Šį įrašą paskatino parašyti ekologiją propaguojančiame laikraštyje “Ozonas” išreikšta mintis, kad “elektriniai lokomotyvai, kaip ir troleibusai, visiškai neteršia aplinkos”. Atrodo, jog kai kas įsivaizduoja, jog aplinkos neteršia ir elektra varomi automobiliai.
Tačiau taip nėra. Elektros varikliai patys aplinkos neteršia – bet juk elektrą, kuria jie varomi, reikia pagaminti. Elektra gaminama elektrinėse. Lietuvoje didžioji elektros dalis gaminama Elektrėnų šiluminėje elektrinėje. Ten tam, kad pagaminti elektrą, deginamas kuras ir aplinka smarkiai teršiama.
Taigi, troleibusas, elektrinis traukinys ar elektromobilis tikrai neteršia aplinkos ten, kur pats važiuoja – bet tam, kad jis galėtų važiuoti, aplinka teršiama kitur. Vietoje tiesioginio energijos perdavimo, kai pačioje transporto priemonėje deginamas kuras paverčiamas darbu (kuras->darbas), naudojamas netiesioginis perdavimas: elektrinėje – kuras->elektra, transporto priemonėje – elektra->darbas.
Kiek kitaip teoriškai galėtų būti jeigu elektra būtų gaminama iš ekologiškų šaltinių. Ekologiškiausia – vėjo, saulės energija, bet ji brangi ir mažai naudojama (vėjo jėgainių gali atrodyti daug, bet iš tikro jos pagamina labai mažai energijos). Pakankamai ekologiška yra branduolinė energija – bet Lietuvoje jos jau bent laikinai atsisakėme (be to, branduolinės atliekos labai ilgai nesunyksta). Ekologiškomis laikomos ir hidroelektrinės, bet tai labai abejotina – aplinka neteršiama elektros gamybos metu, tačiau ilgiems laikams užliejami didžiuliai žemės plotai.
Šiuo metu pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, tvirtai vyrauja neekologiška elektros gamyba ir neatrodo, kad situacija kardinaliai pasikeistų artimiausiu metu. Dėl to ir elektra varomos transporto priemonės teršia aplinką.
2 komentarai
Ši įžvalga teisinga, tačiau ji akivaizdi visiems. Esi neteisus, kad branduolinė energetika yra “pakankamai ekologiška” – tai visiška nesąmonė. Be to, esi visiškai neteisus, ignoruodamas, kad elektromobiliai pašalina mobilius taršos šaltinius iš miestų ir kad tai yra masiškai vertingas efektas.
Blogo įrašo ilgis ribotas, todėl visko surašyti neįmanoma, pateikiu, mano galva, svarbiausius faktus. Koncentravausi į ekologiškesnės energetikos galimybes Lietuvoje, kuri yra sąlyginai tankiai gyvenama, dykumų ar didelių teritorinių vandenų neturi.
Žvelgiant plačiau, vėjo jėgainės jūroje ir saulės jėgainės dykumose – iš tiesų įmanomas variantas. Tiesa, bent dabar jis yra itin brangus. Elektra, pagaminta vėjo jėgainėje jūroje kainuoja gerokai brangiau, už pagamintą vėjo jėgainėje ant žemės. Dykuma, reikia pastebėti, irgi yra sava ekosistema, kurią milžiniškos (atsižvelgiant į esamas technologines galimybes, kad būtų pagamintas ženklus energijos kiekis tikrai nepakaks kelių ar keliasdešimt hektarų) elektrinės neišvengiamai įtakos.
Atominė energetika, kaip ir kitos, turi savo pliusų ir minusų, bet “kryžiaus žygis” prieš ją manau neatitinka realios jos keliamos žalos.
Gal išvardytum konkrečius taršos būdus bei jų pasekmes, kuriais atominė elektrinė teršia aplinką kituose jos veiklos etapuose?