Kanarų salos lietuvių vaizduotėje užima ypatingą vietą: Europos salynas, kuriame kiaurus metus šilta, galima maudytis ir degintis. O dar graži gamta: aukšti kalnai, gilūs kanjonai, didelės pajūrio uolos, vulkanai…
Aišku, Kanarai turi ir minusų: kelionė ten – brangi ir ilga, o didžioji dalis atostogų daugeliui prabėga betono ir minių kitų turistų apsuptyje.
Aplankęs daugelį Kanarų salų, rašau ką Kanarų salose svarbiausia pamatyti, kiek tai kainuos ir su kuo, apsisprendę keliauti į Kanarų salas, turėsite susitaikyti.
Kanarų salos – kurią rinktis?
Pagrindinės Kanarų salos yra septynios, tačiau tik į keturias jų vykdomi turistiniai skrydžiai iš Europos. Tos keturios – Tenerifė, Gran Kanarija, Fuerteventura ir Lanzarotė.
Fuerteventura – Afrikos tęsinys. Tai – sala-dykuma su didelėmis kopomis, bet mažokai „kultūrinių“ lankytinų vietų, gyventojų ar augalų.
Gran Kanarijoje atmosfera labai primena žemyną, tačiau giliau nuo urbanizuotos pakrantės ir tenai – aukšti kalnai, gilūs kanjonai, didžios uolos ir gilios olos.
Lanzarotė – pati unikaliausia Kanarų sala, kurioje be juodos vulkanų lavos – itin įdomūs meno ir architektūros kūriniai bei autentiški kaimai.
Tenerifė yra didžiausia Kanarų sala ir įvairovė joje – pati ekstremaliausia. Būtent ten yra aukščiausias visos Ispanijos kalnas – Teidės vulkanas (3718 m) – kurio viršūnę žiemomis nuolat dengia sniegas. Teidės nacionalinis parkas – lankomiausias Europoje. Tačiau gausu ir gražių miestų ir miestelių, o pietiniai kurortai – trankiausi Kanarų salose.
Trys mažosios Kanarų salos – La Palma, El Hierro ir La Gomera – stebina visų pirma gamta. Jos atrodo it kitas salynas – nes turistų ten mažai, o ir tie, kurie atskrenda, paprastai tik dienai ar kelioms iš didesnių Kanarų salų, o ne savaitei atostogų. Gamtos mylėtojams ypač rekomenduočiau mažiausią El Hierro salą, kur didžiausias kontrastas su visomis likusiomis salomis: vos 11 000 gyventojų, trys degalinės, keli lėktuvai per dieną, bet gausybė kalnų ir ugnikalnių bei nuostabių vaizdų.
Koks klimatas Kanarų salose ir ką ten veikti?
Dauguma turistų į Kanarų salas skrenda dėl vieno dalyko: saulės. Kai kurie žmonės sako, neva šiose salose visus metus temperatūra vienoda, vasariška. Tai nėra visai tiesa: sausį temperatūra dienomis pakrantėse būna ~23 laipsnius, kai rugpjūtį – ~30 laipsnių (naktimis atitinkamai ~15 ir ~21). Be to, tai tik pakrantėse: kalnų kaimuose gali būti 5-15 laipsnių vėsiau. Vis dėl to, tokių temperatūrų pakanka, kad turistai iš Europos į Kanarus keliautų ištisus metus, o prekybos centrų ar viešbučių koridoriai Kanaruose neturėtų stogų ar sienų.
Kadaise Kanarų salų gyventojai versdavosi žemdirbyste ir žvejyba, o sunkiai sudurdami galą su galu dar 1950 m. masiškai emigruodavo į Venesuelą. Viskas pasikeitė po to, kai Ispanijos diktatorius Fransiskas Frankas ~1960 m. apsisprendė vystyti turizmą ir pakvietė europiečius Kanaruose leisti atostogas. Neprabėgo nė viena karta, o vienintelė Kanarų pramonė jau – turizmas. Viskas čia jam pašvęsta.
Turistams – vis augantys kurortai ir oro uostai, didesni už daugelio pasaulio didmiesčių. Turistams – milžiniški pramogų parkai su gyvūnais, vandens atrakcionais ar šou. Turistams – pakrantės promenados ir jų restoranai. Turistams – visa galybė pėsčiųjų pasivaikščiojimo takų, besidriekiančių daugybę kilometrų kalnais ir slėniais.
Aišku, į Kanarų salas nuskristi brangiau, nei į kokią Barseloną, ir klimatas ten žiemomis šiltesnis, o vasaromis – vėsesnis nei kitur Ispanijoje. Kalnai ten aukštesni, o gyventojų mažiau. Tačiau savo kultūra Kanarai nuo Ispanijos skiriasi tiek, kiek, tarkime, Žemaitija nuo Vilniaus. Yra vietinių liaudies dainų ar šokių, yra vietinių patiekalų – bet ir viskas. Ir XX a. viduryje veikęs Kanarų nepriklausomybės judėjimas, turėjęs net savo teroristus, nurimo. O tikrąją Kanarų salų kultūrą (gvančus) ispanai sunaikino dar prieš 300-500 metų.
Ko trūksta Kanarų salose, kaip ne keista – gerų paplūdimių. Daugelyje salų jie gana reti ir siauri, akmenuoti, geriausiu atveju – juodo vulkaninio smėlio. O daugelis pakrančių išvis – uolėtos, ten neišsimaudysi. Tik Fuerteventuros saloje daug geltono smėliuko (bet ten ir didelės bangos), o Gran Kanarija turi Maspalomas kopas.
Kanaruose vyrauja senyvi keliautojai iš Vakarų Europos, tačiau daug kas subalansuota ir šeimoms (vaikiški meniu kone kiekviename restorane, pramogos), ir netgi visokioms seksualinėms mažumoms (yra gėjų, svingerių, BDSM fetišistų kurortai, ypač Gran Kanarijoje). Rasi ir aktyvių pramogų: serfingas, jėgos aitvarai ir t.t.
Kanarų salų gamta ir miestai
Kanarų salose nėra daug įprastų lankytinų vietų: ypač istorinių, kultūrinių. Galima atrasti žavių kalnų kaimų (nūnai „išlaižytų“ turistams), bet tai ne tokios vietos, dėl kurių savaime keliautum į Kanarus. Seniausiems Kanarų pastatams tik ~500-600 m., nes iki ispanų užkariavimų salose gyvenusi gvančų tauta mažai ką tepaliko. Jų kultūra išnyko: vien olos, kuriose jie glaudėsi, mena juos buvus.
Gamta Kanaruose sužavėjo labiau: nors nėra Kanarų kalnai aukščiausi, o kanjonai – giliausi, bet pagal tų vietų pasiekiamumą (tiek pėstiems, tiek automobiliu, tvarkingais keliais ir takeliais), pagal jų artumą pajūrio kurortams mažai kas pasaulyje prilygsta Kanarams. Net į aukščiausiąjį Teidės kalną gali pakilti lynų keltuvu! Ir klimatas kalnuose visai kitoks nei pakrantėse – didžiausių salų „centruose“ net sniego būna.
Įprastinis Kanarų salų gamtos peizažas – juodi ar rudi aukšti uoliniai kalnai, padengti sena sukietėjusia lava (spalva priklauso nuo to, ar vulkanai veržėsi prieš kelis šimtus, ar prieš kelis milijonus metų). Ten pilna olų, prie stačių šlaitų glaudžiasi vaizdingi keliai, o apačioje slėniais vingiuoja išdžiūvusios upės.
Kanaruose visada būsite tarp turistų
Ispanija yra pasaulio turizmo karalienė – kiekvienais metais kelionėmis į šią šalį susigundo 75,6 mln. žmonių! Ir Kanarų salos – vienas Ispanijos karūnos deimantų (ten keliauja ~14 mln. žmonių per metus).
Todėl Kanaruose nesitikėkite būti toli nuo kitų turistų. Atvykdamas į bet kurią didžiųjų Kanarų salų lankytiną vietą, jau iš tolo matai mažų nuomotų automobiliukų eiles ir vieną kitą autobusą. Jei vieta neva „turistų neatrasta“, tai automobiliukų testovės kokie penki. Jei vieta populiari, tai, kaip prie Lanzarotės vulkanų nacionalinio parko, parkavimą milžiniškoje aikštelėje organizuos specialiai tam samdyti žmonės, o kelionių vadovai visai logiškai patars atvykti iš ryto, kol daugelis kitų turistų nepabudo (aišku, tokius kelionių vadovų patarimus būsite perskaitęs ne jūs vienas…)
Kanaruose nėra net turistinio sezono. Teoriškai tai turėtų būti žiema – juk tada Kanarų šiluma labiausiai vilioja šalčių stingdomus skandinavus ar vokiečius. Bet kelionės į Kanarus nenuslopsta ir vasaromis – ispanai iš žemyno tada pasiima atostogas ir lekia į vėsesnį nei jų gyvenami miestai salyną.
Teoriškai kiek „ramesnis“ metas – pavasaris. Praktiškai Kanaruose pilna ir tokių „amžinų turistų“, kurie iš ten beveik niekada neišvyksta. Apie 10% Kanarų salų gyventojų – europiečiai neispanai, daugiausiai vakariečiai, čia atvykę pensijai. Dar ~15% – ispanai iš žemyno.
Kita vertus, turistų masėse galima įžvelgti ir pliusų: aibės visokiausių pramogų Kanarų salose nebūtų, jei ne didelė turistų rinka. Dabar gi visiems – jaunoms šeimoms ir senukams, porelėms ir gėjams – yra didžiulis pasirinkimas, kaip praleisti laiką, ypač Tenerifėje ir Gran Kanarijoje.
Didieji Kanarų salų kurortai
Įprastinių „laikinųjų“ turistų skaičius dabar irgi didžiausias Kanarų istorijoje. Salos susiduria su viešbučių trūkumu. Ieškodamas nakvynių sausiui dar prieš kelis mėnesius mačiau, kad užimta 95% Booking.com siūlomų kambarių ir daugelio viešbučių užsakyti buvo neįmanoma.
Pakrantėse auga ištisi viešbučių ir nuomojamų vilų miesteliai. Dauguma – paprasti, vienodi. Jau seniai skamba tam prieštaraujantys balsai, tačiau didžiųjų Kanarų salų svarbiausios pakrantės pavirto vientisais nesibaigiančiais kurortais. Tokiais tarptautiniais, kad galėtų būti visiškai bet kurioje šalyje: didelis baltas nykus viešbutis, paplūdimys, parduotuvė, kinų restoranas, graikų taverna…
Kita vertus, tiems, kam kelionėje reikia visų pirma saulės ir šilumos, o kultūriniai patyrimai sukelia kultūrinį šoką, visa tai – Kanarų privalumas. Didesnės Vakarų Europos tautos ten netgi turi savo „oazes“, savo parduotuves, restoranus, ligonines, net bažnytėles: atostogautojai gali jaustis tarsi pasilikę tėvynėse, tik kad šilčiau. Ir nors oficiali kalba Kanaruose ispanų, realybėje pagrindinės kalbos yra bent trys, nes daugelis svarbiausių užrašų ir garsinių pranešimų – ispaniški, angliški ir vokiški; tuo tarpu meniu restoranuose matėme net norvegų, suomių, olandų, rusų ir kitomis „mažesnėmis“ kalbomis, priklausomai nuo to, kas pamilęs būtent tą kurortą (lietuviškai, tiesa, niekur niekas neparašyta).
Tačiau tiems, kas kelionių metu nori ką nors atrasti, pasinerti į vietos kultūra visi tie „tarptautiniai Kanarai“ kels atstūmimo reakciją. Gera žinia, kad Kanaruose yra vietų, labiau išlaikiusių savo dvasią: giliau nuo pakrančių, mažesnėse salose. Geriau prieš masinį turizmą atsilaikė Lanzarotė: vietinio aktyvisto-menininko Cezario Manrikės dėka, ten nepastatyti daugiaaukščiai viešbučiai, o kaimai vis dar tradiciniai balti. Tačiau ir prie paties Cezario Manrikės projektuotų pastatų spiečiasi turistų automobiliukų kolonos…
Norėdami autentikos Kanarų salose galite rasti jos atplaišų. Tačiau jei iš kelionių norite visų pirma autentikos, Kanarų salos – bent jau keturios didžiosios – tiesiog nėra geriausias pasirinkimas atostogoms.
Nukeliauti į kelias Kanarų salas iš karto – paprasta, bet nepigu
Jei visgi norite skristi į Kanarų salas ir ne tik gulėti prie jūros, o kiekvienoje atskiroje saloje lankytinų vietų dešimčiai dienų ar dviems savaitėms atrodo per mažai, gera žinia, kad nuskridę į vieną salą nesunkiai galėsite aplankyti ir kitas didžiąsias.
Tiek skrydžiai, tiek keltai tarp salų labai dažni. Tiesa, pigu nebus: skrydis tarp salų gali atsieiti ir trečdalį ar pusę tos kainos, kurią mokėsite už nuskridimą nuo Lietuvos iki Kanarų (20-45 eurai į vieną pusę), o keltai – netgi brangesni nei skrydžiai (gali kainuoti 30-50 eurų į vieną pusę žmogui). Logiška tarp salų skraidyti, o automobilį nuomotis kiekvienoje saloje atskirai.
Skrydžiai tarp Kanarų salų tokie dažni ir trumpi (~30-50 min.), kad nesunkiai galite saloje, į kurią trumpam skrisite, net neapsistoti: išskristi ryte, o grįžti vėlai vakare. Taip, pavyzdžiui, 10 d. gyvendamas Gran Kanarijoje aš vienai dienai nukeliavau į Fuerteventurą: išskridau 6:55, Fuerteventuroje buvau 7:35, o skrydis atgal buvo 21:50-22:30. Vienos dienos Fuerteventuroje pilnai pakako svarbiausioms lankytinoms vietoms (išsinuomavus automobilį). Grįždami lėktuve matėme ir daugiau tų pačių veidų. Daugelis kitų, tiesa, ispanai, keliavę darbo reikalais: Fuerteventura nuo Gran Kanarijos arčiau, nei Panevėžys nuo Vilniaus, tik dėl vandens barjero tenka skristi. Bent jau tiek, kad skraidyti patogiau nei mes įpratę: keliautojams tarp salų – atskiros eilės ar oro uostų terminalai, tad į oro uostą gali atvažiuoti ir 30 min. prieš skrydį (rekomenduočiau 45 min.).
Mažesniąsias tris Kanarų salas (La Palmą, El Hierro ir La Gomerą) aplankyti irgi jau paprasčiau. Anksčiau skrydžių skrydžių į ten kainos buvo tiesiog “plėšikiškos”, bet dabar tai irgi pasikeitė ir į El Hierro pirmyn-atgal suskraidžiau už tuos pačius 44 eurus. Tiesa, skrydžių ten mažiau ir tik iš kai kurių salų (paprastai Tenerifės ir Gran Kanarijos).
Kainos Kanarų salose
Kanarų salos apskritai yra brangios. Ypač brangi ten nakvynė. Už tiek, kiek Lanzarotėje mokėjau už kambarį vienai nakčiai be tualeto kaimo name ~8 km nuo vandenyno, pora mėnesių atgal trims dienoms išsinuomavome dviejų kambarių butą Sarandoje, Albanijoje, su didžiuliu balkonu į jūrą.
Be to, Kanarų salose užsieniečiai už daug ką (muziejus, keltus ir skrydžius tarp salų, pramogas) moka daugiau, nei vietiniai. Panaši „keliautojų diskriminacija“ dažna neturtingose šalyse, bet išvysti tai Europos Sąjungoje buvo netikėta. Juoba, kad ir tos „kainos vietiniams“ toli gražu nėra „pigiau grybo“ ir viršija lietuviškas.
Brangiai atsieis ir skrydis į Kanarus. Juk atstumas nuo Vilniaus iki Kanarų salų – tolimesnis, nei iki Dubajaus! Šios salos geografiškai priklauso Afrikai ir tik istorijos vingių dėka dažnai laikomos Europos dalimi (nuo Maroko iki Kanarų – vos ~60 km, nuo žemyninės Ispanijos – ~1100 km). Tieisoginiai skrydžiai ar skrydžiai su oficialiais persėdimais ir įskaičiuotu bagažu iš Vilniaus į Kanarų salas gali kainuoti beveik tiek, kiek pigiausi skrydžiai į Ameriką – ~300 eurų į abi puses.
Vienas pliusas, kad į Kanarus yra daug pigių skrydžių aviakompanijų skrydžių. Tiesa, ne iš Lietuvos. Bet įmanoma „susidurstyti“ skrydį taip, kad iš Lietuvos skristumėte į kokį Londoną ar Frankfurtą, o iš ten – į Kanarus (mes į priekį skridome per Milaną (Bergamą), atgal – per Madridą). Pigumas sąlyginis: jei nenorėsite nakvoti pakeliui (kas irgi kainuotų), tikriausiai sumokėsite bent apie 150 eurų (jei nesigabensite papildomai apmokestinamų lagaminų) – žymiai brangiau, nei į Italijos ar Graikijos kurortus tiesioginiais reisais. Jei pirksite kelionių agentūrų “viskas įskaičiuota” pasiūlymus, irgi išeis brangiau, nei į Turkiją ar Egiptą.
Tik kad žiemą Italijoje, Albanijoje, Turkijoje ar Graikijoje – vėsiau. O neramumai Egipte ir kitur arabų pasaulyje dar didesnius žieminių turistų srautus nepaisant visko nukreipė būtent į Kanarų salas.
Visi mano kelionių po Kanarų salas aprašymai
1. Kanarų salos - Afrikos klimatas, Europos dvasia (ĮŽANGA)
2. Gran Kanarija - Kanarų salų širdis
3. Tenerifė – Kanarų milžinė
4. Fuerteventura - Kanarų sala-dykuma
5. Lanzarotė - ugnikalniai ir menas
6. El Hierro – neatrasta laukinė Kanarų sala
14 komentarai
Įdomu paskaityt, nors su daug kuo ginčyčiaus, ypač kai įsileidžiate į svarstymus “verta – neverta”, arba “brangu – nebrangu”, bet ačiū tikrai už info.
Šįmet nutarėm keliauti į Fuerteventūrą, Lanzarotę pasiliksim kitiems metams. O tada matyt jau mažesnes salas tyrinėsim.
Dėkui. Čia rašiau lygindamas Kanarų kainas ir kokybę su panašiais alternatyviais pasiūlymais žiemos, rudens ar pavasario atostogoms (JAE, Egiptas ir t.t.). Aišku, kainos/kokybės santykis yra subjektyvu, be to, kiekvienas keliautojas patiria viską kiek kitaip, nes lanko skirtingas vietas, gal vienas užtinka geresnių akcijų nei kitas ir pan.
Todėl būčiau dėkingas, kad, jei su kažkuo nesutinkate, parašytumėte savo nuomonę į komentarą. Tada straipsnių skaitytojai galės matyti ir kitą nuomonę (ar kažkokių alternatyvių pasiūlymų, jei keliavote kažkaip kitaip) bei galės apsispręsti.
Mes ne iš Lietuvos keliaujam, tai skrydžiai tiesioginiai ir pigūs, kelionė neilga. Daugiau ieškau informacijos, ką pamatyt ir nuveikt kurioje saloje, paprastai pasikliauju tripadvisor pateiktais įspūdžiais, nors irgi reikia nepamiršti, kad kiekvienas žvelgia per savo prizmę.
Taip, jei skrendate, tarkime iš Londono, aišku, kad viskas, kas pasakyta apie tolimą ir brangų skrydį iš Lietuvos į Kanarus, negalioja. Tai skirta daugiau gyvenantiems Lietuvoje, nes dauguma tinklaraščio skaitytojų gyvena Lietuvoje.
Nebuvau tik el hiero. Labiausiai patikusi La Palmos sala. Buvau du kartus po savaitę. Perėjau begales pėsčiųjų maršrutų. Ten laikas sustojęs, nejauti net kokia savaitės diena. Bendrai Kanarų salose lankausi kas met ir dažniau būna. Skrydžiai iki kovid buvo galima susidėti pigūs, o au Egiptu nelyginama, nes Egipte neišsinuomosi mašinos, nenueisi į parduotuvę butelio vyno. Albanija pasiekiama brangiau nei Kanarai. Važiavau automobiliu – daug vargo, ir ne itin daug patogumų. Jūra ta pati. Po muziejus nevaikštau. Bet jau kam ko reikia. Mokantiems rusų kalbą labai geri laukiniai kraštai kuriuose labai patiko ir ne kartą buvau – Uzbekija, Kirgizija, Tadžikija, Kazachstanas.
Dėl Egipto nevisai sutikčiau, nes automobilį tikrai išsinuomosi – esame pravažiavę 5500 km per Egiptą nuomotu automobiliu, viskas gerai. Taip pat galima ir alkoholio nusipirkti – yra visur Egipte (nėra uždraustas), tačiau lengva rasti tik kurortuose. Kita vertus, ir į Kanarus, ir Egipta žymesnė dalis važiuoja dėl kurortų.
Na aš tai irgi labai daug galėčiau diskutuoti, perskaičius pirmą straipsnį ,bendrai apie Kanarų salas,
” Aišku, Kanarai turi ir minusų: kelionė ten – brangi ir ilga, o didžioji dalis atostogų greičiausiai prabėgs betono ir minių kitų turistų apsuptyje.” Su šituo nu niekaip negaliu sutikti, brangu/nebrangu yra labai subjektyvu, o ir keliones kaina priklauso nuo to, kaip moki susiorganizuoti kelione, o jau del minių turistu, tai gi vel kiekvienas pasirenka pats, mes šiemet gyvenom tokioje vietoje, kur turistų išvis nebuvo, nešnekant jau apie betoną 🙂
Kainos – tai tiesiog palyginimas su alternatyvomis. Be abejo, galutinė kaina priklauso nuo to, kaip susiplanuoji – bet faktas toks, kad, jei planuosi vienodai gerai, tarkime, atostogas Kanaruose ir atostogas Balkanuose, arba atostogas Kanaruose ir atostogas Egipte – atostogos Kanaruose visuomet bus smarkiai brangesnės – greičiausiai bent dvigubai už tokią pat kokybę.
Dėl betono – iš esmės sutinku. Dėl to rašiau “greičiausiai”. Nes daugelis turistų Kanaruose gyvena būtent tokiuose “masiniuose kurortuose”. Aišku, yra kitų galimybių, bet tai veikiau išimtys, nei taisyklė. Čia vėlgi palyginimas su alternatyvomis – kitose, mažiau turistinėse vietose tiesiog beveik visur bus mažiau turistų, bus autentiškos “laukinės pakrantės”, mažiau didelių viešbučių, nereiks nei kažko ieškoti, nei specialiai vengti (čia galioja tik tiems, kam masiniai kurortai nepatinka, aišku).
Na bet tas tinka praktiškai visoms vietoms ????
Mes vengiam sezono pikų kelionėse, didmiesčių ir betono. Dažniausiai apsistojam per airbnb. Kanarų kol kas matėm tik dvi salas, bet nei vienoj nebuvom nei minioje, nei ant betono.
Ne visoms vienodai. Tarkime, Gran Kanarijos visa rytinė pusė pakrantės (~50% visų krantų) yra urbanizuota – beveik nesibaigiantis miestas/kurortas su magistrale už nugaros. Kitose pakrantėse irgi to yra, kad ir mažiau. Palyginimui, kokioje Albanijoje dauguma krantų laukiniai, išskyrus kelis kurortus, o ir tų kurortų dauguma nėra “masiniai” su vienodais dideliais viešbučiais ar naujomis vilomis. Net kokioje Sardinijoje masinis turizmas koncentruotas iš esmės keliuose krantuose.
Tas pats su “miniomis”. Gran Kanarijoje daugelyje lankytinų vietų aplink bus daug kitų turistų, svarbiausiose tikėtinos eilės. Aišku, galima svarbiausių lankytinų vietų nelankyti išvis ir to vengti. Bet vėlgi – daugybėje kitų šalių gali net svarbiausias lankytinas vietas lankyti beveik nematydamas kitų turistų. Tai su tuo ir lyginu, nes iš tikro Gran Kanarija (o ir kitos didžiosios Kanarų salos) yra tarp turistiškiausių pasaulio vietų, atsižvelgiant į nedidelį salos dydį – turistų tankumas ten vienas didžiausių.
Pigesnių automobilių nei Kanaruose nesu matęs – 10-11eur para. Kai Azoruose oficialiai 50e, o per butų šeimininkus randi už 25e bet seną, kai net Ispanijos Maljorkoje bent jau 25 moki supranti, kad aktyvaus ir pasyvaus poilsio šventė Kanarhose yra pigiausia. Nei Egipte, nei Tailande automobilis ir vynas kasdien nebus pigiau. Jei paskaičiuosi tris savaites Tailande ir tris Kanaruose su vynu ir automobiliu, tai Kanarai be konkurencijos pigiau.
Kokie skirtingi įspūdžiai. Kanarus vertinu už galimybę ten apsilankyti tada, kai kitur Europoje per šalta, saugumą, puikią infrastruktūrą, paprastumą keliauti ir dar daugelį dalykų. Skrydis iš Lietuvos ilgas, tas tiesa, kainuoja irgi nemažai. Bet būdama Kanaruose (buvau Tenerifėje, Fuerteventūroje ir Gran Canarijoje) nesusidūriau nei su ypatingu brangumu nei su turistų gausa. Gal dėl to, kad keliauju savarankiškai, važiuoju ir gyvenu kur noriu ir niekada turistų pamėgtose vietose. Paskutinė aplankyta sala Gran Canaria šį kovą. Taip, Maspalomas kopose matėme nuogalių, bet niekas nieko nepadoraus nedarė, o mes kažko tokio neieškojome, tai ir nematėme. Taip Plaja de Ingles buvo daug prekeivių ir triukšmo, tai ten tiesiog neužsibuvome. Gyvenome šiaurėje, kur turistų nebuvo visai, keliavome daugiausia po kalnus, tai tikrai ypač daug žmonių visur buvo savaitgalį, o kitomis dienomis daug kur būdavome vienos. Maudydavomės natūraliuose uolų baseinuose tiesiog prie savo apartamentų. Pernai vasarį viena keliavau po Fuerteventūrą. Vėlgi – gyvenau kažkur šalia kalno beveik vienkiemyje, keliavau ir klajojau po kalnus visiškai viena. Man tai idealios salos keliauti žiemą 🙂
Pritariu Rarity.
Pirmą kartą apsilankiau Kanaruose gruodį – buvo smalsu, ir nuo tada ta kryptis metų pabaigoje jau tampa tradicine. Ir šįmet, sulaukusi išankstinių pardavimų, jau papirkau bilietus į Fuerteventurą. Norim aplankyti visas salas
Visus ką domina nekilnojamas turtas Tenerifėje kviečiu apsilankyti interneto svetainėje namaitenerifeje taškas lt Ten rasite parduodamus nekilnojamo turto objektus Tenerifėje ir daug naudingos informacijos apie nekilnojamo turto įsigyjimą Tenerifėje. Dirbame tiesiogiai su nekilnojamojo turto savininkais. Nekilnojamojo turto objektus parenkame būtent pagal jūsų poreikius.