Čikaga gerai atspindi visą Ameriką: turtai ir dangoraižiai, milijardiniai verslai, šimtų tautų ir tautelių imigrantai.

Kokių tik pravardžių neturi ČIkaga! “Dangoraižių miestas”, lenktynėse į aukštį lenkdavęs Niujorką. “Dvidešimtojo amžiaus gimtinė” – net nesusimąstome, kiek mūsų kasdienybės detalių gimė ~1900 m. Čikagoje: nuo parduotuvinės mėsos iki liftų. “Amerikos lietuvių sostinė“, kur prieškariu mūsų gyveno daugiau, nei bet kuriame Lietuvos mieste. Amerikos lenkų, ukrainiečių, dar galybės tautybių centras, “rajonų miestas”, kurio kiekvienas pakraštys alsuodavo kokios tolimos Europos šalies aidais.

Čikagoje per daugiau nei 20 metų lankiausi virš dešimt kartų, pažįstu daugybę čikagiečių ir šis straipsnis – nedidelis langas į tikrąją Čikagą.

Čikagos centras. Artimesni dangoraižiai - seni, už nugaros stovi naujesni stikliniai

Čikagos dangoraižiai alsuoja istorija

Tiesios gatvės, kurių per čia puošnius, čia stiklinius dangoraižius neapšviečia saulė. Birbiantys sraigtasparniai. Žviegiantys “Elevated” traukiniai, kurių trasos 1892 m. iškeltos viršum gatvių. Kiek daug kartų klausė to spengiančio garso!

Gal keista, bet Čikagos centre jaučiu, kad mane supa pasaulio istorija. Taip, Čikaga neturi gotikinių ar barokinių bažnyčių, bet ar pas mus jų šitaip daug? Net Vilniaus senamiestis gana mažas ir jo namai mažyčiai… O Čikagos centrinė “Kilpa” (Loop) net XXI a. masteliais – sunkiai pranokstama. Daugybei čionykščių pastatų jau apie 100 metų ir jie alsuoja ta gražesnių “Amerikietiškos svajonės” laikų dvasia. Kai Čikaga buvo penktasis pagal dydį pasaulio miestas.

Tai - ne rūmai, o Chicago Tribune laikraščio administracinio daugiaaukščio apačia Čikagos pagrindinėje gatvėje, pravardžiuojamoje 'Šlovingąja mylia'.

Užvertęs galvą aukštyn vis pasijuntu priblokštas. Seniausios pasaulyje opcionų biržos daugiaaukštis karūnuotas triaukšte deivės Cereros skulptūra (1930 m.), “Chicago Temple” biurų dangoraižio (1924 m.) špilis pereina į bažnyčios bokštą (mat jame veikia ir metodistų šventykla). Įkišau nosį į “Chicago Tribune” dienraščio būstinę (1925 m.) – to dangoraižio vestibiulį puošia žiniasklaidą šlovinančios citatos (“Vien tik spaudai – kad ir kokia netikusi ji kartais būtų – pasaulis yra skolingas už visus žmonijos triumfus, kuomet protas ir humaniškumas įveikė klaidas ir priespaudą.”). Keista regėti šitokia senovine didybe alsuojančius biurus, o ne rūmus ar bažnyčias. Bet juk Čikaga dar 1870 m. sukosi verslininkų ir pramonininkų ritmu, kai Europoje galo nesimatė karaliams ir bajorams!

Senovinės Čikagos dangoraižių detalės

Iš 1870 metų Čikagos, tiesa, neliko beveik nieko, mat 1871 m. miestas sudegė. Atgimė tarsi Feniksas. Gaisrą atlaikęs 42 m vandens bokštas, tada buvęs aukščiausiu Šlovingąja mylia [Magnificient Mile] vadinamoje pagrindinėje Čikagos gatvėje, dabar atrodo it žaisliukas. Pakilau į vieną jį pranokusių dangoraižių, 100 aukštų Džono Hankoko [John Hancock] centrą. Buvo naktis. Po kojomis atsivėrė užburiantis begalinių šviesų kilimas. Kaip įprasta Amerikos miestui dangoraižių kalvą supa žemų priemiesčių jūra. Garsieji etniniai rajonai. Kažkur ten – ir Amerikos lietuvybės širdys, lietuvių muziejus ir bažnyčios (kadaise su priemiesčiais buvo 16, šiandien lietuvių mišios tevyksta šešiose), lietuviškų teatrų liekanos ir vis rečiau sutinkami cepelinų restoranai.

Naktinė Čikaga iš Džono Hankoko centro

Čikagos centre – ir kiškiai, ir paplūdimiai

Neįtikėtina, bet gamta Čikagos centre – visada šalia. Čikagos “Kilpos” plaučiai – Granto parkas, nepaisant visų verslininkų norų amžiams pašvęsti būti gamtos oaze. Parką kerta prospektai, supa dangoraižių eilės, ir vis tiek fauna ten lyg užmiestyje – net kiškučių ten sutikau!

Granto parkas remiasi į didžiulį Mičigano ežerą, kurio, it jūros, kito kranto nesimato. Kadaise tas ežeras sėmė ir parką, dar vėliau jis buvo užterštas, iki Valdo Adamkaus, tada JAV Aplinkos apsaugos agentūros regiono vyr. administratorius, pastangomis buvo išvalytas. Šiandien Čikagos centre gali net maudytis, iki Oak Street Beach paplūdimio lengvai nueisi pėsčias…

Paplūdimys Čikagos centre

Dar viena rami vieta pasigerėti dangoraižių vaizdais be automobilių smalkių ir traukinių žviegimo – į Mičigano ežerą išsišovęs Navy Pier – “laivyno prieplauka” – ten šeimos, lunaparkas, vasariniai fejerverkai, ekskursijos į ežerą laivais…

Navy Pier

Iš likusių trijų pusių “Kilpą” rėmina Čikagos upė, perdengta keliolika pakeliamųjų tiltų. Jos tekėjimo kryptis kadaise pakeista, kad miesto purvą neštų gilyn į žemyną, ežeras liktų švarus.

Čikagos upė - aišku, supama dangoraižių

Po Antrojo pasaulinio karo Čikaga perdavė pasaulio pirmūnės estafetę Azijai, bet “Kilpa” – priešingai nei Detroitas – netgi labai gyva. Nauji dangoraižiai kartais vis pastatomi, kaip “Willis bokštas“, 1973-1998 m. aukščiausias pasaulyje (442 metrai), brutalistiniai “Marina Bay” daugiabučiai su jachtų prieplauka (1964 m.) ar naujoji Donaldo Trampo turtuolių apartamentų kolonija (2009 m., 423 metrai). Man, tiesa, nė vienas jų neprilygsta tiems seniesiems šimtamečiams dangoraižiams. Juk kiekvienas miestas šiandien stiebiasi į dangų, o prieškarinių art deco ir beaux arts stilių aukštuolių yra vos keliuose.

Virš Čikagos kyla Willis bokštas

Tarp dangoraižių – daug šiuolaikinio meno. “Debesų vartai” it milžiniškas veidrodinis vikšras atspindi pastatus ir dangų. Savo dalelę paliko ir Miro, Šagalas. Spindi tearai ir kupoluota biblioteka. Ją padovanojo užsieniečiai po didžiojo Čikagos gaisro, kad čikagiečiai “vėl” galėtų skaityti knygas. Jie nė nepagalvojo, kad vienas didžiausių Amerikos miestų iki gaisro… išvis neturėjo bibliotekos. Čikaga buvo pramonės, ne kultūros žemė. Bet tie laikai seniai praėjo, o apie gyvenimo prasmę susimąstę senstantys pramonininkai fundavo nuostabiausius kultūrinius objektus, kaip vieną geriausių pasaulyje Fyldzo [Fields] gamtos istorijos muziejų.

Debesų vartai atspindi senuosius Čikagos dangoraižius, supančius Grant parką

Mirštantis Čikagos lietuvių miestelis

Čikagos “Kilpa” vienodai žavi visus turistus – jos didybė tautybės neturi. Bet už “Kilpos” ribų europiečiai turistai staiga išsiskirsto, ieškodami kažko artimesnio savo šaknims. Aš traukiu į pietus, kur tarp taisyklingai tiesių gatvių būta daugybės lietuvių rajonų. Surinkti tą Čikagos lietuvišką didybę į “Gabalėliai Lietuvos” interneto tinklapį, į žemėlapį jau seniai – viena mano gyvenimo misijų. Dabar tame žemėlapyje jau – virš šimto lietuvių bažnyčių, klubų rūmų, kapinių, paminklų, žymių kapų, muziejų, daugeliui tų vietų – 70, 100 metų. Čia vien Čikagoje, jos lietuvių rajonuose!

Sisero lietuviškasis centras, statytas dar tarpukariu. Šv. Antano lietuvių mokykla (priešais) ir bažnyčia (toliau)

Marquette parkas – ne šiaip garsiausias Čikagos Lietuvių rajonas. Visame pasaulyje anapus Lietuvos niekada nebuvo nieko panašaus. Ten klestėjo tikra Lietuva už Lietuvos ribų. Apie 1960 m. iš 45 000 rajono gyventojų (tiek, kiek Marijampolėje) apie 30 000 buvo lietuviai. Daug dipukų, nuo sovietų represijų pabėgusio elito. Jie pritapo ir Amerikoje, užėmė svarbias pareigas, gyveno pasiturinčiai. Tai buvo lietuvių Šlovingoji mylia.

Virš rajono tebekyla Mergelės Marijos gimimo bažnyčia – didžiausia lietuvių šventovė bet kur užsienyje. Šalia plazdena trispalvė, o mozaikos rusvo mūro sienose (pavyzdžiui, “Mindaugo karūnavimas”), tautiniai vitražai kelia abejonę, Dievui ar prarastai Tėvynei dedikuota ši šventovė, iš kurios lietuviškos mišios transliuojamos internetu viso pasaulio lietuviams. Bažnyčios kūrėjai – architektai Mulokas, Jonynas – čia mėgino sukurti visiškai naują “modernų lietuvišką” architektūros stilių, kurio neturime Lietuvoje. Medžiagos – modernios (plytos, betonas…), bet formos – lietuvių liaudies. Pvz. bažnyčios bokštai – tai daugybę kartų išdidinti lietuviški koplytstulpiai.

Mergelės Marijos gimimo lietuvių bažnyčia Marquette Park Čikagoje

Netoliese, toje pat Lithuanian Plaza gatvėje – siena ištapyta trispalve ir Vyčiu, Kernagio dainoje “Gastrolės Amerikoje” apdainuotas “Gintaro klubas”, priešais bažnyčią – kavinė “Antano kampas”. Viskas – užkaltais langais, senais skelbimais “išnuomojama”. Iš dešimčių čia buvusių lietuvių restoranų, kredito unijų, kelionių agentūrų, parduotuvių ir kirpyklų neliko nieko. Beveik nebėra ir lietuvių. Unikalus Amerikos lietuvių “miestas” ~1970 m. atsidūrė ne vietoje ir ne laiku.

Apleistas lietuvių baras Market parke

Į pietryčius nuo Marquette parko tada driekėsi juodaodžių rajonai. Į darbo kupiną Čikagą šie suplūdo XX a. pradžioje bėgdami nuo vis dar gajaus rasizmo pietuose. Oficialios segregacijos Vėjų mieste nebuvo, bet faktiškai miesto centras buvo “baltas”, o pietūs – “juodi”. 1970 m. kilęs pilietinių teisių judėjimas paskatino juoduosius judėti šiauryn. Grupė jų įsteigė palapinių miestelį tiesiog Marquette parke. Jiems tai buvo eilinis baltųjų rajonas pakeliui į miesto centrą. Pakilo nusikalstamumas, nešvara, kilo rasiniai nesutarimai ir lietuviai nenoriai ėmė trauktis. Daug skaudžių istorijų girdėjau – apie apiplėštus lietuvius, net nužudytus. Viskas truko ne vieną dešimtmetį, ~2000 metus rajonas dar šiek tiek alsavo lietuvybe, bet dabar iš jos beliko keli seneliai. Net vienai cepelininei rinka jau per maža, o juodaodžiai lietuviško maisto taip ir nepamėgo.

Uždarytas vienas ilgiausiai atsilaikiusių lietuvių restoranas 'Antano kampas' (kairėje). Šiaip Marquette Park atrodo kaip eilinis Čikagos ar bet kurio JAV didmiesčio rajonas už centro ribų: vienaukščių-dviaukščių namų eilės palei tiesias gatves.

Tas pats mažasis tautų kraustymasis, kaip ir kituose JAV didmiesčiuose. Ironiška, bet susiskirstymas rasėmis neišnyko – tik pasislinko. Marquette parkas dabar – juodaodžių rajonas. Čikagoje iki šiol daugelis rajonų yra “kažkieno”. Štai pravažiuoji po kokiu, rodos, eiliniu geležinkelio tiltu – ir praeivių rasė, reklamų iškabose vartojama kalba, vyraujančios restoranų virtuvės neatpažįstamai pasikeičia…

Apleistas namas Market Parke, greičiausiai priklausęs lietuviams

Ilgiausiai Marquette Parke atlaikė religija. Be bažnyčios dar ir moterų Kazimieriečių vienuolynas. Jo įkūrėjos, sesers iš Ramygalos Marijos Kaupas (Kaupaitės) garbei pavadinta gretima gatvė, o Čikagos lietuviai viliasi, kad vieną dieną ji bus pripažinta šventąja. Tiesa, tai tik antrasis, “garbės” pavadinimas (tokius Čikagoje turi daug gatvių). Parko kampe tebestovi paminklas Dariui ir Girėnui, į kurio atidarymo iškilmes 1935 m. susirinko 60 000. Į žūties metines teateina keli šimtai.

Paminklas Dariui ir Girėnui Marquette Parke

Po visą Čikagą – lietuvių rajonų aidai

S. Darius ir S. Girėnas skrydžiui ruošėsi kitame, dar senesniame Čikagos lietuvių rajone – Bridžporte. Tų rajonų buvo gausybė, kiekvieno jų centre – po lietuvišką bažnyčią, pastatytą iš menkų darbininkų algų. Jų čia buvo daugiau nei bet kuriame Lietuvos mieste iki pat 1995 m., kuomet atgautose Vilniaus šventovėse imtos laikyti lietuviškos mišios. Bridžporto Šv. Jurgio buvo seniausia, bet jos didingas neogotikinis bokštas rajono nebepuošia. Bažnyčia uždaryta 1990 m. ir nugriauta. Senus laikus mena tik gatvės pavadinimas “Lituanica” ir lietuviškas užrašas ant buvusios lietuvių mokyklos (jei žinai, kur pakelti akis).

Lietuvių įkurtas Ramovos kino teatras Bridžporte

Įspūdingiausia išlikusi lietuvių šventovė – 1913 m. Šv. Kryžiaus, įtraukta net į knygas apie Čikagos architektūrą. Lietuviškas mišias čia pakeitė ispaniškos, o puošnų neobarokinį fasadą aptrankė laikas. Didingame interjere liko lietuviški ženklai: Vilniaus, Kryžių kalno ir kiti paveikslai. Ant kertinio akmens archaiška ikijablonskine lietuvių kalba parašyta “Lietuviu Rymo kataliku bažnyčia”.

Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia

Čia, tarp Back of the Yards ir Bridžporto rajonų, buvo ir garsiosios Čikagos skerdyklos, industrializavusios mėsos pramonę, kuriose lietuvius skerdėjus skaičiumi lenkė tik lenkai. Apie kurių sunkią darbuotojų lietuvių būtį parašyta garsioji Aptono Sinklero [Upton Sinclair] knyga “Džiunglės”. Šiandien jos jau nugriautos, apylinkėse dūlėja masyvūs apleisti pramoniniai pastatai. Tik vartai liko. Kaip greitai Amerikoje viskas keičiasi!

Prie Čikagos skerdyklų vartų

Ano meto lietuviai atgulę kapinėse. Šv. Kazimiero lietuvių kapinės atrodo tarsi čia būtų palaidotas didelis miestas. Visur lietuviški užrašai, Lietuvos simboliai: nuo Sovietų okupacijos pasitraukę lietuviai iki mirties jautėsi tremtiniais ir tai atspindi net jų antkapiai. Kapinėse laidojami ir meksikiečiai, bet jų plokštelės nė iš tolo neprilygsta akmeniniams lietuviškiems antkapiams. Kai lankiau jas pirmą kartą, sutikau automobilyje rymančią seną Čikagos lietuvę iš dar kito lietuvių rajonėlio aplink tebealsuojančią Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčią.

Vytis prie Šv. Kazimiero lietuvių kapinių įvažiavimo

Pasakojo, kad dažnai atvyksta čia pamąstyti, o jos aplinka jau pasikeitusi, kaimynai meksikiečiai vis švenčia. Visų lietuvių rajonų likimas toks pats – lietuvius pakeitė kitataučiai. Daugelis rajonų dabar nesaugūs, nors tie, kur gyvena lotynų amerikiečiai, statistiškai saugesni, nei juodaodžių rajonai. Senųjų gyventojų vaikai ir anūkai seniai gyvena vienoduose vis tįstančių Čikagos priemiesčių individualiuose namuose.

Man liūdnai pagarsėjusioje pietinėje Čikagoje nieko neatsitiko, bet mačiau, kaip prie savo mašinos grįžęs vairuotojas rado išdaužytus langus. Šiaurinės Čikagos reputacija kiek geresnė, ten jau pilna viešbučių, barų – bet vis tiek ne tas pats, kas priemiesčiai, kur kai kurie nė durų nerakina…

Šiaurinė Čikaga

Kapinėse, aišku, daug ramiau. Naujoji pažįstama Šv. Kazimiero kapinėse nuvežė mane parodyti kenotafo Romui Kalantai, papasakojo apie įvairius palaidotuosius aplink: šitas buvo aktorius, o čia vienuolių kapai. Pagal palaidotų įžymių lietuvių skaičių tik kelios Lietuvos kapinės galėtų konkuruoti su Čikagos Šv. Kazimiero – čia ilsisi ir geografas Pakštas, ir poetas Mackus, ir generolas Plechavičius. Milžiniški puošnūs meniški antkapiai ir paminklai žavi net amerikiečius – autorė Loren Rhoads kapinės įtraukė į knygą “199 pasaulio kapinės, kurias privalai pamatyti iki numirsi pats” greta Paryžiaus Perlašezo ar Monparnaso. Vienintelės kitos lietuvių kapinės ten – Rasų kapinės Vilniuje…

Romo Kalantos kenotafas Čikagoje, supamas senųjų lietuvių antkapių

Yra Čikagoje ir kitos nemažiau įspūdingos Lietuvių tautinės kapinės, kur laidojosi tie, kuriems su bažnyčiomis buvo mažiau pakeliui.

Visų Čikagos lietuvių rajonų pirmąkart apvažiuoti nespėjome, ką jau kalbėti apie visas Amerikos kultūras ir regionus, o jau vykome į Čikagos O’Hare oro uostą.

Lietuvių tautinių kapinių pagrindinis pastatas

Bet tas vizitas į Čikagą įkvėpė mane kurti “Gabalėliai Lietuvos” lietuviško paveldo užsienyje enciklopediją, vėliau – “Tikslas – Amerika” žemėlapį, “Youtube” kanalą “Gabalėliai Lietuvos”. Grįžau į Čikagą dar ir dar ir dar kartą, pažindamas miestą – ir jo visas lietuviškas vietas – vis labiau.

Lietuvių jaunimo centrą su visais paminklais ir muziejais, atgimstantį lietuvių kino teatrą “Ramova”, Balzeko lietuvių muziejų, paminklus Kaziui Griniui ar Vincui Kudirkai Lietuvių tautinėse kapinėse, ilgiausiai pasaulyje lietuvių kalba leidžiamo laikraščio “Draugas” redakciją (eina nuo 1909 m.), milžinišką Sisero [Cicero] lietuvių bažnyčią ir mokyklą…

Su Čikagos Lietuvių (jaunimo) centro vadovu prie šio centro – už mūsų paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę, pagal Čiurlionio vizijas fasade įrengtas Vytis

O Čikagos priemiesčiuose – Lemontą, kur yra šiuolaikinės lietuviškos veiklos širdis, jo Kryžių kalną ir Ateitininkų rūmus, turtingiausią užsienyje lietuvių tautodailės muziejų. Ir palei Mičigano ežerą į rytus nuo Čikagos ištįsusią “Lietuvišką rivjerą”, kur prieš pusę amžiaus lietuviai leisdavo vasaras ir kokiam Beverli Šore iki šiol – 12% žmonių lietuviai, o kurorto centre – “Lituanica” parkas. Su kiekviena nauja vieta – istorijos, istorijos, istorijos.

Vėlinės ant Lemonto Kryžių kalnelio – lietuviai kasmet čia dega žvakeles savo giminių kapams, kurie Lietuvoje

Čikaga šiek tiek užgožta Niujorko, tokia proziškesnė, o dar liūdnai pagarsėjusi nusikalstamumu – bet tikrai turi savų perlų.

Visi mano kelionių po Jungtines Amerikos Valstijas aprašymai ir vadovai

Trumpai apie viską:

JAV - viskas ką reikia žinoti keliaujant

Kelionės po vakarų JAV

Vakarų JAV - įspūdingiausi Amerikos nacionaliniai parkai ir gamta (Didysis kanjonas, Jeloustounas, Josemitas, Braiso ir Siono kanjonai). Tai taip pat Vakarų JAV kartu geriausia vieta pažinti indėnų, mormonų, bei lotynų kultūrą, yra keli įdomūs miestai (San Franciskas, Los Andželas, Las Vegasas).

Juta - tikėjimo ir gamtos didybė
Las Vegasas - suaugusiųjų Disneilendas
Los Andželas - Holivudo karštis tarp vienodų namų
JAV indėnų žemės - rezervatas, didesnis už Lietuvą
Naujoji Meksika - molio miestai, lotyniška dvasia
San Franciskas - aukso amžiaus šlovės miestas
Didysis kanjonas ir laukinė Arizona
Jeloustounas - JAV nacionalinių parkų karalius
Pietų Dakota - primirštas Amerikos gamtos perlas

Kelionės po rytų JAV

Rytų JAV žavi visų pirma senais didmiesčiais ir jų dangoraižiais, istorija (iš gamtinių lankytinų vietų čia - tik Niagaros kriokliai, ir tie patys vidury miesto). Šiame regione daugiausiai ir lietuviško paveldo, todėl čia vykdžiau ir lietuviško paveldo žemėlapio "Tikslas - Amerika" kūrimą.

Niujorkas - pirmoji pasaulio sostinė
Čikaga - amerikietiškos svajonės miestas
Detroitas - getu virtusi automobilių sostinė
Niagara – daug daugiau, nei kriokliai!
Vašingtonas - JAV didybė, supermuziejai, politinė širdis
Filadelfija - miestas, kuriame gimė Amerika

Kelionės po pietų (pietryčių) JAV

Pietų JAV žavi pačiais seniausiais JAV miestais (Naujasis Orleanas, Čarlstonas, Savana, Sent Augustinas), plantacijų dvarais, pelkynais, kurortais ir pramogų erdvėmis (ypač Floridoje: Majamis, Orlandas, Ki Vestas).

Pietinės JAV - tikroji, pamirštoji Amerika?
Naujasis Orleanas - džiazuojantis vudu miestas
Florida – Majamis, Disnėjus, salos ir karštis
Disney World – pasaulio pramogų sostinė

Kelionės po JAV salas ir Aliaską

JAV turi gausybę nutolusių salų. Žymiausi - Havajai, bet JAV priklauso ir Puerto Rikas, JAV Mergelių salos, Guamas. Havajus ir Guamą aplankiau per savo medaus mėnesį, tad aprašymai asmeniškensi, o apie Puerto Riką ir JAV Mergelių salas - skirti susiplanuoti savo kelionę.

Aliaska - begalinės Gamtos apsupty
Havajai - stebuklinga gamtos didybė
Oahu - plakanti Ramiojo vandenyno širdis
Puerto Rikas - iščiustyta Lotynų Amerika
Guamas - Azijos Kanarai
JAV Mergelių Salos - Amerikos Karibai

Lietuviškos JAV vietos

JAV lietuviški pastatai, paminklai, rajonai - be galo įspūdingi ir svarbūs. JAV gyvena iki milijono lietuvių ir jie ten sukūrė daug labai svarbaus. Esu sudaręs lietuviškų JAV vietų žemėlapį "Tikslas - Amerika", enciklopediją ir surengęs daug ekspedicijų informacijos rinkimui apie tas vietas - ekspedicijų dienoraščiai irgi čia.

Tikslas - Amerika lietuviškų vietų JAV žemėlapis
Tikslas - Amerika 2017 (JAV rytų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2018 (Vidurio Vakarų) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2019 (Kanados ir dalies šiaurės rytų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2021 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis
Tikslas – Amerika 2022 (Vakarų JAV) ekspedicijos dienoraštis

Kelionių vadovai po JAV žemėlapyje

Spauskite ant žymeklio žemėlapyje ir ant iššokusios nuotraukos - ir skaitykite kelionių vadovą apie tą vietą!