Išskleisti meniu

Idėjos gyvenimui

“Slapti klausimai” sunaikina slaptažodžio saugumą

“Slapti klausimai” sunaikina slaptažodžio saugumą

| 0 komentarų

Dauguma jūsų duomenų ir paskyrų, esančių internete – nuo el. pašto ir Facebook iki eBay ir el. bankininkystės – apsaugota slaptažodžiais.

Viena problema, su kuria susiduria dažnas: kaip atgauti duomenis ir paskyras, pamiršus slaptažodį?

Kai kurios svetainės tam leidžia iš anksto susikurti “slaptą klausimą”, kurį atsakius “slaptu atsakymu” slaptažodį jums primins. “Slaptas klausimas” paprastai pasirenkamas iš kelių klausimų variantų: pvz. “Pirmasis jūsų augintinis”, “Jūsų mamos mergautinė pavardė” ir pan.

Perskaičius šiuos variantus tampa neaišku, kam tos pačios svetainės taip sunkiai stengiasi priversti jus susigalvoti sudėtingą slaptažodį, kartais dar privalomai iš raidžių ir skaičių. Juk atsakymą į tokius “slaptus klausimus” atspėti itin lengva. Bet kuris jūsų giminaitis, pavyzdžiui, žinos jūsų mamos mergautinę pavardę, o draugai žinos jūsų pirmo katino vardą. Kadangi tikėtina, kad nepažįstamieji nebandys slapta perskaityti jūsų el. pašto laiškų, tai daugeliu atveju būtent nuo pažįstamų slaptažodžiai ir turėtų labiausiai saugoti.

Bet net ir nepažįstamam atsakymus į slaptus klausimus atspėti nebus itin sunku. Juk jau klausime užšifruota, kokio tipo žodis bus atsakyme: pavyzdžiui, moteriška pavardė. Galima nesunkiai pritaikyti brute force ataką, kuomet kompiuteris tiesiog automatiškai bando visus variantus.

Todėl jei norite saugumo, “slaptų klausimų” geriausia nenustatyti. O jei tai būtina – atsakymą į “slaptąjį klausimą” išgalvoti. Aišku, išgalvojus atsakymą didėja tikimybė, kad ir jį pamiršite.

Laimė, atrodo, kad “slaptų klausimų” naudojimas slaptažodžio priminimui/pakeitimui pamažu retėja keičiant jį saugesniais būdais: priminimu el. paštu, telefonu ir pan. Bet kiekvienas priminimo būdas sukuria papildomą pavojų. Pavydžiui, jei primenama SMS žinute, kas nors gali lengvai sužinoti jūsų slaptažodį laikinai paėmęs telefoną. Saugant savo duomenis ir paskyras reikia tai turėti omenyje: saugoti ne tik slaptažodžius, bet ir užkirsti kitiems žmonėms kelią pasinaudoti jūsų slaptažodžio priminimo/pakeitimo procedūromis.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , ,


Įstoti į gerą specialybę galima ir neleidžiant tam pinigų

Įstoti į gerą specialybę galima ir neleidžiant tam pinigų

| 0 komentarų

Šiandien – rugsėjo 1 d. Dalis jūsų į mokyklą jau eisite paskutiniuosius metus, paskui laukia egzaminų sesija. Pats jau baigiau ir mokyklą, ir universitetą, bet prisimindamas paskutiniais mokyklos metais sklandžiusias baimes bei nervus, nutariau parašyti šį įrašą kai kuriems mitams pabaigti.

Vis girdžiu žmones kalbant, esą labai daug kas priklauso nuo korepetitorių. Tai – netiesa. Pats nėsyk nesamdžiau korepetitorių, egzaminus išlaikiau gerai. Manau masinis korepetitorių samdymas – iš dalies panikos ženklas. Pasąmoningas manymas, kad kažkaip jie perims iš jūsų atsakomybę už jūsų mokslą.

Bet kad ir kiek sumokėtumėte, vis tiek mokytis teks pačiam. Lygiai taip galima mokytis ir be jokio papildomai samdomo mokytojo. Kai kuriose srityse gali padėti, į klausimus atsakyti ir tėvai ar giminaičiai. Mano nuomone, labiausiai dėl neva „būtinybės” samdyti korepetitorius skundžiasi negabių, nenorinčių mokytis abiturientų tėvai – bet tokių joks korepetitorius į prestižines studijų programas neįdės.

Dar daugiau, niekad nieko mokykloje „nekaliau”, neretai ir namų darbų nedarydavau. Anglų kalbos išmokau ir 100 balų iš abitūros egzamino gavau dėl kompiuterinių žaidimų ir interneto. Kitus dalykus irgi skaičiau tiek, kiek man buvo įdomu. Mitas yra tai, kad norint išlaikyti abitūros egzaminus, būtina mokytis pagal programas. Juk programos parengtos pagal pagrindinius dalykus. Jei tikrai domėsitės istorija daug jūsų turimų žinių neišvengiamai sutaps su mokymo programomis, net jei ir specialiai nesistengsite; jei jūsų hobis – programavimas, šitai neabejotinai pagelbės informatikos egzamine.

Taip, jei jūsų tikslas – visi įvertinimai po 100 balų, reikia mokytis pagal programas (pats, išskyrus minėtą anglų įvertinimą, tokių aukštų balų negavau, pvz. iš lietuvių k. turėjau 89, iš istorijos 91 balą). Bet pagalvokite, ar toks tikslas logiškas? Tokie aukšti įvertinimai reikalauja ne vien žinių, bet ir šiek tiek sėkmės. Be to, svarbiausia, egzaminai juk tėra tarpinis momentas – tolimesnis tikslas yra įstoti į tinkamą specialybę. Ar tam tikrai būtini šitokie įvertinimai?

Dažnai abiturientai neklausia savęs, kokį darbą jie planuoja dirbti, kaip gyventi. Užuot tai darę tiesiog stengiasi įstoti į „kuo geresnę” specialybę „kuo geresniame” universitete. T.y., tokią, į kurią daug kas nori stoti. Bet nėra objektyviai gerų ir blogų specialybių – viskas priklauso tik nuo žmogaus. Universitetas – irgi tik tarpinis tikslas. Kas iš to, kad įstosite į kokią teisę VU ar „prestižinį” užsienio universitetą jei jums tai neįdomu, jei nesugalvojate, ką darysite toliau, jei, tikėtina, baigę universitetą nuspręsite dirbti ne pagal specialybę? Vien prestižinis diplomas darbo negrantuoja ir, juo labiau, gavus darbą negarantuoja, kad tas darbas bus įdomus ir jūs nenorėsite po metų-kitų išeiti į visai kitą sferą (kurioje puikusis diplomas reikš dar mažiau).

Tad gerai pamąstykite. Pats rašydamas pageidavimą stoti surašiau maksimalų skaičių specialybių – ir kiekvieną jų save studijuojantį būčiau įsivaizdavęs. Buvo ten ir kolegija, ir nebūčiau jautęsis tragiškai, jei būčiau įstojęs jon – juk svarbiausia specialybė bei tai, ką gali su savo žiniomis padaryti, o ne prestižas. Į užsienio universitetus paraiškų net nerašiau, nes nemačiau prasmės rinktis studijas ten.

Už mokslą niekada nemokėjau. Tikėtina, būtų buvę specialbių, kur būtų tekę mokėti – bet ar mano gyvenimas dabar būtų geresnis, jei būčiau studijavęs ten? Nemanau. Užtat matau, kad yra daug žmonių, kurie keiksnoja sistemą (mokesčių už mokslą, neva pakankamaivaikų neparengiančių mokyklų) ir pliekia ją, neva niekur Lietuvoje įstoti negalima tam neskyrus didelių pinigų. Manau tai – tik pasiteisinimas. Pamąsčius, ko reikia pačiam *iš tikrųjų*, o ko reikia tik todėl, kad to siekia aplinkiniai, apsvarsčius visas galimybes be išankstinio nusistatymo, taps akivaizdu, kad tų galimybių – labai daug, ir nebūtinai jos yra brangios. Pradžiai padės leidiniai kaip „Kur studijuoti?” ar specialios balų skaičiuoklės, esančios http://www.studijos.lt/busimiems_studentams/balu_skaiciuokle ir parodančios, su kokiais egzaminų rezultatais pernai kur įstojo abiturientai.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , , ,


Už tai, ką žinau, esu dėkingas kompiuteriniams žaidimams

Už tai, ką žinau, esu dėkingas kompiuteriniams žaidimams

| 0 komentarų

Railroad Tycoon II - 1998 m. strateginis ekonominis traukinių kompanijos valdymo žaidimas, iš kurio pirmąsyk sužinojau daug faktų apie geležinkelius bei verslą

Railroad Tycoon II - 1998 m. strateginis ekonominis traukinių kompanijos valdymo žaidimas, iš kurio pirmąsyk sužinojau daug faktų apie geležinkelius bei verslą

Tiems, kam kompiuteriniai žaidimai atrodo nuo vaikų slėptinas baubas ir laisvalaikio švaistymas, skatinantis agresiją, antraštė pasirodys mažų mažiausiai keista. Bet aš, dabar jau baigęs universitetą ir turintis darbą, jaučiuosi būtent šitaip.

Savo kartoje su kompiuteriais ir žaidimais susidūriau vienas pirmųjų, nes mano tėvas dar Sovietų okupacijos laikais dirbo programuotoju. Namuose kompiuterį įsigijome kokiais 1994 m., kai šis daiktas tebebuvo technologinis stebuklas. Galima sakyti, užaugau kartu su kompiuterinių pramogų pramone.

Nepagalvokite, kad neskaičiau knygų – skaičiau, ir daug. Bet daugybėje temų būtent kompiuteriniai žaidimai pasėjo tą noro domėtis daigą. Pamatai tarkime katapultą, balistą ar trebušetą žaidime “Age of Empires” – ir štai susidomi kaip jie veikia, Antikos ir Viduramžių karyba. Iš kitų žaidimų sužinojau apie automobilius, ginklus, verslą, miestus bei valstybes, legendas, istorines asmenybes ir kitką.

Psichologai seniai yra nustatę, kad žmogų labiausiai domina tai, su kuo jis jau yra susidūręs anksčiau. Daugelį kitų naujų žinių smegenys automatiškai atmeta. Turbūt pastebėjote, kad kur kas geriau “užsikabinate”, jei pokalbis pakrypsta tema, su kuria jau esate susidūręs darbe, gyvenime, arba apie kurią neseniai skaitėte. Jo metu įsidėmėsite daug naujų faktų. O jei aplinkiniai ims kalbėti apie tai, apie ką išvis nenutuokiate, kitą dieną apie tą pokalbį prisiminsite tik tiek, kad jis buvo.

Štai kompiuteriniai žaidimai ir leidžia vaikui (ir nebūtinai vaikui) įdomioje aplinkoje susidurti su tam tikrais informacijos daigais. Vėliau tuos pačius daigus, jau labiau išplėtotus, aptikęs kitur (knygoje, filme ar mokykloje) vaikas juos įsidėmės kur kas geriau.

Microsoft Flight Simulator X preciziškai tiksliai atkuria lėktuvo valdymo prietaisus bei jį veikiančius fizikos dėsnius

Microsoft Flight Simulator X preciziškai tiksliai atkuria lėktuvo valdymo prietaisus bei jį veikiančius fizikos dėsnius

Ar daug trylikamečių ar keturiolikmečių žurnale radę keturių puslapių straipsnį apie akcijų pardavimą “short sale” pultų skaityti? O aš puoliau, nes dar puikiame strateginiame žaidime “Railroad Tycoon II” susidūriau su šia sąvoka ir niekaip negalėjau suprasti, kaip čia išeina, kad gali parduoti akcijas, kurių neturi.

Tik nereikia perdėm “cenzūruoti” – liepti žaisti vien kažkokius vaikiškus ar specialiai mokytis pritaikytus žaidimus. Tokie dažniausiai neįdomūs, o sužinoti ko nors naujo galima iš daugybės žaidimų. Na gal išskyrus tuos, kurių autoriai užuot bandę tikroviškai atkurti kurią nors gyvenimo sritį (nesvarbu karybą, verslą ar lėktuvo pilotavimą) leidžia sau improvizuoti – ir vietoje tikrų faktų, automobilių ar verslo modelių atsiranda išgalvoti. Iš šitokių žaidimų daug nesužinosi, kaip ir iš itin paprastų, laikui prastumti skirtų, tokių kaip kadaise “Tetris”, o dabar vadinamieji “Casual games”. Kadangi pats nesu jų mėgėjas, negaliu pasakyti ir kiek naudingi MMORPG masiniai internetiniai žaidimai, bet šiaip pastebėjau, kad žaidžiant keliese labiau orientuojamasi į bendravimą, nei informaciją. Beje nuo žaidimo žiaurumo galimybė ko nors sužinoti visai nepriklauso: yra ir daug žiaurių žiaidmų, iš kurių galima nemažai išmokti.

A Gabriel Knight mystery yra adventure žanro žaidimas, pasakojantis ir apie kompozitorių Richardą Vagnerį bei paskutinįjį Bavarijos karalių Liudviką II (paveikslėlyje - žaidimo herojai Gabrielius Naitas ir grafas Fon Glaueris, vaidinami aktorių).

The Beast Within: A Gabriel Knight mystery yra adventure žanro žaidimas, iš kurio galima daug sužinoti apie paskutinįjį Bavarijos karalių Liudviką II (paveikslėlyje - žaidimo herojai Gabrielius Naitas ir grafas Fon Glaueris, vaidinami aktorių).

Kadangi lietuviškų žaidimų – mažai, ši pramoga labai padeda ir išmokti užsienio kalbą. Tai jų dėka daugybę angliškų žodžių išmokau dar iki mokyklos ir kai man esant trylikos namie įvedė internetą gebėjau bendrauti angliškuose forumuose – tuose pokalbiuose kalba toliau tobulėjo. Galiausiai iš anglų kalbos abitūros egzamino surinkau 100 balų, nors mokykloje niekad jos “nekaliau”, dažnai net namų darbų nedarydavau.

Dar daugiau – kompiuteriniai žaidimai leidžia suvokti sudėtingus dalykus greičiau, nei knygos. Kartą pažaidęs aviasimuliatorių geriau suvoksite lėktuvo valdymo ypatybes nei perskaitęs apie tai vadovėlį. Todėl ir pilotai nenumatytoms situacijoms treniruojasi aviasimuliatoriuose. Aišku, nebe su paprastais kompiuteriais – bet pradiniam pažinimui pakanka ir tokių.

Nesakau, kad visiems yra taip, kaip man – žmonės, taigi ir vaikai, skirtingi. Kitas pažaidęs gal čia pat viską pamirš (kita vertus, juk yra kas lygiai taip pamiršta ir mokytojo žodžius ar vadovėlio tekstą ir prastai baigia mokyklą ir/ar negauna darbo). Bet tokių, kaip aš, ir pats pažįstu daugiau, todėl tikrai nereikėtų į kompiuterinius žaidimus spjauti kaip į nepageidaujamą vaikų pramogą. Geriau pasistenkite juos išnaudodami, parinkdami teisingus, plėsti savo vaikų ir savo pačių akiratį.

Komentuoti
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


Elgetos, valkatos – duoti pinigų ar neduoti?

Elgetos, valkatos – duoti pinigų ar neduoti?

| 2 komentarai

Aš elgetoms pinigų neduodu. Yra išimčių – gal kokia senutė prie bažnyčios. Bet šiandien Vilniuje gausu elgetaujančių darbingo amžiaus vyrų, išmaldos prašančių įkyriai. Štai ir prieš savaitę Gedimino prospekte vienas jų priėjo prie manęs ir puolė sekti netrumpą graudžią pasaką. Toliau sėdėjau ant suolelio (valgiau, tad jam buvo akivzaizdu, kad negalėsiu tiesiog nueiti į šalį). Kai nepavyko iškaulyti pinigų (maisto nė neprašė), jis išvadino mane žertva ir metė įkandin piktas replikas.

Gal nustebsite sužinoję, o gal tai jau seniai nujautėte, kad ne vienas toks elgeta per mėnesį surenka daugiau, negu vidutinis Lietuvos atlyginimas. Štai taip – jūs dirbate, mokate mokesčius ir netgi juos sušelpiate, o jie, šitaip rinkdami pinigus daugiausiai iš paprastų žmonių, “į rankas gauna” daugiau. Todėl, kad kažkam sužadina gailestį jų paprastai išgalvotos istorijos. Arba dar dažniau – net ne gailestį jie sužadina, o šleikštulį, ir žmonės duoda tuos centus, kad tik elgetos nueitų šalin ir baigtų tuos pasakojimus, patrauktų savo žvilgsnį. Mano nuomone, duoti pinigus tokiose situacijose ne tik, kad nėra joks geras darbas, bet netgi ir yra nemoralu.

Lietuva yra ne Afrikoje į pietus nuo Sacharos dykumos. Pas mus yra pašalpų, nemokamo maitinimo ir kitos sistemos. Dažnas viduriniosios klasės ar pasiturintis žmogus nesidomi ir nežino to – juk jam viso šito nereikia. Tuo sėkmingai ir naudojasi neturtėliais apsimetusieji, sekdami jau puikiai išmoktas pasakas, kad sudegė jų namai ir kas nors mirė. Ir, svarbiausia, pasakys, kad jie nori tik valgyti, badauja, tikrai negeria (kaip tas Gedimino prospekte – nors jo veidas sakė ką kitą)…

Iš patirties žinau, kad ne vienas toks darbingo amžiaus Vilniaus valkata moka tas pasakas sekti ne viena užsienio kalba. Juk užsieniečius, nežinančius mūsų realijų, dar lengviau sugraudinti. Lengva jiems meluoti, esą už ką tik duotus 20 litų nė valgyti nenusipirksi. O neduos turistas pinigų – galima pasiųsti “Fuck you”. Taip man pasakė vienas jaunas elgeta prie Vilniaus universiteto, kažkodėl palaikęs užsieniečiu ir prašęs pinigų angliškai (“I have nothing to eat!”). Tie, kurie duoda, niekada neišgirs, ką apie juos iš tikro mano pinigus paėmęs. O gal jūs galvojate, kad davusiems toks žmogus nuoširdžiai mintyse dėkoja, o tik “gobšuolius” čia pat pasiunčia “užsikrušti”?

Žmonės nepagalvoja, kad jei iš tikro tiems elgetoms būtų atsitikusios tos liūdnos istorijos, būtų gausybė išeičių. Nuo įprastinių valgyklų vargšams, labdaros fondų iki tokių netikėtų, kaip krišnaitų vegetariška valgykla vargšams Raugyklos gatvėje. Tačiau yra keli dalykai, kurių tikrai nesiūlo nemokamai nei biudžetinės įstaigos, nei labdaros organizacijos – tai alkoholis, cigaretės ir narkotikai. Tam ir išeina daugybės tokių elgetų (ar elgetaujančių vaikų tėvelių) nemažos surenkamos sumos. Todėl jie ir “neatsistoja ant kojų”, kaip tą atsistojimą supranta likusi visuomenės dalis. O kam jiems “stotis”?

Aš nemanau, kad duodamas centų elgetai padaryčiau gerą darbą. Priešingai. Aš prisidėčiau prie to, kad tam žmogui apsimokėtų šitaip gyventi. Nieko nedirbti ir rinkti pinigus vien todėl, kad yra sumokančių juos kaip duoklę, kad elgeta nuo jų “atstotų”. Gerti, vartoti narkotikus. Daryti gėdą mano miestui, iškeikti užsienio turistus.

Dar daugiau – jeigu kas nors duoda tokiems gatvės prašytojams pinigų iš gailesčio, nes nori padaryti gerą darbą, tuomet nukenčia tie, kam šių pinigų tikrai labiau reikia. Galbūt gabiam vaikui, kurio tėvai neišgali leisti į išsvajotą būrelį, o gal visą gyvenimą dorai dirbusiam žmogui, laukiančiam eilėje brangios operacijos. Juk pinigų, kuriuos žmonės aukoja labdarai skaičius – ribotas ir todėl kas “paaukota” vieniems nebebus paaukota niekam kitam.

Komentarai
Straipsnio temos: , , , , , , , , , , , , ,


Į kurį Pabaltijo miestą patogiausia atskristi turistui?

Į kurį Pabaltijo miestą patogiausia atskristi turistui?

| 0 komentarų

2010 m sausio 12 d.. Kartu su praeitu įrašu apie nacionalinį vežėją ( http://mn.blogas.lt/nacionalinis-oro-vezejas-ir-ekonomika-81.html ), padariau nedidelį tyrimą dėl to, į kurią Baltijos šalių sostinę atskristi pigiausia? Prie miestų dar pridėta ir Palanga.

Naudojau greitai.lt paieškos sistemą (tad yra tam tikras agentūros antkainis prie kainų). Rodomos kainos į abi puses kai išvykstama 2009 m. kovo 5 d., o grįžtama kovo 8 d. (savaitgaliui). Kainos tikrintos naktį iš sausio 11 d. į sausio 12 d.

Kadangi iki skrydžių dabar likę apie 2 mėnesiai, realiai kainos dauguma atvejų turėtų būti panašios bet kuriam metui (išskyrus jei rezervuotumėte pavydžiui rytojui ar labai greitai, nes, supaprastinus, kuo vėliau rezervuojama, tuo didesnės kainos). Kainos pateiktos skrydžiams į abi puses. Skrydžio trukmė yra vidutinė skrydžio trukmė į vieną pusę, įskaitant laiką, kurį reikia praleisti tarpiniuose oro uostuose kai tenka persėsti. Kai kuriais atvejais galima gauti geresnį pasiūlymą skrendant kitom dienom (pvz. jei yra itin reti tiesioginiai reisai) – tačiau kad objektyviai būtų palyginti visi oro uostai, lyginami skrydžiai tą pačią dieną.

Pateikiama pigiausio skridimo varianto kaina (į abi puses) ir trukmė (į vieną pusę). Jeigu yra vienas skrydis, kuris trunka daugiau nei dvigubai trumpiau už kitą (yra tiesioginis reisas), tačiau kitas skrydis yra daug pigesnis, tai pateikiami abu variantai.

Šiek tiek tikrąją padėtį iškreipė SAS akcijos, kadangi SAS neseniai pradėjo skraidyti į Vilnių. Bilietai per Kopenhagą dažnai būdavo pigiausi į Vilnių (pvz. Čikagos, Hamburgo, Paryžiaus, Berlyno atvejai). Nežinau, ar SAS tik vykdo akciją ir vėliau jie brangs, ar kainos tokios ir liks. ČSA (čekų avialinijos) vykdo Taline akciją, skrydžiai į Taliną per Prahą pigesni nei į kitas Baltijos sostines (pvz. Hamburgo atvejis). Galbūt jeigu turėsiu laiko tyrimą pakartosiu ateityje.

Miestai parinkti atsitiktinai, tačiau daugiau dėmesio kreipiant į svarbiausius didmiesčius bei šalis, iš kur keliauja daugiausiai žmonių. Taip pat stengtasi, kad būtų atstovaujami įvairūs regionai. Skliausteliuose pažymėta, jei skrendama per vieną iš tiriamų miestų. Palyginimas nepretenduoja į didelį išsamumą.

 

IŠ HAMBURGO IR ATGAL

Vilnius: 574 Lt, trukmė – 5 val.

Ryga: 588 Lt, trukmė – 1 val. 43 min.

Talinas: 492 Lt, trukmė – 5 val. 30 min.

Palanga: 852 Lt, trukmė – 4  val. 23 min. [į vieną pusę per Rygą]

 

IŠ BERLYNO IR ATGAL:

Vilnius: 510 Lt, trukmė – 3 val. 3 min. [į vieną pusę per Rygą]

Ryga: 614 Lt, trukmė – 1 val. 33 min.

Talinas: 573 Lt, trukmė – 4 val. 40 min. (arba 665 Lt, trukmė – 1 val. 48 min.)

Palanga: 912 Lt, trukmė – 5 val. 38 min. [į vieną pusę per Rygą]

 

IŠ PARYŽIAUS IR ATGAL:

Vilnius: 658 Lt, trukmė – 5 val. 10 min.

Ryga: 619 Lt, trukmė – 5 val. 58 min.

Talinas: 626 Lt, trukmė – 5 val. 58 min.

Palanga: 1156 Lt, trukmė – 6 val. 33 min. [per Rygą]

 

IŠ SANKT PETERBURGO IR ATGAL:

Vilnius: 831 Lt, trukmė – 5 val. 55 min. [per Taliną]

Ryga: 519 Lt, trukmė – 1 val. 30 min.

Talinas: 538 Lt, trukmė – 2 val. 38 min. (arba 638 Lt, trukmė – 1 val. 8 min.)

Palanga: 1096 Lt, trukmė – 11 val. 8 min. [per Rygą]

 

IŠ MADRIDO IR ATGAL:

Vilnius: 657 Lt, trukmė – 8 val. 30 min.

Ryga: 805 Lt, trukmė – 7 val. 20 min.

Talinas: 829 Lt, trukmė – 7 val. 20 min.

Palanga: 1405 Lt, trukmė – 9 val. 50 min. [per Rygą]

 

IŠ STAMBULO IR ATGAL:

Vilnius: 738 Lt, trukmė – 7 val. 5 min. [per Rygą]

Ryga: 652 Lt, trukmė – 2 val. 55 min.

Talinas: 627 Lt, trukmė – 7 val. 0 min.

Palanga: 1041 Lt, trukmė – 5 val. 03 min. [per Rygą]

 

IŠ MASKVOS IR ATGAL:

Vilnius: 493 Lt, trukmė – 5 val. 58 min. (arba 570 Lt, trukmė – 2 val. 00 min.)

Ryga: 703 Lt, trukmė – 1 val. 38 min.

Talinas: 477 Lt, trukmė – 1 val. 40 min.

Palanga: 1122 Lt, trukmė – 4 val. 38 min. [per Rygą]

 

IŠ ČIKAGOS IR ATGAL:

Vilnius: 2088 Lt, trukmė – 17 val. 3 min.

Ryga: 2155 Lt, trukmė – 17 val. 3 min.

Talinas: 2415 Lt, trukmė – 15 val. 28 min.

Palanga: 2277 Lt, trukmė – 18 val. 10 min.

 

IŠ LOS ANDŽELO IR ATGAL:

Vilnius: 2340 Lt, trukmė – 21 val. 26 min.

Ryga: 1920 Lt, trukmė – 18 val. 35 min.

Talinas: 2420 Lt, trukmė – 16 val. 38 min.

Palanga: 2439 Lt, trukmė – 30 val. 40 min.

 

IŠ NIUJORKO IR ATGAL:

Vilnius: 1718 Lt, trukmė – 10 val. 43 min.

Ryga: 1833 Lt, trukmė – 12 val. 33 min.

Talinas: 1947 Lt, trukmė – 12 val. 03 min.

Palanga: 1942 Lt, trukmė – 17 val. 55 min.

 

IŠ TEL AVIVO IR ATGAL:

Vilnius: 1209 Lt, trukmė – 11 val. 25 min.

Ryga: 969 Lt, trukmė – 10 val. 53 min.

Talinas: 1036 Lt, trukmė – 10 val. 53 min.

Palanga: 1604 Lt, trukmė – 11 val. 0 min.

 

IŠ TOKIJO IR ATGAL:

Vilnius: 2992 Lt, trukmė – 16 val. 0 min.

Ryga: 2383 Lt, trukmė – 18 val. 20 min.

Talinas: 2914 Lt, trukmė – 20 val. 28 min.

Palanga: 3972 Lt, trukmė – 30 val. 55 min.

 

Skrydžių į Pabaltijo miestus verčių suma (kiek kainuotų visos įvardytos kelionės iš kiekvieno miesto):

Į Vilnių – 14808 Lt

Į Rygą – 13760 Lt

Į Taliną – 14894 Lt

Į Palangą – 19815 Lt

 

Skrydžių į Pabaltijo miestus verčių suma skrendant iš Europos miestų (Hamburgo, Berlyno, Madrido, Paryžiaus, Maskvos, Sankt Peterburgo ir Stambulo):

Į Vilnių – 4461 Lt

Į Rygą – 4500 Lt

Į Taliną – 4162 Lt

Į Palangą – 7581 Lt

Pagal vidutinę skrydžių trukmę atvykstant iš Europos miestų pirmauja Ryga.

Komentuoti
Straipsnio temos: ,