Seniau neskaičiuodavau, kiek šalių esu aplankęs. Bet vos kalba su nauju pažįstamu ar žurnalistu pasisukdavo apie keliones, visuomet sulaukdavau tokio klausimo.
Pagaliau prisiruošęs vesti tokią „statistiką“ supratau, kad suskaičiuoti ne taip ir paprasta.
Nes kas gi ta „valstybė“ ar „šalis“? Kiek gi iš viso pasaulyje yra valstybių ir šalių? Kuo skiriasi šalis nuo valstybės?
Atsakymus rasti buvo ne taip ir lengva, bet visi jie šiame straipsnyje. Čia rasite ir visų pasaulio valstybių ir šalių sąrašus, kad paskaičiuotumėte, kiek aplankėte patys!
Kiek pasaulyje yra valstybių?
Lietuvių kalboje žodžiai „šalis“ ir „valstybė“ turi skirtingas reikšmes. Visos valstybės yra šalys, bet ne visos šalys – valstybės. Mat valstybės būna tik nepriklausomos, o šalys gali būti ir kolonijos.
Pradėkime nuo valstybių. Dėl 188 valstybių jokių klausimų nekyla – jos yra, egzistuoja ir yra visuotinai pripažintos kitų valstybių. Jas kaip aplankytas vienodai skaičiuos visi keliautojai.
Tačiau yra dar 15 valstybių, kurių situacija keblesnė. Vienos jų yra nepriklausomos, bet nepilnai pripažintos (Izraelis, Kosovas). Kitos nepriklausomos, bet beveik ar visai nepripažintos (Padniestrė, Šiaurės Kipras, Taivanas). Dar dvi valstybės yra iš dalies pripažintos, bet iš tikro didžioji dalis jų žemių okupuota (Palestina, Vakarų Sachara). Iš įvardytų penkiolikos “ginčytinų” valstybių Lietuva pripažįsta septynias.
Sudėjus visas valstybes, iš viso pasaulyje yra 203 valstybės (Lietuva pripažįsta 195 iš jų). Kiekvieną valstybę skaičiuoju atskirai. Kiek pastebėjau, jei valstybė yra nepriklausoma, kelionė ten šiaip ar taip yra unikali patirtis, smarkiai besiskirianti nuo kelionės į šalį, kurios dalimi ta šalis pripažinta (t.y. patirtis Kosove iš esmės skiriasi nuo Serbijos; Padniestrėje nuo Moldavijos; Taivane nuo Kinijos Liaudies Respublikos). Skiriasi ir valiutos, vizų reikalavimai, valdžia ir sistema, neretai kalbos bei visa kita, kas aktualu keliautojui: būdamas tose valstybėse net nepajusi, kad valstybė – nepilnai pripažinta. Pripažinimas – politinis veiksmas. Valstybės, turinčios daug priešų ar mažai draugų, lieka nepripažintos ar nepilnai pripažintos; pripažinimas „pakimba“ ant politinių intrigų – bet pagal jokį valstybės apibrėžimą draugų turėjimas nėra būtinas valstybės atributas. Pripažinimas ir gana nauja sąvoka, tuo tarpu valstybės egzistavo nuo žilos senovės laikų.
Visų pasaulio valstybių sąrašas
Teritorijos, kurios tiesiog siekia nepriklausomybės, bet jos nė kiek neturi, nėra valstybės (Katalonija, Tibetas, Kurdistanas ir pan.) – tai tik siekiai įkurti valstybę ateityje. Kiek gi yra tokių „norimų įkurti valstybių“ net neįmanoma suskaičiuoti: didesnių ar mažesnių nepriklausomybės siekiančių judėjimų yra labai daug kur, kai kurie beveik nežinomi, daugelis – ne visai rimti ir vos keletas turi šansų tapti tikromis valstybėmis.
Tuo labiau, joks rimtas šaltinis neskaičiuoja atskiromis valstybėmis vadinamųjų „netikrų valstybių“ (angl. „micronations“), kurios įsteigtos labiau kaip pokštas, viešųjų ryšių triukas ar politinis pareiškimas ir nė nepretenduoja į jokią tikrą nepriklausomybę. Pvz. Užupio Respublika, Kopenhagos Kristianija ir pan. Vėlgi, tokių „valstybių“ suskaičiuoti nė nebūtų įmanoma, nes jų pasaulyje yra tūkstančiai, tik ne visos pakankamai išreklamuotos, kad net ten pabuvojęs sužinotum jog aplankei „valstybę“. Tokios „valstybės“ įkūrimas dažnai apsiriboja keliais sukurtais interneto puslapiais ir ją gali įkurti kiekvienas norintis (pvz. ir jūs galite „paskelbti“ savąjį miesto rajoną valstybe).
Kuo valstybė skiriasi nuo šalies, arba kiek maksimaliai galima aplankyti šalių?
Ne visos šalys yra valstybės. Tos šalys, kurios nėra valstybės, faktiškai yra kitų valstybių kolonijos – nors šis žodis šiais laikais beveik nevartojamas, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija vietoje jo vartoja terminą „Valdos ir kraštai“. Jos nėra pilnai nepriklausomos, tačiau turi savo valdžias, kurios sprendžia daugelį klausimų (išskyrus, tarkime, krašto apsaugą), turi daugelį kitų nepriklausomos valstybės atributų (oficialius simbolius, pasienio kontrolę, kai kurios ir valiutas, atskiras vizas, net sporto rinktines) ir net jas valdanti valstybė pripažįsta jas atskiromis šalimis ar kokiu šio žodžio sinonimu (bet ne valstybėmis).
Dėl daugelio tokių šalių klausimų nekyla – pvz. visuose šaltiniuose kaip atskira šalis (bet ne valstybė) bus nurodytas Gibraltaras (Jungtinės Karalystės valda) ar Puerto Rikas (JAV valda). Bet yra teritorijų, kurios vienuose šaltiniuose skaičiuojamos vienaip, kituose – kitaip (pvz. JK valdos Džersis ir Gersnis vienur žymimos kaip atskiros šalys, o kitur abu kartu kaip “Sąsiaurio salos” (Channel Islands)).
Reikia vadovautis pačiais oficialiausiais šaltiniais ir bene geriausias čia – Tarptautinė Standartizacijos Organizacija (ISO), suteikusi šalims specialius kodus. Šiuo sąrašu vadovaujasi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, sudariusi valdų ir kraštų lietuviškų pavadinimų sąrašą.
Taigi, pasaulyje yra 52 šalys, kurios nėra valstybės. Yra 15 šalių, valdomų Didžiosios Britanijos, 12 valdomų Prancūzijos, 6 – JAV, 4 – Olandijos, 4 – Australijos, 3 – Naujosios Zelandijos, 2 – Norvegijos, 2 – Danijos, 2 – Kinijos Liaudies Respublikos, 1 – Suomijos ir 1 – niekieno žemė (Antarktida).
Šalys, kurios nėra valstybės, viename sąraše. Pavadinimai tokie, kokie pateikiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.
Svarbu pažymėti, kad toli gražu ne visos tautinių mažumų žemės, savivaldybės, istoriniai regionai ar autonomijos yra laikomos atskiromis šalimis. Taigi, Velsas ar Žemaitija nėra šalys (nors kai kurie jų gyventojai ir nesutiktų). Taip pat nėra atskiros šalys ir nutolusios „eilinės“ valstybės teritorijos (Karaliaučiaus sritis, Aliaska ir pan.). Nešalys yra ir visokios politinės grupuotės, kurios valdo tam tikras teritorijas tebesitęsiančių pilietinių karų metu (Rodžava ir pan.).
Vienintelis Tarptautinės standartizavimo organizacijos sąrašo minusas, kurį įžvelgiu – šalių išbraukimas paprastai nesvarstomas, net jei jų autonomija kažkiek sumažėja, bet tokių atvejų nedaug.
Sudėjus valstybes ir šalis, kurios nėra valstybės, gauname viso pasaulio šalių skaičių: jų šiuo metu (2023 m. pabaigoje) pasaulyje yra 255. Taigi tai ir yra maksimumas, kiek galima aplankyti.
Kada laikyti, kad aplankei šalį?
Išsiaiškinome, kas yra „valstybė“ ar „šalis“, bet kada gi skaičiuoti, kad tu ją aplankei?
Kaip paties aplankytas aš skaičiuoju kaip aplankytas tik tokias šalis, kuriose esu bent ką nors nuveikęs ar aplankęs.
Neskaičiuoju tokių šalių, kuriose buvau tik oro uoste laukdamas persėdimo, ar kurias kirtau tik tranzitu (pvz. be sustojimo pravažiavau traukiniu/autobusu, arba automobiliu išlipdamas nebent kokioje degalinėje).
Savaime suprantama, neskaičiuoju kaip aplankytų ir tokių šalių, virš kurių praskridau lėktuvu, ar kurių vandenis praplaukiau laivu (neišlipdamas į krantą) – pastarųjų daug Karibų regione.
Neskaičiuoju kaip aplankytų ir tokių šalių, kuriose buvau kelioms minutėms „pastatęs koją“ per tam tikras ekskursijas. Pvz. ekskursijos į Pietų ir Šiaurės Korėjų pasienį metu buvau formaliai įžengęs į Šiaurės Korėją, o lankydamas Masai Maros parką Kenijoje – į Tanzaniją, bet juk nieko iš tikro tose valstybėse nenuveikiau ir nepamačiau.
Manau, toks skaičiavimas logiškas – juk kai žmogus klausia, „Ar buvai toje šalyje?“, jis nori sužinoti, ar patyrei jos gamtą, kultūrą, miestus, kurortus ir t.t., ar gali ką papasakoti ir patarti, o ne, tarkime, „Ar buvai tos šalies oro uoste?“. Visi oro uostai pasaulyje panašūs…
Taigi, šio straipsnio paskutinio atnaujinimo metu (2023 m. pabaigoje) aš esu buvęs 126 šalyse, iš kurių 109 yra nepriklausomos valstybės (arba 49,4% visų šalių / 53,7% visų valstybių).
Tačiau jei skaičiuočiau ir šalis, kuriose buvau „pastatęs koją“, skaičiai padidėtų iki 129 ir 112.
Jei skaičiuočiau dar ir „praplauktas“ valstybes bei šalis – iki 137 ir 114.
Jeigu dar ir „praskristas“ – iki 176 ir 150, arba 69% visų šalių ir 73,9% valstybių.
Savaime suprantama, toks skaičius nieko nereiškia (ir jį suskaičiavau tik įdomumo dėlei specialiai šiam straipsniui), bet kai kurie žmonės, tiesiog norėdami padaryti įspūdį, būna, sako tokius skaičius, skaičiuoja „netikras valstybes“ ar tautines mažumas kaip atskiras šalis, priskaičiuoja ir tik pravažiuotas/praplauktas/praskristas šalis ir t.t.
Tad visada gerai klausti ne „Kiek šalių aplankei?“, bet „Kokias šalis aplankei?“ bei „Kaip tu jas aplankei?“.
Kiek šalių aplankėte jūs?
Jei to dar nedarėte, kviečiu paskaičiuoti kiek šalių aplankėte jūs!
Pakartoju visų valstybių ir šalių sąrašus – tereikia suskaičiuoti pavadinimus šalių, kuriose buvote (ne praskridote, praplaukėte, ar pravažiavote):
Visų pasaulio valstybių sąrašas
Šalys, kurios nėra valstybės, viename sąraše. Pavadinimai tokie, kokie pateikiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.
Nors ir labai retai, šalių ir valstybių sienos keičiasi, atsiranda naujų šalių ir valstybių, o kai kurios valstybės susijungia (pvz. 2011 m. Pietų Sudanas atskilo nuo Sudano, o 1990 m. susijungė Rytų ir Vakarų Vokietijos). Gali kilti klausimas – jei, tarkime, buvai Rytų ir Vakarų Vokietijose prieš susijungimą, tai ar skaičiuoti kaip dvi aplankytas šalis, ar kaip vieną? Jei buvai Pietų Sudane kol šis dar priklausė Sudanui, tai ar skaičiuoti jį kaip atskirą aplankytą valstybę, ar ne? Mano nuomone, reikia žiūrėti pagal dabartinį žemėlapį, nes klausdami “Kuriose šalyse buvai?” visi turi omenyje jį. Taigi, dviems aplankytoms šalims susijungus aplankytų šalių skaičius gali ir sumažėti, o kokiam aplankytam regionui tapus nepriklausomu – išaugti.
16 komentarai
Labai įdomus straipnis. Pamačiau, kad iš tiesų sunku suskaičiuoti “šalis” ir “ne šalis”. Pvz., Tibetas skiriasi nuo žemyninės Kinijos (tai ir nežinau ar žymėtis kaip vieną šalį ar kaip šalį ir valstybę),o Kaliningradas – nuo Rusijos.
Beje, kur priskirti Tibetą? Prie šalių? Ar prie valdų? Pagal mane, politiškai prie valdų, kultūriškai prie šalių. O Mustango karalystę?
Juolab kad vis naujų šalių atsiranda, kad ir po nedaug ir nedažnai.
Būdamas Kirgizijoje sužinojau, kad Tadžikistane yra Vakano koridorius, kur visi nuvažiavę gauna vizą, kad pabuvo Afganistane (nes į patį Afganistaną nukeliauti turbūt sunku ir nesaugu). Tai tokio pabuvimo pasienio teritorijoje irgi netraktuočiau kaip apsilankymo šalyje, nors techniškai tai kaip ir Afganistanas.
Dėkui!
Valstybių ar šalių sąrašas nėra požiūrio ar „kaip turėtų būti“ klausimas, bet faktinės situacijos: arba yra nepriklausoma valstybė, ar nėra.
Tai Tibetas nėra valstybė, nes nei suvereniai valdo kokias nors teritorijas (jas visas valdo Kinija), nei yra kokios valstybės pripažintas, kaip valstybė.
Tibetas taip pat nėra šalis-valda – jis neminimas Tarptautinės standartizavimo organizacijos (ISO) sąraše ir VLKK sąraše. Taip, tą šalių sąrašą didele dalimi lemia tas šalis valdančios valstybės – arba jos pripažįsta savo valdas atskiromis šalimis (suteikdamos joms atitinkamą autonomiją), arba nepripažįsta. Bet tai ir logiška: kadangi kalbame ne apie „kaip mes norėtume, kad būtų“ ar „kaip būtų teisingiausia“, o kaip realiai yra, tai tokį statusą (ir atitinkamą autonomiją) tik valdanti valstybė ir gali suteikti arba nesuteikti.
Taigi, Tibete yra tiesiog judėjimas, kuris siekia, kad Tibetas taptų valstybe/šalimi – bet todėl ir siekia, kad Tibetas dabar nėra valstybė/šalis.
Tokių judėjimų pasaulyje labai daug – tiesiog Tibeto judėjimas vienas garsesnių. Iš esmės tų judėjimų net negalima suskaičiuoti ir neįmanoma niekaip brėžti linijos, kurie „rimti“, o kurie „nerimti“. Pradėjus skaičiuoti bet kokį regioną ar tautinę mažumą, kuri turi kokį nors nepriklausomybės siekiantį judėjimą, kaip atskirą valstybę ar šalį, galėtume turėti ir 1000 ar 2000 „šalių“ ar „valstybių“, o bet koks aplankytų šalių skaičiavimas netektų prasmės, nes kiekvienas žmogus skirtingus regionus laikytų šalimis ar valstybėmis (pvz. vienam „papildomos“ šalys būtų Katalonija, Baskija ir Tibetas, kitam – Žemaitija ir Bavarija, trečiam – Balis, Java, Teksasas ir Kalifornija; ir t.t.).
„Kultūriškai nuo kitų besiskirianti teritorija“ ar „teritorija, kuri turėtų būti nepriklausoma“ nėra nei žodžio „valstybė“, nei „šalis“ oficiali reikšmė, nei ta tų žodžių reikšmė, apie kurią visų pirma pagalvoja žmonės, išgirdę terminus „šalis“ ar „valstybė“.
Kiek pastebėjau, daugų daugiausiai kai kurie žmonės būna vienos ar kitos valstybės įkūrimo aktyvistai (pvz. Katalonijos, Čečėnijos ar Tibeto) ir ją būtų linkę „pripažinti“ greta ~200 esamų valstybių. Bet tai iš esmės tėra noras, kad ateityje ta vieta taptų šalimi/valstybe, ir skirtingų žmonių norai skiriasi – retas kuris žmogus turi daugiau nei keletą tokių norų.
Taip, kultūriškai daug vietų skiriasi viena nuo kitos, ypač ne tautinėse valstybėse: tokios šalys kaip Indonezija ar Indija turi šimtus kultūrų ir kalbų. Tačiau ypatingi regionai, kultūrinių mažumų zonos pagal jokį apibrėžimą savaime nėra šalys ar valstybės. Valstybė – politinis statusas, susijęs su suverenia valdžia ir kitais atributais.
Savo ruožtu, yra daug kultūriškai panašių valstybių, kurios yra valstybės (pvz. visos arabų šalys). Čia jau galėtų būti kiti klausimai – “Kiek tautų aplankei?” ar pan., bet jie dar sunkiau atsakomi.
Kalbant apie Mustangą, tai, kaip suprantu, jo, kaip autonominio vieneto, nebėra išvis Nepalui 2008 m. tapus respublika, Mustango statusas panaikintas. Jis ir iki 2008 m. neturėjo valstybės ar šalies statuso, bet dabar nebeturi net ir autonomijos su savo valdovu ir yra kaip bet kuris kitas Nepalo regionas.
Kaliningradas taip pat turi tik srities statusą (kaip ir bet kuri kita Rusijos sritis), o ne šalies ir niekur nėra pripažintas šalimi.
Įdomu buvo paskaičiuoti. Tai 31 + Alandai, Farerai ir Gibraltaras ????????
Palyginimui kuklūs skaičiai kol kas su 13 valstybių 🙂
Niekada nebuvo tikslo pasiekti skaičiaus, daugelyje šalių teko lankytis ne kart ir ne du. Ir tik tada jaučiuosi ten pabuvęs. Manau kad šalių esu aplankęs apie 70. Informatyvus straipsnis. Ačiū
Taip. Išties, didelėse valstybėse, nuvykęs į naują regioną gali patirti ne mažiau naujo, nei nuvykęs į atskirą dar nelankytą mažą šalį. Dabar esu Brazilijoje trečią kartą – bet keliauju į vis kitus regionus ir atrandu daug naujo. Panašiai su JAV, Kinija ir t.t. Tad tikslo aplankyti kuo daugiau šalių irgi neturiu – tiesiog keliauju ten, kur tuo metu atrodo patirsiu daugiausiai (atsižvelgiant į galimybes / kainas).
Tai kartais būna ta pati šalis (pvz. naujas jos regionas, ar, jei pirmą kartą nespėju ištyrinėti, ir tas pats regionas), o kartais – nauja šalis.
Bet visgi aplankytų šalių skaičius yra vienintelis aiškus ir visiems suprantamas “kelionių matavimo vienetas”, kurio dažnai klausia kiti žmonės ar žurnalistai. Nes, tarkim, aplankytas tautas, kultūras, miestus, gražias gamtos vietas suskaičiuoti daug sudėtingiau ir subjektyviau.
Italija lyginant su šalimis milžinėmis palyginant maža, tačiau man atrodo, kad joje sutalpinti visa žmonijos istorija. Lankiausi šiais metais gal 6 kartą, tačiau žinau kad greitai vėl būsiu. O dėl metrikos, tai pilnai sutinku. Kitaip nematuosi.
Tikrai taip, bet Italija yra gana didelė šalis – pagal gyventojų skaičių 25-oji pasaulyje, patenka į ~10% didžiausių (pagal plotą 73-oji, arba top 30%). Išskyrus gamtos objektus, gyventojų skaičius (ypač istorinis) reikšmingesnis už plotą nuspėjant lankomų objektų ir patirčių kiekį, nes būtent gyventojai pastato miestus, kurortus ir pastatus, kuria pramogų galimybes ir t.t. Na o Italija ne tik dabar turi daug žmonių, bet dar Antikoje Roma buvo milijoninis miestas, tad gausu ir istorinio palikimo.
Rašydamas “mažos šalys” turėjau mintyje visokias nykštukines valstybes ar įvairias mažasias Karibų jūros salas-valstybes – ten išties kartais jau po dienos supranti, kad beveik viską, kas svarbu, matei, ir ko grįžti mažai turėtum.
Praėjusią žiema lankėmės Guadeloupeje. Kai planavome kelione planuose buvo vienas iš tikslų aplankyti gretimas salas. Tačiau kai radome vietą atsitiktinai, kuri buvo tokia gera, kad jau niekur neplaukėme, tik patyrinėjome salą. Supratome kad kitur architektura, žmonės, gamtą bus labai panaši. Todėl nenorėjome keisti savo rojaus kampelio. O ten buvo atskiri nuošalus nameliai žydinčiame sode, apsutyje palmių ir kalnų, nuošalus pliažas. Neperteiksi keliuose žodžiuose. Bet iš ten nesinorėjome išvažiuoti. Tik tekdavo kraustytis iš vieno namelio į kitą 🙂 .
51
31 įskaitant Palestiną bei Suomiją, kurioje buvau tik oro uoste, bet gavau antspauduką į pasą, bei Kroatiją, po kurią pėsčiomis pasivaikščiojau ~15 minučių (bet irgi gavau antspauduką).
Neskaitau, kad esu deramai lankęsis, jei įkėliau koją tik simboliškai (Šiaurės Korėjos pasienis, ar perėjimas Šengeno sienos ten kur laisvai galima, o tada iškart grįžimas), taip pat jei buvau tik oro uoste. Taip pat jei tik važiuoju tranzitu ir tematau per langą, arba jei apsilankymas buvo tik techninis veiksmas (tarptautinio autobuso sustojimas stoty su galimybe paeit tualetan ar nusipirkt užkandžio). Neskaitau miesto/vietovės pamatymu netgi nakvynės, jei ekskursijos autobusas atveža į viešbutį taip vėlai, kad iškart eini miegoti, o atsikėlęs turi išvykti daugiau nieko neaplankęs.
Įdomu iš kur tie valstybių sąrašai, nes nei viename neradau Kosovo, šalies, kurią pripažįsta ir Lietuva, užmegzusi diplomatinius santykius, bet kurios nepripažįstu aš, ir ne tik aš. Taip, kai pamačiau, kad mano supratimas apie valstybes skiriasi nuo URM supratimo, sudariau savąjį sąrašą.
Dėkui už pastebėjimą!
Lietuvos pripažintų valstybių sąrašas yra iš Vyriausiosios lietuvių kalbos komisijos, kuri tvirtina šalių ir valstybių pavadinimus. Sąrašas yra čia: https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai
Kadangi nepripažintų valstybių tame sąraše nėra, papildžiau sąrašą Lietuvos nepripažintomis, bet de facto egzistuojančiomis valstybėmis (jas prirašiau atskirai apačioje).
Net nepagalvojau patikrinti, ar VLKK sąraše yra Kosovas, nes, galvojau, kadangi Lietuva pripažįsta, tai tikrai bus pirmame sąraše (nes visais kitais atžvilgiais VLKK sąrašas tiksliai atspindi Lietuvos valdžios poziciją, kaip ir turėtų būti, juk VLKK yra valdžios institucija).
Tikrai keista, kad nėra Kosovo – juoba, kad VLKK sąrašas nėra pasenęs ir jis nuolat atnaujinamas oficialiais teisės aktais (pvz. jau gerokai po Kosovo nepriklausomybės ir jos pripažinimo tame sąraše “Gruzija” buvo pakeista į “Sakartvelą”, “Makedonija” į “Šiaurės Makedoniją”, jam tapus nepriklausomu atsirado Pietų Sudanas).
Galbūt kažkas pamiršo įrašyti Kosovą kol “žinia buvo karšta” ir paskui jau neatkreipė dėmesio, kad Kosovas liko neįrašytas. O galbūt kas nors komisijoje “pamiršdamas” parodė nepritarimą Kosovo nepriklausomybei? Kitų argumentų kaip ir nesugalvoju (dar galvojau, galbūt VLKK surašė tik JT nares, bet Vatikanas tame sąraše irgi įrašytas, nors nėra JT, tačiau yra Lietuvos pripažintas).
Dar buvau nepastebėjęs Kosovo ir todėl, kad bendras valstybių VLKK sąraše skaičius sutampa su Lietuvos pripažįstamų valstybių skaičiumi. Bet, kaip dabar supratau atidžiai peržiūrėjęs visą sąrašą, taip yra todėl, kad VLKK sąraše yra Palestina, kuri šiaip jau Lietuvos nepripažinta.
Bet kuriuo atveju, kad Lietuvos pripažintų valstybių sąrašas būtų teisingas, prirašau Kosovą, Palestiną palieku tik antroje dalyje ir pakoreguoju straipsnį.
O taip, Palestina man taip pat užkliuvo. Žinau, kad ją vieni pripažįsta kaip autonomija, o kiti kaip valstybe d’jure. Bet tai visvien viena ir ta pati Palestina, kitos nėra, taigi ir įrašyta turėtu būti viename sąraše.
Gerai, dabar viskas ištaisyta.
Taigi, dabar grynai VLKK dabar remiasi tik “šalių, kurios nėra valstybės” sąrašas, nes jis atitinka realybę.
“Valstybių” sąraše, tuo tarpu, “Lietuvos pripažįstamos valstybės” pagrįstos oficialia Lietuvos pozicija, tuo tarpu “Lietuvos nepripažįstamos valstybės” yra tos valstybės, kurios, nors Lietuvos nėra pripažįstamos, de facto egzistuoja (kaip nepripažintos valstybės apibrėžtos straipsnyje). Realiai irgi sutampa su VLKK sąrašu, išskyrus du skirtumus – Kosovą ir Palestiną, kurie galbūt atsiradę arba per klaidą, arba VLKK nariams reiškiant politinę poziciją, kuri nesutampa su Lietuvos valstybės politine pozicija.