Dalis žmonių į oro uostus atvyksta gerokai per anksti ir švaisto brangų kelionės laiką. Kiti – vėluoja į skrydžius ir patiria didelių nuostolių (kiekviename reise nepasirodo kokie 10% keleivių, turinčių bilietus).

Kaip išvengti abiejų kraštutinumų ir tinkamai apskaičiuoti laiką? Skridau jau daugiau nei 400 kartų ir į jokį skrydį nesu pavėlavęs, nors tikrai neatvykstu į oro uostą ir labai iš anksto.

Rekomenduojami laikai tinka ne kiekvienam

Visų pirma, nekreipkite dėmesio į visokiausius „rekomendacinius“ įspėjimus, kada neva „reikia atvykti į oro uostą“ (pvz. likus 2 ar 3 valandoms iki skrydžio). Visi jie yra skirti „chroniškiems vėluotojams“, nemokantiems skaičiuoti savo laiko ar keliaujantiems pirmą-antrą kartą ir, jei viską darysite protingai, galite kur kas geriau ir tiksliau reikiamą laiką paskaičiuoti pats.

Kas be ko, atvykti „prieš pat skrydį“ tarsi į traukinių stotį ar autobusų stotį irgi negalima, nes yra tam tikri „vėliausi laikai“ kurie viešai skelbiami. Būtent tuos laikus ir reikia labiausiai žinoti. Tai yra du laikai:
1.Vėliausias registracijos laikas. Vėliausias laikas, kada galite priduoti bagažą ir registruotis, jei nesiregistravote internetu. Šis laikas visai nesvarbus, jeigu registravotės internetu ir keliaujate tik su rankiniu bagažu. Paprastai šis laikas – tai 40 arba 60 minučių iki skrydžio.
2.Vartų į lėktuvą uždarymo laikas. Vėliausias laikas, kada keleiviai įleidžiami į lėktuvą. Paprastai 15-30 minučių iki skrydžio. Šis laikas svarbus visiems keleiviams ir net jei ateisite į lėktuvą dar jam stovint prie vartų, bet jau po šio laiko (pvz. 5 min. iki skrydžio), jūsų greičiausiai į lėktuvą nebeįleis, o bilietą prarasite.

Registracijso į skrydį eilės. Jos labiausiai užgrūstos ~1,5 val. prieš skrydį, paskui ištuštėja

Skelbiami dar tokie laikai: registracijos pradžios laikas, vartų į lėktuvą atidarymo laikas. Tačiau neprivalote nei registruotis registracijos pradžioje, nei lipti į lėktuvą vienas pirmųjų (tiesą pasakius, vartai į lėktuvus beveik niekada numatytu laiku nėra atidaromi – parašytas laikas yra paankstintas bent 5-15 min. dėl “chroniškų vėluotojų”).

Aišku, turėkite omenyje, kad oro uoste sugaišite: laiko atims saugumo patikra, jeigu skrendate į kitą šalį ir ne Šengeno erdvėje – pasų kontrolė, o dideliuose oro uostuose – ir tiesiog ėjimas prie vartų. Tad pasilikite šitam pakankamai laiko, o jei nepažįstate oro uosto – dar kiek atsargos. Verta pridėti 10-20 min. saugumo patikrai (šis laikas būna jau po registracijos), 10 min. pasų patikrai, 10-20 min. registracijai, 10-20 min. nuėjimui iki vartų dideliuose oro uostuose.

Tarkime, registracijos pabaiga – 40 min. iki skrydžio, vartų uždarymas – 20 min. iki skrydžio ir oro uostas didelis, bet skrydis Šengeno erdvėje, tad pasų patikros nėra. Jūs iš anksto nesiregistravote, tad teks registruotis vietoje. Galite atvykti į oro uostą vėliausiai 50-60 min. iki skrydžio: per 10-20 min. praeisite registraciją, per 10-20 min. (po registracijos) saugumo patikrą ir liks kokios 10-30 min. nueiti iki vartų.

Jei kažkur būtų netikėtai didelės eilės – nerizikuojate. Jei taip atsitiktų, kad iki skrydžio būtų likę mažai laiko, paprastai galite paprašyti jus praleisti prie patikros be eilės, atsiprašyti. Aišku, jei iš karto suplanuojate „beveik vėluoti“ ir visų atsiprašinėti, lįsti be eilės, tai jau nėra gražu – bet jei planavote spėti, o kažkas atsitiko ir taip būna tik retkarčiais – normalu.

Daug keleivių išsirikuoja į eilę vos atsidaro laipinimo vartai (ar net anksčiau). Nebūtina – galite įsijungti į eilę ir laipinimo pabaigoje.

Tai, ką parašiau, galioja “įprastam keleiviui”: t.y. kuris skrenda ne pirmą kartą. Seneliams, neįgaliesiems, šeimoms su kūdikiais gali reikėti papildomo laiko: jūs geriausiai save pažįstate ir žinote, kiek papildomai reikės laiko būtent jūsų poreikiams. Taip pat papildomo laiko galite prisidėti, jei skridote jau seniai ir nėra viskas aišku.

Svarbiausia – nevėluoti į patį oro uostą

Daugelis pavėlavusių į lėktuvą vėluoja ne todėl, kad nespėjo nueiti iki vartų oro uoste, o todėl, kad netinkamai paskaičiavo, kiek laiko užtruks nusigauti iki paties oro uosto. Bepigu, jei nakvojate prie oro uosto: tada tikrai galite ateiti ~60 min iki skrydžio. Bet jei atvykstate iš centro, numatyti laiką išties sunku, negalima vadovautis vien tvarkaraščiais ar „Google Maps“: tarkime, manasis autobusas iš Londono centro į Lutono oro uostą dėl kamščių vėlavo pusvalandžiu. Planavau atvykti 1,5 val. iki skrydžio, atvykau likus 1 val. Viskas buvo gerai – bet jei būčiau planavęs atvykti likus 1 val. iki skrydžio ir atvykęs likus 30 min., jau būčiau pavėlavęs (nebuvau įsiregistravęs internetu, o registracijos pabaigos laikas buvo 40 minučių prieš skrydį).

Taigi, priklausomai nuo to, kaip važiuojate į oro uostą, reikia „užsimesti“ papildomai laiko. Itin neprognozuojamas važiavimas per miestą automobiliu ar autobusu, taip pat ilgų atstumų važiavimas (nemaža tikimybė, kad kažkur bus avarija ir jos sukelti kamščiai ar pan.). Tokiais atvejais, verta „užmesti“ atsargai kokius 50% važiavimo laiko – aišku, tą atsargą pridedant ne prie 2 „rekomenduojamų“ valandų iki skrydžio, bet prie, tarkime, 1 iki skrydžio likusios valandos. Tai yra, jei iki oro uosto, pagal tvarkaraštį, važiuosite valandą, tai 50% bus pusvalandis. Reiškia, išvažiuokite iš centro likus bent 2,5 val. iki skrydžio: 1 val. oficialiam važiavimui, 30 min. rezervas kamščiams, ir 1 val. formalumams pačiame oro uoste (registracija, saugumo patikra ir t.t.).

Tokie kamščiai – dažniausia vėlavimo į lėktuvus priežastis

Metro, traukiniai prognozuojami kur kas labiau nei autobusai. Bet kaip bevažiuotumėte, išnagrinėkite grafiką: negalite tikėtis, kad atėję į stotelę rasite reikiamą transportą. Be to, papildomai pagalvokite, „kas būtų jei neatvažiuotų vienas autobusas/traukinys“. Tarkime, jei važiuoja kas 15 min. – “ar spėčiau, jei tektų išvažiuoti 15 min. vėliau?”; jei važiuoja kas 30 min. – “ar spėčiau, jei tektų išvažiuoti 30 min. vėliau?”. To tikimybė nėra labai didelė, bet ne tokia ir maža, kad nekreipti dėmesio, kai „ant kortos pastatytas“ bilietas.

Pavėluoti į skrydį – ne katastrofa

Nors į skrydžius nesu vėlavęs ir tikrai nenorėčiau, ir tai yra neabejotinai nuostolinga, liūdna žiūrėti, kaip kai kurie žmonės turi tikrą „vėlavimo į skrydį fobiją“ ir aukoja ištisas valandas atostogų, kad atvažiuotų į oro uostą 3 ar 5 val. iki skrydžio, galvoja visokiausius neįtikėtinus „o kas jeigu“ („o kas jei ne vienas kamštis, o trys, ir paskui dar didžiulės eilės ir prie saugumo, ir prie pasų kontrolės?“).

Paskui tokiems žmonėms tenka sėdėti ant lagaminų ir laukti, kol atsidarys registracija – nes ji daug kur atidaroma prieš kokias 2,5-3 val. – ir anksčiau atvažiavusieji net negali praeiti per saugumo patikrą ar pasų kontrolę, priduoti lagaminų.

Kaip taisyklė, tokią fobiją dažniausiai turi mažai keliaujantieji ir visi tuo anksčiau susirenka į oro uostą, kuo skrydyje yra daugiau retai keliaujančių žmonių. Pvz. kai skridau iš Honolulu į Madžūrą, kur dauguma keleivių buvo skurdūs imigrantai iš Maršalo salų į JAV, grįžtantys aplankyti giminių, keleiviai pradėjo prie oro uosto durų būriuotis dar likus 4-5 val. iki skrydžio kai oro uostas buvo užrakintas! Kokias 1-2 val. jie tik viltingai stebėjo stiklines oro uosto duris.

Daugiau pakeliavę žmonės įpranta prie oro uosto procedūrų. Kita vertus, fobija pavėluoti kai kuriems lieka – nes mato, kokie brangūs bilietai, ypač kai reikia pirkti paskutiniu momentu, ir nenori prarasti tų pinigų.

Tačiau supraskite ir tai: atostogų laikas irgi kainuoja. Jei, tarkime, savaitgalis Paryžiuje, kartu su skrydžiais, jūsų šeimai kainuoja 480 eurų, ir per tą savaitgalį, neskaitant laiko, kurį pramiegosite, turėsite kokias 24 aktyvias valandas – reiškia, kiekviena kelionės valanda jums kainuoja 20 eurų. Ar verta aukoti dvi tokias brangias valandas (40 eurų) ir praleisti jas nuobodžiai oro uoste, užuot aplankius kokią papildomą lankytiną vietą?

Taip, verta aukoti kažkiek laiko, jei rizika reali. Tačiau jei vadovausitės šio straipsnio patarimais, tikimybė vėluoti jau bus minimali. Jeigu atvyksite dar 2 val. anksčiau nei verta – supraskite, kad gal būtų tik koks vienas atvejis iš 1000, kada atvykdami prieš 1,5 val. pavėluotumėte, o atvykdami prieš 3,5 val. nepavėluotumėte. Man toks išvis nepasitaikė. Dėl tokios mažos tikimybės tikrai neapsimoka aukoti brangaus laiko, nervintis kiekvienoje kelionėje

Be to, jei pavėluosite, daugeliu atveju neprivalėsite pirkti naujo bilieto ir jau tikrai neliksite „amžiams už Lietuvos ribų“ – avialinijos turi visokių pasiūlymų, kur galite susimokėti tik „vėlavimo mokestį“ ir būti perkeltas į sekantį skrydį. Mokestis, aišku, didelis, bet vis tiek gali būti mažesnis, nei paskutinę minutę pirkti naują bilietą. Jei pavėluotumėte, eikite prie atiitnkamų avialinijų atstovybės, pasidomėkite jų politika internete: kartais darbuotojai gali nežinoti sąlygų ir reikia jiems parodyti.

Kvailiausios klaidos: kaip pavėluojama į lėktuvą dažniausiai

Galiausiai reikia pažymėti, kad didelė dalis keleivių pavėluoja į skrydį ne todėl, kad būtų netinkamai apskaičiavę nuvažiavimo į oro uostą laiką, bet todėl, kad padaro vieną šių “kvailų klaidų”:
*Pramiega rytinį skrydį. Aš visuomet nusistatau kelis žadintuvus ir keliems skirtingiems laikams: nes vienas gali nesuskambėti, jo galima neišgirsti, per miegus nuspausti, telefonas ar laikrodis išsikrauti ir pan. “Žadinkitės” visokiais metodais: telefono žadintuvas, prašymas viešbučio registratūrai, kad jus “pakeltų”, prašymas vyrui ar žmonai irgi prisisukti žadintuvą ir pan.
*Sumaišo skrydžio laiką ar datą. Visuomet pasižymiu tikslų skrydžio laiką keliose vietose. Jei gaunu informaciją, kad skrydžio laikas pakeistas – keičiu, ką įsirašęs. Šiuolaikiniai telefonai turi problemą: kartais neklausti pakeičia laikus (kei pervažiuojate laiko juostas).
*Pamiršta ką nors svarbaus namie. Ypač skrydžio bilietus, pasą – ir, tarkime, tai pastebi tik oro uoste. Todėl šiuos dalykus susiruošiu dar skrydžio išvakarėse.
*Užsimiršta jau pačiame oro uoste. Nueiti į oro uostą laiku dar ne viskas – reikia ir laiku įlipti į lėktuvą. Deja, žinau istorijų, kai žmonės perėję kontrolę, susiradę vartus, staiga atsipalaiduoja ir išeina apsipirkti, pavalgyti, pailsėti – ir praleidžia skrydį! Neatsipalaiduokite iki pat sėdėsite lėktuve, nuolat tikrinkite tablo, pasidarykite telefone priminimus.

Jei nedarysite šių klaidų, tikimybė pavėluoti į skrydį jau sumažės kelis kartus.