Argentinos virtuvės pagrindas yra mėsa, mėsa ir darkart mėsa, ypač jautiena. Jaučių Argentinos pampose niekad netrūko. Dar XIX a., kai Lietuvoje mėsa valgyta tik ypatingomis progomis ar turtingųjų, argentiniečiai išgalėdavo ją valgyti triskart į dieną. Be to, kone visa mėsa Argentinoje itin aukštos kokybės – neverta eiti į brangų restoraną, nes greičiausiai mėsa bus ne ką mažiau kokybiška ir pačiame pigiausiame.
Argentinos mėsos
Ne tik patiekalas, bet ir ritualas Argentinoje yra asado – mėsos ruošimas vakare ant specialių barbekiu aparatų. Tai vyksta ir restoranuose, ir namuose. Mėsa Argentinoje patiekiama pilnai iškepta – noro valgyti mėsą su krauju argentiniečiai dažnai nesupranta.
Restoranuose mėsa atnešama be garnyro (kartais – su bulvėmis, bet be daugiau daržovių). Tradiciniai padažai prie mėsos – čimičuri (chimichuri) arba krioža (criolla); pastarasis labiau primena smulkiai pjaustytas daržoves nei padažą. Brangesniuose restoranuose padažo atneša mažai, o kai kuriuose pigesniuose yra galimybė užsipilti kiek nori iš buteliukų ar pakelių. Bet, bendrai paėmus, padažai argentiniečiams nėra būtinybė, dažnai jie prie mėsos neatnešami.
Populiarūs mėsos patiekalai – lomo (primena steiką), lomito (primena burgerį, kartais irgi vadinama lomo). Dažnai su mėsa, ypač lomito, pateikiamas kiaušinis – argentiniečiai laiko, kad su mėsa jis labai dera.
Taip pat Argentinoje populiari ir paprastai pigesnė milanesa – karbonadą primenantis patiekalas, dažniausiai daromas iš vištienos, rečiau – iš jautienos. Milanesos versijos yra napolitana, suprema.
Chorizo Argentinoje – ne tas pats, kas Ispanijoje. Argentinoje tai labiau kaip kepsnys, o ne kaip dešra. Su chorizo daromas ir choripan – hot dogą primenantis patiekalas su čimičuri padažu.
Empanados ir argentinietiški kepiniai
Argentiniečiai valgo ir kepinius. Populiariausios – empanados, primenančios Lietuvos kibinus su įvairias įdarais. Kiekvieno skonio empanada kitokios formos ar su kitokiais pagražinimais, kad būtų paprasčiau atskirti. Empanados dažnai perkamos tuzinais (docena) – šiaip tuzinas yra “dvylika”, bet dažnos akcijos, kad “pas mus tuzinas = 14”.
Argentinos saldumynai
Kepiniai nėra valgomi rytais – tai yra kaip patiekalais; rytais dažniausiai valgomi saldumynai – net viešbučių švediškuose staluose neretai būna praktiškai vien saldumynai.
Tradiciškiausias Argentinos saldumynas / desertas yra dulce de leche, primenantis kondensuotą pieną. Jis dedamas į saldžius sausainius, vadinamus al fachor. Šiuos galima nusipirkti parduotuvėse ar degalinėse panašiai kaip šokolado batonėlius. Daugelis jų labai saldūs.
Argentiniečiai taip pat myli ledus – net mažuose miesteliuose pilna ledainių, kur pardavinėjama daugybė ledų rūšių. Ypač vasaros dienos metu ledainės gali būti atidarytos tada, kai visi restoranai uždaryti, tad ne kartą teko jose ir “pietauti”. Ledainėse galima užsakyti įvairių skonių ledus vafliuose, taip pat skirtingų dydžių induose – 250 g, 500 g, 1 kg ir pan.
Argentinietiškos picos
Kadangi į Argentiną iki Antrojo pasaulinio karo imigravo daug žmonių iš Europos, o didžiausias skaičius tarp tų imigrantų buvo iš Italijos, Argentinoje „kaip sava“ ir italų virtuvė – makaronai, o ypač picos. Tiesa, Argentinietiškos picos – kitokios. Storesnio pado, su gerokai daugiau sūrio nei įprasta (kuris dengia ir kraštus), visos vienodo dydžio (paklausti „kokio dydžio pica?“ padavėjai sako ne centimetrus o „keturi gabaliukai“ ar „aštuoni gabaliukai“, nes kokio dydžio tie gabaliukai visiems daugmaž aišku). Galima pirkti picas ir po gabaliuką.
Taip pat italų virtuvę argentiniečiai interpretavo savaip – ant paprasčiausių picų („Margaritų“, Argentinoje vadinamų „Mucarela“) dar neretai uždeda fainą, iš avinžirnių padarytą paplotėlį. Yra nusistovėję picų pavadinimai, kitokie, nei Italijoje. Pvz. “Fugazzeta” – pica su sūriu ir svogūnais, “calabreza” – su dešra. Daugelis picų turi tik vieną-kitą ingredientą. Argentiniečiai taip pripratę prie savo picos, kad teko girdėti minčių, kad ji – geriausia pasaulyje (“nuvykęs į Italiją nesupratau, kaip gali būti tokia pica”).
Regioninė Argentinos virtuvė
Šiaurės vakarų Argentinoje
Kitas populiarus šiaurės vakarų patiekalas – Locro troškinys su mėsa, kukurūzais – sakoma, kad jis aštrus, nors tai turbūt labiau pagal itin neaštrią Argentinos virtuvę; man pasirodė ganėtinai prėskas.
Šiaurės vakarų Argentinoje populiarios ir bolivinė balanda.
Argentinos restoranai
Argentinos restoranai, ypač ne didmiesčiuose, pasižymi “laisvu” darbo laiku – gali veikti tik kai kuriom valandom, tik kai kuriom dienom, net jei parašytas darbo laikas – nedirbti, todėl reikia “neprisirišti” prie minties valgyti būtent ten. Sudėtingiausia gali būti pavalgyti dienos metu, bet siesta nėra tokia visuotinė, kaip Ispanijoje. O štai vakarais pavalgyti lengviau – restoranų virtuvės dirba ilgai, nors tikslaus uždarymo laiko dažnai nėra (“kai klientai pradeda skirstytis”) arba parašytojo nesilaikoma (“ateina mažai žmonių, negi dirbsiu iki galo”). Šis unikalus argentiniečių bruožas neturėti aiškaus darbo laiko net “traukiamas per dantį” suvenyrais, tokiais kaip “iškaba” “Kai esu restorane restoranas dirba, kai nesu – nedirba”.
Įprasta, kad Argentinos restoranuose, ką beužsakytum, iš pradžių atnešamas neužsakytas pirmasis patiekalas – duona su kokiu skaniu užtepu.
Patiekalai Argentinoje labai dideli ir dažnai vieno patiekalo pakanka dviems žmonėms, ypač jei yra mėsa su bulvėmis (tačiau kainos irgi atitinkamos). Dienos pietūs susideda ne iš sriubos ir patiekalo, bet iš patiekalo, deserto ir gėrimo. Gali būti galima užsakyti “pusę patiekalo”, ypač picos, net jei to nėra meniu.
Itin gausu mėsos, palyginti su garnyru: net šiaip jau visur tą patį siūlantis “McDonald’s” Argentinoje turi specialų patiekalą “Triple Mac”, kuris yra tas pats “Big Mac” su papildomu mėsos paplotėliu, o norint galima prisidėti ir dar ketvirtąjį mėsos paplotėlį. Pagrindinis vietinis greito maisto tinkas Mostaza siūlo dar mėsingesnius ir didesnius mėsainius (aišku, yra ir mažesnių, bet ne tokių mažų, kaip gali gauti Lietuvoje).
Argentinoje įprasta be patiekalų kainos imti papildomą mokestį „cubierto“, oficialiai aprašomą kaip mokestis už naudojimąsi įrankiais. Cubierto mokamas už kiekvieną valgantįjį ir nemokamas, jei patiekalai imami išsinešimui. Kai kurie restoranai reklamuojasi „neimame cubierto“.
Apskritai dažnai būna, kad restorane yra ne visas meniu, reikia valgyti tai, ko yra. Daugiau problemų mažesniuose miesteliuose, kur gali būti, kad, tarkime, iš trijų restoranų du kažkodėl nedirba (nors turėtų dirbti), o trečiasis neturi trijų ketvirčių meniu. Ypač sunku vegetarams – bet didesniuose miestuose paprasčiau, ten darbo laikas “tvirtesnis”, o jei vienas kas ir nedirba, kiti dirbs.
Mažesniuose miesteliuose restoranai dažnai aplūžę, seniai remontuoti – atsiliepia Argentinos krizė. Tačiau kartu galima rasti itin didingų restoranų iš senų laikų, “Argentinos aukso amžiaus”, kurių interjeras nebuvo sugriautas ir pakeistas, kaip būna būdinga turtėjančioms šalims. Itin daug tokių Buenos Airėse.
Argentinos gėrimai
Argentina pasižymi ne tik itin pigia mėsa, bet ir itin pigiu vynu – vyno ir Coca Cola kainos panašios.
Be mažesnių kainų, vyno į taurę paprastai įpilama daugiau, be taurės galima užsakyti ir didesnius indus, neretai vadinamus pingvinais (pingvino formos). Geriausi vynai yra iš Mendosos provincijos, malbec rūšies.
Tradicinis argentinietiškas kokteilis – fernet con coca – kartus fernet gėrimas, maišytas su Coca Cola.
Tačiau gėrimas, labiausiai siejamas su Argentinos kultūra – matė. Tai itin stipri ir karti arbata iš atitinkamų žolelių – klasikinėje matėje žolelių daugiau, nei vandens. Ji geriama per metalinį šiaudelį bombillą. Yra ištisas matės gėrimo ritualas – į indą, pilną žolelių, įpilama šiek tiek vandens, vienas žmogus jį išgeria per šiaudelį – ir tada perduoda indą kitam. Kitas žmogus irgi įsipila vandens ir geria per tą patį šiaudelį. Žiūrint iš šalies neatrodo higieniška, bet argentiniečiams tai ir savotiškas “susibroliavimas”. Matę gaminasi, nešiojasi patys žmonės, restorane tikros matės gauti praktiškai neįmanoma. Ten galima gauti “suarbatintą” matę iš maišelių, bet tai ne tas pats.
Visi mano kelionių po Argentiną aprašymai
1. Argentina - tropikų ir ledynų tango (bendra informacija apie Argentiną)
2. Buenos Airės - nusigyvenęs pietų Paryžius
3. Argentinos Patagonija - kalnai, ledynai, vandenynai
4. Argentinos antroji širdis - pampos ir kurortai
5. Igvasu – nuostabiausias krioklių pasaulis
6. Ugnies Žemė – pietinis pasaulio galas!
7. Argentinos virtuvė - patiekalai ir tradicijos
Taip pat skaitykite straipsnius apie kaimynines Urugvajų, Paragvajų, Braziliją, Čilę, bei lietuvišką paveldą Argentinoje, lietuvišką paveldą Urugvajuje
Kelionių vadovai po Argentiną žemėlapyje
Spauskite ant žalių žymeklių žemėlapyje ir tuomet ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą regioną!
If you see this after your page is loaded completely, leafletJS files are missing.
Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves
* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Maldyvų virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Tuniso virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė
Naujausi komentarai