Maistas Indonezijoje

Indonezijos virtuvę myli šimtai milijonų. Nes Indonezijoje gyventojų – 250 mln. Už Indonezijos ribų ši virtuvė stebėtinai neišplitus, bet daug Indoenzijos vietovių tai vieninteliai patiekalai, kuriuos galima gauti. Kai kuriose šalyse būna gaila – “ir vėl teks valgyti neskaniai” – bet Indonezijos virtuvė man patiko: dažniausiai net pigiausiame, nešvariausiai atrodančiame restorane “tradiciniai patiekalai” yra skanūs.

Goreng patiekalai

Dažniausiai sutinkami indonezietiški patiekalai yra goreng. Nasi goreng – tai ryžiai, kurie dažniausiai patiekiami su vištiena ir aštroku padažu (kai kur jis užpiltas iš karto, kitur reikia piltis patiems). Mie goreng – taip pat paruošti makaronai.

Goreng yra pigūs patiekalai „liaudžiai maitinti“ (restoranuose vieni pigiausių pasiūlymų meniu), bet visai skanūs. Indonezijoje jie valgomi ir pusryčiams (pvz. viešbučiuose), ir pietums, ir vakarienei. Goreng dažnai patiekiami kartu su panšiais traškučiais, kaip krevečių traškučiai, duodami kinų restoranuose, bei kiaušiniu ant viršaus ir šiek tiek daržovių (agurkas, pomidoras ir pan.) šone.

Nasi Goreng (vienos iš klasikinių versijų)

Pačių goreng sudėtis gali kiek skirtis ir tai nebus parašyta meniu: pvz. vienur nasi goreng gali būti dar ir su krevetėm (dažniau brangesniuose restoranuose), kitur be. Reikia klausti ir, jei kažko nevalgote, sakyti, be ko daryti goreng (galima prašyti ir be vištienos, jei esate vegetaras).

Mie goreng

Kartais patiekama ir kitų goreng patiekalų, pvz. bihun goreng yra analogiškai paruošti stikliniai (ryžių miltų) makaronai.

Ne viskas, kieno pavadinime yra „goreng“, yra taip paruošta – „goreng“ reiškia ir tiesiog keptą maistą, taigi, pvz. „ayam goreng“ yra tiesiog kepta vištiena.

Bihun goreng

Mėsos patiekalai

Mėgstamiausi Indoenzijos mėsos patiekalai yra bakso (lietuvišką primenantis sultinys su plaukiojančiais mėsos rutuliukais), taip pat ant pagaliuko pasmeigtos dešrelės ar mėsos rutuliukai bei vištienos juostelės ar kulšelės.

Dažnai mėsos patiekalai perkami ne porcijomis, tačiau gabalais – pvz. kaina yra už vieną pagaliuką, arba už vieną į bakso sultinį įmestą mėsos gabaliuką. Aišku, kaina labai nedidelė.

Dešrelė ant pagaliuko. Čia – suvakarietinta versija, kokia patiekiama Indonezijos greito maisto tinkle

Padažai ir patiekimas

Indonezijos virtuvėje svarbūs padažai, kurie gali būti užpilti ar atnešami atskirai. Daug jų yra aštrūs. Garsiausias – sambalas, čili padažas, bet ir jo yra įvairių rūšių ir aštrumų, tai priklauso ir nuo regiono (regionai didžiuojasi savais sambalais). Tiesa, išskyrus brangius restoranus, populiariausias yra sambalas iš buteliukų (panašiai, kaip kečupas).

Taip pat populiarus juodas saldus padažas.

Mėgstamas ir riča riča padažas, irgi aštrus. Paprastai patiekalai iš karto daromi su juo.

Indonezijos patiekalai tradiciškai patiekiami ant didelio medžio lapo. Net kai patiekiami lėkštėje kartais dar ant lėkštės dedamas lapas ir tada patiekalas. Smulkūs užkandžiai, kuriuos žmonės sau pasiima, į tokius lapus susukami.

Į lapą suvyniotas indonezietiškas užkandis

Indonezijos restoranai

Indonezijos restoranai yra įvairių rūšių ir beveik visi – labai pigūs. Pigiausi „restoranai“ atrodo kaip kioskai, kuriuose gaminami vienos rūšies produktai. Kartais maistas net pardavinėjamas nuo motociklo priekabos. Didelė tokių „restoranų“ sankaupa vadinama naktiniu turgumi – tokie maisto turgūs gyviausi vakarais.

Motociklas-restoranas Indonezijoje

Kiek brangesni yra varungai (warung) – nedideli restoranėliai su paprastomis kėdėmis ir stalais.

Tik brangiausieji oficialiai vadinami restoranais.

Nepagrindiniuose miestuose varunge gali pavalgyti pigiau euro. Tiesa, patiekalų porcijos Indonezijos restoranuose mažos – 25% ar net perpus mažesnės, nei Lietuvoje. Dažnas lietuvis Indonezijoje tikriausiai ims užsisakinėti po dvi porcijas, arba bent jau du žmonės užsisakys tris porcijas (mes taip kartais darydavome).

Daugelyje Indonezijos restoranų, lietuvių akimis žiūrint, nesilaikoma higienos. Nėra muilo rankoms nusiplauti (jo nenaudoja ir virėjai), kai kurie indai akivaizdžiai neplauti, kokiame ketvirtyje valgymo įstaigų valgant sunku atsiginti musių. Ir pelių esu matęs. Labiausiai apetitas dingdavo išvydus virtuvę kur prie tualeto. Ne tiek dėl vietos, kiek dėl nešvaros ten.

Varungas. Nuotraukoje gražesnis, nei tikrovėje, nes dar prisideda musės. Bet pavalgius čia nieko blogo neatsitiko

Tačiau jei Indonezijoje tikėtumeis tokios higienos, kaip Lietuvoje, kai kuriuose miestuose liktum nevalgęs. Todėl vengdavau tik pačių nešvariausių vietų. Nebuvo klaida: Indonezijoje su pilvu problemų turėjau tik kelis kartus ir nė karto nevėmiau.

Turistiniuose regionuose (pvz. Balyje) gausu ir vakarietiškai atrodančių restoranų kur bent jau pagrindinės erdvės atrodo gražiai ir švariai (virtuvės – nebūtinai taip pat). Šie restoranai gerokai brangesni, nei įprasta Indonezijoje, tačiau jų kainos vis tiek dažniausiai neviršija lietuviškų.

Itališkas restoranas įrengtas laivo stiliumi Labuan Badže (kurortas prie Komodo salos)

Padangai ir jų virtuvė bei kitos regioninės virtuvės

Ypatinga Indonezijos restoranų rūšis yra padangai (Masakan padang). Indonezija yra daugiatautė valstybė (~300 tautų), taigi, turi ir ne vieną virtuvę, bet pati įžymiausia mažumų virtuvė – minangkabavų tautybės. Būtent šios tautybės indoneziečiai ir įsteigė padangus.

Padango restoranas su maistu vitrinoje

Šiuose restoranuose maistas yra arba šone (tarsi bufete), arba ant stalo – moki už tai, ką paimi (čia gali būti minusas, nes kainos nesurašytos, todėl turistinėse vietose gali mėginti turistą apgauti, reikia klausti kainų).

Patiekalai kiekviename padange skiriasi (iškart matosi, kas tądien paruošta), bet žymiausias padangų patiekalas – rendang mėsa, paruošta aštriai. Kartais gali būti kietoka, bet dantimis nesunku „nutarkuoti“ gabalą po gabalo, o ir šiaip ji patiekama nedideliais gabalėliais.

Dviguba rendango porcija padange

Iš pažiūros panašus į padangą yra warteg bufetas, tačiau juose, priešingai nei padanguose, susimoki fiksuotą kainą už valgymą ir valgai kiek nori.

Kitos Indonezijos regioninės virtuvės išplito mažiau, bet pasaulis gerai žino balietiškąją, nes daug kas poilsiauja Balyje.

Blynai su bananais – vienas Balio patiekalų

Indonezijos greito maisto tinklai

Indonezija yra milžiniška šalis (250 mln. gyv., ketvirtoji pagal gyventojų skaičių pasaulyje) ir didžiulė rinka. Kylant pragyvenimo lygiui indoneziečiai pristeigė galybę restoranų tinklų. Kai kurie jų jau turi per 1000 restoranų, varžosi pagal dydį su JAV tinklais. Daugelis dizainu ir pavadinimais imituoja KFC – garsiausią pasaulyje vištienos restoranų tinklą. Taigi, Indonezijoje yra CFC, AFC, JFC ir dar daug panašių tinklų, tiekiančių labai panašią produkciją.

My Best Chicken stiliumi kopijuoja McDonald’s, bet maistu, kaip ir daugelis tinklų, labiau KFC

Dauguma vietinių tinklų gana pigūs ir daugelio jų pagrindinis produktas – kepta vištiena, o taip pat ryžiai. Indoneziečiai taip prisirišę prie šių patiekalų, kad net McDonald‘s ir kiti pasauliniai tinklai Indonezijoje juos tiekia. Maža to labai nustebau stovėdamas McDonald‘s eilėje ir pamatęs, kad tik mažuma žmonių perka mėsainius – dauguma net McDonald‘s perka indonezietiškus patiekalus (vištieną, ryžius)!

Rocket Chicken, vieno iš daugelio tinklų, pagrindinis produktas

Vietiniai tinklai su mėsainiais jau beveik nežaidžia ir siūlo visų pirma Indonezijos virtuvę. Kainos ten tik šiek tiek didesnės, nei eiliniuose restoranuose ir gerokai mažesnės, nei „tikrame“ KFC – tačiau ir higienos lygis iš pažiūros mažesnis.

Dar vienas tradicinis Indonezijos greito maisto patiekalas mėsos ar dešrelės ant pagaliukų. Jos būna naktiniuose turguose, bet taip pat ir indonezietiškuose greito maisto restoranuose.

Vakarietiški restoranų tinklai yra tik didžiausiuose miestuose ir kurortuose. Ten atėję ir japoniški greito maisto restoranų tinklai, pvz. Yoshinoya, kurie siūlo netradicinius, Europoje neįprastus greito maisto patiekalus.

Beje, indoneziečiai turi ir savo japoniško maisto tinklus, pvz. HokBen.

Indonezijos gėrimai

Indonezijoje gali rasti visų pasaulinių gėrimų (tik alkoholis brangus), tačiau yra ir vietinių.

Kai kuriose vietose neparduodama Coa Cola ar net jokios sultys, o dominuoja, tikriausiai pagal sutartį, vietinis „gaivusis gėrimas“ Tehbotol. Niekaip nepavyko jo pamėgti. Pavadinimas reiškia „arbata butelyje“, bet iš tikro skonis keistesnis, palieka nekokį poskonį.

Ta pati kompanija gamina ir daugiau, tikresnių šaltų arbatų.

Kaip musulmoniška šalis, Indonezija negamina daug alkoholinių gėrimų. Vietinio alaus sinonimas yra „Bintang“, o vietos vynų esą yra, bet kai kurie jų yra pagaminti iš australiškų vynuogių tiesiog siekiant apeiti Indonezijos mokesčius.

O štai šviežiai spaustos sultys Indonezijoje visai nevertos dėmesio – jos skiedžiamos, dažnai daromos iš nesunokusių vaisių ir tada tiesiog užsaldinamos cukrumi ir pan. Nė karto negėriau skanių.

Visi mano kelionių po Indoneziją (ir aplink) aprašymai-vadovai

1. Indonezija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant (ĮŽANGA)
2. Balis - įvairi it visas žemynas sala
3. Gilis - malonumų, laisvės ir gamtos rojus
4. Lombokas - kaip Balis prieš 30 metų?
5. Komodo - didžiausių driežų sala
6. Rytų Timoras - atgimstanti tragedijų šalis
7. Toradžai - kraupiausiai žavi tauta
8. Java - ugnikalnių ir civilizacijų sala
9. Singapūras - kitoks! Ateities! Miestas!

Kelionių vadovai po Indoneziją žemėlapyje

Spauskite ant žalių žymeklių žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą regioną!

Visi straipsniai apie pasaulio šalių virtuves

* Arabų virtuvė
* Argentinos virtuvė
* Balkanų virtuvė
* Brazilų virtuvė
* Filipinų virtuvė
* Indonezijos virtuvė
* JAV virtuvė
* Korėjiečių virtuvė
* Maldyvų virtuvė
* Rumunų virtuvė
* Tuniso virtuvė
* Turkų virtuvė
* Vidurinės Azijos virtuvė