Išskleisti meniu

Kelionės laivu

Kelionės laivais – viskas, ką reikia žinoti

Kelionės laivais – viskas, ką reikia žinoti

| 0 komentarų

Keliavau laivais visuose septyniuose žemynuose. Nuo didžiųjų kruizinių laivų iki keltų iki motorizuotų luotų.

Sudėjau į vieną straipsnį visą informaciją apie tai, kaip keliauti laivais, kuo jie skiriasi tarpusavy, kur tai daryti verta, o kur – geriau neprasidėti. Taip pat ir atsakymus į dažniausius klausimus.

Laivų rūšys ir labai skirtingos kelionės laivais

Kelionės laivais būna kelių labai skirtingų rūšių – skiriasi viskas, nuo laivo iki bilietų įsigijimo tvarkos. Štai tos rūšys:

1.Jūrų kruizas (vadinamas ir tiesiog “kruizu”). Į tokį kruizinį laivą perki bilietą nustatytam dienų skaičiui – dažniausiai savaitei arba dviems. Visą tą laiką laivas plaukia nustatytu maršrutu, pakeliui stodamas visai dienai įvairiuose uostuose – ryte keleiviai gali išlipti, o vakare vėl grįžta į laivą nakvynei. Į kruizo kainą įeina nakvynės laivo kajutėje (primenančioje viešbučio numerį), maitinimas, kurortiniai reikalai deniuose (baseinas ir pan.) ir stipri pramoginė programa pačiame laive. Ekskursijos krante dažniausiai neįeina. Daugelis kruizų plaukia “ratu” – keleiviai baigia kruizą tame pačiame uoste, kaip ir pradėjo (“bazinis uostas”). Kruiziniai laivai milžiniški, o jų keleiviai labai skirtingi: vieni nori “ramių atostogų” ir išlipinėja trumpam / ne visur, kiti siaučia laivo klubuose ir kazino bei uostų baruose, o aš kruizinius laivus mėgstu naudoti kaip “plaukiojančius viešbučius”, kur kas kartą nubundu su kitu vaizdu pro langą ir galiu eiti tyrinėti visokias atokias salas, į kurias kitaip patekti brangu ir nepatogu. Jūrų kruizai populiariausi Karibuose ir Viduržemio jūroje, bet taip pat išplito Aliaskoje, Baltijos ir Šiaurės jūrose, Persijos įlankoje, pietryčių Azijoje. Plačiau apie jūrų kruizus: Kruizai – viskas, ką reikia žinoti prieš išplaukiant

Kruiziniame laive

Kruiziniame laive

Antrojo mano kruizo po Karibų salas žemėlapis

Tipinis jūrų kruizo maršrutas iš didžiausio kruizinio uosto Majamio (šiuo plaukiau pats)

2.Kruizinis keltas (angl. cruiseferry). Juo plaukiama iš taško A į tašką B per naktį arba kelias paras. Žodis “kruizinis” vartojamas reklamos tikslais, nes čia irgi yra šiek tiek pramogų, restoranai – bet kiek jų bus, priklauso nuo kelto dydžio. “Keltas” todėl, kad gabena ir automobilius. Viena pagrindinių priežasčių plaukti tokiu keltu, o ne skristi, – galimybė kartu pasiimti automobilį, kemperį ar motociklą ir “kitame krante” keliauti juo. Kruizinio kelto bilietai būna įvairūs – gali “pirkti” kajutę (čia balkonų jau nebus), lovą kajutėje, o gali tik vietą salone. Už automobilio gabenimą ar maitinimą paprastai mokama atskirai. Kruizinių keltų yra daugiausia mažesnėse jūrose (ypač Baltijos) arba plačiuose sąsiauriuose – maždaug 10-48 val. maršrutuose. Ilgesniuose nuotoliuose maršrutiniai jūrų laivai praktiškai išnykę, juos pakeitė lėktuvai. Plačiau paie kruizinius keltus: Baltijos jūros “kruiziniai keltai” – ką reikia žinoti keliaujant

Baltijos keltai atplaukia į Mariehamno uostą Alanduose

Baltijos kruiziniai keltai atplaukia į Mariehamno uostą Alanduose

3.Ilgų nuotolių kruizas (angl. repositioning cruise). Tie patys kruiziniai laivai, kurie sezono metu “suka ratus” jūrų kruizuose, tarp sezonų perplukdomi iš vieno pasaulio krašto į kitą: pvz. pavasarį plaukia per Atlantą iš Karibų į Viduržemio jūrą, o rudenį – grįžta atgal. Į tokius perplaukimus irgi pardavinėjami bilietai. Priešingai jūrų kruizams, sustojimų čia būna vos keli, didžiąją dienų dalį laivas vien plaukia. Kajutės, pramogos, maitinimas – kaip jūrų kruize (tai tie patys laivai). Taip keliauja turintys laiko žmonės, norintys šiais laikais jau retos “vandenyno perplaukimo” patirties ar tie, kuriems pats kruizinis laivas smagesnis, nei išlipimai uostuose. Jei turi laiko (pvz. dirbi nuotoliu) gali šitaip plaukti laivu vietoje skrydžio per Atlantą (pliusas: gali paimti daugiau daiktų).

Du kruiziniai laivai

Du kruiziniai laivai

4.Upių kruizas (angl. river cruise). Šie laivai plaukia didžiausiomis bei gražiausiomis pasaulio upėmis: ypač populiarūs kruizai Reinu, Dunojumi, Jangdze, Nilu. Jie gerokai mažesni, nei jūrų kruizų laivai, tad, nors kajutės irgi aukšto lygio, pramogų ir restoranų čia mažiau. Užtat nuolat matosi krantai (gražūs vaizdai), taip pat dar dažnesni sustojimai gražiuose paupio miestuose (dienų, kai tik plaukiama, čia paprastai nebūna). Į upių kruizų kainą dažnai įeina ne tik kajutė ir maitinimas, bet ir ekskursijos (bet pasidomėkite). Įprastai ten, kur galima keliauti upių kruizu, patogiai galima keliauti ir kitais būdais (automobiliu, viešuoju transportu), nes palei upes yra keliai, geležinkeliai. Tačiau upių kruizus mėgstu rinktis ten, kur dar ir upės krantai labai gražūs – nes krantų keliaudamas kitais būdais nepamatysi (pvz. Jangdzės trijų tarpeklių regionas). Upių kruizai būna į vieną pusę. Pasroviui tą patį atstumą nuplaukia greičiau, nei prieš srovę.

Trijų tarpeklių kruiziniai laivai laukia Čongčingo uoste

Upių kruiziniai laivai Jangdzės upėje Čongčingo uoste

5.Ekspedicinis kruizas. Kaip ir jūrų kruize, perki bilietą į laivą nustatytam laikui, tačiau čia panašumai ir baigiasi. Ekspedicinių kruizų laivai – mažesni; vietoje trankių ar poilsinių pramogų – paskaitos ir aktyvios pramogos; viskas skirta pažinti vietos kultūrą, gamtą. Šie laivai gali įplaukti ten, kur didesni jūriniai laivai negali: tiek į mažesnius uostus, tiek į atokiausius pasaulio kraštus. Tarp populiariausių vietų tokiems kruizams – Arktis ir Antarktida. Jei jūrinių kruizų laivai dažnai be perstojo plaukioja vienu ir tuo pačiu maršrutu, tai kiekviena ekspedicija skiriasi labiau. Ekspediciniai kruizai gerokai brangesni ne įprastiniai jūrų kruizai. Jų kokybė varijuoja smarkiau: geriausi laivai, pastatyti specialiai kruizams, bet dar daug ir laivų, “perimtų”, tarkime, iš jūrų laivynų.

Šilčiausią dieną Antarktidos pusiasalyje teko net prasisegti viršutinį rūbą

Išlipau iš ekspedicinio kruizinio laivo Antarktidoje

6.Jachta. Išsinuomojama visa jachta, kurioje ir nakvojama. Tai gali būti ir nedidelis laivas (tarsi plaukiojantis kemperis), bet dydžiui ir prabangai ribų nėra: milžiniškos megajachtos galimybėmis prilygsta kruiziniams laivams, bet jos – privačios. Paprastai jachtą nuomojasi didesnė draugų kompanijos. Galima nuomotis tiek be įgulos (bareboat, turint atitinkamas teises), tiek ir su įgula. Jachtomis keliaujama vietose, kur daug mažų gražių uostų, ypač po salynus – tarkime, po Graikijos saleles. Bet kiti leidžiasi į ilgesnes keliones jachtomis, net per vandenyną. Kai kurie turi nuosavas jachtas – vėlgi, arba valdo patys, arba samdo nuolatinę įgulą (tai prieinama tik patiems turtingiausiems, o nuosava megajachta – tikras milijardieriaus simbolis). Dalis jachtų burinės – buriavimas savaime yra hobis, “gamtiškesnė” kelionė, “kova su vėju” / “vėjo pasikinkymas”.

Jachtos Mindelo uoste

Jachtos Mindelo uoste Žaliojo Kyšulio salose. Čia stabteli tie, kas kerta jachtomis Atlantą

7.Keltas. Kelia per upę, mažesnius sąsiaurius ir į netoli nuo kranto plytinčias salas. Kajučių, vietų ilsėtis ar skirtingų bilietų nėra, nes kelionės trukmė paprastai nuo keliasdešimt minučių iki kokių 7 valandų. Gali būti parduotuvėlė maistui. Dalis keliautojų keliasi su automobiliais, bet ne visi. Galima leisti laiką automobilyje (ne visur), viduje arba atviruose deniuose, iš kurių smagu stebėti aplinką. Plaukia apie 20-30 km/h greičiu.

Kelte iš Sebu į Bantajaną

Kelte iš Sebu į Bantajaną Filipinuose

8.Greitasis maršrutinis laivas. Greitesnė alternatyva keltams, jei keliesi be automobilio. Dažnai plaukioja tais pačiais maršrutais kaip ir keltai. Primena autobusą ar traukinį su daug sėdimų vietų viduje. Plaukia ir 70 km/h, tad atplaukia daug greičiau, nei keltas (maždaug dvigubai-trigubai), bet paprastai yra ir gerokai brangesnis. Be to, tokiuose laivuose negali išeiti į denį gėrėtis vaizdais.

Greitajame maršrutiniame laive Filipinuose

Greitajame maršrutiniame laive Filipinuose

9.Maršrutinis upėlaivis. Nykstanti rūšis. Kadaise kelionės upėlaiviais buvo patogiausios ir greičiausios – bet juos nukonkuravo paupių keliai, geležinkeliai, lėktuvai. Upėlaiviai liko tik regionuose, kur modernaus transporto mažiau – ypač Amazonijoje. Upėlaiviai, tarsi ilgo nuotolio traukiniai, gali plaukti ištisas paras iš taško A į tašką B, stodami pakeliui. Prieš srovę plaukia daug lėčiau, nei pagal srovę. Kelionė tokiu laivu – tikras nuotykis ir savotiška “laiko mašina”.

Tradiciniai Amazonijos maršrutiniai upėlaiviai

Tradiciniai Amazonijos maršrutiniai upėlaiviai

10.Ekskursinis laivas (miesto kruizas, vienadienis kruizas). Vienadienės (paprastai – 1-4 val.) ekskursijos laivu po gražų miestą, gražiomis pakrantėmis pasižyminti regioną (fjordu, prie ledyno ir pan.) ar kur gausu jūrų gyvūnų (banginių, delfinų). Į kainą dažnai įeina gido pasakojimas apie vaizdus aplink, kartais – pietūs / vakarienė, gėrimas, vietinės muzikos koncertas. Tai – geras būdas pamatyti vietą naujai, nuo vandens ir smagiai praleisti dieną ar vakarą. Daugelis ekskursijų laivais yra be išlipimų (viską pamatai iš laivo), tačiau pasitaiko ir ekskursijų laivais su trumpais išlipimais.

Kelių valandų ekskursija laivu Detroite

Kelių valandų ekskursija laivu Detroite

Laivas iš tikrųjų dar gana toli ledyno

Kelių valandų ekskursija prie ledynų Kenajaus nacionaliniame parke Aliaskoje

11.Povandeninis ekskursinis laivas. Tokie laivai siūlo trumpas (30-60 min.) ekskursijas regionuose, kur itin graži povandeninė gyvūnija (koralai ir kt.). Jais paprastai plaukia tik tie, kas nenardo: kas nardo, gali pamatyti visa tai dar iš arčiau, tačiau “nenardytojams” verta bent kartą gyvenime išbandyti tokį laivą. Visgi, daugiau kažin ar verta: vaizdai kartojasi, tokie laivai nenuplaukia toli nuo kranto, giliai ir pan.

Povandeniniame laive Gran Kanarijoje

Povandeniniame laive Gran Kanarijoje

12.Miesto maršrutinis laivas. Kai kuriuose miestuose laivai tarnauja tarsi miesto autobusai: stoja stotelėse (prieplaukose) pakeliui, gali įlipti ir išlipti su viešojo transporto bilietėliu. Kur tokie laivai yra, jie gerokai pigesni nei ekskursiniai laivai, o pamatai tą patį (tik be gido ar kitų pramogų). Maršrutiniai laivai būdingi miestams su plačiom upėm, kanalais, įlankom arba išsidėsčiusiems aplink sąsiaurius (pvz. Niujorkas, Stambulas, Sidnėjus, Venecija) ir, kur jie yra, visuomet stengiuose praplaukti.

Staten Island Ferry plaukia pro Laisvės statulą

Staten Island Ferry maršrutinis laivas Niujorke plaukia pro Laisvės statulą

13.Laivas-taksi. Miestuose, supamuose itin daug vandens, ar vandens pilnuose regionuose (pvz. salynuose), įprasti tokie plaukiojantys taksi, kuriais naudojamasi taip pat, kaip taksi automobiliais. Tai gali būti kateriai, motorinės valtys. Jei nerandi taksi, dažnai įmanoma kaip taksi “nusamdyti” ir nedidelį maršrutinį laivą, pasiūlius pinigų.

14.Tradicinis laivas. Šie laivai gali būti arba maršrutiniai (paprastai trumpuose maršrutuose), arba taksi, arba vienadieniai kruizai – bet kelionės esmė čia ir išbandyti patį laivą. Skrtinguose pasaulio kraštuose tradiciniai laivai labai skirtingi – ar tai arabų davai, ar “ilgauodegiai laivai” Tailande, ar “motorizuoti luotai” Panamoje, ar gondolos Venecijoje. Šiais laikais iš tolimų distancijų ar masinio keleivinio transporto tokius laivus išstūmė “standartiniai modernūs”, tačiau tradicinių laivų liko mažesniuose atstumuose kur gabenama mažiau turistų, arba (kaip gondolos Venecijoje) turistinėse vietose jie siūlomi turistams kaip pramoga.

Vos kaukėje "nepaskandinusi" liūtis plaukiant motorizuotu luotu iš emberų kaimo kartu su į miestą plaukiančiais emberomis

Per liūtį su indėnais plaukiame motorizuotu luotu Panamoje, į tik taip pasiekiamą kaimą

15.Krovininis laivas. “Užkietėję keliautojai”, būna, pasidalina pasakojimais, kaip plaukė per vandenyną krovininiu laivu laisvoje kajutėje. Tai įmanoma ir kai kur labiau įprasta, nei kitur – tačiau reta ir šiais laikais (išskyrus keletą vietų) iš esmės neturi jokios prasmės, nes kiti kelionės būdai pigesni, greitesni ir/ar patogesni. Todėl ir vienos aiškios bilietų įsigijimo tvarkos paprastai nėra, reikia kontaktuoti su laivų kompanijomis. Tačiau tai savaime yra nuotykis.

Kodėl kelionės laivais brangios (ir kokie jų privalumai)?

Dėl didesnių kuro sąnaudų plaukimas laivu kainuoja brangiau, nei tokio pat atstumo važiavimas keliais. Tai atsispindi visur – pvz. nuplaukti maršrutiniu laivu 20 km į kokią salą visuomet atsieis daug kartų brangiau, nei nuvažiuoti toje šalyje 20 km autobusu; nusamdyti laivą-taksi brangiau, nei automobilį-taksi; o mažos jachtos nuoma brangiau nei kemperio. Net skristi lėktuvu, kai yra galimybė, dažniausiai būna pigiau, nei plaukti laivu, netgi į gretimą salą (pvz. kokį skrydį TenerifėGran Kanarija visada randu pigiau, nei plaukimą, bent jau perkant iš anksto).

Įprastai laivu plaukiu dėl tokių priežasčių:
1.Kai kitaip neįmanoma (pvz. oro uostai toli, tiltų nėra).
2.Keltais – kai kartu noriu nusivežti automobilį, kemperį, kitoj pusėj keliauti juo, o tiltų nėra.
3.Kai kelionė laivu savaime yra trokštama patirtis. Man taip yra ten, kur nuostabūs vaizdai nuo vandens. O dar didesniems “laivų fanams” (pvz. turintiems savo jachtas) tai beveik visada yra ta tobuliausia kelionės patirtis.

Kruizas pasroviui plaukia per pirmąjį tarpeklį

Šiuos vaizdus Trijuose Jagdzės tarpekliuose galėjau pamatyti tik iš laivo

Tačiau visgi kartais kelionė laivu gali ir apsimokėti. Taip būna jūrų kruizuose ir kai kuriuose kruiziniuose keltuose. Mat šių laivų savininkai didelę pajamų dalį gauna iš kitur – pavyzdžiui, suvenyrų, ekskursijų, gėrimų pardavimo laive, laivo kazino, užtat pigiausi bilietai parduodami “žemiau savikainos”: jei sugebėsi atsispirti visokių ekskursijų pirkimui pačiame kruiziniame laive ar “alternatyviems mokamiems restoranams” ir neimsi pačių brangiausių kajučių, plaukdamas kruizu ir daug sutaupysi.

Taip pat, palyginus su visom kitom transporto priemonėm (lėktuvais, autobusais, traukiniais), laivas “erdviausias”. Tai reiškia, daugiausiai galimybių laive judėti, pasiimti daugiau bagažo, pramogauti, patogiau ilsėtis. Taip pat daugiau galimybių susipažinti su kitais žmonėmis, nes po laivą lengvai gali judėti visi.

Kur įsigyti laivo bilietus?

Tai labai priklauso nuo laivo tipo.

1.Kruizinių laivų bilietus galima įsigyti iš svetainių apie kruizus, kelionių agentūrų ar pačių kruizinių laivų kompanijų tinklapių. Paprastai jie perkami internetu ar gyvai agentūroje.
2.Kruizinių keltų bilietų reikia ieškoti tų kompanijų puslapiuose arba bendresniuose kruizinių keltų puslapiuose – arba “gyvai” tos kompanijos kasose.
3.Vietinės reikšmės maršrutinių laivų bilietus, o taip pat maršrutinių laivų bilietus trečiame pasaulyje, paprastai reikia įsigyti vietoje, uoste, bet gali būti ir internete.

Jūros liga – kada ji kyla ir kaip jos išvengti

“Visi būtų jūrininkai, jei ne jūros liga” – sako jūros mėgėjai.

Jūros ligą sukelia jūros supimas. “Bjauriausias simptomas” – pykinimas ar net vėmimas, bet yra ir kitų, pvz. mieguistumas.

Skirtingi žmonės skirtingai “atsparūs” jūros ligai. Kuo žmogus mažiau atsparus, tuo:
(1) mažesnio ir trumpesnio supimo pakanka, kad jam pasireikštų jūros liga
(2) daugiau ir stipresnių vaistų jam reikia panaikinti ar bent sumažinti jūros ligos poveikį;
(3) stipresni simptomai.

Dreike pasviręs laivas

Dreiko sąsiauryje pasviręs laivas

Pavyzdžiui, mano žmona mažiau atspari jūros ligai nei aš. Kai plaukėme ekspediciniu kruizu į Antarktidą per banguočiausią pasaulyje Dreiko sąsiaurį, mūsų reakcijos buvo tokios:
-Žmona jau prieš įplaukiant į Dreiko sąsiaurį vakare išgėrė vaistų. Kitą rytą jos nepykino, bet plaukti buvo nemalonu (ne tas pats, kaip ant žemės). Vakarop vėl ėmė pykinti, reikėjo gerti vaistų iš naujo.
-Aš pirmą vakarą jokių vaistų negėriau. Įplaukus į Dreiko sąsiaurį, rytą jaučiausi gerai, tačiau įdienojus, nors ir nepykino, darėsi nemalonu plaukti. Tada išgėriau vaistų ir pradėjau jaustis vėl kaip ant žemės (plaukti malonu) – tiesa, kai kurie poveikiai liko (pvz. mieguistumas). Kitą vaistų dozę pakako gerti kitą dieną.

Banga smogia į restorano langus

Banga smogia į restorano langus laivui plaukiant Dreiko sąsiauriu

Tačiau nei mano žmona, nei aš, nesame “kraštutinumai”. Pvz. mano žmona niekada gyvenime laive nevėmė – o daugybė žmonių vemia. Būna ir žmonių, kurie ir tokio poveikio, kaip aš, nejaučia. Bet tai yra nuolatinis polinkis: pvz. žmoną supykina kiekviename laive, plaukiančiam per audringesnę jūrą, o manęs – ne.

Jūros ligą stiprina toks elgesys:
-Skaitymas, darbas kompiuteriu ir pan.
-Horizonto nematymas.

Vaistų nuo jūros ligos yra kelių rūšių. Stipriausiu laikomas skopolaminas, paprastai klijuojamas kaip pleistrai – bet jis turi šalutinių poveikių (man buvo laikina toliaregystė, gerklės skausmas, galvos skausmas). Optimalus būtent man kraštutinėmis sąlygomis pasirodė meklizinas. Natūralūs imbiero preparatai pasirodė labiau placebas. Tačiau kitiems gali veikti kitaip.

Skopolamino pleistras

Skopolamino pleistras

Skaityti daugiau: Jūros liga (jūrligė) – viskas, ką reikia žinoti

Saugumas laive

Ar pagrįsta baimė nuskęsti? Ir taip, ir ne. Nelaimės tikimybė maža, bet, priešingai nei su lėktuvais, kurie visur prižiūrimi bent vidutiniškai gerai, požiūris į laivų saugumą labai varijuoja skirtingose šalyse. “Pirmame pasaulyje” mažesniuose laivuose turistui bus privaloma plaukti su gelbėjimosi liemene ar ji bent jau bus šalia, prieš išplaukiant didesniam laivui bus saugumo instrukcija ar net evakuacijos repeticija. “Trečiame pasaulyje”, tuo tarpu, dažnai gali ir išvis nebūti gelbėjimosi liemenių, bent mažesniuose laivuose, ir didžiausios istorijoje transporto nelaimės įvyko būtent su laivais. Nuskendus kokiam vietiniam keltui Afrikoje ar Filipinuose žūva ir tūkstančiai žmonių.

Jei jums tai aktualu, galite pasižiūrėti, ar yra gelbėjimosi valtys, liemenės. Paprastai saugiausia yra plaukti didžiaisiais kruiziniais laivais, ypač tarptautinių kompanijų – o mažiau saugu vietiniais keltais, nesaugiausia – mažais vietiniais laiveliais.

Su privalomom gelbėjimosi liemenėm plaukiant Antarktidoje zodiaku iš kruizinio laivo į krantą

Su privalomom gelbėjimosi liemenėm plaukiant Antarktidoje zodiaku iš kruizinio laivo į krantą

Kelionių laivais istorija

Laivai – seniausias žmonijos ilgų nuotolių transportas. Tad iki XIX a. daugelis tolimų kelionių vyko laivais – jūromis, vandenynais, upėmis. Iš pradžių jos buvo neorganizuotos: reikėdavo sutarti su įgula, kad paimtų – tačiau XIX a. atsiradus garlaiviams tapo įprasti reguliarūs reisai, sujungę žemynus. Tiesa, plaukti į kitą žemyną reikėdavo ne vieną savaitę, tad turizmo nelabai galėjo būti: plaukdavo dirbti, migrantai. Tik pavieniai turtuoliai galėdavo sau leisti kelias savaites plaukti į vieną pusę dėl kelionės. Daugiau turistų plaukdavo vietiniais garlaiviais – upėmis, tarp salų.

XIX a. upėlaivius pradėjo stumti geležinkeliai – taip keliauti buvo ir pigiau, ir greičiau. Upėlaiviai iš pradžių išnyko turtingame pasaulyje, XX a., kai geležinkelius “papildė” autobusai – ir daug kur kitur.

XX a. pradžioje atsiradę reisiniai lėktuvai iš pradžių buvo prieinami tik turtingiems, bet jau XX a. viduryje pradėjo stumti maršrutinius laivus, nes pakankamai atpigo. Tolimų distancijų keleiviniai laivai tada pritaikyti naujam dalykui: kruizams, kur pats plaukimas turėjo tapti malonumu, o ne tiesiog kelione iš taško A į tašką B. Vėliau kruizų rinka išaugo taip, kad pradėta statyti dar didesnius ir patogesnius laivus specialiai vien kruizams. Kruizai vis labiau populiarėja, apima vis naujus žemynus ir jūras. Savo ruožtu, nors automobiliai ir autobusai iš dalies nukonkuravo trumpų nuotolių maršrutinius laivus, jie ir suteikė jiems atgimimą, nes reikia keltų, kurie galėtų juos perkelti per vandenį.

Tad nors nebėra taip, kad visur gali nuplaukti keleiviniu laivu, kaip kokiais 1900 m. – tų galimybių gausu ir vis daugėja ir tai yra unikalus kelionės būdas, suteikiantis ypatingus vaizdus ir daug galimybių bendrauti su žmonėmis.

Straipsnio temos: , , ,


Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *