Išskleisti meniu
Nacionalinis oro vežėjas ir ekonomika

Nacionalinis oro vežėjas ir ekonomika

| 0 komentarų

2010 m sausio 12 d.. Susisiekimo ministerija nutarė nesteigti bazinio oro vežėjo. Privačios iniciatyvos čia kol kas sunku tikėtis – bent jau aviakompanijai, vykdančiai daugiau skrydžių, o ne tik kelis. Į komercinės aviacijos rinką ateiti gana sunku, nes čia reikia didelių investicijų, negalima greitai tikėtis pelno. Be to, Lietuvos rinkoje įsitvirtinusi daugiausiai per Rygą keleivius skraidinanti aviakompanija Air Baltic. FlyLAL laikais (iki 2009 m. sausio) Air Baltic steigė identiškus tiesioginius reisus iš Vilniaus FlyLAL vykdomiems (taip mažindama FlyLAL galimyebes uždirbti), o FyLAL žlugus nutraukė tų reisų vykdymą ir ėmė beveik visais jais teikti galimyę skristi tik per Rygą. Tai nenuostabu – Air Baltic kontrolinio paketo savininkas yra Latvijos vyriausybė. Ilgai (ir konkurencijos su FlyLAL metu) Air Baltic Rygos oro uoste gaudavo paramą (nuolaidas mokesčiams), kas suteikė jai konkurencinį pranašumą. Tokią paramą draudžia ES teisė.

Daug kalbama apie tai, kiek kainuotų nacionalinis vežėjas, ir turėtų atrodyti keista, kodėl Latvija tokį išlaiko (Air Baltic praeitus metus baigė nuostolingai). Tačiau retai kada minima ekonominė tokio vežėjo teikiame nauda – pinigai, kurie grįžta per kitą pusę.

Valstybei naudingas didelis tiesioginių skrydžių skaičius, nes daro valstybę pasiekiamesnę. Ją pasiekti tampa lengviau ne tik tiesiogiai, bet ir su mažiau persėdimų. Jeigu yra reisai į 40 kitų oro uostų tai bus kur kas daugiau galimybių pasirinkti vietą persėsti negu jei yra reisai vos į kelis oro uostus. Bus daugiau galimybių ir rasti gerus bei pigius pasiūlymus, ir sutaupyti laiko tarpiniuose oro uostuose. Tai, savo ruožtu, skatina atvykstamąjį turizmą. Dažniausiai turistui tas pats, kur tiksliai vykti – pavydžiui, vokietis gali norėti nuvykti savaitgaliui į rytų Europą. Nebent kokį tarpukario klaipėdietį Lietuva trauks taip, kad rinksis ją nors ir nuvykti būtų brangiau ir lėčiau. Kiti greičiausiai rinktųsi Rygą, kur nuvykti paprasčiau.

Netekusi turistų valstybė netenka daug pajamų – vien PVM mokesčiai už turisto nenupirktas prekes ar paslaugas ko verti.  O dar yra – netgi didesnė – netiesioginė nauda. Turistų aptarnavimui reikia darbuotojų – papildomi klientai leistų nebankrutuoti kai kuriems viešbučiams, restoranams ir kitoms institucijoms, o ir taip nežlungantiems – išlaikyti darbo vietas, kurių sumažėjus vartojimui nereiktų. Tai ir nauda valstybei – surenkami pajamų, pelno mokesčiai vietoj pašalpų mokėjimo iš biudžeto bedarbiams. Skirtumai nemenki. Be to, ekonomika veikia ratu – tai yra žmonės, kurie bus neatleisti, irgi gaus atlyginimus, irgi kažkur juos turės išleisti – tai ir toliau skatins ekonomiką. Dėl panašaus rato, tik neigiamo, ir įsisiūavo kriė (atleidus dalį žmonių sumenko vartojimas, reikėjo atleisti dar daugiau, dalis įmonių bankrutavo; tada ir naujai atleistieji bei bankrutavę verslininkai nebegalėjo taip išlaidauti, ir vėl sumenko vartojimas ir t.t.).

Rygos oro uosto srautas per 2009 m. išaugo. Daugumos kitų oro uostų srautas visame pasaulyje smuko dėl ekonominio nuosmukio. O ekonominis nuosmukis Latvijoje buvo smarkiausias regione, skraidančių latvių sumažėjo. Tačiau jų vietą skrydžiuose iš Rygos užėmė lietuviai – tiek skrendantys per Rygą, tiek atvažiuojantys į ją autobusais ir savo mašinomis. Turistai, ypač savaitgaliniai, deja, kažin ar skris į Rygą tam, kad nuvyktų į Vilnių – greičiau jau tiesiog tą savaitgalį apžiūrės Rygą ir apylinkes…

Straipsnio temos: ,

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *