Vyks referendumas dėl atominės elektrinės statybos. Nesiryšiu prognozuoti statybų kainos. Nežinia, kaip mūsų valstybėje bus organizuojamos statybos, ar nenusės pinigai ne visai ten, kur reikia.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad nuolat eskaluojamas argumentas, esą branduolinė jėgainė kenksminga gamtai yra pagrįstas labiau žmonių baime, o ne realia informacija.
Branduolinės jėgainės yra daug švaresnės už šilumines, kurios nuolat teršia aplinką. Hidroelektrinių alternatyva skamba gražiai, bet Lietuvoje yra neįmanoma – tam reikia sraunių upių, kalnuoto reljefo. Turime Kauno hidroelektrinę, bet ji, 100 MW galios, patenkina vos kelis procentus Lietuvos energijos poreikių. O juk čia užtvenkta didžiausia mūsų šalies upė. Vėjo ir saulės jėgainės tuo tarpu net ir vėjuočiausiose bei saulėčiausiuose kraštuose nepatenkina jų energijos poreikių. Didžiausias pasaulyje vėjo jėgainių parkas Teksase (JAV) užima tokį plotą, kaip visas Vilnius, bet pagamina tik apie trečdalį tiek elektros (~700 MW), kiek Elektrėnų jėgainė (~1900 MW). O saulės elektrinių galia dar mažesnė (galingiausia pasaulyje – 150 MW). Net nekalbėsiu apie tai, kad vėjo ir saulės elektrinių gaminama energija yra gerokai brangesnė už kitų tipų – ir čia nepaisant to, kad joms nereikia brangaus kuro.
Dėl visų šių priežasčių, tariama saulės/vėjo/vandens alternatyva atominei energetikai kol kas tėra gražūs lozungai. Saulės/vėjo/vandens jėgainės nepagamins nė dešimtadalio tiek elektros, kiek reikia Lietuvai. Tikroji alternatyva – tarši ir taip pat nepigią elektrą gaminanti Elektrėnų šiluminė elektrinė. Elektrėnuose pagaminti 1 KWh kainuoja 40-43 ct – t.y. beveik tiek, kokia yra mažmeninė elektros kaina. Pagrindinis ekologinis argumentas prieš atominę jėgainę – galimos katastrofos baimė. Bet iš tikro branduolinės katastrofos pasaulio istorijoje nusinešė labai mažai žmonių gyvybių (skirtingais vertinimais nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių) ir nė iš tolo neprilygsta gamtinėms nelaimėms, ligoms, eismo įvykiams, dėl prastų projektų sugriuvusių pastatų aukoms, dramblių sumindytiems žmonėms ir t.t.
Ką ten jiems – daugiau angliakasių kai kuriais metais žūsta kasdami anglį kurui nei per visą istoriją žuvo žmonių branduolinėse nelaimėse. O šiluminių elektrinių didelė tarša nuolat didina sergamumą įvairiomis ligomis. Atsisakydami atominės elektrinės ne sumažinisime taršą, o ją padidinsime, nes faktiškai elektrą gaminsime Elektrėnų elektrinėje, kadangi greito perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių galimybės – utopinės. Beje, dvi atominės elektrinės vis tiek stovės greta mūsų sienų Rusijoje ir Baltarusijoje, ir, tikėtina, mažiau saugios, nei būtų mūsiškė.
Žmonės bijo atominių elektrinių, o ne šiluminių dėl panašių priežasčių, kodėl jie bijo skristi lėktuvu labiau nei važiuoti automobiliu. Iš tikrųjų net 220000% (tai yra 2200 kartų) daugiau žmonių pasaulyje žūsta autoavarijose nei aviakatastrofose.
Tiesiog apie aviakatastrofas, kad ir kur jos beįvyktų, nors ir kitam pasaulio krašte, visuomet plačiai praneša žiniasklaida. O apie kelių nelaimes sužinome tik pačias svarbiausias ir paprastai tik įvykusias Lietuvoje, t.y. nesužinome nė apie 0,1% visų autoavarijų, kuriose žuvo žmonės. Tad mums atrodo, kad skristi lėktuvu rizika didesnė.
Štai taip yra ir su atominėmis jėgainėmis. Per visą istoriją tebuvo vos keli incidentai, kurių metu nukentėjo žmonės, bet jie nuolat akcentuojami. Pagrindinis – Černobylis. Pagal pasekmes Fukušimos su juo lyginti negalima, bet tai irgi incidentas. Mūsų žiniasklaida apie įvykius Fukušimoje pranešė gal net labiau, nei apie patį juos sukėlusį cunamį, nors Fukušimos nelaimė smarkiau pažeidė tik keliolikos darbuotojų sveikatą, kai pats cunamis nusinešė per 16 000 žmonių gyvybių.
Tad spręsdami, kaip balsuoti referendume, vertinkite tuos argumentus, kurie aktualūs, o ne tuos, kurie pagrįsti labiausiai baime.
Taip pat žr. čia platesnį elektrinių tipų pristatymą.
3 komentarai
Labai Jus gerbiu už Jūsų loginį nuoseklumą (iš kitų Jūsų straipsnių). Bet man netikėta, kad logika dar yra įtakojama ir šaltinių, iš kurių semiamasi argumentų. Deja, Jūsų šaltiniai šiuo klausimu liberastiniai. Ne vienkartiniu žuvusiųjų skaičium reikia matuoti, o išsigimėlių skaičiumi – genotoksiškumo įvertinimas. Plius reiktų rizikas įvertinti dėl diversijų, ar karinių intervencijų, kataklizmų.
Genetines pasekmes tik dabar pajutome. Kai kuriuose miesteliuose beveik 100 proc mirę nuo vėžio, o ne nuo infarkto ar dar ko nors.
Mokslo tyrimai rodo, kad Černobilio pasekmės genetikoje (išsigimimai)išeis į plato tik po kokių 200-300 m, kai pasikeis keliolika kartų. Dabar tik didėja, maksimumą praėjo tik kraujo vėžio atvejai (15-17 metų), artėja prie max kitų vėžių (50-100 metų) atvejai. Apie atomo nepovojingumą šnekėt ir šventvagiška ir liberastiška (t.y. jiems svarbiausia materialus interesas, pelnas).
O kitur Jūs visai teisus – alternatyvos kol kas kvailas lėšų švaistymas – saulės (nepagrįsta kaina, laikosi tik dotacijomis), vėjo (kelia triukšmą ir normali kaina tik dėl ES paramos) ar mažųjų hidroelektrinių (naikina nerštavietes, užlieja plotus).
Dėl Teksaso elektrinių neefektyvumo – nustebintas, bet tikiu. Elektrėnų manau savikaina neturėtų būt daugiau, nei 26 cnt/kwh, o ne 43 – reikia iškot sukčių – kur dingsta pinigai. Bet mokslas nestovi – yra poreikis, atras ir galimybes alternatyvoms. Tikėkime.
Dėkui už atsakymus.
Zenonui – kaip suprantu, turite omenyje pasekmes dėl Černobylio. Sutinku, kad aktualu ne vien žuvusieji, bet ir tie, kuriems pažeista sveikata. Tačiau čia paprastai yra ta pati piramidė – kiekvienam žuvusiam tenka bent keli sužaloti ar kitaip nukentėję.Šitaip yrra ne vien su Černobyliu, bet ir su “įprastine” (t.y. nebranduoline) tarša, kurią sukelia ir šiluminės elektrinės. Ta tarša didina vėžio ir kitų ligų tikimybę. Kinijoje, kur tarša itin didelė, nors ten ir nebuvo branduolinių nelaimių (tankiai gyvenamoje rytinėje šalies dalyje), sergamumas, įskaitant vėžį, dėl taršos smarkiai padidėjęs (rekomenduoju šį dokumentinį filmą apie taršą Kinijoje: http://film.numud.com/?videos=china-from-the-inside-3-shifting-nature ).
Bet vėlgi čia yra tas pats dalykas, kaip ir su mirtimis – branduolinė nelaimė pakelia sergamumą labai konkrečiame regione, jis padidėja nuo labai konkretaus įvykio, tai lengviau ištirti, o ir tie tyrimai visiems įdomūs, nes tai rezonansinis įvykis, todėl juos plačiai nušviečia žiniasklaida. Tuo tarpu nebranduolinė tarša pasklidusi labai daug kur, sunkiau įrodyti, kiek kokio žmogaus ligą lėmė tarša iš šiluminės elektrinės, kiek – tarša iš automobilių ar dar kur nors, be to, tai ir nėra taip įdomu žmonėms, nes čia nėra rezonansinis įvykis, todėl tuo mažiau domisi žiniasklaida.
Ir, paminėsiu, kad pasaulio istorijoje tebuvo kelios branduolinės nelaimės, ir Černobylis buvo pati didžiausia, per visą laiką nebuvo ir diversijų (palyginkite, kiek per tuos dešimtmečius užgrobta lėktuvų, kiek susisprogdino savižudžių teroristų ir kiek tai nusinešė aukų). Tuo tarpu šiluminių elektrinių tarša – nuolatinė.
Neteigiu, kad atomas – visiškai nepavojingas. Bet tokios alternatyvos – visai negaminti elektros – nėra. Tad, preziumuodamas, kad atitinkamą energijos kiekį kažkaip gauti vis tiek reikės, lyginau skirtingus elektros gamybos būdus, o lyginant šiuos šiandien prienamus būdus pagal įvairius kriterijus, atomas atrodo gerai ir jo žala, lyginant su alternatyvų daroma žala yra daugumos žmonių bei žiniasklaidos gerokai perdedama.
Rokui – taip, reikės biomasę panagrinėti.
Kažkodėl straipsnyje pamiršta biomasė, panagrinėkite jos galimybes šilumos ir elektros gamyboje Lietuvoje.