Lietuva – ne vien Vilnius. Pasaulio viktorinos čempionatas jau trečius metus vyks ir kituose miestuose. Nuo 2011 m. jis organizuojamas ir Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre “Babilonas”. Jūsų dėmesiui – interviu su 2012 m. Panevėžio čempionu 28 m. amžiaus teisininku Andriumi Zimaičiu.

Ko tikėjaisi iš Pasaulio viktorinos čempionato? Ar pateisino lūkesčius?

A. Zimaitis: Buvo smalsu palyginti savo turimų žinių apimtį Lietuvos ir pasaulio lygiu. Kadangi planuoju dalyvauti ir šiemet, lūkesčiai, matyt, buvo pateisinti.

Ar buvo įdomu dalyvauti?

A. Zimaitis: Man iš esmės įdomios visos viktorinos – žaidžiau lietuviškame „Kas? Kur? Kada?“ TV žaidime, dalyvauju Roberto Petrausko protų kovose, teminėse (futbolo, krepšinio, roko) viktorinose, todėl išmėginti jėgas PVČ buvo daugiau nei įdomu.

Ar tikėjaisi tokio rezultato (1 vieta Panevėžyje, 25 vieta Lietuvoje)?

A. Zimaitis: Kai savo malonumui sprendžiau ankstesnių metų užduotis, pastebėjau, jog surinktų taškų pergalei Panevėžyje būtų užtekę, todėl turėjau viltį laimėti. Visgi dar sykį pasitvirtino taisyklė, jog sėdint namie viskas atrodo žymiai paprasčiau – žaidimo metu surinktas taškų skaičius buvo ženkliai mažesnis, nei tikėjausi prieš žaidimą. Taigi, nors laimėjimas Panevėžyje džiugina, visgi surinktų taškų skaičiumi patenkintas nesu ir 25 vietą Lietuvoje vertinu vidutiniškai.

Kas Pasaulio viktorinos čempionate patiko labiausiai?

A. Zimaitis: Visų pirma tai, kad renginys nėra lokalinis – smagu suvokti, kad dalyvauji pasaulio čempionate. Kitas svarbus aspektas susijęs su PVČ Lietuvos turnyru – pastebiu, kad jis metai iš metų auga. Yra smagu dalyvauti ne išsikvepiančiame, o atvirkščiai – stipriai besiplečiančiame projekte. Analizuojant patį turnyrą, patiko tai, kad dalis klausimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti absoliučiai neatsakomi, yra daugiau, nei paprasti – tereikia pasitelkti ne tik faktines žinias, bet ir logiką. Pavyzdžiui, 2012 metų čempionate buvo toks klausimas: kuo vardu buvo Mauritanijos karalius, kurį ant savo žemėlapių rinkinio viršelio nupiešė Gerardas Merkatorius? Atrodytų, kad tai yra neišmąstomas klausimas, į kurį atsakymą žinai, arba nežinai. Visgi išgirdus atsakymą, kad šis karalius yra vardu Atlasas, viskas pasirodo daug paprasčiau. Ir tokių pavyzdžių turnyre buvo ne vienas.

Kas Pasaulio viktorinos čempionate buvo sunkiausia?

A. Zimaitis: Kadangi klausimų paketas buvo suformuotas siekiant užtikrinti, jog nė viena šalis ar regionas neturėtų per didelio pranašumo, dalis klausimų turnyre būna iš tokių temų, kuriomis niekada gyvenime nesu domėjęsis – turnyre gali pasitaikyti klausimų apie kriketo istoriją, Indonezijos pop sceną, tautinius Vietnamo rūbus etc. Bet čia jau nieko nepakeisi – čempionatas ne Lietuvos ar Europos, o pasaulio.

Kaip manai, kaip seksis šiemet? Ar bandysi ginti Panevėžio čempiono titulą?

A. Zimaitis: Sieksiu pagerinti pernai surinktų taškų skaičių. Į konkrečias vietas nesitaikau, kadangi neaišku kokio pajėgumo varžovai dalyvaus šiemet ir kiek jų bus. O Panevėžys šiemet tikrai turės naują čempioną – taip jau sutampa, kad tą pačią dieną, kai vyks PVČ, žaisiu Roberto Petrausko protų kovų finale Palangoje, prieš tai bandydamas spėti sudalyvauti PVČ Klaipėdoje.

Ar manai, kad vilniečių dominavimas Pasaulio viktorinos čempionato Lietuvos etape baigsis?

A. Zimaitis: Visko gali būti. Be abejo, favoritai yra vilniečiai – prieš Aidą Puklevičių, Šarūną Dirmeikį ar Paulių Ambrazevičių laimėti yra labai sudėtinga. Tačiau žinau nemažai pavardžių, kurios gali mesti ir mes rimtą iššūkį lyderiams.

Jau artėja 2012 metų Pasaulio viktorinos čempionatas. Kaip ir seniau, esu Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvai, tad jį organizuosiu.

Dalyviai šiemet registruojasi itin aktyviai. Pirmą kartą planuojame rengti renginį ir Klaipėdoje. Be to, kaip ir pernai, jis vyks Vilniuje ir Panevėžyje.

Priminsiu, kad Pasaulio viktorinos čempionato metu dalyviams visame pasaulyje užduodami tie patys klausimai. Tą pačią dieną renginys vyksta daugiau nei 30 šalių, daugiau nei 70 miestų. Viktorinos klausimai išverčiami į vietines kalbas (Lietuvoje – į lietuvių kalbą, bet to pageidaujantys dalyviai gali gauti ir angliškus klausimus).

Rezultatai taip pat skaičiuojami ir pasaulio, ir valstybės, ir kiekvieno miesto mastu. Visi klausimai suskirstyti į 8 temas (pasaulis, istorija, mokslas, sportas, komunikavimas, gyvenimas, pramogos, kultūra). Jeigu nelaimėsite bendroje įskaitoje, galbūt puikiai pasirodysite kurioje nors iš atskirų temų? Gal toje temoje aplenksite ne tik savo miesto gyventojus, bet ir kitus lietuvius? O gal ir latvius bei estus pavyks aplenkti? Renginys plečiasi ne vien Lietuvoje: šiemet jis vyks ir Rygoje, Ventspilyje, Taline, Tartu (seniau Latvijoje ir Estijoje jis vykdavo tik Rygoje ir Tartu).

Pasaulio viktorinos čempionato klausimai, rengiami tarptautinės komandos, yra tikrai kokybiški ir įdomūs. Kai nežinai atsakymo ir jį išgirsti dažnai pagalvoji “Kaip įdomu, ir kaip aš šito nežinojau?” (bent jau kai klausimas – iš temos, kuria šiaip domiesi). Tai – geros viktorinos požymis.

Prastose viktorinose (o pats esu dalyvavęs daugybėje viktorinų – ir gerų, ir blogų – ir dar daugybę organizavęs, kūręs klausimus) išgirdęs teisingą atsakymą, kurio iki tol nežinojai, dažnai pagalvoji “Ir kodėl tai kam nors turi rūpėti?”.

Lengva sugalvoti sunkų viktorinos klausimą – tiesiog iškapstyk kokio menkai žinomo įvykio datą ar žmogaus pavardę ir paprašyk tai parašyti. Bet sugalvoti sunkų, tačiau gerą klausimą – kur kas sudėtingiau. Džiugu, kad Pasaulio viktorinos čempionate vyrauje būtent tokie klausimai.

Todėl Pasaulio viktorinos čempionate beveik nebūna tokių klausimų, kur prašoma pasakyti įvykio datą, tikslų valstybės plotą, gyventojų skaičių ar panašius dalykus. Juk jei spėtum, kad kas nors įvyko 1956 metais, o teisingasis atsakymas būtų 1957 m. – tokį atsakymą sužinoti visai nebūtų įdomu. Pasaulio viktorinos čempionate nebūna ir klausimų, kur iš kelių variantų reikia pasirinkti vieną – tokie irgi paprastai neįdomūs, be to, čia daug lemtų ir sėkmė.

Jei susidomėjote, oficialus Pasaulio viktorinos čempionato puslapis Lietuvoje yra čia.

Varžybos Serbija-Rusija naujojoje Kauno arenoje

Europos krepšinio čempionatas, tris savaitęs valdęs Lietuvos miestus, baigėsi. Nuomonė, kurią buvau susidaręs po „įžanginių savaičių“ ir atidarymo, nepasikeitė: puikiai surengta šventė.

Šventė Lietuvai naudinga ir ekonomiškai. Atvyko tūkstančiai užsieniečių – čia jie leido pinigus, nuo kurių rinktas PVM į biudžetą, o juos gavę mūsų verslininkai ir darbuotojai leido toliau, skatindami ekonomiką. Šie pinigai neabejotinai padengė tiesiogiai čempionatui išleistus biudžeto pinigus, tad valstybė gavo ekonominės naudos (priminsiu, kad didelę dalį tiesiogiai čempionatui rengti skirtų išlaidų padengė rėmėjai).

O pastatytosios arenos, nemaža dalimi finansuotos ES, juk skirtos ne vien šiam renginiui: jos įgalina rengti daugiau aukšto lygio sporto renginių (ne tik krepšinio, bet ir ledo ritulio, rankinio, dviračių treko…), koncertų. Štai Rammstein atvažiuos ir į Kauną. Jau atidarius pirmąją, Šiaulių, areną tapo aišku, kad praėjo tie laikai, kai didžiausios žvaigždės atvykdavo tik į Vilnių.

Taip, sirgalių į Europos krepšinio čempionatą atvyko tikrai daug: per tūkstantį gruzinų, slovėnų, po kelis šimtus ar bent po kelias dešimtis kiekvienos kitos nacionalinės komandos gerbėjų. Buvo žmonių, kurie tikėjosi daugiau užsieniečių. Bet juk ir su esamu atvykusių sirgalių skaičiumi tai – daugiausiai užsieniečių pritraukęs renginys, kada nors vykęs Lietuvoje. Ypač jei vertinti ne vienadienius keliautojus iš Latvijos ar Lenkijos, o atvykusiuosius iš toliau, ilgesniam laikui, taigi ir palikusius Lietuvoje daugiau pinigų.

Apsilankęs keliose rungtynėse Panevėžyje, Vilniuje ir Kaune, fanų zonoje Šiauliuose mačiau pagrindinių sirgalių grupes. Net ir pralošus jų komandai laimingi graikai, tylūs ispanai, „Allez les Bleus“ šaukiantys prancūzai, vis greitesniu tempu pavadinimą „Slovenia“ skanduojantys šimtai slovėnų, už savo valstybės pinigus pagausėję makedonai, mojuojantys vėliavomis, kurias jiems uždraudė graikai. Ir, aišku, gruzinai, Vilniaus skverą priešais nacionalinę filharmoniją išdabinę savo vėliavomis bei pasirūpinę, kad ten skambėtų Kaukazo dainos.

Keli šimtai aistringiausių Slovėnijos sirgalių Vilniuje, Siemens arenoje

Pagrindiniai aistruoliai mūsų šalyje praleido po kelias savaites, nes tuos pačius veidus regėjau skirtinguose miestuose. Pačiose arenose ramesni sirgaliai būdavo pasklidę atokiau nuo aršiausiųjų, kai kurie mačus stebėdavo fanų zonose, tad tikslaus apsilankiusių užsieniečių skaičiaus, matyt, nesužinosime.

Į Lietuvą atvyko ir aukšti kai kurių šalių asmenys, pavyzdžiui Gruzijos prezidentas ir premjeras, Rusijos vicepremjeras ar Ispanijos princas. Mūsų šalyje vykusios varžybos per televiziją parodytos daugybėje šalių – ir ne vien Europoje. Jas aptarinėjo ir NBA klubų gerbėjai, kuriems dėl NBA lokauto tai vienintelė proga išvysti savo garbinamas žvaigždes, ir dėl krepšinio pamišę filipiniečiai.

Savaime suprantama, krepšinio, kaip ir kitų sporto šakų, populiarumas skirtinguose kraštuose skiriasi. Štai Jungtinėje Karalystėje jis menkas – bet ir iš ten atvykę keliasdešimt sirgalių aistringai sekė trumpą savo rinktinės pasirodymą ir džiaugėsi pirmosiomis jos pergalėmis tokio lygio varžybose, dalindamiesi tomis emocijomis bloge. Juk britų rinktinė suformuota tik 2005 m., tik tam, kad užimti šeimininkams skirtą vietą Londono olimpiados olimpiniame turnyre.

Kituose kraštuose, kaip Balkanuose, čempionatas sektas itin aistringai. Buvusios Jugoslavijos sporto forumuose bei portaluose diskusijos apie jį sulaukė gausybės temų ir komentarų. Na o mūsų pralaimėjimas Makedonijai šios šalies sostinėje Skopjėje į gatves išginė penkiasdešimt tūkstančių džiūgaujančių aistruolių.

Žmonės išgirdo Lietuvos vardą, transliacijos jį susiejo su gražiu reginiu ir moderniomis arenomis. Iš patirties žinau, kad jeigu užsienietis iš tolimesnių šalių žino Lietuvą, pirma asociacija jam dažniausiai būna krepšinis. Nepaisant kelių smulkių nesklandumų apie mūsų šalį gerus įspūdžius matyt išsivežė didžioji dalis apsilankiusiusiųjų, ypač buvę gražiausiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Organizavimą gyrė ir FIBA vadovai. Priešingai nei užpernai Lenkijoje, arenoje elektra pas mus nebuvo dingusi. Priešingai nei Ispanijoje prieš keturis metus atakai skirtą laiką rodantys laikrodžiai nesugesdavo rungtynių metu. Būkime sau atlaidesni ir pasidžiaukime, kad bene pirmąsyk valstybės istorijoje surengėme gražų masinį tarptautinį renginį. Taip, tai ne Olimpiada – bet su mūsų gyventojų skaičiumi juk negalėtume tikėtis jos rengti.

2009 m. čempionas Vytautas Danilevičius ir vicečempionas Kastytis Beitas atsakinėjo į klausimus prie garbingiausiųjų stalų.

Šį savaitgalį 30 valstybių gyventojai dalyvavo Pasaulio viktorinos čempionate.

Aš, kaip Tarptautinės viktorinos asociacijos atstovas Lietuvoje, prisidėjau prie organizavimo bei vedžiau renginį Vilniuje. Viskas praėjo smagiai ir, viliuosi, dalyviams irgi patiko.

Čempionatas Lietuvoje populiarėja. Jei užpernai sulaukėme 28 dalyvių, šiemet – jau 56. Renginį rengėme ne tik Vilniuje (bare „Prie parlamento”), bet ir Panevėžyje (prekybos centre Babilonas).

Pagerintas Lietuvos rekordas – Lietuvos čempiono Aido Puklevičiaus rezultatas buvo 91 taškai (iš 210 teoriškai galimų). Rimti iššūkiai iškilo tradiciniams lyderiams VU GMF dėstytojui Kastyčiui Beitui bei politikui Vytautui Danilevičiui, kuriuos, kaip 2009 m. vicečempioną ir čempioną, pasodinome prie specialių krėslų. Pirmasis jų šį šeštadienį liko ketvirtas, antrasis turėjo tenkintis aštuntąja vieta.

Kovos būta itin įnirtingos. Pirmąsyk PVČ Lietuvoje istorijoje po pirmojo kėlinio du dalyviai buvo surinkę po vienodai tašų. Ir, beje, tarp jų nebuvo vėliau čempionu tapusio A. Puklevičiaus, kuris nušlavė varžovus antrame kėlinyje atsakydamas 24 istorijos temos klausimus iš 30.

Nebūčiau užėmęs „medalio vertos” vietos Lietuvoje šiame renginyje ir pats – prieš versdamas klausimus (į lietuvių k. išverčiau keturias temas) pabandžiau, kiek man pavyktų atsakyti. Būčiau surinkęs apie 75 taškus ir likęs penktas. Tik kategorijoje „Pasaulis” būčiau pasirodęs geriausiai, o kategorijoje „Kultūra” pasidalinęs pirmąją vietą su kitais.

Renginys pirmąsyk vyko ir Panevėžyje

Iki britų Lietuvai dar toli (pasaulio čempionu vėl tapo Patas Gibsonas). Bet viktorinos pas mus populiarėja. Kai 2006 m. PVČ atėjo į Lietuvą, mūsuose buvo vienintelis „Protmušis”, lietuviškų intelektualių žaidimų klasika ( http://www.protmusis.info ). Po 2008 m. atsirado, kaip ir anglakalbėse šalyse, daugybė baro viktorinų. Deja, kiekybė ne visada reiškia kokybę ir kai kuriose viktorinose klausimai – abejotino lygio, skubiai paruošti. Barams svarbiausia pritraukti klientų, o jų ateina ir į prastesnes viktorinas.

Tačiau šis viktorinų išpopuliarėjimas „ištraukė” tokių žaidimų idėją į viešumą, pritraukė daug eruditų. Todėl ir šių metų PVČ buvo tiek daug naujų veidų. Daugiau vyresnio amžiaus dalyvių – o juk prieš keletą metų viktorinose dominavo studentai. Žmonės iki 30 metų amžiaus dalyvių daugumą sudarė ir šiemet. Bet jau tikrai nebe tokią tvirtą. O pirmojo dešimtuko amžiaus vidurkis – 36 metai.

Norėčiau ateityje labiau išpopuliarinti viktorinas kaip „proto sportą”, kaip Anglijoje ar Belgijoje. Rengti reguliarius čempionatus (vienetais, poromis, komandomis…). Kad tai nebūtų vien būdas praleisti vakarą su draugais ir alaus bokalu.

Būtų įdomu pamatyti, kaip Pasaulio viktorinos čempionate sektųsi kadaise buvusiems televiktorinų „etatiniams dalyviams” B. Mašalaičiui, L. Šabatko. Viliuosi PVČ idėja pritrauks ir juos bei panašius į juos kryžiažodžių, televizijos žaidimų mėgėjus. Ir gal vieną dieną ateis toks žmogus, kuris jau ir didelę dalį britų ar belgų viktorinos žaidėjų aplenks, nugalės kaimynus latvius, estus, rusus.

Daugiau informacijos apie 2011 m. Pasaulio viktorinos čempionatą bei jo rezultatai.

Pasaulio viktorinos čempionatas – tai geriausias pasaulyje tokio pobūdžio renginys, klausimų kokybe ir užmoju smarkiai pranokstantis visus intelektualius žaidimus, išpopuliarėjusius Lietuvos kavinėse.

Priešingai nei kituose pasaulio čempionatuose, čia gali dalyvauti kiekvienas, mat dalyvių skaičius neribotas. Čempionatas vyksta 30 skirtingų šalių, 66 miestuose vienu metu. Jų tarpe – ir Vilniuje bei Panevėžyje. Visur užduodami tie patys klausimai, išversti į vietines kalbas. Todėl vos pasibaigus renginiui lengva nustatyti čempionus – ne tik Vilniaus ar Panevėžio, bet ir Lietuvos, ir pasaulio.

Tai – puiki proga palyginti savo jėgas su protingiausiais pasaulio žmonėmis. Dabartinis pasaulio čempionas Patas Gibsonas, pavyzdžiui, yra laimėjęs ne vieno milijono litų vertės prizų įvairiuose intelektualiuose žaidimuose. Tačiau ir nepretenduojantiems jo aplenkti bus ką veikti: sužinosite daug įdomių faktų, smagiai praleisite laiką, galbūt pasieksite gerų rezultatų kurioje nors iš atskirų ketegorijų (istorija, sportas, pasaulis, mokslas, gyvenimas, komunikavimas, kultūra, pramogos) savo miesto ar Lietuvos mastu. Galite ateiti pasigalynėti protais tarpusavyje su savo draugais – ši viktorina ne komandinė, bet individuali.

Svarbiausia, organizatorių ir rėmėjų dėka dalyvavimas Lietuvoje nemokamas (Anglijoje, pavyzdžiui, jis kainuoja ne vieną dešimtį svarų). Renginį organizuoja Tarptautinė viktorinos asociacija, Panevėžio prekybos ir pramogų centras Babilonas, seniausia Lietuvoje viktorina “Protmušis”.

Daugiau informacijos apie renginį ir galimybė registruotis: http://kvizai.awardspace.info .