Išskleisti meniu

Įdomios naujienos

Propagandiniai metodai “Nepatogaus kino” reklamoje

Propagandiniai metodai “Nepatogaus kino” reklamoje

| 2 komentarai

Lietuvos gatvėse pasirodė toks plakatas. Kostiumuoto storo baltojo ir stereotipinio storalūpio juodaodžio karikatūros , bei teiginiai, kad “Skurdžiausios pasaulio valstybės yra turtingos” ir “Turtingos valstybės iš besivystančių iščiulpia gėrio už 500 milijardų dolerių”.

Tai – žmogaus teisių kino festivalio “Nepatogus kinas” reklama. Pateik ją pakoregavęs ar apkeitęs vietomis šaržuojamas grupes – ir patys festivalio rengėjai ją greičiausiai užsipultų kaip netolerancijos apraišką. Pvz. jei prie šios karikatūros būtų tekstas “Afrikiečiai čiulpia europiečius” (ir suma, kiek turto turtingose šalyse pavagia, pašalpomis ar apgavystėmis gauna visi imigrantai).

Vienintelis skirtumas – “Nepatogaus kino” reklama naudojasi šiandieninių Vakarų Europos kairiųjų (“naujosios kairės”) stereotipais. Bet propagandos metodai – šimtmečių senumo:

1. Ginčytinos detalės pateiktos kaip faktai. Niekur neminima, kaip tas “iščiulpimas” apskaičiuotas. Kairiesiems “iščiulpimas” – tai ir žaliavų pirkimas, kurios, jei būtų paliktos Afrikoje, išvis būtų bevertės, nes juk galutiniams vartotojams reikia konkretaus produkto konkrečioje vietoje, o ne vario gabalo po žeme Zambijoje – ir pačios žaliavos tėra menkas indėlis į galutinį produktą. Kita vertus, ne viena buvusi skurdi Europos kolonija (ypač Azijoje) jau tvirtai atsistojo ant kojų ir sugebėjo pakeisti žaliavų ekonomiką gamybos ekonomika, vėliau – paslaugų ekonomika bei pralenkė turtingumu daugelį Europos šalių; tos, kurios per 50 ar 60 metų tik stagnavo, turi daug kitų – vidinių – problemų.

2. Nedidelio skaičiaus žmonių veiksmai priskiriami visai milijonus apimančiai grupei. Visa Europa plakate personifikuota į vieną šaržą, nors 41 iš 52 Europos šalių neužsiiminėjo kolonializmu, dauguma neturi ir šiuolaikinių verslo interesų, maždaug 30 iš 52 XIX a. pačios buvo didžiųjų imperijų kolonizuotos (tarp tokių ir Lietuva, jos pramonė nebuvo vystoma), apie pusė Europos šalių pačios skurdesnės už kai kurias Afrikos šalis.

3. Tuo pačiu galima kaltinti ir kitas grupes, bet pasirenkama viena (dvigubi standartai). Plakatą įkvėpusiame festivalio filme “Išvogti Afriką” kritikuojamas verslininkas yra PAR gimęs, Šveicarijoje gyvenantis žydas Ivanas Glasenbergas, turintis tris pilietybes (PAR, Izraelio, Australijos), jo tėvas – Lietuvos žydas, mama – pietų afrikietė. Kas jis – afrikietis, europietis, azijietis, australas? Turbūt priklausytų nuo to, kas ir kokiu tikslu pieštų karikatūrą… Tik bet kokia analogiška, pavyzdžiui, žydų ar tų pačių afrikiečių personifikacija į vieną “blogietį” sulauktų [pagrįstų] replikų: “juk ne visi jie tokie”, “visokių žmonių visur esama” – o turbūt ir [nepagrįstų] siekių pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kitokia nuomonė – liga?

Deja, tai nebe pirmas kartas, kai festivalis “Nepatogus kinas” reklamuojamas priemonėmis, kurios primena jo filmuose kritikuojamų diktatorių propagandą. Prieš kelis metus įvairios neigiamo požiūrio į konkrečias grupes apraiškos – ksenofobija, rusofobija, homofobija – festivalio reklamoje prilygintos ligoms. Bet kokios nuomonės pavadinimas liga man primena Sovietų Sąjungos laikus, kai kitaminčiai guldyti į psichiatrijos ligonines.

Beje – tarp “ligų” nebuvo polonofobijos ar neapykantos religingiems krikščionims. Nors patyrinėjus “Delfi” komentarus galima įsitikinti, kad lenkai ir religingi krikščionys tikrai yra tarp Lietuvoje daugiausiai neapykantos susilaukiančių grupių. Gal koją ginti šias grupes pakišo tai, kad jos yra tarp pagrindinių Lietuvoje, nepritariančiųjų “naujosios kairės” siūlomoms vizijoms?

Politizuotas festivalis?

Pats esu aplankęs daug “Nepatogaus kino” filmų ir tarp jų būna tikrai gerų kūrinių, atskleidžiančių problemas. Bet bendros repertuaro politizavimo tendencijos gana ryškios. Nerasi filmų, kritikuojančių Vakarų kairiųjų grupes, nors netolerancijos kitaminčiams, nepagarbos jų žodžio laisvei, “atpirkimo ožių” paieškos, tragiškų veiklos pasekmių, o ir nusikaltimų ten tikrai yra (apie tai – būsimuose tinklaraščio įrašuose). “Nepatogus kinas” “naujajai kairei” net labai patogus. Kaip rodo šiųmetis repertuaras, kritika nukreipta į jų nemėgiamuosius: krikščionis, “godžias dideles korporacijas”, bet mažai ar nėra kritikos jų remiamų grupių atstovams. O juk tai, kas rašoma apie krikščionių misionierius filmo “Dievas myli Ugandą” recenzijoje, perfrazavus net labiau tinka daugybei kairiųjų idėjų “eksportuotojų” į “trečiąjį pasaulį”.

“Nepatogiame kine” yra filmas “Laisvės šešėliai” apie korporacijų cenzūruojamą žiniasklaidą, bet niekad nebuvo (ir turbūt nebus) jokio apie “politkorekcinę cenzūrą”, kai už “naujajai kairei” nepriimtinų žodžių pasakymą Vakaruose žlugdomos karjeros ar net teisiama (menką jos dalį minėjau čia). Niekada festivalyje neišvysi filmo, ginančių kūdikių teisę išgyventi iki gimimo – nes žmogaus teisės interpretuojamos pagal siaurą “naujosios kairės” požiūrį, o ne, tarkme, Visos Amerikos žmogaus teisių teismo poziciją, kuris gyvybę skatina saugoti nuo pradėjimo. Turbūt nebus ir JAV konstitucijoje įtvirtintą pamatinę žmogaus teisę nešiotis ginklą ginančių filmų (tokią nuomonę grindžiantį dokumentinį filmą žr. čia).

“Naujosios kairės” požiūris į žmogaus teises – tik vienas iš daugelio. Tolerancija, demokratinės vertybės (kas deklaruojama) reikalautų gerbti įvairius požiūrius (juk čia nuomonės, o ne įrodomos mokslinės tiesos). Ir bent jau reklamoje nenaudoti ginčytinų, iš konteksto ištrauktų teiginių. Ypač kai festivalį remia iš mokesčių mokėtojų lėšų veikiančios Europos Sąjunga, Užsienio reikalų ministerija.

P.S. Esu už žodžio laisvę ir nemanau, kad tokius plakatus reiktų riboti. Nesvarbu, kas ir ką neva “čiulpia”. Tiesiog, mano nuomone, panašios reklamos diskredituoja festivalį kaip nepolitizuotą, nepropagandinį renginį.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , , , , , ,


Bing žemėlapiai aplenkė Google Earth/Maps – Lietuvos didmiesčių vaizdai iš paukščio skrydžio

Bing žemėlapiai aplenkė Google Earth/Maps – Lietuvos didmiesčių vaizdai iš paukščio skrydžio

| 3 komentarai

Pastaraisiais metais buvome įpratę, kad Google triumfuoja prieš visus konkurentus įvairiuose iki tol neregėtuose interneto projektuose. Vienas tokių projektų buvo 2005 m. sukurta Google Earth. Ši programa įgalino pamatyti bet kurio pasaulio krašto vaizdą iš dirbtinio palydovo, pritraukti namus ir gatves. Ilgą laiką ji ir jos pagrindu sukurta svetainė Google Maps neturėjo sau lygių.

Tačiau dabar Microsoft nutarė suduoti tvirtą atkirtį. Jos sistemoje Bing, kaip ir Google Maps, pateikiamos nuotraukos iš kosmoso. Tačiau Bing nuotraukos nėra dvimatės – jos fotografuotuos kampu. Todėl jų iš pirmo žvilgsnio neatskirsi nuo nuotraukų iš oro baliono ar lėktuvo.

Maža to, kad Bing turi ištisų miestų šitokius vaizdus. Bing dar pateikia po keturias kiekvienos vietos nuotraukas. Iš visų keturių pasaulio šalių. Šitaip apsidairyti po miestus įdomu, o ir naudinga. Lengva suprasti, kaip tiksliai patekti į konkrečius kiemus ar laiptines.

Kol kas Lietuvoje Bing “nufotografavo” tik Vilnių ir Kauną su kai kuriais priemiesčiais. Nuotraukos darytos 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje.

Bing žemėlapius pasieksite adresu http://www.bing.com/maps , o čia aprašomą funkciją – pasirinkę režimą “Bird’s Eye” ir priartinę žemėlapį labai arti.

Komentarai
Straipsnio temos: , ,


Ave atque vale Lechui Kačinskiui

Ave atque vale Lechui Kačinskiui

| 0 komentarų

Užuojauta lenkų tautai dėl prezidento Lecho Kačinskio ir jo delegacijos žūties.

Žūtis sukrėtė. Prezidento politika buvo tikrai įsidėmėtina. Patiko jo bandymai išrūpinti Lenkijai geresnes sąlygas Europos Sąjungoje, kad ES atsižvelgtų į Lenkijos kultūrą. L. Kačinskio vadovaujama Lenkija išsiderėjo sau išlygas Lisabonos sutartyje. Nenusileido lenkai ir užsienio politikoje rytų kryptimi, neketino jie nuolaidžiauti galingesnėms valstybėms vedina vien abejotinių ekonominių interesų. Ir tai nepakenkė – Lenkija atlaikė krizę kur kas tvirčiau, nei Lietuva, su nuolat augančia ekonomika. Tai, kad zlotas niekada nebuvo susietas su euru, tik padėjo ekonomiškai.

Užsienio politika buvo tvirta ten, kur ji turėjo būti tvirta – tačiau nebuvo L. Kačinskio politikoje betikslio konflikto paieškų. Jis tvirtai siekė palaikyti glaudžius santykius su Lietuva ir neketino leisti pavieniams incidentams jų sugadinti.

Situacija, kai jis buvo išrinktas prezidentu, o jo brolis dvynys Jaroslavas tapo premjeru, irgi įstrigo atmintyje.

Asmeniškai L. Kačinskį esu porąsyk matęs gyvai, kas gana reta atsižvelgiant į tai, kad jis – užsienio politikas, o aš nedirbu politikos srityje. L. Kačinskis dažnai aplankydavo Lietuvą.

Nebeaplankys.

Komentuoti
Straipsnio temos: , ,