Išskleisti meniu

Kairo žudynės

Egiptas – vakarietiška diktatūra vietoj islamiškos demokratijos

Egiptas – vakarietiška diktatūra vietoj islamiškos demokratijos

| 3 komentarai

2013 m. rugpjūčio 19 d.. Naujoji Egipto valdžia parodė savo tikrąjį veidą. Per trečiadienį išžudė nuo 630 iki 2600 taikių protestuotojų, siekusių atkurti teisėtai išrinktos “Musulmonų brolijos” partijos valdymą. Savo mastais tai didžiausios taikos meto žudynės pasaulyje pastarąjį dešimtmetį.

Priminsiu, kad prieš metus, 2011 m. vasarį, situacija buvo džiugesnė. Masiniai protestai (vadinamasis “Arabų pavasaris”) privertė surengti pirmus Egipto istorijoje laisvus rinkimus, per kuriuos ir išrinkta “Musulmonų brolijos” partija. Ji laikėsi pabrėžtinai demokratiškai: leido prieš ją protestuoti, o prieš priimdama naują Konstituciją atsiklausė tautos laisvame referendume (tauta pritarė). Tačiau 2013 m. liepos 3 d. šią valdžią nuvertė armija – diktatūra grįžo su nauju įkarščiu.

Tai nestebina. Stebina Vakarų reakcija. Po “Musulmonų brolijos” nuvertimo Vakarų forumuose teko skaityti džiaugsmo – girdi, išnyksta “islamistinis režimas”. Ir vyriausybės pabrėžtinai tylėjo. Tik po žudynių Vakarai jau atlieka parodomuosius protestus. Bet apie didžiąsias Kairo žudynes britų BBC pranešė mažiau, nei apie kokį Rusijos įstatymą uždraudžiantį homoseksualumo propagandą vaikams, kurį palaiko 88% rusų ir kuris BBC visada vadinamas “kontroversišku”, nors kontroversiškas tik Vakaruose.

Mažiau Vakarų “žmogaus teisių aktyvistų” kritikuoja šimtus ar tūkstančius išžudytų Egipto civilių nei pliekė demokratiškai priimtas Vengrijos ar tą pačią Egipto konstituciją. Nors šie dokumentai nebuvo kažkuo išskirtiniai pasaulyje. Tiesiog, lyginant su buvusiomis tų pačių šalių konstitucijomis, žengė mažytį žingsnelį ne ta kryptimi, kaip nori Vakarų Europos kairysis “elitas”. Dabar Egipte konstitucija sustabdyta – vėl žingsnelis “ta kryptimi”. O naujieji lyderiai (tiksliau, vėl sugrįžę 2011 m. nuverstos diktatūros atstovai) žino kaip įsiteikti vakariečiams: kalba apie “Egiptą visiems”, nors tuo pačiu žudo oponentus.

Ar “Musulmonų brolijos” valdžia siekė kam nors primesti islamą? Ne. Ji buvo demokratinė. Demokratiškumas sąlygojo, kad daugumą sudarančių musulmonų teisės pagerėjo: štai televizijos žurnalistėms (tik toms, kurios to nori) leista eteryje dėvėti čadras (anksčiau drausta).

Bet Vakarų Europos “elitas”, kalbėdamas apie demokratiją ir toleranciją, dažnai kartu siekia primesti savąjį vertybių supratimą kitiems. Jiems būtų džiugu, kad, tarkime, visas pasaulis priimtų jų lyčių ar tautų suvokimą, kad atsisakytų tradicinių religijų ir jas pakeistų į taip pat ne mokslu pagrįstas dogmas. Kad visame pasaulyje būtų įteisintos homoseksualų santuokos, bet panaikintos poligaminės (nors, objekyviai žiūrint, argumentai “už” gali būti panašūs: jei suaugę nutaria, kam valdžiai kištis? O poligaminės santuokos dar ir kultūriškai kai kur tradicinės) ir t.t.

Tokia “Prometėjo” pozicija nieko naujo: romėnai nešė savo vertybes barbarams, kryžiuočiai – pagonims, kolinijinės imperijos – “atsilikusioms gentims”. Kiekviena nauja Vakarų Europos “Prometėjų” karta kreivai žiūrėjo į buvusias, tad nieko keisto, kad ir dabartiniai “žmogaus teisių aktyvistai” niekina viduramžių krikščionybės ar tautinių kultūrų ekspansiją, bet patys ir vėl daro tą patį.

Bet Artimuosiuose Rytuose ir tikroji demokratija, ir Vakarų Europos “elito” vertybės nežengs kartu. Demokratiškai išrinkta valdžia, kaip rodo Egipto pavyzdys, dalies šių vertybių nelaikys vertybėmis, o jas primesti vietos gyventojams tegali žiauri diktatūra, valdoma Vakarų Europos elitui prijaučiančios vietinės mažumos. Panaši situacija ir Afrikoje, Azijoje, Rytų Europoje bei dar daug kur.

Skelbiantiems toleranciją Vakarų kairiesiems patiems reikėtų jos pasimokyti: toleruoti skirtingas kultūras ir požiūrių įvairovę pasaulyje. Kiekviena civilizacija (musulmoniška, indiška, azijietiška) turi savo žmogaus teises; lengva jas paniekinti ištraukiant iš konteksto kokį “žiaurų pavyzdį”, bet tokių pavyzdžių galima rasti ir Vakarų Europoje. Aišku, skirtingas žmogaus teisių suvokimas nereiškia, kad bet kokia valdžia atitiks tą vietinį suvokimą – diktatūros ir okupacijos dažnai jį paneigia. Deja, kaip matome Egipto atveju, tos diktatūros dažnai per jėgą bruka ne kokį islamizmą, o Vakarų Europos elito vertybes.

Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


    3 komentarai

  1. O gal “Musulmonų brolijos” draudimas atitinka Lietuvoje “Komunistų partijos” draudimą?
    Juk visai tikėtina, jei Lietuvoje būtų legali komunistų partija, ji galėtų surinkti tikrai LAAABAI daug procentų, o tam tikrais ekonominiais periodais, galbūt net daugumą! Tai kas tuomet?
    Hitleris irgi sakė, kad valdžią gaus demokratiškai, o jau po to elgsis kaip tinkamas. Taip galėjo atsitikti ir su musulmonų brolija.
    Ar tu teigi, kad demokratija (atsieta nuo vakarų kultūros) nėra tinkama visoms pasaulio kultūroms?

    • Negalima lyginti Musulmonų brolijos su diktatūromis, juoba sovietine ar nacistine. Musulmonų brolijos valdymo metai kaip tik pasižymėjo represijų nebuvimu bei piliečių dalyvavimu teisėkūroje bei valdžios rinkime (ypač Egipto mastais), o vos sugrįžus buvusiam režimui tai vėl išnyko bei prasidėjo neregėto dyždio žudynės. T.y. kaip tik dabartinė situacija panašesnė į sovietines represijas prieš demoktratus kitaminčius (krikdemus ir kt.), neargumentuotai motyvuojant, kad šie yra “antiliaudiški”.

      Beje, tai, kad po laisvų rinkimų daugumą gautų antidemokratinės partijos pasaulyje labai retas reiškinys. Dažniausiai tokios ateina į valdžią per revoliucijas. JAV visuomet buvo legalios net pačios radikaliausios (komunistų, nacių) partijos ir jau šimtmečius panašūs judėjimai išliko marginaliniai; Lietuvoje komunistuojantis Frontas daug palaikymo irgi neturi. Absoliuti dauguma pastarųjų dešimtmečių atvejų, kuomet kai kurie vakariečiai kritikuoja demokratiškai išrinktas užsienio valdžias “nedemokratiškumu”, nėra jų “nedemokratiškumas”, o tik demokratiška pagarba vietinėms vertybėms ir poreikiams.

  2. Neturėjau galimybės pažinti Kairą, o ypač Aleksandriją, todėl šis aprašymas man ypač vertingas. Iš esmės pritariu ir politiniams pamastymams man labai keista, kad kaimyninės šalies valdžia, mūsų valdžios požiūrių neteisėta, o štai Kairo valdžia – teisėta. Mato supratimu, mums nereikėtu užsiimti panašiu vertinimu.

Komentuokite! Atsakysiu į visus jūsų klausimus!

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *