Vienas geriausių, bet labiausiai nuvertintų išradimų – pelė su daug mygtukų. Jas naudoja daugiausiai žaidėjai – ir tai tik kai kurie – kai tuo tarpu iš tikro jos nemažiau reikalingos darbams.

Jau daugiau nei pusmetis kasdien naudojuosi tokiomis pelėmis ir jų dėka greičiau ir patogiau atlieku visus savo darbus, tarp jų šio tinklaraščio rašymą. Dabartinė mano pelė turi 24 mygtukus ir beveik visų reikšmes galima nusistatyti pačiam – taigi, jos gali atitikti būtent mano poreikius ir tas programas, kuriomis naudojuosi aš. Be to, reikšmės išsisaugo pačioje pelėje: nusinešę tą pelę prie kito kompiuterio, turėsite savo nustatymus.

Pagalvokite, kiek kartų per dieną darote visokius šabloninius veiksmus – kopijavimą, įklijavimą, įvairių klaviatūros kombinacijų rinkimą, to paties teksto rašinėjimą. O jeigu kiekvienam tokių veiksmų pakaktų tiesiog nykščiu nuspausti vieną pelės mygtuką?

Išmokti nebuvo sunku – įprasti teužtruko mažiau nei savaitę. Ir nuo to laiko nesuprantu, kaip tokios pelės neišpopuliarėjo: juk tai taip smarkiai patogiau. Dirbant įprastine pele, mūsų dešinė rankos pirštai visiškai neišnaudojami… Tiesa, pelės su daug mygtukų gerokai brangesnės – kainuoja 25-50 EUR, kai paprastų būna ir po kelis eurus. Tačiau manau kaina verta patogumo.

Mano pelė su 24 mygtukais. Daugelis (16) jų valdomi nykščiu – kiekvieno jų forma kiek skirtinga, kad intuityviai jaustum, kur kuris ir nenuspaustum ne to. Taip pat yra 3 įprasti pagrindiniai mygtukai (vidurinis kurių – ratukas), vienas papildomas mygtukas, skirtas nuspausti smiliumi, ir keturi mygtukai viršuje, skirti rečiau naudojamiems dalykams (pvz. profilių perjungimui). Šitoks išdėstymas, kai daugelis papildomų mygtukų skirti nykščiui – dažniausias.

Ką galima padaryti vieno mygtuko paspaudimu?

Savo pele vieno mygtuko paspaudimu galiu padaryti štai ką:

Grįžimas (Back) ir ėjimas pirmyn (Forward)

Teisybės dėlei, šitie ketvirtas ir penktas mygtukas jau yra daugelyje pelių. Šiuolaikinis interneto naršymas – tai nuolatinis patekimas kažkur ne visai ten, kur norėjai (gal nelabai įdomų straipsnį), spaudimas “Back”. Su šiais papildomais mygtukais nereikia vilkti pelės iki Back mygtuko – pakanka nuspausti ketvirtąjį pelės mygtuką bet kurioje vietoje. Susitaupo tik pora sekundžių? Pagalvokite, kiek kartų per dieną spaudžiate “Back”, ir suprasite, kad susitaupo gerokai daugiau.

Kopijavimas (Copy) ir įklijavimas (Paste)

*Iškirpti (Cut)
*Nukopijuoti (Copy)
*Įklijuoti (Paste)
*Enter

Sakysite, juk galima “Ctrl + C”, “Ctrl + V” ir, jei reikia, “Enter”? Taip, galima. Bet palyginkite, kiek laiko tai užtruks, palyginus su piršto “prabraukimu” per kelis gretimus pelės mygtukus. Kai darbo metu rekia nuolat kopijuoti ir įklijuoti, laiko sąnaudų ir patoguomo skirtumas per dieną – milžiniškas.

Svarbu, kad visi šie mygtukai būtų greta, ypač “Paste” šalia “Enter”.

Undo ir Redo

Padarėte ką nors netinkamo ir norite greitai atsistatyti? Kodėl to nepadarius vieno pelės mygtuko paspaudimu. Jei reikia spausti “Undo” daugiau nei katrą – paprasta suspaudinėti pele tą mygtuką daug kartų.

Šie pelės mygtukai veiks ir tose programose, kur Undo ir Redo mygtukų įrankių juostoje nėra: pvz., kai rašote naršyklėje komentarus po straipsniais.

Pelės mygtukų priskyrimo ir kitų funkcijų reguliavimo programėlė. Kiekviena daugiamygtukė pelė turi tokią programėlę, kuria galite priskirti mygtukams funkcijas. Kai kurias funkcijas patogiausia priskirti klaviatūros mygtukams kitomis priemonėmis, o tada tas klaviatūros mygtukų kombinacijas – vienam kuriam pelės mygtukui su šia programėle

Antras kopijavimas ir antras įklijavimas

*Nukopijuoti antrą tekstą
*Įklijuoti antrą tekstą

Ar niekada nesusidūrėte su situacijomis, kad jums reikia turėti nusikopijavus du skirtingus dalykus ir įklijuoti tai vieną, tai kitą? Man tokios situacijos dažnos: iki šiol tekdavo dirbti labai nepatogiai: kopijuoti-įklijuoti vieną, paskui kopijuoti-įklijuoti kitą, paskui, kai vėl prireikia pirmo teksto – vėl grįžti prie jo, vėl iš naujo kopijuoti, įklijuoti, o kai vėl prireikia antro teksto – viską iš naujo daryti su antru.

Su daugelio mygtukų pele viskas daug paprasčiau: keletą jos mygtukų tiesiog priskyriau “antram kopijavmui” (jį paspaudus į iškarpinę nusikopijuoja natras tekstas, kuris nepakeičia pirmo) ir “antram įklijavimui” (įsiklijuoja tas antras tekstas). Jei riekia – galima ir “trečiam kopijavimui”, “trečiam įklijavimui”. Aš šiuo metu turiu ir “ketvirtą kopijavimą”, “ketvirtą įklijavimą”.

Tiesa, norint naudotis šia funkcija, reikia parsisiųsti papildomą programėlę – bet tai vienkartinis trumpas darbelis. Aš naudoju programėlę “Ditto”.

Įklijavimas be formatavimo

Labai dažnai pasitaiko, kad, tarkime, nukopijavęs tekstą iš interneto svetainės, noriu įklijuoti į dokumentą tik jį patį – tačiau paspaudus “Įklijuoti” įsiklijuoja ne tik tekstas, bet ir visas formatavimas (jei tekstas, tarkime, buvo raudonas ir padidintas – toks ir įsiklijuoja). Tenka vargti su formatavimo naikinimu. Be abejo, yra programinių būdų, kaip tą apeiti, bet jie problematiški. Pvz. Word’e galima nustatyti, kad visada įklijuotų be formatavimo – bet juk kartais kaip tik reikia su formatavimu!

Turėdamas daugelio mygtukų pelę, tiesiog priskyriau vieną pelės mygtuką “įklijavimui be formatavimo”. Atitinka Ctrl+Shift+V, o tose Office programose, kur tokios komandos nebuvo, ją padariau su Visual Basic.

Trigubas kairiojo mygtuko paspaudimas

Šis mygtukas tris kartus iš karto paspaudžia pagrindinį (kairį) pelės mygtuką. Pakanka juo spustelti ant teksto – ir pasižymi visas paragrafas.

Be to, internete pasitaiko tokių situacijų, kai “Back” paspausti niekaip neišeina, nes paspaudus “Back” labai greitai automatiškai vėl esi grąžinamas ten, iš kur bandei išeiti. Bandai spausti kelis kartus pelės mygtuką ir nesuspėji. Tokiais atvejais irgi praverčia atskiras pelės mygtukas, kurį nuspaudus pagrindinis pelės mygtukas nusispaudžia tris kartus iš karto: spaudi juo ant “Bak”, ir grįžti per tris puslapius atgal.

Dar vieną mygtuką esu priskyręs viso teksto pažymėjimui – taip paprasta greitai nukopijuoti viso dokumento tekstą ar visą tinklapio tekstą.

Kiti profiliai: mygtukų – bent penkiskart daugiau

Daugelio mygtukų pelės turi bent po penkis skirtingus profilius: kiekvienas profilis – tai kitos tų pačių mygtukų reikšmės. Profiliai keičiami vieno mygtuko paspaudimu ir lengva atskirti, kuris profilis įjungtas, nes prie kiekvieno profilio pelė šviečia skirtingomis šviesomis.

Logiškiausia yra susikurti skirtingus profilius skirtingiems darbams ar programoms.

Aukščiau paminėtas profilis yra skirtas kasdieniam darbui – apima naršymą internete, Office ir kt.

Tačiau atskirą profilį eu susikūręs “Adobe Photoshop“. Logiška turėti atskirus profilius, jeigu naudojatės, filmų montavimo “Sony Vegas” ar projektavimo “Autocad” programoms.

Taip pat verta turėti atskirą profilį ir žaidimams – šiame profilyje tiesiog priskyriau keikvienam pelės mygtukui po vieną klaviatūros mygtuką, daugiausiai skaičius. Tada kiekviename žaidime nustatymuose parenku, kaip tuso mygtukus naudosiu valdyme: gerokai paprasčiau, kai galiu juos spausti nykščiu, o ne ieškoti klaviatūroje; juoba, tai rankai, kuri dirba su klaviatūra, daugelyje šiuolaikinių žaidimų darbo ir šiaip pakanka: tarkime, šaudyklėse ja valdai herojaus vaikščiojimą.

Pagaliau dar vieną profilį esu paskyręs šabloninėms frazėms: savo darbe dažnai tenka atrašyti beveik vienodus – bet šiek tiek besiskiriančius – elektroninius laiškus. Taigi, 16 pelės mygtukų priskyriau 16 skirtingų frazių: kai reikia atrašinėti laišką, tiesiog atsidarau tą profilį ir paeiliui suspaudau tam tikrus mygtukus. Čia dar reiks papildomos programėlės: geriausia – “HotkeyP”.

Jei programuojate ar rašote HTML, dar vienas profilis skirtas programinio teksto įterpinėjimui – ten nuolat pasitaiko komandų, kurias reikia kartoti ir kartoti. Jei norite kartu turėti ir įprastines, ir programinio teksto įterpinėjimo funkcijas, arba tekstų daugiau nei mygtukų, galite teksto įterpinėjimui priskirti dviejų pelės mygtukų kombinacijas (vieną spaudžiant smilium, kitą nykščiu, ar pan.).

Dauguma jūsų duomenų ir paskyrų, esančių internete – nuo el. pašto ir Facebook iki eBay ir el. bankininkystės – apsaugota slaptažodžiais.

Viena problema, su kuria susiduria dažnas: kaip atgauti duomenis ir paskyras, pamiršus slaptažodį?

Kai kurios svetainės tam leidžia iš anksto susikurti “slaptą klausimą”, kurį atsakius “slaptu atsakymu” slaptažodį jums primins. “Slaptas klausimas” paprastai pasirenkamas iš kelių klausimų variantų: pvz. “Pirmasis jūsų augintinis”, “Jūsų mamos mergautinė pavardė” ir pan.

Perskaičius šiuos variantus tampa neaišku, kam tos pačios svetainės taip sunkiai stengiasi priversti jus susigalvoti sudėtingą slaptažodį, kartais dar privalomai iš raidžių ir skaičių. Juk atsakymą į tokius “slaptus klausimus” atspėti itin lengva. Bet kuris jūsų giminaitis, pavyzdžiui, žinos jūsų mamos mergautinę pavardę, o draugai žinos jūsų pirmo katino vardą. Kadangi tikėtina, kad nepažįstamieji nebandys slapta perskaityti jūsų el. pašto laiškų, tai daugeliu atveju būtent nuo pažįstamų slaptažodžiai ir turėtų labiausiai saugoti.

Bet net ir nepažįstamam atsakymus į slaptus klausimus atspėti nebus itin sunku. Juk jau klausime užšifruota, kokio tipo žodis bus atsakyme: pavyzdžiui, moteriška pavardė. Galima nesunkiai pritaikyti brute force ataką, kuomet kompiuteris tiesiog automatiškai bando visus variantus.

Todėl jei norite saugumo, “slaptų klausimų” geriausia nenustatyti. O jei tai būtina – atsakymą į “slaptąjį klausimą” išgalvoti. Aišku, išgalvojus atsakymą didėja tikimybė, kad ir jį pamiršite.

Laimė, atrodo, kad “slaptų klausimų” naudojimas slaptažodžio priminimui/pakeitimui pamažu retėja keičiant jį saugesniais būdais: priminimu el. paštu, telefonu ir pan. Bet kiekvienas priminimo būdas sukuria papildomą pavojų. Pavydžiui, jei primenama SMS žinute, kas nors gali lengvai sužinoti jūsų slaptažodį laikinai paėmęs telefoną. Saugant savo duomenis ir paskyras reikia tai turėti omenyje: saugoti ne tik slaptažodžius, bet ir užkirsti kitiems žmonėms kelią pasinaudoti jūsų slaptažodžio priminimo/pakeitimo procedūromis.

Railroad Tycoon II - 1998 m. strateginis ekonominis traukinių kompanijos valdymo žaidimas, iš kurio pirmąsyk sužinojau daug faktų apie geležinkelius bei verslą

Tiems, kam kompiuteriniai žaidimai atrodo nuo vaikų slėptinas baubas ir laisvalaikio švaistymas, skatinantis agresiją, antraštė pasirodys mažų mažiausiai keista. Bet aš, dabar jau baigęs universitetą ir turintis darbą, jaučiuosi būtent šitaip.

Savo kartoje su kompiuteriais ir žaidimais susidūriau vienas pirmųjų, nes mano tėvas dar Sovietų okupacijos laikais dirbo programuotoju. Namuose kompiuterį įsigijome kokiais 1994 m., kai šis daiktas tebebuvo technologinis stebuklas. Galima sakyti, užaugau kartu su kompiuterinių pramogų pramone.

Nepagalvokite, kad neskaičiau knygų – skaičiau, ir daug. Bet daugybėje temų būtent kompiuteriniai žaidimai pasėjo tą noro domėtis daigą. Pamatai tarkime katapultą, balistą ar trebušetą žaidime “Age of Empires” – ir štai susidomi kaip jie veikia, Antikos ir Viduramžių karyba. Iš kitų žaidimų sužinojau apie automobilius, ginklus, verslą, miestus bei valstybes, legendas, istorines asmenybes ir kitką.

Psichologai seniai yra nustatę, kad žmogų labiausiai domina tai, su kuo jis jau yra susidūręs anksčiau. Daugelį kitų naujų žinių smegenys automatiškai atmeta. Turbūt pastebėjote, kad kur kas geriau “užsikabinate”, jei pokalbis pakrypsta tema, su kuria jau esate susidūręs darbe, gyvenime, arba apie kurią neseniai skaitėte. Jo metu įsidėmėsite daug naujų faktų. O jei aplinkiniai ims kalbėti apie tai, apie ką išvis nenutuokiate, kitą dieną apie tą pokalbį prisiminsite tik tiek, kad jis buvo.

Štai kompiuteriniai žaidimai ir leidžia vaikui (ir nebūtinai vaikui) įdomioje aplinkoje susidurti su tam tikrais informacijos daigais. Vėliau tuos pačius daigus, jau labiau išplėtotus, aptikęs kitur (knygoje, filme ar mokykloje) vaikas juos įsidėmės kur kas geriau.

Microsoft Flight Simulator X preciziškai tiksliai atkuria lėktuvo valdymo prietaisus bei jį veikiančius fizikos dėsnius

Ar daug trylikamečių ar keturiolikmečių žurnale radę keturių puslapių straipsnį apie akcijų pardavimą “short sale” pultų skaityti? O aš puoliau, nes dar puikiame strateginiame žaidime “Railroad Tycoon II” susidūriau su šia sąvoka ir niekaip negalėjau suprasti, kaip čia išeina, kad gali parduoti akcijas, kurių neturi.

Tik nereikia perdėm “cenzūruoti” – liepti žaisti vien kažkokius vaikiškus ar specialiai mokytis pritaikytus žaidimus. Tokie dažniausiai neįdomūs, o sužinoti ko nors naujo galima iš daugybės žaidimų. Na gal išskyrus tuos, kurių autoriai užuot bandę tikroviškai atkurti kurią nors gyvenimo sritį (nesvarbu karybą, verslą ar lėktuvo pilotavimą) leidžia sau improvizuoti – ir vietoje tikrų faktų, automobilių ar verslo modelių atsiranda išgalvoti. Iš šitokių žaidimų daug nesužinosi, kaip ir iš itin paprastų, laikui prastumti skirtų, tokių kaip kadaise “Tetris”, o dabar vadinamieji “Casual games”. Kadangi pats nesu jų mėgėjas, negaliu pasakyti ir kiek naudingi MMORPG masiniai internetiniai žaidimai, bet šiaip pastebėjau, kad žaidžiant keliese labiau orientuojamasi į bendravimą, nei informaciją. Beje nuo žaidimo žiaurumo galimybė ko nors sužinoti visai nepriklauso: yra ir daug žiaurių žiaidmų, iš kurių galima nemažai išmokti.

Garsioji adventure žaidimų kūrėja Džeinė Džensen grįžo. Pagaliau dienos šviesą išvydo “Gray Matter”. Jo kelionė į mūsų kompiuterius buvo ilga ir sunki. Jei ne įmonių bankrotai, ekonominės aplinkybės, šį žaidimą būtume turėję dar 2004 m.

Todėl pradėjęs žasiti “Gray matter” ne vienas kiek sunerims. Grafika – nešiuolaikinė. Vaizdo intarpai pateikiami tarsi komiksai. Rodomi pavieniai besikeičiantys piešiniai. Panašiai, kaip pirmajame “Gabrieliuje Naite“, kuris dar 1993 m. išgarsino Dž. Džensen. Bet dabar kiti laikai – tada adventure buvo vienas pagrindinių žanrų, o dabar tik tam tikra niša. Finansavimas nebe tas.

Grafika smarkiai priklauso nuo biudžeto, o štai siužetas, istorija – ne. Tai – kūrėjo talento rezultatas. Ir Džeinė Džensen tai puikiai realizavo. Siužetas, nors prasideda lėtai, netrukus įtraukia vis labiau ir labiau. Jis pilnas netikėtų vingių. Ir nors pradžioje gali pasirodyti, kad jau žinai, kaip viskas baigsis – taip toli gražu nėra. Čia persipina daug siužetinių linijų ir dauguma herojų turi savų paslapčių bei siekių. Nors modernios 3D grafikos nėra, Dž. Džensen meistriškai perteikia atmosferą tomis priemonėmis, kurias gali sau leisti: muzika, užnugariais.

“Gray matter” pasakoja apie Samantą, našlaitę, buvusią gotę, norinčią tapti garsia fokusininke. Ji klajoja po pasaulį ir demonstruoja savo triukus gatvėse, svajodama apie narystę “Dedalo klube”, kuriam neva priklauso garsiausieji iliuzionistai. Ieškoti šios paslaptingos įstaigos ji vyksta į Londoną. Bet pakeliui užstringa Oksforde, kur keisti sutapimai ją įvilioja į gotikinį vieno mokslininko rūmą. Šis mokslininkas pradeda eksperimentą ir jam reikia asistentės…

Plačiau apie “Gray Matter” skaitykite ADVENTURE LIETUVA.

1994 – 1998 metais adventure žanro kompiuterinius žaidimus sudrebino nauja mada. Jos vardas – „FMV grafika”. FMV grafika – tai iš tikro filmuoti kadrai. Užuot sukūrus herojus kompiuteriu yra nusamdomi aktoriai – kaip kine. Filmuojami dialogai ar net epizodai, kai herojus atidaro duris ar stalčių. Ir atėjus šiam momentui žaidime tai parodoma ekrane. O tarp filmuotų epizodų rodoma fotografiškai tiksliai atkurta aplinka.

Gabrielius Naitas 2

Filmuojama, tiesa, būdavo ne viskas – tik žmonės (aktoriai). Jie filmuoti priešais mėlyną sieną. Vėliau ši siena kompiuteriu būdavo keičiama užnugario vaizdais (kompiuterine grafika arba nuotraukomis). Tokiu būdu likdavo vizualinis ryšys tarp vaizdo intarpų ir likusio žaidimo laiko. Aktoriai, vaidindavę pašnekesį FMV, neretai tikrovėje net nesusitikdavo. Taip būdavo jei abu pašnekovus vaidinantys aktoriai būdavo filmuojami skirtingomis dienomis. Todėl toks darbas reikalavo ypatingo aktoriaus talento ir gebėjimo įsijausti.

Galimybę atsirasti FMV suteikė kompaktiniai diskai – iki tol naudotose disketėse tokiems žaidimams tiesiog nebūtų užtekę vietos. Ir kompaktinių diskų jie užėmė labai daug – nuo keturių iki aštuonių. Tais laikais kalbėta, kad FMV – kompiuterinių žaidimų, bent jau adventure, ateitis. Juk jokia kompiuterinė grafika nenurungs filmuotos realybės. Bet tikrovė pasirodė esanti kitokia, ir vos po 4 metų FMV išnyko iš rinkos pakeista trimatės grafikos.

Tiesa, aktoriai samdomi ir kai kuriems šiuolaikiniams žaidimams. Ne vien įgarsinimui. Dar ir judesiams „pagauti”: aktoriai filmuojami, o vėliau jų judesiai priskiriami kompiuteriniams herojams. Herojai, nors ir sukurti trimate grafika, tuomet juda taip, kaip ir tikri žmonės, atlikdami panašius veiksmus (tokia technika naudota, pavyzdžiui, Deivido Keidžo žaidime „Fahrenheit“).

Tikrieji FMV, nors ir nunykę, užima deramą vietą istorijoje kaip adventure ir filmo hibridai.

1995 m. Džeinės Džensen „The Beast Within – A Gabriel Knight Mystery” – vienas žymiausių FMV kūrinių. O pati mistinė Gabrieliaus Naito trilogija – viena žymiausių adventure žaidimų serjų.

Plačiau apie šį adventure skaitykite “Adventure Lietuva”