Išskleisti meniu

Kada būti oro uoste?

Prieš kiek laiko atvykti į oro uostą?

Prieš kiek laiko atvykti į oro uostą?

| 9 komentarai

Dalis žmonių į oro uostus atvyksta gerokai per anksti ir švaisto brangų kelionės laiką. Kiti – vėluoja į skrydžius ir patiria didelių nuostolių (kiekviename reise nepasirodo kokie 10% keleivių, turinčių bilietus).

Kaip išvengti abiejų kraštutinumų ir tinkamai apskaičiuoti laiką? Skridau jau daugiau nei 400 kartų ir į jokį skrydį nesu pavėlavęs, nors tikrai neatvykstu į oro uostą ir labai iš anksto.

Rekomenduojami laikai tinka ne kiekvienam

Visų pirma, nekreipkite dėmesio į visokiausius „rekomendacinius“ įspėjimus, kada neva „reikia atvykti į oro uostą“ (pvz. likus 2 ar 3 valandoms iki skrydžio). Visi jie yra skirti „chroniškiems vėluotojams“, nemokantiems skaičiuoti savo laiko ar keliaujantiems pirmą-antrą kartą ir, jei viską darysite protingai, galite kur kas geriau ir tiksliau reikiamą laiką paskaičiuoti pats.

Kas be ko, atvykti „prieš pat skrydį“ tarsi į traukinių stotį ar autobusų stotį irgi negalima, nes yra tam tikri „vėliausi laikai“ kurie viešai skelbiami. Būtent tuos laikus ir reikia labiausiai žinoti. Tai yra du laikai:
1.Vėliausias registracijos laikas. Vėliausias laikas, kada galite priduoti bagažą ir registruotis, jei nesiregistravote internetu. Šis laikas visai nesvarbus, jeigu registravotės internetu ir keliaujate tik su rankiniu bagažu. Paprastai šis laikas – tai 40 arba 60 minučių iki skrydžio.
2.Vartų į lėktuvą uždarymo laikas. Vėliausias laikas, kada keleiviai įleidžiami į lėktuvą. Paprastai 15-30 minučių iki skrydžio. Šis laikas svarbus visiems keleiviams ir net jei ateisite į lėktuvą dar jam stovint prie vartų, bet jau po šio laiko (pvz. 5 min. iki skrydžio), jūsų greičiausiai į lėktuvą nebeįleis, o bilietą prarasite.

Registracijos į skrydį eilės. Jos labiausiai užgrūstos ~1,5 val. prieš skrydį, paskui ištuštėja

Registracijso į skrydį eilės. Jos labiausiai užgrūstos ~1,5 val. prieš skrydį, paskui ištuštėja

Skelbiami dar tokie laikai: registracijos pradžios laikas, vartų į lėktuvą atidarymo laikas. Tačiau neprivalote nei registruotis registracijos pradžioje, nei lipti į lėktuvą vienas pirmųjų (tiesą pasakius, vartai į lėktuvus beveik niekada numatytu laiku nėra atidaromi – parašytas laikas yra paankstintas bent 5-15 min. dėl “chroniškų vėluotojų”).

Aišku, turėkite omenyje, kad oro uoste sugaišite: laiko atims saugumo patikra, jeigu skrendate į kitą šalį ir ne Šengeno erdvėje – pasų kontrolė, o dideliuose oro uostuose – ir tiesiog ėjimas prie vartų. Tad pasilikite šitam pakankamai laiko, o jei nepažįstate oro uosto – dar kiek atsargos. Verta pridėti 10-20 min. saugumo patikrai (šis laikas būna jau po registracijos), 10 min. pasų patikrai, 10-20 min. registracijai, 10-20 min. nuėjimui iki vartų dideliuose oro uostuose.

Tarkime, registracijos pabaiga – 40 min. iki skrydžio, vartų uždarymas – 20 min. iki skrydžio ir oro uostas didelis, bet skrydis Šengeno erdvėje, tad pasų patikros nėra. Jūs iš anksto nesiregistravote, tad teks registruotis vietoje. Galite atvykti į oro uostą vėliausiai 50-60 min. iki skrydžio: per 10-20 min. praeisite registraciją, per 10-20 min. (po registracijos) saugumo patikrą ir liks kokios 10-30 min. nueiti iki vartų.

Jei kažkur būtų netikėtai didelės eilės – nerizikuojate. Jei taip atsitiktų, kad iki skrydžio būtų likę mažai laiko, paprastai galite paprašyti jus praleisti prie patikros be eilės, atsiprašyti. Aišku, jei iš karto suplanuojate „beveik vėluoti“ ir visų atsiprašinėti, lįsti be eilės, tai jau nėra gražu – bet jei planavote spėti, o kažkas atsitiko ir taip būna tik retkarčiais – normalu.

Daug keleivių išsirikuoja į eilę vos atsidaro laipinimo vartai i(ar net anksčiau). Nebūtina - galite įsijungti į eilę ir laipinimo pabaigoje.

Daug keleivių išsirikuoja į eilę vos atsidaro laipinimo vartai (ar net anksčiau). Nebūtina – galite įsijungti į eilę ir laipinimo pabaigoje.

Tai, ką parašiau, galioja “įprastam keleiviui”: t.y. kuris skrenda ne pirmą kartą. Seneliams, neįgaliesiems, šeimoms su kūdikiais gali reikėti papildomo laiko: jūs geriausiai save pažįstate ir žinote, kiek papildomai reikės laiko būtent jūsų poreikiams. Taip pat papildomo laiko galite prisidėti, jei skridote jau seniai ir nėra viskas aišku.

Svarbiausia – nevėluoti į patį oro uostą

Daugelis pavėlavusių į lėktuvą vėluoja ne todėl, kad nespėjo nueiti iki vartų oro uoste, o todėl, kad netinkamai paskaičiavo, kiek laiko užtruks nusigauti iki paties oro uosto. Bepigu, jei nakvojate prie oro uosto: tada tikrai galite ateiti ~60 min iki skrydžio. Bet jei atvykstate iš centro, numatyti laiką išties sunku, negalima vadovautis vien tvarkaraščiais ar „Google Maps“: tarkime, manasis autobusas iš Londono centro į Lutono oro uostą dėl kamščių vėlavo pusvalandžiu. Planavau atvykti 1,5 val. iki skrydžio, atvykau likus 1 val. Viskas buvo gerai – bet jei būčiau planavęs atvykti likus 1 val. iki skrydžio ir atvykęs likus 30 min., jau būčiau pavėlavęs (nebuvau įsiregistravęs internetu, o registracijos pabaigos laikas buvo 40 minučių prieš skrydį).

Taigi, priklausomai nuo to, kaip važiuojate į oro uostą, reikia „užsimesti“ papildomai laiko. Itin neprognozuojamas važiavimas per miestą automobiliu ar autobusu, taip pat ilgų atstumų važiavimas (nemaža tikimybė, kad kažkur bus avarija ir jos sukelti kamščiai ar pan.). Tokiais atvejais, verta „užmesti“ atsargai kokius 50% važiavimo laiko – aišku, tą atsargą pridedant ne prie 2 „rekomenduojamų“ valandų iki skrydžio, bet prie, tarkime, 1 iki skrydžio likusios valandos. Tai yra, jei iki oro uosto, pagal tvarkaraštį, važiuosite valandą, tai 50% bus pusvalandis. Reiškia, išvažiuokite iš centro likus bent 2,5 val. iki skrydžio: 1 val. oficialiam važiavimui, 30 min. rezervas kamščiams, ir 1 val. formalumams pačiame oro uoste (registracija, saugumo patikra ir t.t.).

Baisiame kamštyje stringantys Bankoko miesto autobusai

Tokie kamščiai – dažniausia vėlavimo į lėktuvus priežastis

Metro, traukiniai prognozuojami kur kas labiau nei autobusai. Bet kaip bevažiuotumėte, išnagrinėkite grafiką: negalite tikėtis, kad atėję į stotelę rasite reikiamą transportą. Be to, papildomai pagalvokite, „kas būtų jei neatvažiuotų vienas autobusas/traukinys“. Tarkime, jei važiuoja kas 15 min. – “ar spėčiau, jei tektų išvažiuoti 15 min. vėliau?”; jei važiuoja kas 30 min. – “ar spėčiau, jei tektų išvažiuoti 30 min. vėliau?”. To tikimybė nėra labai didelė, bet ne tokia ir maža, kad nekreipti dėmesio, kai „ant kortos pastatytas“ bilietas.

Pavėluoti į skrydį – ne katastrofa

Nors į skrydžius nesu vėlavęs ir tikrai nenorėčiau, ir tai yra neabejotinai nuostolinga, liūdna žiūrėti, kaip kai kurie žmonės turi tikrą „vėlavimo į skrydį fobiją“ ir aukoja ištisas valandas atostogų, kad atvažiuotų į oro uostą 3 ar 5 val. iki skrydžio, galvoja visokiausius neįtikėtinus „o kas jeigu“ („o kas jei ne vienas kamštis, o trys, ir paskui dar didžiulės eilės ir prie saugumo, ir prie pasų kontrolės?“).

Paskui tokiems žmonėms tenka sėdėti ant lagaminų ir laukti, kol atsidarys registracija – nes ji daug kur atidaroma prieš kokias 2,5-3 val. – ir anksčiau atvažiavusieji net negali praeiti per saugumo patikrą ar pasų kontrolę, priduoti lagaminų.

Kaip taisyklė, tokią fobiją dažniausiai turi mažai keliaujantieji ir visi tuo anksčiau susirenka į oro uostą, kuo skrydyje yra daugiau retai keliaujančių žmonių. Pvz. kai skridau iš Honolulu į Madžūrą, kur dauguma keleivių buvo skurdūs imigrantai iš Maršalo salų į JAV, grįžtantys aplankyti giminių, keleiviai pradėjo prie oro uosto durų būriuotis dar likus 4-5 val. iki skrydžio kai oro uostas buvo užrakintas! Kokias 1-2 val. jie tik viltingai stebėjo stiklines oro uosto duris.

Daugiau pakeliavę žmonės įpranta prie oro uosto procedūrų. Kita vertus, fobija pavėluoti kai kuriems lieka – nes mato, kokie brangūs bilietai, ypač kai reikia pirkti paskutiniu momentu, ir nenori prarasti tų pinigų.

Tačiau supraskite ir tai: atostogų laikas irgi kainuoja. Jei, tarkime, savaitgalis Paryžiuje, kartu su skrydžiais, jūsų šeimai kainuoja 480 eurų, ir per tą savaitgalį, neskaitant laiko, kurį pramiegosite, turėsite kokias 24 aktyvias valandas – reiškia, kiekviena kelionės valanda jums kainuoja 20 eurų. Ar verta aukoti dvi tokias brangias valandas (40 eurų) ir praleisti jas nuobodžiai oro uoste, užuot aplankius kokią papildomą lankytiną vietą?

Taip, verta aukoti kažkiek laiko, jei rizika reali. Tačiau jei vadovausitės šio straipsnio patarimais, tikimybė vėluoti jau bus minimali. Jeigu atvyksite dar 2 val. anksčiau nei verta – supraskite, kad gal būtų tik koks vienas atvejis iš 1000, kada atvykdami prieš 1,5 val. pavėluotumėte, o atvykdami prieš 3,5 val. nepavėluotumėte. Man toks išvis nepasitaikė. Dėl tokios mažos tikimybės tikrai neapsimoka aukoti brangaus laiko, nervintis kiekvienoje kelionėje

Be to, jei pavėluosite, daugeliu atveju neprivalėsite pirkti naujo bilieto ir jau tikrai neliksite „amžiams už Lietuvos ribų“ – avialinijos turi visokių pasiūlymų, kur galite susimokėti tik „vėlavimo mokestį“ ir būti perkeltas į sekantį skrydį. Mokestis, aišku, didelis, bet vis tiek gali būti mažesnis, nei paskutinę minutę pirkti naują bilietą. Jei pavėluotumėte, eikite prie atiitnkamų avialinijų atstovybės, pasidomėkite jų politika internete: kartais darbuotojai gali nežinoti sąlygų ir reikia jiems parodyti.

Kvailiausios klaidos: kaip pavėluojama į lėktuvą dažniausiai

Galiausiai reikia pažymėti, kad didelė dalis keleivių pavėluoja į skrydį ne todėl, kad būtų netinkamai apskaičiavę nuvažiavimo į oro uostą laiką, bet todėl, kad padaro vieną šių “kvailų klaidų”:
*Pramiega rytinį skrydį. Aš visuomet nusistatau kelis žadintuvus ir keliems skirtingiems laikams: nes vienas gali nesuskambėti, jo galima neišgirsti, per miegus nuspausti, telefonas ar laikrodis išsikrauti ir pan. “Žadinkitės” visokiais metodais: telefono žadintuvas, prašymas viešbučio registratūrai, kad jus “pakeltų”, prašymas vyrui ar žmonai irgi prisisukti žadintuvą ir pan.
*Sumaišo skrydžio laiką ar datą. Visuomet pasižymiu tikslų skrydžio laiką keliose vietose. Jei gaunu informaciją, kad skrydžio laikas pakeistas – keičiu, ką įsirašęs. Šiuolaikiniai telefonai turi problemą: kartais neklausti pakeičia laikus (kei pervažiuojate laiko juostas).
*Pamiršta ką nors svarbaus namie. Ypač skrydžio bilietus, pasą – ir, tarkime, tai pastebi tik oro uoste. Todėl šiuos dalykus susiruošiu dar skrydžio išvakarėse.
*Užsimiršta jau pačiame oro uoste. Nueiti į oro uostą laiku dar ne viskas – reikia ir laiku įlipti į lėktuvą. Deja, žinau istorijų, kai žmonės perėję kontrolę, susiradę vartus, staiga atsipalaiduoja ir išeina apsipirkti, pavalgyti, pailsėti – ir praleidžia skrydį! Neatsipalaiduokite iki pat sėdėsite lėktuve, nuolat tikrinkite tablo, pasidarykite telefone priminimus.

Jei nedarysite šių klaidų, tikimybė pavėluoti į skrydį jau sumažės kelis kartus.

Straipsnio temos: , , , ,


    9 komentarai

  1. Vertingi pastebėjimai.

    Tiesa, atkreipsiu dėmesį, kad 10% nepasirodžiusių keleivių yra gana drastiškas skaičius. Tai realu, bet gana reta. Linkčiau prie kokių 3%.

    Dar pateiksiu gerą pavyzdį, kaip sėkmingai pagal straipsnio patarimus galima susiplanuoti laiką. Visai neseniai skridau iš Belgrado. Išvykimas 11.25 ryte. Kadangi keliavau tik su rankiniu bagažu, norėjau atvykti likus gerai valandai, t.y. apie 10.20. Tinkamiausias autobusas į oro uostą atvyksta 10.00 (kitas atvyktų per vėlai), tačiau kaip taisyklė pasirinkau dar vieną ankstesnį – atvyksta apie 9.30. Ankstoka, bet nepasigailėjau – pirmąjį autobusą praleidau (painus stotelės išdėstymas – pasirodo, vienoje vietoje autobusas išleidžia keleivius, kitoje įsileidžia; laukiau netinkamoje vietoje). Taigi įlipau į antrąjį, taip išnaudodamas savo rezervą, bet vis dar atvykdamas visiškai laiku.

    Atvykęs į oro uostą sužinojau, kad reisas vėluos 2 val. Galima nervintis ir tuščiai leisti laiką laukiamojoje salėje, tačiau aš apsidžiaugiau – visai šalia oro uosto yra įsikūręs Belgrado aviacijos muziejus, kurio nespėjau aplankyti praeitą dieną.

    Labai retais atvejais lėktuvo vėlavimas gali sutrumpėti (pakeičiami orlaiviai ar pan.). Tačiau šioje situacijoje pažiūrėjau, kad lėktuvas kaip tik pakilo iš kito miesto, todėl tikrai atvyks naujuoju laiku ir kiti pakeitimai menkai tikėtini. Visiems skaitytojams taip pat rekomenduoju plačiau pasidomėti lėktuvo vėlavimu – reisą aptarnaujantys agentai žino arba gali sužinoti, ar lėktuvas jau atvyksta, ar nusimato kitų pakeitimų. Jei reisas jungiamasis, galima ir verta iš karto pasidomėti perkėlimo į kitą reisą galimybėmis. Na, bet tai jau kita tema.

    • Dėkui,

      Geras patarimas dėl pasidomėjimo lėktuvo vėlavimu. Jei lėktuvas dar neatskridęs, jo dabartinę vietą galima pamatyti http://www.flightradar24.com svetainėje.

      Dėl neatėjusiųjų į skrydį procentų – tie skaičiai labai priklauso nuo reiso: manau tikrai yra daug reisų kur 3% ar mažiau. Aviakompanijos, skaičiuodamos, kiek per daug parduoti bilietų, atsižvelgia į tai, koks reisas. Nepasirodyti skatina daug aplinkybių, pvz.:
      *Pavėlavę ankstesni lėktuvai. Jeigu skrydis yra toks, į kurį daug keleivių suvežama iš kitur, tai bent vienas toks vėluojantis reisas atims dalį keleivių. Tarkim, Varšuva-Niujorkas tikriausiai daug kas skrenda ir iš Vilniaus, ir Rygos, ir Minsko, ir kitur. Tai pavėlavus Vilnius-Varšuva, Ryga-Varšuva, Minskas-Varšuva gali “atsilaisvinti” dalis vietų. Taip pat ir atvirkščiai – pavėlavus Niujorkas-Varšuva, “atsilaisvina” vietos Varšuva-Vilnius, Varšuva-Ryga, Varšuva-Minskas skrydžiuose.
      *Pasikeitusios aplinkybės. Atšauktas verslo susitikimas ir pan. Ypač būdinga reisams kur skrendama darbo reikalais.
      *Pigūs bilietai. Kai bilietai kainuoja 10 ar 20 eurų, pažįstu ne vieną žmogų, kurie perka juos net ir kai tiksliai nežino, kad galės skristi (gal pvz. neišleis atostogų ar pan.), o paskui kokiu kas dešimtu ar kas penktu bilietu nepasinaudoja.
      *Liga, artimojo mirtis, nelaimė ir kt.
      *Iš tikrųjų pavėlavę į skrydį žmonės (dėl eismo kamščių, nesugebėjimo planuoti ir kt.) – tai tik mažuma “neskridusiųjų”.

      Ties kiekviena iš šių aplinkybių žinau nemažai atvejų iš aplinkos, kad žmonės neskrido. Verta pažymėti, kad, kai atsisako vienos kelionės, žmogus neskrenda ne vieną kartą, o du ar keturis kartus (praleidžia ir jungiamuosius skrydžius, atgalinius skrydžius).

      Aišku, ten, kur bilieto kaina sąlyginai didelė, kur daugelis keleivių skrenda tiesiogiai, kur daugelis keleivių moka už bilietus patys (t.y. skrenda ne darbo reikalais) – ten, aišku, neatėjusiųjų į skrydį skaičiai gerokai mažesni.

  2. Patarimai geri, labai panašių principų laikausi ir pats. Esu skridęs irgi kokius porą šimtų kartų, kol kas netekę pavėluoti į oro uostą (išskyrus vieną atvejį, kai mano rytinį skrydį išvakarėse paankstino viena valanda, o manęs informacija nepasiekė. Tačiau avialinijos pasirūpino, kad grįžčiau tik pora valandų vėliau ir geresnėmis sąlygomis). Norėčiau, kad ir niekada netektų..

    Visgi kadangi kartais keliauju grupėse, esu pratęs ir prie kitokių požiūrių. Pasikalbu ir su kitais keliautojais. Todėl galvoju, čia pravers išskirti ir atvejus, kai į oro uostą geriau atvykti ne paskutinę minutę, o su didesniu laiko rezervu (esu matęs 2 valandas Europoj, o 3 – kitur paminėtas ir kelionės draudimo atmintinėse; nežinau, galbūt šio termino nepaisymas turėtų įtakos ir galimybei pasinaudoti juo):

    Nepasitiki savo žiniom, kaip pasiekti oro uostą – vyksti iš šio miesto pirmą kartą, ar po ilgo laiko, nesi visai tikras dėl autobuso ar traukinio tvarkaraščio, apmokėjimo būdo ir būdo, sustojimo vietos. Grafikai gali skirtis, autobusai gali visai nekursuoti per šventes, arba pvz. Izraely šabo metu. Šiuos dalykus verta išsiaiškinti dar prieš kelionę ir/ar jos metu (pvz. iš anksto nueiti pasižiūrėti stotelės, ar tikrai ten stovi reikiami autobusai, ir kurioj gatvės pusėj. Jei gausiai būriuojasi žmonės su lagaminais ant ratukų, tai geras ženklas. Dėl tvarkaraščių, matytų internete, galima dar perklausti sutikto vairuotojo).

    Yra keliautojų, kurie natūraliai ilgiau užtrunka (yra vyresnio amžiaus ir lėčiau vaikšto, turi sveikatos problemų, būna su mažais vaikais). Būnant vienu iš tokių, arba keliaujant kartu su jais geriau turėti didesnę laiko atsargą. Ji svarbi ir keliaujant pirmą kartą arba keliaujant tiek retai, kad oro uosto procedūrų eiliškumas ir niuansai prisimiršta.

    Keliaujama didesne grupe (6+). Irgi verčiau vykti šiek tiek anksčiau, nes kuo daugiau dalyvių, tuo didesnis šansas, kad kažkas kažkur užtruks, prapuls, nežinos, turės skirtingą įsivaizdavimą ir t.t., be to, didesnės grupės jau pačios savaime sudaro šiokią tokią eilę.

    Yra keliautojų, kurie ar dėl to, kad yra lėtesni (kaip jau aptarta), ar dėl savo charakterio ypatybių sieks, kad į oro uostą būtų atvykta kuo anksčiau – kitaip jie jausis nesaugiai ir nuolat blaškys tavo dėmesį, kada gi jau važiuosim, ar tikrai spėsim, o kas, jei ne, ir t.t. Jei tokie balsai grupėj dominuoja, kartais daugiau nervų sueikvosi, jei bandysi juos atkakliai įtikinti priešingai, ir tos išloštos paskutinės kelionės valandos nebus smagios niekam, tad geriau iš anksto šiek tiek nusileist, rast pakenčiamą kompromisą, ypač jei jūsų grupė negali laikinai išsiskirt.

    Kai kurie keliautojai turi specifinių priežasčių, kodėl nori pasiekti oro uostą anksčiau – turėti laiko įregistruoti bagažą, ypač jei šis neįprastas (pvz. gabenasi dviračius), pasinaudoti nemokamu wifi internetu ar elektros lizdais, susigrąžinti mokesčius nuo kelionėj įsigytų pirkinių, nusipirkti suvenyrų, kurių nespėjo ar nerado mieste, specifinių kvepalų, nusipirkti ar nemokamai rasti prisipilti vandens, gerai parūkyti prieš skrydį, nes paskui ilgai negalės. Lartais net – elementariai sušilti ir pasėdėti (jei keliaujat ten, kur šalta, ir jei kelionės tempas buvo didelis). Šit mano aplinkoj yra žmonių, kurie turi skrydžio baimę ir prieš skrydį duty free zonoj skuba susiieškoti nusipirkti lengvai atkemšamo alkoholio ir išgerti, kad per skrydį būtų ramesni (nors šiaip visai nevartoja alkoholio). Kai kuriuose oro uostuose mačiau dušus, pvz. Varšuvoje. Teherano oro uoste mačiau nemokamus ir gana tuščius gultus – galima visai padoriai nusnausti. Neseniai teko eiti į maldos kambarį kviesti bendrakeleivio paskubėti prie vartų, nes daugelis buvo praėję. 🙂 Visada gerai dar iš anksto sužinoti grupės narių lūkesčius. Skaičiau, kad būna oro uostų, kurie tiesiog gražūs, įdomūs savaime, kaip objektai (pvz. Singapūro, bet neteko būti), gali norėtis tiesiog juos pačius apžiūrėti.

    Skrydis naktį, ar anksti ryte, tad norima sutaupyti ir nepirkti nakvynės, o mieste jau nebelabai yra ką veikti, ar šiaip nuovargis po ilgos dienos. Esu pvz. šitaip 1 nakties, iškart po Naujųjų sutikimo sėdęs į autobusą oro uostan ir važiavęs laukti skrydžio paryčiais.

    Kai būti prie vartų ant bilieto nurodoma anksčiau – ne pusvalandžiu, o valanda prieš – yra pasitaikę pvz. Azijoj, arba prieš skrydį į kitą žemyną. Nors iš tikrųjų šis laikas tik orientacinis, o laipinti beveik visada vėluojama bent 10 minučių, ir pats laipinimas dar trunka bent kelias-keliolika minučių, tuo laiku verta būti budriam ir netoliese vartų, nors be abejo, eilėj stovėti nėra reikalo (išskyrus gal atvejus, kai labai rūpi pirmiau patekti į lėktuvą tam, kad patogiau pasidėtum rankinį bagažą, ar bijoma, kad jis netilps į išmatavimus, tad reiks laiko jį persitvarkyti). Savo paskutinio skrydžio iš Vilniaus metu šiek tiek užsibuvau duty free zonoj, ir prie vartų atėjau gal kokias pora minučių vėliau, nei ant bilieto nurodytas laipinimo laikas. Eilė mano nustebimui jau buvo pasibaigusi, o mano vardą kaip tik ėmė skelbti per garsiakalbį. Paaiškėjo, kad skrydis pustuštis, keleiviai jau laukia autobuse, tiesa, po manęs paskui dar atbėgo vienas kitas.

    Yra skrendama iš šalių, kur yra dviguba apsaugos patikra (pvz. Turkija, Iranas) – viena vos įėjus į oro uostą (mažiau griežta, nes leidžia prasinešti skysčius), kita – jau atidavus bagažą, tad laukti tenka du kartus. Verta apsižiūrėti: Naujajame Stambulo oro uoste prie skirtingų įėjimų yra net švieslentės, kiek reikės laukti prie šio, ir prie kito įėjimo. Verta atkreipti dėmesį, nes gali smarkiai skirtis. Autobusui sustojus prie įėjimo, kur laukimo laikas buvo rodomas “11 minučių”, paėjau gal 50-100 metrų iki kito, kur buvo 1 minutė – žmonių tebuvo vienas kitas.

    Yra skrendama iš Izraelio – ten ir patys pasieniečiai rekomenduoja atvykti likus bent 3 valandom prieš, nes apsauga gali papildomai klausinėti apie tavo buvusio vizito detales ir kitus dalykus bei taikyti papildomą nuodugnią patikrą, kuri užtrunka. Tokiu atveju jie net pradeda nuo pasidomėjimo, kiek turi laiko iki skrydžio (tačiau tai nereiškia, kad jei labai mažai, tai paskubins procedūras ar užlaikys lėktuvą).

    Laukčiau tekstų “kaip geriausia keliauti iš oro uosto” arba “kaip planuotis persėdimus laiko atžvilgiu”. 🙂

    • Labai dėkui už uilgą ir išsamų komentarą!

      Dėl įvardytų priežasčių kartais neblogai keliaujant su grupe kažkiek išsiskirti ir, jei smarkiai išsiskiria nuomonės, kada atvykti į oro uostą (pvz. vienas nori dar ką nors ilgai apsipirkinėti, o kiti ne), ten važiuoti atskirai. Tiesa, tai logiška tik tokiu atveju, jei į oro uostą važiuojama viešuoju transportu. Važiuoti atskirai taksi gali būti brangu.

      Dar straipsnių apie keliavimą lėktuvu bus 🙂 . Bus straipsnis “Ką veikti oro uoste” (persėdimų metu kai turi kokias 3 ar 5 valandas). “Kaip nuvažiuoti iš oro uosto į miestą” dar nebuvau suplanavęs, bet irgi verta parašyti.

  3. Pasigedau šio bei to. Suprantu, kiekviena kelionė unikali, ne visiems tokių dalykų nutinka. Situacija Nr. 1. 2018-ųjų rugsėjis. Roma, Leonardo da Vinci oro uostas. Teko nervintis, kad galim nespėti į lėktuvą (check-in’ą praėjome, bagažą pridavėme). Mus nuramino, kad tokiu atveju mūsų ieškotų, be mūsų neišskristų. Tai tiesa? Nes oi, kiek nervų suėdė… Tai vartus kaitaliojo ir per garsiakalbį neskelbė, tai oro uosto darbuotojai sakė, kad laipinimas bus ten, kur laukėme, nors buvo jau akivaizdu, kad vartai bus (ir buvo) kiti. Suradome patys. Ai, kad dar nebūtų liūdna, vėliau paaiškėjo, kad ir lėktuvas iš Lietuvos ar ne porą valandų vėlavo… Nustebino toks atsainus darbuotojų požiūris į pigių oro linijų keleivius. Na, Wizzair į Fiumiciną lyg ir nebeskraido. Ir dar. Mūsų vizitas Italijoje sutapo su Popiežiaus vizitu Lietuvoje. Visai gali būti, kad laukdami skrydžio lėktuve matėme nusileidžiantį Popiežiaus lėktuvą. Bet iš Lietuvos išvykome normaliai.

    Ir dar dėl atvykimo į oro uostą laiko. Kadangi esame „neeiliniai“ lietuviai – nevairuojame, teko taikytis prie vietinio transporto ypatumų. Pastebėjimai tokie: traukiniui vėluoti 10, o tai ir 30 minučių – nieko tokio. Dar ir darbuotojai nežino, iš kurio kelio traukinys į oro uostą išvyksta. Taigi pavėlavę atvykome į geležinkelio stotį, iš kurios autobusas nuveža į oro uostą. Autobusas irgi atvažiuoja taip, kaip nori – 40 minučių vėluodamas. Ir, aišku, pavakariniai Romos kamščiai… Į oro uostą atvykome ar ne pusvalandžiui iki skrydžio (oficialiai skelbto) likus. O išėjome ar ne prieš 3+ valandas… Sau pažadėjome, kad jeigu kada vėl taip keliausime, tai iki oro uosto keliausime traukiniu.

    Situacija Nr. 2. 2017-ųjų ruduo. Ne visai civilizuotas kraštas (sorry) Ukraina. Na bent jau mums taip susidėliojo. Jokių priekaištų Lvovo oro uostui. Bet Kijevo Boryspilio oro uostą minėsime kaip vietą, kur niekam nelinkime patekti. Kitaip tariant, ne pragaras, bet chaosiukas tai kaip reikiant. Abu kartus (ir atvykus, ir išvykstant) pasų patikra veikė kaip čia pasakius… Puse, o tai ir ketvirtadaliu pajėgumų. Baisiausia buvo išvykstant. Viską praėjome, liko pasų patikra, iš 4 langelių miega 1. Būtent – miega, nes darbo greitis kaip stipriai sulėtintam filme. Eilės milžiniškos. Tiek mūsų, eiliniokų, tiek greitosios patikros. T.y. vienodai greitai stovėjome. Atsirado gudručių, sakančių, kad vėluoja, kad labai skuba (lyg mes nevėluojam ir neskubam…). Pasų patikrą praėjome jau po paskutinio skambučio (last call) ir bėgte į lėktuvą. Pirmas koridorius – lėktuvas, išsiaiškinam, kad skrenda ar į Amsterdamą, ar Briuselį… Bėgte kitur, pasirodo, į shuttle’ą, kuriame dar perklausėme, ar tikrai į Vilnių. Galiausiai jau sėdint lėktuve mane užpuolė sausas erzinantis kosulys, įtariu, nuo nervų. Ir dar Vilniuje pakosėjau.

    Gal mano įspūdžiai ir atrodo chaotiški, bet, patikėkit, tas lakstymas nuo lėktuvo prie lėktuvo, ta mieganti pasų patikra nervų suėdė atsakančiai. Tad kol kas Kijevui sakome NIEKADA DAUGIAU. Ir nelinkime skristi su MAU, bet tai jau galėtų būti kita tema – lėktuve nebuvo galima atsiskaityti kortele, daugumos katalogo prekių jie neturėjo lėktuve, kavą teko pasidaryti patiems iš atnešto karšto vandens, tirpios kavos, cukraus ir sojų pieno miltelių. Paniniai buvo šalti.

    Kiek žinau, dabar, atrodo, į Lvovą skraido Wizzair, mes irgi tikėjomės tiesiogiai ten skristi, bet jie sumąstė pasipelnyti, įterpdami sustojimą Kijeve. Kadangi skrydžio atšaukti vis tik neplanavome, primokėjome ar ne 30 Eur ir skridome. Dabar tokios klaidos nebedarytume. Nebent jie spėjo pasitaisyti.

    Kai parašiau viską, sumąsčiau, kad galbūt siūlysite naudotis draudimu. Na, auksinių, deimantinių ir kitokių kortelių neturime, privilegijomis nesinaudojame. Visgi dėl galimai neįvykusio skrydžio lyg ir buvome apsidraudę.

    P.S. Rašau kaip buvo, nežinau, kaip yra, kaip bus pasibaigus koronakrizei (vis tiek kada nors ji baigsis), bet labai tikiuosi, kad viskas pasikeis į geresnę pusę. Nes tokiais atvejais, atrodo, jokie patarimai neveiktų.

    • Labai dėkui už pasidalinimą savo patirtimi!

      Dėl pirmo atvejo – tikrai teisingi pastebėjimai, ypač kai kuriose šalyse. Kaip ir rašau, būtina “užmesti” laiko viešojo transporto vėlavimui, ypač autobusams.

      Ar lauktų lėktuvas, jei pridavėte bagažą? Kažkiek – taip. Tai saugumo reikalavimas – nenorima, kad skristų žmogaus bagažas be žmogaus, kadangi galbūt ten yra bomba ir todėl žmogus, jį atidavęs, pats apsisprendė neskristi. Kai kuriuose oro uostuose bagažą atidavė, bet prie vartų neatėję keleiviai yra garsiai šaukiami per garsiakalbius (“Vardenis Pavardenis kviečiamas prie vartų X, antraip jo bagažas bus iškrautas” ir pan.). Tačiau taip galite laimėti tik kažkiek minučių, nes paskui, keleiviui vis neateinant, jo bagažas iškraunamas ir lėktuvas išskrenda. Vis viena svarbu ateiti laiku.

      Dėl antro atvejo – taip, būtent dėl tokių atvejų, kaip eilės, irgi siūlau “užsimesti” papildomo laiko. Iš tiesų pats tame pačiame Kijeve esu laukęs labai ilgoje eilėje. Buvau “užsimetęs”, kaip siūlau, papildomo laiko ir kaip tik užteko. Bendrakeleivis iš pradžių klausė, kodėl taip anksti važiuojame į oro uostą – bet paskui patvirtino, kad darėme labai teisingai.

      Kaip suprantu, spėjote ir jūs, tik jums sukėlė stresą poreikis skubėti oro uoste. Tuo atveju, galite “užmesti” papildomą pusvalandį, kad nereikėtų skubėti. Šiek tiek pataisiau ir straipsnį.

      Kitą kartą per Kijevą skridau su persėdimu (Vilnius-Kijevas-Nursultanas) ir Ukrainian Airlines buvo pardavusios tokį bilietą, kad persėdimui buvo, atrodo, apie valandą ar nepilna valanda. Kai priėjau prie pareigūnų ir pasakiau, kur skrendu (t.y. kad tiek nedaug laiko liko) – praleido be eilės. Nereikia gėdintis ypač tuo atveju, jei tikrai yra oro uosto, avialinijų kaltė (t.y. ilgos eilės, pirmojo lėktuvo vėlavimas ir pan.). Tik jeigu dėl savo kaltės vėluotumėte (pvz. vėlai išeitumėte iš namų ar viešbučio) tada jau negražu taip daryti.

      Kelionės draudimas šiuo atveju neaktualus – jeigu pavėluotumėte į oro uostą arba prie įlaipinimo vartų, daugelis draudimų nieko nekompensuotų. Jie kompensuoja tik jei aviakompanija atšaukia skrydį, yra liga ir pan.

      • „Kaip suprantu, spėjote ir jūs, tik jums sukėlė stresą poreikis skubėti oro uoste. Tuo atveju, galite “užmesti” papildomą pusvalandį, kad nereikėtų skubėti. “

        Betgi vis tiek klausimas – kaip „užsimesti“ laiko, kai praėjus pasų patikrą jau buvo nuskambėjęs paskutinis skambutis? Mūsų last call buvo dar nepriėjus prie pasų patikros langelio. O ta patikra, kaip minėjau, dirbo turbūt 1/16 pajėgumų (1 langelis iš 4, ir turbūt ketvirčiu normalaus greičio). Na, šiemet bet kokiu atveju jau nekeliausim. Ir tikiuosi, anksčiau ar vėliau ten irgi ateis civilizacija. Su anglų kalba, su nuorodomis anglų kalba (OK, mes ne jaunikliai, kurie rusų kalbos nesupranta, bet…) ir svarbiausia – bent jau mūsų požiūriu – normalia pasų patikra. Dabar pavėluosi ne dėl savo kaltės – neišskrisi? Ir ar kam pasiskųsi? O jei ir skųsies – kur dėtis laukiant skrydžio, kas kompensuos mažų mažiausiai moralinius nuostolius, kad laiku neatvyksim į darbus? Nes visgi Ukraina turbūt iki visiškos civilizacijos bent jau 2017-aisiais dar nebuvo priartėjusi, kad MAU parūpintų ir viešbutį, ir visko, kas priklauso. Na, jei dar kada keliausime į Lvovą, tikriausiai naudosimės Wizzair paslaugomis. Vien dėl galimybės atsiskaityt kortele ir bent iš dalies normalesnio maisto.

        Apie saugumo niuansus esame prisižiūrėję per National Geographic kanalą rodomų dokumentikų, tai tariamės šį bei tą nusimaną (iškrovimas, spėju, pakankamai ilgai užtruktų). Na tik kad nieko neleistino nevežam, susikraunam tik būtiniausius daiktus ir kuo minimaliau, dviejų žmonių bagažas išsitenka viename didesniame, bet ne didžiausiame lagamine. Bet visada (mums) turi nutikti kažkas tokio, kad… Kaip sakom, nuotykių mums ieškot nereikia, tai jie mūsų ieško. Kas pikčiausia iš tos ukrainietiškos kelionės – visiškai atmestinai dirbamas darbas ir tarsi savo viršenybės rodymas – dirbu kaip noriu, man vienodai, vėluojat ar ne. Nes jei ne sustojimai Kijeve, tokio streso nebūtų reikėję patirti. Sutraukiant visą istoriją – kaip gaila, kad Ukraina, einanti civilizacijos link, turi tokias oro linijas, kurių ir priešui nepalinkėtum…

        • Sakydamas “užsimesti laiko” turėjau omeny tiesiog visada atvykti dar kokiu pusvalandžiu anksčiau, nei pagal mano rekomendacijas, tiems žmonėms, kurie itin nemėgsta skubėti (nors, aišku, kaip pati pastebėjote, taip prireikia tik ypatingais atvejais).

          Deja, pavėlavus į lėktuvą dėl oro uosto kaltės būtų sunku ką nors įrodyti – avialinijos, oro uostas sakytų, kad per vėlai atėjote, be reikalo nepaprašėte praleisti be eilės ir pan. Bet kartais pakeičia skrydį į sekantį ir tokiu atveju, avialinijų gera valia.

          Dar vienas “įdomus” atvejis iš asmeninės patirties Kijevo (Žulianų) oro uoste – visiškai girtas pasų kontrolės pareigūnas. Vietoje paskutinio paso puslapio atsivertė pirmą (be nuotraukos) nes laikė pasą atvirkščiai, manęs paklausė kažko nesuprantamai ir praleido vos paklausiau “Ką?”. Tiesa, tai buvo tik preliminarus patikrinimas ir vėliau tikrino kitas pareigūnas. Šiaip kiti oro uosto darbuotojai žiūrėjo į tą savo girtą kolegą ir juokėsi.

          • Girtas pareigūnas darbo vietoje – va čia tai WOW… Mūsų patikrose dirbo, panašu, kad (prieš)pensinio amžiaus moterytės (abiem kryptimis), tokios, sakytum, pavargusios nuo darbo ir gyvenimo ir piktos ant viso pasaulio. Ir mūsų atveju vėlavimas būtų buvęs grynai oro uosto kaltė. Mes į oro uostą tikrai tiesiai iš lėktuvo, Kijevo taip ir nematėme. Tai atvykti nei anksčiau, nei vėliau negalėjome. Dar prisimenant kelionę į Lvovą, tai dar tada, panašu, vieną kareivėlį pasiuntė į vieną langelį dirbt, kad greičiau būtų (vis tiek dirbo 2 iš 4). Susidaro įspūdis – mes čia dirbam pagal savo tvarką (greičiau netvarką), ir ką jūs mums padarysit, mums galvų neskauda, jei kažkur pavėluosit, mes algą gausim. Sakytum, va jums, pripratusiems prie Šengeno patogumų, paragaukit mūsų tvarkos (jau tada pagalvojom, o kam jiems reikalinga sterilioji zona ir visos tax-free krautuvės, jei keleiviai kaip akis išdegę bėga ieškot savo lėktuvo. Kažkodėl nemanau, kad buvom tokie vieninteliai. Nebent jie atmestinai aptarnauja būtent savųjų oro linijų klientus). Nors prisiminus, kada atšaukė tiesioginį skrydį, panašu, jie laikėsi tokių terminų, kad nereikėtų kompensacijos mokėt (o ji būtų buvusi gerokai didesnė nei ir pabrangę bilietai, ar ne po 250 eurų kiekvienam). Na kol kas pagal galimybes rekomenduoju Kijevo vengti, nebent kelionės tikslas būtent jis. Tada palinkėt ištvermės ir sėkmės grįžtant namo.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *