Kiaulės (vien Europos Sąjungoje ir JAV) – 426 000 000
Šunys (Pietų Korėjoje) – 2 500 000
Banginiai (iš viso pasaulyje) – 1 000

Tai – skirtinigų rūšių gyvūnų skaičius, kurie kasmet pražudomi žmonių (daugiausiai maistui).

Visos trys gyvūnų rūšys žinomos kaip itin protingos (taip, kiaulės įvairiais atžvilgiais protingesnės už šunis), nė vienai jų negresia išnykimas (kiaulės ir Korėjos šunys mėsai auginami specialiai, o banginių medžioklė ribojama iki nepavojingų kiekių).

1000 kartų, arba 100000%. Maždaug tiek kiaulių (viso pasaulio mastu) yra suvalgoma daugiau, nei šunų, o šunų, savo ruožtu, daugiau nei banginių.

Bet gyvūnų saugotojų skiriamos lėšos ir laikas atitinkamų rūšių apsaugai – absoliučiai atvirkščias. Prie Antarktidos krantų nuolat plaukioja aktyvistų laivai, lazerių spinduliais ir kitais būdais persekiodami japonų banginių medžiotojus.

Korėjos šunų skerdyklų jie nepuola – bet ne kartą yra raginę boikotuoti Pietų Korėją, nes korėjiečiai valgo šunis. FIFA, kurioje įtakingiausi – vakariečiai, net pareikalavo, kad per 2002 m. pasaulio futbolo čempionatą, vykusį Korėjoje, šalyje nebūtų prekiaujama šuniena.

Jokios panašios akcijos kiaulėms ginti nerengiamos. Nebent būtų protestuojama prieš mėsos valgymą apskritai.

Priežastys – kultūrinės. Dauguma vakariečių nėra valgę nei šunienos, nei banginienos, užtat beveik visi valgo kiaulieną. Tad savo protestuose gyvūnų mylėtojai vadovaujasi subjektyviais kriterijais. Banginis atrodo „įspūdingas“, šuo – „mielas“, o kiaulė asocijuojasi su tvartais ir maistu.

Tačiau pagrindas, kodėl šuo mielesnis už kiaulę, tėra kultūrinis. Kaip naminiai gyvūnėliai juk dabar auginamos ir kiaulės, jos irgi prisiriša prie žmonių – tiesiog dėl įpratimo Vakaruose jos taip auginamos daug rečiau. „Įspūdingumas“ irgi reliatyvus, jį formuoja ir filmai, asmeninė patirtis.

Vienoks požiūris į šias tris gyvūnų rūšis susiklostęs Vakaruose, kitoks – Rytų Azijoje, dar kitoks – pas musulmonus (kur ir šunys, ir kiaulės laikomi nešvarias ir nevalgomi būtent todėl). Nėra jokio pagrindo savą požiūrį primesti kitiems.

Taigi, protestai prieš šunų ar banginių vartojimą maistui – neigiamo požiūrio į kitas kultūras apraiška. Kitų kultūrų tradicijos vadinamos „barbariškomis“, kai savo esme analogiški Vakarų papročiai – „civilizuotais“ ar apie juos nieko nesakoma.

Tačiau renkantis, kuriuos gyvūnus saugoti ir kiek, galimi ir objektyvesni kriterijai. Išnykimo tikimybė, gyvūno protas, gebėjimas jausti skausmą ir kiti. Pagal šiuos kriterijus vakariečių, japonų ir korėjiečių mėsos valgymo papročiai iš esmės nesiskiria.