Ką veikti Siane

Sianas per 500 metų buvo Kinijos sostinė. Kinijos, didžiausios Azijos imperijos, svarba pasaulyje prilygusios Romai. Po Romos žlugimo, Sianas be konkurencijos tapo didžiausiu pasaulio miestu.

Tačiau, priešingai nei Romą, Sianą turistai ilgus dešimtmečius buvo pamiršę, o nekasinėti jo praeities lobiai glūdėjo po žeme. Tai pasikeitė: savaitgaliniai keliautojai iš Azijos skrenda tūkstančiais, daugėja ir europietiškų veidų.

Aplankęs galingiausią pasaulyje miesto sieną, garsiąją Siano terakotinių statulų armiją, rašau, ką ten galima pamatyti ir kodėl verta.

Siano Sienos pietiniai vartai

Dviejų tūkstančių metų amžiaus suakmenėjusi armija

Sianas jokiais būdais nėra įstrigęs praeityje. Tai – kunkuliuojantis šiuolaikinis megapolis su 8,5 mln. gyventojų (3 kartus daugiau, nei Romoje!). Sianas neturi vientiso senamiesčio, kur galėtum paskęsti tarp senų pastatų, tačiau didžiuojasi ištisomis praeities šlovės salomis – tokiais milžiniškais praeities reliktais, kad jie visame pasaulyje neturi lygių.

Štai pirmasis vieningos Kinijos imperatorius Ši Huangdi netoli Siano pasilaidojo kartu su 8000 karių Terakotine armija. Statulos atkastos 1974 m. iš karto tapo viena svarbiausių senovės pasaulio vietų. Tai – tarsi staiga suakmenėjusi tikra ano laikmečio armija: kiekvieno kario veidas – skirtingas, matosi ano laikmečio ginklai, drabužiai. Kiekviena statula stulbina ir pavieniui (daugelis jų nė neįskilusios!), bet dar labiau – kaip dalis mūšiui išrikiuotos formuotės, paskirstytos po kelias kasinėjimų duobes. Kinai tiki, kad šiame gyvenime užkasti ar sudeginti daiktai taps tikrais „anapus“ – tad galbūt imperatorius, „nusisiuntęs“ sau į pomirtinį gyvenimą kariuomenę, žadėjo užvaldyti ir jį…

Pagrindinis – pirmasis – Terakotinės armijos paviljonas

Ši Huangdi kape, manoma, yra ir daugiau skulptūrų, bet jis specialiai nekasinėjamas: mat išvilkus Terakotinę armiją į dienos šviesą, bemat nunyko žmogaus dydžio kareivių dažai. Todėl archeologai užgniaužę kvapą laukia geresnių konservavimo technologijų.

Panašių kapų aplink Sianą – daugiau. Pavyzdžiui, antrosios Kinijos dinastijos – Hanų – valdovo Liu Či, kuris pasilaidojo kartu su civilių statulomis. Jis valdė tada, kai Betliejuje gimė Jėzus Kristus, prekiavo su Roma Šilko keliu, kuris ir prasidėjo Siane.

Šios Terakotinės armijos skulptūros suskaldytos užgriuvus tunelių, kuriose jos sustatytos, stogams

Praeities šlovės ir įvairovės salos – tvirtos

Dar labiau Sianas suklestėjo prie kitos, Tangų (618-907 m. po Kr.), dinastijos, kuomet jis tapo vieninteliu planetoje milijoniniu miestu. Suklestėjo menai, poezija, kai tuo tarpu Europa paniro į tamsiuosius amžius, o tenykščiai miestai sumažėjo iki kaimų.

Deja, iš Tangų Siano daug neliko – tik Didžioji laukinės žąsies pagoda pastatyta Tangų stiliumi. Mat daug Tangų pastatų buvo mediniai, sunyko.

Didžioji laukinės žąsies pagoda

Visgi, prie Varpų ir būgnų bokštų dar gali įsivaizduoti griežtąjį Tangų Sianą. Suskambėdavo būgnai – ir prasidėdavo komendanto valanda, visi miestelėnai privalėdavo nekišti nosies iš savo rajonų. Šiais laikais būgnai irgi nuolat mušami – tačiau labiau turistams džiuginti.

Varpų (dešinėje) ir Būgnų (toliau kairėje) bokštai

Tangų laikais Šilko keliu į Sianą atkeliavusios įvairiausios kultūros ir tikėjimai irgi tebėra mieste. Siano centre – ne tik Taoistų šventovė ar Guangren Tibeto budistų šventykla, tačiau ir Siano mečetė, labiau primenanti pagodą, nei musulmonų maldos namus (Siano musulmonai – kinai, tiesiog priėmę islamą iš arabų ir persų pirklių).

Siano mečetės minaretas. Religija – islamas, tačiau architektūra, menai per daug šimtmečių tapo kiniški

Netoli būgnų bokšto pilna unikalios kinų musulmonių (hujų) virtuvės restoranų (musulmonų rajonas), o tarp kiniškos kaligrafijos įrašų miesto Stelų miško kaligrafijos muziejuje – ir įrašas, kad dar 635 m. Sianą pasiekė krikščionybė.

Musulmonų rajone – didelis tradicinis turgus

Siano siena driekiasi ligi horizonto

Labiausiai Siano centre probloškė Siano miesto siena. Neišvengiamai anksčiau ar vėliau tavo gatvė į ją „atsirems“ Nes ji – stačiai milžiniška. 14 km ilgio, 12 m aukščio ir tokia plati, tarsi kelias. Jos viršus, nuo kurio Kinijos kariai stebėdavo, ar nesiartina priešai, dabar ir yra kelias: juo vaikšto pėstieji, be galo populiaru “palakstyti” išsinuomavus dviratį ar tandemą, o nelaimių atveju ten lekia ir policijos, greitosios automobiliai. Ir net jei nesidriektų miesto sienos viršūne, nebūtų supamas 5948 kuorų ir 98 gynybinių bokštų, tas kelias priblokštų jau vien tuo, koks jis tiesus: pažiūrėjus į bet kurią pusę iki pat horizonto nesimato nei sienos galo, nei posūkio. Nes Siano siena pasisuka tik kas 4 kilometrus. Miesto centrą supa beveik taisyklingu kvadratu ir įrėmina 14 kv. m plotą.

Kelias Siano gynybinės sienos viršuje

Tiesa, Siano miesto siena statyta vėlyvais Viduramžiais, XVI a., valdant Mingų dinastijai. Tais laikais Kinijos sostinė jau buvo Pekinas ir Sianas tepriminė šešėlį to senovinio Siano, kuris konkuravo su Roma ir Konstantinopoliu. Ano Siano miesto siena buvusi net 26 km ilgio – bet, deja, jos nė atvaizdai neišliko.

Sianas atgimė turistų dėka

Po Viduržamių Sianas ilgam pasitraukė į antrą planą: pagrindiniai Kinijos miestai buvo tie šalia vandenyno, iš kur galėjai prekiauti su pasauliu. Sianas – nuo vandenyno 1000 km.

Vieni iš Siano miesto sienos vartų

Tačiau atradus Terakotinę armiją, kinams susidomėjus savo praeitimi ir uždirbus pakankamai, kad galėtų masiškai keliauti, viskas pasikeitė. Po kinų, Sianą atrado ir kiti azijiečiai: Azijoje šitokių istorinių miestų nėra daug. Nėra daug ir visame pasaulyje – todėl mieste – tai reta Kinijos gilumoje toliau pakrantės – mačiau ir ne vieną dešimtį baltaodžių. Ypač daug jų, išsinuomavę dviračius, sukinėjo ratus Siano sienos viršūne.

Ir visgi jų dar pakankamai mažai, kad jie patys taptų ne mažesne atrakcija iš gilesnės provincijos atvykusiems kinams, nei pats Sianas. Štai laukiu eilėje prie Varpų bokšto – priešais stovintis senelis tik išsitraukia išmanųjį telefoną, nusitaiko „asmenukę“ kad tilptų jis pats ir aš, bei nufotografuoja. Gal ir kitur pasauly būna, kad kas tave nufotografuoja – bet slapta; tik Kinijoje patyriau tai darant šitaip atvirai.

Naktį Sianas nuostabiai apšviečiamas. Čia matosi apšviesta Siano miesto siena, kertanti miestą

Bet turistų nebuvimo pliusai nusveria minusus. Siane niekas neįprato prašyti iš užsieniečių daugiau, nei iš vietinių, ir net įkyrūs visokių prekių siūlytojai kartais savo paslaugas brukdavo tik kinams, o mus aplenkdavo: mąstė, matyt, „vis vien nesusišnekėsime“.

Vieną bandymą apgauti visgi patyrėme: autobusų stotyje, iš kurios kas 6 minutes išvažiuoja autobusai link Tearakotinės armijos (turistų šitiek daug, visi pilni!) uniformuotas „pareigūnas“ mėgino mums nurodyti klaidingą autobusą. Neužkibome – iš vietinių jau buvome girdėję, kad apgavikai Siane pastatė netgi netikrą Terakotinės armijos muziejų, kuriame eksponuojamos (ir pardavinėjamos) originalų kopijos.

Turistai eina vienais iš Siano sienos vartų

Provincijos kinas gal gali ten užsukęs ir nieko neįtarti – juk ir tikrame Terakotinės armijos muziejuje pilna parduotuvių, už daugiatūkstantines sumas pardavinėjančių visokiausius briliantus ir net gintarą (neaišku kaip susijusį su Kinijos istorija, bet labai numylėtą turtingų kinų), o iš muziejaus išeiti galima tik per ištisą parduotuvių ir restoranų miestą, kuriame vakarais dar vyksta ir didingi bei brangūs istoriniai šou.

Galima traukti per dantį – bet, reikia suprasti, kad tik visa šita komercija garantuoja, jog Siano kultūriniai lobiai nesunyks ir nebebus griaunami. Tiesiog neapsimokės. Apsimoka daryti priešingai: aplink Siano centrą viešbučiai, prekybos centrai masiškai statomi sekant senaisiais Kinijos architektūros stiliais, o ne šiuolaikiniu pigiu modernizmu. Visos Didžiosios laukinės žąsies pagodos apylinkės tapusios tokia statybų aikštele, vos radome kelią vidun.

Priešais Didžiąją laukinės žąsies pagodą – muzikinis fontanas. Gana paprastas, bet milžiniškas – bet ir tai kiekvieno ištryškimo metu jį iš visų pusių apstoja eilės turistų.

Taigi, Sianas keičiasi. Turistų, jau dabar „sprogdinančių“ miestą, skaičiai dar tik augs, nes dar toli gražu ne visi kinai uždirbo pakankamai, kad aplankytų „savąją Romą“, ir ne visi vakariečiai pakankamai įsidrąsino (ar nusiramino), kad keliautų į Kiniją. Todėl geras laikas aplankyti Sianą – jau dabar, ypač ne sezono metu.

Į Sianą atvykome taip, kaip ilgus šimtmečius atkeliaudavo pirkliai – Šilko keliu, o išvykome į Čongčingą ir tris Jangdzės tarpeklius – jau visai kitokią Kiniją, kur labiausiai žavi ne kultūra, o pribloškiama pasaulinės reikšmės gamta. Greitųjų geležinkelių dėka net ir ilgiausi atstumai – greitai įveikiami.

Visi kelionių po Kiniją aprašymai-vadovai

Viskas apie Kiniją viename

Kinija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po Kinijos miestus

1. Šanchajus - Kinijos variklis
2. Honkongas - šviesų ir jūrų miestas
3. Pekinas - XXI a. Roma?
4. Guangdžou-Šendženas - didžiausias rytdienos pasaulio miestas
5. Makao - naujai sena pramogų sostinė
6. Sianas - Azijos Roma vėl atrasta
7. Perlų upės delta - Kinijos langas į pasaulį

Kelionės po Kinijos užmiestį ir gamtą

1. Trys tarpekliai Jangdzėje - upių kruizų karalius
2. Džangdziadzie - dangų raižančių uolų miškas
3. Kinijos šilko kelias - grotos, kinų siena, dykuma
4. Mažasis Tibetas - Kinijos Činghajaus provincija
5. Taivanas - dvilypė turtingoji Kinija

Kelionių vadovai po Kiniją žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!