2014 m. rugsėjo 30 d.. Rusijoje siūloma galimybė atjungti šalį nuo pasaulinio interneto pakeistų ne taip ir daug. Mat rusai ir šiaip nuo to Vakarų interneto smarkiai atsiriboję.

Kiek mažai Rusijos žmonių teieško informacijos anglų kalba visada matau tikrindamas savo svetainės True Lithuania lankytojų srautus. Tai didžiausias angliškas portalas apie Lietuvą, jį atrandi Google ieškodamas bet kokio fakto apie Lietuvą.

Tai štai – lankytojų iš Rusijos skaičius ten – tik 22 vietoje tarp visų pasaulio šalių. O juk tai yra 160 mln. gyventojų turinti kaimyninė šalis! Taip, rusams anglų kalba negimtoji – tačiau ji nėra gimtoji daugeliui kitų Europos tautų. Nepaisant to, lankytojai iš Vokietijos True Lithuania yra 5 vietoje, Latvijos – 6, Nyderlandų – 10, Lenkijos 12, Švedijos 14, net mažytės (1,5 mln. gyv.) Estijos – 13 vietoje.

O rusus tarp True Lithuania lankytojų lenkia net… pakistaniečiai, užimantys 17 vietą. O juk Pakistane tėra 19 mln. interneto vartotojų, kai Rusijoje – 76 mln., ir Pakistano ryšiai su Lietuva nepalyginti menkesni.

Jei panašios tendencijos yra visose angliškose svetainėse (o tai tikėtina), tai reiškia, kad ir be draudimų Rusijos žmones internete sunkiai pasiekia užsieniečių mintys. Tiesiog rusai ten labiau nei dauguma tautų informacijos ieško išimtinai savo kalba, taigi, randa daugiausiai tautiečių parašytus straipsnius.

Tai leidžia net šiandien tarp Rusijos gyventojų gana nepriklausomai nuo likusio pasaulio plėtotis ideologijoms. Vakaruose, kur didesnė dalis žmonių internete ieško informacijos anglų kalba ir šitaip dažniau aptinka kitataučių straipsnius, tokia izoliuota ideologijų plėtotė nebėra įmanoma: naujos mintys ten paprastai interneto dėka iškart pasiekia daug valstybių.

Šiais komentarų, socialinių tinklų, tinklaraščių ir vikių laikais pastarieji dominuoja ir paieškos varikliuose. Tačiau jie turi galybę problemų: daug informacijos ten nepatikrinta, net klaidinga, surūšiuota nepatogiai (pvz., kaip tinklaraščio straipsniai – pagal datas). Prieš 10-15 metų internete karaliavo kitokio pobūdžio svetainės: teminės, su išrūšiuota informacija, kuriamos vieno ar kelių savo srities specialisto (nesvarbu, pabaigusio universitetą ar tiesiog mėgėjo – iš patirties galiu pasakyti, kad internete “tikri mėgėjai” dažniausiai net kompetentingesni), o bendravimas apsiribojo nebent forumais ir balsavimais.

Internetu nuolat naudojuosi nuo 2000 m., kai Lietuvoje jis dar nebuvo populiarus. Jau tada ieškodavau informacijos angliškai. Nuo tada įsidėmėjau kai kurias “Senas geras” temines interneto svetaines, kurios gal neprisitaikė prie Web 2.0 ir buvo nustumtos į paieškos variklių paraštes, bet nuo pat tų “senų laikų” jas prisimenu ir jomis naudojuosi – nes, tiesiog, nėra sukurta nieko geresnio šiomis temomis.

1.Worldstatesmen – Visų pasaulio šalių svarbiausi duomenys, visų laikų vėliavos ir visų jų valdžiusių vadovų sąrašas su valdymo pradžios ir pabaigos datomis.
2.Everyculture – Kiekvienos tautos (o taip pat kiekvienos Amerikos imigrantų grupės) išsamus kultūros, papročių, etiketo aprašymas. Kai ką gal jau reikėtų atnaujinti dėl globalizacijos įneštų pokyčių, bet esmė nesikeičia.
3.Omniglot – Visų pasaulio rašto sistemų rašmenys bei visų kalbų pagrindinės frazės ir įrašai (beje, lietuviškų frazių įrašus kažkada šiai svetainei padariau aš).
4.XX a. atlasas – Daug XX a. teminių žemėlapių, animuotų GIF failų. Kitas tos pačios svetainės skyrius pasakoja apie didžiausias XX a. diktatūras, karus ir katastrofas bei žuvusiųjų skaičius.
5.Skyscraperpage – Aukščiausių pasaulio ir atskirai kiekvieno miesto pastatų diagramos.
6.Freemap.jp – Nemokami kontūriniai visų šalių žemėlapiai.
7.Nationalanthems.info – Visų šalių himnai – tekstai ir muzika. Ši svetainė iš dalies įkvėpė sukurti ir panašią lietuvišką svetainę Himnai.lt, kurią dar papildžiau ir vokaliniais įrašais.
8.Historyworld.net. Neiliustruoti straipsneliai apie visų šalių ir daugelio kitų dalykų (tarkime, dailės) istorijas. Glausčiau ir dažnai neutraliau bei natūraliau nei angliška Vikipedija. Tiesa, svetainė niekad nebuvo baigta, o jos autoriai matyt labiau senosios istorijos gerbėjai, tad daugybės kraštų istorija baigiasi ~1800 m. – bet man kaip tik ši istorija ir yra mažiau žinoma, tad įdomu atnaujinti žinias.

Dar kelios iš senųjų mėgėjiškų teminių svetainių sugebėjo tapti didelėmis, dalis tokių už milijonines sumas parduotos – bet iki šiol yra puikios savo srityje:
1.IMDB – Informacija apie visus pasaulio filmus, jų kūrėjai, trumpi aprašymai, įvertinimai, diskusijų forumai.
2.Airliners.net – Lėktuvų nuotraukų duomenų bazė ir kita informacija apie juos.

Verta paminėti ir The World Factbook, kuri šiaip nelabai atitinka kriterijus, nes kuriama ne mėgėjų, o valstybinės JAV organizacijos (CŽV), bet tai buvo pirma tokia išsami svetainė apie visus įmanomus valstybių duomenis, nuo gyventojų skaičiaus iki paskutinių rinkimų rezultatų, nuo greitkelių ilgio iki telefonų naudotojų skaičiaus. Jei reikia glaustai tik faktų ir statistikos, o ne komentarų ir interpretacijų – tai tebėra geriausias šaltinis.

Šiandien norėjau pasidalinti šia JAV himno interpretacija. Čia jį atlieka kompiuterine grafika sukurtas orkestras įsivaizduojamais instrumentais. Muzikantai stovi balkonuose, o ypatinga himno aranžuotė bei besikeičiančios spalvos kuria įspūdingą atmosferą. Jį sukūręs žmogus rašo, jog ties projektu dirbo per tūkstantį valandų. Manau, kūrinys vertas dėmesio ne vien amerikiečiams.

Nesusijusi tema, bet – sveikinu visus su Lietuvos jaunių rinktinės pergale pusfinalyje!

2010 m. liepos 10 d.. Užklydęs į programuotojų forumą ir įdėjęs tam tikrus tekstus dažnai susilaukiu kritikos, kad programuodamas naudoju lietuviškus simbolius. Kiti kompiuterių specialistai pataria jų nenaudoti net ir diskų ar katalogų pavadinimams, gal net ir failų pavadinimams. Esą kils problemų.

Prieš 15 metų, kuomet Unikodas tebuvo graži vizija, o visi naudojo ASCII ir panašias koduotes, tai buvo tiesa. DOS laikais net ir norėdamas negalėjai failo įvardyti lietuviškomis raidėmis. Bet ilgainiui daug kas keitėsi. Dabar Unikodas apima vis daugiau ir daugiau rašto sistemų – tokių, apie kurias mažai kas ir girdėjęs yra. Lietuviškomis (o ir kiniškomis, rusiškomis) raidėmis galima įvardyti ir domenų vardus.

Ar tikrai dar pavojinga lietuviškas raides naudoti programavime ir pan.? Iš inercijos ilgą laiką jų nevartojau, bet dabar dažnai vartoju. Su problemomis kol kas nesusidūriau. O kaip jūs? Ar vartojate lietuviškas raides įvardyti katalogams, failams, kintamiesiems? Ar esate susidūrę su problemomis? Kokiose situacijose?

P.S. esu patyręs vieną problemą dėl lietuviškų raidžių. Keista, tačiau tai buvo taikomoji programa Nero. „Nero Cover Designer” niekaip nenorėjo atidaryti failo, įrašyto į katalogą, kurio pavadinimas turėjo raidę „š”. Buvo gana netikėta, tačiau tai kol kas – pavienis atvejis.

2009 m. gruodžio 17 d.. Internete, atrodo, populiarėja vertimas automatiniais vertėjais. Štai “Funmobile” visai rimtai pradėjo net reklamuoti savo produkto “Lietuvišką versiją”. Ji reklamuojama įvairiose svetainėse baneriais, tai ir nemažai kainuoja. Deja, “Lietuvišką versiją” “lietuviška” sunku pavadinti – ji arba versta nekompetentingo žmogaus, arba automatinio vertėjo. Solidumo tai neprideda, kartais net sunku suprasti konkrečias paslaugos sąlygas.

Kas nori dar daugiau įdomybių, siūlau paskaityti automatiškai į lietuvių kalbą išverstą “Afrikos skamerio” el. laišką, gautą blogerio maumo: http://maumaz.livejournal.com/525191.html