Adventure žanro žaidimus laikau meno forma. Tai – reta meno forma, palyginus su televizijos filmais, knygomis ar spektakliais. Lietuvoje šiais kūriniais domisi mažiau žmonių. Tačiau pabandyti juos tikrai verta. Bet kaip ir kitur, taip ir tarp adventure žaidimų šiandien vyrauja vidutiniški abejotinos meninės vertės kūriniai. Viliuosi šis sąrašas padės jums pasirinkti aukšto lygio jūsų skoniui priimtiną kūrinį ir nenusivilti.

Keliolika, mano arba kitų kritikų nuomone, geriausių adventure:

Fantastiškas ir prasmingas "The Longest Journey"

Fantastiškas ir prasmingas The Longest Journey

Sąrašą pradėsiu nuo „The Longest Journey„. Istorija apie jauną meno studentę Eipril Rajan, kamuojamą itin tikroviškų sapnų. Visi tie sapnai – apie kažkokį keistą pasaulį. Ir vieną dieną tasai pasaulis pradeda skverbtis į Eiprilės gyvenimą jai ir nemiegant… Šis žaidiams – tikra „Ilgiausia kelionė“, kurios metu Eiprilė pasikeičia kaip asmenybė. Kartu ji suvokia pasaulio prigimtį. Tai – fantastika, tačiau ji sukurta itin išbaigtai. Siužetas neturi „skylių“ ir todėl pasaulio, jo prasmės vizija, pateikiama „The Longest Journey“, teoriškai galėtų egzistuoti ir iš tikrųjų. Autorius R. Tornkvistas galėjo sukurti ir analogišką ezoterinį kūrinį pavyzdžiui teigdamas, kad tai, ką patyrė Eiprilė, patyrė jis pats jaunystėje – ir toks kūrinys nenusileistų Karlosui Kastanedai ar Vladimirui Megrė.

Jeigu jums prie širdies Deno Brauno (Dan Brown) kūryba – rinkitės trijų adventure seriją „Gabriel Knight“ apie mistinių knygų rašytoją iš Naujojo Orleano Gabrielių Naitą. G. Naito knygos – paremtos tikrais faktais, kuriuos jis ir tiria žaidimų metu. Serijos autorė Džeinė Džensen itin sumaniai supina tikrus istorinius faktus, legendas bei sąmokslo teorijas, ir žaidimų herojų likimus. Iš Gabriel Knight serijos galima daug sužinoti apie įvairias mistinėmis istorijomis apipintas slaptąsias organizacijas, sektas ir apie antgamtiškus reiškinius. Tai gali būti puiki įžanga toliau domėtis šiomis temomis. Beje, visi trys Gabriel Knight žaidimai smarkiai skiriasi grafika: pirmasis yra animacinis, antrasis – su realiai filmuotais aktoriais (FMV), o trečiasis – trimatis. Išties yra iš ko rinktis.

The Dark Eye Edgaro Alano Po motyvais

The Dark Eye Edgaro Alano Po motyvais

Norite psichologinio siaubo? Kažin, ar kas čia prilygsta The Dark Eye. Edgaro Alano Po kūrinių motyvais sukurtas žaidimas tobulai perteikia šio rašytojo kuriamą atmosferą. Grafika įspūdinga ne trimačiu krauju, bet baugumu, kurį kuria vietoj herojų naudojamos plastilininės lėlės įdubusiomis akimis ir tai, ką gali įsivaizduoti liekant už kadro. Arba ko negali įžiūrėti.

Jei jums patinka gražios pasakos, magiškasis realizmas – didelį įspūdį paliks B. Sokalio Syberia. Tikroviškumo joje nereiktų ieškoti – čia daug kas (kultūros, religiniai papročiai, technologijos, gyvūnai) išgalvota ir žaidimo pasaulis tik panašus į mūsiškį. Bet kartu ir nepakankamai nuo jo skiriasi, kad tai būtų gryna fantastika. Amerikietė advokatė Keit Volker čia atvyksta užbaigti sandorio, pagal kurį Voralbergų šeimos šimtmečius valdyta prisukamų žaislų gamykla pereis stambiai korporacijai. Bet gamyklos savininkė ką tik mirusi, o paveldėtojas – išprotėjęs genijus Hansas Voralbergas – kažkur iškeliavo jau seniai seniai. Keitei tenka jį sekti – ir išvysti kitokią Europą, kuri čia mistifikuojama panašiai, kaip kai kurie europiečiai mistifikuoja Indiją ar indėnų kraštus.

Pasaką primena ir „Grim Fandango„, pasakojantis apie Mirusiųjų žemę Vėlinių dienomis. Ir apie Manuelį Kalaverą, neturintį gyvųjų, kuriuos galėtų per šią šventę aplankyti. Jis Mirusiųjų žemėje tik išpirkinėja kaltes. Iš šio trumpo aprašo galėtų pasirodyti, kad siužetas rimtas ir filosofinis – bet taip nėra. Mirusiųjų karalystė sukurta su humoru pasirėmus senais ir šiuolaikiniais Meksikos mitais bei politine padėtimi. Ten veši korupcija, o prieš valdžią kovoja partizanai.

Mėgstate klasikinę literatūrą ir norėtumėte, kad žaidimuose būtų keliami filosofiniai klausimai, atskleidžiama herojų psichologija? Patariu pažaisti „Faust„, dar žinomą kaip „Seven Games of the Soul“. Tai nėra tiesioginė Gėtės Fausto interpretacija – bet žmones įvairiais sandoriais gundantis Mefistofelis čia veikia. Tik Faustas kitas – nebe viduramžių daktaras, o nežinomos praeities juodaodis, XX a. viduryje atvykęs į apleistą atrakcionų parką. Vedamas (manipuliuojamas?) Mefistofelio čionai jis išgyvena septynias istorijas, pastaraisiais dešimtmečiais ištikusias parke gyvenusius žmones ir susijusias su nuodėmėmis bei moralinėmis dilemomis.

Filosofinę problemą kelia ir „Blade Runner„, sukurtas pagal to paties pavadinimo filmą. „Ar robotai, jeigu jie būtų identiški žmonėms, turėtų turėti ir tokias pačias teises, kaip žmonės?“ – tarp eilučių klausia šis fantastinis kūrinys. Čia yra daug galimų pabaigų ir jos priklauso nuo žaidėjo veiksmų.

Keli vaizdai rodomi vienu metu - vienas būdų kelti įtampą žaidime Fahrenheit

Fahrenheit“ į gilias mintis nepretenduoja, kaip ir į tikroviškumą. Užtat tai yra puikiai sukaltas trileris, prilygstantis milžiniškus biudžetus turintiems Holivudo kūriniams. Įtampa čia palaikoma nuolat ir jūsų sprendimai daro įtaką istorijos eigai.

Norite lengvo, bet tvirtai sukalto nuotykinio kūrinio? Adventure žanras ir čia turi ką pasiūlyti. 1997 m. „Broken Sword“ pasakoja apie teisės studentą Dž. Stobartą. Atostogaudamas Paryžiuje jis tampa žmogžudystės liudininku – ir nusprendžia pats viską ištirti. Akcentai čia kiti, nei „Gabriel Knight“ – nuotykiai, juokingi sutapimai nusveria realius istorinius faktus (nors pastarųjų irgi yra). „Broken Sword“ turi ir tris tęsinius, tačiau jie nė iš tolo neprilygsta originalui.

Jei traukia grynos komedijos, verta atkreipti dėmesį į „Monkey Island“ seriją apie nevykėlį piratą Gaibrašą Tripvudą. O jei labiau suprantate humorą apie „antrą galą“, išmėginkite „Leisure Suit Larry“ seriją apie plevėsą Larį Laferį (paskutiniai jos žaidimai, tiesa, yra ne adventure žanro ir nebe tų pačių kūrėjų, tad verta žaisti tik žaidimus iki septintojo).

Privatus detektyvas Teksas Merfis

Gal domina detektyvai, „Film noir“ stilius, juodas humoras? Puikus pasirinkimas – „Tex Murphy“ serija. Privatus tyrėjas Teksas Merfis gyvena pasaulyje po branduolinio karo, kur darbo laikas perkeltas į naktį, o nemažai žmonių – mutavę. Tai sukuria puikią antiutopinę atmosferą, bet fantastika čia nėra kertinis siužeto akmuo. Tiriamos žmogžudystės, keistos savižudybės, žmonių dingimai. T.y. tai, kas vyksta ir šiandieniniame pasaulyje. Trijuose paskutiniuose serijos žaidimuose vaidina tikri aktoriai (FMV), o turbūt geriausias žaidimas apie Teksą Merfį – ketvirtoji dalis „The Pandora Directive„.

Ir pabaigai pasilikau „The Last Express„. Šio žaidimo veiksmas vyksta pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, paskutiniajame „Rytų Ekspreso“ („Orient Express“) reise. Viskas čia atkurta be galo tiksliai – herojai kalba skirtingomis kalbomis ir net dialektais, o traukinio interjeras atvaizduotas pagal realias fotografijas. Jei mėgstate šitokį išbaigtumą, taip pat filmus ir knygas, kurių veiksmas vyksta praeityje, realių istorinių procesų apsuptyje – „The Last Express“ kaip tik jums.