Antalija – tai ne tik viešbučiai, kurortai ar paplūdimiai. Tame regione – ir gausybė įspūdingų lankytinų vietų: romėnų miestai, amžinai negęstančios ugnys, kalnai, senoviniai kapai uolose. Kai kurios tų vietų pasaulyje turi mažai lygių!

Atostogos Antalijoje gali palikti ir neišdildomų įspūdžių – tik reikia pasirinkti tinkamas lankytinas vietas ar ekskursijas.

Pravažiavęs Turkijos Viduržemį automobiliu ir aplankęs daugelį svarbiausių vietų bei kurortų, dalinuosi informacija.

Myra. Romėnų griuvėsiai (dešinėje), likų uolose iškalti kapai (kairėje), įspūdinga visa tai supanti gamta ir pro šalį besidriekiantis Likijos kelias – vienas garsiausių pasaulyje pėsčiųjų maršrutų. 140 km nuo Antalijos centro.

Bendrai apie keliones į Turkiją ir jos kultūrą skaitykite čia

Antalijos miestą verta ne tik pravažiuoti

Daugelis turistų, nuskridę į Antaliją, Antalijos nepamato – jiems tai tik oro uostas, iš kurio jie tuoj pat autobusais vežami į kurortus.

Visgi, net patį nustebino, kokia dėmesio verta yra pati Antalija. Šis milijoninis miestas turi žavų senamiestį iš baltų tradicinių Osmanų imperijos namų. Jį supa romėniškos maždaug 2000 metų senumo miesto sienos ir Trigubi vartai, kuriuos Antalijai padovanojo Romos Imperatorius Hadrianas.

Antalijos senamiesčio Trigubieji (Hadriano) vartai

Vis daugiau ir daugiau turistų aplanko ir pačią Antaliją – ar net apsistoja jos kurortinėje zonoje prie paplūdimio rytuose. Ir todėl Antalijos senamiestis savo pramogomis vis labiau primena Europos miesto senamiestį – randasi jaukių barų, smuklių, gausu suvenyrų parduotuvių. Tiesa, kas be ko, penkis kartus per dieną viskas paskęsta muedzinų šauksme musulmoniškai maldai.

Antalijos senamiestis

Kurortai ir romėnų miestų griuvėsiai

Nuo Antalijos į abi puses driekiasi vis ilgėjanti kurortų grandinė. Dauguma lietuvių atostogauja rytiniame jos gale – Alanijoje, Sidėje, Beleke ar šiek tiek į vakarus nuo Antalijos įsikūrusiame Kemere. Tai nesikeičia jau daugybę metų: kai Turkijoje buvau pirmą kartą 1997 m., lietuvius vežė į tuos pačius kurortus.

Tipinis daugiaaukštis viešbutis Kemere, kokiame apnakvindinami kelionių organizatorių klientai

Lankytinų vietų prasme, įdomi Alanija, virš kurios centro iškilusi XIII a. Alanijos pilis, statyta turkų seldžiukų. Taip pat Sidė, kur gausu romėniškų griuvėsių. Kiti kurortai tuo tarpu – nauji miestai iš daugiausiai „viskas įskaičiuota“ tipo viešbučių.

Tačiau kur kas įdomesnės ir iš visų šių kurortų gana nesunkiai (per trumpiau nei 1-2 val.) pasiekiamos pagrindinės rytinio Antalijos kranto įžymybės: Aspendoso teatras ir Pergės romėnų miesto griuvėsiai.

Pergės romėnų miesto Kolonuotoji gatvė. Tokias turėjo visi regiono romėnų miestai, jose vykdavo prekyba. Kolonos ilgainiui griuvo, bet jų detalės liko, todėl kasinėdami archeologai nesunkiai jas atstatė tiesiog vėl sukeldami autentiškus akmenis vieną ant kito ir pastatydami vietoje

Aspendoso teatras, sakoma, geriausiai išsilaikęs romėnų teatras pasaulyje – nors aš matęs daugybę antikinių teatrų, sunkiai galėčiau su tuo ginčytis. Tai – pilnas pastatas, su priekine siena, akmeninėmis „kėdėmis“, antstatu. Tik lininio išskleidžiamo romėniško stogo, prieš 2000 m. saugodavusio žiūrovus nuo saulės, nebėra. Bet žiūrovai vis tiek renkasi: sezono metu autobusai čia suveža poilsiautojus pasižiūrėti šokių. Turėtų būti magiška patirtis. Bet dar svarbiau prieš lankant Aspendosą pasidomėti romėnų teatrais, kas juos vykdavo: ir prieš akis vaizduotėje nesunkiai atgims su togomis vaidinantys aktoriai ar išvemti skanaus maisto perteklių į vomitoriumus skubantys romėnų patricijai (tai, kas dabar vadinama bulimija, tada buvo toks visuotinis reiškinys).

Aspendoso teatras nuo jo viršaus

Netoliese Pergėje išlikęs visas romėnų miestas – tik prasčiau. Bet tai taisoma, atkasamos vis naujos gatvės. Gali pasivaikščioti tarp autentiškų kolonų.

Chimerų liepsnos ir medžių nameliai

Į vakarus nuo Antalijos, anapus Kemero, prasideda visiškai kitokie kurortai: nebe masiniai, o nišiniai, kur daug kas keliauja nepriklausomai, o ne su kelialapiais iš agentūrų.

Olimpo (Čiralio) kurortas

Pirmasis tokių – Čiralis (arba Olimpas), dar nuo hipių laikų tapęs vakariečių jaunimo priebėga. Tikras ritualas visokiems kuprinėtojams apsistoti tenykščiuose „medžių nameliuose“. „Medžių nameliai“ – tik pavadinimas; jie labiau primena Šventosios poilsio namelius. O pats kurortas iš pažiūros lyg ne Turkijoje, o kokioje Afrikoje: toks savaip laukinis. Bet kuprinėtojai keliauja ne dėl viešbučių žvaigždučių ar paplūdimio smėliuko, o dėl atmosferos: draugystė, šventė, sako, tvyro ore. To nepajutau, nes buvau ne sezono metu ir tik keli jaunuoliai su kuprinėmis po tuščią platų akmenuotą paplūdimį slampinėjo.

Olimpo paplūdimys

Užtat svarbiausią regiono lankytiną vietą – Chimeros liepsnas – gali lankyti bet kada. Jos abejingų nepalieka. Vieniems tai – tikrų tikriausias gamtos stebuklas. Kiti internete skundžiasi – „na, dega laužai – ką, laužų nemačiau? Ko aš čia kilometrą aukštyn į kalną lipau?“.

Norėdamas „Chimeromis“ pasigrožėti kaip pridera, turi suvokti, kad tie „laužai“ dega natūraliai (iš požemio veržiantis unikalioms dujoms) ir taip be perstojo dega tūkstančius metų. Senovės graikai kūrė jiems mitologinius paaiškinimus apie pabaisą Chimerą, šalimais yra šventyklų liekanų, pagal jų spindesį orientuodavosi senovės laivų kapitonai (laužai matosi ir nuo jūros). Gali kurį vieną kurį užgesinti – bet tuoj pat greta vėl užsikurs. Vos keliose planetos vietose yra šitokie reiškiniai.

Liepsnojančios Čiralio Chimeros liepsnos

Aukštyn nuo Čiralio į dangų šauna Olimpo kalnas (ech, kiek kalnų graikų gyventose teritorijose taip vadinasi). Į jį (2365 m aukštį) kelia lynų keltuvas – tiesa, prieš keliantis, verta žvilgtelti, ar nepaskendęs rūke, kitaip ne ką tematysi.

Olimpo kalną padengia ir sniegai. Viršūnėje apie 13 laipsnių šalčiau, nei paplūdimyje

Likijos kapai ir ramūs kurortėliai

Toliau į Vakarus nuo Čiralio nuostabus kelias palei vandenyną pasiekia Myrą – senovės Likijos miestą. Likija buvo Romos provincija, taigi, Myroje rasi ir romėnų teatrą. Tačiau tikroji Likijos pažiba – įspūdingi kapai, iškalti uolose, ištisi tų kapų „koriai“, dekoruoti gražiais it šventyklų fasadais. Tarsi garsiojoje Petroje (Jordanija), bet kažkodėl žinomi gerokai mažiau.

Tokių kapų regione daugiau, bet Myroje, viename iš svarbiausių Likijos miestų, kapų “korys” – vienas nuostabiausių.

Likijos kapai uolose Myroje

Kurortai ten dar kitokie – širdis – Kašas, rami jachtų prieplauka su į kalną kylančiais namais. Vaizdai iš tenykščių viešbučių nuostabūs, nors paplūdimiai ir toliau. Bet ten ilsisi dar kitokie turistai – maudynės jiems nebūtinai kelionių į Turkiją pažiba. Atvykęs į Kašą, darsyk pasijaučiau lyg ne Turkijoje – tąkart gal kokiuose Kanaruose, gal Madeiroje. O juk nuo Antalijos iki Kašo – tik 185 km, nuo Čiralio – 120 km.

Kašo kurortas žvelgiant iš viešbutėlio balkono

Dar toliau į vakarus pajūrio kelias atsiremia į Fetiją – vėl didesnį kurortą, pamėgtą labiau britų. Rusiški užrašai, būdingi Kemerui, Belekui ar Alanijai – čia išnykę ar virtę angliškais. Britų turistams svarbiau nei geras „viskas įskaičiuota“ viešbutis – natūrali gamta. Ir kažin, ar Turkijoje yra didingesnis paplūdimys už netoliese plytintį Oludenizą – idilišką it rojus žydrą įlanką tarp kalnų. Tuose kalnuose – aukščiausia pasaulyje komercinė parasparnių pakilimo aikštelė Babadagas (1770 m): kiekvienas gali nusipirkti lėtą sklendimą žemyn nuo ten link jūros. Skrendama dviese, su patyrusiu pilotu – pageidaujant, jis gali daryti kokias figūras, o pageidaujant, leisis ramiai.

Beprotiškai žydras Oludenizo paplūdimys. Tuščias (kaip čia) jis tik žiemą, nors ir sausį klimatas tinkamas lietuvių maudynėms – +17 laipsnių. Visgi, į Antalijos regioną turistai skraidinami tik nuo pavasario iki rudens

Ant kalvos greta naujų kurortų – ir dar vieni Likijos kapai, ir Kajakojus, apleistas graikų miestelis. Mat iki ~1923 m. regione gyveno beveik vien graikai. Tada vyko Turkijos-Graikijos karas, žemes apgynė Turkija, ir šalys sutarė: Turkijos graikai tremiami į Graikiją, Graikijos turkai – į Turkiją. Pastarųjų buvo mažiau – neužteko apgyvendinti visiems graikų miesteliams, ir štai Kajakojus atiduotas laikui.

Laikas vienodina. Išskyrus porą cerkvių, visi Kajakojaus namai virto beveik vienodais griuvėsiais. Dabar tai irgi turistinė vieta: pardavinėjami net bilietai.

Kajakojaus apleistas graikų miestelis. Kažkada čia gyveno 6500 žmonių. Viskas liko kaip buvo, tik nyko: siauros akmenuotos žole užaugusios gatvelės, kur vaikščiota pėsčiomis ir asilais, o automobilių dar iš esmės nebuvo

Graikija, beje, vis dar šalia. Iš Kašo kurorto matosi Graikijos salos. Turkijos išorinė siena po ~1923 m. nustatyta taip: žemynas – Turkijai, o salos – nebe Turkijoje, nors ir būtų prie pat žemyno krantų. Lengva (nors nevisai pigu) į Graikiją nuplaukti dienai ar pusdieniui: Kastelarizo ir gretimos salos nuo Turkijos kranto nutolusios tik 3 km, kai nuo artimiausių kitų Graikijos salų – 100 km.

Vienas Kajakojaus griuvėsių

Kaip keliauti po Antalijos regioną

Aplankyti čia įvardytas lankytinas vietas yra keli būdai.

Pirmasis, populiariausias – ekskursijos. Jas savo klientams siūlo ir Lietuvos kelionių organizatoriai (paprastai už papildomą mokestį), lengva jų rasti ir vietoje – paskaičius reklamas kurortuose (anglų, rusų kalbomis). Ekskursijos paima ir parveža į sutartą tašką (dažniausiai – viešbutį). Daugelio ekskursijų minusas – be „oficialių“ į programą įtrauktų lankytinų vietų, vežiojama į visokiausius „odos centrus“ ar „aukso centrus“ (komisinius organizatoriams mokančias parduotuves), kurių šalia kiekvieno pagrindinio turistinio kelio įsikūrę tiek, kiek Antalijos regiono kurortų kavinėse supuola kačių, kai kaip vienintelis lauko kavinės klientas pradedi valgyti savo patiekalą (Kemere buvo net ant stalo užlipo).

Romėnų mozaika Pergėje. Vienas ekskursijų privalumų – gidai papasakoja apie vietas ir jų istoriją. Pavyzdžiui, kaip tiksliai gyveno romėnai, kokios jų meno prasmės, perprasti ne taip ir paprasta. Tiesa, daugelyje vietų yra ir daugiakalbiai aprašai – bet geras gidas gali papasakoti daugiau ar aktualiau

Antrasis, patogiausias būdas – automobilio nuoma. Keliai regione yra tikrai geri (nors kai kur – vingiuoti), prie daugelio lankytinų vietų įrengtos automobilių aikštelės.

Trečiąjį būdą – viešąjį transportą – rekomenduoti sunku. Kai kur jis – puikiai išvystytas, bet kitur – gana retas ar stoja toliau lankytinų vietų. Prieš renkantis važiuoti viešuoju transportu, reikia iš anksto pasidomėti būtent jums reikalingais maršrutais, tvarkaraščiais.

Vingiuoti kalnų keliai – ypač tie, palei jūrą – ir labai gražūs. Nuotraukoje kelias tarp Antalijos ir Kašo, o tolumoje matoma sala – jau Graikijoje.

Ketvirtasis, romantiškiausias būdas – Likijos kelias, vienas garsiausių pasaulyje pėsčiųjų žygių maršrutų. Net 540 km gali juo eiti nuostabiausiais peizažais pro daugelį šiame straipsnyje aprašytų vietų ir dar gerokai daugiau. Siūloma tam skirti 29 paras, tačiau niekas neverčia eiti viso kelio: galima išsirinkti kažkurią atkarpą.

Penktasis būdas – žydrasis kruizas tradicine turkiška burine jachta gulet (dabar dažniausiai varoma varikliu). Per keletą dienų jos stoja įvairiuose kurortų uosteliuose, tokiuose, kaip Kašas – tiesa, kruizai nepigūs.

Likijos pėsčiųjų kelias čia veda prie Čiralio ugnių

Antalijos regiono apylinkėse – tikri pasaulio stebuklai

Dvi įspūdingiausios Turkijos – ar net pasaulio vietos – nėra Antalijos regione, tačiau pakankamai netoli, kad teoriškai būtų galima ten nuvykti ryte ir grįžti vakare (o praktiškai geriau nuvykti bent 2-3 dienoms, nes ką žiūrėti ir patirti ten tikrai gausu).

Tai – Pamukalė, su savo pasakiškomis baltomis terasomis, karšto vandens versmėmis ir romėnų miesto griuvėsiais jų viršūnėje. Ir Kapadokija – peizažas su uoliniais kūgiais, olose įrengtomis cerkvėmis, kanjonais.

Parasparniai kyla virš Pamukalės baltųjų terasų.

Yra ir smulkesnių grožybių, kur turistiniai autobusai suka truputį rečiau: kalnų įrėmintas Ehirdiro ežeras bei Konjos miestas, garsėjantis Mevlanos, besisukančių dervišų ordino įkūrėjo, kapu (dabar ten – muziejus, bet dervišų šokį dar gali išvysti).

Ehirdiro ežeras

Toliau į Vakarus nuo Antalijos „turkio spalvos“ pakrantės – Turkijos Ėgėjo jūros pakrantė su sava kurortų grandine. Keliaujant į Antalijos regioną savaitei ar dešimčiai dienų, greičiausiai neverta ten lankytis, nes tų kurortų atitikmenų yra ir Antalijos regione. Nebent labai žavėtų romėnų miestai, kurių Ėgėjo jūros regione – irgi gausu.

Efeso miesto griuvėsiai Turkijos Ėgėjo jūros pakrantėje. Tai – vienas didžiausių romėnų miestų pasaulyje, pranokstantis visus, esančius Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje

Antalija tinkama net ir pažintinei kelionei

Į Antalijos regioną keliavau porą kartų ir visiškai skirtingai. 1997 m. – su kelionių organizatoriumi į kurortą, 2019 m. – nepriklausomai, ne sezono metu. Antrą kartą išvydau visiškai kitokį regioną: tylesnį, ramesnį, įvairesnį ir pilną gerokai daugiau grožybių, griuvėsių, įstabių vaizdų, nei galėtum nuspėti vien iš turizmo agentūrų bukletų, kuriuose paprastai figūruoja tos pačios – tegu ir labai nuostabios – vietos, kaip Pamukalė ar Kapadokija, arba išvis – žydri viešbučių baseinai.

Nedidelės grožybės turistams Antalijos centre – romėnas, besinaudojantis akmeniniu ‘romėnišku bankomatu’

Net jeigu į Antaliją su kelionių organizatoriumi keliaujate jau kelintus metus iš eilės, patariu atrasti ją naujai, skyrus bent keletą dienų pakeliavimui po aplinkines grožybes.

Galutinai įsitikinau, kad be reikalo Antalijos pakrantė suvokiama vien tik kaip vieta poilsinei kelionei – nes čia ir aplink ne mažiau įdomių vietų, nei kokioje Italijos pakrantėje.

Antalijos regiono (Turkijos Viduržemio jūros pakrantės) lankytinų vietų žemėlapis ir įvertinimai. Galbūt jis jums padės susiplanuoti savo kelionę į Antalijos regioną

Visi kelionių po Turkiją aprašymai-vadovai

1. Turkija - viskas, ką reikia žinoti keliaujant
2. Stambulas - nemirtinga dviejų civilizacijų sostinė
3. Ankara - pamiršta Turkijos sostinė
4. Kapadokija - fėjų kaminai, požeminiai miestai
5. Antalija ir Turkijos Viduržemis - ką pamatyti
6. Pamukalė - stebuklas, bet nebūtinai kokio tikitės
7. Turkijos Ėgėjo pakrantė - kurortai ir senovė
8. Turkijos virtuvė - patiekalai ir tradicijos

Kelionių vadovai po Turkiją žemėlapyje

Spauskite ant žalių žymeklių žemėlapyje ir tuomet ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą regioną!