Žemiau aprašomas projektas “Tikslas – Amerika” dabar jau sukurtas ir prieinamas paspaudus šią nuorodą!
Jau penkerius metus turiu tinklapį “Gabalėliai Lietuvos“, kur aprašau su Lietuva susijusias vietas užsienyje. Iki šiol jas tyrinėdavau laisvu laiku, skirdamas vieną kitą dieną savo kelionių metu.
Dabar, Lietuvos šimtmečio proga, pirmąsyk turiu galimybę skirti kelias ištisas savaites vien lietuviško paveldo paieškai, fotografavimui, aprašymui. Ir tai darysiu regione, kur to paveldo bene daugiausia – Šiaurės Rytų JAV (Niujorko, Vašingtono, Filadelfijos, Bostono apylinkės). Tai bus išsamiausias kada nors buvęs projektas apie lietuviškas vietas Amerikoje.
Virš Baltimorės kylanti milžiniška XIX a. vidurio statybos Šv. Alfonso lietuvių šventovė. Google Street View.
Šiame tinklaraštyje pasakosiu tai, kaip sekasi ieškoti tų vietų, ką ten atradau, su kokiais žmonėmis susitikau. O po visko iki šių metų gruodžio gims internetinis žemėlapis, kuriame – tikslios lietuviškų vietų JAV vietos, nuotraukos, Amerikos lietuvių papasakotos jų istorijos. Taigi, jei kada būsite JAV – galėsite aplankyti ir jūs. Tikrai verta!
O jei ir nekeliausite po JAV – įdomu paskaityti, pamatyti nuotraukas. Kol nepradėjau tuo domėtis, pats nebūčiau patikėjęs, kokių didingų ir svarbių lietuviškų vietų yra Amerikoje.
Paminklas Romui Kalantai milžiniškose Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse kur, atrodo, palaidotas ištisas miestas. ©Augustinas Žemaitis.
Kodėl aš darau Tikslas – Amerika?
Visų pirma, manau, kad lietuviškos vietos Amerikoje yra labai įdomios. Juk į Ameriką išvyko kone milijonas lietuvių, tarp jų, Sovietų okupacijos metais, didžioji dalis elito: politikų, menininkų. Ir Amerikoje jie kūrė, statė pastatus ir daug po savęs paliko. Daug lietuviško, daug svarbaus Lietuvai ir pasauliui. Nuo didžiausių rašytojų kapų (Škėmos, Radausko) iki miestų, kur kas penktas žmogus – lietuvis. Nuo autentiškos EXPO 1939 Lietuvos ekspozicijos iki šimtamečių lietuvių bažnyčių – didesnių nei vilniškės. Nuo seniausios veikiančios Lietuvos ambasados (tarpukario) iki lietuvių garbei pavadintų gatvių.
Viename Amerikos lietuvių muziejų. ©Augustinas Žemaitis.
Antra, apie lietuviškas vietas Amerikoje žinome labai mažai. Apie daugelį jų prieš “Tikslas – Amerika” informaciją tenka rinkti iš senų laikraščių, visokiausių interneto pakampių. Senų forumų, Usenet grupių. Nes jokių oficialių puslapių, enciklopedijos straipsnių nėra. Kartais tenka ir valandų valandas spėlioti “bandymų ir klaidų” metodu, kur ta vieta, mėginti įžvelgti Google Street View lietuviškus užrašus ar Google Earth rasti pastatą panašiais kontūrais į tuos, kuriuos matei senoje nuotraukoje. Privalau kiek įmanoma daugiau surasti iš anksto – laiko Amerikoje ieškojimams juk nebus. Amerikoje reiks patikrinti informaciją, apeiti, apžiūrėti, apfotografuoti, išklausyti vietos lietuvių pasakojimus.
Trečia, lietuviškos vietos Amerikoje sparčiai nyksta. Kasmet uždaroma ar nugriaunama bent po vieną ar kelias lietuviškas bažnyčias. Dulkėmis virsta ten sukauptos vertybės, nebelieka kam vienyti lietuvių bendruomenes ir jos “išsilaksto į šalis”. “Tikslas – Amerika” yra paskutinė proga kai kurias jų nufotografuoti – nes po metų-dviejų to neliks. Ir čia nesakau “paskutinė proga nufotografuoti į savo tinklapį”. Sakau “Paskutinė proga nufotografuoti išvis”. Nes internete jokių kitų tų vietų nuotraukų, aprašymų nėra, kai kurių – gal nėra ir išvis. Nes dažnas objektas rūpi tik konkretaus miesto Amerikos lietuviams. Nuoširdžiai rūpi – bet tų, kam rūpi, mažai, neretai jie seni…
Parduodami (dabar jau parduoti) Pitsburgo lietuvių namai. Google Street View.
Ir turiu slaptą, naivią viltį – gal “Tikslas – Amerika” situaciją pakeis.
Gal turistai iš Lietuvos į JAV, JAV studijuojantys studentai, tarp didžiųjų JAV įdomybių noriai aplankys ir lietuviškas vietas: juk jų tiek daug kad ir Niujorke ar aplink. Juk interaktyviame žemėlapyje jas bus taip paprasta rasti, nereiks eiti “Kryžiaus kelių” nė nežinant, ko ieškoti.
Gal Amerikos lietuviai atras ne tik savo miesto lietuviškas vietas, bet ir kitų miestų, keliaudami po Ameriką sustos prie jų.
Paminklas Dariui ir Girėnui Čikagoje, aplink kurį dar rengiamos lietuvių šventės. Kadaise aplinkiniame rajone gyveno dešimtys tūkstančių lietuvių, jis pavadintas Lithuania Plaza. Dabar vyrauja juodieji. ©Augustinas Žemaitis.
Gal amerikiečiai, sužinoję apie lietuviškas vietas visai greta jų namų, vėl susidomės lietuvių mažuma (kuri pamažu, nepaisant savo dydžio, keliauja į istorijos knygų paraštes, jai neskiriama nė iš tolo tiek dėmesio, kiek kitoms mažumoms).
Gal, pagaliau, lietuviškų vietų nykimas sulėtės. Nors jų griovimą to miesto lietuviai visuomet pasitinka protestais, akivaizdu, kad to nepakanka. Reikia vienybės tarp tų, tarp kurių vienybės, kiek susiduriu, labai stinga: Lietuvos valdžios, senųjų Amerikos lietuvių, naujųjų Amerikos lietuvių, Lietuvos lietuvių.
O tam būtina, kad visos šios grupės bent jau žinotų, kas ir kur yra, kodėl tai gražu ir svarbu. Ir, aišku, pliusas, jei tos vietos pritrauktų turistų, mokslininkų, kitokio dėmesio. Kinija Tibeto vienuolynus, sakoma, griauti nustojo, kai ten pradėjo važiuoti turistai…
Štai tiek lietuviško paveldo yra Šenandoriaus apylinkėse JAV, į kurias lietuviai važiavo dar 1865 m., kur išleistas pirmasis pasaulyje lietuviškas romanas ir lietuviai sudaro ~14% žmonių, kuris vadinats Amerikos Vilniumi. Žemėlapio skersmuo - tik 30 km. Ir čia dar sužymėta ne visos lietuviškos vietos.
Ar “Tikslas – Amerika” – ne per vėlai?
Viena vertus – “Tikslas – Amerika” daryti jau vėlu, nes dar prieš 5 metus būčiau pamatęs ir užfiksavęs gerokai daugiau.
Antra vertus – “Tikslas – Amerika” daryti geras metas.
“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes pasaulyje be proto populiarėja “tautinis turizmas”. Vis dažniau keliaudami, žmonės “atsivalgo” visokių “būtina pamatyti” tipo vietų, kurios šiais masinio turizmo laikais tiesiog gulte užgultos keliautojų minių. Jie pradeda ieškoti kažko ypatingesnio, unikalesnio, artimesnio sau, bent netiesiogiai susijusio su jų pačių gyvenimu (juk bene kiekvienas turime emigravusių į JAV giminių, draugų ar pažįstamų; juk kiekvienas galime suprasti lietuvių kultūrą, kuriai atsidūrus svetimoje aplinkoje ir gimė visi tie Amerikos lietuvių kūriniai).
Dirbdamas su “True Lithuania” – didžiausiu tinklapiu apie Lietuvą užsieniečiams – matau, kiek į Vilnių atvyksta lenkų, žydų. Ir dažną jų domina vien tik vietos, susijusios su jų tauta. O juk Amerikoje yra vietų, kur lietuvių būta daugiau, nei Vilniuje kada nors gyveno žydų ar lenkų. Ir lietuviško paveldo, lietuviškų vietų daugiau…
1906 m. art nouveau stiliaus Filadelfijos lietuvių muzikos salė (tebeveikia). Google Street View.
“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes amerikiečiai kaip niekad domisi mažumomis. Tik tą dėmesį reikia iškovoti. Šiuo metu. Ir, manau, kad dabar kaip niekad tą dėmesį svarbu iškovoti. Nes tas grupes, kurias suvokia kaip savas, amerikiečiai labiau linkę užtarti nuo nepagrįstų puolimų.
“Tikslas – Amerika” daryti geras metas, nes manau, kad “trečiosios bangos” Amerikos lietuviai, kurių daugelis emigravo iki Lietuvai stojant į ES 1990-2004 m., jau “atsistojo ant kojų” ekonomiškai ir todėl “pribrendo” domėtis tuo Amerikos lietuvių paveldu, kuris prieš 15 metų gal būtų atrodęs nebesvarbus ar net svetimas.
Pokarinėje Niujorko Atsimainymo bažnyčioje architektas Mulokas mėgino sukurti tautinį, bet modernų lietuvišką stilių. Google Street View.
Daugelis, išgirdę apie lietuvišką paveldą Amerikoje, teigiamai nustemba – negi jo šitiek daug, jis šitoks didelis? Kai pradėjau tuo domėtis, ir pats nustebau. Viliuosi, kad “Tikslas – Amerika” dar nustebins daug ką.
Naujausi komentarai