Taupymas kelionėse

Kur iš Vilniaus skristi, brangiausia, kur – pigiausia? Tai parodo žemėlapis žemiau. Tai – žemiausios įmanomos kainos nuskristi į kiekvieną iš pasaulio valstybių.

Kur kiek kainuoja nuskristi iš Vilniaus: žemiausios kainos į abi puses

Kainos tikrintos su programos “Skyscanner” funkcija, rodančia pigiausias kainas, kurias įmanoma rasti skrydžiui maždaug artimiausią pusmetį. Skrydžių kainos yra už skrydį į abi puses.

Nors kainos keičiasi, bendros tendencijos kurios šalys pigesnės, kurios – brangesnės nuskristi, išlieka tos pačios.

Pigiausi skrydžiai iki 50 eurų: Kaimyninės šalys (Latvija, Lenkija), Vakarų Europa, Ukraina.

Pigiausi skrydžiai po 51-125 eurus: Tolimesnės Vakarų Europos šalys (Airija, Islandija, Ispanija), Vidurio Europa (Čekija, Austrija, Šveicarija), Rytų Europa (Turkija, Rusija).

Pigiausi skrydžiai po 126-300 eurų: Balkanai (buvusi Jugoslavija, Graikija, Rumunija, Bulgarija), greta Europos esančios Artimųjų Rytų, / Vidurinės Azijos / Šiaurės Afrikos šalys (Iranas, Kazachija, Marokas, Jordanija), JAE, JAV.

Pigiausi skrydžiai po 301-600 eurų: Rytų ir Pietų Azija (Kinija, Indija, Japonija, Tailandas, Vietnamas), Rytų Afrika (Kenija, Etiopija), Artimieji Rytai ir Vidurinė Azija (Egiptas, Omanas, Uzbekija, Tadžikija), Kanada, Brazilija.

Pigiausi skrydžiai po 601-1000 eurų: Australija, Lotynų Amerika (Čilė, Meksika, Argentina), Juodoji Afrika (PAR, Namibija, Tanzanija, Nigerija), mažiau populiarios Azijos šalys (Filipinai, Pietų Korėja, Indonezija, Kambodža, Birma).

Pigiausi skrydžiai po 1001 eurą ir daugiau: Naujoji Zelandija, Okeanija, mažiau populiarios Lotynų Amerikos ir Juodosios Afrikos šalys (Venesuela, Bolivija, Zimbabvė), Grenlandija.

P.S. Pasitaiko ypatingų akcijų, aviakompanijų klaidingai nustatytų kainų ir pan., dėl kurių galima atrasti dar geresnių pasiūlymų, pavyzdžiui, išskrendant iš vieno miesto, o grįžtant į kitą. Tačiau šiame straipsnyje aprašytos įprastinės mažiausios kainos, kurias galima gauti beveik visada (jei nereikia skristi konkrečiomis datomis, o galite skristi ir grįžti bet kada ateinančiais metais).

2014 m. rugpjūčio 8 d.. Išsamiai palyginau, kiek skiriasi geriausi skrydžių pasiūlymai iš Vilniaus, Rygos, Talino, Varšuvos bei Minsko.

Pasirodo, skrydžių į Europą kainos iš Vilniaus geriausios Baltijos šalyse, smarkiai lenkia Minską, tačiau dažniausiai atsilieka nuo Varšuvos. Skrydžiuose į tolimus kraštus Vilnius atrodo kiek prasčiau.

Pigiausi skrydžiai į Vakarų Europą

Visų pirma palyginkime skrydžius į Vakarų Europą – jie vidutiniškai pigiausi. Štai minimalios kainos litais į pasirinktas 10 šalių ir atgal per artimiausius kelis mėnesius:

Pigiausių skrydžių bilietų kainų į Vakarų Europą palyginimas.

Čia daugiausiai lemia pigių skrydžių bendrovės: jų konkurencija didžiulė Varšuvoje, kiek mažesnė Vilniuje ir Rygoje, dar mažesnė Taline, o Minske jų išvis nėra. Kainų skirtumai pakankami, kad minskiečiui apsimokėtų skristi iš Lietuvos, bet dažniausiai nepakankami, kad lietuviui vykti į Varšuvos oro uostus.

Prie geros Vilniaus pozicijos kai kuriomis kryptimis prisidėjo ir neseniai debiutavusios bendrovės Air Lituanica pigūs siūlymai.

Pigiausi skrydžiai į Rytų Europą ir Artimuosius Rytus

Minimalios skrydžių kainos į Rytų Europos, Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų šalis per artimiausius kelis mėnesius:

Pigiausių skrydžių bilietų kainų į Rytų Europą ir Artimuosius rytus palyginimas.

Pigių skrydžių bendrovės į šiuos kraštus skraido mažiau, tiesioginiai skrydžiai retesni, tad mažas kainas čia vis dažniau lemia konkurencija tarp su persėdimu skraidinančių bendrovių.

Gerą Vilniaus padėtį čia lėmė Ukraine International avialinijų geri siūlymai į kai kurias šalis (Ukrainą, JAE, Kazachiją), taip pat tiesioginiai Wizzair skrydžiai į Izraelį, Gruziją, didelė konkurencija Rusijos (Maskvos) kryptimi.

Minskas ir čia nesužibėjo, bet tiesioginiai Etihad skrydžiai į JAE bei bendra orientacija rytų kryptimi padėjo jam aplenkti Taliną. Tačiau vien tai, kad iš Minsko daugiau tiesioginių skrydžių į rytus nei iš Vilniaus (su Belavia) nereiškia, kad kainos ten geresnės.

Pigiausi skrydžiai į tolimus kraštus

Minimalios skrydžių kainos į Pietų Azijos, Rytų Azijos, Amerikos, Afrikos, Okeanijos šalis per artimiausius kelis mėnesius:

Pigiausių skrydžių bilietų kainų į Tolimus kraštus palyginimas.

Čia tiesioginių reisų jau beveik nėra (išskyrus keletą iš Varšuvos), tad kainas lemia tik konkurencija tarp su persėdimų skraidinančių bendrovių, tokių kaip KLM, Aeroflot, Air France, Iberia ir t.t. Kuo daugiau jos reisų turi į atitinkamą oro uostą, tuo didesnė ir gerų pasiūlymų į tolimus kraštus tikimybė.

Čia be konkurencijos laimi Varšuva, į kurią jau neretai apsimoka (turint laiko) važiuoti žemės transportu: pigiausi pasiūlymai iš Varšuvos nuo pigiausių pasiūlymų iš Vilniaus jau skiriasi vidutiniškai virš 500 Lt, į kai kurias šalis net virš 1000 Lt. Tuo tarpu Vilniaus, Rygos, Talino kainos skiriasi mažiau ir net Minskas sąlyginai nedaug atsilieka – į visur skraido panašus skaičius pagrindinių avialinijų (arba turi bendrojo kodo skrydžius), o nedideli skirtumai esmės neįtakoja.

Visgi, Ryga (o šiek tiek ir Talinas) kainomis Vilnių lenkia (Rygos vidurkis geresnis beveik 100 Lt). Taip yra todėl, kad ten bazuojasi didelės aviakompanijos (pvz. Rygos Air Baltic), jos turi daug sutarčių su pagrindinėmis užsienio aviakompanijomis, suteikiančių galimybę pigiau nusipirkti bilietus į tolimus kraštus skrendant segmentą iki tam tikro didelio oro uosto su vietine aviakompanija (t.y. Air Baltic), o nuo ten – su tarptautine. Lietuva bankrutavus FlyLAL šios galimybės neteko. Kurį laiką bazinės aviakompanijos Lietuvoje nebuvo išvis, o Air Lituanica skrydžių pasiūla ir sutarčių skaičius palyginti mažas. Todėl nors, tarkime, iš Lietuvos yra daug reisų į Jungtinę Karalystę ar Italiją, galimybių pirkti bilietus su persėdimu ten į tolimus kraštus nėra (nebent kombinuotumeis pats) – tuo tarpu latviai tokią galimybę turi.

Kaip lygintos kainos

Iš trijų plačių pasaulio regionų (Vakarų Europos, Rytų Europos/Artimųjų Rytų, bei Tolimųjų kraštų) palyginimui išrinkau po dešimt šalių stengdamasis, kad tai būtų svarbios ir kuo įvairesnės šalys.

Tuomet lyginau pigiausius bilietus, kuriuos į šias šalis per artimiausius kelis mėnesius galima gauti iš minėtų penkių oro uostų (įskaitant bilietus su persėdimais). Šias kainas (į abi puses, litais) sudėjau į lenteles žemiau.

Lyginau naudodamasis Skyscanner Android programėle, kuri automatiškai parodo pigiausią įmanomą skrydžio kainą iš nurodyto oro uosto į kiekvieną šalį per artimiausius kelis mėnesius. Šioje programėlėje nustatydavau, kad esą perka tos šalies klientas, kurioje yra oro uostas (nes nuo pirkimo vietos kainos irgi priklauso).

Beje, panašų (nors ir daug paprastesnį) kainų tyrimą dariau ir 2010 m.

Planuodamas savo keliones esu pastebėjęs daug niuansų kaip keliauti pigiau. Čia jais pasidalinsiu.

Kada pirkti bilietus?

1.Dauguma skrydžių yra brangiausi likus nedaug laiko iki išskridimo. Taip aviakompanijos daugiausiai pinigų pasiima iš tų, kam skristi būtina.
2.Tačiau pirkti prieš 7 ar 10 mėnesių irgi gali būti ne geriausias sprendimas. Mat aviakompanijos tada sudeda bandomąsias kainas, o jei pardavimai sekasi prasčiau, daro nuolaidas (akcijas). 1-2 mėnesiai iki skrydžio gali būti geras laikas pirkti, bet reguliariai tikrinkite, ar nėra akcijų.
3.”Paskutinė minutė” (kai pirkti pigu prieš pat kelionę) galioja tik poilsiniams skrydžiams (“Novaturas” ir pan.), ypač kelionėms su įskaičiuotais viešbučiais. Nes čia nebūna žmonių, kuriems staiga prireiktų skristi, kaip tik priešingai – paskutinę minute galinčių ir norinčių išeiti atostogų yra mažai.
4.Jei įmanoma, skriskite nestandartiniu metu. Ypač – žiemą. Taip pat, trumpoms kelionėms – ne savaitgaliui (jei savaitgaliui – bent ne per šventes). Sutaupysite ir skrydžiams, ir viešbučiams.

Kur pirkti bilietus?

1.Geriausia patikrinti situaciją bilietų pardavimo portaluose, nes siūlomi įvairių aviakompanijų reisai. Neblogas portalas yra skyscanner.net, jis rodo ir pigių skrydžių bendrovių, ir įprastinius reisus, kaip juos siūlo įvairios agentūros. Žr. straipsnį “Kaip ir kur pirkti lėktuvo bilietus”.
2.Visgi net ir visais šiais būdais rasite ne visų aviakompanijų pasiūlymus. Galite patikrinti Vikipedijos straipsnį apie oro uostą, į kurį norite skristi – ten bus parašyta, kokios aviakompanijos į kur iš jo skraido. Tai matosi ir Flightradar24.com. Tada žiūrėkite atitinkamų aviakompanijų puslapius.
3.Pigių skrydžių bendrovių reisai (Ryanair, Wizzair) dažniausiai bus pigiausi. Bet jei skrendate su persėdimu ir pirmasis skrydis pavėluos antro neteksite (jei nesate apsidraudę; bet jei draudžiatės, skaitykite sąlygas, nes dažnai ten būna pvz. minimalus persėdimo laikas). Be to, už daug ką (lagaminus ir kt.) teks mokėti papildomai, o oro uostas į kurį skrendate gali būti atokiau nuo miesto (patikrinkite nuvykimo iš ten laikus ir kainas).
4.Skrendant į tolimus kraštus bilietai iš pagrindinių Europos oro uostų (pvz. Londono) gali būti gerokai pigesni nei iš Vilniaus. Tokiu atveju gali apsimokėti iki tų pagrindinių oro uostų pirkti atskirus Ryanair/Wizzair bilietus.
5.Kai kuriais atvejais būna pigesni pasiūlymai iš Rygos, o ypač Varšuvos (į kuriuos galima nuvažiuoti autobusu/traukiniu/automobiliu). Patikrinkite šiuos variantus.

Kaip planuotis kelionę, kad būtų pigiau?

1.Neturėkite konkrečių planų kuriuo metu norėtumėte vykti, tiesiog sekite kainas (gal bus akcijos). Kadangi akcijos paprastai būna likus gana daug laiko iki skrydžio (1-6 mėn.) nėra taip sudėtinga susiplanuoti tik tuomet.
2.Neplanuokite ir vienintelės tikslios vietos, kurią norėtumėte aplankyti. Siekiant “pagauti” geras kainas geriausia ir neturėti susiplanavus konkretaus miesto ar šalies, kur norite vykti. Pasaulyje daug įdomių vietų, geriau sudaryti tam tikrą sąrašą šalių, kur vykti norėtumėte, ir sekti akcijas. Jei taip darysite daug metų, tikėtina, nukeliausite į daugelį to sąrašo vietų – tiesiog kiekvienais metais vyksite ten, kur būtent tada labiausiai apsimokės.
3.Galvokite ne vien apie skrydžio kainą. Prie skrydžio kainos iš karto galite pridėti nusigavimo į oro uostus ir atgal kainas, lagamino pervežimo kainą (jei mokama ir jei jį imsite), nakvynės tarpiniuose oro uostuose kainas (jei reikės ir imsite viešbutį) ir pan. Tai – irgi tiesioginės nukeliavimo išlaidos. Tik viską sudėję lyginkite, kuris skrydžio variantas geresnis.
4.Sužinokite, kas jūsų skrydžio bendrovėje mokama papildomai ir pasirūpinkite, kad neprireiktų: kad nereiktų pirkti lėktuve maisto pasiimkite savo, stenkitės neimti abejotino būtinumo daiktų ir nereiks registruoti bagažo (jei tai mokama) ir pan. Kaip taisyklė aviakompanijose visos papildomos paslaugos nesveikai brangios, nes tai yra esminė pigių skrydžių bendrovių verslo dalis.

Kas yra “pigu”?

Čia rašau orientacines “eilines kainas” (tik skrydžių) į įvairias vietas (ir atgal). Tokiomis kainomis galima nuskristi iš Vilniaus (ir atgal) daugmaž visada. Nebloga kaina – mažesnė už šias, labai gera kaina – gerokai mažesnė. Šios kainos galioja tik į kai kuriuos regiono didmiesčius; skrydžiai į kitus didmiesčius kainuos 50%-100% brangiau, į smulkius miestelius ir 200-300% brangiau (bet dažnai galima skristi į “pigiausių kainų” didmiesčius ir važiuoti, arba ieškoti pigių vietinių reisų iš ten į galutinį tašką – tam pasidomėkite, kokios krašte, į kurį skrendate, yra pigių skrydžių bendrovės):

(Kainos į abi puses – iš Vilniaus ir atgal):
Vakarų Europa – 50 EUR
Rytų Europa – 125 EUR (su keliais pigesniais miestais)
Balkanai – 200 EUR
Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Vidurinė Azija – 300 EUR (su keliais pigesniais miestais)
JAV, Kinija – 400 EUR
Indija – 450 EUR
Japonija, P. Korėja, Pietryčių Azija – 550 EUR
Juodoji Afrika – 700 EUR
Pietų Amerika – 800 EUR
Australija – 1000 EUR

Pigus skrydis – dar ne viskas

Pigus skrydis – dar ne viskas; juk kelionės metu reikės mokėti už maistą, viešbučius.

1.Viešbučius apsimoka pirkti kartu su kelione (“kelionių paketą”) jei skrendate į poilsinio turizmo kraštus (Egiptas ir pan.), į kuriuos kitaip pigiai nenuskrisi, ir ketinate praleisti laiką vienoje vietoje (poilsinė kelionė).
2.Skrendant į poilsinio turizmo kraštus net jei ir nesinaudosite / ne visą laiką naudositės į kainą įeinančių viešbučių paslaugomis gali būti verta pirkti kelionės paketą (su pigiausiu viešbučiu), nes taip pigiau, nei pirkti atskirai skrydį.
3.Kitu atveju iš anksto užsisakyti viešbučius (internetu) apsimoka tik skrendant į turtingas šalis, tuo tarpu “egzotiškuose” kraštuose apsimoka ieškotis viešbučių vietoje, nes ten per internetą dažnai skelbiasi tik keli brangesnieji, be to, vietoje galima derėtis. Tiesa, kai kuriose šalyse reikalaujama oro uoste ar prašant vizos pateikti viešbučio rezervaciją (dažniausiai pakanka rezervacijos pirmajai nakčiai).
4.”Egzotiškuose” kraštuose vietose (viešbučiuose, restoranuose), kurios atrodo vakarietiškos, tenka mokėti net ir kelis kartus brangiau. Norėdami sutaupyti žiūrėkite, kur valgo ar apsistoja vietiniai (komfortas/higiena, tiesa, gali neatitikti mums įprastų).
5.Turtingose šalyse pigiausias būdas pavalgyti – greitojo maisto restoranai (“McDonald’s”, “Burger King”). Neturtingose šalyse tuo tarpu šie restoranai yra prie brangesnių, nors vis tiek gali būti tarp pigesnių jei žiūrėti vien vakarietiškų higienos standartų maitinimo įstaigas.
6.Pasidomėkite nemokamomis nakvynėmis per CouchSurfing, HospitalityClub ir pan., arba per emigravusius pažįstamus.
7.Turtingose šalyse pigiau nuomotis automobilį (išskyrus jei keliaujate vienas), o neturtingose – keliauti viešuoju transportu. Taksi nevažinėju beveik niekuomet nes ten – dažnos apgavystės, geriau “Uber” ir jo atitikmenys.
8.Palyginkite ir šiaip kainas šalyse, į kurias norite vykti vizos, viešbučių, restoranų, transporto. Gali būti, kad, kur brangesnis skrydis, bus pigiau visa kita ir per atostogas išleisite mažiau. Taip būna dažnai, mat pigiausi skrydžiai į brangias Vakarų Europos šalis (jei Norvegijoje pigiausiame restorane, jei pasiseks, valgysite už 13 EUR, tai Irane panašus maistas atsieis 0,3 EUR ar 0,6 EUR).
9.Ieškokite individualių būdų sutaupyti, priklausančių nuo valstybės. Tarkime, Japonijoje, jei važinėsite daug traukiniais tai gali atsieiti perpus pigiau jei pirksite “Japan Rail Pass”, o Indijoje yra galimybė už kelis eurus pernakvoti specialiuose traukinių stočių viešbučiuose “retiring rooms” (tiek kainuoja visas kambarys, o ne lova) – tačiau tą reikia žinoti, rezervacijų svetainėse tų viešbučių nėra.
10.Jei eisite į konkrečius renginius ar turistinius objektus, paieškokite internete, ar nėra bilietų su nuolaida.
11.Žiūrėkite, kurią kelionės dieną ką daryti apsimoka labiau Kai kurios pramogos ar viešbučiai kai kuriose labai turistinėse vietose atsieis smarkiai pigiau ne savaitgalių metu – tokius dalykus tuo metu ir bandykite.

Iš patirties žinau, kad geras būdas greitai nustatyti turistams reikalingų paslaugų (viešbučių, restoranų) kainų lygį šalyje yra pažiūrėti “Coca Cola” kainas. Tai geriau nei žymesnis “Big Mac” indeksas, nes McDonald’s yra sąlyginai nedaug šalių (Coca Cola – visur). Taigi, 0,5 l “Coca Cola” buteliukas parduotuvėse Azijoje (išskyrus turtingas šalis kaip Japonija), būna, kainuoja ir iki 0,3 EUR, Lotynų Amerikoje 0,5 EUR, Rytų Europoje ir Juodojoje Afrikoje 0,8-1 EUR, Vakarų Europoje 1-1,5 EUR, Norvegijoje ir dar daugiau.

Žemos kainos gali padėti sutaupyti ne tik kelionėje! Pavyzdžiui, gali apsimokėti nusipirkti drabužių šalyje, kurioje pigu, ir dėvėti juos Lietuvoje.

Pastaruoju metu lietuviškame internete išpopuliarėjo bent kelios svetainės, kurių esmė tokia: žmonės giriasi, kaip jie tą ar kitą vietą aplankė už juokingas sumas – litą, dešimt litų, šimtą litų… Internetiniai komentatoriai su savotiška pikdžiuga rašinėja, kaip jie sugeba nuskristi už 80 Lt ten, kur kiti moka 800 Lt.

Tokios bilietų kainos tikrai įmanomos su pigių skrydžių bendrovėmis: Ryanair, Wizzair.

Bet ar tikrai nusipirkę bilietą už, tarkime, 50 lt, už tiek ir keliausite? Seniau pigių skrydžių bendrovės tiesiog klaidindavo: pamenu, kai Wizzair pirmąsyk pradėjo skraidyti į Kauną (reisu Kaunas-Varšuva-Londonas) jų bilietas visada kainuodavo kokį litą, bet bandant jį pirkti pasirodydavo papildomi mokesčiai: kuro, registracijos, oro uosto ir kiti. Perskaičius kokių septynių mokesčių sąrašą tapdavo neaišku, už ką gi mokamas tas pirmasis litas – juk viskas išvardyta atskirai…

Dabar to jau mažiau (uždraudė ES), bet vis dar tebėra. Ryanair prie pradinės bilieto kainos dar prideda sunkiai išvengiamą kortelės mokestį – 20 Lt už skrydį. Skrendate į abi puses – štai jau bilietas kainuoja nebe 80, o 120 Lt. O jei dar ir su persėdimu – prisidės jau visi papildomi 80 Lt. Mokesčio išvengti galima, bet tam reikia pasidaryti specialias korteles, kurios (ir jų išlaikymas) irgi kainuoja papildomai – vertindami, kiek kainuoja jūsų pigūs skrydžiai, išdalinkite šią sumą ir pridėkite prie kelionių kainų.

Visi turbūt žino, kad pigių skrydžių bendrovėse beveik viskas mokama papildomai ir yra tikrai brangu: bagažas, maistas, geresnė vieta, pamiršimas laiku registruotis… Sakote, jums vis viena šių “papildomų paslaugų” neprireiks? Pagalvokite, ar tikrai niekada iki šiol neprireikė. Jeigu prireikė, gali prireikti ir darsyk. Šias sumas taip pat reikia įskaičiuoti į “pigių skrydžių” kainą. Nei Ryanair, nei Wizzair neužsiima labdara. Ryanair dirba labai pelningai ir žmonės, kurie nusiperka pigius bilietus, o paskui dar kelis kartus tiek išleidžia “papildomoms paslaugoms”, kurių kitose aviakompanijose jiems nė neprireiktų (nes ten yra nemokamas bagažo vienetas, nemokama registracija prieš pat skrydį ir kt.), yra viena tų didžiulių pelnų priežasčių.

Dar dažniau pigių skrydžių klientai pamiršta papildomas išlaidas “ant žemės”, kurios bus būtinos dėl pigaus skrydžio. Ryanair dažnai skraido į atokius oro uostus. Jei iš Vilniaus į Karmėlavos oro uostą ir atgal nuvykti ir parvykti kainuoja bent 40 Lt (bet tai irgi ne kas kita, kaip jūsų “pigaus skrydžio” kainos dalis, jei esate vilnietis), tai analogiško atstumo nuvažiavimas viešuoju transportu Skandinavijoje ar Jungtinėje Karalystėje bus nepalyginamai brangesnis, gali kainuoti ir virš 200 Lt (kai tuo tarpu į pagrindinius oro uostus ir atgal galima nuvykti metro už kokius 15 Lt).

Taip pat dažnai pigūs skrydžiai yra reti, nepatogiu grafiku. Pavyzdžiui, išvyksta iš Lietuvos vakare ir/arba grįžta ryte. Ką tai reiškia? O gi papildomą naktį viešbutyje užsienio šalyje. Kadangi ši papildoma naktis nepridės jums papildomo realios kelionės laiko, lyginant su tuo atveju, jei išvyktumėte kitos dienos ryte, o grįžtumėte vakare, tai viskas, ką sumokėsite tokiu atveju už nakvynę tėra papildomi paties nuvykimo šį vietą kaštai. Juos irgi reikia pridėti prie Ryanair kainos tam, kad sužinoti nematomąją kelionės kainą. Jei skrendate Ryanair su persėdimu reikia pridėti ir kaštus tarpiniame oro uoste ir, jei tokį perkate, kelionės jungties draudimą. O jei neperkate – įvertinti riziką, kad pirmasis reisas pavėluos, ir jau teks mokėti ne keliasdešimt, o šimtus litų. Jeigu kartą taip įvyko, išdalinkite šią “baudą” ir pridėkite prie visų likusių “pigių” kelionių kainų, nes su ne pigiais skrydžiais taip nerizikuotumėte.

Pagaliau dėl ilgesnio nusigavimo į vietą ir grįžimo (dėl toliau esančių oro uostų) sugaišite daugiau laiko. Reiškia, reali kelionės trukmė bus mažesnė. O juk pirkdami kelionę perkate ne ką kitą, kaip įdomų laiką užsienyje. Jei šito laiko mažiau – tai ir vienos užsienio mieste ar kurorte praleistos valandos kaina išeis santykinai didesnė. Tai aktualu, jeigu jūsų atsotogos, kaip daugumos mūsų, ribotos, ir dėl to, kad užuot keliavę į galutinį tašką ir atagl po 4 valandas, keliausite po 8 valandas, negalėsite pailginti kelionės trukmės.

Neneigiu, kad su Ryanair galima skristi labai pigiai – pats irgi neretai naudojuosi jų paslaugomis. Bet teigti, kad kelionė jums kainavo 80 Lt vietoje 800 Lt dažnai yra savęs ir kitų klaidinimas, nes tikrasis skirtumas daugeliu atveju gerokai mažesnis.

Pvz. šią žiemą skridau Kaunas-Stokholmas-Kaunas su Ryanair. Bilietai į abi puses kainavo iš viso 70 Lt. Tuo pat metu Estonian Air siūlė Vilnius-Stokholmas-Vilnius už 550 Lt. Tačiau pridėjus prie Ryanair reiso nuvykimo į Kauną ir iš jo, taip pat iš atokiai esančio Skavstos oro uosto į Stokholmą ir atgal išlaidas, o taip pat papildomą naktį Švedijos mastais pigiame viešbutyje (mat Ryanair atvykimas į Stokholmą buvo vakare, o Estonian būtų atskraidinę kitą rytą), reali Ryanair bilieto kaina pasiekė 350 Lt. Vis tiek pigiau už Estonian – bet stebuklų nebėra, atsižvelgiant į gerokai daugiau sugaišto laiko. O juk aš sąžiningai nepirkau jokio maisto lėktuve, neregistravau bagažo, laiku registravausi, nepirkau prioritetinių vietų, kadangi pažįstamas turėjo tam skirtą kortelę sugebėjau išvengti kortelės mokesčio ir t.t. – čia vien papildomi nusigavimo iki vietos ir atgal bei papildomos nakvynės kaštai. Bet kurios “papildomos paslaugos” pirkimas būtų bemat privertęs tikrąją kelionės su Ryanair kainą pavyti ar net aplenkti Estonian.

Planavau vieną vasaros savaitgalį praleisti Stokholme. Deja, nepavyko – greitai po to, kai nusipirkau bilietus, skrydžiai Vilnius-Stokholmas buvo atšaukti. Suprantu aviakompaniją – ne visi skrydžiai pelningi, o reisų Vilnius-Stokholmas užpildymas buvo itin prastas. Tačiau didelės problemos su klientų aptarnavimu paskatino mane parašyti šį įrašą. Žemiau pateikiu faktus. Galbūt jie padės kitiems į panašią situaciją pakliuvusiems, ypač jei jiems skrydis bus svarbesnis ir labiau neatidėliotinas nei buvo man.

Gegužės 7: Užsisakau bilietus Vilnius-Stokholmas-Vilnius su Wizzair biržėlio mėnesį. Užsisakau ir viešbutį Stokholme.

Gegužės 12: Wizzair panaikina galimybę įsigyti naujus bilietus į visus reisus Vilnius-Stokholmas-Vilnius po gegužės 31 d., įskaitant ir į tuos, kuriais turėjau skristi aš. Tai – ženklas, kad reisai atšaukiami. Reisų atšaukimą savo bloge patvirtina ir Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus.

Gegužės 13: Kitas nusipirkęs skrydžius šiam laikotarpiui žmogus tame pat bloge parašo, kad skambino į Wizzair klientų aptarnavimo centrą (kaina ~3,5 Lt už minutę) – ir buvo patikintas, kad skrydžiai įvyks, o informacija apie jų atšaukimą yra klaidinga (“galite būti tikri, kad skrydis į Stokholmą įvyks”. Sako “jūs ne pirmas skambinate, nežinau, kaip čia toks gandas pasklido”. Po to – “galbūt čia tinklapio konfigūracijos klaida, kad kainų nerodo, pabandykite kada vėliau, turėtų veikti“).

Gegužės 13: Ryte parašau Wizzair pretenziją (anglų k.): 1.Girdėjau, kad Wizzair atšaukė skrydžius į Stokholmą, įskaitant i rmanuosius. 2.Wizzair manęs neinformavo. 3.Jau esu užsisakęs Stokholme viešbutį ir prašau pagal ES reglamentą pakeisti atšauktus skrydžius į artimiausius įmanomus, kad tuo laikotarpiu būčiau Stokholme. Pagal ES reglamentą 261/2004 (jis Lietuvoje privalomas kaip ir įstatymai) Wizzair privalo keisti dėl savo kaltės atšauktus skrydžius ir į kitų aviakompanijų, nors tai ir būtų jiems ekonomiškai nenaudinga.

Gegužės 16: Gaunu atsakymą iš Wizzair, kad mano rezervacijos nėra pakeistos (t.y. jokie skrydžiai neatšaukti), o jeigu kas nors keistųsi, Wizzair mane informuotų.

Gegužės 17: Oficialiai paskelbiama, kad Wizzair reisai Vilnius-Stokholmas-Vilnius birželio mėn. nutraukiami. Šie reisai, ir visi jų užsakymai, tiesiog ištrinami iš viešai prieinamos Wizzair duomenų bazės. Nei su manimi, nei su kitais užsakiusiais reisą, Wizzair nesusisiekia.

Gegužės 18: Atrašau Wizzair atstovei, gegužės 16 d. atrašiusiai į mano pretenziją, kad dabar jau Wizzair pripažino, kad reisus atšaukė, ir pakartoju prašymą. Gaunu automatinį atsakymą, kad šios darbuotojos darbe nebus iki gegužės 25 d. Todėl vėl iš naujo užpildau Wizzair tinklapyje pateikiamą pretenzijos formą.

Gegužės 19: Wizzair atsiunčia sąskaitą (invoice), surašytą vengriškai. Sąskaitos suma “-88 Lt”. Iš to galiu suprasti, kad grąžinami pinigai už skrydį. Tačiau tai nėra visa kaina – už skrydį mokėjau 124 Lt. Negrąžinamas 36 Lt vadinamasis užsakymo mokestis. Laiško tekste nėra jokių paaiškinimų, dėl ko ši sąskaita ir ar tai susiję su atšauktu reisu, tik siūloma iškilus neaiškumams skambinti į Wizzair, o skambučio kaina, pavertus į litus, yra 3,5 lito už minutę.

Gegužės 20: Wizzair atsiunčia laišką, kad skrydis atšauktas ir pažada su manimi susisiekti aptarti galimybes. Jei skubu, siūlo paskambinti vienu iš čia nurodytu telefonų ir žada, kad bus taikomos vietinio ryšio kainos: http://wizzair.com/useful_information/schedule_change/?language=EN .

Gegužės 23: Skambinu Wizzair nurodytu telefonu grafoje “Lithuania”. Tinklapyje rašoma, kad šiuo numeriu konsultuojama vienintele kalba – “English”. Tačiau atsiliepia lenkiškai. Po įrašyto monologo ištaria vieną anglišką sakinį “For English speaking consultant please press 2″.

Paspaudžiu “2″ – atsiliepia konsultantė: “Dzień dobry”. Klausiu “Do you speak English?”. Liepia luktelėti ir perduoda kitam konsultantui. Jis angliškai jau kalba.

Pagal ES reglamento 261/2004, privalomo tiek Lietuvoje, tiek Vengrijoje (kur registruota Wizzair), 8 straipsnį, jie turi man leisti pasirinkti vieną iš trijų variantų: A)Pakeisti atšauktąjį skrydį į artimiausią galimą, B)Pakeisti atšauktąjį skrydį į skrydį kitą dieną arba C)Grąžinti pinigus. Kadangi birželį iš Vilniaus į Stokholmą tebeskraidys Estonian Air, o Wizzair – nebe, paprašau užsakyti man bilietą Estonian Air. Jie privalo tą padaryti – tačiau atsisako ir teigia, kad keičia bilietus tik į Wizzair skrydžius. Klausiu, gal pasiūlytų kokį kitą Wizzair skrydį vietoje atšaukto – iš Vilniaus jie skraido į ne vieną miestą. Šiaip ar taip, keliauju turistiniais tiksais, galiu planus ir pakeisti. Atsako, “Galime pasiūlyti tik į Stokholmą”. O juk Wizzair reisai į Stokholmą nutraukiami jau po savaitės. Kas beliko – prašau grąžinti pinigus. Perklausia “Is this your final decision?”. Sakiau “Yes”. Kai užsimenu, kad atsiųstame “invoice” nurodyta mažesnė suma, nei mokėjau už bilietą, pažada grąžinti visus 124 Lt – per 7 dienas. Lauksiu.

Galbūt ši istorija oro bendrovių bankrotų išvargintiems lietuviams nepasirodys įspūdinga. Tačiau skirtumas čia tas, kad Wizzair, skirtingai nei FlyLAL ar Star 1 yra didelė veikianti bendrovė, esanti toli nuo bankroto. Dauguma čia įvardytų klientų aptarnavimo trūkumų yra gana nesunkiai – ir svarbiausia, nebrangiai – išsprendžiama.