Prieš keliaudami į šalį, žmonės užduoda tokius pačius klausimus.
Štai keli jų: “Koks oras vasarą / žiemą?”, “Kiek valandų skiriasi laikas nuo Lietuvos?”, “Kairiapusis ar dešiniapusis eismas?”, “Kokia ten religija?”, “Kokios rozetės, ar reik adapterio?”, “Kokia jūros temperatūra?”, “Ar vietiniai moka angliškai? Rusiškai?” ir pan.
Kad planuotis būtų paprasčiau, surinkau / pasidariau žemėlapius, kur vos užmetus žvilgsnį galima rasti atsakymus į visus šiuos klausimus apie kiekvieną šalį! Prieš planuodamas kelionę visuomet žvilgteliu į tuos žemėlapius: kokiomis spalvomis kiekviename jų nuspalvinta vieta, kur keliausi.
Dalinuosi šitais žemėlapiais su jumis – viliuosi, padės ir jums planuotis keliones.
Laiko juostos
Kiek valandų laikas skiriasi nuo Lietuvos. Pastaba: dėl to, kad kai kurios šalys sukinėja vasaros/žiemos laiką, o kitos – ne, dalį metų šie skaičiai gali būti nukrypę per 1 valandą “į šoną”.
Pasaulio laiko juostos
Eismas (kairiapusis ar dešiniapusis)
Jei žadate nuomotis automobilį ar važiuoti savo automobiliu, tikriausiai iškils klausimas, kairiapusis ar dešiniapusis eismas šalyje:
Kairiapusis ar dešiniapusis eismas
Aukštumas (kalnai ar lygumos)
Nuo to, ar šalis kalnuota, dažnai priklauso ir galimybė greitai po ją keliauti, nes kalnų keliai daug lėtesni – taigi, skrendant į kalnuotą šalį gali tikėtis, kad neapvažiuosi tik daug, kiek lygumų šalyje. Be to, aukštikalnėse gali reikti aklimatizacijos.
Kuo rudžiau, tuo kalnuočiau, o kuo žaliau – tuo žemiau
Klimatas
Būdų skirstyti šalis pagal klimatą yra daug, bet šitas (pagal supaprastintą Koppen skalę) man patinka labiausiai: vos penkios kategorijos, o jau iš karto daug gali pasakyti apie šalį.
Klimato kategorijų reikšmės:
*Tropinis drėgnas – visus metus labai karšta, daug lyja, tankios džiunglės, savanos, daug augalų ir gyvūnų. Mums įprastų metų laikų (vasara-žiema) nėra – galima sakyti, vyrauja amžina vasara. Bet daug kur yra drėgnasis (galingų liūčių ar net uraganų) ir sausasis periodai ir pan. Dienos ir nakties trukmė visus metus skiriasi mažai.
*Tropinis sausas – vasaromis labai karšta, bet sausa: dykumos, stepės, augalų ir gyvūnų rūšių mažai. Naktimis ir žiemomis gali pasidaryti vėsu ar net šalta. Arčiau pusiaujo ir žiemos šiltos, bet toliau pusiaujo žiemos gali būti labai šaltos. Dėl augalų nebuvimo gausūs vėjai ar smėlio audros.
*Vidutinių platumų – yra karštos vasaros ir vėsios žiemos, tačiau minusinė temperatūra reta, o sniegas retenybė, sukelianti rimtų problemų nes niekas tam nepasiruošęs. Pievos, miškai, derlinga žemė.
*Žemyninis – panašus, kaip vidutinių platumų, tik žiemos šaltos, sniegingos. Būdingi aiškūs keturi metų laikai. Vasaros gali būti karštos (pietuose) arba tik šiltos (šiaurėje). Žemyninis klimatas yra ir Lietuvoje.
*Poliarinis – vasarų, kaip jas suprantame, nėra: būna arba vėsu (vasaromis), arba labai šalta (žiemomis). Mažai (ar visai nėra) augalų, gyvūnų. Įspūdingiausios gamtos vietos – ledynai. Būna poliarinės dienos ir naktys (kai vasarą visą parą saulė nenusielidžia, o žiemą – nepateka), ryškiausios šiaurės/pietų pašvaistės.
Pasaulis suskirstytas į penkis pagrindinius klimatinius regionus
Elektros rozetės
Kokių adapterių prireiks? Prieš keliones visada pažiūriu šį žemėlapį ir pasiimu atitinkamus, kad nereiktų pirkinėti vietoje ar be reikalo vežiotis tų, kurių neprireiks.
Kokios kur pasaulyje rozetės? Besivystančiose šalyse kartais būna keletas rozečių rūšių.
Turtingumas (turtingesnė ar skurdesnė už Lietuvą ir kiek)
Mažai dalykų taip lemia šalies atmosferą ir patirtį joje, kaip šalies turtingumas. Nuo to priklauso infrastruktūra (keliai, geležinkeliai), paslaugų kokybė ir pasiūla, švara, kainos, interneto kokybė, žmonių išsilavinimas ir t.t. Aišku, negalima sakyti, kad “Visose turtingose šalyse yra taip, o skurdžiose – taip”, bet net jei kažkas šalyje bus geriau ar blogiau nei jos ekonominis lygis, kitkas stebėtinai atitiks. Štai žemėlapis pagal šalių turtingumą: kuo šalis žalesnė, tuo turtingesnė už Lietuvą; geltonos šalys – panašaus lygio, kaip Lietuva; kuo šalis raudonesnė – tuo skurdesnė už Lietuvą.
Pasaulio šalių turtingumas pagal BVP (PPP). Žalios šalys – turtingesnės už Lietuvą, raudonos – skurdesnės. Geltonos – panašaus turtingumo, kaip Lietuva. Kuo žalesnė ar raudonesnė šalis – tuo skirtumas nuo Lietuvos didesnis.
Išsivystymo lygis (“pirmasis”, “antrasis” ar “trečiasis” pasaulis)
Žmonių išsivystymo indeksas apima ir turtingumą, bet taip pat ir švietimą (raštingumą), sveikatos apsaugą (gyvenimo trukmę) ir panašius rodiklius. Būtent šis išsivystymas yra tai, ką šiandien dažniausiai turime omeny sakydami “pirmasis pasaulis”, “antrasis pasaulis”, “trečiasis pasaulis”. Šis žemėlapis suskirsto pasaulį į kraštus pagal išsivystymą. Pirmajame pasaulyje viskas aukščiausio lygio – tai jau “pigų ir paprastą” ten rasti būna sunku. Antrajame pasaulyje irgi gali rasti pirmajam pasauliui prilygstančią aukščiausią kokybę (prekybos centrus, geras ligonines, pramogų erdves), bet nebūtinai visur. O štai trečiasis pasaulis yra tas, ko mažiau drąsūs keliautojai vengia: ypač jei turi mažų vaikų, yra senyvi ar ligoti ir pan. Mums įprastos kokybės transporto, švietimo, ligoninių ten gali nebūti net ir didmiesčiuose.
Pirmasis, antrasis ir trečiasis pasauliai pagal HDI indeksą
Oro šiluma / šaltis
“Koks bus oras?” – vienas dažniausių klausimų, kuriuos girdžiu apie šalis. Niekas – net sinoptikai – nenumato visai tiksliai, bet to nė nereikia: metai iš metų tuo pat metų laiku oras būna panašus ir jei keliauji ilgiau, vidutiniškai jį tokį patirsi. Belieka pažiūrėti į tašką, į kurį keliausi, šiuose žemėlapiuose. Jei nelabai norite gilintis į tikslias laipsniųreikšmes, tiesiog pažiūrėkite, kokia spalva tame žemėlapyje nuspalvinta Lietuva (ar kitas taškas kur gyvenate / gyvenote) ir lyginkite šalį, į kurią keliausite, su tuo tašku.
Vidutinė temperatūra (dienos ir nakties vidurkis) kiekviename taške liepą ir sausį
Krituliai (lietaus kiekis)
Kiek kur lyja? Atkreipkite dėmesį, kad beveik visame pasaulyje liepą lyja gerokai mažiau, nei sausį, todėl spalvų reikšmės kitos. Jei nelabai norite gilintis į centimetrų reikšmes, tiesiog pažiūrėkite, kokia spalva tame žemėlapyje nuspalvinta Lietuva (ar kitas taškas kur gyvenate / gyvenote) ir lyginkite šalį, į kurią keliausite, su tuo tašku.
Kritulių vidurkis kiekviename taške liepą ir sausį
Vandens (jūrų, vandenyno) šiluma / šaltis
Keliaujantiems poilsiauti vandens temperatūra ne mažiau svarbi nei oro. Štai ji, atitinkamai sausį ir liepą:
Jūrų (vandenynų) temperatūra sausio menėsį
Jūrų (vandenynų) temperatūra liepos menėsį
Kultūra
Beveik visą pasaulį pastarąjį tūkstantmetį valdė vos keliolika tautų.
Tai nėra tik istorija: nuo buvusių kolonizacijų / okupacijų ar kultūrinės įtakos priklauso, kokios kalbos toje šalyje populiarios kaip gimtosios ar užsienio kalbos (dažnai – buvusių imperijų kalbos), taip pat susijusi ir kultūra, religija.
Kokios imperijos kurios tautos (įskaitant jų valdas) valdė ar smarkiausiai įtakojo
Religija
Nuo religijos priklauso ir kultūra, ir lankytinos vietos (katedros ir vienuolynai? Mečetės ir medresės? Budistų šventovės?), ir praktiniai dalykai: pavyzdžiui, kokia apranga priimtina. Todėl labai svarbu žinoti, kokia religija vyrauja šalyje, į kurią keliauji. Tai – geriausias mano rastas žemėlapis šia tema, kuris parodo ne tik kiekvienos vietovės pagrindinę religiją, bet ir koks procentas žmonių ja seka. Nes, tarkime, atmosfera šalyje, kur beveik 100% – musulmonai, ir kur tik 50%, skiriasi ženkliai.
Pasaulio religijos. Spalva nurodo vyraujančią religiją, o atspalvis – koks procentas žmonių ja seka. Tamsi spalva reiškia, kad beveik 100%, o šviesiausia – kad tik kokie 50%.
Rašto sistemos
Šalyse, kur lotynų raštas, visas nuorodas, meniu ir kita perskaitysi paprastai. Na o kai kuriose kitose tikrai verta pramokti vietines rašto sistemas – bent truputį. Apie pasaulio raštų sistemas esu parašęs knygą.
Pasaulio rašto sistemų žemėlapis
Nusikalstamumas
Šalys pagal nužudymus 100 000 gyventojų. Nužudymai labai gerai atspindi bendrą nusikalstamumo lygį šalyje, nes jei daug nužudymų, paprastai ir daug mažesnių nusikaltimų (vagysčių, plėšimų) – nesaugiose šalyse elgiuosi gerokai atsargiau. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad karo, anarchijos apimtose šalyse (Somalis ir pan.) valdžia nėra net pajėgi suregistruoti visus nužudymus – bet daugelyje šalių nužudymai registruojami tinkamai, kai tuo tarpu visi kiti nusikaltimai nebūtinai.
Nužudymų statistika pasaulyje: kuo šalys tamsiau mėlynos, tuo ten saugiau, kuo tamsiau raudonos – tuo nesaugiau.
Žemės drebėjimai ir ugnikalniai
Šie reiškiniai veikia tik dalį pasaulio. Tikimybė nukentėti maža, bet jei turite tokių nelaimių fobiją, naudokitės šiuo žemėlapiu ir nekeliaukite, kur daug taškų:
Visi įvykę žemės drebėjimai (mėlyni) ir aktyvūs vulkanai (raudoni)
Vidutinė gyvenimo trukmė (pavojus sveikatai)
Galite paklausti, kodėl turistui aktuali vidutinė gyvenimo trukmė šalyje? Nes ji trumpėja ne šiaip sau: tai reiškia prastesnį medicinos lygį, daugiau nusikaltimų ar nelaimių, įvairių infekcinių ligų buvimą. Tai ypač aktualu, jei šalyje norėsite praleisti daugiau laiko, arba jei esate žmogus, kuriam yra didesnė tikimybė papulti į vietos medikų rankas (pvz. senyvo amžiaus, nėščioji, su tam tikrom lėtinėm ligom). Galbūt į šalis, kuriose vidutinė gyvenimo trukmė žema, pasirinksite nekeliauti su senais tėvais, labai mažais vaikais, nėštumo metu ir pan.
Vidutinė gyvenimo trukmė pasaulio šalyse
Maliarija
Ar keliaujant vartoti vaistus nuo maliarijos, ypatingai saugotis uodų? Tai – asmeninis pasirinkimas, bet jį verta daryti protingai. Dauguma “Maliarijos žemėlapių” yra dvispalviai: “Yra maliarija” arba “Nėra maliarijos”. Tačiau tiesa ta, kad daugelyje vietų kur “Yra maliarija” pavojus ja susirgti ne ką didesnis, nei Lietuvoj pasiutlige, suserga keli žmonės per metus. Tuo tarpu kitose vietose (daugiausiai Afrikoje) maliarijos tiek daug, kad kasmet kai kuriose vietose suserga net 40% visų žmonių! Ilgai ieškojęs pagaliau radau šį žemėlapį, kuris puikiai parodo skirtumus.
Maliarijos rizikos žemėlapis. Baltose zonose maliarijos nėra. Pilkose – beveik nėra. Spalvotose – yra maliarija, o didžiausia rizika – geltonose zonose
Kiek ten kitų turistų?
Nuo šalies “turistiškumo” (kiek turistų per metus tenka vienam vietos gyventojui) smarkiai priklauso kelionės patirtis. Mažiausiai turistinėse šalyse kitų turistų beveik nesutiksite, o vietiniams būsite egzotika – bet ten gali būti sunku rasti turistinius pasiūlymus, netgi angliškos informacijos apie tas šalis, būsite toks savotiškas atradėjas. Na o labiausiai turistinėse šalyse nesijusite labai autentiškai, užtat bus gausu pasiūlymų specialiai turistams (angliškų ekskursijų, pramogų, angliškai kalbančių daktarų ir pan.). Skaitykite plačiau: Labiausiai ir mažiausiai turistinės šalys.
Didžiausi oro uostai
Tik “pradedantys keliautojai”, norėdami nukeliauti kur nors, ieško bilietų tiesiai į artimiausią miestą. Bilietai į mažesnius oro uostus gali būti kelis ir daugiau kartų brangesni, už bilietus į gretimus didesnius oro uostus, kur konkurencija didesnė, reisų daugiau. Kai reisų daugiau, daugiau ir šansų susidėlioti geresnį jungimą, atvykti reikiamą dieną. Tad visada verta patikrinti: gal geriau skristi į artimesnį didesnį oro uostą ir iš ten vykti traukiniu, autobusu, automobiliu ar net atskirai perkamu regioniniu skrydžiu. Šiame žemėlapyje – visi ~35 didžiausi pasaulio oro uostai pagal keleivių skaičių (raudoni), jei kažkuriame regione tokių nėra – tada ten mėlynai pažymėti ir kiek mažesni oro uostai (mėlyna spalva), o jei kažkuriame regione nėra net ir tokių – sužymėti ir vidutinio dydžio oro uostai, tiesiog didžiausi būtent tame regione (žalia spalva).
Didžiausi pasaulio oro uostai, į kuriuos skristi apsimoka labiau, nei į mažesnius
4 komentarai
Dekui.❤️
Issisaugojau
Labai geras, informatyvus straipsnis. Tik ar galima padaryti, kad žemėlapį paspaudus, pasididintų žemėlapio vaizdas. O gal ir zoominti butų galima.
Dėkui. Šiuo metu visų paveikslėlių maksimalus dydis ribotas, kadangi paveikslėlių tinklapyje yra labai daug (kai kuriuose straipsniuose po 100 ir daugiau, iš viso dešimtys tūkstančių), taigi, didesnės raiškos paveikslėliai pakeltų hostingo kainą (todėl didesnės raiškos formatu jie serveryje nėra laikomi, taigi, ir negali būti atvaizduoti). Tačiau šiuo (žemėlapių) atveju nėra taip, kad gretimi žemėlapių taškai turi skirtingas reikšmes, nes dauguma dalykų yra būdingi ištisiems regionams ir valstybėms. Žemėlapius specialiai stengiausi daryti tokius, kad tokios raiškos, kokia yra, pakaktų, atitinkamai padidinau tekstus ir t.t.
Labai reikalinga, svarbi ir įdomi informacija! ????