Naujausios (2013 m. kovo) Vengrijos Konstitucijos pataisos sukėlė diskusijų Europoje. Kai kurie žmonės net sako, esą tai, kad keičiama konstitucinė tvarka, yra smūgis demokratijai.

Tačiau Konstitucija nėra ir negali būti šventasis raštas. Ji kyla iš tautos valios. Ji skirta tam, kad būtų tam tikras teisinis stabilumas. Tačiau laikai keičiasi, visuomenės nuomonės kinta kartu su jais ir tautos išrinkti atstovai (ar tauta tiesiogiai referendumu) turi teisę keisti Konstituciją. Konstitucijos keitimas vyksta visose valstybėse, jis – pagal visas nustatytas procedūras – įvyko ir Vengrijoje. Jis nėra amžinas ir ateityje Konstitucija gali būti ir bus toliau koreguojama – pagal analogiškas demokratines procedūras.

Vengrijos konstitucijos pataisų analizė

Jei peržvelgtume Vengrijos Konstitucijos pataisas nepamatytume ten visiškai nieko, ko nėra jokioje kitoje ES šalyje:

1.Konstitucinis teismas negalės remtis iki Konstitucijos priėmimo buvusiais precedentais. Logiška – juk Konstitucija yra nauja. Be to, konstitucinis teismas – tik viena valdžios institucijų. Yra valstybių, kur konstitucinių teismų ir pačios vientisos Konstitucijos išvis nėra. Tarp tokių – Jungtinė Karalystė, Europos Sąjungos narė. Demokratija – tai ne tam tikra konkreti institucijų ar įstatymų sistema. Demokratija tai – tendencija, kad pagrindines valdžios institucijas laisva valia formuoja valstybės piliečiai. Ši tendencija yra ir Jungtinėje Karalystėje, ir Vengrijoje, ir Šveicarijoje, ir JAV, ir Indijoje, ir Taivane. Nors teisinės sistemos jose skiriasi iš esmės, visos šios šalys demokratiškos.

Paradoksalu, bet kaip tik Vengrijos konstitucjos pataisų priešininkai siūlo riboti demokratiją. Štai “Human rights watch” organizacija už demokratiškai priimtas Konstitucijos pataisas siūlo atimti iš Vengrijos balso teisę ES. Tokiu būdu vengrai neturėtų teisės pasisakyti dėl ES teisės aktų, tačiau vis viena privalėtų juos vykdyti. Panašios situacijos paprastai būna tik diktatūrose, kolonijose ar okupuotose teritorijose.

2.Stipendijos bus skiriamos tik iškart po studijų neemigruosiantiems studentams. Vėlgi, galimas sprendimas – nei stipendija, nei nemokamas aukštasis mokslas, beveik niekur nėra pripažįstamas neatimama žmogaus teise (kai kuriose šalyse, kaip JAV, už mokslą moka beveik visi studentai). Stipendija skiriama tik daliai studentų pagal tam tikrus kriterijus. Valstybė turi pilną teisę pasirinkti šituos kriterijus. Protų nutekėjimas – aktuali problema Rytų Europoje ir suprantama, kad Vengrija nenori savo pinigais remti turtingesnių vakarų šalių ekonomikų (išlavindama studentus, kurie paskui išvyks dirbti kitur). Panašus modelis legalus ir taikomas ir Lietuvoje (kai kurioms profesijoms, pvz. Karo akademijoje). Tai primena darbdavio ir darbuotojo susitarimą, kad darbuotojui išėjus iš darbo pinigus, darbdavio per paskutinius darbo metus išleistus darbuotojo mokymams, darbuotojas turės grąžinti. Toks susitarimas daug kur teisėtas ir nėra laikomas jokių teisių suvaržymu (galėtų būti varžymas tada, jeigu tiesiog visiems studentams, net pilnai susimokėjusiems už mokslą, būtų ribojamas emigravimas). Kita vertus, emigravusiems gabiems vengrams nebus problemų iš kelis kartus didesnių vakarietiškų algų grąžinti paskolą už studijas.

3.Konstitucijos pataisos suteikia teisę savivaldybėms bausti elgetas. Elgetavimas yra ribojamas daug kur (ir Lietuvoje). Reikia suprasti, kad toli gražu ne kiekvienas benamis yra vargšas, egzistuoja ir daug praeivių naivumu piktnaudžiaujančių asmenų . Savivaldybės, žinodamos vietos situaciją, gali geriau nei kas kitas nuspręsti, kaip elgtis. Pačios ES steigimo sutartys juk pripažįsta Subsidiarumo principą reiškiantį, kad sprendimai turi būti priimami tame valdžios lygmenyje (Sąjungos, valstybės, regionų ar savivaldybių), kur juos priimti tinkamiausia.

4.Konstitucijos pataisos įtvirtina santuoką kaip vyro ir moters sąjungą. Kaip tokia ji įtvirtinta penktadalio visų ES šalių konstitucijose, tarp jų ir Lietuvos. Daugumoje ES šalių tai tiesiogiai konstutucijose neminima, tačiau homoseksualios santuokos vis vien nepripažįstamos remiantis kitais įstatymais. Jos niekada nebuvo pripažįstamos ir Vengrijoje – taigi niekieno situacijos ši pataisa nekeičia.

5.Pagal Konstituciją dėl religinių bendruomenių prižažinimo spręs valdžia. Vėlgi, vienokia ar kitokia religinių bendruomenių registacija yra daug kur – ir Lietuvoje religinės bendruomenės skirstomos į tradicines ir netradicines; tradicinės yra išvardytos Seimo priimtame įstatyme, o netradicines irgi pripažįsta Seimas. Vien tradicinės bendruomenės šiandien Lietuvoje yra tokios skirtingos, kaip katalikai, musulmonai sunitai, judėjai ar sentikiai (iš viso devynios) – vien faktas, kad bendruomenes registruoja politinės institucijos, nereiškia, kad kokios nors religijos specialiai neregistruojamos.

Kodėl tuomet atsiranda pataisų kritikų?

Kodėl tuomet atsiranda Vengrijos konstitucijos kritikų (netgi siūlančių nubausti Vengriją, taigi ir visus jos piliečius, atimant iš jos demokratinę balso teisę Europos Sąjungoje)?

Manau tam yra kelios pagrindinės priežastys:

1.Kai kurių kairiųjų pažiūrų žmonių nuomonė, kad pasaulis (jo teisė, kultūra) “privalo” eiti viena kryptimi – artėti prie jų pačių politinių pažiūrų. Nes esą vien tik tokia kaita yra progresas. Nors “netinkama” padėtis ribotai toleruojama, tačiau bet kokiai kaitai “netinkama” kryptimi tokie žmonės priešinasi itin aršiai – net jeigu ta kaita, kaip Vengrijos konstucijos pataisų atveju, nesukurs nieko naujo nei pasaulio, nei ES mastu. Bet kultūra – ne technologijos, čia progreso nėra ir negali būti. Papročiai ir nuomonės dažnai eina ratais (plg. požiūrį į homoseksualius santykius Ispanijoje I a. po Kr., XIX a. ir dabar). Vien tai, kad kažkas nauja, niekuomet nereiškia, kad tai yra geriau – reikia argumentuoti ir diskutuoti (visa tai, ką dabar laikome blogiu, juk irgi kažkada buvo nauja). Teiginiai “Nyksta laisvė”, “Pažeidžiamos teisės” savaime nėra argumentas – reikia juos pagrįsti, įvertinti alternatyvas, pamąstyti, ar netaikome dvigubų standartų. Apie kitur neva pažeidžiamas teises juk garsiai šaukė (ir tebešaukia) ir totalitariniai režimai – Sovietų Sąjunga, nacistinė Vokietija, Šiaurės Korėja.

2.Pasąmoningas ar sąmoningas dalies vakarų europiečių įsitikinimas, kad Vakarų Europa yra tam tikras kultūrinis etalonas. Vakarų Europos pripažįstamos žmogaus teisės (Vakarų Europos kultūros dalis) esą yra visuotinės, turi būti etalonu ir visiems kitiems regionams, net ir visiškai skirtingoms civilizacijoms (kaip musulmonų, indų ar Rytų Azijos). O jei kur nors tvarkomasi skirtingai, tai žmogaus teisės ten esą pažeidžiamos, tos tautos esančios “necivilizuotos”, “atsilikusios”. Tačiau (kaip esu rašęs čia) pasaulyje egzistuoja galybė skirtingų žmogaus teisių suvokimų ir nė vieno jų teisingumo ar klaidingumo objektyviai įrodyti neįmanoma. Net Britanijoje ir JAV (išsiskyrusiose vos prieš 250 m.) kai kuriais klausimais esminių žmogaus teisių suvokimas skiriasi kardinaliai (teisė nešiotis ginklą, žodžio laisvė). Tai, kad tie patys demokratiniai metodai skirtinguose kraštuose priveda prie visai skirtingų įstatymų – puikus skirtingo suvokimo pavyzdys.

Bet savo šiandieninę kultūrą pranašesne už kitas laikantys vakarų europiečiai dažnai įsivaizduoja, esą visi pasaulio žmonės pasirinktų tokias pat teises, kaip Vakarų Europoje, jei tik jų šalyse būtų demokratija – reiškia, jei pasirenka kitokias vertybes, ten nėra demokratijos. Bet tikri faktai, kitų kultūrų žmonių savanoriški pasirinkimai, šią hipotezę paneigia.

Dar atkreipsiu dėmesį, kad Krikščionių persekiojimas senovės Romoje, Kryžiaus žygiai, Inkvizicijos raganų medžioklė ar Europos kultūros primetimas “necivilizuotoms” savo kolonijoms taip pat iš dalies buvo grįsti šituo pačiu įsitikinimu, kad Vakarų Europoje vyraujančios vertybės objektyviai pranašiausios – tik tos vertybės anuomet buvo kitos.

Pasvarstykite, ar spaudimas Vengrijai atmesti savo demokratiniais metodais priimtą Konstitucijos pataisą ir galimas Vengrijos (taigi, ir jos piliečių) teisių ribojimas neprimena anų laikų požiūrio?

Juk demokratija – tai ir teisė žmonėms patiems tiesiogiai ar netiesiogiai nusistatyti taisykles. Net 66% vengrų balsavo už Fidesz partiją – jie nusprendė. Kita vertus, kaip Konstituciją įmanoma pakeisti dabar, taip ją bus galima pakeisti ir ateityje – jei tik vengrai ateityje taip pat tvirtai nuspręs, kad jiems reikia kitokios tvarkos (juk visi demokratiniai mechanizmai lieka). Jei žmogus tikrai remia demokratiją jis gerbs ir šį, ir bet kurį ateinantį vengrų sprendimą.