Išskleisti meniu

Amerikiečių patiekalai

JAV virtuvė – patiekalai ir tradicijos

JAV virtuvė – patiekalai ir tradicijos

| 6 komentarai

JAV virtuvę daug kas traukia per dantį – girdi, tik paprastas greitas nesveikas maistas ir tiek.

Bet JAV didelė šalis, imigrantų šalis, į kurią suvežtos viso pasaulio kulinarinės tradicijos, kurios čia keitėsi ir pildėsi kuo nauju. Kai kuris amerikietiškas maistas pasaulyje toks dažnas, kad net nelaikome to kažkokia ypatinga virtuve – bet už įprastų patiekalų slypi daugiau. Be to, įvairiuose JAV regionuose sukurta tik ten būdingų patiekalų. Ir net dalis to, ką vadiname itališku, meksikietišku ar kinišku maistu, išrasta JAV.

Čia papasakosiu apie įvairias JAV virtuvės tradicijas nuo žinomiausių iki mažiau žinomų.

Sumuštiniai ir mėsainiai

Beveik visas Amerikos greitas maistas priklauso vienai šių versijų. Daugelis greito maisto tinklų siūlo vieną ar kelias iš šių patiekalų rūšių.

Mėsainiai (burgeriai). Kas jų nežino? Apvali perpjauta bandelė ir įvairūs ingredientai viduje. Klasikiniai variantai – mėsainis (“hamburger”, su mėsa) ir sūrainis (“cheeseburger”, su mėsa ir sūriu), bet kiekvienas restoranas ar jų tinklas greta šių dar prikuria papildomų savo versijų, su visokiom daržovėm, padažais, kitokiom mėsom ir t.t. „Klasikinės“ versijos būna greito maisto tinkluose, bet visokiuose prabangesniuose restoranuose / burgerinėse dažniausiai rasi tik ypatingesnius “autorinius” variantus, kurie neretai tokie “stori”, kad neapžiosi. O tų burgerinių būna visokių – nuo pigiausių iki prabangiausių. Pirmosiose burgeriai visada valgomi rankomis, jie nusiperkami prie kasos, o antrosiose jau neretai atneša ir įrankius, aptarnaujama prie staliukų. Tradiciškai burgeriai patiekiami su bulvėmis fri (jos įeina į kainą rba yra “kompleksai” su jomis). Garsiausi mėsainių restoranų tinklai: “McDonald’s”, “Burger King”, “Wendy’s”, bet jų yra begalė.

Johnny Rockets burgeris

Johnny Rockets tinklo burgeris

Didelis mėsainis

Didelis mėsainis

Submarinas. Pailgas sumuštinis, į kurį pridedama įvairiausių ingredientų ir daržovių (neretai itin daug). Submarinai būna šildyti ir nešildyti: JAV daug populiariau nei kur kitur valgyti ir nešildytus, ištisi restoranai į tai orientuojasi (pvz. “Jimmy John’s”). Unikali submarino versija – Philly Chease Steak su gausiai mėsos, atsiradęs Filadelfijoje. Priešingai nei burgeriai, submarinai paprastai netiekiami su bulvytėmis, tačiau kartais tiekiami su bulvių traškučiais.

Philly Cheesesteak

Philly Cheesesteak

Reubenas. Tai tarsi mėsainis, kur vietoje batono – kiek tamsesnės duonos riekės. Viduje – mėsa ir rauginti kopūstai. Dažnai patiekiamas kartu su raugintais agurkais šalia. Išrastas žydų, pagal vieną versiją, į Ameriką emigravusio litvako – gal todėl ingredientai kiek primena Lietuvos ir apylinkių virtuvę, nors rezultatas kartu yra labai amerikietiškas. Reubenai būna kai kuriuose greito maisto tinkluose (pvz. “Arby’s”), bet šiaip tai jau labiau “lėto aptarnavimo” restoranų patiekalas.

Reubenas Omahoje - kur, pagal vieną teorijų, šį patiekalą išrado litvakas

Reubenas Omahoje – kur, pagal vieną teorijų, šį patiekalą išrado litvakas

Beigelis. Žydų į Ameriką atvežtas didelis riestainis iš mielėmis kildintos kvietinių miltų duonos. Būna patiekiamas ir atskirai, bet dažnai valgomas kaip sumuštinis ar mėsainis su sūriu, lašiša ir pan. Ypač siejamas su Niujorku.

Amerikietiškos picos versijos

Italų JAV gyvena ~17 mln. ir tai viena didžiausių tautinių mažumų. Itališkos picos tad įsiliejo į JAV virtuvę, bet čia buvo perkurtos savaip. Visų pirma, tradicinė pica Amerikoje – storapadė. Tokia tiekiama daugelyje picerijų, išskyrus tas, kurios jau naujai mėgina atrasti „tikrą“ itališką picą (pvz. jas valdo imigrantai iš Italijos). Be to, skirtinguose JAV miestuose radosi skirtingų picų versijų, vadinamų tų miestų garbei. Jas tuose miestuose lengviausia ir rasti.

Pica iš keturių skirtingų skonių

Amerikietiška pica ‘Little Ceasar’s’ tinkle

Čikagos pica. Nedidelė, bet superstoro pagrindo pica. Ji tokia stora, kad, pamenu, išvalgius ketvirtį, tas ketvirtis bemat užsiliejo sūriu iš likusių trijų ketvirčių – tokiu storu sluoksniu, kad net neatrodė, kad kas išvalgyta.

Čikagietiška pica

Čikagietiška pica

Detroito pica. Kvadratinė pica, kurią šiaip jau sunku apibūdinti kaip picą. Labiau primena fondiu ant duonos. Ji sukurta “Buddy’s” restorane, kuris veikia iki šiol. Klasikinis variantas – su sūriu ir peperoni, bet dabar yra įvairių.

Detroito pica

Detroito pica (sujungta iš dviejų)

Stromboli pica. Nors pavadinta Italijos ugnikalnio garbei, iš tikro ji atsirado ir yra populiariausia Filadelfijoje. Primena Calzone picą, yra perlenkta.

Picos JAV kur kas dažniau nei Lietuvoje perkamos vietose, kur nėra jokių staliukų: pardavinėjama vien tik išsivežimui. Picų gabaliukai populiarūs ir degalinėse. Visgi, būna ir picerijų, kuriose galima prisėsti ir valgyti. Šiose picerijos didesnė tikimybė gauti ir ne amerikietišką, o tikrą itališką picą, tačiau taip pat populiarios ir atitinkamo miesto versijos.

Vištiena

JAV populiarūs skrudinti vištos gabaliukai, paprastai dviejų rūšių – su kaulais (wing – sparnas) arba be kaulo (tender). Ištisi tinklai juos tiekia, bet, kaip ir burgeriai, jie būna ir bendro pobūdžio restoranuose, pvz. sporto baruose.

Vištienos sparneliai

Vištienos sparneliai

JAV pusryčiai

Amerika didelė ir įvairi, bet pusryčiams valgo labai panašius dalykus. Jie bus kiekviename viešbutyje, kur yra pusryčiai, o ir amerikiečių namuose. Daugelis šių patiekalų nėra išimtinai amerikietiški, bet visur kitur pasaulyje pusryčiai gerokai įvairesni. Sąrašą pradedu nuo tų patiekalų, kurie būna visur, o žemiau surašyti patiekalai – tik geriausiuose viešbučiuose. Ir net pačiuose geriausiuose dažniausiai nebūna nieko daugiau. Turiu pripažinti, kad dažniausiai net džiaugiuosi, kai Amerikos viešbutyje į kainą neįeina pusryčiai – kitur galima gauti geriau, t.y. tiesiog užsakyti patiekalą, kuris, amerikiečių požiūriu, neskirtas pusryčiams.

Tipiniai Amerikos viešbučio pusryčiai

Tipiniai Amerikos viešbučio pusryčiai

“Paprastesni”, šalti pusryčiai:

Dribsniai ir dribsnių paplotėliai.

Batonas paskrudinimui.

Saldžios bandelės. Kai kažkas Amerikoje “saldu” tai tikrai ne taip, kaip Lietuvoje. Tai supersaldu, daugeliui lietuvių gal net nevalgomai saldu, ar bent jau negali suvalgyti bent kiek daugiau, bet amerikiečiai valgo.

“Geresni” pusryčiai dar turi ir šiuos šiltus patiekalus:

Hash brown.

Hash brown

Hash brown

Mėsos kotletukas, bekonas ir dešrelė – vieninteliai mėsiški patiekalai, siūlomi pusryčiams.

Amerikietiški blyneliai. Su saldžiu sirupu. Labai saldžiu.

Amerikietiški blynai

Amerikietiški blynai

Luizianos (Kadžunų) virtuvė

Kartais vadinama toliausiai pažengusia JAV kulinarine tradicija, ji gimė susidūrus prancūzų (kurie Luizianą kolonizavo pirmieji), anglų ir juodaodžių kultūroms. Dažnai vadinama kadžunų (Cajun) virtuve pagal prancūzus tremtinius, kuriuos anglai ištrėmė iš Kanados pakrančių į Luizianą.

Bene žymiausias patiekalas – Džambalaja. Tai – ryžiai, sumaišyti su daržovėmis, ypač kadžunų virtuvės “trejybe”: salierais, svogūnais ir paprikomis, o taip pat su dešrele. Yra įvairių versijų: pvz. gali įeiti ir rūkyta mėsa.

Džambalaja garsiame Naujojo Orleano "Napoleon" restorane

Džambalaja garsiame (bet ne brangiame) Naujojo Orleano “Napoleon” restorane

Panašūs pateikalai – gumbo ir etufė (étouffée). Pastaruosiuose, priešingai nei džambalajoje, ryžiai ruošiami atskirai nuo kitų ingridientų. Etufė vietoje dešrelės yra jūros gėrybės.

Amerikos kinų virtuvė

Daug patiekalų, kurie mūsuose žinomi kaip kiniški, iš tikro sukurti JAV. Jų Kinijoje nėra, o dalies jų apskritai nėra niekur kitur, tik JAV. Apskritai JAV kinų virtuvėje vyrauja saldžiarūgščiai patiekalai, gerokai mažiau aštrūs, nei didžiojoje Kinijos dalyje.

Mongoliška jautiena, Generolo Tso vištiena, kiniškos vištienos salotos, sezamo viščiukas ir daug kitų patiekalų iš tikro nėra nei iš Kinijos, nei iš Mongolijos – jie išrasti JAV, o Azijoje nežinomi.

Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Amerikos kinų tinklo Panda Express lėkštė iš ryžių ir dviejų patiekalų

Bet unikaliausias Amerikos kinų virtuvės išradimas tikriausiai yra Burtų sausainėlis (fortune cookie; lietuviškai kartais vadinama burtų bandele) – toksai daug JAV kinų restoranų net ir neužsakius atnešamas desertui. Jo viduje būna įkeptas lapelis – “ateities pranašavimas”, patarimas ar frazė pamąstymui, paprastai toks gana bendro pobūdžio (“Tikras gerumas ateina iš vidaus”, “Neieškok laimės – susikurk ją pats”, “Rytoj būk spontaniškas” ir pan.).

Burtų sausainėlis, vis dar įpakuotas (kairėje)

Burtų sausainėlis, vis dar įpakuotas (kairėje)

“Meksikietiška” (Teksaso) virtuvė

Tai, ką dažniausiai vadiname Meksikietiška virtuve, iš tikro nėra kilę iš dabartinės Meksikos! Tai – pietinių JAV virtuvė, Teksaso ir kt. Dar vadinama “Tex-Mex”. Pačioje Meksikoje tokių nelabai rasi (arba jie atrodo kiek kitaip), tačiau 90% visų restoranų anapus Meksikos ribų, kurie prisistato kaip meksikietiški, tiekia būtent šios virtuvės patiekalus (ar “meksikietiškų patiekalų teksasietiškas versijas”). Keturi populiariausi šios virtuvės patiekalai:

Kesadilja (Quesadilla), Buritas (Burito), Takas (Taco), Načios (Nachos).

Pirmi trys yra į plokščią duoną skirtingai įsuktos daržovės, sūris, malta mėsa (ingredientai įvairuoja), o načios primena į padažą dažomus storus traškučius. Padažas irgi gali priminti prieš tai minėtų patiekalų įdarą, būti iš maltos mėsos, daržovių ir pan.

Taco Bell kesadilja

Taco Bell tinklo kesadilja

Chili Con Carne – aštrokas troškinys iš čili pipirų, mėsos, pomidorų ir pupų.

Amerikos indėnų virtuvė

Indėnai JAV tesudaro 1% žmonių, o daugelis jų kultūrų sunaikintos, taigi, menkai liko ir virtuvė. Visgi, yra išimčių. Navahų regione (tai – didžiausia išlikusi JAV indėnų tauta) ir aplink populiarūs navahų takai (Navajo taco) – ant indėniškos duonos tarsi ant pocos sukrauta daržovės ir mėsa. O gretimame hopių krašte pardavinėjama hopių duona su pelenais.

Tiesa, tarkime, navahų takas, tikėtina, išrastas XIX a. jau europiečių įtakoje, tad net ir populiariausi indėnų patiekalai tikriausiai nėra tikrai istoriniai.

Navahų takas

Navahų takas

Amerikietiški sušiai

Sakome, kad sušiai yra japonų patiekalas ir tai tiesa, bet daug kas iš to, kas aptinkame sušinėse JAV (o ir visame Vakarų pasaulyje bei Lietuvoje) yra atsiradę Amerikoje. Jau vien pavadinimai sufleruoja: California, Philadelphia… Apskritai amerikietiškuose sušiuose į vieną sušį sudedama gerokai daugiau ingredientų, nei Japonijoje. Tokių dalykų kaip apskrudinti sušiai Japonijoje nerasi išvis. Na, bet kas valgė Lietuvoje sušį, tai jiems tai ir yra tikrasis sušis – jie labiau nustebtų nuvykę į Japoniją nei JAV.

Amerikietiški gėrimai

Tipiniai Amerikos gaivieji gėrimai:
*Kola. “Coca Cola”, “Pepsi” ir daugybė jų kopijų. Tai tikriausiai pats tikriausias JAV nacionalinis gėrimas, jį visi sieja su JAV ir jį JAV geria beveik visi, nuo vaikų iki šimtamečių senelių, išskyrus kai kuriuos imigrantus ar į tam tikras subkultūras linkusius (pvz. “kraštutinai sveiko maisto”).
*Vaisių skonio gazuoti gėrimai – “Fanta” ir t.t.
*Citrinų skonio gazuoti gėrimai – “Sprite” ir t.t.
*Limonadas. Lietuvoje taip vadiname visus vaisvandenius, bet Amerikoje tai konkretus, dažniausiai negazuotas, gėrimas iš citrinų.
*Root beer. Pažodžiui pavadinimas reiškia “šaknų alus”, bet iš tikro tai ne alus, o saldus nealkoholinis gėrimas, gaminamas iš šaknų žievės ir JAV tiekiamas beveik visur, kur ir kola bei vaisvandeniai (net McDonald’s ir pan. restoranuose). Priešingai nei kiti amerikietiški vaisvandeniai, jis labai mažai išplitęs anapus Šiaurės Amerikos. Vienas plačiausiai paplitusių Root Beet prekės ženklų – A&W.

Coca Cola World muziejuje

Coca Cola World muziejuje JAV

Paprastai būna didelis gėrimų pasirinkimas, nes JAV įprasta, kad kas nors, pavyzdžiui, geria tik “Coca Cola”, bet ne “Pepsi”. Taip pat gausu visokių dietinių versijų be cukraus – “Light”, “Zero”, be kofeino ir pan. Taip pat ilgainiui atsirado visokių paskanintų versijų – kola su vanilės poskoniu, kola su vynuogių poskoniu ir pan. Čia kaip ir su vynais – negeriančiam vyno jie visi vienodi, bet kolos mėgėjas lengvai atskirs visus poskonius. O Amerikoje net daugelio senelių šaldytuvuose rasi ištisas kolos skardinių dėžes…

Kalbant apie alkoholinius gėrimus, didelė dalis gėrimų, pagamintų Amerikoje, yra kitų kraštų gėrimai. Pvz. Amerikos vynai (garsiausi – iš Napos slėnio Kalifornijoje), Amerikos alūs (dabar itin populiarios visokios “microbrewery”). Saviausiu alkoholiniu gėrimu amerikiečiai laiko burboną, kuris tradiciškai gaminamas Kentakio valstijoje ir aplink.

Burbono reklama Kentukyje

Burbono reklama Kentukyje

Kaip ir su patiekalų porcijomis, gėrimų dydžiai JAV irgi gerokai didesni, nei Europoje. Net tuose pat tinkluose, pvz. “McDonald’s”, tai, kas Europoje – vidutinis gėrimas, JAV vadinasi mažu, kas didelis – vidutiniu, o kas Europoje mažas gėrimas, tokio JAV išvis nėra (kaip ir Europoje nėra to, kas JAV – didelis gėrimas). Amerikoje tikrai negausi “mažo stiklinio buteliuko” ir net vyno buteliai didesni.

Milžiniški vyno buteliai parduotuvėje

Milžiniški vyno buteliai parduotuvėje

Amerikietiški restoranai

Vienas dalykas, siejantis daugelį amerikietiškų restoranų – porcijų dydis. Įprasta amerikinė porcija Lietuvoje skaitytųsi dviem asmenims. Kur Amerikoje rašomos kalorijos įprasta matyti, kad porcija yra 1500 kalorijų ar pan. Paprastai Amerikoje užsakydavome vieną tokią porciją dviems, bet amerikiečiai užsako porciją sau. Kai kurie ir suvalgo – tai matosi ir iš nutukusių žmonių skaičiaus. Tačiau kiti prašo supakuoti kas liko, pasišildo mikrobangėje. Amerikoje tai visiškai įprasta ir mandagu net prabangiausiuose restoranuose – tiesą pasakius, gal neprašyti išsinešti, jei daug palieki, ne visai mandagu.

Štai tokio dydžio yra mažas Jimmy John's sumuštinis

Štai tokio dydžio yra mažas(!) Jimmy John’s submarinas. Dar būna vidutinis ir didelis

Kitas dalykas, kas nustebina JAV “naujokus” – kokie vienodi tie restoranai. Daugelis jų priklauso įvairiems tinklams, bet net jei ir ne, iš interjero dažnai sunkiai atskirsi, ar tai kinų restoranas, ar mėsainių, o gal Čikagos lietuvių… Atrodo, restoranų šeimininkai labai retai, priešingai nei Lietuvoje, nori į savo restoranų interjerą įdėti dalelę savęs. Kai kurie restoranų tinklai turi “savo dvasią” (nuo “Firehouse Subs” nutapytų gaisrininkų iki “Jimmy John’s “juokingų citatų”), tačiau ta dvasia tuomet vienoda visuose tinklo restoranuose. Vos keletas restoranų įsikūrę istoriniuose namuose ar interjeruose, dažnai – patys (pra)b(r)angiausi.

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane - unikalios freskos gaisrų tematika

Firehouse Subs dekoras. Kiekviename restorane – freskos gaisrų tematika

Amerikietiški restoranai būna kelių tipų. Tas suskirstymas gana griežtas, nuo restorano tipo priklauso ir elgesys jame, ką įprasta gauti nemokamai ir pan.

*Greito maisto restoranai. Jie būna keleto rūšių ir paprastai tiekia tik vieno tipo patiekalus (pvz. tik mėsainius, tik submarinus, ar tik vištieną), nors ilgainiui asortimentas plečiasi. Užsakomus patiekalus reikia užsakyti prie prekystalio ir pasiimti pačiam. Tiesa, dabar daugėja “užsakymo ekranų”, kur užsakai suspaudydamas mygtukus. Gėrimų, padažų JAV greito maisto restoranuose beveik visuomet irgi įsipili pats ir jie yra neriboti. Įdomu, kad ši tradicija neišplito toli už JAV ribų net ir jeigu tie patys restoranų tinklai yra ne tik JAV: pvz. JAV McDonald’s, kaip ir daugelyje greito maisto restoranų, gėrimų ir padažų pats įsipili ar paimi kiek nori (padažai – nemokami, gėrimų mokamas tik pirmas įsipylimas), tačiau Europoje tame pačiame “McDonald’s” yra kitaip. Suvalgęs Amerikos greito maisto restoranų maistą dažnai pats turi jį ir išmesti. Greito maisto restoranuose arbatpinigiai nepaliekami, o kainos – žemiausios. Greito maisto restoranuose paprastai nepardavinėjamas alkoholis. Nors greito maisto restoranų yra visur pasaulyje, JAV jie sudaro gerokai didesnį procentą nuo visų restoranų; įprasta, kad net koks 5000 gyventojų miestelis turi po kelių greito maisto tinklų restoranus, o jokių kitų restoranų ten apskritai gali ir nebūti. Tiesa, JAV greito maisto restoranai, ypač tinklai, kai kam asocijuojasi su skurdesniais žmonėm, ir dalis tų, kas save laiko labiau išsilavinusiais, greito maisto tinklų vengia. Bet tai nėra taip paplitę, kaip Europoje: greitą maistą JAV valgo patys įvairiausi žmonės. JAV greito maisto (ir ne tik) tinklai plačiau aprašyti čia.

Subway restorane

Subway restorane

*“Casual dining”. Į šiuos restoranus ateinama pasėdėti, čia aptarnaujama prie staliukų. Kaip ir visur JAV, kur aptarnaujama prie staliukų, įprasta palikti didelius arbatpinigius (20% ir pan.), o nepalikęs kartais sulauki ir piktų replikų. Kainos ir taip didesnės nei greito maisto restoranuose, o su arbatpinigiais dažnai ir dvigubai. Tačiau JAV šie restoranai skaitosi nebrangūs, ten populiaru eiti pasėdėti su draugais (pvz. pažiūrėti sporto varžybas). Virtuvė dažniausiai siūloma amerikietiška, tačiau vietoje vieno tipo patiekalų paprastai siūlomi įvairių tipų – pvz. gali gauti ir “meksikietišką” kesadilją, į mėsainius, ir picą ar vištienos gabaliuką. Tiesa, kai kurie “casual dining” specializuojasi tam tikrose virtuvėse, pvz. meksikietiškoje. Visgi, “Casual dining” turi kai ką bendro su greitu maistu: nealkoholiniai gėrimai čia paprastai neriboti (užsakęs vieną stiklinę kolos galėsi prašyti padavėjos ją papildyti kiek nori kartų). Alkoholiniai gėrimai riboti, bet pardavinėjami. Vanduo – nemokamas, dažnai gali paprašyti ir vieno ar kito papildomo priedo nemokamai. Priešingai nei greito maisto restoranuose, “casual dining” negali sėstis, kada ir kur nori: turi laukti prie durų, kol tave pasodins. Ši “amerikietiška tvarka” gali atrodyti keistai, ypač, kai būna daug laisvų staliukų, bet vis tiek turi stovėti kartais ir keliolika minučių, nes niekas neprieina pasodinti. Bet tokia tvarka JAV įprasta visuose negreito maisto restoranuose, o ne laiku atsisėdusio prie laisvo stalelio dažniausiai tavęs paprašys atsistoti ir grįžti į eilę.

Buffalo Wild Wings tinklo casual dining restorane (čia daug televizorių rodo sporto varžybas)

Buffalo Wild Wings tinklo casual dining restorane (čia daug televizorių rodo sporto varžybas)

*Prabangūs restoranai. Čia virtuvė jau retai gryna amerikietiška (kaip aprašiau ją čia), kainos gali “rauti stogą” (+arbatpinigiai), aptarnaujama prie staliukų. Tai vienintelė kategorija, kur gali būti išskirtinesnis interjeras, nors ir tai nebūtinai. Šie restoranai paprastai nepriklauso tinklams. Čia jau gali pasijusti kaip kokioje Europoje: visokių nemokamai papildomų gėrimų gali ir nebūti. Bet arbatpinigius vis tiek reikia palikti. Taip pat reikia laukti, kol tave pasodins. Prabangūs restoranai, jų maisto ragavimas – dažno turtingesnio amerikiečio hobis.

Prabangūs restoranai - dažno turtingesnio amerikiečio hobis. Jų pasirinkimas - milžiniškas, bet kainos ten - irgi

Prabangus restoranas Klivlande

*Bufetai. Susimokėjęs fiksuotą mokestį čia gali imti kiek nori patiekalų. Jie būna arba konkrečios virtuvės (pvz. kinų), arba įvairių virtuvių. Palyginus su kitais, šie restoranai gana reti, ir, žinant, kad vidutiniškai amerikietis valgo gerokai daugiau, nei lietuvis, paprastai neapsimoka (niekada nesuvalgysi už tiek, kiek kainuos). Bufetai būna ir viešbučiuose (dažniausiai pusryčių), bet, palyginus su kitomis šalimis, jie prasti, normalu, kad kai kuriuose viešbučiuose sakoma, kad “yra pusryčių bufetas”, kai iš tikro yra tik šokoladukas ir kava, ar šokoladukai, kava ir bandelės, o net ir geriausi bufetai skurdoki (žr. skyrelį “pusryčiai” aukščiau).

Vienas iš daugybės Golden Corral bufetų stendų

Vienas iš daugybės Golden Corral tinklo bufetų stendų

*Drive through. Tai nėra restorano tipas, bet aptarnavimo būdas, kai perki maistą į automobilį. Jis būdingas greito maisto restoranams. Kai kurie restoranai dirba tik drive through, arba tik drive through dirba naktį. Drive through turim ir Lietuvoje, bet tai apsiriboja vos keliais restoranų tinklais, o automobilizuotoje JAV tai vienas populiaresnių būdų valgyti, ypač greitą maistą.

*Drive In. Tai panašu į drive through, bet jei drive through paimi maistą, susimoki, ir išvažiuoji, tai Drive In restoranuose yra specialios parkingo vietos, kur sustoji pavalgyti. Neretai prie tų vietų yra ir mikrofonas užsakymui, o maistą tau atneša padavėjas į automobilį tarsi tai būtų tavo staliukas. Priešingai nei drive through, kurių daugelyje galima valgyti ir viduje, Drive In restoranai dažnai specializuojasi tik Drive In pardavimuose (pvz. tinklas “Sonic Drive In”). Maistas tiekiamas paprastai greitas. Minusas – nėra kur nusiplauti rankų, o daug Drive In maisto valgoma rankomis. Anksčiau Drive In restoranų būta gerokai daugiau, bet jie pamažu nyksta.

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai - čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų

Sonic Drive In restoranų tinklas tiesiog buvo idealus pandemijai – čia vietoje staliukų visuomet valgai savo automobilyje prie individualių užsakymo punktų


Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves


* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė


Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai


Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Lietuviškos JAV vietos

JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.

Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!

Travelers' Map is loading...
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.

Straipsnio temos: , , , , , ,


    6 komentarai

  1. Niujorke na, negaliu sakyti, kad visai neradau sau tinkamo maisto, bet ir nebuvo taip paprasta, kaip Europoje (neskaitant to fakto, kad ir vidury nakties yra veikiančių maitinimo įstaigų). Tiesiog įprastai duonos gaminių valgau labai nedaug, tai tos visos bandos ir bandelės kažkaip vieną kartą – gal ir nieko, bet diena iš dienos – ne mano maistas (nors išbandžiau ir niujorkietišką beigelį, ir vegetarišką burgerį). Ne kartą buvo taip, kad užtekdavo pasižiūrėti ir iš karto suprasdavau: aš tokio maisto nevalgau. Po vienos vakarienės net teko ieškoti vaistų virškinimui gerinti (tai nežinau, kas buvo kaltas: ne itin vykusi chowder sriuba, neįmanomai sūrios gruzdintos krevetės ar citrininio torto gabaliukas (europietišku požiūriu – tai gal jau ir visas gabalas), kurį gavau kaip kompensaciją už nevalgomas krevetes). O dar porcijų dydis 😱 O cukraus kiekis 😱Bet tikrai įmanoma rasti ir visai neblogų variantų tuose casual dining restoranuose 🙂

    • Taip, su porcijų dydžiu paprasčiau, kai keliauji dviese – tiesiog užsakom vieną porciją dviems 🙂 . Prie cukraus nepripratau ir net Aistė, kuri šiaip mėgsta valgyti saldžiai, “amerikietiškai saldų” maistą sunkiai gali valgyti. Bet šiaip man patinka amerikietiškas greitas maistas – variantų tikrai daug, ilgainiui atrandi, kas patinka, o tada paprasta visada vėl gauti tą patį (ir taip pat patiektą, taip pat greitai), nes po visą Ameriką yra tas pats maistas, tokie patys restoranai. Tai ypač svarbu per “Tikslas – Amerika” ekspedicijas ar kitas greitas keliones, kai norisi pamatyti daug ir nepakliūti į tokias situacijas kaip “netikėtai ilgai neša”, o taip pat ir praktiškai nebūna situacijų “netikėtai neskanus maistas”, “netikėtai prastas aptarnavimas”, “netikėtai visi restoranai užsidarė (siesta ar pan.)” ir t.t. Perpranti pavadinimus ir žinai kur ko tikėtis, žinai, kas tau tinka, kas ne, prieš užeidamas į restoraną, nė nebežiūrėdamas į meniu žinai, ką valgysi ir esi tikras, ką gausi, net jei tame mieste niekada nebuvai… Aišku, tai galioja labiau tada, kai jau “atrandi savo”, o ne pirmą kartą nuvykus į Ameriką ar trumpai ten buvus. Ir nors iš pradžių gali atrodyti, kad “viskas vienoda”, patiekalų variantų yra tikrai daug, ir net dabar, iš viso JAV praleidęs daugiau nei pusę metų, atrandu naujų skanių patiekalų – kai pirmą kartą atrandi, galvoji “Oho, kaip įdomiai sugalvojo”, o paskui, jau žinodamas pavadinimą, supranti, kad iš tikrųjų daug kur yra analogiškai, tik nepastebėjai, nes tų variantų tiek daug. Ir nors, tarkime, duonos tikrai labai daug, yra išimčių – pvz. duonos mažai gana dažnoje Amerikos kinų virtuvėje (“Panda Express” ir pan.), Luizianos virtuvėje ir kt. Beje, beigelius, žiūriu, buvau praleidęs – dabar papildžiau.

      • tikrai taip – kai pirmą kartą ir trumpai, labai lengva ir nepataikyti – bet tas galioja visur. Gal tik iki sustojusio skrandžio kiti kulinariniai bandymai kitose kelionėse ir miestuose neprivedė (beje, amerikietiškų tablečių dydis irgi atitinkamas – išsilupus iš pakuotės pirma mintis buvo: o kaip jas reikės nuryti?). Tai chowderiu nusivyliau, bet nusivyliau konkrečiai tuo chowderiu – manau, kad tai buvo to restorano bėda: viskas (išskyrus tortą) ten buvo per sūru, perkepta, pervirta, nors pati restorano aplinka kontrastingai šiek tiek aukščiau paprastos.
        Bet buvo ir gerų atradimų – beigelis ir burgeris buvo neblogi, taip pat kelis kartus užtaikiau į tokius sveikesnio maisto restoranus, “Bubba Gump” jūros gėrybės irgi buvo gerai ir plius – smagi “Foresto Gampo” filmo koncepcija.
        Bet va desertų (išskyrus ledus) nepirkau. Visų pirma – atbaidydavo tie stori ir gausūs biskvitai. Visų antra – vien iš pirmo žvilgsnio suprasdavau, kad pati galiu pagaminti daug geresnius. Ir, žinoma, dydžiai – kur ten įveikti tokius dosnius gabalus, ypač, kai pačiai šiaip jau užtenka čiut daugiau nei pusės grūdelio per dieną 😃

        • Keliaujant daug kur būna ta pati bėda – racionas persipildo bulkų ir mėsos/sūrio, o kažko sveikesnio (kur būtų daug daržovių ar pan.) paprastai tenka įdėti papildomų pastangų paieškoti, priklausomai nuo šalies ir daugiau kaštuoti gali.

  2. Prie “meksikietiškų” turbūt reikia priskaičiuoti Chili con carne, kuris irgi atsirado Teksase.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *