Barbadosas plyti atokiau nuo kitų mažųjų Karibų salų. Ir jis kitoks. Jį pagimdė ne vulkanai, o koralai: todėl Barbadose nerasi aukštų kalnų, įspūdingų panoramų.

Užtat ši šalis geriausiai Rytų Karibuose išlaikė kolonijinę dvasią. Mat visą laiką nuo 1625 m. iki 1966 m. Barbadosą valdė Britanija. Vyraujantys rytų vėjai neleido čia atplaukti priešų flotilėmis.

Todėl Barbadoso parlamentas primena Anglijos provincijos miesto savivaldybę, Barbadoso anglikonų bažnyčios – it atkeltos iš Anglijos kaimų. Ir senieji dvarai ir malūnai, priklausę britų plantatoriams, tebepuošia laukus.

Šv. Mikalojaus abatijos plantatoriaus dvaras Barbadose (statytas 1658 m.)

Tik žmonės kitokie. Ne anglų, o jų prisivežtų juodaodžių vergų palikuonys. Britiška „aukštoji kultūra“ Barbadose sumišusi su afrikietiškais ritmais ir kukliais mediniais namais.

Barbadose – vienas keturių „Concorde“ oro uostų

Britai iš Barbadoso neišnyko. Tik jie – nebe kolonistai, į kuriuos žiūrima kreivai. Jie – turistai ir pensininkai, atskraidinantys Britanijoje uždirbtus pinigus į Barbadosą. Ir jie laukiami. Specialiai jiems – gausybė lankytinų vietų, kurių bilietų kainos – tarsi Londone (didžiausios Karibuose).

Visos Barbadoso autonuomos agentūros už pigiausią kainą siūlo štai tokius automobilius. Tai – unikalus kėbulo tipas „mokė“, neturintis durų. Važiuoti man buvo smagu, bet žmonai vėjas kaip reikiant draikė palaidus plaukus

Pinigų jie turi. Barbadosas nuo seno traukia ne bet kokius britus, o labai turtingus. Iš Londono į Barbadosą netgi skraidydavo viršgarsiniai „Concorde“ lėktuvai! Išties nuostabu, nes vieninteliai du kiti nuolatiniai „Concorde” reisai tada visame pasaulyje buvo Londonas-Niujorkas ir Paryžius-Niujorkas.

Vienas „Concorde“ amžiams nusileido Barbadose – oro uosto angaras paverstas jam skirtu muziejumi. Ten pats įlipau į lėktuvo vidų, kabiną, pažiūrėjau ypatingus „Concorde“ atributus, nosį, važiuoklę, variklius, pasiklausiau istorijų, kaip lėktuvu iš Barbadoso grįžo karalienė Elžbieta II, kaip žvaigždės, nepasitenkindavusios ribotu į „Concorde“ priimamu bagažu, savo lagaminus atsiųsdavo kitais, lėtesniais lėktuvais.

Concorde su savo žymia aštria aerodinamiška nosimi (skrendant lėčiau, ji nusileisdavo) Barbadoso muziejuje

Ir pačių svarbiausių. „Concorde“ iš Londono į Barbadosą nuskrisdavo per nepilnas 4 valandas (šiuolaikiniai lėktuvai skrenda 9 valandas). Nusileisdavo anksčiau (vietos laiku), negu pakildavo. Kadangi greičiu lenkdavo žemės sukimąsi, pro jų mažus langelius atrodydavo, kad saulė teka iš vakarų. Kadangi skraidė stratosferoje (aukščiau kitų keleivinių lėktuvų), galėdavai savo akimis įsitikinti, jog žemė – apvali.

„Concorde“ pagamintas dar 1977 m., bet jo interjeras tik kažkiek dvelkia ta senove. „Concorde“ pralenkė laiką. Ir kai „Concorde“ nusileido paskutinį kartą, tai buvo reta pasaulio istorijoje akimirka, kai žmonijos galimybės pasuko atgal. Kas buvo įmanoma (tegu tik patiems turtingiausiems) – staiga tapo neįmanoma. Ir net Barbadosas prarado dalį savo žavesio ir įvaizdžio. „Barbadosas dėkoja Konkordui“ – su patosu skelbė pristatomojo filmo pranešėjas. Turi už ką.

Viena retų progų pažvelgti į lygų Barbadosą iš aukščiau (netoli Šv. Mikalojaus abatijos). Šis šiaurinis regionas vadinamas „Škotija“, nes kolonistams priminė Škotijos aukštumas. Prie aikštelės prekijai parduoda suvenyrus.

Angliški Barbadoso dvarai ir mokyklos

Dar ankstesniais, Britų Imperijos laikais, į Barbadosą ir nukeliauti per 9 valandas buvo rožinė svajonė. Reikėdavo plaukti savaites. Todėl britų aristokratai – net tie, kurie turėjo Barbadose dvarus ir cukranendrių plantacijas – čia lankydavosi labai retai. Jų valdas prižiūrėjo samdyti nekilmingi baltaodžiai, jose triūsė vergai iš Afrikos: juos britų kapitonai gaudavo mainais Afrikos vadukams atiduodami britiškus gaminius, pagamintus iš kolonijinių žaliavų. Garsioji „Trikampė prekyba“. Europa-Afrika-Amerika-Europa (ir vėl iš naujo).

Nors ir nepritaikyti gyventi kilmingiausiesiems, Barbadoso dvarai – gražūs tarsi pačioje Britanijoje, tik mažesni. Su angliškais sodais, kuriuose augintos vaistažolės, su „paveikslų kambariais“, kurių drobės primindavo nutolusių žemynų grožį, dvaro šeimininkų praėjusias kartas ar biblines scenas. Pats seniausias dvaras – Šv. Mikalojaus abatija, prie kurios naujieji savininkai atkūrė garinį romo fabriką. Barbadoso užmiestyje tokių gražių pastatų – gausu: Kordingtono koledžas, Sunburio plantacija (deja, pastarasis neautentiškas, nes degė).

Romo fabrikas prie Šv. Mikalojaus abatijos ir apleistas malūnas. Tokių daug - jų cukranendrėms nebereikia. Netoliese vienas atstatytas, bet tik turistams.

Juodaodžiai gyveno prasčiau: palaikuose mediniuose nameliuose, kuriuos, po vergovės panaikinimo, keisdami darbovietes galėdavo išsirinkę vienoje plantacijoje vėl pasistatyti kitoje. Jų irgi likę labai daug, kaip ir žavesnių turtingesniųjų namų metaliniais balkonais.

O Barbadoso sostinė Bridžtaunas (110 000 gyv.) turi tiek architektūrinio paveldo, kad net atsidūrė UNESCO sąraše. Parlamentas, katedra, o ypač jo Garnizono rajonas, kurio kareivinėse nuobodžiaudavo britų imperiniai kariai. Daug jų ir atgulė ten pat, gretimose kapinaitėse (lavonai būdavo tiesiog padedami ant pelkėtos žemės, kol prasmegdavo). Keistas jausmas spiginančiame Karibų karštyje skaityti tas tvarkingas angliškas mirusiųjų pavardes, tarsi kokio Anglijos kaimo bažnyčios šventoriuje.

Anglijos karių kapinės Bridžtauno Garnizono rajone

Netoliese – Džordžo Vašingtono namas. Tiksliau, namas, kuriame pirmasis Amerikos prezidentas apsistojo, kol dar ir JAV, ir Barbadosas buvo Britanijos kolonijos. Bet juk „Džordžo Vašingtono namas“ amerikiečių turistams geriau skamba, tiesa?

Barbadosas daro daug, kad įtiktų turistams, bet pasižymi vienu keistu ribojimu: ten draudžiama vilkėti kamufliažinę aprangą. Visose kruizinių laivų programose apie tai – didžiausi įspėjimai, juk dažnas keliautojas turi chaki spalvos liemenę, kelnes ar šortus. Beje, seniau pastarasis draudimas buvo būdingas daugeliui Karibų salų ir kitose irgi praėjęs slepiamosios spalvos rūbais gali išgirsti vietinius už nugaros šnabždantis.

Turistė ir vietiniai Barbadoso sostinėje Bridžtaune

Sugrįžimas į Afriką, nepamirštant Britanijos

Bažnyčia Barbadose – svarbi, kaip Britanijoje prieš 50 ar 100 metų. Aišku, anglikonų bažnyčia. Visi Karibai labai konservatyvūs – net oficialus administracinis vienetas Barbadose ir daugybėje kitų salų yra „parapija“ – Šv. Pilypo, Šv. Jurgio, Šv. Jono, Kristaus bažnyčios… Tiesmuki priešrinkiminiai atsišaukimai Bridžtaune gąsdino, kad oponentai įteisins gėjų santuokas (kažin – šiuo metu vien už dviejų vyrų seksą Barbadose gresia kalėjimas iki gyvos galvos, nors realiai taip ir neteisiama).

Viena Barbadoso bažnyčių pakeliui. Parapijos centras

Tačiau laikai, kai kiekvienas bent kiek išsimokslinęs barbadosietis mėgino imituoti britus, baigėsi. Britanijos Barbadose daug, ši sala net kalba vien angliškai (nors ir turi tarmę). Bet, kaip ir visi Karibai, Barbadosas pastaraisiais dešimtmečiais gręžėsi į afrikietišką savo žmonių istoriją. Jo gatvėmis šmirinėja ir rastafariai su ilgais, vos į žiemines kepures (stiliaus dalykas) telpančiais dredais. Dievu jie laiko velionį Etiopijos imperatorių Hailę Selasę – kai Karibuose (Jamaikoje) gimė rastafarių religija, šis buvo vienintelės nepriklausomos Juodosios Afrikos šalies galva. Savo šventoves stato ir sekmininkai, kitos juodaodžių pamėgtos krikščionybės rūšys: pilkosios anglikonų bažnyčios vis dar – parapijų širdys, bet naujosios „konkurentės“ dydžiu nusileidžia vis mažiau.

Bridžtaune didelės atminimo lentos primena svarbias vergovės vietas: pavyzdžiui, tą, kur, netoli prieplaukos, kurioje nuo apverstų laivų valytos jūržolės (Careenage), o dabar yra turistinis miesto centras, stovėjo vergų narvas.

Barbadoso parlamentas pastatytas greitai po Londono parlamento – 1874 m. Ir jo stilius labai panašus.

Tačiau tai – tik pagarba istorijai. Nors Bridžtauno turguje ir gali justi gerą žiupsnį afrikietiško chaoso, o Karalienės parke rasi ir gulinėjančių benamių, Barbadosas – ne Afrika. Pajamos ten gerokai didesnės, gimstamumas mažas (beveik toks, kaip Lietuvoje), be turizmo klesti ir lengvoji pramonė. Ir, priešingai daugeliui Karibų salų, ten gana saugu. Bent jau kaip Lietuvoje. Afrikietiška netvarka ir angliška tvarka ten – vienis.

Pirmas vaizdas, kuris pasitiko prieš išlipant Barbadose, ir vienas paskutinių, kurie išlydėjo – laivas „Freewinds“, garsioji scientologų sektos jachta, kurioje daugiausiai „į save investavę“ scientologai pasiekia aukščiausius sielos (tetanų) lygmenis. Ir šiam „įžymybių tikėjimui“ (Džono Travoltos, Tomo Kruzo) Barbadosas pasirodė tinkamas uostas.

Kontraversiškai vertinamas scientologų „motininis laivas“ „Freewinds“ Bridžtauno uoste.

Barbadoso lankytinų vietų ir įdomybių žemėlapis. Galbūt jis padės jums susiplanuoti savo kelionę po Barbadosą

Visi kelionių po Karibų salas aprašymai

1. Karibai: spalvingiausios pasaulio salos (ĮŽANGA)
2. Kruizai: viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant (BENDRAI APIE KRUIZUS)
3. Bahamai - Karibų turtuoliai
4. Barbadosas: maža juoda Britanija
5. Dominikos Respublika - (ne tik) saulė ir jūra
6. Jamaika - ją žino visi, pažįsta nedaugelis
7. JAV Mergelių salos - Amerikos Karibai
8. Kaimanų salos - rajų miestas, bankų rojus
9. Kuba - mirštančios revoliucijos žemė
10. Puerto Rikas: iščiustyta Lotynų Amerika
11. Sent Kitsas: mažiausia Amerikos valstybė
12. Sent Lusija: džiunglių vulkanų respublika
13. Šv. Martyno sala. Lėktuvai ir paplūdimiai.