Singapūras. Singapūras! Azijos miestas-valstybė, kuriame viskas – kitaip.

Singapūras stulbina atvirukiniais superdangoraižiais, dirbtiniais sodais, futuristiniais muziejais.

Singapūras stebina keistomis istorijomis apie uždraustą kramtomą gumą, rykštėmis nuplaktus užsieniečius ir pasakiškus turtus.

Singapūras man – vienas įdomiausių pasaulio miestų ir vienas savičiausių tarp turtingųjų didmiesčių.

Sinagpūro pradžia – kitoks oro uostas

Kad Singapūras kitoks supranti vos nusileidęs oro uoste. Daugelis pasaulio oro uostų vienodi: pastatai-dėžės skirti kuo greičiau praleisti kuo daugiau žmonių idant jie važiuotų savo keliais, gal dar palikę pinigų duty free parduotuvėse. Singapūro kitoks – jis pats yra lankytina vieta. Įvairiausius fotelius ir sofas čia supa dirbtiniai sodai, judančios skulptūros, milžiniškuose ekranuose rodomi specialiai kurti pribloškiami Singapūro kultūrą atskleidžiantys filmai, net viešas baseinas, drugelių salė… Kitur tenka gailėtis, kad oro uoste teks trintis taip ilgai, o Singapūre gailėjausi, kad oro uostui pasilikau tiek mažai laiko.

Aišku, viskas specialiai. Oro uostas – viena priežasčių, kodėl Singapūras klesti. Iš Europos į Australiją ir daugybę Pietryčių Azijos miestų nenuskrisi tiesiogiai: reikia persėsti. Singapūro geografinė padėtis tam labai palanki, ir šalis tą stulbinamai išnaudojo: pastatė tokį puikų oro uostą ir avialinijas, kad daugybė žmonių moka brangiau, kad tik galėtų skristi per Singapūrą. Ir dar pakeliui praleidžia Singapūre dieną, dvi, tris…

Oro uostas ir avialinijos – tik keli iš Singapūro „tėvo“ Ly Kvan Jū projektų. Singapūro valstybę iš esmės sukūrė šis vienas žmogus: 1959 m. gavęs trečiojo pasaulio miestą pavertė jį viena pasaulio širdžių. Užuot kopijavęs kitus, ėjo savo susigalvotais keliais. Jis nekentė ideologijų: nesvarbu, komunizmo, žmogaus teisių, liberalizmo, nacionalizmo ar religinių dogmų. Jis tiesiog žiūrėjo, kas jo šalyje veikia, kas veda ją į turtus – ir tą darė.

Kas Singapūre kitaip, nei visur kitur

Nešvara? Singapūras bene švariausias miestas pietryčių Azijoje, kurioje šiaip nėra „švaros kultūros“. Už šiukšlinimą – didelės baudos, o kramtomą gumą išvis uždrausta importuoti. Veikia!

Automobilių kamščiai? Singapūre nemačiau nė vieno, nes automobiliai čia taip apmokestinti, kad kainuoja bent kokius 5 kartus brangiau, nei Europoje. Užtat valdžia sukūrė puikų metro (MRT) tinklą, tad 9 iš 10 singapūriečių neturi automobilių, bet į darbą nuvyksta greičiau, nei žmonės iš kamščiuose dūstančių didmiesčių. Veikia!

Skurdas? Jo neliko. Per vienos kartos gyvenimą Singapūras iš vienos skurdžiausių tapo viena turtingiausių pasaulio šalių. Juodadarbiams siūlomos algos, didesnės nei Lietuvoje mokslų daktarų. Manote, Singapūre didelis minimalus atlyginimas? Nė velnio, minimalaus atlyginimo Singapūre išvis nėra! Priešingai – valdžia “atlaisvino” ekonomiką. Singapūro verslai iš pradžių mokėjo mažas algas, bet dėl to suklestėjo, samdė vis daugiau ir daugiau žmonių ir galiausiai darbininkų ėmė trūkti – taip pati rinka privertė pakelti algas. Veikia!

Nusikaltimai? Singapūras viena saugiausių ir mažiausiai korumpuotų pasaulio vietų ir tam nereikia didelės policijos/kalėjimų sistemos. Užuot iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikius visus nusikaltėlius kalėjimuose, už smulkius nusikaltimus čia plakama rykštėmis, už stambiausius – mirties bausmė. Rykštėmis baudžia ir mokytojai nepaklusnius vaikus. Veikia!

Nekilnojamojo turto kainų burbulai, butų trūkumas? Singapūre daugiabučius stato valstybė ir butų negalima pirkti (tik nuomotis 99 metams). Todėl sunkiai įmanoma į butus investuoti ir tikėtis, kad brangs. Be to, bute galima gyventi mažiausiai dviese, nebent tau daugiau nei 35 m. Atrodo, veikia.

Žmonių senėjimas? Singapūrė gimstamumas vienas mažiausių pasaulyje, bet gyventojų skaičius tik auga. Imigrantų dėka (šiuo metu beveik pusė singapūriečių – imigrantai). Tačiau jokie ten „pabėgėliai“ Singapūre su dovanų maišais nelaukiami. Laukiami tie, kurie nori dirbti, baigę mokslus, patys padeda toliau kurti turtingiausią pasaulio miestą Singapūrą. Veikia!

Tautinė nesantaika, getai? Singapūre ji išnyko. Kiekviename daugiabutyje privalomai apgyvendinami įvairių tautybių žmonės. Tautinės mažumos skundžiasi, kad dėl to joms sunku perleisti butus (turi perleisti tautiečiams), bet, atrodo, veikia.

Singapūro cenzūra ir griežtoji tvarka

Aišku, viskas turi savo kainą. Singapūras nėra demokratinė šalis – nuo pat įkūrimo šalį valdo viena partija (nuo 2004 m. – Ly Kvan Jū sūnus), o „perdėta kritika“ jai ir dar daug kas yra vadinamieji ob markeriai (nerašytai, bet visiems žinomai uždrausta).

Kai lankiausi Singapūre pirmą kartą 2005 m., ieškojau neregėtai dideliuose jo knygynuose ir DVD parduotuvėse mane dominusių Azijos knygų, filmų, komiksų (tais laikais ne viską dar galėjai gauti iš interneto, o Lietuvoje išvis mažai ką). Pamenu, skaitydavau susidarytą sąrašą pardavėjams, o šie vienas po kito atsakydavo „Šis filmas Singapūre uždraustas“, „Ši knyga uždrausta“. Ne tik dėl politinės kritikos – bet ir dėl smurto, sekso scenų: Singapūre nepageidaujama ne tik pornografija, bet ir erotika. Ir į barą ant dangoraižio stogo tada dar neįleido: Singapūre kai kas leistina tik nuo 23 ar net 25 metų amžiaus.

Daug ką Singapūre reikia daryti „taip ir nekitaip“. Eilėje prie pasų kontrolės atsistojau, kaip įpratęs, šalia žmonos – tuoj tvarkdarė liepė stotis už jos ar priekyje, juk reikia išsirikiuoti vorele. Už valgymą ar gėrimą metro – 500 dolerių baudos (užsimiršęs išsitraukiau butelį vandens, pamatęs įspėjimą tuoj įsikišau atgal). Visur pilna „socialinių reklamų“, reguliuojančių smulkmenas: „pasidėkite krepšius ant žemės“ (metro), „neklausykite ausinuko garsiai“ (metro), „neplaukite čia kojų“ (virš kriauklės), „stovėkite arčiau, taikykitės geriau – taiklumas svarbu“ (virš pisuaro – ir čia ne pokštas) ir pan.

Bet, jei paklaustum žmonių Lietuvoje, ką jie rinktųsi – „singapūrietiškas algas ir saugumą“ ar „lietuvišką demokratiją ir žmogaus teises“ – įdomu, kiek pasirinktų pastarąsias? Singapūrą renkasi net Vakarų šalių piliečiai: jau 2-3% Singapūro žmonių sudaro imigrantai iš Vakarų Europos, JAV, Australijos (~150 000).

Ir negalima sakyti, kad tai nesusiję dalykai. Visa likusi Pietryčių ir Pietų Azija skendi nešvaros, korupcijos, o daug šalių dar ir skurdo liūnuose – nors žymi dalis šalių ten demokratinės. Ly Kvan Jū tvirtai tikėjo, kad daugelį šių bėdų galima išgyvendinti tik tvirta ranka ir pats tapo tokiu Konfucijaus idealizuotu Lyderiu, nenuolaidžiaujančiu savo valdiniams, bet kartu besistengiančiu dėl jų.

Marina Bay – naujausias Singapūro simbolis

Kai lankiausi Singapūre pirmąkart 2005 m., miestas jau garsėjo savo turtais, švara, „keistais“ įstatymais, Orchard Road prekybos centrais ir Singapūro upės krantinės restoranais, bet jo panorama buvo nuobodi, lankytinų vietų trūko: vienas į kitą panašūs vidutinio aukščio dangoraižiai, viena svarbesnių pramogų turistams – paplaukimas laivu stebint tą vidutinišką panoramą.

Tad didysis pastarųjų dešimtmečių Singapūro projektas – naujas miesto veidas. Statomi tokie simboliai, kurių vos pamatęs kontūrus kiekvienas žmogus suprastų – Singapūras! Tai – Marina Bay Sands kompleksas, kurio pažiba – superprabangus viešbutis. Atrodo, kad ant trijų jo pastatų nusileido ateivių laivas, o iš tikro ten – ilgiausias pasaulio baseinas.

Netoliese – ArtScience muziejus, kur menas kuriamas iš šiuolaikinių technologijų, jame dalyvauja ir lankytojai (ypač patinka vaikams – pvz. galima nupiešti ir nuskanuoti automobilio piešinį, ir tas automobilis ims važinėti videoinstaliacijoje kartu su kitais), o kelis kartus per vakarą netolimą krantinę nušviečia įspūdingas šviesų šou.

Ir gal pati įspūdingiausia Marina Bay vieta – Gardens by the Bay, kurio dirbtiniai medžiai kada nors apaugs vijokliais. Bet ir dabar jau stulbina Debesų kupolas (po juo atkurtas kalnas su mišku, o reikiamą mikroklimatą kuria kondicionieriai ir karts nuo karto paleidžiami debesys), kiek mažiau – simboliniai tautiniai sodai, oranžerija (kurios gėlės kas kelis mėnesius pakeičiamos).

Visur kur turistai priblokšti stoja, fotografuoja ir fotografuojasi. Daugelis šiuolaikinių Singapūro lankytinų vietų sukurtos visų pirma nuotraukoms, su apžvalgos taškais iš kurių matosi pribloškiamiausi vaizdai. Aišku, viskas – specialiai: kas gi geriau reklamuos Singapūrą, jei ne nuolat Facebook ir Instagram srautuose besipilančios asmenukės su pasaulyje lygių neturinčiais vaizdais?

Sentosa – Singapūro poilsio ir pramogų salelė

Iki Marina Bay Sands pagrindinė Singapūro pramogų erdvė buvo Sentosos sala ir ji iki šiol nepasiduoda: senos atrakcijos ten palaipsniui uždaromos, kuriamos naujos, įspūdingesnės. Viskam vienu metu trūksta vietos. Kai Singapūro plotas – 722 kv. km (maždaug pusantro Vilniaus miesto), o gyventojų – beveik 6 milijonai (dvi Lietuvos), vieta ten – net ne aukso, o deimantų vertės.

Dėl to Sentosoje, kaip ir visame Singapūre, kuo daugiau sugrūsta į kuo mažiau. Dėl to Sentosos nuostabūs paplūdimiai yra prieš pat jūrų uosto konteinerinius laivus. Beveik virš jų skrieja lynų keltuvai, šokinėjama su virvėmis, netoliese driekiasi medžių lajų takas, iš pagrindinės Singapūro salos veža traukinys, yra pasivaikščiojimo takai po nediduką gabalėlį džiunglių ir t.t.

Didesnes Sentosos erdves užima Madam Tiuso muziejaus kompleksas, Universal Studios atrakcionų parkas bei salos širdimi esantis naujas „integruotas kurortas“ su brangiais viešbučiais, restoranais.

Vakare kai kurios Sentosos erdvės panaudojamos įspūdingiems šou su lazeriais, fejerverkais, projekcijomis, ugnimis, vandens srovėmis ir judančiais robotais. Nežinia, kokie šou bus jums lankantis (viskas spėriai keičiasi), bet 2019 m. pribloškė nemokamas Gervių šokis (milžiniškų gervių-robotų, kurių sparnai – vandens srovės, meilės istorija) ir Laiko sparnai simboliškas skrydis per pasaulio istoriją su projekcijomis ant vandens srovių, lazeriais, ugnimis, fejerverkais.

Sentosos centre – Merlion skulptūra (žodžio reikšmė – undliūtis, gyvūnas su žuvies uodega ir liūto galva). Šį „mitinį herojų“ 1964 m. sukūrė Singapūro valdžia, pradėjusi skatinti turizmą: neva „undliūtis“ yra toks vietos mitas. 1974 m. pastatė anuomet iš pažiūros milžinišką, o tarp šiandienos dangoraižių – miniatiūrinę (8,6 m) vandeniu besispjaudančio Merlion skulptūrą Singapūro centre. 1995 m. Singapūrui pažengus toliau, Sentosoje pastatyta 37 m aukščio Merlion kopija. Ji „dalyvaudavo“ šou, būdavo galima pakilti į viršų – bet 2019 m. ji nugriauta – sukūrus „rimtesnių“ simbolių, jau ir visas Merlion „išgalvotas mitas“ atrodo lėkštas.

Ir visa Sentosa – Singapūro turizmo skatinimo produktas. Iki 1972 m. sala vadinosi Pulau Blakang Mati, o vienintelė veikla ten buvo Siloso fortas. Sala pervadinta paprasčiau ištariamu pavadinimu, atidarytas į ją lynų kelias (1974 m.), o Siloso fortas pritaikytas ekspozicijoms, pasakojančioms, kaip šį paskutinį britų fortą Pietryčių Azijoje Antrojo pasaulinio karo metais užkariavo japonai. Tai buvo kritinis momentas, kai singapūriečiai ir kiti regiono žmonės suabejojo britų nenugalimumu. Nors britai Antrąjį pasaulinį karą laimėjo, niekas jų grįžtančių su rožėmis nebelaukė: Azijos kolonijos nebebijojo reikalauti laisvės.

Sentosa, Marina Bay – ir vienos brangiausių Singapūro vietų. Jei nori apsipirkti, pavalgyti – geriau tai padaryti prieš ar po lankymosi šiuose rajonuose nes ten gali rasti sulčių taurę už tiek, kiek Lietuvoje nekainuoja beveik niekur. Kita vertus – pagrindinių pramogų, šviesų šou kainos visai prieinamos.

Beje, Singapūre yra ir daugiau salų. Iš viso 63! Nekilnojamojo turto vystytojai, turbūt, norėtų daugybę jų “įsisisavinti” kaip Sentosą, juk žemė būtų aukso vertės. Bet valdžia daugelį laiko autentiškomis gamtos oazėmis. Ten reikia plaukti laivais ir skirti tam pusdienį ar dieną, tad pagal žmonių kiekius visai nesijaučia, kad būtum milžinmiestyje. Šv. Jono ir Lozoriaus salose net jokios parduotuvėlės nėra, užtat žavūs paplūdimiai, pasivaikščiojimo takai. Kusu saloje – kinų šventyklėlė ir nuostabūs vaizdai atgal į miestą bei į “Laivų greitkelį” kuriuo yra sąsiauris prie Singapūro. Kitokia Pulau Ubin sala, kur tebėra paliktas tradicinis malajų kaimas. Į daugybę kitų salų žmonės išvis neįleidžiami.

Keturios Singapūro tautos – keturi senamiesčiai

Singapūras turi ir vieną gražiausių ir unikaliausių Pietryčių Azijoje senamiesčių. Daugelyje Azijos miestų išlikę nebent pavieniai seni pastatai – tuo tarpu Singapūro valdžia sugebėjo išsaugoti ištisus kvartalus, kuriuose gali pajusti prabėgusių laikmečių dvasią. Kai Singapūras turtingas, visi tie kvartalai dar ir iščiustyti, o chaotiškus turgus vis daugiau kur pakeitė prabangūs restoranai ir viešbučiai.

Iš tikro, Singapūro senamiesčių yra net keturi. Mat seras Stamfordas Raflis, britų kolonistas, 1819 m. įkūręs Singapūrą kaip atsvarą olandams konkurencijoje dėl svarbiausiųjų Azijos sąsiaurių, nusprendė, kad kiekviena tautybė mieste turėtų turėti savo rajoną. O tų tautybių buvo (ir iki pat šiol yra oficialiai pripažįstamos) keturios.

Malajai, gyvenę regione iki buvo įkurtas Singapūro miestas. Jų dabar – 13%, o jų senamiestis – Kampong Glamas, supantis istorinius vietovę valdžiusios sultono rūmus ir didelę mečetę (anglai tą sultoną rėmė kovoje dėl valdžios su jo broliu, mainais ilgainiui gavo Singapūrą).

Kinai masiškai imigravo XIX a., bėgdami nuo jų šalį siaubusio skurdo ir sukilimų, ir šiandien jie yra Singapūro dauguma (74%) bei priežastis kodėl Singapūras, priešingai visoms aplinkinėms žemėms, pasitraukė ne tik iš Britanijos Imperijos (1963 m.), bet, 1965 m., ir iš Malaizijos. Kinų senamiestis Singapūre – Chinatown – bene labiausiai iščiustytas.

Indus britai atvežė iš savo Indijos kolonijos darbams. Dabar jų ~9%, o jų senamiestis – Little India (Mažoji Indija), pilna spalvingų skulptūruotų hinduistinių šventyklų.

Ir, pagaliau, buvo patys britai arba eurazijiečiai (žmonės, turintys britų ir azijiečių kraujo). Jų buvo pats miesto centras (Downtown), kuriame iki šiol veikia parlamentas, aukščiausiasis teismas ir kiti valdžios statiniai, taip pat istoriniai viešbučiai, bažnyčios, supami modernių ofisų dangoraižių. Ten veikia ir Nacionalinis muziejus bei meno galerijos. O Singapūro upės krantinės, kur kadaise švartuodavosi laivai, paverstos naktinio gyvenimo – barų – gatvėmis (Boat Quay).

Jei naujuose Singapūro daugiabučiuose privalomi apgyvendinami visų tautybių žmonės, tai senamiesčiuose tebegyvena senosios tautybės. Tarkime, Mažoji Indija tebėra pilna sariais vilkinčių indų ir šiukšlinoka (nors ir gerokai tvarkingesnė už tikrąją Indiją), malajų rajone daug moterų su skarelėmis. Kita vertus, tas pats malajų senamiestis dabar glaudžia ir vieną spalvingiausių barų gatvių, juk tai ir gražaus miesto centro dalis…

Singapūras iki šiol visaip pabrėžia jo „keturių tautų“ svarbą, nuo keturių sodų Gardens of the Bay, simboliškai atsispindinčių visas tautas, iki keturių oficialių kalbų. Tiesa, jos nelygiavertės. Pagrindinė – anglų, kurią moka visi, ja rašomos reklamos, dalis pranešimų – tik angliški. Antroji kalba – kinų mandarinų; jei kas bus parašyta dviem kalbom, tai beveik garantuotai – anglų ir kinų. Trečioji kalba malajų – kadangi tai istorinė regiono kalba, ja parašytas Singapūro himnas, bet šiaip ji figūruoja mažai kur. Na ir ketvirtoji – tamilų, atspindinti visą indų bendruomenę (nes dauguma jų atvyko iš tamiliškai kalbančių žemių).

Anapus centro ir senamiesčių, Singapūras yra tokių nuo nulio kadaise pastatytų daugiabučių rajonų jūra. Paprastas, bet veikiantis. ~1960 m. Singapūro lūšnynai, turtuolių rūmai, skurdokos pramogų erdvės nugriautos – viskas perstatyta taip, kad patogiai apgyvendinti kuo daugiau žmonių. Belikusios pavienės istorinės vietos – kaip ultraspalvingi Peranakanų (“senieji” Singapūro kinai) namai Koon Seng kelyje ar Haw Par vila – parkas, kurį milijonieriai kinai “Tiger Balm” savininkai tarpukariu pastatė siekdami parodyti jaunajai kartai kinų legendas (šiandien jis garsiausias dėl žiaurių “budistinį pragarą” vaizduojančių statulų).

Toliau nuo senamiesčių ir tos erdvės, kuriomis Singapūras labiausiai didžiavosi ~1980 m., kaip Singapūro zoologijos sodas, pirmasis pasaulyje pasiūlęs “naktinį safarį” pro gyvūnus, kurių aptvarus skiria ne tvoros, bet visokios sunkiai matomos duobės (iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie – laisvėje). Vis dar įdomu, bet laikas nestovi vietoje ir, galbūt, dar už 10 ar 20 metų ir tai bus naikinama, perstatoma į kažką “vau” ir šiems laikams.

Singapūras taikus ir ne toks brangus, kaip manote

Singapūro tautybės sugyvena stebėtinai taikiai. Tačiau, visgi, kinai ar eurazijiečiai yra turtingesni nei indai ar (ypač) malajai. Kai kurie malajai dėl to pyksta: jiems atrodo, kad Singapūras – jų žemė, kurioje juos užgožė atvykėliai. Tačiau Singapūro kinai į tokius kaltinimus paprastai atsako, kad tiesiog skirtingų tautybių intelektas nėra lygiavertis, kad malajai nemoka ar tingi dirbti. Išties, kiek susidūriau Singapūre su malajais ar indais, jie pasirodė kur kas mažiau besistengiantys darbe, nei kinai. Kaip ten bebūtų, net jei malajai ir gyvena neturtingiau, daugelį jų situacija tenkina: juk Singapūre vis tiek algos daug didesnės, nei pačioje Malaizijoje ar daug kur. Riaušes, protestus ar streikus per visą Singapūro istoriją galėtum suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Taip, paradoksas: Singapūre, kuriame nėra minimalių atlyginimų, eilinių darbininkų algos išaugo daug kartų didesnės, nei Pietryčių Azijos “darbininkų rojuose”, eksperimentavusiuose su socializmu ar komunizmu: Vietname, Kambodžoje, Laose, Birmoje. Rinkos neapgausi. “Gerovės valstybėse” ilgainiui žmonės tampa lygiai skurdūs, o Singapūre tapo nelygiai turtingi. Tik kai kurie maudosi filme “Crazy Rich Asians” demonstruotoje prabangoje, bet elgetos, vargšo nemačiau nė vieno.

Singapūras tarsi gyvena “keliom pavarom”. Superturtingiems ir “tiesiog turtingiems” (Singapūre kartais jie vadinami neturtingais, bet man liežuvis neapsiverčia taip rašyti) skirtos vietos dažnai yra viena šalia kitos. Kinų senamiestyje išvydę reklamas, kad sulčių taurė kainuoja keliolika eurų, o maistas restorane – daug dešimčių, paskui kitą tokį pat restoraną, ir dar kitą, jau išsigandome: negi Singapūre tokios kainos? Bet tik paeik truputį toliau ir štai kainos jau žemesnės nei Lietuvoje. Nes Singapūre maži mokesčiai (PVM, pajamų), tad nors darbuotojams ir mokamos didelės algos, verslininkų kaštai gali būti panašūs ar net mažesni, atitinkamai ir kainos. Ypač apsimoka valgyti turguose, prekybos centruose. “Turguose” nereiškia prastai ar nehigieniškai: Singapūro gatvės maistas garsėja visame pasaulyje, net ketinama jį rašyti į UNESCO paveldą, turgūs gali būti gražiose vietose, su nuostabiais vaizdais ir viso pasaulio virtuvių kolekcijomis (pvz. Lau Pa Sat maisto turgus Singapūro centre).

Brangiausia – Marina Bay, Sentosos rajonuose. Koks kitas ten pasaulis supratau, kai Marina Bay prekybos centre paklausiau kaip patekti į Turizmo informacijos biurą už 1 km – man primygtinai rekomendavo važiuoti taksi. O tas 1 km – toks gražus pėsčiųjų takas ir Helix pėsčiųjų tiltas, su vaizdais į miestą, Merlion, ArtScience, Marina Bay… Aišku, ėjau pėsčias.

Singapūras žengia pasaulio priešakyje

Singapūras vadinamas ateities miestu. Ne, ten nerasi kažkokių pribloškiamų mokslinės fantastikos sprendimų, per brangių, kad juos kas kartotų, kaip Dubajuje. Tiesiog tai, kas įdiegiama Singapūre, paskui išplinta po pasaulį.

Būtent Singapūre 2005 m. pirmą kartą išvydau automatinį metro be mašinistų (Šiaurės-Rytų linija). Gali stovėti sau traukinio priekyje, žiūrėti kaip jis lekia apšviestu tuneliu. Dabar daugybė naujų metro linijų pasaulyje – be mašinistų.

2019 m. stebėjausi Singapūro oro uosto ketvirtuoju terminalu, kur vienintelis “privalomas” susidūrimas su tarnautojais – saugumo kontrolė: registracija, pasų kontrolė, įlipimas į lėktuvą – viskas automatizuota. Net apie nuolaidas restoranuose praneša mielas robotukas.

Bet tikroji šiandieninio Singapūro aistra – miestas-sodas. Sodų, ištisų miškelių pilnas ir oro uostas, ir naujos metro stotys. Jie auga ant dangoraižių stogų ir tarpiniuose aukštuose. Jei jau didmiestyje trūksta vietos žalioms erdvėms – kodėl jų nesujungus su pačiu didmiesčiu? Eksperimentuojama net su žemės ūkiu daugiaaukčšiuose pastatuose, po lempomis, o gėlas vanduo bus gaunamas iš jūros: kad nereikėtų importuoti iš kaimynių.

Stogai Singapūre tarnauja lyg kiemai (pabėgioti), o vienas įdomiausių – Pinnacle@Duxton, penkis daugiabučius sujungęs stogas, atviras ir negyventojams. Šis daugiabutis – tikra Singapūro Namų ir Vystymosi Tarnybos pažiba. Daugelis valstybinių daugiabučių paprastesni, kažkiek net primena sovietinius mikrorajonus: tokie minimiestai su metro stotimi, prekybos centru. Tik, aišku, už Vilniaus ar Kauno rajonus daug tvarkingiau. Juk visi butai nuomojami, tad laiptinių tvarkymu, renovacija užsiima valdžia. Mačiau, kaip greitai išdraskomos net prabangiausių Šanchajaus daugiaubučių laiptinės ir bendros erdvės ir suprantu – gal tame regione tai išties geriausias kelias. Ir gal tokie tvarkingi daugiaaukščiai rajonai – visų Pietryčių Azijos miestų tolima ateitis.

Prisėdau ant suolelio prie Pinnacle@Duxton – žiūriu, ant gretimo bordiūro guli rūkstanti cigaretė. “Na va, ir Singapūre kažkas taip prišiukšlino…” pagalvojau ir cigaretę išmečiau. Tik štai išeina vyras iš gretimos parduotuvės ir kažko aplink mane kad ieško, kad ieško. Pasirodo, jis rūkė cigaretę, o parduotuvės viduje negalima: taigi, pasidėjo, kad išėjęs vėl paimtų…

Kai kas nors sako, kad reikia gyventi taip ar anaip, kitaip neva mūsų nemylės, neinvestuos, nekeliaus ar ką – aš prisimenu Singapūrą. Turtingiausią pasaulio valstybę, neturinčią jokių resursų. Kurią myli investuotojai, turistai, savi piliečiai, menininkai ir visi kiti. Ir kuri visuomet ėjo savo keliu – o tie, visokiausių užsieninių vertybių kopijuotojai, visi Singapūrui už nugaros. Vieni be galo toli (visi eksperimentavę su komunizmu), kiti tiesiog toli.

---

Visi straispniai iš kelionių po Malajų žemes

1. Malajų žemės: Azijos kryžkelė (Įžanga)
2. Brunėjus: Džiunglių sultono valdos
3. Malaizijos Borneo palieka priešistorę
4. Malaizijos pusiasalis šauna į ateitį
5. Singapūras - kitoks! ateities! miestas!

---

Visi mano kelionių po Indoneziją (ir aplink) aprašymai-vadovai

1. Indonezija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant (ĮŽANGA)
2. Balis - įvairi it visas žemynas sala
3. Gilis - malonumų, laisvės ir gamtos rojus
4. Lombokas - kaip Balis prieš 30 metų?
5. Komodo - didžiausių driežų sala
6. Rytų Timoras - atgimstanti tragedijų šalis
7. Toradžai - kraupiausiai žavi tauta
8. Java - ugnikalnių ir civilizacijų sala
9. Singapūras - kitoks! Ateities! Miestas!

---

Kelionių vadovai po Indoneziją žemėlapyje

Spauskite ant žalių žymeklių žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą regioną!