Iki šiol nedalyvaudavau ir nestebėdavau kovo 11 d. renginių Gedimino prospekte, bet šiais metais, jau iš anksto buvęs susipriešinimas ir vaidai internete paskatino nueiti pažiūrėti.

Renginiai vyko du: 13 val. Tautinio jaunimo sąjunga ir Lietuvių tautos centras organizavo tradicinės eitynes „Lietuva lietuviams, lietuviai Lietuvai”. Vėliau, 16 val. pirmąsyk Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras.

Šiame įraše, susilaikydamas nuo vertinimų, tiesiog rašau, ką mačiau ir pateikiu nuotraukų. Manau, kad internete trūksta neutralių, nuomone nepersmelktų tekstų. Savo vertinimus, jeigu jie domina, rašau kitame įraše. Gali būti, kad kažko nepastebėjau, bet stengiausi stebėti skirtingose vietose ir pamatyti kuo daugiau.

1 dublis: Tautinio jaunimo sąjungos ir Lietuvių tautos centro eitynės

DALYVIAI

14:50 eitynių dalyviai, nešini vėliavomis, traukė į Katedros aikštę. Čia jie rikiavosi į eilę Sereikiškių parko alėjoje. Nors šventė viešojoje erdvėje vadinta jaunimo eitynėmis, iš tikro buvo įvairaus amžiaus žmonių. Ir tėvai, atsivedę vaikus, ir senyvi žmonės, ir moksleiviai bei studentai. Apie ketvirtį ar trečdalį dalyvių sudarė moterys ir merginos. Buvo ir skustagalvių (skinhedų), tačiau jie sudarė tik nedidelę mažumą. Dalyvavo ir keli kitų subkultūrų atstovai. Tačiau daugumos dalyvių ir organizatorių iš išvaizdos buvo neįmanoma priskirti kažkokiai grupei. Žmonių buvo tikrai daug, ne vienas šimtas.

Ėjo ir ne vienas žymesnis žmogus, nepriklausomybės akto signatarai. Mačiau R. Ozolą, P. Gražulį.

Prieš eitynių pradžią buvo dalinami trispalviai raiščiai. Juos žygiuotojai užsirišo ant rankų. Ant aukštesnės vietos pasilypėjęs vienas organiatorių įspėjo dalyvius, kad eitynių priešininkai gali išsišokti ir patarė dalyviams nesivelti į konfliktus. Informavo, kad žmonės su baltais raiščiais yra organizatoriai, jie palaikys tvarką, užvedinės skanduotes. Paskui palinkėjo gražios ir linksmos šventės.

ŽIŪROVAI

Žiūrovų buvo gal trečdalis tiek, kiek dalyvių, o gal net perpus. Itin gausu buvo žurnalistų ir šiaip žmonių su fotoaparatais. Prie Katedros eitynes nuo riedžio stebėjo meras A. Zuokas, buvo ir kitų žymių žmonių.

Tarp žiūrovų girdėjosi ne vien lietuvių, bet ir rusų, anglų kalbos. Kai kurie anglakalbiai žiūrovai patys buvo užsirišę jiems padovanotus trispalvius raiščius. Sunku buvo suprasti, kurie žiūrovai palaiko eitynes, kurie joms prieštarauja, o kurie neturi apie jas nuomonės. Tik keli iš žiūrovų kartais prisijungdavo prie skanduočių, paplodavo.

Buvo ir keli žmonės su Lenkijos vėliavomis padabintomis striukėmis, bet jie irgi niekaip nepasireiškė.

PLAKATAI, VĖLIAVOS IR ŠŪKIAI

Dalyviai nešėsi daug vėliavų. Vyravo Lietuvos trispalvės, tačiau buvo ir Latvijos, Estijos, Italijos, Danijos, Serbijos, kitų šalių vėliavos, taip pat vėliavos su vyčiais, Žemaitijos vėliava.

Plakatai buvo labai įvairūs, jų tarpe: „DIDŽIUOJUOSI, JOG ESU LIETUVIS”, „LIETUVIAIS TURIME IR BŪT”, „TAIKUSIS NACIONALIZMAS”, „UŽ TAUTŲ LAISVĘ”, bet buvo ir plakatas „SKINHEADS”. Buvo plakatas, skatinantis blaivybę, dar vienas, cituojantis Simoną Daukantą. Keli vyrai nešė plakatą „SAULIUS ČEPĖNAS. TAVO KELIAS – MŪSŲ KELIAS, TAVO ATMINIMAS – MŪSŲ UŽDUOTIS” (apie Saulių Čepėną, 1999 m. dėl politinių priežasčių mirtinai sumuštą tautininką, galite paieškoti informacijos Google).

Skanduoti įvairūs šūkiai: „Lietuva, Lietuva, Lietuva”, „Už Lietuvą”, „Lietuva lietuviams – lietuviai Lietuvai”, „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis” ir kiti. Prieš mažumas nukreiptų šūkių, kaip „Juden raus”, niekas neskandavo. Bendrai paėmus, šūkius skandavo ne visi. Keli žmonės skandavo garsiai, tam tikra dalis pritarė, tam tikra dalis tik judino lūpas, daug kas ėjo tylomis.

Dauguma dalyvių vilkėjo paprastais rūbais. Tačiau buvo keletas tautiniais drabužiais, uniformomis.

DEMONSTRANTAI

Tik įėjus į Gedimino prospektą eitynes pasitiko keli prieš jas nusiteikę žmonės. Vienas jų laikė juodą anarchistų vėliavą, kiti transparantus su ranka raudonai išrašytais šūkiais: „KOVOK UŽ KLASĘ, O NE UŽ RASĘ”, „VAKAR JUDEN RAUS, ŠIANDIEN LIETUVA”. Taip pat buvo nešama vėliava su vokišku užrašu „Antifaschistische Aktion”. Šie žmonės lydėjo eitynes šaligatviu, rodydami savo plakatus jų dalyviams, kartais užeidami į važiuojamąją dalį. Policija ėmė prašyti netrukdyti renginiui ir atlaisvinti kelią.

Ties McDonald‘s restoranu eitynių priešininkai įsiveržė į eitynių gretas ir ėmė skanduoti šūkį „Cha, cha, cha, Antifa!” bei kitus. Eitynių dalyviai laikėsi ramiai ir neramumų nekilo. Po eitynių šioje vietoje tebestovėjo demonstrantų paliktas ant kartono užrašytas tekstas “ANTANAI, KELK – NACIAI LIETUVĄ PARDUODA”, kurį vėliau kažkas užvertė.

Dar prieš šį incidentą Vinco Kudirkos aikštėje eitynes pasitiko ir devyni Paleckio partijos Frontas aktyvistai. Jų plakatai buvo atspausdinti, raudoname fone balti tekstai: „DARBO! DUONOS! TEISINGUMO”, „UŽ LIETUVĄ BE NACIZMO!”, „ŽYDŠAUDŽIŲ IR BANDITŲ GARBINTOJUS – TEISTI!” (banditais TSRS vadinti Lietuvos partizanai) ir kiti. Čia vyravo vyresnio amžiaus žmonės. Šis protestas laikėsi atokiau nuo prospekto, eitynėms netrukdė ir buvo tylus.

Eitynes lydėjo ir vienas vyras oranžiniai dažytais plaukais nešinas gėjų vėliava (vaivorykšte). Jis fotografavo renginį. Niekas iš dalyvių ar žiūrovų jo neužsipuolė.

Demonstrantus ypač aktyviai fotografavo žiūrovai ir žiniasklaidos darbuotojai.

PABAIGA

Priėję Lukiškių aikštę dalyviai sustojo už buvusių KGB rūmų. Kalbas sakė Ozolas, Songaila, svečias iš Latvijos, jos buvo nuosaikios. Aktyvių eitynių oponentų šioje vietoje jau nebebvuo, žiūrovų gretos irgi praretėjusios. Dalyvius organizatoriai pakvietė į koncertą vakare, kur su išdalintaisiais trispalviais raiščiais buvo nuolaidos bilietams. Viskas baigėsi himnu. Kai kas giedojo ar tyliai stovėjo, o kai kurie žiūrovai jam skambant toliau šnekučiavosi tarpusavy.

2 dublis: Eitynės „Švęskime laisvę”

Gedimino prospekte žmones su trispalviais raiščiais ėmė keisti žmonės su balionais. Būtent tokius – geltonus, žalius ir raudonus – dalijo antrosios šventės organizatoriai. Tiesa, liko joje ir keli pirmųjų eitynių dalyviai, bet dauguma dalyvavo koncerte ant Tauro kalno.

RENGINIAI

Apie 16 val. Gedimino prospekte skirtingose vietose prasidėjo įvairūs renginiai:

1.V. Kudirkos aikštėje dainavo kažkokia man nežinoma grupė, berods tai buvo broliai „Timohi”.

2.Prie McDonald‘s restorano keli juodaodžiai mušė būgnus. Greta buvo minėti trispaviai balionai, viena vėliavėlė tįsojo ant grindinio.

3.Prie Scandic viešbučio kelios mergaitės braidė baloje su Lietuvos vėliavos spalvų guminiais batais. Jos kažką dainavo, deja, man nepavyko išgirsti, nes garsą užgožė prie buvusios Fluxus ministerijos per garsiakalbius muziką atlikusi kita man nežinoma grupė.

4.Prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos per garsiakalbius buvo garsiai leidžiamas hiphopas.

5.Prie Vagos administracinio pastato grupelė jaunuolių šoko breiką.

EITYNĖS

Eitynės buvo dvejos – nuo V. Kudirkos ir Nepriklausomybės aikščių. Jos susitiko Lukiškių aikštėje, kur klausėsi koncerto.

Renginys buvo daug ramesnis. Ir dalyvių, ir žiūrovų, ir žiniasklaidos buvo mažiau (tiesa, ilgainiui susirinko daugiau, nei šioje nuotraukoje). Jokių incidentų nebuvo. Todėl, deja, ir parašyti turiu mažiau ką.

Pats stebėjau eitynes nuo Nepriklausomybės aikštės. Čia dalyvavo N. Marčėnaitė, A. M. Pavilionienė.

Girdėjau, kaip viena greta stovėjusi močiutė pasiskundė, kad balionai kažkodėl tik geltoni ir žali. Vėliau atsirado ir keli raudoni. O netrukus į eitynių galą įsijungė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio aktyvistai, nešini oranžiniais (partijos spalvos) balionais. Jokių skanduočių nebuvo, eitynės vyko tyliai.

Lukiškių aikštėje buvo jau daugiau žmonių, atėjusių paklausyti koncerto, Lietuvos atributikos buvo jau mažiau.

2009 m. birželio 8 d.. Jau yra 2009 m. Europarlamento rinkimų rezultatai. Galima palyginti, kiek pasikeitė politinė situacija per gana neramų pusmetį nuo Seimo rinkimų, o taip pat kiek sėkmingos buvo partijų rinkiminės kampanijos.

Tėvynės Sąjunga gavo 26,80% balsų, o Seimo rinkimuose turėjo 19,72%. Pokytis +7,08%, elektoratas pagausėjo 35,9%. Taigi, paskutiniu metu išskakyta kritika TS-LKD pozicijų nenumušė. Visų pirma, Tėvynės Sąjunga turi tvirtą nuolatinių rinkėjų bazę kurie yra pakankamai aktyvūs. Antra, Tėvynės Sąjunga sugebėjo perimti rinkėjus iš savo koalicijos partnerių (ypač Liberalcentristų) kurių pozicijos nukentėjo kur kas labiau.

Socialdemokratai surinko 18,62% balsų, o Seimo rinkimuose – 11,72%. Pokytis +6,90%, elektoratas pagausėjo 58,87%. Vėlgi, Socialdemokratai, kaip ir konservatoriai, turi nuolatinių lojalių rinkėjų gretas – esant mažam aktyvumui tai aktualu. Taip pat atrodo pasiteisino Socialdemokratų taktika iki rinkimų tempti nepripažįstant krizės, o dėl ekonomikos padėties paskui kaltę versti naująjai daugumai. Ir per Seimo rinkimus socialdemokratai buvo numušti sąlyginai ne taip žemai, o dabar greitai pakilo vėl tikėtina surinkę dalį balsų tų, kurie dėl dabartinių Lietuvos problemų kaltina dabartinę valdžią.

Tvarka ir teisingumas gavo 12,24% balsų, Seimo rinkimuose – 12,68%. Pokytis -0.44%, elektoratas sumažėjo 3,47%. Prastokas rezultatas – dar visai neseniai TT pagal apklausas buvo populiariausia Lietuvos partija, o dabar paaiškėjo, kad ji smarkiai atsiliko nuo konkurentų ir nepakartojo nė Seimo rinkimų pasiekimo. Mažas aktyvumas TT aiškiai nepalankus – už TT balsuoja nemažai tų žmonių, kurie yra nusivylę dauguma politikų, o dabar didelė dalis tokių rinkėjų iš viso neatėjo balsuoti.

Darbo partija surinko 8,81% balsų, Seimo rinkimuose – 8,99%. Pokytis -0,18%, elektoratas sumažėjo 2%. Atrodo, Darbo partijos elektoratas tam tikra prasme nusistovėjo ir galbūt Viktoro Uspaskich šiandien išsakytas siekis paversti Darbo partija nuolatine jėga turi tam tikrą šansą išsipildyti. Juoba, Darbo partijos rinkimų kampanija nebuvo įspūdinga. Kita vertus, Naujoji Sąjunga, kita aplink vieną žmogų kurta politinė jėga, galiausiai nuskendo, nors ir išsilaikė ilgai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija surinko 8,46% balsų, Seimo rinkimuose – 4,79%. Pokytis +3,67%, elektoratas pagausėjo 77,1%. Tai be abejo partija, kuriai mažas rinkėjų aktyvumas buvo naudingiausias, nes pietryčių Lietuvoje, kur gyvena daugiausiai lenkų, jis buvo didelis – LLRA gerai mobilizavo savo elektoratą. Taigi, LLRA iškovojo pirmąją rimtesnę pergalę rinkimuose Lietuvoje – šios partijos rezultatai rinkimuose nuo jos įsteigimo nuolat kyla, už ją balsuoja vis didesnė lenkų mažumos dalis. Ir nors mažai tikėtina, kad kituose Seimo rinkimuose jie gautų tokį procentą balsų, kaip Europarlamento rinkimuose, nes Seimo rinkimuose aktyvumas būna didesnis, galbūt ateis ta diena, kai LLRA peržengs 5% barjerą ir ten bei vietoje 2-3 mandatų Seime turės 8-9 ir savo frakciją.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis surinko 7,35% balsų, Seimo rinkimuose – 5,73%. Pokytis +1,62%, elektoratas pagausėjo 28,27%. Manau pasiteisino rinkimų kampanija, kurios bene 90% sudarė vieno žmogaus, ne partijos nario (L. Donskio), reklamavimas. Kaip parodė Tautos prisikėlimo partijos sėkmė Seimo rinkimuose ir kiti pavyzdžiai, tam tikrą Lietuvos rinkėjų dalį pritraukia politikoje dar nedalyvavę, tačiau kitose srityse pasižymėję asmenys. LRLS manau perėmė ir šiek tiek TPP, ir Liberalcentristų balsų. LRLS pozicijas stiprina ir tai, kad ši partija nebuvo įsivėlusi ar įvelta į skandalus.

Liberalų ir centro sąjunga gavo 3,37% balsų, Seimo rinkimuose – 5,34%. Pokytis -1,97%, elektoratas sumažėjo 36,89%. Šįsyk liberalcentristams “išplaukti” nebepavyko ir sociologinės apklausos buvo teisios. Aiškiai pasimatė, kad liberalų derbyje laimi LRLS, o Liberalcentristų gebėjimas prisikėlti ateityje abejotinas. Liberalcentristai turi tvirtas pozicijas Vilniuje, bet veikiausiai jų nepakaks pergalei savivaldybių tarybų rinkimuose, o ir iki šių dar toli. Ir Vilniuje jų pozicijos susilpnėjo nuo maždaug 12% iki 7%. Tad susijungimo su LLRS tikimybė nėra nereali, ir partijos pirmininkas matyt būtų ne A. Zuokas.

Lietuvos centro partija surinko 3,09% balsų (rinkimuose į Seimą – 0,7%). Pokytis +2,39%, elektoratas pagausėjo 341,43%. Turiu pasakyti, šios partijos rezultatas nustebino, kaip ir Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos tvirtas elektorato laikymasis (į Europarlamentą – 2,86%, į Seimą neturėjo atskiro sąrašo, bet 2004 m. Seimo rinkimuose turėjo 1,96%). Šioms partijoms manau irgi naudingas mažas aktyvumas. Centro partija buvo ir bene vienintelė demonstravusi euroskeptišką poziciją, tokiu būdu panaudodama kortą, kuri yra kur kas reikšmingesnė Europarlamento nei Seimo rinkimuose. Tačiau, atrodo, Lietuvoje euroskeptikų dar yra mažiau, nei vakarų Europoje ir euroskeptiškos partijos neturi šansų perlipti barjerą. Neiškovodamos pergalių ir negaudamos stambių valstybės dotacijų ar verslo paramos bei neturėdamos populiarių asmenybių šios dvi partijos kažin ar kada artimiausiu metu galės pakilti iki 5% barjero nacionaliniuose ar europiniuose rinkimuose.

Frontas (į Europarlamentą – 2,43%, į Seimą – 3,24%; pokytis -0,81%, elektoratas sumažėjo 25%) tebeturi kraštutinių kairiųjų palankumą. Elektoratas, tiesa, kiek išsikvėpė, galbūt prisidėjo ir partijos atstovų veiksmai per riaušes prie Seimo – bet matyt Frontas labiau neteko balsų tų, kurie balsavo už jį kaip už naują „nesusitepusią” partiją, nei tikrųjų kraštutinių kairiųjų. Frontas nebeperžengė 5% ir tose teritorijose, kur peržengė per Seimo rinkimus, kai kur jo populiarumas sumažėjo perpus ir daugiau. Visgi nemanau, kad Frontas artimiausiu metu išnyktų iš politinio žemėlapio – tai yra ideologinį, tegul ir kraštutinį, pagrindą turinti partija.

Toliau matosi Valstiečių liaudininkų sąjungos kritimas žemyn (į Europarlamentą – 1,88%, į Seimą – 3,73%; pokytis -1,85%, elektoratas sumažėjo 49,6%). Ši partija atsidūrė rinkimų užribyje pralaimėjusi net marginalinėmis neretai laikomoms jėgoms. Rinkimuose į Seimą barjerą VLS peržengė 15 apygardų iš 71, o šiuose rinkimuose – 7 savivaldybėse iš 60. Taigi, net kaimo žmonės nusisuka nuo VLS; tiesa, ši partija tebelaiko stiprias pozicijas Iganlinos rajone bei Šakių rajone (virš 10%).

Pilietinės demokratijos partija (į Europarlamentą – 1,31%, į Seimą – 1,11%; pokytis +0,20%, elektoratas pagausėjo 18%) marginaliai sustiprino pozicijas, tačiau realiai jau yra nukeliavusi į politinį užribį. Kur kas greičiau ten nukeliavo Tautos prisikėlimo partija (į Europarlamentą – 1,01%, į Seimą – 15,09%; pokytis -14,08%, elektoratas sumažėjo 93,31%) – „politikoje nedalyvavusių ir nesusitepusių garsenybių” efektas labai laikinas, o iš buvimo valdžioje TPP ir jų lyderis Valinskas patyrė turbūt didžiausią žalą iš keturių koalicijos partnerių.

Žemaičių partija (į Europarlamentą – 1,27%, rinkimuose į Seimą nedalyvavo), tikėtina, irgi gali būti laikinas darinys ir, panašiai kaip ne viena Lietuvoje įregistruota partija, savo kandidatų kituose ar dar kituose gali ir nebekelti, nors formaliai ir neišnykti iš politinio žemėlapio. Regionalizmas Lietuvoje menkas, ką rodo ir tai, kad ši partija net Žemaitijoje tik mažiau nei trečdalyje savivaldybių įveikė 5% barjerą, o 10% neperkopė niekur. Tautinė partija „Lietuvos kelias” jau dabar yra partija, savo sąrašus teikianti ne per visus rinkimus, o rezultatas Europarlamento rinkimuose (0,28%) parodo, kad savo elektorato jie iš esmės neturi. Patriotai, į kuriuos taiko „Lietuvos kelias”, matyt, labiau balsuoja už TS. Euroskeptikų balsus susirinko Centro partija. O nacionalistams galbūt nepriimtina tai, kad „Lietuvos kelio” lyderė – nelietuvė; nacionalistų ir šiaip Lietuvoje mažai.

Taigi, labiausiai elektoratą pagal procentinius punktus pagausino Tėvynės sąjunga (+7,08%) ir Socialdemokratai (+6,90%), o daugiausiai jo prarado Tautos prisikėlimo partija (–14,08%) ir Liberalų ir centro sąjunga (–1,97%).

Pagal santykinį elektorato pokytį geriausiai pasirodė Lietuvos centro partija (+341,43%) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (+77,1%), o prasčiausiai – Tautos prisikėlimo partija (–93.31%) bei Valstiečių liaudininkų sąjunga (–49,6%).