiniai, bet yra ir nedidelės picos. Sumuštinių sudėties pasirinkti negalima, priešingai nei Subway. Didelę dalį sudaro salotos, skonis atrodo „natūralesnis“ nei Subway.

Quiznos restoranas

Quiznos restoranas

Quiznos sumuštinis

Quiznos sumuštinis

Firehouse Subs. Pavadinimas reiškia „Gaisrinės sumuštiniai“ ir visas restorano dizainas alsuoja gaisrine ir gaisrininkais: viduje ištapyti ugnegiasiai ar degantys namai, renkamos aukos gaisrininkams ir pan. Tiekiami trijų dydžių sumuštiniai, kurių didžiausias iš esmės skirtas dviems žmonėms. Reikia išsirinkti sumuštinį iš meniu arba galima susidėlioti pačiam. Gaisrininkų terminologija yra ir patiekalų pavadinimuose, o daugelis patiekalų gali būti prašomi „fully involved“ („apimti gaisro“) – tai yra, su tam tikru daržovių rinkiniu. Kaip ir „Subway“, siūlomi kompleksai su čipsais arba saldžiais sausainiais ir gėrimu. Gėrimas gali būti pasirenkamas iš dešimčių skirtingų kolos variantų.

Firehouse Subs iškaba

Firehouse Subs iškaba

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane - unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane – unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs sumuštinis (didžiausias, perpjautas per pusę)

Firehouse Subs sumuštinis (didžiausias, perpjautas per pusę)

Blimpie. JAV yra dviejų tipų maisto tinklai: augantys, kiekvienais metais atidaro net ir po šimtus naujų restoranų, ir besitraukiantys, kurie kadais turėjo penkis ar dešimt kartų daugiau restoranų nei dabar. Jie traukiasi, bet visai neišnyksta, ir kur JAV užkampiuose dar gali rasti tai, kas būdavo populiaru kokiais 1980 m., bet dabar beveik nežinoma… Vienas tokių tinklų – „Blimpie‘s“, toks „prastesnis Subway“. Viskas labai panašu, net stilistika irgi remiasi Niujorku, o pavadinimas susijęs su transportu (Blimp – dirižablis), bet skonis kažkoks labiau „mėgėjiškas“, „naminis“: nieko keisto, kad „Blimpie“ pralaimėjo konkurencinę kovą „Subway“. Geriausiais laikais ~1993 m. jų JAV buvo 630, o 2022 m. – jau tik 156. Beje, pirmasis Blimpie atsidarė metais anksčiau, nei Subway – pirmumas dar nieko negarantuoja.

Blimpie sumuštinio vidus

Blimpie sumuštinio vidus


Universalūs greito maisto restoranai


Arby’s. Čia siūlomi ir mėsainiai, ir sumuštiniai, ir net kebabai. Pasiūla įvairi: pvz. būna mėsainių ar sumuštinių su tamsia duona. Man vienas skaniausių – reuben sumuštinis: juoda duona su mėsa ir marinuotais kopūstais. Arby‘s yra daug mėsainių, kurie savotiškas tarpas tarp mėsainių ir sumuštinių – duona tarsi nuo sumuštinių, bet suvožti kaip mėsainiai. Kai kurie šilti, kai kurie – ne.

Dairy Queen. Pagal pavadinimą („Dairy“ – pieno produktai) atrodo, kad tai turėtų būti ledų tinklas. Iš tikro yra ir „Dairy Queen“ leidainių, bet yra ir hotdoginių (kurie patiekiami su bulvių traškučiais), ir mėsaininių – tai tarsi visai skirtingi tinklai. Galima užsakyti burgerius pagal dydį – sudėtis visų ta pati, tik skiriasi dydžiai, o priedai – ne. Papildomus priedus, kaip jalapenus, gali nusipirkti atskirai. Geros bulvytės.

Dairy Queen dešrainiai

Dairy Queen dešrainiai

Panera Bread. Tarpas tarp restorano ir kavinės. Kaip kavinė, siūlo vietas darbui, gerą internetą, kavą, saldžius maistus. Kaip restoranas, siūlo gerokai platesnį meniu, po truputį iš visko – sumuštiniai, picos, Mac and Cheese. Kaip ir dera tinklui tokiu pavadinimu, akcentas – ties duona (picos, sumuštinių ir t.t.). Siūlo kavos prenumeratas.

Panera Bread pica

Panera Bread pica

Sheetz. Degalinių / parduotuvių tinklas, kruis siūlo ir pagal užsakymą gaminamus mėsainius bei kitus patiekalus. Deja, kokybė prastoka, duona buvo sužeidėjusi ir pan. – geriau eiti į tikrą restoraną.


Picerijos ir itališki restoranai


Pagrindinis patiekalas – picos. Daugelyje tarptautinių picerijų tinklų tai ne tradicinės itališkos picos, tačiau storapadės – nors padą kai kur galima pasirinkti. Dalis restoranų dirba labiau ar visai išvežimui.

Pizza Hut. Picerijų tinklų “klasika”. Būtent tokios storapadės picos dominuoja pasauliniuose picerijų tinkluose (o ne plonapadės itališkos, kurios populiarios Lietuvoje). “Pizza Hut” koncepcijos įvairiose šalyse švelniai skiriasi, pvz. kai kur jie turi salotų barą.

Domino’s Pizza. Pagrindinis Pizza Hut konkurentas, panašus savo siūlymais.

Little Caesar’s. Šiose picerijose meniu yra trumpas – visos picos vieno didelio/šeimyninio dydžio (vienos pakanka dviems-trims žmonėms) ir tik keletas jų rūšių. Tačiau trumpas meniu reiškia, kad picas Little Caesar’s gali laikyti nuolat pagamintas ir šiltas (panašiai, kaip McDonald’s mėsainius). Nereikia laukti, kol pagamins: ateini ir nusiperki iš prekystalio. Tiesa, bus pagamintos ne visos picos, tad skubant reikia paklausti, kurios pagamintos. Dalis Little Caesar’s picų yra “jungtinės” – tai yra, kiekviena pusė ar kiekvienas ketvirtis tarsi iš skirtingos picos. Tokiu būdu galima paragauti įvairių skonių perkant tik vieną picą. Daugelis Little Caesar’s restoranų pardavinėja tik išsivvežimui, staliukų neturi. Kainos geros, pigiau nei pas konkurentus už tą patį.

Little Caesar's paruoštų picų zona

Little Caesar’s paruoštų picų zona

Pica iš keturių skirtingų skonių

Pica iš keturių skirtingų skonių

Papa John’s. Šis tinklas brangensis nei kiti picerijų tinklai ir akcentuoja savo picų kokybę, nors, manau, jis smarkiai nesiskiria nuo kitų.

Sbarro. Oficialiai – itališkų patiekalų tinklas, bet realybėje jie su amerikietišku prieskoniu: storapadės picos, spagečiai su nebūtinai tradiciniais itališkais padažais. Picos parduodamos po gabalėlį iš jau pagamintų arba visa pica. Makaronai įdedami iš jau pagamintų.

Sbarro picos gabalėlis

Sbarro picos gabalėlis

Vapiano. Itališko maisto tinklas – turi ir picas, bet labiau makaronų. Makaronai man daug skanesni nei picos. Įdomus pardavimo principas: įeidamas gauni kortelę, paskui eini su ja prie virėjų ir užsakai maistą bei stebi, kaip jį gamina. Manau, šis principas – didžiausias “Vapiano” trūkumas: pietų metu susidaro didelės eilės. Makaronų negali nei sėstis laukti (kaip daugelyje restoranų), nei gauti greitai (kaip greito maisto restoranuose) – jei prieš tave 4 žmonės eilėje, tai turėsi stovėti, kol pagamins makaronus kiekvienam iš jų, tada užsakyti pats ir žiūrėti, kaip gamina tau. Gal dėl to kai kuriuose “Vapiano” restoranuose dabar jau šio principo atsisakoma – tiesiog užsisakai, sėdi ir nežiūri, kaip tau gamina, o, kai pagamina, supypia įrenginys ir eini pasiimti.

MOD Pizza. “MOD” šifruojasi kaip “Made on Demand”. Be meniu esančių picų, čia yra galimybė susikurti savo picą tarsi Subway sumuštinį: sakai padažus, ingredientus. Be to, priešingai daugeliui Amerikos picų tinklų, picos čia itališkos, plonapadės.

Olive Garden. Italų restoranų tinklas – bet ne picerija. Siūlo spagečius, lazanją ir pan. Aptarnauja prie staliukų ir yra brangus, nors porcijos didžiulės, be to, duodama visokiausių garnyrų (duonos, salotų ir pan.), kas įeina į kainą. Vienam žmogui beveik neįmanoma viso to suvalgyti (bent jau man).

Olive Garden makaronai

Olive Garden makaronai


Vištienos restoranai


Pagrindinis patiekalas – vištiena, ypač vištos kojelės. Tiekiamos ir krūtinėlės be kaulų. Perkama, tarkim, 3 ar 5 šlaunelės ir valgoma rankomis. Gali būti užkandama bulvytėmis fri. Be pagrindinių tokio tipo restoranų tinklų, yra gausu valstybinių net ir skurdžiose šalys e- savo tinklus turi Indonezija, Panama, Gvatemala ir t.t. Skurdžiose šalyse dažnai vištiena tampa pirmu dalyku, kuris jau daugeliui įperkamas restoranuose, ir todėl išplinta vištienos tinklai.

KFC. Vištienos restoranų klasika. Daugelis patiekalų čia – vištiena su kaulu, bet vištienos juostelės yra be kaulo. Dažnai patiekiami su bulvytėmis, gėrimu, taip pat visokiais kibiriukais, kur įeina, tarkime, dalis vištienos gabaliukų su kaulais, dalis – be kaulų, taip pat bulvyčių porcijos, gėrimai.

Nando’s. Pietų Afrikos tinklas, įkvėpimo besisėmęs Portugalijos kolonijose. Vištiena čia padaroma pasirinkto aštrumo lygio (iš penkių), taip pat stovi kelių atšrumo lygių padažai. Aptarnaujama prie staliuko.

Bojangles. Skelbiasi kaip vištienos ir biskvitų tinklas. Biskvitais vadina tokias sūrokas bandeles. Su jomis daro tarsi burgerius, kur viduje įdeda pvz. vištienos. Bet daugiau nieko – jei burgeriuose būna daug ingredientų, ten nedaug, gali nebūti padažo. Jį reikia pirkti atskirai ir be jo atrodo, kad kažko smarkiai trūksta. Daugiausiai JAV pietuose.

Chick Fil’A.

Popeye's ženklas

Popeye’s ženklas

Popeye’s. Skani traški vištiena, o didžiausias koziris – didelis kiekis padažų, ypač aštresnių.

Popeye's ženklas

Popeye’s ženklas

Church’s chicken (musulmonų šalyse – “Texas Chicken“).


Meksikietiški greito maisto tinklai


Tai, kas pasaulyje vadinama meksikiečių virtuve, iš tiro yra Teksaso virtuvė, bet ji stebėtinai tinka greito maisto restoranams. Pakanka turėti daržovių, sūrio, mėsos ir iš jų kad ir kliento akyse gali padaryti “meksikietiškus” takus, buritas, kesadiljas.

Taco Bell. Garsiausias teksasietiškų patiekalų tinklas – sunku net kažką parašyti apie jį, nes tai tarsi “žanro etalonas”, panašiai kaip McDonald’s burgerių ar KFC vištienos.

Taco Bell kesadilja

Taco Bell kesadilja

Del Taco. Gana eilinis tex-mex patiekalų tinklas, itin populiarus JAV Vakaruose. Restoranai dirba ilgai, dažnas ir 24 val. (nors dažnai tik Drive Through). Siūlomi takai, buritai, kesadiljos. Galima pasiimti vieną iš keturių aštrumų Del Taco padažų.

Del Taco meniu

Del Taco meniu

Moe‘s. Čia gali pasidaryti savo teksasietiškus patiekalus – pasirenki patiekalo tipą (kesadilja, takai, buritas arba dubuo) ir ką ten dėti. Daugelis dalykų įeina į kainą (daržovės, sūriai, viena mėsos rūšis), kai kurie – už priemoką. Viskas patekiama su načiomis. Po visko yra galimybė užsidėti padažų nuo padažų lentynos (neribotai). Padažai yra suskirstyti pagal aštrumą.

Moe ingredientų pasirinkimo vieta

Moe ingredientų pasirinkimo vieta

Moe vieta, kur gali užsipilti įvairius padažus

Moe vieta, kur gali užsipilti įvairius padažus

Moe patiekalai

Moe patiekalai

Chipotle. Man patinka mažiau nei Moe’s ar Taco Bell; mažiau pasirinkimo ir galimybių individualizuoti patiekalą, daug priedų mokami ir nepigūs, mažiau variantų (tarkime, kesadilja – vaikiška). Šiame tinkle susidūriau ir su mėginimu apgaauti: iš pradžių nurašyti daugiau pinigų, nei kainavo paitekalai, vėliau – nurašyti nuo kortelės du kartus. Aišku, tai gali būti atsitiktinumas.

Chipotle patiekalai

Chipotle patiekalai


Negreito maisto restoranų tinklai


Nors “restoranų tinklas” asocijuojasi su greito maisto restoranais, ilgainiui atsirado ir negreito maisto tinklų: jie brangesni, “prestižiškesni”, čia nereikia pirkti maisto prie prekystalio – aptarnauja padavėjai. Privalumas, palyginus su netinklų restoranais – visada žinai, ką gausi. Lietuvoje šių tinklų mažai, bet JAV yra daugelyje miestų. Tiesa, jei greito maisto tinklo restoranų tame pat mieste gali būti daug, tai daugelis negreito maisto tinklų atidaro tik po vieną restoraną, nebent miestas labai didelis: į šiuos restoranus specialiai važiuojama vakare, o ne stabtelima pakeliui.

Hooters. Pagrindinis tinklo akcentas – išvis ne maistas, o menkai apsirengusios jaunos padavėjos (apkaltintas diskriminacija pagal lytį ir amžių, restoranas apsigynė, sakydamas, kad jo padavėjos tarsi aktorės). Kitas akcentas – sportas daugybėje ekranų. Restoranai netgi pardavinėja savo suvenyrus. Todėl pirmą kartą ten eidamas pernelyg daug nesitikėjau – tačiau maistas irgi geras. Tik brangus.

Hooters reklama

Hooters reklama

Cracker Barrel. “Kaimiško maisto” tinklas JAV. Kadangi tas maistas ir gana artimas mums (bulvės ir pan.) – pasirodė artima, bet šiaip ne itin skanu. Be to, šalia kiekvieno restorano yra parduotuvė, kur parduodama įvairių prekių, pvz. kermošinius primenantys saldainiai ir pan. Gal sutapimas, o gal kaimiškos koncepcijos dalykas: visuose Cracker Barrel, kur buvau, nėra WiFi.

Cracker Barrel patiekalas

Cracker Barrel patiekalas

Cracker Barrel parduotuvė

Cracker Barrel parduotuvė

TGI Friday. Burgeriai, meksikietiškas maistas ir kita. Brangokas ir man asmeniškai nėra labai skanus.

Buffalo Wild Wings. Sporto barų tinklas. Įvairus maistas, o akcentas – daugybė televizorių, vienu metu rodančių įvairiausias sporto varžybas – žiūri ką nori. Panašu į „Hooters“, tik be seksualių padavėjų.

Denny’s. Užkandinių tinklas, kurio restoranai tradiciškai dirba visą parą.

Waffle House. Reklamuojasi kaip „Draugiška užkandinė“ ir savo išvaizda primena kokių 1960 m. Amerikos pakelės užkandinę – laikų, kai radosi automobilizmas ir daugybei amerikiečių atrodo kaip aukso amžius. Aišku, tiekia ir vaflius, bet ir dar daug ką be jų – tiesą pasakius, ne vafliai ten pasirodė skaniausi. Prie daug patiekalų yra pateikiamas ikoninis bulvių plokštainio tipo užkandis. Kiekviename Waffle House yra du būdai sėdėti – apie pusė vietų yra prie staliukų, o kita – prie baro. Pietinėse valstijose Waffle House vienas iš populiariausių maisto tinklų.

Waffle House

Waffle House

Waffle House vidus

Waffle House vidus

Tipinis Waffle House bulvinis garnyras

Tipinis Waffle House bulvinis garnyras


Kinų maisto restoranų tinklai


Daugelis kinų restoranų yra smulkūs verslai, priklauso kinų šeimoms. Todėl pasaulyje mažai kiniško maisto tinklų.

Panda Express. Didžiausias tarptautinis kinų maisto tinklas. Maistai čia sudėti ant prekystalio ir tau įdeda vieną iš kelių variantų: mažą, vidutinį, ar didelį. Į kiekvieną įeina garnyras (ryžiai ar makaronai) ir vienas, du arba trys patiekalai pasirinktinai iš siūlomų. Dauguma pateikalų neaštrūs, priešingai stereotipinei kinų virtuvei. Mes su žmona paprastai užsakome didžiausią rinkinį (ryžiai/makaronai ir trys patiekalai) ir jo užtenka dviems.

Panda Express išorė

Panda Express išorė

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų


Japoniško maisto restoranų tinklai


Kaip visada, japonai viską daro savaip – be įprastų burgerių, sumuštinių ir pan. tinklų, japonai turi savo greito maisto tinklus, kurie išplitę ir plačiau po Aziją.

Coco IchiBanya. Japonų tinklas, paplitęs Azijos šalyse. Pagrindinis patiekalas – japonškas karis (padaže plaukiojančios mėsos ir/arba daržovės). Atskirai pasirenki, su kuo bus tas karis (gali valgyti net ir be nieko), o taip pat pasirenki aštrumą – gali būti paaštrintas arba pašvelnintas. Aštrumo skalė skirtingose šalyse skiriasi, bet štai Japonijoje jau 3 aštrumas buvo labai aštrus (man, mėgstančiam valgyti aštriai), o 5 – beveik nevalgomai aštrus. Gi Japonijoje buvo net 10 aštrumų… Be to, išsirenki garnyrus. Daug CoCo Ichibanya restoranų būna ir nemokamas saldžiai-rūgštus garnyras.

Coco IchiBanya karis

Coco IchiBanya karis

Yoshinoya. Japonų tinklas, siūlantis tradicinį japonišką produktą: ryžius bliūde, padengtus mėsa. Mėsos sluoksnis gana menkas, o ryžių – daug (kaip vakariečio skoniui), bet japonijoje taip valgyti įprasta.

Yoshinoya tipinis patiekalas

Yoshinoya tipinis patiekalas


Bufetų tinklai

Šiuose tinkluose gali valgyti kiek širdis geidžia už fiksuotą sumą. Tiesa, ta suma nemaža – jei nevalgai labai daug, paprastai labiau apsimoka eiti ne į bufetą.

Golden Corral. Kiekviename iš šių JAV restoranų – milžiniškas bufetas iš įvairiausių patiekalų, nuo picų iki barbekiu mėsos iki vaisių ir salotų. Užeidamas susimoki valgio mokestį (priklauso nuo paros meto, pietūs – pigiausia, vakarienė – brangiausia) ir/arba gėrimo mokestį. Po valgio mokesčio gali imti valgyti kiek nori bufete, o už gėrimo mokestį tau atneša kiek nori gėrimų (kolos ir pan.). Taip pat duoda ir lėkščių, į kurias dėtis bufeto maistą. Maistas skanus, jo gausu, tačiau ir kainos didokos – pritaikytos vidutiniškai gana storiems ir daug valgantiems amerikiečiams, dėl ko mums, valgantiems mažiau, nelabai apsimoka.

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Kiti restoranų tinklai


Visada įdomu lankyti tinklus, kurie ne “štampuoja” gerai žinomų rūšių maistus, bet mėgina į tinklo lygį pakelti naujas koncepcijas – galbūt kokių retesnių regionų virtuvę.

Habib’s – vienas didžiausių Brazilijos restoranų tinklų specializuojasi esfihose – arabų įkvėptose, picų įtakotose “pcukėse”, kuriųč ia gali užsakyti dideliais kiekiais (pvz. 12) pačių įvairiausių skonių. Man pavalgyti užtenka 5.

Esfihų rinkinys Habib tinkle

Esfihų rinkinys Habib tinkle

Wetzel’s Pretzels. Daugelis greito maisto tinklų priklauso vienai kelių koncepcijų – pvz. picos, burgeriai, sumuštiniai. XXX sunku priskirti kuriai nors jų. Pagrindiis paiekalas, kurio vardu pavadintas tinkalas – toks preelis, tik ne saldus, o tarsi pica apdėtas priedais, pvz. sūriu ar jalapenais (yra visokių rūšių). Yra dar ir mažų hotdogėlių kibirėliai su padažais bei kitų unikalių patiekalų.

Precelis

Wetzel’s Precelis

Einstein Bros. Bagels. Tinklas siūlo tradicinį žydišką pateikalą – beigelius. Čia jie yra įvairių rūšių, pvz. užkept sūriu ar net jalapenais. Be to, už priemoką galima užsakyti, kad beigelį perpjautų tarsi burgerį ir ten įdėtų padažo, sūrio ar pan. Būna ir beigelių, paruoštų tarsi pica. Orientuojamasi į duonos kokybę, ji gera. Dažnas restoranas dirba tik pirmoje dienos pusėje.

Wienerschnitzel. Hot dogai. Galima pasirinkti kiek nori užpildų ant viršaus bei padažų. Patiekiami dėžutėse, dėl ko išėmus gana sunku valgyti neapsitaškius (jei daug užpildų). Šiaip standartiniai hot dogai.


Saldžių patiekalų (desertų) tinklai


Baskin Robbins. Specializuojasi leduose, kurių yra labai daug rūšių ir tau juos deda į specialų indą. Turi ir tortų.

Baskin Robbins patiekalai

Baskin Robbins patiekalai

Dunkin’ Donuts. Itin saldžios spurgos su įvairiais glajais. Yra ir visokių sumuštinukų bei dešrainių – gal todėl tinklas pamažu persivadina į tiesiog “Dunkin” – tačiau tai nėra šio restorano stiprioji pusė, tad jei norisi valgyti ko nesaldaus, geriau eiti kitur.

IHOP. Siūlo saldžius blynus.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,


Kai prisiliečiau prie istorijos

Kai prisiliečiau prie istorijos

| 0 komentarų

Daugelis mano tekstų apie užsienio šalis neturi „galiojimo laiko“ – juos nuolat atnaujinu, o ir šalys keičiasi mažai. Tikriausiai dar ir šiandien galėtum keliauti po Romą ar Niagaros krioklius pagal kelionių vadovą, parašytą prieš šimtą metų.

Bet yra buvę ir atvirkščiai. Kai keliaudamas atsidūriau istorinių įvykių sūkuryje ir tie, kurie keliavo ar keliaus ten vėliau, jau niekada neišvys vietų tokių, kokias mačiau aš.

Štai mano straipsniai apie tas vietas ir tuos laikus:

 


Sirija pilietinio karo išvakarėse

Kai 2009 m. keliavau po Siriją to dar negalėjau įsivaizduoti, bet tai buvo priešpaskutiniai taikos metai, kai turistai galėjo laisvai ir paprastai aplankyti visas Sirijos kryžiuočių pilis, senuosius arabų miestus, svetingus vietinius ar Palmyros bokštinius kapus (kuriuos paskui susprogdino Islamo valstybė). Tada dar šiame tinklaraštyje nerašiau straipsnių apie keliones, bet gerokai vėliau, žvelgdamas atgal ir jau žinodamas „ateitį“, sudėsčiau čia savo prisiminimus, o kartu pamąstymus apie tą šalį ir jos situaciją: “Rekviem Sirijai”.

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija)

Bokštinis kapas Palmyroje (Sirija), kurį vėliau, 2015 m., nugriovė Islamo valstybė

 


Tokijas per žemės drebėjimą, kai sprogo Fukušima

2011 m. Per didįjį Kanto žemės drebėjimą, po kurio sprogo Fukušimos atominė elektrinė, buvome Tokijuje, aukščiausio miesto dangoraižio viršūnėje. Tai buvo mūsų medaus mėnuo ir kaip tik tą lemtingą kovo 11 d. atskridome į miestą. Plačiau apie tas dvi dienas, požeminius smūgius, japonų reakcijas ir kita – mano kelionių dienoraštyje.

Žemės drebėjimo metu, visiems puolus ant žemės

Žemės drebėjimo metu, visiems puolus ant žemės

Dūmai kyla iš žemės drebėjimo padegtos Čibos naftos verslovės. Vaizdas iš aukščiausio Tokijo dangoraižio viršutinio aukšto

 


Kosovas greitai po nepriklausomybės

2011 m. lankiau Kosovą – vos trys metai po to, kai šalis paskelbė nepriklausomybę. Buvo įdomus laikas: gausybės naujų paminklų ano karo didvyriams, chaotiško beatodairiško Kosovo miestų augimo ir t.t. Ką mačiau, aprašiau straipsnyje “Kosovas gimė iš naujo“.

Neseniai pastatytas paminklas Kosovo karo didvyriui su šiuolaikiniu ginklu ir Albanijos vėliava

Neseniai pastatytas paminklas Kosovo karo didvyriui su šiuolaikiniu ginklu ir Albanijos vėliava

Dingusieji be žinios ar žuvę kare Kosovo žmonės. Prištinoje kabojo tokie blunkantys jų atvaizdai

Dingusieji be žinios ar žuvę kare Kosovo žmonės. Prištinoje kabojo tokie blunkantys jų atvaizdai

 


Kuba per didžiųjų pokyčių metą

2012 m. keliavau po Kubą. Fidelio Kastro jau nebuvo, bet valdė jo brolis Raulis. Kuba atsivėrinėjo turistams, kelionės po ją jau buvo įmanomos, bet buvo gausybė keistų ribojimų: nuo visur neskanios mėsos (nes mėsos importuoti savarankiškai niekas neturėjo teisės) iki interneto tik specialiose interneto kavinėse, į kuria sulaukė didžiulės eilės, iki dviejų valiutų (viena vietiniams, kita turistams), iki vaistinių užsieniečiams (vietiniams daug kas neprieinama) ir t.t. Vėliau daug kas nyko, Kuba pamažu – labai pamažu – artėjo prie eilinės šalies. Tą 2012 m. Kubą aprašiau čia, straipsnyje “Kuba: mirštančios revoliucijos žemė“.

Išblukusi propaganda

Išblukusi propaganda

Trupanti Havana

Trupanti Havana

 


Sakartvelas paskutinėmis Sakašvilio valdžios savaitėmis

2012 m. keliavau po Gruziją tada, kai šalį modernizavusi ir modernia architektūra užstačiusi Micheilo Saakašvlio valdžia artėjo prie pralaimėjimo rinkimuose, kuris daug ką apgręžė, o daug buvusių lyderių net patupdė į kalėjimą. Savo straipsnyje “Gruzijos svajonės pabaiga?” aprašiau nuotaikas Sakartvele ir aplink tuo metu.

Tbilisyje statomas vienas paskutinių Sakašvilio stiliaus supermodernių pastatų

Tbilisyje statomas vienas paskutinių Sakašvilio stiliaus supermodernių pastatų – koncertų salė

 


Ukraina Euromaidano ir Donbaso karo metu

2013-2015 m. kasmet keliavau į Ukrainą ir regėjau, kaip greitai ji keitėsi. 2013 m. dar mačiau stovinčius Leninus, protestus, kurie kitais metais išaugo į Euromaidaną (žr: “Kijevas Euromaidano išvakarėse“). 2014 m. keliavau į Kijevą tuo metu, kai Ukrainos rytuose vyko aršiausi mūšiai – norėjau paremti Ukrainą, o kartu mačiau reakcijas, patriotizmo šuolį (žr. “Kijevas karo metu“). Ir pagaliau Vakarų Ukraina 2015 m. jau „po visko“ – tos kelionės tiklas buvo LDK pilys, bet tarp jų mačiau ir aprašiau ir naujai išdažytas Ukrainos vėliavas, naujai iškilusius paminklus Maidano didvyriams ir Banderos partizanams ir t.t. (žr. “Vakarų Ukraina: lietuviškos pilys, ukrainietiška viltis“)

Savanoriai perdažinėja Kijevo tvoreles vėliavos spalvom, renka aukas dažams

Savanoriai perdažinėja Kijevo tvoreles vėliavos spalvom, renka aukas dažams

Donbaso bataljonas prisistato Kijevo maidane rinkdamas aukas ir savanorius karius į Donbasą, kur virė mūšiai

Donbaso bataljonas prisistato Kijevo maidane rinkdamas aukas ir savanorius karius į Donbasą, kur virė mūšiai

 


Uzbekija prieš baigiantis Karimovo režimui

2015 m. pervažiavome visą Uzbekiją. Nuomotu automobiliu, kai oficialiai internete dar buvo pilna informacijos, kad tai neįmanoma. Uzbekija atrodė keistame sovietiniame sąstingyje, paskendusi superbiurokratijoje ir superkorupcijoje. Valiutą reikėjo keistis juodojoje rinkoje (o toliau nuo sostinės – ir benziną taip piltis), vizas gauti sunku iš kiekvieno viešbučio rinkti įrodymus, kad apsistojai, kurių galėjo prašyti bet kuris pareigūnas, šie nuolat stabdydavo ir kabinėdavosi, ieškodavo galimybės reikalauti kyšių ir t.t. Tačiau greitai po to mirė diktatorius Islamas Karimovas ir visi, kas keliavo vėliau, pasakojo jau apie kitokią Uzbekiją: į kurią gali patekti be vizų, kuri laukia turistų. Straipsnis iš to laiko: “Uzbekija – sovietiškas šilko kelias“.

Sovietinis GAZ važiuoja pro kanalą, pavogusį vandenį iš Aralo jūros

Sovietinis GAZ važiuoja pro kanalą, pavogusį vandenį iš Aralo jūros

 


Per pasaulį koronaviruso pandemijos pradžios metu

2020 m. tą dieną, kai paskelbta koronaviruso pandemiją, išvažinėjome iš Lietuvos į kelionę po Pietryčių Aziją. Tada pasaulis ėmė užsidarinėti, o mes keliavome iš šalies į šalį daug kur įšokdami paskutiniai (net ir keletui valandų iki uždarant sienas). Kol galiausiai atsidūrėme Pietų Korėjoje 4 mėnesiams, kur nebuvo karantino. Parašiau ištisą straipsnių seriją apie pasaulį tuo metu, kur kiekviena valstybė, atrodo, susigalvodavo savo priemones ir jos buvo skirtingos. Ir labai mažai kas tada galėjo pamatyti visą situaciją ne iš vienos ar dviejų, o iš dešimčių šalių. Įspūdingiausias – pirmasis straipsnis apie išvykimą iš Lietuvos per Lenkiją, Katarą, Tailandą, Indoneziją, pakeliui užsidarinėjant sienoms ir nykstant pasauliui, kurį žinojome. Kokios buvo žmonių nuotaikos skirtingose šalyse, kai, atrodė, kelionė per sienas – tai kelionė laiku? Kokios buvo mūsų nuotaikos, kaip organizavomės, kad būtume riekiamu laiku reikiamoje vietoje, kai tų vietų vis mažėjo? Jis buvo perspausdintas net Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“, nors nesu Amerikos lietuvis… Dienoraščiai iš to laiko: Kovas-balandis (Pietryčių Azija ir kt.) | Balandis-gegužė (Seulas) | Gegužė-birželis (Korėjos kurortai) | Birželis-liepa (Pietų Korėja ir grįžimas) | Liepa-rugsėjis (jausmas grįžus ir kelionė į Suomiją)

Skrydyje Varšuva-Doha

Skrydyje Varšuva-Doha 2020 m. kovo 12 d. Kai kaukės dar buvo neprivalomos ir jas dėvėjo tik mažuma ir kai nemokėjome jų užsidėti (atvirkščiai 🙂 )

Atšaukti reisai Balio oro uosto ekrane

Atšaukti reisai Balio oro uosto ekrane

 


Egiptas be turistų koronaviruso pandemijos metu

Vos atsidarius Egiptui 2020 m. rugsėjį jį apvažiavome nepriklausomau automobiliu – tuo metu į Hurghadą tebuvo keli skrydžiai, organizuotų ekskursijų beveik nebuvo, tad Abu Simbelyje ar Cheopso piramidėje buvome visiškai vieni. Unikali atmosfera, kurios gal daugiau niekada nebus. Viską aprašau dienoraštyje: “Automobiliu per Egiptą. COVID metu.”.

Prie Abu Simbelo šventyklos

Prie Abu Simbelo šventyklos

Edfu šventykloje

Edfu šventykloje

 


Saudo Arabija greitai po to, kai ji atsidarė turizmui

2022 m. nuvažiavome 4300 km per Saudo Arabiją. Iki 2019 m. galo šalis buvo uždaryta turistams (ne musulmonų piligrimams), paskui buvo koronaviruso pandemija ir Saudo Arabija užsidarė vėl – taigi, buvome vieną iš pirmųjų mėnesių, kada turistai įleisti. Patyrėme atradimų (niekur neaprašytos vietos), nesusipratimų ir neaiškumų (galima ar ne į Mediną ir pan.), kruių nepatirs kiti, ir matėme bandymus transformuoti šalį – nuo masinių griovimų iki pažadų apie superstatybas (kurios realybėje dar nevyko).

Apleistame Šakros senamiestyje

Apleistame Šakros senamiestyje

Važiuojame per dykumą

Važiuojame per dykumą

Komentuoti
Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

Formulę 1 stebėjau gyvai trasoje – kas įdomiausia

| 0 komentarų

Seniai norėjau Formulės 1 varžybas pamatyti gyvai trasoje.

Šį norą išpildžiau 2021 m. Abu Dabyje – tikrai įspūdingame sezono finale.

Čia – mano įspūdžiai iš pirmų „gyvų“ Formulės 1 varžybų, kurie, tikiuosi, pravers ir kitiems, galvojantiems apie kelionę stebėti Formulės varžybų.

Formulės 1 trasoje

Formulės 1 trasoje

Visų pirma – bilietų į Formulę 1 įsigijimas

Formulės 1 sezonas susideda iš ~20 varžybų, tad pirmas sprendimas – kurias varžybas pamatyti?

Man pasirodė logiškiau ne organizuoti planus pagal varžybas, bet varžybas pasirinkti pagal savo planus. Ilgą laiką sekiau, ar Formulė 1 nevyks kur nors ten, kur ir šiaip ruošiuosi keliauti. Panašiai atsitiko 2021 m.: planavau vykti į EXPO parodą Dubajuje ir, švelniai paankstinęs atvykimo datas, į šią kelionę įtraukiau ir Formulę 1. Be kita ko, laukė sezono finalas, ir, kaip paaiškėjo, labai įdomus (nugalėtoją nulėmė būtent šios varžybos).

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Ėmus ieškoti bilietų, iš pradžių laukė nusivylimas: aukščiausias pozicijas „Google“ turėjo visokiausi tarpininkai, siūlę brangesnius ir prastesnius bilietus. Nuėjęs į oficialų „Yas Marina“ trasos puslapį, radau daugiau ir geresnių variantų. Aišku, pigu nebuvo (ir niekur nebus): Formulė vienos brangiausių sporto varžybų tiek organizatoriams, tiek žiūrovui.

Kita išlaidų dalis – viešbutis. Abu Dabyje (ir daug kur) Formulės savaitgalio metu viešbučių kainos išauga dvigubai, bet radome vieną visai gerą už 75 eurus už naktį (kitu laiku Abu Dabyje tai būtų brangu, Formulės savaitgalio metu – pigu). Viešbutis buvo visai pilnas.

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Fanai fotografuojasi formulės trasoje

Kiek dienų bilietas, kokios vietos Formulėje 1 geriausios?

Pirmasis sprendimas – kelioms dienoms pirkti bilietą? Kiekvienas Formulės 1 „Grand Prix“ susideda iš viso savaitgalio: penktadienį – treniruotė, šeštadienį – kvalifikacija, sekmadienį – varžybos, ir čia be visokių kitokių dalykų ir pramogų. Nusipirkau bilietus visam savaitgaliui – manau verta, jei turi laiko. Jei ne, ar sportas domina ne tiek – tai didžiausia drama pačiose varžybose, ar varžybose ir kvalifikacijoje. Nieko keisto, kad su kiekviena diena tribūnose žmonių vis daugėjo.

Antrasis pasirinkimas – vietos. Formulė, priešingai ne, tarkime, krepšinis ar futbolas, ir priešingai nei NASCAR lenktynės, kurias irgi esu stebėjęs gyvai, yra tokia, kad iš bet kurios, kad ir pačios brangiausios, vietos, tegali matyti mažą trasos fragmentą.

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Trasos fragmentas, kuris matosi iš tribūnų

Taigi, pasirinkimas – kurį fragmentą. Gal kokį posūkį, prie kurio automobiliai suks lėčiau ir – jei pasiseks – įvyks koks svarbus lenkimas. Gal tiesiąją, kur jie lėks greitai. Aš pasirinkau starto/finišo tiesiąją, kur buvo galima matyti startą ir finišą, taip pat boksus ir – po varžybų – apdovanojimus. Prieš pirkdamas ieškojau komentarų, iš kur varžybas stebėti geriausia, bet tribūnų vertinimai Abu Dabio trasoje pernelyg nesiskyrė.

Be tribūnų, dar buvo „laisvos vietos“ be kėdžių, kurios pigesnės.

Ruošimasis startui

Ruošimasis startui

Formulės 1 savaitgalio įžanga ir pramogos

Abu Dabio Formulės 1 savaitgalis prasidėjo dar ketvirtadienį. Jokios varžybos nevyko, bet būtent jau tądien atsidarė „Formulės 1“ festivalis: aplink trasą pristatyta visokių pramogų (žaidimų automatai – formulės, senų formulių automobilių paroda, galimybė būti išmestam iš krano) ir daug restoranų/valgyklų (bet visos laaaabai brangios, tad pavalgyti eidavome į gretimą prekybos centrą).

Įdomiausia tą dieną buvo ekskursija pro boksus, kur galėjome išeiti į trasą, stebėti automobilius ruošiančius visų komandų specialistus. Ji įėjo į kainą (kitom dienom irgi buvo tokių ekskursijų, bet jau tik pirkusiems brangesnius bilietus nei mūsų).

Ekskursijos po boksus metu

Ekskursijos po boksus metu

Taip pat „išmokome“ pasistatyti automobilį: bergždžiai važiavome į trasos parkingą, pasirodo, reikėjo važiuoti į gretimą prekybos centrą „Yas Mall“, o iš ten kursavo autobusai. Abu Dabyje rodyklių, paaiškinimų gana mažai, tad išsiaiškinimas užtruko, bet kitom dienom to kartoti nebereikėjo.

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus

Komandos nariai rodo pravažiuojantiems lenktynininkams ratus, atstumus iki besibvejamojo ir besivejančiojo: tai matai tik iš vietų prie starto/finišo

Vakare laukė koncertas, įeinantis į kainą: ypač Abu Dabio Grand Prix yra tikras festivalis ir kiekvieną vakarą Emirates Park netoli trasos laukė tikros muzikos žvaigždės: ketvirtadienį Khalid, penktadienį Stormzy, šeštadienį Lewis Capaldi, o sekmadienį turėjo būti Foo Fighters (bet dėl „sveikatos bėdų“ atšaukus pasirodymą juos pakeitė DJ Martin Garrix).

Bendrai paėmus, suskaičiavus, kiek pinigų susidėtų perkant bilietus į tokių žvaigždžių koncertus, susidėtų gera pusė visos Formulės bilieto kainos… Tiesa, pastebėjau tendenciją, kad „Formulės 1“ trasoje ir koncertuose vyravo kitokie žmonės: Formulėje vyresni, tarsi paėmę koncerto raiščius jie būtų juos perdavę savo vaikams. Ir ten, ir ten, vyravo vakariečiai, vietinių arabų mažai – bet jei trasoje jų dar buvo, tai koncertuose visai ne. Ten – alkoholis, apynuogės moterys, šokiai, visai kita atmosfera.

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Koncertas po Formulės 1 varžybų

Formulėje 1 – ir Formulė 2, Formulė 4, tik jos – užmirštos

Varžybos prasidėjo penktadienį. Laukė Formulės 1 treniruotės – ne pats įdomiausias momentas, tiesiog stebi pralekiančius automobilius, o rezultatai nieko nelemia. Tačiau tikiu, kad didesniam F1 gerbėjui nei aš, sekančiam viską apie pilotus, komandas, automobilius, ir tai labai įdomu.

Be Formulės 1, kiekvieną dieną laukė ir kitos treniruotės, kvalifikacijos, varžybos – Formulės 2 ir Formulės 4 (kitose trasose dar būna Formulė 3). Tai – pigesnės komandoms Formulės, kurių idėja tokia, kad tai gali būti kelias pilotams į Formulę 1. Iš tikro sistema labai negailestinga: tik mažytė dalis prasimuš aukščiau. Mūsų akyse Formulės 2 sezono čempionu tapo Piastri, bet net jis nesulaukė kitiems metams sutarties su Formulė 1. Be to, realybė tokia, kad jei „didieji“ Formulės 1 lenktynininkai gauna dideles algas, tai Formulėje 2, 3, 4, paprastai lenktynininkai (ar dažniau turtingi jų tėvai) patys susimoka didžiulius pinigus už teisę lenktyniauti.

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Tuščios tribūnos per Formulės 2 varžybas

Dar liūdniau jiems turėtų būti matyti tribūnas. Net kai varžybos vyksta kartu su Formule 1, kai galioja tie patys bilietai ir visi turėjo teisę nemokamai pamatyti ir F2 ar F4, tribūnos buvo beveik tuščios, beveik jokio palaikymo, plojimų. Į Formulės 1 treniruotes ateidavo daugiau žmonių, nei į Formulės 2 ar Formulės 4 varžybas.

Viskas taip smarkiai kitaip, nei kokiame krepšinyje ar futbole. Ten irgi yra „stipriausios pasaulio lygos“, kaip krepšinio NBA, bet, nepaisant to, netrūksta dėmesio ir Eurolygai, nacionalinėms lygoms, šimtai tūkstančių ar milijonai sportininkų pasaulyje iš to gyvena. Taip yra todėl, kad ten yra „savi klubai“, žaidžiantys tavo mieste: kaunietis rems jam artimą „Žalgirį“, kas, kad koks Chicago „Bulls“ gal žaidžia geriau. Gi Formulė 1, 2, 3 ar 4 – visos jos vienodai toli, daugelis varžybas teaplanko kartą-kitą gyvenime ar bent per metus – tai kodėl tada tiesiog nesekti pačios brangiausios ir geriausios.

Formulės 1 fanai

Formulės 1 fanai

Šeštadienį vyko trečioji Formulės 1 treniruotė, o vakare kvalifikacija – jau svarbi, aktuali, ir pilniausia iki tol. Pirmą kartą atmosferą jau priminė sporto varžybas: aistringas palaikymas, plojimai, švilpimai.

Vakaro varžybos labiau patiko ir dėl to, kad karšta saulė nešvietė į veidą: rinkdamasis vietas, nepagalvojau apie tai, kad jos – veidu į pietus, o Emyratai – karšta dykuma.

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Rytas ant saulės nepasiėmus kepurės. Prieš pirmąsias varžybas: žmonės renkasi dienos eigoje

Formulės 1 festivalio kulminacija – varžybų sekmadienis

Sekmadienį pirmą kartą prie įėjimo į Formulės 1 trasą laukė didelės eilės – jau suvažiavo visi. Dėl Makso Verstapeno ir Liusio Hamiltono dvikovos, ypač daug atvyko olandų, kuriuos čia atvežė užsakomaisiais reisais – tribūnos nusidažė oranžine spalva. Įtampa vis kilo ir kilo, ją skatino komentatoriaus kalbos, praskridę lėktuvai (dangų nudažė Emyratų vėliavos spalvom), himnas.

Varžybų atmosfera – dar įspūdingesnė. Palaikymas, klyksmai. Atsistojančios tribūnos eilinį kartą pralekiant vis retėjančiam lenktynininkų peletonui. Daug žmonių su vėliavomis – ne tik Olandijos ar Britanijos, bet ir Meksikos (Sergio Peresui), Suomijos (Kimiui Raikonenui, tądien baigusiam karjerą) ir kt., žmonės džiaugėsi kad ir mažesniais tų lenktynininkų pasiekimais (pvz. kai Peresas stabdė Hamiltoną, kad Verstapenas jį bent kiek prisivytų).

Įkaitusi varžybų atmosferaĮkaitusi varžybų atmosfera

Įkaitusi varžybų atmosfera (dūmus danguje suformavo specialiai praskridę lėktuvai)

Vienas minusas – buvo sunku suprasti, kas vyksta kitur trasoje. Abu Dabio arenoje ekranų mažai, jie toli: esamus rezultatus tegalėjau įžvelgti pritraukęs vieną tokių ekranų su telefono fotoaparatu. Kalbėjo komentatorius – bet jį tegalėjai girdėti, kai automobiliai toli. Jei varžybų pradžioje tokių momentų dar buvo daug, tai įpusėjus, kai pilotus praskirstė sustojimai boksuose, jau beveik nuolat pro šalį lėkė koks ūžiantis automobilis ir komentatoriaus nesigirdėjo. Kita vertus, „Formulė 1“ ne „Formulė 2“: čia ir taip daug žinai. Pagal automobilio spalvas atpažįsti, kokia komanda, koks lenktynininkas.

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Svarbius varžybų momentus tegalėjome pamatyti ekranuose, bet jie aukštai

Pasidžiaugiau pasirinkęs vietą prie starto/finišo ir boksų: nors nemačiau „gyvai“ įspūdingų lenkimų, jokia vieta jų negarantuoja, juk kiekviename Grand Prix jų tikrai mažai. Užtat gyvai mačiau keturis garantuotus svarbius momentus: startą, sustojimus boksuose, finišą, apdovanojimus ant podiumo. Ir žmonių reakcijas į juos. Ir šventimus Red Bull boksuose po to, kai Verstapenas tapo čempionu.

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Apdovanojimai, nufotografuoti telefonu iš mano vietos

Viską sudėjus, Formulės 1 varžybos – ar, tiksliau, visas savaitgalis – buvo tikrai įspūdingas. Jei nesi „užkietėjęs“ Formulės 1 gerbėjas, kaip tie, kurie jau ant savo marškinėlių išspausdinę, į kurias varžybas skris kitais metais, gal nėra tikslo lankyti *daug* varžybų – juoba, žiūrėdamas per televiziją pačių varžybų tikriausiai pamatai gerokai daugiau ir supranti (nes rodo iš visos trasos, iš sraigtasparnio, iš pilotų kabinų ir t.t.). Tačiau kartą nuvykti į “Formulę 1” verta kiekvienam, kas bent jos fragmentą matė per televizorių ar bent ką apie ją žino.

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Keisti Formulės 1 gerbėjai

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , ,