Košariai

Arabai – didžiulė tauta, 350 mln. žmonių, 19 šalių.

Bene garsiausia arabų virtuvė – Libano virtuvė. Tačiau daug pagrindinių arabų patiekalų yra pasklidę po visą pasaulį, dažnai net labiau, nei vietiniai patiekalai, todėl nėra tikslo skirstyti arabų virtuvę į kelias: kuriame arabų krašte bebūsi, šie patiekalai bus labai populiarūs.

Arabų greitas mastas: šavarma ir falafeliai

Du dažniausi arabų patiekalai tikriausiai – Šavarma ir Falafeliai.

Šavarma – tai malta mėsa, panaši į tą, kurią mes vadiname kebabais, atpjaunama gabaliukais ir įdedama.

Falafeliai, tuo tarpu, savotiškas „mėsos pakaitalas“. Vegetariškas / veganiškas patiekalas iš avinžirnių, tokie rutuliukai, kurių skonis kažkiek primena mėsą. Arabų kraštuose falafeliai paprastai – pats pigiausias patiekalas. Daug kur gali sočiai pavalgyti iki euro.

Tiek šavarma, tiek falafeliai pateikiami įvairiais būdais. Bene dažniausi du – lėkštėje, kartu atnešant garnyrus (žr. žemiau, skyrių „Garnyrai“), arba įsukti į duoną, sumuštinio pavidalu (šiuo atveju kartu bus įsukti ir garnyrai). Įsukti į duoną patiekalai paprastai mažesni ir pigesni nei analogiški patiekalai, patiekiami lėkštėje.

Net ir kai pateikiama lėkštėje, beveik visuomet su duona – arba įsukti į duoną, arba duona duodama atskirai.

Kiti arabų mėsos patiekalai

Tai, kas Lietuvoje vadinama kebabu, arabų kraštuose paprastai vadinama „šavarma“. Tačiau turi arabai ir kebabą, bet jis labiau primena mūsų mėsos kukulius ar šašlyką (iš esmės “kebabas” – tai tiesiog “mėsos patiekalas”).

Arabų kraštuose didesnė tikimybė, nei Europoje, gauti patiekalus su kaulais: ne tik vištieną, bet ir, pavyzdžiui, avieną, tad, jei to nenorite, verta paklausti, ar nebus kaulų.

Kadangi daugelis arabų musulmonai, kiaulienos jų virtuvėje nėra. Iki tokio lygio, kad net tie patiekalai, kurie kitur patiekiami su kiauliena (iš kitų virtuvių) arabų kraštuose paprastai būna su kita mėsa (neretai jautiena ar aviena): pvz. JAE korėjiečių restoranuose kimčidžigė troškinys yra pasirinktinai su jautiena ar vištiena arba išvis be mėsos.

Arabai valgo kupranugarieną – tačiau vienose šalyse tai reta, kitur gana dažna (paprastai skurdesnėse šalyse). Iš visų mėsų, kurias esu gyvenime valgęs, kupranugariena pasirodė sprangiausia, sunkiausiai kramtoma – keliskart vos neužspringau, negalėdamas sukramtyti.

Arabiškos picos: manikišai ir fetajeriai

Manikišai ir fetajeriai tai tarsi arabų (libaniečių) picos. Manikišai panašesni į picas – jų forma apvali. Fetajeriai, tuo tarpu, pailgi. Fetajeriai neretai mažesni, bet gali būti ir to paties dydžio (būna restoranų, kur fetajerio ir manikišo net ir kaina tokia pati, jei tie patys ingredientai).

Palyginus su įprastomis itališkomis picomis, kiek kitoks padas, mažiau garnyrų (dažniausiai po vieną arba du skirtingus). Tarp garnyrų dažnai vyrauja vegetariški – įvairūs sūriai, padažai.

Arabų garnyrai (mezze)

Garnyrai arabų virtuvėje be galo svarbūs – jų visada nešama daug, net pigiuose restoranuose gausi. Dažnai įmanoma juos išsirinkti pačiam. Kai kurie garnyrai yra kaip ir pirmas patiekalas, gali būti valgomi prieš maistą. Kai kada garnyrai užsakomi atskirai (mažomis nebrangiomis lėkštutėmis), bet dažnai už juos neimamas papildomas mokestis.

Mezze vadinamas ir ištisas garnyrų stalas, kai atnešama daug mažų lėkštučių su garnyrais. Toks valgymo būdas faktiškai yra ir arabiški pusryčiai daug viešbučių.

Tipiniai arabiški garnyrai, atnešami kartu su patiekalais ar net prieš juos.
-Arabiška duona (pita).
-Itin marinuotos daržovės. Ne, ne taip kaip Lietuvoje – jos tokios rūgščios, kad kartais net sunku pasakyti, kokią daržovę valgai. Dažnai taip marinuojami agurkai, pomidorai, ropės.
-Įvairūs sūriai (pvz. halumi).
-Humusas ir Baba ganuš – „pastos“, skirtos dažyti.
-Šviežios daržovės (pomidorai, agurkai ir pan.).
-Jalapenai ir kitokie aštrūs pipirai.
-Salotėlės. Fatuš (maišytos su arabiška duona) ir Tabulė [Tabouleh].
-Padažai, iš kurių kai kurie gali būti jogurtinio pagrindo, pomidorinio pagrindo ar aštrūs.

Regioninis arabų maistas

Arabų pasaulis labai didžiulis ir daug jo patiekalų išplitę tik kai kuriuose regionuose ar šalyse. Itin unikali Maroko virtuvė – ji tokia išskirtinė, kad jai net skirsiu atskirą straipsnį.

Tarp kitų labiau regioninių patiekalų yra šie:

Arabijos pusiasalyje (JAE, Saudo Arabija ir t.t.):
*Mačbus arba Kabsa – ryžiai su prieskoniais ir mėsa ant viršaus, neretai dideliu vištienos gabalu su kaulais. Laikomas daugelio Arabijos pusiasalio šalių nacionaliniu valgiu. Mandi irgi atrodo panašiai.

*Ful madames – pigi pupų sriuba, paprastai valgoma pusryčiams, ypač Saudo Arabijoje.

Egipte:
*Košariai. Vienas pigiausių būdų pavalgyti Egipte. Ryžiai, makaronai, lęšiai lėkštėje, pateikiami su įvairiais padažais.

Arabiški saldumynai

Arabų šalyse gausu saldumynų, daug jų rankų darbo – chalva ir kt.

Vienas tradicinių saldumynų – datulės, kurias arabai valgydavo per ilgas išvykas kupranugariais dykumoje (jas lengva paimti, ilgai negenda). Jos paminėtos net Korane.

Arabų gėrimai

Dauguma arabų musulmonai ir jie negeria alkoholio. Kai kuriose arabų šalyse jis visai uždraustas. Kitose daugiau yra ten, kur yra didelės nemusulmonų bendruomenės (pvz. Libanas) arba daug turistų.

Kaip ne kaip, alkoholiniais gėrimais arabų šalys negarsėja.

Arabai geria kupranugario pieną ir daro iš jo įvairius produktus.

Arabų restoranai

Arabų pasaulis labai įvairus, tad ir restoranai įvairūs. Visų pirma, yra didelis skirtumas tarp “greito maisto” (šavarma, falafeliai) restoranų, kur daugiausiai užbėga užkąsti dirbantieji ar pakeleiviai, ir “vakarinių restoranų”, kurie prabangesni, ten bendraujama, rūkomas kaljanas, dažnai įrengta tradiciškai. Tiesa, arabų kultūroje švara ir tvarka mažiau akcentuojama, nei Vakarų kultūroje, tad net ir prabangiuose restoranuose europiečiui gali atrodyti, kad to trūksta.

Klasikiniuose sėdima ne ant kėdžių, tačiau ant žemės (kilimo), kur ir valgoma.

Tačiau didelė arabų pasaulio dalis buvo europiečių kolonizuota, ten atėjo Vakarų įtaka – tad tokie restoranai, kur sėdima ant žemės, retesni, arba yra tik tokia zona.

Kitas ypatumas kai kuriose konservatyvaus islamo šalyse – šeimų zonos, kur kiekvienas staliukas yra atskirame kambarėlyje ar už širmos. Mintis tokia, kad šeima ten valgo už širmos, taigi, moterys gali atsidengti veidus (nusiimti nikabus), nes jas matys tik jų šeimos nariai. Kai kurios moterys, šiaip jau besidengiančios veidus, tiesa, drįsta uždangalą nusiimti ir kitur – bet vėl užsideda po valgio. Dar kitos valgį kiša po nikabu. Bet kuriuo atveju, šeimų zonose šios problemos nelieka. Bendrai paėmus, moterų arabų šalyse restoranuose mažiau, nei Vakarų šalyse, o kai kur visai beveik nėra.

Arabų kraštuose itin populiarūs piknikai – kai sėdama ant žemės ir valgoma. Gali būti dykumoje, bet gali būti ir miesto parke ar tiesiog ant šaligatvio pasitiesus kilimėlį. Gal todėl gausu restoranų, kurie dirba labiau išsinešimui.

---

Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves

* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Maldyvų virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Tuniso virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė