Tailando kurortai ir salos… Jų yra šimtai, prie dviejų jūrų. Kaip išsirinkti, ko kiekviename tikėtis?

Užuot poilsiavęs viename, pats pervažiavau keliolika kurortų. Jie skiriasi tarsi būtų skirtingose šalyse; tik išsirinkus jums tinkamą atostogos Tailande paliks puikius įspūdžius.

Šiame straipsnyje aprašau visus kurortus ir jų lankytinas vietas. O pradedu nuo visiems jiems būdingų pliusų ir minusų. Jei Tailande dar nebuvote, juos perskaitę suprasite, ar atostogos Tailande – jums.

Taip pat skaitykite bendrą straipsnį apie Tailandą ir jo kultūrą.

Kodėl verta atostogauti Tailande?

Ar atostogos Tailande – apskritai jums? Štai kuo pasižymi Tailandas:

*Pigu ir kokybiška. Už geras kainas Tailande gali surasti puikią kokybę, švarą, įvairiausių virtuvių patiekalus, modernius prekybos centrus, puikų aptarnavimą ir t.t. Prekių ir paslaugų pasiūla – didesnė, nei daugelyje pasaulio šalių. O jei pasiruošęs eiti į kompromisus su švara ir patogumu – gali rasti ir visai juokingas kainas labiau vietiniams skirtuose kurortuose, viešbučiuose, kavinėse.
*Klimatas. Visus metus – apie +30 laipsnių. Mes keliavome lietingo sezono metu – tačiau net ir per jį kai kurie kurortai tik nedaug lietingesni už lietuvišką vasarą, o tas lietus šiltas.

*Kurortų įvairovė. Nori apsistoti beveik negyvenamoje saloje, o gal atostogauti didmiestyje ant jūros kranto? Ilsėtis atokiame paplūdimyje pasaulyje mažai analogų turinčių uolų apsuptyje, o gal šėlti didžiausiame pasaulyje paplūdimio vakarėlyje? Labiau nei bet kuri kita tokio dydžio pasaulio šalis, Tailandas siūlo viską – tik reikia tinkamai pasirinkti kurortą.
*Vietos kultūra. Tailandas – savita, užsienio okupacijų nepatyrusi šalis, kur istorija tekėjo kita vaga. Ir netgi pilniausiuose turistų kurortuose išvysi gausybę vietos tradicijų: šimtus “dvasių namelių”, kone fanatišką pagarbą karaliui, auksu spindinčias budistines šventoves, naktinius maisto turgus su keisčiausiais patiekalais ir t.t.

*Laisvė ir pramogų įvairovė. Tailande nėra daugybės Europai būdingų draudimų ar kultūrinių tabu. Todėl čia galimos įvairiausios pramogos su gyvūnais (glostyti tigrą, joti drambliu, stebėti beždžionių boksą), daugybė nakvynės vietų stovi pačiame paplūdimyje (gamtosauga neakcentuojama), kaip niekur paplitusi prostitucija ir visokios su “antru galu” susijusios pramogos ir t.t. Aišku, jei nori, gali viso to nematyti – pasiūla priklauso ir nuo pasirinkto kurorto. Stebėti saulėlydį į vandenyną – irgi smagus Tailando ritualas, ir nekontroversiškas.
*Prisitaikymas prie turisto. Nuo neblogų anglų k. ar net rusų k. žinių (lyginant su kitom Azijos šalim) iki tokių smulkmenų, kaip universalios rozetės kiekviename viešbutyje ar nuomojamame bute – kur niekam (nei europiečiui, nei britui, nei amerikiečiui) nereikia adapterių.

Jei norite daugiau informacijos apie Tailandą, paskaitykite ir bendrą straipsnį apie Tailandą ir jo kultūrą.

Tailando kurortų minusai (ir kaip juos apeiti)

Prieš keliaudami į Tailandą, turėkite omenyje, kad yra ten ir minusų – bet daugelį kliūčių galima apeiti:

*Dvigubos kainos. Užsieniečiams Tailando kurortuose už daug ką tenka mokėti brangiau, nei vietiniams – kai kur (lankytinose vietose) oficialiai, kai kur – tiesiog prekijas niekad neparduos baltaodžiui už tajaus kainą. Visgi, nusiderėti daug kur galima.
*Sudėtingas ir brangus transportas. Viešojo transporto daugelyje kurortų iš esmės nėra, arba jis retas ir nepatogus. Turistai skatinami naudotis taksi (paprastai vadinamaisiais songtevais – mažais sunkvežimukais, kur keleiviai sėdi kėbule – arba triračiais tuktukais). Viešumoje tie taksi vadinami “tuktukų mafija”, nes jie kurortuose – labai brangūs, net palyginus su Europa. Uberio Tailande nebėra, o jo pakaitalas “Grab” nepigesnis, nei taksi: štai Ko Samui saloje pažiūrėjau, kad pirmyn-atgal suvažinėti 2,5 km atstumą kainuotų apie 20 eurų. Apie 20 eurų kainavo ir automobilio nuoma dienai ir taip apvažiavome visą salą… Būtent išsinuomoti automobilį iš vietinių agentūrų norint pakeliauti aplink kurortus ir yra geriausias pasirinkimas. O jei keliauji vienas arba dviese – motociklą (~5 eurai parai). Alternatyva – važiuoti su ekskursijomis.

*Įkyruoliai ir apgavikai. Tailandas – ne Marokas, bet pabuvus Tailando kurortuose ilgiau, ausyse skambės šūksniai “Taksi”, “Taxi boat”, “Ping pong šou” ir pan., rėkiami pavymui. Deja, susigundžiusieji eiti paskui prekijus dar neretai ir apgaunami. Svarbiausia dar prieš keliaujant į Tailando kurortus įsidėmėti pagrindines apgavystes: pavyzdžiui, didelė dalis vandens motociklų nuomotojų apgaudinėja prašydami pinigų už neva apdaužytą motociklą, tuktukų vairuotojai, jei nenusiderate, reikalauja sunkiai protu suvokiamų sumų, o jei pasako, kad veš pigiai – tai veža ne kur jums reikia, o pas prekeivius, mokančius komisinius, ir t.t. Ypač svarbu niekam nepalikti už užstatą paso: išsigandęs, kad paso neatgaus, dažnas turistas paskui nesiginčijęs susimoka už svetimus pažeidimus ant išsinuomotos transporto priemonės. Tajai itin nemėgsta konfrontacijos, todėl aplinkiniai dažnai tautiečius apgavikus toleruoja, arba, užuot juos sustabdę tiesiog uždeda lentelę “Neplaukite iš šio uosto, kainos – plėšikiškos”!
*Bankomatų mokesčiai. Jie nemaži ir jų neišvengsi, o kortelių beveik niekur neima. Todėl geriausia vežtis grynus eurus pasikeitimui – keityklų daug, kursas normalus.

*Vėlavimas. Nė karto mūsų į užsakytas ekskursijas nepaėmė laiku.
*Saugumas. Nusikaltimų Tailande nėra daug, bet jo laisvė reiškia ir tai, kad į saugumo reikalavimus žiūrima pro pirštus. Ne kartą kaip reikiant stebėjausi. Štai per dramblių pasirodymą turistas paragintas gultis drambliams ant kelio – na, gal ir išdresuoti jie nenuminti, bet juk gyvūnai, visada yra rizika, niekur kitur pasaulyje nieko panašaus nemačiau. O kitą kartą, vos mūsų laivas išplaukė iš uosto, vienas gidas sakė – “Dabar jau galite nusirengti gelbėjimosi liemenes. Krantas toli, pareigūnai mūsų nebemato, baudos neskirs”. O dvi dienas prieš šalimais netikėta audra buvo apvertusi turistų laivą – žuvo 47. “Mano draugas ten nardo, lavonų ieško” – vėliau atviravo tas pats gidas. Tačiau toks požiūris gali ir patikti: jei nuomositės motociklą, niekas nė neprašys parodyti teisių (bet turėkite omenyje, kad daugybė motociklus vairuojančių tajų teisių irgi neturi, būna, važinėja net vaikai. Nuolat nuskamba istorijos, kaip koks užsienietis Tailande su motociklu padėjo galvą, “paliko” koją ar ranką).

Platesnė informacija apie šiuos dalykus – bendrame straipsnyje apie Tailandą ir jo kultūrą.

Kurį Tailando kurortą rinktis?

Atostogų patirtis skirtinguose Tailando kurortuose skirsis kardinaliai ir visi turi savo gerbėjų.

Vieniems labiausiai patinka kurortai-didmiesčiai, kaip Pataja ar Puketo Patongas. Tai – triukšmingi miestai prie vandenyno, itin spindintys savo prekių, paslaugų ir pramogų pasiūla. Milžiniški prekybos centrai ir turgūs, aibė visokiausių virtuvių restoranų, o taip pat tik Tailande taip gausiai prieinamos pramogos: gyvūnų šou, tautiniai šokiai, nebrangūs masažai, superšou, viešnamiai, transvestitų šou. Viskas – ranka (pėsčiomis) pasiekiama. Tačiau yra visi didmiesčio minusai: intensyvus eismas ir kamščiai, smalkės, gana menki (pagal miestų dydį) paplūdimiai ir mažai viešbučių ant jūros kranto.

Kitiems idealus poilsis Tailande – tai kokia atoki, kone negyvenama sala, kurios be jo Lietuvoje niekas nė nežino, o ten darytos žydro vandenyno, geltono smėlio, palmių nuotraukos ir be Photoshop primena rojų.

Tiems, kam patinka “tarpinis variantas”, pasirinkimas irgi didelis: nuo vidutinio dydžio salų (Ko Samui, Ko Pha Ngan) iki atokesnių “kaimiškų” žemyninių pajūrio kurortų (Khao Lak ir pan.) arba vidutinio dydžio kurortų, primenančių esančius palei Viduržemio jūrą (pvz. Ao Nangas Krabio regione). Visur – milžiniška ekskursijų pasiūla, įvairios pramogos.

Be to, dalis Tailando kurortų turi savo ypatingus kozirius. Štai Krabio regione – pasaulyje mažai lygių turinčios stačios uolos bei įspūdingos olos. Ko Pha Ngan sala garsėja paplūdimio vakarėliais “be tabu” Full Moon Party – irgi garsiausiais pasaulyje. Pataja ir Patongas turi sekso turizmo Mekų reputaciją.

Visuose Tailando kurortuose rasite ir vietinės kultūros, bet jei norite į ją pasinerti “iki ausų” ir viską gauti dar pigiau, verta rinktis tajišką kurortą, kur vakariečių mažai, pavyzdžiui, Čaaną.

Prieš rinkdamiesi Tailando kurortą, pagalvokite ir kaip į jį pateksite – kai kurie yra netoli oro uostų, bet į kai kurias salas keliauti užtruks visą dieną į vieną pusę ir paskui tiek pat atgal.

Žemiau – visų pagrindinių Tailando kurortų ir jų lankytinų vietų aprašymai.

Pataja – aistringas kurortas-didmiestis

Pataja – didžiausias Tailando kurortas. Jausmas ten – labiau kaip didmiestyje prie jūros. Ne jūra dėmesio centre – paplūdimys gana siauras. Užtat pramogų – neįtikėtina gausybė.

Labiausiai Patają išgarsino sekso turizmas. Būtent tada, kai šiame žvejų kaime nuo Vietnamo karo besiilsinčius JAV karius ėmė vilioti prostitutės, ir gimė Pataja. Iki šiol Patajos centrinė gatvė “Walking Street” pilna barų su lūkuriuojančiomis prostitumis ir vyrų, kviečiančių aplankyti ping pong šou – savotišką seksualizuotą cirką, kur moterys savo lyties organus naudoja peiliukams susikišti ar cigaretės dūmui traukti. Sako, didžiąją dalį visko ten valdo rusų mafija. Žymi dalis turistų – irgi rusai, o kai lankėmės keli jų buvo skandalingai suimti, nes nelegaliai teikė kitiems rusams sekso pamokas. Gausu rusiškų meniu, rusai durininkai šaukė “ei rebiata” mus kviesdami į visokius “rusių merginų barus” – jei baltaodis, tikėtina, rusas. Yra net reklamų su raudonomis žvaigždėmis. Pigesnės “gatvinės” tajės prostitutės lūkuriuoja Walking Street prieigose palei jūrą.

Taip pat Patajoje populiarūs transvestitų šou – “ladyboy” Tailande kartais net laikomi trečia lytimi ir net gatvėje jų tikrai pamatysi. Pradžioje galvojome “kur?”, bet štai viena moteris prakalba vyrišku balsu, štai kita… Pagrindiniai trys šou, vykstantys kasdien po kelis kartus, tarpusavyje labai panašūs: net numerių pavadinimai kai kur sutampa. Kokybė nekokia ir internete tuo skundžiamasi visur. Dingo elektra, šokiai nesinchronizuoti, fonograma – prastos kokybės. Žmonės ten eina pasigerėti ne menu, bet plastikos chirurgų pasiekimais. Pirmoje eilėje sėdinčius vyrus transvestitai net lietė savo dirbtinėmis krūtinėmis.

Tačiau šiandienė Pataja turi ką pasiūlyti kiekvienam, net šeimoms – aišku, yra gausybė gyvūnų šou, superšou Kaan – kuriame be galo įspūdingi spec. efektai, scena vaikštantys milžiniški robotai. Taip pat plaukiojantis turgus: tradiciškai Tailande prekijai tokiuose prekiaudavo iš valčių, tačiau vėliau šie turgūs nunyko ir dabar atstatyti turistams: primena tradicinės architektūros prekybos centrą su keletu pramogų (pasiplaukiojimas valtimi, beždžionių šou…) ir įėjimo mokesčiu. Ir, aišku, tiek masažų ir tatuiruočių salonų, kad, tikriausiai, visose Pabaltijo šalyse kartu paėmus tiek nėra (o kainų net panašių nerasi nė iš tolo).

Nieko seno Patajoje nėra ir negali būti, bet kai kurios jos lankytinos vietos – tarp įdomesnių Tailande. Pavyzdžiui, Tiesos šventovė, 105 m aukščio mediniai rūmai, kurią pastatė vienas ekscentriškas milijonierius, apjungdamas įvairias rytų religijas. Arba Ban Suchavadi – kito milijonieraus gyvenamieji rūmai, kartu pastatyti ir kaip atrakcija turistams: akys ant kaktos iššoka ten išvydus sidabru blizgančias vištas (mat milijonierius praturtėjo iš vištų), Jėzų Kristų, veikiančią šventyklą, Noišvanšteino pilies freskas ir dar bala žino ką: bet tajus toks turto demonstravimas žavi.

“Tikresnis” – Budos kalnas, kurio Buda išgraviruotas lazeriu ir paauksuotas. Dar “tikresnė” – Budistinio pragaro šventykla, kur atvaizduojami kitame gyvenime nusidėjėlių lauksiantys kankinimai (nesitikėtum tokių žiaurių vaizdų šventykloje!) Deja, pastarosios trys vietos – už Patajos ribų, tad ten lengva nusigauti tik išsinuomavus savo transportą arba su ekskursija (kurių daug).

Lankytinos vietos Patajoje, į kurias gali net nueti pėsčias iš miesto centro, paprastesnės: Wat Phra Yai šventykla ant kalno su gražiu vaizdu į miestą, kurorto simboliu tapęs Patajos ženklas (primena “Hollywood”), Mažasis Siamas (daugybės Tailando ir ne tik pastatų sumažintos kopijos). Tiesa, dėl karščio net ir kelių kilometrų eiti būna, nesinori.

Laimė, tai, kad Pataja netoli Bankoko, ją pamėgę ir tajai, reiškia, kad čia, priešingai daugeliui Tailando kurortų, yra normalus ir nebrangus viešasis transportas. Tiesa, jis gana neįprastas: maršrutiniai songtevai (pikapai, kur keleiviai sėdi kėbule). Įlipi, susimoki fiksuotą kainą už važiavimą vienam žmogui, ir pavažiuoji iki tol, kol songtevas pasuka kur tau nereikia, tada padaužai metalą, kad vairuotojas išgirstų, išlipi, ir lauki sekančio songtevo reikiama kryptimi. Gali prisieiti kartą-du persėsti, ypač važiuojant tolyn nuo centro (nes maršrutai neparašyti ar nebūtinai parašyti teisingi), bet vis tiek išeis daug pigiau, nei taksi. Svarbu iš anksto sužinoti tuometinę važiavimo kainą (man lankantis buvo 10 batų) ir išlipant vairuotojui paduoti lygiai tokią sumą – nė vienas nebandė apgauti, kad reikia daugiau, nes matė, kad tvarką žinome (gal esame vieni tūkstančių europiečių, gyvenančių Patajoje, vaikštančių su savo tajėmis žmonomis?). Tiesa, kai važiavome pirmą kartą ir klausėme “Ar važiuojate į The Base ir kiek kainuos?”, paėmė šešis kartus daugiau – nes išgirdęs tokį klausimą, vairuotojas iškart pasisiūlo būti taksistu – važiuoja maršrutu, kol gali, o tada, išprašęs keleivius, nuveža kur reikia jus. Šiuo atveju tas “kur reikia” tebuvo keli šimtai metrų į šalį.

Ir atvažiuoti į Patają labai paprasta: nuo Bankoko oro uosto vos pora valandų kelio tiesioginiu autobusu.

Puketas – visų rūšių kurortai – vienoje saloje

Puketas yra didžiausia Tailando sala. Tačiau ten nesijauti kaip saloje, nes į ją nutiestas tiltas, o gyventojų ir turistų – šimtai tūksytančių. Visa tai – net ne vienas kurortas, o daug, ir jie skirtingi.

Didžiausias – Patongas – tarsi truputėlį sumažinta Patajos versija. Daug mašinų, smalkės, pagrindinėje (Bangla) gatvėje – prostitutės ir ping pong šou, daug rusų (žr. aprašymą apie Patają aukščiau). Visgi, ta pagrindinė gatvė – jaukesnė, nei Patajoje, pašvęsta ne vien sekso turizmui, Patongo paplūdimys – platesnis. Bet ir kainos didesnės: čia nesitikėk pigių songtevų, tenka važinėti labai brangiu taksi, arba nuomotis motociklą/automobilį. O, jei nepakanka tiesiog gulėti paplūdimyje, važinėti teks daug, nes svarbiausios pramogos ir įdomybės pasklidusios po visą Puketo salą.

Senasis Puketo miestas, įsteigtas dar portugalų ir pilnas senų europietiškų namų. Tajams žavu, nes kituose jų kurortuose išvis nerasi nieko seno – bet mums, pratusiems prie daug didesnių senamiesčių, nesinorėjo ten vaikščioti ilgiau valandos-dviejų.

Kur kas įspūdingiau yra nuoplaukti į Ao Phang Nga uolas, daugybę stačių salų, viena kurių pasitarnavo kaip filmavimo aikštelė Džeimsui Bondui. Kai kurios tų salų dar turi atskirus vandens telkinius per vidurį, kuriuos galima pasiekti tik tuneliais (hongais), plaukimas kuriais irgi – populiari pramoga. Geriausia nusipirkti dienos ekskursiją, į kurią įeis ir gražiausios uolos (aišku, Džeimso Bondo sala), ir plaukimas hongu. Ir gal dar pasimaudymas atokioje saloje. Tada ryte paims nuo viešbučio, vakare grąžins.

Taip pat turistų mėgstami ir superšou, pvz. Phantasea – ištisas miestelis jam pastatytas, o vakaro kulminacija – specialiai įrengtame teatre, kur į sceną lipa net gausybė dramblių.

Daugelis mažesnių Puketo kurortų gana panašūs vienas į kitą, todėl lankyti juos visus nėra prasmės: ilsėtis išsirinkite vieną.

Krabis (Ao Nangas) – magiškai stačios uolos

Krabio regione – viena įspūdingiausių Tailande (o gal ne Azijoje ar pasaulyje) pakrančių – stebuklingai stačios uolos, kylančios iš vandenyno. Tokios stačios, kad, pavyzdžiui, Railajaus kurortas, nors yra žemyne, o ne saloje, pasiekiamas tik tradiciniu “ilgauodegiu laivu” – nes eiti pėsčiom per uolas ar nutiesti per jas kelią pasirodė neįmanoma.

Railajus, o ir visas Krabio regionas – laipiotojų uolomis Meka. Įprastesnis kurortas – Ao Nangas, iš kurio į Railajų plaukia laivai. Jis atrodo taip, kad galėtų būti ir kokioje Turkijoje ar Ispanijoje: jūra, platus paplūdimys, kelias, tada – viešbučiai. Yra ten ir “McDonald’s”, “Subway”. Toks tarpinis variantas tarp kurortų-didmiesčių (Patajos) ir kurortų-salų (Ko Samui ar Ko Pha Ngan).

Be Railajaus, Krabio apylinkų koziris – Ao Phang Nga parkas, į kurį iš Ao Nango plukdoma kaip ir iš Puketo visai dienai (žr. aukščiau skyrelyje apie Puketą).

Dar galima nuvykti į fosilijų paplūdimį, kurio akmenys – tai prieš milijoną metų suakmenėjusios geldelės. Unikali vieta (pasaulyje tėra vos kelios): bet nepriblokš iš pirmo žvilgsnio, kol neįsižiūrėsi geriau.

Beje, pats Krabio miestas net nėra kurortas. Todėl svarbu nesuklysti ir neužsisakyti viešbučio ten, jei planuojate poilsiauti paplūdimyje.

Khao Lakas – žemaaukščiai kurortai atgimė po cunamio

Khao Lakas – tai mažų kurortų grandinė į šiaurę nuo Puketo. Jie maži visom prasmėm – viešbučiai čia – mažaaukščių pastatų rinkiniai, neužgožiantys aplinkinės gamtos. 2004 m. tai kainavo Khao Lakui labai daug: didysis Indijos Vandenyno cunamis nušlavė ištisus kurortus ir būtent čia buvo daugiausiai aukų Tailande. Dabar iš to cunamio daromas verslas: prisisteigė visokių cunamio muziejų. Daugelis – privatūs ir prasti, apsiribojantys tomis pačiomis sugriovimų nuotraukomis. Užtat brangūs, arba, jei nemokami, lankytojai “kaulijami” paaukoti cunamio aukoms ar našlaičiams. Garantuoju, kad daugelį tų pinigų “kaulytojai” tiesiog įsideda į kišenę: cunamis įvyko prieš tiek metų, kad kone visi našlaičiai jau seniai suaugo, bet manipuliuoti jausmais visada lengviau. Mačiau net siuvyklą, kuri vadinasi “Tsunami Tailor”!

Įdomiausias cunamio memorialas – tikrasis – yra Ban Nam Khaem kaime (cunamis pražudė apie pusę jo žmonių). Ten rasi daug aukų vardų, nuotraukų – tarp jų be galo daug europiečių.

Bet šiaip Khao Lakas atgimė: kaip ir prieš, ir per cunamį čia labiau skandinavų turistų Meka. Dėl šios priežasties per 2004 m. cunamis buvo pirmoji šitiek švedų gyvybių nusinešusi katastrofa nuo Poltavos mūšio – vien švedų žuvo 543!

Skandinavams patinka Khao Lakas, nes čia gamtos daugiau nei civilizacijos – ir visgi civilizacija nėra toli. Netoliese – didelės džiunglės, į kurias vyksta ekskursijos.

Ko Samui – brangioji Tailando sala

Ko Samui salą pamėgę Vakarų Europos turtuoliai. Kiek snobiški. Itališkame restorane italas šeimininkas tik susiraukė išgirdęs klausimą, ar nesiūlo picos: “Čia gi restoranas, ne picerija”.

Visgi, čia Tailandas, todėl ir pigesnius naktinius turgus nesunkiai rasite.

Pagrindinis kurortas – Čavengas. Lankytinų vietų Ko Samui mažai. Be tų, esančių visose salose – krioklelių su galimybe maudytis papėdėje (Na Muang kriokliai), dramblių žygių – yra Vienuolio mumijos šventykla, kur žmonės meldžiasi pasodintam vienuolio lavonui (sako, jis pats taip norėjo, kad būtų).

Kitų nesinori rekomeduoti – pvz. senelio ir senelės uolos, neva primenančios varpą ir makštį, ir todėl apsuptos galybės suvenyrų pardavėjų ir aplaipiotos turistų. Man jos pasirodė tiesiog desperatiškas mėginimas rasti Ko Samui nors kokių įdomybių. Na, bet visai savaitei ar dviems atvykstantis poilsiautojas šiaip ar taip aplankys visas vietas ir Senelio ir senelės uolos paplūdimio ir restoranų rutiną jam praskaidrins. Labiau verta aplankyti Wat Plai Laem šventyklą – nauja, bet įspūdinga.

Nakvoti Ko Samui galima tiek viešbučiuose, tiek bungaluose ant jūros kranto.

Ko Pha Ngan – vakarėlių gamtoje sala

Ko Pha Ngan visame Vakarų pasaulyje garsėja savo Full Moon Party vakarėliais. Kiekvieno mėnesio vieną naktį, per pilnatį, dešimtatūkstantinės minios čia šėlsta be ribų, vilkėdami menkais drabužėliais šoka pagal Hat RIno kurorto paplūdmio kavinių muziką, geria kokteilius iš smėlio kibirėlių, šokinėja per ugnį, dažosi kūnus fluorescenciniais dažais, paskui laukia saulėtekio.

Full Moon party atmosferos nenupasakosi – reikia patirti. Tūkstančiai europiečių jaunuolių į Tailandą keliauja visų pirma dėl šių vakarėlių, sudalyvauti ten – kone ritualas.

Visa Ko Pha Ngan sala gyvena Full Moon Party ritmu, tačiau vakarėlių ten privisę ir kitu metu: Jaunaties, Džiunglų, Krioklio… Tiesa, daugelis jų yra labiau tradiciniai – su vienu didžėjumi, scena. Ne per Full Moon Party, sala aptuštėja, iki prieš kitą Full Moon Party vėl keltais pradeda plūsti vakariečiai. Daugelis turistų čia – iš anglakalbių šalių, taip pat prancūzai, žydai. Rytų europiečiai Full Moon Party dar neatrado.

Aišku, Ko Pha Ngan yra ir įprastinių Tailando salų pramogų – kalvos, gražūs vaizdai į jūrą, geltono smėliuko paplūdimiai. Ir bungalai, kuriuose gali nakvoti faktiškai paplūdimyje.

Hua Hinas ir tajiški kurortai aplink

Kitoje įlankos pusėje nuo Patajos stūkso Hua Hino kurortas, labiau garsus tarp pačių tajų nei vakariečių. Mat čia nuo seno poilsiaudavo Tailando aukštuomenė ir pats karalius. Apylinkėse todėl gausu rūmų, iš kurių įspūdingiausi – tarpukariu statyti Mrigadajavano rūmai, derinantys vakarietišką art deco su tajiškais architektūros stiliais. Hua Hino traukinių stotyje – atskiras paviljonas karaliui, įrengtas naujas Radžabakti parkas (su gigantiškomis septynių karalių skulptūromis), o karaliaus nuotraukų, kurių Tailando viešosiose erdvėse ir šiaip gausu, čia – daugiau nei kur kitur.

Aišku, laikai, kai karalius Rama VI čia važiuodavo gydytis savo ligų jau seniai praeityje, o dabartinis Rama X atostogas leidžia Vokietijoje. Dabar ir Hua Hinas jau atrastas vakariečių – nors tajiško chaoso čia vis dar pilna. Miesto centrinė gatvė, kai lankiausi, dar buvo atsukta “nuo jūros” ir net buvo sunku suprasti, kaip išeiti į paplūdimį, nes pakrantė priklausė žvejams, ne turistams – tačiau pranešimai jau skelbė, kad viskas bus griaunama ir perstatoma. Žvejai kabinėjo gatvę protestais: ir angliškais, tikėdamiesi užsieniečių palaikymo.

Jei norite paatostogauti tikrai tajiškai, dar liko alternatyvų – juk Tailando pakrantė – 3219 km ilgio! Į pietus nuo Hua Hino – Pračuap Kiri Kanas, kurio paplūdimys, beje, įrėmintas gražiomis uolomis. Gal ne Krabio regionas – bet užtat ir turistų mažiau.

Į šiaurę nuo Hua Hino pats tajiškiausias kurortas – Čaanas. Jo centre – ne viešbučiai vakariečiams, o pseudosenoviniai pastatai, kuriuose tajai “stumdo” atvykėliams kambarius (dauguma paprasti). Gatvėse ilgai vakarais skamba muzika. Kažkuo primena Palangą prieš 15-20 metų – tik viskas gerokai tankiau, triukšmingiau, ir jūra – šalia pat namų. Daugiausia sutaupyste, jei pakaks bute ventiliatoriaus vietoje kondicionieriaus, tupyklos vietoje unitazo.

Išsinuomavus automobilį ar motociklą, tame regione galima pamatyti daugiau tajiškų kultūriškų vietų – pvz. Phetburio miestą, kuriame – garsi Khao Luang šventykla olose, bei dar vieni Račinaveto karaliaus rūmai pastatyti vokiečio architekto tarsi Vokietijoje.

Atokios Tailando salos ir Tailando pietiniai krantai

Į pietus nuo Puketo driekiasi ištisa salų grandinė. Nuo Puketo galima nuplaukti iki pat Malaizijos nė karto nesustojus žemyne. Kai kurios salos – žymesnės (kaip Ko Phi Phi, išgarsinta filmo “Paplūdimys”), bet daugybė jų – negyvenamos ar beveik negyvenamos.

Negaliu rekomenduoti konkrečių ir beveik niekas negali. Jei kažkur keliautų daugelis, tai jau nebūtų atokios salos. Be to, meilė konkrečiai salai, kaip ir konkrečiam žmogui – labai subjektyvus dalykas. Kas vienam – rojus žemėje, kitam – tiesiog nykuma.

Todėl norėdami apsistoti atokesnėje saloje, geriausiai patyrinėkite vietovę patys, pažiūrėkite, kur jausitės geriausiai.

Piečiausia Tailando žemyninė dalis, beje, turistų irgi visiškai neatrasta. Labiausiai tam trukdo vietos malajų karas už nepriklausomybę vykstantis trijose pietinėse provincijose. Manau, kad baimė perdėta: nors malajai musulmonai, o tajai budistai, konfliktas nėra religinis, ir malajai neužsiima terorizmu, nesitaiko į vakariečius ar turistus. Jų taktika – panašesnė, kaip Lietuvos partizanų pokariu: taikinys – tajų kariai, naujakuriai ir kolaborantai.

Beje, musulmonų daug daugelyje Tailando pakrančių. Tačiau tie musulmonai – tajai ir nepriklausomybės nesiekia. Nuo seno taip susiklostė, kad Tailando žvejų bendruomenės priėmė islamą: todėl dažname kurorte rasi mečetę.

10 dalykų, kuriuos būtina padaryti Tailando kurortuose

Kur be atostogautumėte, padarykite šitai. Viską padariau ir nesigailiu.

*Stebėkite saulėlydį iš saulėlydžio baro salos ar kurorto vakaruose.

*Paragaukite naktinio turgaus maisto.
*Išbandykite tajišką masažą.
*Išbandykite vietinį transportą: praplaukite ilgauodegiu laivu ir pravažiuokite songtevu.

*Pasinaudokite galimybe prieiti arčiau Tailando gyvūnų nei galėsite kur kitur (tigrų, beždžionių, dramblių).
*Nueikite į Muai Tai (Tailando bokso) kovas – jos reklamuojamos visose kurortuose, išskyrus atokiausias salas.

*Apsistokite bungale pačiame paplūdimyje ir/ar kondominiume: moderniame daugiabutyje su baseinu ant stogo, treniruolių sale ir kt.
*Nueikite į kultūrinį šou su liaudies šokiais, kovos menais, o, jei atostogaujate didžiuosiuose kurortuose – vieną iš Tailando superšou (Kaan Patajoje, Phantasea Pukete).
*Patyrinėkite didžiausią kurorto budistų šventyklą, stebėkite ten žmones.

*Išsivaduokite bent trumpam iš griežčiausių moralės rėmų ir išdrįskite padaryti ką nors, kas Tailande – padoru ar toleruojama, nors Lietuvoje – nepadoru ar net uždrausta. Gal ping pong šou, gal pravažiuokite motociklu be teisių.

Ir, pagaliau, Pastebėkite smulkmenas. Biurų tarnautojai, rytais atnešantys aukas į dvasių namelius, stūksančius prie kiekvieno pastato. Prekybos centrų apsaugininkai, atiduodantys pagarbą klientams it kariai. Prostitutė, skubiai viešumoje nusimovusi kelnaites prieš išeidama nakčiai su vakariečiu klientu. Prieš turistinį šou nuskambantis karališkasis himnas. Gatvėse maisto aukas renkantys ryškiaspalviai vienuoliai. Didžiulės “odos balinimo kremų” reklamos ir tajai, užsidengę veidus it kokie banditai – taip smarkiai jie nenori nudegti, nes tamsi oda ten šitaip negraži (ką jie mano apie besideginančius baltaodžius?). Daug šių dalykų mačiau tik Tailando kurortuose, kur skirtinga istorijos vaga nulėmė kitokias (ir puikiai išsilaikiusias) vertybes – ir nė milijonai turistų to nepakeitė.

---

Visi mano kelionių po Tailandą aprašymai-vadovai

1. Tailandas - šalis visiems, bet ne visų (ĮŽANGA)
2. Bankokas - rytietiška pasaulio turizmo sostinė
3. Tailando kurortai - karštis, pramogos, kultūra
4. Šiaurės Tailandas - neatrasta Tailando siela
5. Full Moon Party - beprotiškiausia Tailando naktis