Naujoji Zelandija yra tolimiausia valstybė nuo Europos. Nuo Vilniaus iki Velingtono 17333 km, kai maksimalus teoriškai įmanomas atstumas yra 20000 km.
Naujosios Zelandijos gamta išties atrodo žavingai tolima, it perkelta iš gūdžių dinozaurų laikų: su milžiniškais paparčiais, trykštančiais geizeriais, tūkstantmečiais medžiais, giliais fjordais. Ne veltui ten filmuotas “Žiedų valdovas”.
Tačiau nė šimtmečio neužtrukusi kolonizacija kultūriškai Naująją Zelandiją pavertė Europos kopija. Daugumą gyventojų sudaro anglakalbiai baltaodžiai, aukščiausi kalnai vadinasi Alpėmis, o ir pati šalis pakrikštyta Nyderlandų provincijos garbei.
Senasis šalies pavadinimas, kurį jai davė pirmieji gyventojai maoriai – Aotearoa, “debesies žemė”. Maorių tėvynė vėl atrandama, bet sunkiai matoma. Tačiau šalyje, kur seniausias namas pastatytas 1822 metais, istorijos ieškoti sunku, o gal ir nereikia. Turistai čia važiuoja gamtos, gamtos ir darsyk gamtos. Ja gėrėjausi ir aš, pervažiavęs visą šalį nuo šiaurinio iki pietinio galo.
Didingai pirmykščiai Naujosios Zelandijos pietinės salos krantai
Ugnikalniai, geizeriai ir požeminės upės
Viena Naujosios Zelandijos gamtos vizitinių kortelių – vulkanai ir geizeriai. Naujoji Zelandija yra pietiniame Ramiojo Vandenyno ugnies žiedo gale. Ir nors mirtini žemės drebėjimai kartais sukrečia visus jos miestus, be atvangos žemė verda tik aplink Rotorują.
Šen bei ten jos apylinkėse pro juodą, kadaise besiveržusių ugnikalnių sukietėjusią lavą kyla smirdintys dūmai. Kai kur į orą 30 m šauna ir verdantis vanduo: tai geizeriai.
Rūkstantis ežeras prie Rotorua. Tokių ten daug
Prie kiekvieno viešbučio ten – mineralinių karštų vandenų vonios. Esą gydančių – XX a. pradžioje, kai tikėjimas mineralinių vandenų galia buvo didžiausias, Britų Imperiją į Rotorują net siuntė reabilituotis Pirmojo pasaulinio karo metu sužeistus kareivius.
Deja gamtos stebuklo, labiausiai žavėjusio Rotorujos turizmo pirmeivius iš XIX a. britų aukštuomenės, išvysti nebeįmanoma. “Rožines ir baltas terasas” [Pink and White Terraces] sugriovė ne žmogus, o pati gamta: 1884 m. išsiveržęs Taraveros ugnikalnis. Nuotraukose, kurias dar spėta padaryti, matosi milžiniški spalvoti kalnų šlaitai, primenantys (bet pranokstantys) Turkijos Pamukalę.
Didingas viešbutis Rotorua. Kai kuriuose karštosios versmės atvestos net į numerių vonias
Be vulkaninių versmių ir ežerų populiari Naujojoje Zelandijoje gamtos grožybė – olos ir požeminės upės. Jomis plaukiojama plaustais, o ypač grožimasi tokiomis, kuriose gyvena it jonvabaliai švytinčios kirmėlės. Į “Glowworm caves” kviečia daug pakelės reklamų, o jose užvertęs galvą esą gali išvysti tikrus “požeminius žvaigždynus”. Plaukimas garsiausiose tokių olų – Vaitomo – iš tikro paliko įspūdį, tačiau reklaminėse nuotraukose (tikėtina, paredaguotose Photoshop) visa tai atrodo gražiau.
Ruonis netoli sostinės Velingtono. Šiaip gyvūnija - ypač sausumos - Naujojoje Zelandijoje skurdi, todėl ši ruonių kolonija - maloni išimtis
Amžini miškai ir pavergti maoriai
Nortlando pusiasalis pačioje Naujosios Zelandijos šiaurėje garsėja dar vienu šalies simboliu – kauri medžiais. Jie stačiai milžiniški, dalis dabar žaliuojančių medžių augo dar tada, kai gimė Kristus (nenupjovęs ir nesuskaitęs rievių nepatikrinsi). Vaipoua kaurių miškas nebekertamas – priešingai daugeliui Naujosios Zelandijos medynų, kur, vos pasukęs nuo pagrindinių kelių, išvysti medkirčių sunkvežimius. Iš kaurių imamas ir į gintarą panašus kopalas, o vietiniame muziejuje palyginimui guli ir Baltijos gintaro gabalėlis.
Kelio ženklai tuose miškuose rodo, esą per kelią gali eiti kiviai. Tie mieli neskraidantys naktiniai pūkuoti paukščiai toks Naujosios Zelandijos simbolis, kad patys naujazelandai pravardžiuojami kiviais, jų doleriai – kivių doleriais ir niekas dėl to nepyksta. Ir vaisius kivis nuo jų gavo pavadinimą. Tačiau laukinių kivių nemačiau, nes jie nyksta: tik viename minizoosode, specialiai pritemdytame namelyje (kad įsivaizduotų, jog naktis) kivukai slampinėjo.
Kivio statula prie kivių plantacijos. Nors vaisius kivis tapo Naujosios Zelandijos simboliu, iš tikro jis kilęs iš Azijos, tiesiog jį išpopuliarino naujazelandai
Nortlando ramiose pakrantėse įvyko ir tai, kas pavertė maorišką Aotearoa į Naująją Zelandiją: britai su maoriais pasirašė Vaitangio sutartį (1840). Britai suprato, kad maoriai šitaip prisijungė prie imperijos, maoriai manė, kad Britanija tiesiog juos saugos (mat taip buvo parašyta maoriškame tekste) – bet jų interpretacijų niekas nebeklausė. Senąją kultūrą banga po bangos nustelbė imigrantai iš Britanijos (pakehos).
Šiandien Naujoji Zelandija mėgina atitaisyti praeities skriaudas: grąžina maoriams kai kurias žemes, įsteigė maoriškas parlamento apygardas. Ir Vaitangyje, tapusiame turistine vieta, sustatytos maoriškos valtys (tokios, kokiomis jie ~1200 m. atplaukė į tada negyvenamą Naująją Zelandiją), jų susitikimų namai marae. Tačiau visa tai tėra bandymai atkurti kas seniai prarasta: joks autentiškas ikikolonijinis maorių pastatas niekur Naujojoje Zelandijoje neišlikęs ir vos kas dešimtas maoris dar moka savąją kalbą (kuri tik 1987 m. tapo pripažinta). Maoriškos raižytos veidų tatuiruotės (moko), iki kolonizacijos rodydavusios vyriškumą, šiandien labiau gatvės gaujų, į kurias pasuko dažnas prasigėręs maoris, skiriamasis bruožas. Tik haka, maorių karo šokis, perėjo į visuotinę kultūrą: Naujosios Zelandijos sporto rinktinės jį šoka prieš mačus.
Tradiciniai maorių sustikimų namai - marae - Rotorujoje
Kaimiški Naujosios Zelandijos miestai
Oklandas – vienintelis tikras Naujosios Zelandijos didmiestis, su dangoraižiais ir aukščiausiu Okeanijos statiniu – Dangaus bokštu (328 m). Sostinė Velingtonas, supamas privačių namų rajonų ant kalvų – tik pusiau didmiestis.
Kiti miestai – tai vesternus kiek primenančių vienaukščių ar dviaukščių pastatų rinkiniai. Centrinėje gatvėje – Pirmojo pasaulinio karo atminimo salė, kinas, parduotuvėlės ir būtinai tradicinė medinė smuklė su kambariais be patogumų nakvynei viršuje ir didžiule baro sale, pilna aplinkinių avių augintojų, pirmame aukšte. Jos – dar vienas Naujosios Zelandijos simbolis, sunkiai pasiduodantis pokyčiams: iki pat 1971 m. į šias smukles nebūdavo įleidžiamos moterys (sunku patikėti, žinant, kad Naujoji Zelandija pirmoji pasaulyje suteikė moterims balso teisę).
Temzė, vienas labai tradicinių vesterniškų Naujosios Zelandijos miestelių
Visur viskas dirba be galo trumpai: parduotuvės – iki 17 val., restoranai – nuo 17 iki 22 val. Net viešbučių ir motelių registratūros užsidaro ~21 val., tad atvykęs vėliau rizikuoji nakvoti automobilyje (nebent greta savo verslo gyvenantis šeimininkas dar nemiegos).
Ir mentalitetas “lietuvio akimis” pasirodė kaimiškas. Net Oklendo gatvėse ir parduotuvėse kai kurie žmonės vaikšto basomis. Kelionės metu tris kartus visiškai neišprovokuoti kitų automobilių vairuotojai mums parodė vidurinįjį pirštą (pavyzdžiui, aplenkdami). O kartą šalikelėje stovintis naujazelandų būrelis visiems pravažiuojantiems automobiliams pasilenkę demonstravo nuogus užpakalius. Sunkiai tai įsivaizduotum mandagiojoje Anglijoje…
Naujosios Zelandijos kaimo keliu priešais mūsų automobilį genamos avys
Ir iš angliškų sporto šakų Naujojoje Zelandijoje išpopuliarėjo ne kriketas ar futbolas, tačiau kovingasis regbis. Naujoji Zelandija – tikra regbio karalienė, nepaisant mažo gyventojų skaičiaus (~5 mln.) dominuojanti šios sporto šakos pasaulio čempionatuose.
Tarp mažesnių miestelių išskirtiniai pasirodė Napyras (Napier), garsėjantis art deco stiliaus centru (mat perstatytas po 1931 m. žemės drebėjimo, kai šis stilius dominavo) ir Temzė (Thames), kur į kalną kelia entuziastų atkurtas siaurasis geležinkelis. Geležinkeliai populiarus Naujosios Zelandijos hobis ir dar ne vieną panašią “hobio liniją” mačiau.
Kitas hobis – “kuprinėjimas”, arba keliavimas pėsčiomis ar dviračiu su milžiniškomis kuprinėmis. Net kai kurie viešbučiai vietoje “hotel” ar “hostel” rašo “backpackers” – suprask, kuprinėtojų namai su bendromis patalpomis jaunimo pasišnekėjimams, internetu ir bendrais tualetais.
Maorių olų tapyba palei Taupo ežerą, iki kurios turistus plukdo laivai. Taip, ją sukūrė maoriai, tačiau tik 1970 m. per mėginimus atgaivinti savo kultūrą - nieko panašiai įspūdingo iš laikų, kai maoriai tebebuvo savo tėvynės valdovai, nėra išlikę
Didžiausi įspūdžiai – Pietų saloje
Naujosios Zelandijos Pietų sala didesnė už Šiaurės salą, bet gyventojų ten – keturiskart mažiau. Jų tankumas – dešimt kartų mažesnis nei Lietuvoje. Kuo toliau į pietus važiavome vakarine salos pakrante, tuo įspūdingesnė laukė gamta.
Įdomios Pancake uolos Pietų saloje
Tik persikėlus per salas skiriantį sąsiaurį laukė Abelio Tasmano nacionalinis parkas – žygiuoti ten reikėjo daug, o įdomybės, nors ir įspūdingos, buvo labai menkos palyginus su tomis, kurios laukė piečiau.
Pusiaukelėje ties Hokitika pasitiko įspūdingi olų dariniai, po kuriais į krantą plakasi bangos, Hasto drėgnasis miškas, kuriame beveik nuolat lyja, pasukus truputėlį į rytus – galimybė užmesti akį į purvinus kalnų ledynus. Gyventojų ir eismo taip mažai, kad tiltai per plačias, bet beveik išdžiūvusias upes bendri keliams ir geležinkeliams: kai važiuoja traukinys, šlagbaumai neleidžia tiltu naudotis automobiliams.
Bendras kelių ir geležinkelių tiltas
Ir, pagaliau, pietuose, pravažiavus aktyviojo turizmo sostinę Kvinstauną (Queenstown), prasideda fjordų žemė. Garsiausias iš tų, į kuriuos laivais plaukia dienos ekskursijos – Milfordo fjordas, bet fjordams prilygsta ir Manipuro ežeras, kurio gale – hidroelektrinė be užtvankos, išnaudojanti milžinišką aukščių skirtumą tarp ežero ir vandenyno. Į ją, perplaukus ežerą, autobusas vežė sraigtiniu uolienoje išskobtu tuneliu.
Tiek į fjordus, tiek į ežerą nuo aukštų aplinkinių kalnų pasakiškai liejasi krioklių srovės ir srovelės. Viskas žalia žalia – ko jau netrūksta Naujajai Zelandijai, tai žalumos. Tačiau štai laukinių gyvūnų ten mažai: tik maži voveriukai ir kiškučiai naktimis bėgiodavo keliais (deja, pakliūdavo ir po ratais), ir dar jūrų liūtai tįsantys ant akmenų netoli sostinės Velingtono. Užtat kone visos žaliosios Naujosios Zelandijos pievos užleistos avims, kurių ten 30 milijonų (po 7 kiekvienam gyventojui) ir šalį britai net pravardžiuodavo Didžiąja pietų ferma.
Manipuro jėgainės viduje
Oro uostas – be saugumo patikros
Galiausiai atvykome į Inverkargilą, vėjuotą piečiausią Naujosios Zelandijos miestą, ir atėjo laikas sukti atgal. Paskutinis nustebimas: miesto oro uoste net nebuvo metalo detektoriaus.
Į lėktuvą įlipome lyg autobusą, ir po sparnais jau driekėsi ta žalia, kalnuota natūrali žemė.
Tipiškas žalias kalvotas Naujosios Zelandijos peizažas. Per jį driekiasi dažniausiai pusiau išdžiūvusios upės
Naująją Zelandiją įsiminiau ir kaip pasaulio provinciją, kur žmonės elgiasi taip, kaip kitur Vakarų pasaulyje būtų mažų mažiausiai “neatsakinga”. Be terorizmo ir panašių baimių, be amžino skubėjimo, ties įžeidimo riba.
Tikriausiai tai keisis, gal jau pasikeitė – greta atsipūtusių pakehų į Naująją Zelandiją gyventi persikelia vis daugiau azijiečių. Tačiau Naujoji Zelandija visad išliks pasaulio kraštas, dažno keliautojo “paskutinė svajonė”, nes net nuo artimiausio Azijos kranto iki tų “pasaulio pakraščių salų” toliau, nei nuo Vilniaus iki Niujorko.
Laukinis krioklys Pietų saloje prie fjordų
Naujosios Zelandijos žemėlapis su pažymėtomis lankytinomis vietomis ir įdomybėmis. Galbūt jis padės jum susiplanuoti savo kelionę
30 komentarai
Norėčiau pataisyti: Zelandija pavadinta ne Danijos salos, o Nyderlandų provincijos garbei.
Dėkui, pakoregavau.
Jei savarankiskai keliauti, nuo ko pradeti
Nuo lėktuvo bilietų paieškos. Lėktuvo bilietų kainos gali smarkiai varijuoti, gali būti gerų akcijų. Kadangi tai tolimas kraštas ir skristumėte turbūt netrumpam, gali apsimokėti pradėti skrydį Varšuvoje ir pan., ieškoti bilietų ir iš ten. Verta sekti bilietų kainas ilgai, kad “pagauti” akcijas, galbūt pirkti gana tolimai ateičiai (po pusmečio ir pan., priklausomai nuo akcijų).
Tiesa, vienas dalykas kurį reiktų nuspręsti prieš ieškant bilietų – kuriam maždaug laikui keliausite (nes paskui bilietų keisti greičiausiai bus nebegalima). O tam reikia preliminariai žinoti pagrindines vietas, kurias lankytumėte (pvz. ar tik vieną salą, ar abi). Tam gali padėti ir žemėlapis šiame straipsnyje.
Sveiki, norėjau pasiklausti, jei turint laiko tiek, kad užtektų aplankyti tik vienai salai, kurią iš jų rekomenduotumėt aplankyti-šiaurinę ar pietinę. Ačiū.
Lankyčiau Pietinę salą. Ten – lygių neturinčios gamtinės vietos, ypač Naujosios Zelandijos fjordai. Ji – ir rečiau gyvenama (gyventojų tankumas vos ~7 žmonės į km2, kai Lietuvoje ~45).
Naujosios Zelandijos Šiaurinė sala tokia labiau urbanizuota (gyventojų tankumas 31 žmogus į km2). Aišku, ir ten yra įdomių gamtos vietų, kaip Rotoruja, o palyginus su Lietuva ir Šiaurinė sala gana “laukinė”, tačiau, mano nuomone, atmosfera yra “didingesnė” pietuose.
Dėkoju 🙂
Sveiki Augustinai,
Norėčiau jūsų, kaip patyrusio keliautojo, paklausti kelių konkrečių klausimų. Šiuo metu planuojamės kelionę su dviems mažais vaikais po Australiją. Kelionei galime skirti nemažai laiko. Svarstau ar pasirinkti tik Australiją ar aplankyti ir N.Zelandiją. Jūsų patarimai padėtų apsispręsti. Taigi:
1.Kuriuo metu jūs lankėte N.Zelandiją ir ar buvo kokie ektremalūs orai pvz. piečiausioje ar šiauriausioje salos vietoje ?
2. Kiek laiko skyrėte N.Zelandijai?
3.Australija ar N.Zelandija jums pasirodė brangesnė šalis? Vertinant autonuomą, apgyvendinimą.
4.Kadangi planuojame kelionę su mažais vaikais tai svarbu ir tai ar privažiavus prie lankytinų gamtinių objektų dar daug tenka eiti pėsčiomis iki jų kalbant apie N.Zelandiją ?
5.Ar patogu N. Zelandijoje keliauti mašina ar kaip Australijoje rekomenduotumėte nuomotis kemperį?
Sveika Giedre.
1.Lankėmės tenai lietuvišką žiemą, taigi, Naujojoje Zelandijoje buvo vasara. Ekstremalių orų nebuvo, vasara kiek šiltesnė už lietuvišką, bet ne taip, kaip Australijoje, kur vasaromis labai karšta. Pačiuose pietuose – vėjuota, nes tose platumose aplink pasaulį beveik vien vandenynas, taigi, kyla dideli vėjai. Tačiau tai tiesiogs tiprūs vėjai, ne uraganai.
2.Naujajai Zelandijai skyrėmė 14 dienų.
3.Sunku vertinti, nes šiose šalyse buvau per skirtingas keliones, kurias skyrė ilgas laiko tarpas. Kainos per tą laiką keitėsi.
4.Nebūtina eiti pėsčiomis, nebent patys pasirinktumėte tokius objektus. Tačiau įspūdingiausias vietas galima pasiekti ir kitais būdais: pvz. per fjordus plaukti laivu, kitur privažiuoti mašina bent iki tiek, kur gerai matosi ir yra šalia. Yra ir pramogų specialiai vaikams, tarkim Rotorujoje (toje geizerių žemėje) populiarus nusileidimas nuo kalno toboganais (aišku, priklauso nuo amžiaus vaikų vis tiek). Į ilgesnį žygį ėjome tik kartą Abelio Tasmano nacionaliniame parke, tačiau tai buvo nelabai verta, nes tai nebuvo pati įspūdingiausia vieta, o iki daug įspūdingiausių Naujosios Zelandijos vietų atstumai nuo mašinos atstumai yra keli šimtai metrų ar koks kilometras.
5.Ta problema, kad viskas anksti užsidaro, yra ir Australijoje, ir Naujojoje Zelandijoje. Būdavo, kad atvažiuojame kokią 9 val. vakaro, ir niekas nedirba, įskaitant viešbučių registratūras. Iš tos pusės, kemperis neblogai. Tačiau šiaip Naujoji Zelandija yra tankiau gyvenama, ypač Šiaurinė sala, tad ir viešbučių daugiau. Taigi, galiausiai, nors nevažiavome kemperiu, nakvynę visada rasdavome, nebent kartais tekdavo pavažiuoti į kitą miestą (blogiausias variantas – teko pavažiuoti ~100 km). Taigi, kemperis nebūtinas.
Laba diena,
Augustinai gal pasakytumėt kokį įrankį naudojote objektų pažymėjimui žemėlapyje? Labai ačiū.
Labas,
Naudojau tiesiog paprastą Adobe Photoshop.
Sveiki Augustinai,
Ačiū už įdomų įrašą 🙂
Mano klausimas jums- kaip tvarkėtės sveikatos ir automobilio draudimus? Ar turėjote du atskirus sveikatai ir automobiliui, ar rinkotės sveikatos (kelionės) draudimą, kuris draudžia ir jūsų vairuojamą transporto priemonę?
Esu pasimetusi, nes nuomojant automobilį draudimas nėra privalomas (nors be jo mano nuomone nė žingsnio).
Iš anksto dėkoju,
Monika
Kviečiu paskaityti mano straipsnį apie autonuomą, kur plačiau rašau apie draudimą.
Reikia žiūrėti konkrečias sąlygas jūsų pasirinktoje Naujosios Zelandijos agentūroje, bet paprastai “draudimas neįeina” reiškia tiesiog, kad teks avarijos ar vagystės atveju sumokėti išskaitą, pvz. 200-300 eurų (bet ne visą automobilio kainą). O autonuomos parduodami draudimai – labai brangūs (gali būti, kad draudimas kainuos tiek pat, kiek išskaita), be to, jie irgi tikrai ne viską padengia. Galima pirkti trečiųjų kompanijų parduodamą autonuomos draudimą. Paprastai arba perku tokį, arba neperku išvis (nes, kaip sakiau, daugelyje kompanijų draudimas realiai vis tiek įeina, o kokie 200 eurų nėra tokia didelė rizika, kad dėl jos tektų mokėti už papildomą draudimą, juk nelaimės tikimybė labai maža). Sveikatos draudimą perku atskirai.
Gerb.Augustinai , kadangi bilietai i NZ jau nupirkti , noriu paklaust Jūsų , dėl sveikatos draudimo – ar , draudimas su kreditine banko kortele , yra tai ko užtenka , ar reikalingas papildomas sveikatos draudimas – kokia Jūsų nuomonė ?
Dėkoju
Šarūnas
Reikia skaityti būtent jūsų draudimo sąlygas: kur galioja, kada galioja, kiek galioja ir pagalvoti, ar tinka būtent jūsų kelionei. Pvz. gali būti visokkių ribojimų: gal, tarkime, bilietai turi būti pirkti ta kortele (ar pirkote?), gal galioja tik kažkiek dienų nuo išvykimo, tik kažkokiai sumai ar kažkokioms ligoms/atsitikimams ir pan. Aišku, draudimo, galiojančio “nuo visko”, nėra: jei pirktumėte kitą draudimą, vis tiek reiktų gilintis į jo sąlygas ir lyginti.
Labas, klausėt dėl sveikatos draudimo. teko pačiai pasinaudoti sveikatos draudimu NZ. Po sukandimų (o sandflies ten neįtikėtinai įkyrios!) buvau poliklinikoj, gavau vaistu. Kreditinės kortelės draudimo užteko. Svarbu, kad jis būtų galiojantis.
Laba diena, Augustinai, noriu paklausti Jūsų nuomonės. Rašote, kad po N. Zelandiją keliavote vasarą. Kada tai buvo? 🙂 Įdomumo dėlei pažiūrėjau į kelionių agentūras, tai jie siūlo lapkričio mėnesį. Man kažkaip norisi galvoti apie vasario mėnesio vidurį-kovo pradžią. Nes tokiu laiku keliavome po Australiją tai buvo nepaprastai geras oras. To tikimės ir N. Zelandijoje. Ir kaip manote, su skrydžiais 3 savaičių pakanka laiko pasimėgauti kelione, o ne tik bėgti. Dar noriu padėkoti už Jūsų straipsnius, nes prieš kelionę į Australiją labai pravertė. 🙂
Dėkui. Po Naująją Zelandiją keliavome nuo sausio 8 d. iki sausio 23 d. Kai Naujojoje Zelandijoje vasara – Lietuvoje žiema.
Vasarį-kovą esmingai nesiskirs klimatas, lapkritį bus kiek vėsiau.
Sausį Oklende temperatūros vidurkiai naktį – 15, dieną – 23. Kovo mėnesį: naktį – 14, dieną – 22. Lapkričio mėnesį naktį – 12, dieną – 19.
Taigi, sausį ir kovą panašiai kaip Vilniuje liepą, o lapkritį kaip Vilniuje birželį.
Australijos klimatas karštesnis nei Naujosios Zelandijos, bet kiek karštesnis priklauso nuo to, kur Australijoje buvote.
Taip, 3 savaičių manau pakanka. Mes aplankėme viską, kas čia pažymėta ir aprašyta, per 14 dienų (dvi savaites), tačiau tempai jau buvo didesni.
Sveiki, esu
Jūsų kelionių gerbėjas
Konsultavausi su Jumis dėl Irano ir Kubos, dabar turiu pakvietimą iš draugo , atvykti į Naująją Zelandija , šventiniu laikotarpiu , nuo gruodžio 21… iki susio 10.. , maždaug , norejau tik paklaust , gal galit patart kokiu maršrutu skrist , peržiūrejau Maskvos , Waršuvos, Stambulo variantus ( kaip iki jų – žinau kaip nukakt ) , taip pat Jūsų nuomonė, ar kelionė į NZ kalėdiniu – naujametiniu laikotarpiu – nevirs košmaru , nes ten tuo laiku visi išeina atostogų…nors bazinį apsistojimą turėsiu Ouklende , tik iš jo teks keliaut savarankiškai , nes mano draugas jau metuose….:)
1.Kaip skristi į kitas šalis paprastai žiūriu Skyscanner.com svetainėje. Ten suvedu datas, išvykimo tašką (šiuo atveju Vilnius) ir atvykimo (Oklendas) ir parodo geriausius / pigiausius nusigavimo būdus. Tokiu būdu galima gauti vieną bilietą – jei pirmasis skrydis vėluos, neprarasite kitų bilietų. Tačiau į Naująją Zelandiją dažnai būna pigesni bilietai iš Varšuvos (aišku, irgi su persėdimu), o į Varšuvą tada galima važiuoti žemės transportu. Aš taip dariau, kai skridau į Australiją – iki Varšuvos oro uosto automobiliu, tada lėktuvu, nes ten irgi bilietai buvo žymiai pigensi iš Varšuvos. Tiesiog patikrinkite Skyscanner.com ir variantus iš Varšuvos, Maskvos, ir pamatysite, kur pigiausi / patogiausi. Galite tikrinti kelioms datoms. Nėra taip, kad, tarkime, iš Varšuvos skristi į Naująją Zelandiją visada būtų pigiau, nei iš Maskvos – tai priklauso ir nuo akcijų ir t.t., todėl ir verta tikrinti konkrečioms datoms.
2.Naujojoje Zelandijoje ir šiaip gana problematiška su darbo laikais, viskas dirba trumpai. Be to kelionė per Naujus metus visame pasaulyje turi ir kitų minusų: brangesnis apsistojimas (jei ne pas draugą). Kita vertus, patirti šventę kitoje šalyje gali būti įdomu. Kadangi važiuojate ilgesniam laikui, datų, kai ta ar kita vieta dirbs, atrasite, tačiau reikės pasidomėti papildomai, kurios vietos kurią dieną užsidaro, prieš ten važiuojant. Asmeniškai darau taip: jei man įdomi pati šventė, jos šventimo tradicijos kitoje šalyje, tai tada važiuoju per šventę (pvz. lankiau Rio de Žaneiro karnavalą), o jei neįdomu (ar tas pats kur ją švęsti), tai kelionių per šventes vengiu, nes tiesiog pakilusios kainos, sudėtingiau su darbo laikais ir pan.
Dėkoju, pasinaudosiu Jūsų patarimais, tik datos keist negaliu,nes mus priimanti pusė dirba ir tuo metu eina atostogauti
p.s. Kuboje buvome , labai patiko , viską darėme savarankiškai , nei vienos nakties nebuvome apsistoję viešbutyje, visą laiką AirBnB, kuris , kaip nekeista labai gerai išvystytas, tad jei kam reiks konsultacijos , visada galėsiu patart…
Sveiki, Augustinai,
ką rekomenduotumėte Zelandijoje dėl apsistojimo: viešbučiai, apartamentai, svečių namai? Kadangi ne vienoje vietoje žadama būti, tai teks keisti.
Gal turite kokių praktiškų pastebėjimų? Kokios kainos?
Taip pat gal verta išsinuomoti kemperį 2 sav?
Kaip maistas? Ar brangu?
Iš anksto ačiū už atsakymą
Naujoji Zelandija – nepigi šalis, panašiai, kaip Vakarų Europa. Dėl kemperio pažiūrėkite kainas tuo metu – jos varijuoja skirtingų metų laiku. Taip pat palyginkite su Booking.com viešbučių kainomis tuo metu. Gali išties apsimokėti, bent jau jei nenorėsite kasnakt nakvoti kempinge, o galėsite ir kažkur šiaip. Priklauso ir nuo to, kokio dydžio kemperis, kiek žmonių važiuos. Kemperių nuomos sąlygos labai įvairios: kai kur dar mokama papildomai už kilometrą ir pan., tad reikia analizuoti ir lyginti.
Naujojoje Zelandijoje (kaip ir Australijoje) dar vienas kemperio pliusas – galima apsistoti bet kada ir neliksi be nakvynės vietos. Tai aktualu, nes daug viešbučių registratūrų užsidaro, europiečio akim žiūrint, labai anksti ir naujų svečių nebepriima. Jei važiuosite ne kemperiu, reikia tą turėti omenyje – geriau anksčiau keltis ir anksčiau atvykti į nakvynės vietą, o ne vėliau vakare.
Kur apsistoti priklauso nuo to, kur ir kiek laiko būsite: kai ilgiau, tinka apartamentai, kai trumpiau – labiau viešbučiai. Taip pat patariu bent kartą apsistoti tradicinėje smuklėje.
Rekomenduoju backpackers. Tai hosteliai. Labai patiko jie NZ, nors pvz JAV tokių nesirinktumėm.
Beje, mes ne jaunuoliai, keliavom šeima su vaikais.
Taip, Naujojoje Zelandijoje išties labai stipri “kuprinėjimo” (backpackers) kultūra.
Sveiki Augustinai,
Smagu skaityti jūsų apžvalgas.
Sprendžiame dilemą – Australija arba N.Zelandija.
Turime 1 mėnesį, keliausime su 5 metų ir 9 mėnesių vaikais. Domina ir gamta, ir miestai/miesteliai, ir kažkiek paplūdimiai (nors nėra prioritetas). Taip pat mėgstame keliauti mašina, tik kemperis turbūt būtų problematiška su vaikais.
Jeigu Australija, galvoju apie regionus aplink Keirnsa, Sidnėjų ir Melburną.
Kurią šalį rekomenduotumėt? Norime pasirinkti vieną, nes abi būtų per daug intensyvu.
Girdėjome kelias nuomones, kad N.Zelandija labai panaši į Norvegiją, kurioje jau buvome. Todėl kyla abejonių.
V.
Dėkui,
Labai sunku parekomenduoti, nes šalys labai skirtingos.
Australijos rytų pakrantės privalumai:
a)Gyvūnija. Naujojoje Zelandijoje jos beveik nėra, Australijoje – unikali visame pasaulyje.
b)Didmiesčiai jei jie domina. Jie nėra Australijos stiprybė, bet visgi Australija įdomių pastatų turi gerokai daugiau nei Naujoji Zelandija.
c)Kurortai, pvz. Gold Kostas (jei važiuotumėt automobiliu visą atstumą, o ne pvz. skristumėte iš Keirnso į Sidnėjų).
d)Didysis barjerinis rifas (ypač jei domina nardymas, “snorkelinimas”).
Naujosios Zelandijos privalumai:
a)Fjordai pietinės salos pietvakariuose (na taip, panašu kažkiek į Norvegiją, bet įspūdinga).
b)Geizeriai (Rotorua).
c)Ledynai (tiesa, ne patys įspūdingiausi).
Panašumai:
a)Miškai, augalai. Visgi, šiuo atžvilgiu gal Naujoji Zelandija stipresnė.
b)Retai gyvenami plotai (Australijoje toliau nuo miestų, Naujojoje Zelandijoje pietų sala).
c)Gražios uolinės pakrantės.
d)Žali peizažai.
e)Užgožtos, bet norint kažkiek matomos vietinės kultūros (aborigenai Australijoje, maoriai Naujojoje Zelandijoje).
f)Viskas anksti užsidaro ir “kaimiška” atmosfera.
Ties, jei lankytumėte Australiją, labai patarčiau patirti ir kažkiek “autbeko”.
Sveiki,
Oklende būsiu 2025 sausio 01. Noriu turėti internetą. Ar geras variantas esim iš didžiausio mob. ryšio tiekėjo, ar kažką kito. Abejiose salose būsiu 4sav.
Kadangi mobiliojo ryšio tiekėjų siūlymai nuolat keičiasi, reikia tikrinti, kokie yra būtent šiuo metu. Kas buvo geriausia prieš metus ar du ar net prieš keturis mėnesius, nebūtinai yra dabar.
Pažiūrėkite esim kainas.
Kokios yra fizinių sim kainos ir planai galima rasti šiame puslapyje – https://prepaid-data-sim-card.fandom.com/wiki/New_Zealand . Kai kurios kainos, tiesa, ten irgi gali būti pasenusios, bet kita informacija keičiasi lėčiau. Dabartinius paketus ir kainas galima rasti teikėjų puslapiuos,e o kokie yra teikėjai matosi iš Data SIM wiki.