Išskleisti meniu

Afrikos problemos

Propagandiniai metodai “Nepatogaus kino” reklamoje

Propagandiniai metodai “Nepatogaus kino” reklamoje

| 2 komentarai

Lietuvos gatvėse pasirodė toks plakatas. Kostiumuoto storo baltojo ir stereotipinio storalūpio juodaodžio karikatūros , bei teiginiai, kad “Skurdžiausios pasaulio valstybės yra turtingos” ir “Turtingos valstybės iš besivystančių iščiulpia gėrio už 500 milijardų dolerių”.

Tai – žmogaus teisių kino festivalio “Nepatogus kinas” reklama. Pateik ją pakoregavęs ar apkeitęs vietomis šaržuojamas grupes – ir patys festivalio rengėjai ją greičiausiai užsipultų kaip netolerancijos apraišką. Pvz. jei prie šios karikatūros būtų tekstas “Afrikiečiai čiulpia europiečius” (ir suma, kiek turto turtingose šalyse pavagia, pašalpomis ar apgavystėmis gauna visi imigrantai).

Vienintelis skirtumas – “Nepatogaus kino” reklama naudojasi šiandieninių Vakarų Europos kairiųjų (“naujosios kairės”) stereotipais. Bet propagandos metodai – šimtmečių senumo:

1. Ginčytinos detalės pateiktos kaip faktai. Niekur neminima, kaip tas “iščiulpimas” apskaičiuotas. Kairiesiems “iščiulpimas” – tai ir žaliavų pirkimas, kurios, jei būtų paliktos Afrikoje, išvis būtų bevertės, nes juk galutiniams vartotojams reikia konkretaus produkto konkrečioje vietoje, o ne vario gabalo po žeme Zambijoje – ir pačios žaliavos tėra menkas indėlis į galutinį produktą. Kita vertus, ne viena buvusi skurdi Europos kolonija (ypač Azijoje) jau tvirtai atsistojo ant kojų ir sugebėjo pakeisti žaliavų ekonomiką gamybos ekonomika, vėliau – paslaugų ekonomika bei pralenkė turtingumu daugelį Europos šalių; tos, kurios per 50 ar 60 metų tik stagnavo, turi daug kitų – vidinių – problemų.

2. Nedidelio skaičiaus žmonių veiksmai priskiriami visai milijonus apimančiai grupei. Visa Europa plakate personifikuota į vieną šaržą, nors 41 iš 52 Europos šalių neužsiiminėjo kolonializmu, dauguma neturi ir šiuolaikinių verslo interesų, maždaug 30 iš 52 XIX a. pačios buvo didžiųjų imperijų kolonizuotos (tarp tokių ir Lietuva, jos pramonė nebuvo vystoma), apie pusė Europos šalių pačios skurdesnės už kai kurias Afrikos šalis.

3. Tuo pačiu galima kaltinti ir kitas grupes, bet pasirenkama viena (dvigubi standartai). Plakatą įkvėpusiame festivalio filme “Išvogti Afriką” kritikuojamas verslininkas yra PAR gimęs, Šveicarijoje gyvenantis žydas Ivanas Glasenbergas, turintis tris pilietybes (PAR, Izraelio, Australijos), jo tėvas – Lietuvos žydas, mama – pietų afrikietė. Kas jis – afrikietis, europietis, azijietis, australas? Turbūt priklausytų nuo to, kas ir kokiu tikslu pieštų karikatūrą… Tik bet kokia analogiška, pavyzdžiui, žydų ar tų pačių afrikiečių personifikacija į vieną “blogietį” sulauktų [pagrįstų] replikų: “juk ne visi jie tokie”, “visokių žmonių visur esama” – o turbūt ir [nepagrįstų] siekių pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kitokia nuomonė – liga?

Deja, tai nebe pirmas kartas, kai festivalis “Nepatogus kinas” reklamuojamas priemonėmis, kurios primena jo filmuose kritikuojamų diktatorių propagandą. Prieš kelis metus įvairios neigiamo požiūrio į konkrečias grupes apraiškos – ksenofobija, rusofobija, homofobija – festivalio reklamoje prilygintos ligoms. Bet kokios nuomonės pavadinimas liga man primena Sovietų Sąjungos laikus, kai kitaminčiai guldyti į psichiatrijos ligonines.

Beje – tarp “ligų” nebuvo polonofobijos ar neapykantos religingiems krikščionims. Nors patyrinėjus “Delfi” komentarus galima įsitikinti, kad lenkai ir religingi krikščionys tikrai yra tarp Lietuvoje daugiausiai neapykantos susilaukiančių grupių. Gal koją ginti šias grupes pakišo tai, kad jos yra tarp pagrindinių Lietuvoje, nepritariančiųjų “naujosios kairės” siūlomoms vizijoms?

Politizuotas festivalis?

Pats esu aplankęs daug “Nepatogaus kino” filmų ir tarp jų būna tikrai gerų kūrinių, atskleidžiančių problemas. Bet bendros repertuaro politizavimo tendencijos gana ryškios. Nerasi filmų, kritikuojančių Vakarų kairiųjų grupes, nors netolerancijos kitaminčiams, nepagarbos jų žodžio laisvei, “atpirkimo ožių” paieškos, tragiškų veiklos pasekmių, o ir nusikaltimų ten tikrai yra (apie tai – būsimuose tinklaraščio įrašuose). “Nepatogus kinas” “naujajai kairei” net labai patogus. Kaip rodo šiųmetis repertuaras, kritika nukreipta į jų nemėgiamuosius: krikščionis, “godžias dideles korporacijas”, bet mažai ar nėra kritikos jų remiamų grupių atstovams. O juk tai, kas rašoma apie krikščionių misionierius filmo “Dievas myli Ugandą” recenzijoje, perfrazavus net labiau tinka daugybei kairiųjų idėjų “eksportuotojų” į “trečiąjį pasaulį”.

“Nepatogiame kine” yra filmas “Laisvės šešėliai” apie korporacijų cenzūruojamą žiniasklaidą, bet niekad nebuvo (ir turbūt nebus) jokio apie “politkorekcinę cenzūrą”, kai už “naujajai kairei” nepriimtinų žodžių pasakymą Vakaruose žlugdomos karjeros ar net teisiama (menką jos dalį minėjau čia). Niekada festivalyje neišvysi filmo, ginančių kūdikių teisę išgyventi iki gimimo – nes žmogaus teisės interpretuojamos pagal siaurą “naujosios kairės” požiūrį, o ne, tarkme, Visos Amerikos žmogaus teisių teismo poziciją, kuris gyvybę skatina saugoti nuo pradėjimo. Turbūt nebus ir JAV konstitucijoje įtvirtintą pamatinę žmogaus teisę nešiotis ginklą ginančių filmų (tokią nuomonę grindžiantį dokumentinį filmą žr. čia).

“Naujosios kairės” požiūris į žmogaus teises – tik vienas iš daugelio. Tolerancija, demokratinės vertybės (kas deklaruojama) reikalautų gerbti įvairius požiūrius (juk čia nuomonės, o ne įrodomos mokslinės tiesos). Ir bent jau reklamoje nenaudoti ginčytinų, iš konteksto ištrauktų teiginių. Ypač kai festivalį remia iš mokesčių mokėtojų lėšų veikiančios Europos Sąjunga, Užsienio reikalų ministerija.

P.S. Esu už žodžio laisvę ir nemanau, kad tokius plakatus reiktų riboti. Nesvarbu, kas ir ką neva “čiulpia”. Tiesiog, mano nuomone, panašios reklamos diskredituoja festivalį kaip nepolitizuotą, nepropagandinį renginį.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


    2 komentarai

  1. Filmo nemačiau (bet autorius įrašo, kaip suprantu, irgi), bet kelios mintys skaitant atėjo į galvą.
    “Pvz. jei prie šios karikatūros būtų tekstas “Afrikiečiai čiulpia europiečius” (ir suma, kiek turto turtingose šalyse pavagia, pašalpomis ar apgavystėmis gauna visi imigrantai).”
    o ar tokių karikatūrų nebūna? tingiu googlinti dabar, bet bent viešojoje erdvėje tikrai pastebiu. apskritai, čia atskira tema, bet beveik neabejoju, kad makroekonomistai yra paskaičiavę: nuo 1960 tarkim į Vokietiją imigrantų atvyko tiek, jie sukūrė vertės už tiek, o pašalpas dabar gauna tiek iš jų, nusikaltėliai yra tiek. ir pažiūrėti, ar gautųsi skaičius minus 500 mlrd., ar ne.

    “Gal koją ginti šias grupes pakišo tai, kad jos yra tarp pagrindinių Lietuvoje, nepritariančiųjų “naujosios kairės” siūlomoms vizijoms? ”
    o su kokiomis problemomis kasdieniame gyvenime susiduria krikščionys Lietuvoje? nuo kurių jas reiktų ginti? o apie krikščionių problemas kai kuriose musulmoniškose šalyse tai filmų irgi tikrai būna. nesu tikras, ar būtent per Nepatogų kiną.

    ” Niekur neminima, kaip tas “iščiulpimas” apskaičiuotas” o ar autorius matė filmą? ar tik sprendžia iš plakato? manau, plakato esmė ir yra sudominti. susidomi – žiūrėk filmą. ne – nežiūrėk. it’s that simple.

    “Visa Europa plakate personifikuota į vieną šaržą, nors 41 iš 52 Europos šalių neužsiiminėjo kolonializmu, dauguma neturi ir šiuolaikinių verslo interesų, maždaug 30 iš 52 XIX a. pačios buvo didžiųjų imperijų kolonizuotos”
    tačiau kalba eina apie dabartį, o ne apie XIX a. nors iš esmės “europiečiai” tikrai yra labai supaprastintas teiginys, su tuo sutinku. kinai ar amerikiečiai lygiai taip pat nusipelno paminėjimo. ir vėlgi, kalba eina ne apie kiekvieną indvidualų kiną, europietį ar amerikietį, bet apie tam tikrus kompanijų, registruotų šiose šalyse veiksmus. Supaprastinimas? Taip, bet čia gi plakatas, ne straipsnis 🙂

    “Plakatą įkvėpusiame festivalio filme “Išvogti Afriką” kritikuojamas verslininkas yra PAR gimęs, Šveicarijoje gyvenantis žydas Ivanas Glasenbergas, turintis tris pilietybes (PAR, Izraelio, Australijos), jo tėvas – Lietuvos žydas, mama – pietų afrikietė. Kas jis – afrikietis, europietis, azijietis, australas? Turbūt priklausytų nuo to, kas ir kokiu tikslu pieštų karikatūrą”
    kaip suprantu, šiuo atveju jis šveicaras, nes ekonominiai jo veiksmų rezultatai visų pirma juntami Šveicarijos miestelyje. jei karikatūrą kurtų antisemitas, būtų pabrėžiamas jo žydiškumas, jei koks nors juodaodis, kuriam visi baltieji blogi – jo rasė ir t. t. tik šiuo atveju filme, kaip suprantu, autorius pasirinkimą argumentuoja.

    “Bet kokios nuomonės pavadinimas liga man primena Sovietų Sąjungos laikus, kai kitaminčiai guldyti į psichiatrijos ligonines.” čia sutinku.

    “bet niekad nebuvo (ir turbūt nebus) jokio apie “politkorekcinę cenzūrą”, kai už “naujajai kairei” nepriimtinų žodžių pasakymą Vakaruose žlugdomos karjeros ar net teisiama” tiesos irgi yra.

    ” Niekada festivalyje neišvysi filmo, ginančių kūdikių teisę išgyventi iki gimimo – nes žmogaus teisės interpretuojamos pagal siaurą “naujosios kairės” požiūrį, o ne, tarkme, Visos Amerikos žmogaus teisių teismo poziciją, kuris gyvybę skatina saugoti nuo pradėjimo. Turbūt nebus ir JAV konstitucijoje įtvirtintą pamatinę žmogaus teisę nešiotis ginklą ginančių filmų” o ar kas nors trukdo minėtus požiūrius palaikantiems žmonėms patiems organizuoti festivalius? abortų klausimas atsirado daug seniau negu Naujoji kairė. ir seniau negu krikščionybė. 2009 m. duomenimis, pasaulyje apie 70 tūkst. motinų kasmet miršta, bandydamos pasidaryti nelegalų abortą. ir tai ne nuomonė, tai statistika.

    o bandymas nepatinkančią nuomonę įvardinti kaip “propagandą”, pastebėjau, tiek “naujosios kairės”, tiek dešiniųjų abortų priešininkų ir etc. yra mėgstami beveik vienodai:) todėl imho šis žodis dabar labai stipriai pervertinamas. mano supratimu, propaganda – tai bandymas sakyti, kad aiškiai objektyviai klaidingas ir statistiškai paneigiamas teiginys yra teisingas. pvz “stalinas lietuvių netrėmė”. visa kita – interpretacijos ir diskusijos.

    • Dėkui už ilgą ir įdomų atsakymą.

      Dėl plakato, kaip pateikimo formos, trumpumo/būtino supaprastinimo – sutinku. Bet čia matau dvi problemas. Viena problema – panašūs trumpi plakatai “nukreipti į priešingą pusę” tų pačių “naujosios kairės” aktyvistų smerkiami, galėtų tapti ir festivalio filmo objektu, jų kūrėjai net teisiškai persekiojami. Taikomi dvigubi standartai, o grupės, taikančios dvigubus standartus (kai už palaikomą ideologiją leidžiama agituoti vienaip, o prieš ją – tik labai ribotai) yra autoritarinės, o ne tolerantiškos/demokratinės. Antra problema – reklama, šūkis, plakatas apibrėžia objektą, kurį reklamuoja. Tai nėra tiesiog atsitiktinė citata iš atsitiktinio filmo, bet organizatorių išrinkta, kaip reprezentuojanti festivalį; to, kuo nenorėtų, kad žmonės patikėtų, jie ten nedėtų. O čia dar po tokiu tekstu tarsi “pasirašo” festivalio rėmėjai – URM, ES.

      “o ar kas nors trukdo minėtus požiūrius palaikantiems žmonėms patiems organizuoti festivalius?” – Netrukdo. Bet ar jie gautų valstybės, Europos Sąjungos paramą? Manau pagrindinė esmė yra čia. Demokratinė valstybė neturėtų iš bendro biudžeto remti tik vienos politinės ar religinės nuomonės; jei skirstoma parama, tai nebent pagal tų idėjų paplitimo proporciją visuomenėje. Taip Lietuvoje skirstoma parama politinėms partijoms (pagal rinkimų rezultatus).

      Iš esmės šie dalykai ir yra problemos, kurias labiausiai akcentavau straipsnyje. Esminės kritikos filmui ar imigracijos žalos/naudos lyginimo nebuvo.

      Dėl termino “propaganda” – iš tikrųjų žodžio reikšmė ilgainiui keitėsi. Pradžioje tai buvo neutralus žodis, reiškiantis tą patį, ką dabar “viešieji ryšiai”, daug šalių turėjo propagandos skyrius ir pan. ir niekas nesuvokė to, kaip blogo ar būtinai melagingo. Dabar reikšmė jau kitokia; dažnai daug betikslių ginčų kyla, kai, pasirodo, žmonės tam pačiam žodžiui teikia skirtingas prasmes. Tad tiesiog paaiškinsiu, kokia prasme pavartojau žodį savo straipsnyje: aip išvadų, skelbiamų kaip faktai, tendencingą išvedimą ne pagal logikos taisykles bei tendencingą faktų “ištraukimą iš konteksto” pagal tai, ką norima įrodyti. Konkrečiai mano supratimu šioje reklamoje naudojami metodai – tai straipsnyje paryškinti tekstai prie skaičiukų 1, 2 ir 3.

      Beje, apie diskusijose neretai “pražiūrimus” su imigracija, abortais, krikščionių situacija šinadieninėje Europoje susijusius dalykus, rašau atskirus straipsnius “Be emocijų” skyriuje, bet tai užtrunka, nes ten stengiuosi surinkti kuo daugiau faktų, tad nežinau, kada bus baigta (jei žinai rimtų makroekonominių tyrimų dėl imigracijos – parašyk nuorodas; aišku, daug dalykų sunkiai įvertinama, nes yra labai daug veiksnių ir lengva pabrėžti vieną sumenkinant kitą, arba atvirkščiai).

      Kol kas ne visai išsamūs komentarai į kitus teiginius:

      “o su kokiomis problemomis kasdieniame gyvenime susiduria krikščionys Lietuvoje? nuo kurių jas reiktų ginti?” – išpuolių yra – ir deginamos ar vandalizuojamos bažnyčios, vartomi kryžiai kapinėse (tarp tokių nusikaltimų – ir daromi iš neapykantos krikščionims). Bet sutinku, kad Lietuvoje situacija nėra itin bloga – Vakarų Europoje problemos kai kur didesnės, labiau plaukiančios ir iš valstybės institucijų. “Nepatogus kinas” juk nesikoncentruoja vien į žudynes ar genocidą; jeigu problemomis laikytume tik tai, tuomet Lietuvoje ir Europoje šiuo metu jokia grupė nepatiria problemų.

      “tačiau kalba eina apie dabartį, o ne apie XIX a.” – minėjau ir dabartį. Tiesa, tai glaudžiai susiję dalykai. Didžiausia užsieninė įtaka (tiek verslo, tiek politinė, tiek kultūrinė) šiuolaikiniame “trečiajame pasaulyje” yra buvusių kolonijinių imperijų.

      “2009 m. duomenimis, pasaulyje apie 70 tūkst. motinų kasmet miršta, bandydamos pasidaryti nelegalų abortą” – taip pat bendrai per abortus kasmet nužudoma ~42 000 000 kūdikių. Teiginius apie papildomą žalą dėl uždraudimo galima pritaikyti argumentams už bet kokią legalizciją. Pvz. jei būtų legalizuota prekyba žmonėmis – kontroliuojama minimali “parduotų” žmonių gyvenamoji erdvė, maksimalus darbo laikas – “parduotųjų” padėtis pagerėtų. Bet pats “pardavinėjimas” išplistų. Draudimai reiškinio paplitimą sumažina – nors ir visai nepanaikina. O vienas nelegalus atvejis sukelia daugiau žalos nei vienas legalus/kontroliuojamas, bet tai nereiškia, kad nelegalių ir žalos suma didesnė, nes pačių atvejų mažiau. Galiausiai ką drausti, ką leisti nulemia konkrečioje vietoje esantys požiūriai moraliniais ir kitais klausimais.

Straipsnis pacituotas

  1. NeTiesa.lt — Propagandiniai metodai “Nepatogaus kino” reklamoje arba kaip europiečiai nučiulpė negrams - [...] iš Augustinas.net /* /* Platink!Like this:Like [...]

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *