Tyrinėdami LDK istorikai kalba, kad galimybės iš kur gauti krikštą buvo kelios. Lenkija, Kryžiuočių Ordinas arba stačiatikiška Rusija. Tada pasirinkome lenkų variantą. Anuomečio šalies krikšto nereikia suprasti vien kaip krikščionybės priėmimo, nes kartu iš lenkų ilgainiui perimti ir kiti kultūriniai atributai.
XX a. Lietuvoje irgi buvo momentų, kai reikėjo simbolinio “krikšto”, ir kai buvo dilema iš kur jį imti. Tai – nepriklausomybės (1990 m.) akimirkos. Kai Rusijos/Sovietinė imperijos griuvo ir reikėjo kažkur žengti toliau. Modeliuoti naują kultūrinę, teisės sistemą, kurią užauginti nuo nulio vietoje būtų buvę sunku.
1990 m. buvo du galimi “vakarietiško krikšto” šaltiniai. Vakarų Europa ir JAV. Pradžioje Lietuva tvirtai ėjo amerikietišku keliu. Didžiausia įtaka tam – milžiniška, kone milijoninė Amerikos lietuvių bendruomenė. Įtakingi jos veikėjai, praleidę dešimtmečius už Atlanto, grįžo, padėjo mums ir konsultavo. Amerikos lietuviai čia sukūrė pirmus vakarietiškus verslus (Ritos slėptuvė ar Tele 3 televizija), tapo pirmaisiais vakarietiškais politikais (Valdas Adamkus, Stasys Lozoraitis, Kazys Bobelis).
XX a. paskutinio dešimtmečio Lietuva priminė Ameriką. Aišku, ne turtu – sovietinės sistemos dešimtmečiai ekonomiką sugriovė. Bet kultūra, požiūriu, siekiamybėmis. Po 2004 m. stojimo į Europos Sąjungą, Valdo Adamkaus kadencijos pabaigos viskas pamažu ėmė kisti ir valdžia ėmė labiau rinktis “europietišką krikštą”. Taigi, kas tie XX a. paskutinio dešimtmečio Lietuvos atributai, darę šalį labiau amerikietiška, nei europietiška, ir vienur po truputį kintantys, kitur pasikeitę jau iš esmės?
a)Automobilio svarba. JAV įprasta, kad kiekvienas turi automobilį, viešuoju transportu naudojamasi menkai, be to, automobiliai dideli. Tai skatina ir benzino akcizo nebuvimas. XXI a. Lietuvoje benzino akcizai ES reikalavimu didinti, kuras brango, dėl ko dideli automobiliai apsimoka mažiau. Tiesa, Lietuva išlieka trečioji pagal automobilių skaičių 1000 gyventojų ES šalis (po Liuksemburgo ir Italijos), kas įspūdinga atsižvelgiant, kad dauguma ES šalių už Lietuvą turtingesnės, ir rodo, kiek svarbesnis lietuviams automobilis nei Vakarų europiečiams. Buvusioje TSRS ir Rytų Europoje Lietuva pagal automobilizaciją tvirtai pirmauja – turbūt ir “amerikietiško krikšto” įtaka, kai 1990 m. Lietuvos žmonės perėminėjo suvokimą apie vakarietišką gyvenimą iš Amerikos lietuvių.
b)Ginklo svarba. JAV teisė nešiotis ginklą suvokiama kaip prigimtinė žmogaus teisė, ginklams paprastai nė nereikia leidimo. Europoje ginklai vienur visai draudžiami, kitur – smarkiai ribojami. Lietuvoje galimybės turėti ginklus vis mažėjo, leidimų reikia vis didesnei daliai ginklų (dabar net dujiniams). Jei ~1995 m. nebuvo taip rimtai persekiojama už šios tvarkos nesilaikymą, XXI a. jau atsirado tokios istorijos kaip pirmojo lietuviško automato kūrėjo A. Petrusevičiaus, kuriam savadarbiai ginklai, tokie įprasti JAV, atnešė rimtų teisinių bėdų.
c)Nacionalinis sportas – krepšinis, o ne futbolas. JAV “europietiškas” futbolas visai nepopuliarus, Vakarų Europoje – pagrindinis sportas. Dabar Lietuvoje futbolo lankomumas dėl Vakarų Europos įtakos kažkiek didėjo, krepšinio – mažėjo.
d)Religijos svarba viešajame gyvenime. JAV įprasta, kad prezidentas dėkoja Dievui, prieš NASCAR lenktynes viešai masiškai meldžiamasi už lenktyninkus. Tuo tarpu Vakarų Europoje religija labiau “suvaryta į bažnyčias”. Sakyčiau, kad Lietuvoje 1990-2000 m. religijos viešajame gyvenime buvo daugiau, nei dabar.
e)Pagarba žodžio laisvei. Jokie totalitariniai simboliai, genocidų neigimai ar panašūs dalykai Amerikoje įstatymu nedraudžiami, nesvarbu, kad daug žmonių juos laikytų radikaliais; Europoje, tuo tarpu, žodžio laisvė ribojama labiau. Lietuvoje XXI a. pirmame dešimtmetyje uždrausti nacistiniai ir sovietiniai simboliai, nacių ir sovietų nusikaltimų neigimas, persekiojama už internetinius komentarus.
f)Dolerio reikšmė. 1990-2004 m. buvo įprasta brangesnių daiktų kainas perskaičiuoti ar net mokėti JAV doleriais, su jais buvo susietas ir litas. Paskui pamažu kainos užsienio valiuta pradėtos minėti vien eurais, o 2015 m. euras pakeitė ir patį litą.
g)Ekonominė laisvė ir verslumas. JAV ekonominė laisvė tradiciškai didesnė nei Europoje, valdžia mažiau nurodinėja verslui, palieka viską sutvarkyti rinkai. Pavyzdžiui, JAV minimali alga vidutiniškai tesudaro 27% vidutinės algos (Vakarų Europoje ir Lietuvoje dabar ~45%, bet dar 2008 m. metais Lietuvoje buvo 32%). Lietuvoje ekonominės laisvės Nepriklausomybės pradžioje buvo labai daug ir didesnė dalis lietuvių nei Vakarų Europiečių išbandė verslą. Dabar ribojimai verslui vis auga, artėja prie Vakarų Europos lygio, o verslaujančių žmonių sumažėjo.
h)Mirties bausmė. JAV – viena daugiausiai mirties bausmių įvykdančių pasaulio šalių, o Vakarų Europoje mirties bausmė visur panaikinta. Lietuva Nepriklausomybę pradėjo su mirties bausme ir palaikymas jai iki šiol didžiulis – bet siekdamas priderinti Lietuvos teisę prie Vakarų Europos teisės Konstitucinis teismas mirties bausmę panaikino.
2014 m. gruodžio 11 d..
2 komentarai
Labai įdomūs pjūviai paimti, gerai sugalvota. Dar būtų galima paįvairinti, prie ekonominės laisvės pridedant tokį dalyką kaip socialinių garantijų skirtumus (sveikatos draudimas ir pan.); o prie mirties bausmės – kalinių skaičių, kuris JAV pasaulio mastu, kiek žinau, išskirtinai didelis (galbūt tuo pačiu – policijos įgaliojimų platumą; JAV privalai klausyti besąlygiškai arba gali būt nušautas, o Europoj neretai net ginklų nesinešioja). O dėl krepšinio, Lietuvoj jis buvo stiprus ir tarpukariu (Europos čempionai, pasaulio čempionų – JAV rinktinės – kapitonas lietuvis) ir sovietmečiu, tai čia nėra kažkokia nauja įtaka.
Geri pastebėjimai. Dėl krepšinio, tai jis atėjo anksčiau, tačiau irgi iš Amerikos, per Amerikos lietuvius, tokius kaip Pranas Lubinas (būtent tada po 1937-1939 m. pergalių krepšinis įsitvirtino kaip nacionalinis sportas). Manau, kad per tą pačią Amerikos (ir Amerikos lietuvių) įtaką krepšinis 1990-2000 m. sutvirtino pozicijas – matydami milijonus Amerikoje uždirbančius Marčiulionį ar Sabonį, su krepšinio pergalėmis Adamkų sveikindavusius JAV prezidentus lietuviai suvokė krepšinį kaip galingą būdą pranešti apie Lietuvą užsieniui, tautos pasididžiavimą. Vėliau, daugiau lietuvių emigruojant nebe JAV, o Vakarų Europos kryptimi (kur populiarus futbolas), į Lietuvą atėjo mintis esą „krepšinis niekur nepopuliarus, tik Lietuvoje“, esą Lietuva galėtų geriau save pristatyti, jei mokėtų žaisti futbolą.
Jei trečiosios bangos emigrantai ir eiliniai turistai JAV susidurdavo su frazėmis „O, jūs iš Lietuvos, iš krepšinio šalies“ (ir pats esu JAV ne kartą tai girdėjęs), tai į Jungtinę Karalystę, Airiją ar Norvegiją emigravusių naujieji kaimynai nesuprasdavo krepšinio svarbos, nežinodavo Lietuvos pergalių (tačiau žinodavo net ir Pasaulio futbolo čempionato grupių etape iškritusias komandas).
Beje, emigracijos svajonių kryptys galėtų būti dar vienas įrašas į sąrašą. Aišku apklausos, matyt, nebuvo daromos, tad tai – tik pasvarstymas. Tačiau manau, kad 1990-2000 m. daugumos lietuvių svajonių emigracijos kryptis buvo JAV – tą rodė ir bene pusė gavusių turistines vizas ir negrįždavusių, Žaliosios kortelės loterijų svarba. Paskui svajonių emigracijos kryptimi – o kartu ir vieta, kur gyvena daugiausiai nesiasimiliavusių užsienio lietuvių – tapo Vakarų Europa (JK, Airija, Norvegija ir kt.).
Emigrantų bendruomenės savo ruožtu labai pasitarnauja tam tikrų vertybių, požiūrių, kultūros „eksportui“ iš naujosios tėvynės į senąją tėvynę.